Vadyba (Stoner, Freeman, 1999)
January 25, 2017 | Author: wnikutew | Category: N/A
Short Description
Download Vadyba (Stoner, Freeman, 1999)...
Description
KTU BIBLIOTEKA
004000368030
VADYBA JAMES
A. F.STONER
R.EDVVARD DANIEL
FREEMAN
R.GILBERT,
POLIGRAFIJA IR INFORMATIKA 1999
JR
Stoner James A. F. St - 238 Vadyba / James A. F. Stoner, R. Echvard Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. / Iš anglų kalbos vertė Albina Trečiokaitė / . - Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1999.- 660p.
ISBN 9986-850-28-2
Jūsų rankose originalus JAV autoriaus vadybos pagrindų vadovėlis lietuvių kalba. Išleisti šią knygą paskatino jos tinkamumas plačiam skaitytojų ratui. Ji yra labai naudinga pradedantiems studijuoti vadybą, nes vadovėlyje aiškiai, išsamiai pateikiami vadybos pagrindai, teoriniai teiginiai, gausiai iliustruoti pavyzdžiais. Knyga bus įdomi ir tiems, kurie nori artimiau susipažinti su vakarietiškos vadybos praktikos problemomis, jų sprendimo budais. Svarbiausias knygos privalumas yra tas, kad ji supažindina su aktualiais užsienio teoretikų ir praktikų vadybos klausimais dviejų amžių sandūroje. Taigi ji leidžia įgyti ir atnaujinti žinias bei pasisemti naujų idėjų kaip valdyti verslo organizacijas.
UDK 65.012.4
James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. VADYBA Iš anglų kalbos vertė Albina Trečiokaitė Redaktorė Veronika Šidlauskaitė Maketavo Saulė Ališauskienė Korektorė Irena Čupalienė 1999 03 08. 41,25 aps. leidyb. I. Tiražas 2000 egz. Užsakymo Nr. 481 Išleido UAB „Poligrafija ir informatika", Kaunas Iš užsakovo pateiktų pozityvų spaudė SP AB „Aušra", Vytauto pr. 23, Kaunas Kaina sutartinė
UDK 65.012.4 St-238
Versta iš leidinio: MANAGEMENT, 6th edition by J. A. F. Stoner, R. E. Freeman & D. R. Gilbert, Jr.
Mokslinis redaktorius soc. m.d., doc.
Irena BARANAUSKIENĖ
O Poligrafija ir informatika, 1999 O 1995 Ali rights Reserved. Published by arrangement with the original publisher, Prentice Hali, Inc. a Simon & Schuster Company ISBN 9986-850-28-2
TEKSTE
VARTOJAMŲ
SIMBOLIŲ
PRASMĖ :
pagrindinės XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio problemos
KOKYBE
SMULKUS VERSLAS
ETIKA
GLOBALISKUMAS
ĮVAIROVE
TURINYS
IV
TRUMPAS TURINYS VADYBOS 1 I
II
INTARPAS skyrius. skyrius.
2 INTARPAS III skyrius. IV
V VI VII VIII
skyrius.
skyrius. skyrius. skyrius. skyrius.
ĮVADAS
VALDYMAS IR VADOVAI VADYBOS TEORIJOS RAIDA
3 4 27
VADYBA
58
XXI
AMŽIUJE
ORGANIZACIJOS IR NATŪRALI APLINKA SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ IR ETIKA GLOBALIZACIJA IR VALDYMAS ORGANIZACIJŲ ĮKŪRIMAS IR KŪRIMAS IS NAUJO KULTŪRA IR MULTIKULTŪRA KOKYBĖ PLANAVIMAS
3 INTARPAS IX skyrius. X skyrius. XI skyrius.
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS PLANAVIMAS IR STRATEGINIS VALDYMAS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS ORGANIZAVIMAS
4 XII XIII XIV XV
INTARPAS skyrius. skyrius. skyrius. skyrius.
ORGANIZACINIS PROJEKTAVIMAS IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA GALIA IR VALDŽIOS PASKIRSTYMAS ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS ORGANIZACIJOS POKYČIŲ IR INOVACIJŲ VALDYMAS VADOVAVIMAS
5 INTARPAS XVI skyrius. XVII skyrius. XVIII skyrius. XIX skyrius.
MOTYVACIJA LYDERIAVIMAS KOMANDOS IR DARBAS KOMANDOSE KOMUNIKACIJA IR DERYBOS KONTROLĖ
6 XX XXI XXII
INTARPAS skyrius. skyrius. skyrius.
EFEKTINGA KONTROLĖ OPERACIJŲ VALDYMAS INFORMACINĖS SISTEMOS
59 60 93 121 151 175 202 230 231 232 257 279 304 305 306 335 366 403
430 431 432 457 487 514 546
547 548 573 600
TURINYS
V
TURINYS VADYBOS ĮVADAS 1 intarpas I s k y r i u s . V A L D Y M A S IR V A D O V A I AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
4
ĮVADAS.
ORGANIZACIJOS IR POREIKIS VALDYTI Kodėl reikia studijuoti organizacijas ir vodybą Valdymo ypatumai laiko bei žmonių tarpusavio santykiu aspektu Valdymo ir organizacijos rezultatyvumas Efektyvumas ir efektingumas VALDYMO PROCESAS Planavimas Organizavimas Vadovavimas Kontrolė Valdymo procesas tikrovėje
6 7 8 9 9 10 10 11 11 11 12
KETURIOLIKA DEMINGO PRINCIPŲ
12
Vadovu vaidmenys Smulkaus verslo naujovės
14 15
VADOVŲ TIPAI Valdymo lygiai Funkciniai ir linijiniai vadovai
15 15 16
VALDYMO LYGIAI IR ĮGŪDŽIAI „IŠŠŪKIAI" VALDYMUI Būtinumas turėti viziją
17 18 18
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS.
19
NUMMI - NAUJOS EROS EKSPERIMENTAS
19
Etikos būtinybė Būtinumas paisyti kultūrų įvairovės
20 20
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA.
21
NAUJŲ VADOVŲ POREIKIS
22
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
23 23 24
SITUACIJOS
25
ANALIZĖ
26
Klausimai
II skyrius. RAIDA AIŠKINAMOJO
VADYBOS ATVEJO
TEORIJOS
ANALIZĖ.
ĮVADAS.
ANKSTYVIEJI SAMPROTAVIMAI APIE VALDYMĄ
Machiavelli ir Sun Tzu: ankstyvieji strategai
29
KODĖL REIKIA STUDIJUOTI VADYBOS TEORIJĄ?
30
VADYBOS TEORIJOS RAIDA
31
MOKSLINIO VALDYMO MOKYKLA Frederickas VV.Tayloras Mokslinio valdymo teorijos įnašas Mokslinio valdymo teorijos ribotumas Henry L. Ganttas Gilbrethai
33 33 33 34 34 35
KLASIKINĖS ORGANIZACIJOS TEORIJOS MOKYKLA Henris Fayolis Maxas YVeberis Mary Parker Follert
35 35 35 36
SANTYKIAI IR KOKYBĖ ..HOME DEPOT" KOMPANIJOJE
38
Chesteris I. Barnardas
38
BIHEVIORISTINĖ MOKYKLA: ORGANIZACIJA YRA ŽMONĖS Žmonių santykiu judėjimas
39 39
AIŠKINAMOJO
ATVEJO A N A L I Z Ė . T Ę S I N Y S .
40
KOKYBĖS SĄVOKŲ TAIKYMAS ŽMONIŲ SANTYKIŲ TEORIJOMS
42
Perėjimas nuo žmonių santykiu prie bihevioristinio (elgesio) mokslo požiūrio
43
VADYBOS MOKSLO MOKYKLA
44
NAUJI VADYBOS TEORIJOS LAIMĖJIMAI
45
SISTEMINIS POŽIŪRIS Kai kurios pagrindinės sąvokos
46 46
ATSITIKTINUMŲ POŽIŪRIS
48
ŽENGIANT Į DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ ERĄ Organizacijos ir natūrali aplinka (3 skyrius) Socialinė atsakomybė ir etika (4 skyrius) Globalizacija ir valdymas (5 skyrius) Organizacijų įkūrimas ir kūrimas iš naujo (6 skyrius) Kultūros ir multikultūra (7 skyrius) Kokybė (8 skyrius)
49 50 50 50 51 51 52
VERSLO ŽMONIŲ KOMPANIJA
52
A I Š K I N A M O J O ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA.
53
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
54 54 55
28
SITUACIJOS
56
29
Klausimai
27
ANALIZĖ
57
VI
TURINYS
V A D Y B A XX 2 intarpas
58 59
AMŽIUJE
III skyrius. O R G A N I Z A C I J O S NATŪRALI A P L I N K A AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
IR
ĮVADAS
60 61
ORGANIZACIJŲ BEI NATŪRALIOS APLINKŲ SVARBA
62
ORGANIZACIJOS APLINKOS
63
TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS ELEMENTAI Išoriniai įtaką darantys asmenys KOKYBIŠKI PROFSĄJUNGŲ SANTYKIAI „ARMCO" KOMPANIJOJE Vidiniai įtakų darantys asmenys
63 64 70
|TAKĄ DARANČIŲ ASMENŲ DAUGIALYPIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ VALDYMAS Tinklai ir koalicijos
72 72
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
Daugialypiai vaidmenys Ypatingas vadovu vaidmuo NETIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS ELEMENTAI Socialiniai kintamieji Ekonominiai kintamieji Politiniai kintamieji Technologiniai kintamieji Netiesioginio poveikio aplinkos valdymas NATŪRALI APLINKA Aplinkos apsaugos judėjimo pakilimas Dabartiniai požiūriai j aplinkos apsaugą PELNO DARYMAS „MANO KIEME" Mąstymo apie natūralią aplinką modelis
RYTŲ MĄSTYMAS IR ETIKA
103
PERĖJIMAS PRIE ETIKOS Kas yra etika? Keturi etiniu verslo klausimu lygiai AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
103 104 104 TĘSINYS
ETIKOS PRIEMONĖS Vertybės
107 107 108
73
108 108 109 109 110 111
73 74
Etikos institucionalizavimas
111
ETIKOS INSTITUCIONALIZAVIMAS KOMPANIJOJE
74 74 77 77 78 78
JOHNSON & JOHNSON*
113
RELIATYVIZMO IŠŠŪKIS Paprastasis reliatyvizmas Kultūrinis reliatyvizmas
114 114 115
TOMAS CHAPPELLIS IR VERSLO SIELA
117
79
SANTRAUKA
117
79
A I Š K I N A M O J O ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
Pagrindiniai terminai
119
81
Kartojimo klausimai
119
84
SITUACIJOS ANALIZĖ
120
Klausimai
120
86
AR TIKRAI VERSLAS GALI IŠGELBĖTI PASAULĮ?
87
V skyrius. VALDYMAS
88
AIŠKINAMOJO
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pogrindiniai terminai
89 90 90
SITUACIJOS
91
KĄ REIŠKIA GLOBALIZACIJA? Artimumas Vieta ..TOYOTA'' JAV RANDA DARBUOTOJŲ. KURIŲ VERTYBINIAI
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
ANALIZĖ
Klausimai
92
IV s k y r i u s . . S O C I A L I N Ė ATSAKOMYBE IR ETIKA AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
93 ĮVADAS
118
80
ORGANIZACIJŲ IR NATŪRALIOS APLINKOS VALDYMAS AIŠKINAMOJO
105
Teisės ir pareigos Moralės taisyklės Žmonių santykiai Visuotinė moralė Rūpinimosi moralumas Etikos pritaikymas
84
Organizacijų virtimas „Žaliosiomis"
101 101 102
VERTYBĖS SKATINA TOBULINTI KOKYBĘ „L.L.BEAN" KOMPANIJOJE
68
82
JUDĖJIMAS. RAGINANTIS IŠVALYTI PASAULĮ
„Šventas" savanaudiškumas Korporacinis socialinis atsiliepimas Korporacinis socialinis veiklumas
94
ETIKA IR SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ ŠIANDIEN
95
KINTANTI SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS KONCEPCIJA
97
POŽIŪRIS Į STAMBŲ VERSLĄ IR DIDŽIĄSIAS VYRIAUSYBES
97
Andrew Carnegie ir jo knyga „Turto evangelija" („The Gospel of VVealth") Miltono Friedmano argumentas
98 99
GLOBALIZACIJA ATVEJO A N A L I Z Ė .
IR
ĮVADAS
121 122 123 123 124
KRITERIJAI SUTAMPA SU JOS
124
Požiūris
125
GLOBALIZACIJA IR KONKURENCINGUMAS Santykinė padėtis šiandien, žiūrint į ateitį Santykinė padėtis šiandien, žiūrint iš praeities
126 127 127
KAIP VYRIAUSYBĖS DARO ĮTAKĄ KONKURENCINGUMUI Valstybinės ir privačios įtakos zonų suartėjimas
127 128
PASIKEITIMAI TARPTAUTINĖJE SCENOJE Europos Bendrijos „atėjimas" Ekonominiai eksperimentai Kinijos Liaudies Respublikoje Po Sovietu Sąjungos Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis
129 129 131 132 133
VII
TURINYS
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
134
Trumpas pakartojimas apie vyriausybės įtaką
135
TRUMPA ŠIUOLAIKINĖS GLOBALIZACIJOS ISTORIJA Antrojo pasaulinio karo pasekmės Tarptautiniu įmonių vaidmuo
135 135 137
GLOBALINIS VERSLAS Kaip kompanijos tampa tarptautinėmis Kultūrų globalizacija Vadovai ir išankstinis nusistatymas Tarptautinė darbo jėgarmoterys
139 140 141 141 142
MOTERŲ PASAULIO BANKAS ĮRODO. KAD NEDIDELĖS VERSLO PASKOLOS MOTERIMS - GERAS VERSLAS
142
Hofstede'o tyrimai
143
Japonijos požiūriu taikymas užsienyje
144
GLOBALINIO ARTIMUMO SIEKIMAS AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
145 PABAIGA
146
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
147 148 148
SITUACIJOS ANALIZĖ
149
Klausimai
150
VI skyrius. ORGANIZACIJŲ Į K Ū R I M A S IR KŪRIMAS IS NAUJO AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
151 152
SMULKUS VERSLAS
153
VERSLININKYSTĖS PRASMĖ „PRO FASTENERS": TENKINTI PRAMONINIŲ VARTOTOJŲ KOKYBĖS
155
VII skyrius. KULTŪRA MULTIKULTŪRA AIŠKINAMOJO
ATVEJO
179 180
KORPORACINĖ KULTŪRA IR VEIKLA Kotterio ir Hesketto tyrimai Ėmimasis korporacinės kultūros vadovo pareigu Išsilavinimo ir bendrųjų nuostatu vaidmuo
182 182 185 185
A I Š K I N A M O J O ATVEJO
186 187 187 187 189 192 194
MULTIKULTŪRA IR ORGANIZACIJOS SĖKMĖ Šeši Tayloro Coxo argumentai Skirtingumu valdymas ATSIRAS IR DAUGIAU SKIRTINGUMŲ MATMENŲ
194 195 196 196
AIŠKINAMOJO
198
ATVEJO
SITUACIJIOS
Verslininkystė organizacijos viduje JAUKAS - KAIP INTRAVERSLININKYSTĖS SUMANYMAS KORPORACIJOS PERPROJEKTAVIMAS AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
ANALIZĖ
201
skyrius.
AIŠKINAMOJO
202
KOKYBE
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
164
KETURIOLIKA DEMINGO PRINCIPŲ 1. Laikykis pastovaus tikslo - nuolat tobulinti produktą ir paslaugą 2. Įsisavink naują filosofiją 3. Liaukis priklausęs nuo masiniu patikrinimu 4. Liaukis vertinęs verslą vien pagal kainą etiketėje 5. Nuolat gerink gamybos bei paslaugu sistemą 6. Įdiek šiuolaikinius mokymo darbo vietoje metodus 7. Įvesk vadovavimą 8. Atsikratyk baimės 9. Sulaužyk barjerus, skiriančius funkciniu sričių personalą 10. Atsisakyk šūkiu, pamokymu ir uždaviniu darbuotojams 11.Panaikink kiekybines kvotas 12. Pašalink kliūtis, trukdančias didžiuotis darbu 13. Įdiek veiksmingą lavinimo ir mokymo programą
167 167 168 170
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
171 172 172
SITUACIJOS ANALIZĖ
173
Klausimai
200
160 161 162 163
169 PABAIGA
199 199 199
KOKYBĖS ISTORIJA W. Edvvardsas Demingas Josephas Juranas
166 TĘSINYS
PABAIGA
Klausimai
KOKYBĖS APIBRĖŽIMAS
ANALIZĖ.
ANALIZĖ.
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
157 158
ATVEJO
ANALIZĖ. TĘSINYS
NUO KULTŪROS PRIE MULTIKULTŪROS Multikultūros samprata Pranešimas „Darbo jėga 2000" Lyties klausimai ir multikultūra Rasinės bei etniniu mažumy problemos multikultūros sąlygomis Kiti multikultūros klausimai
VERSLININKYSTĖS REIKŠMĖ Verslininkystės nauda
ORGANIZACIJŲ KŪRIMAS IŠ NAUJO
177 178
KORPORACINĖ KULTŪRA: MOTERS POŽIŪRIS Į POKYČIUS
VIII
AIŠKINAMOJO
174
176
Trys pagrindiniai kultūros elementai
156 157
.LEDŲ" KARAI: DOVYDAS IR GALIJOTAS
175
ĮVADAS
KULTŪROS APIBRĖŽIMAS ORGANIZACIJOSE Organizacijos kultūra
POREIKIUS Verslininkystė ir valdymas
VERSLININKAI Psichologiniai veiksniai Sociologiniai veiksniai Verslininkystės kliūtys
ANALIZĖ.
IR
Kaoru lshikawa
203
204 206 206 208 209 209 210 210 211 211 212 212 213 213 214 214 214 215 215
TURINYS
VIII
216
14. Veik, kad įgyvendintum pakeitimus
250
SPRĘSTI PRISITAIKANT
251
A I Š K I N A M O J O ATVEJO A N A L I Z Ė . P A B A I G A
252
218 220
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
253 254 254
FIRMOJE
220
SITUACIJOS ANALIZĖ
255
Dėmesio sutelkimas j vartotojus Vadovu vaidmuo Darbuotoju dalyvavimas Baldrige'o apdovanojimas Laikas ir santykiai
221
VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA: PAGRINDINĖS IDĖJOS AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
216
Nuspręsti, kas priims sprendimų
TĘSINYS
Sisteminis požiūris Visuotinės kokybės vadybos priemonės ETALONŲ ĮSIVEDIMAS: NUOLATINIO TOBULINIMO RAKTA!
222 223 223 224
TOMAS PETERSAS IR TOLIAU NEGU KOKYBĖ AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
225 PABAIGA
226
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
226 227 227
SITUACIJOS ANALIZĖ
228
Klausimai
229
PLANAVIMAS 3 intarpas
230 231
ATVEJO
ANALIZĖ.
232 ĮVADAS
233
LAIKAS IR ŽMONIŲ SANTYKIAI PRIIMANT SPRENDIMUS
234
PROBLEMŲ IR GALIMYBIŲ NUSTATYMAS Problemų nustatymas
235 235
256
X s k y r i u s . P L A N A V I M A S IR STRATEGINIS VALDYMAS
257
AIŠKINAMOJO
258
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
PLANAVIMAS: APŽVALGA
259
TIKSLAS SUTEIKTI NUOSAVYBĘ DARBUOTOJAMS - IŠEITIES TAŠKAS KOMPANIJOJE „LIFE USA"
260
PLANAVIMO ORGANIZACIJOSE SVARBA
261
Organizacijos planu hierarchija
261
KUO STRATEGINIAI PLANAI SKIRIASI NUO OPERATYVINIŲ PLANŲ
262
STRATEGIJOS SAMPRATOS RAIDA Strategija kaip didysis planas Strateginio valdymo atsiradimas
263 263 264
AIŠKINAMOJO
IX s k y r i u s . S P R E N D I M Ų PRIĖMIMAS AIŠKINAMOJO
Klausimai
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
Strateginio valdymo procesas
265 266
STRATEGIJOS LYGIAI: KAI KURIE PAGRINDINIAI SKIRTUMAI Korporacijos lygio strategija Verslo vieneto strategija Funkcinio lygio strategija
267 267 268 268
KORPORACIJOS STRATEGIJOS TURINYS
268
PROBLEMOS -COCA COLA" KOMPANIJOJE NUSTATYMAS
236
KOKYBĖ KAIP KORPORACIJOS STRATEGIJOS DALIS
269
Galimybių nustatymas
237
Korporacijos portfelio koncepcija „Penkių jėgų" korporacijos strategija
270 271
Korporacinė įmonės strategija
272
NUSPRĘSTI, KAS PRIIMS SPRENDIMĄ Problemų nustatymo kliūtys
238 238
VALDYMO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TIPAI Programuojami ir neprogramuojami sprendimai Tikrumas, rizika ir netikrumas
240 240 241
,NORWESr: KREDITUOJANT PASAULINIU MASTU. DERA ELGTIS ATSARGIAI RACIONALUS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO MODELIS I etapas: Ištirkite situaciją II etapas: Suformuluokite alternatyvas III etapas: Įvertinkite alternatyvas ir išrinkite geriausią iš tinkamu IV etapas: Įgyvendinkite ir tikrinkite sprendimą AIŠKINAMOJO ATVEJO
ANALIZĖ.
RACIONALAUS MODELIO ALTERNATYVOS Ribotas racionalumas ir pasitenkinimas Euristika
TĘSINYS
KOLEKTYVINĖ STRATEGIJA
274
SANTRAUKA
274
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
275
Kartojimo klausimai
276
243
Pagrindiniai terminai
276
243 244 245
SITUACIJOS ANALIZĖ
277
Klausimai
278
246
XI skyrius. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
279
247
AIŠKINAMOJO
280
248 249 249 249
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
VISUOTINĖS KOKYBĖS VALDYMAS KAIP STRATEGIJOS ĮDIEGIMAS STRUKTŪROS IR STRATEGIJOS DERINIMAS Chandlerio tezė Septynių „S" modelis
281 282 283 285
IX
TURINYS
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
287
STRATEGIJOS TAPIMAS INSTITUCIJA Aukščiausio lygio vadovu vaidmuo
288 289
JIMIS HENSONAS IR STEBUKLINGOSIOS LĖLĖS
289
Kultūra ir strategija
290
STRATEGIJOS OPERATYVINIMAS Vienkartiniai planai Pastovūs planai
291 291 292
ERDVĖLAIVIO „CHALLENGER" KATASTROFA: PROCEDŪROS IR POLITIKOS PASITEISINA NE VISUOMET
292
Funkcinė organizacija Produkto/rinkos organizacija Matricinė organizacija Formali ir neformali organizacijos struktūra ORGANIZAVIMAS IR DEZORGANIZAVIMAS
329
A I Š K I N A M O J O ATVEJO
331
ANALIZĖ. PABAIGA
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
331 333 333
SITUACIJOS ANALIZĖ
334
Klausimai
PROCEDŪRŲ PANAUDOJIMAS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI PALENGVINTI Metiniai tikslai Tikslinis valdymas Atsilyginimo sistemos
293 293 294 296
ATSILYGINIMO PERMĄSTYMAS
296
323 324 326 328
334
X I I I svkyrius. GALIA IR VALDŽIOS PASKIRSTYMAS A I Š K I N A M O J O ATVEJO A N A L I Z Ė .
ĮVADAS
335 336
298
GALIA Galios šaltiniai
337 337
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
299 301 301
GALIOS KULTŪRINIAI ASPEKTAI Amerikiečiu dvejonės dėl galios
338 339
SITUACIJOS
302
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZE.
PABAIGA
ANALIZĖ
Klausimai
303
ORGANIZAVIMAS 4 intarpas
304 305
XII skyrius. ORGANIZACINIS P R O J E K T A V I M A S IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
306
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
307
ORGANIZACINIS PROJEKTAVIMAS IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
308
KETURIOS SUDEDAMOSIOS DALYS Darbo pasidalijimas Struktūriniu grandžių formavimas Hierarchija
309 310 311 311
HIERARCHIJOS PASIKEITIMUS LYDI KOKYBĖS SIEKIMAS
313
Koordinavimas Diferencijavimas ir integravimas Požiūriai į efektingo koordinavimo siekimų
314 314 316
ORGANIZACINIS PROJEKTAVIMAS Klasikinis požiūris Užduoties-technologijos požiūris
317 318 318
A I Š K I N A M O J O ATVEJO A N A L I Z Ė . T Ę S I N Y S
319
Aplinkos požiūris MAŽĖJIMAS MAŽĖJIMO PADARINIŲ MINIMIZAVIMAS ORGANIZACINIŲ VALDYMO STRUKTŪRŲ TIPAI
321
JEILIO EKSPERIMENTAI
339
Požiūriai, išlaikantys pusiausvyrų galios atžvilgiu
340
VALDŽIA Formalios valdžios pagrindas: du požiūriai
342 343
LINIJINĖ IR PATARIAMOJI VALDŽIA Linijinė valdžia Patariamoji valdžia Funkcinė valdžia
345 345 346 346
DELEGAVIMAS Delegavimo privalumai Delegavimo kliūtys
347 348 349
VADŽIŲ ATPALAIDAVIMAS: VERSLININKĖ KOVOJA SU SAVIMI DĖL DELEGAVIMO
349
Nurodymai, kaip efektingai deleguoti
350
A I Š K I N A M O J O ATVEJO A N A L I Z Ė . T Ę S I N Y S
351
DECENTRALIZAVIMAS IR CENTRALIZAVIMAS Privalumai ir trūkumai Decentralizavimo problemos Decentralizavimui įtakos turintys veiksniai
351 352 353 353
DARBO PROJEKTAVIMAS
355
Požiūriai į darbo projektavimų
355
TAISYKLĖS IR SAVIKRITIŠKAS VALDYMAS
359
SANTRAUKA AIŠKINAMOJO
360 ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
361
321
Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
362 363
322
SITUACIJOS ANALIZĖ
364
323
TURINYS
X
XIV s k y r i u s . Ž M O N I Ų VALDYMAS A I Š K I N A M O J O ATVEJO
IŠTEKLIŲ
ANALIZĖ.
ĮVADAS
366 367
ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO PROCESAS: TRADICINIS POŽIŪRIS 368 ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ PLANAVIMAS Planavimo procedūros
369 371
VERBAVIMAS Darbo Ir pareigybių aprašymai Verbavimo šaltiniai
371 372 372
SURASTI TINKAMUS ŽMONES IŠ PIRMO KARTO
373
Teisinės problemos
374
ATRANKA Atrankos proceso etapai Vadovu atranka
380 380 382
ORIENTAVIMAS, ARBA SOCIALIZACIJA
382
383 384 385
MOKYMAS IR TOBULINIMAS Mokymo programos Valdymo tobulinimo programos AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
VEIKLOS VERTINIMAS IR KOMPENSAVIMAS
387 388 388 389 389 390
ETALONINĖ VERTINIMO PROGRAMA Neformalus vertinimas Formalus sisteminis vertinimas Kompensavimas PAAUKŠTINIMAS, PERKĖLIMAS, PAŽEMINIMAS IR ATLEIDIMAS IŠ PAREIGŲ Pareigu paaukštinimas Perkėlimas į kitas pareigas Bausmės, pažeminimai ir atleidimai iš pareigu
391 391 391 392
ŽMONIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR STRATEGIJA Žmonių ištekliu valdymas ir aplinkos spaudimas Keturių C modelis žmonių ištekliams vertinti
394 394 395
DARBŲ APRAŠYMAS: KAS TOLIAU?
396
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
398
POKYČIŲ PROCESO MODELIS Jėgos lauko analizė Pasipriešinimo šaltiniai Pokyčio procesas
407 408 408 409
PLANUOTO POKYČIO TIPAI Struktūrinio pokyčio metodai Technologinio pokyčio metodai Žmonių keitimo metodai
410 410 412 413
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
ORGANIZACINIS VYSTYMAS Organizacinio vystymo tipai Kūrybiškumo ir inovacijų valdymas Asmeninis kūrybiškumas Organizacijos kūrybiškumas ir inovacijos Klimato organizacijos kūrybiškumui ir inovacijoms sukūrimas KŪRYBIŠKUMO RĖMIMAS r.XEROX" FIRMOJE PER KULTŪRĄ TECHNOLOGINIAI POKYČIAI DARBO VIETOJE A I Š K I N A M O J O ATVEJO
ANALIZĖ.
413 413 415 418 418 419 42G 421 422
PABAIGA
423
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
424 426 426
SITUACIJOS ANALIZĖ
427
Klausimai
429
VADOVAVIMAS 5 intarpas XVI s k y r i u s . AIŠKINAMOJO
430 431
MOTYVACIJA
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
MOTYVACIJOS IŠŠŪKIS Pagrindiniai motyvacijos ir motyvavimo teiginiai
432 433 434 434
NUOSAVYBĖ MOTYVUOJA ..SPRINGFIELD REMANUFACTURING CORP." FIRMOJE
435
MOTYVACIJOS TEORIJOS: APŽVALGA Ankstyvieji motyvacijos požiūriai
436 436
ŠIUOLAIKINIAI MOTYVACIJOS POŽIŪRIAI Poreikiu teorija
438 439
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
398 400 400
SITUACIJOS
4D1
BENAMIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS
402
VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA IR POREIKIŲ TEORIJA
445
Teisingumo teorija
445
ANALIZĖ
Klausimai
XV s k y r i u s . O R G A N I Z A C I J O S POKYČIŲ I R I N O V A C I J Ų VALDYMAS
403
AIŠKINAMOJO
404
ATVEJO
ANALIZĖ.
KODĖL REIKALINGAS PLANUOTAS POKYTIS RIMTI PASIKEITIMAI CAMPBELL SOUP" FIRMOJE
ĮVADAS
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
439
TĘSINYS
446
Vilčių teorija Pastiprinimo teorija
447 450
Tikslų nustatymo teorija
452
405
KARTŲ SKIRTUMAS
452
407
SANTRAUKA
453
XI
TURINYS
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
SITUACIJOS ANALIZĖ
XVII
Aukšto lygio komandos, arba superkomandos Savivaldos komandos SAVIVALDOS KOMANDOS , XEL COMMUNICATIONS"
491 493
455
KOMPANIJOJE
493
456
Klausimai
456
skyrius.
AIŠKINAMOJO
453 454 455
LYD E Rl AVI MAS
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
457 458
LYDERIAVIMO APIBRĖŽIMAS
459
LYDERIAVIMAS BŪDINGŲJŲ BRUOŽŲ POŽIŪRIU Lyderiai ir ne lyderiai Efektingi ir neefektingi lyderiai
460 460 461
BIHEVIORISTINIS POŽIŪRIS Į LYDERIAVIMĄ Lyderiavimo funkcijos Lyderiavimo stiliai Ohajo valstybinio universiteto ir Mičigano universiteto tyrimai VADOVAVIMAS. ORIENTUOTAS Į DARBUOTOJUS. IR VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA Valdymo tinklelis
462 463 463
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ. TĘSINYS
KOMANDŲ CHARAKTERISTIKOS
495
Lyderiu vaidmenys AIŠKINAMOJO
495
ATVEJO
ANALIZĖ. TĘSINYS
496
Komandų vystymosi etapai Komandos normos Komandos sutelktumas KOMANDOS SUTELKTUMAS IŠSIKREIPĖ
497 497 499 502
KOMANDŲ EFEKTINGUMO SIEKIMAS Nuorodos komitetams PARTIC1PACINIS" VALDYMAS SKANDINAVIJOS ŠALYSE Komandų nukreipimas j veiklą
503 504 504 505
Komandų vidaus konfliktai
507
DARBAS KOMANDOJE: NAUJAS ORGANIZACIJOS PAVYZDYS
508
465
AIŠKINAMOJO
509
467 467
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
510 511 511
469
SITUACIJOS ANALIZĖ
512
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
Klausimai
513
LYDERIAVIMAS ATSITIKTINUMŲ POŽIŪRIU Hersey ir Blanchardo situacinis lyderiškumo modelis Lyderiavimo stilius ir darbo situacija:Fiedlerio modelis Būdo ir tikslo požiūris j lyderiavimq
469 470 471 474
ASMENINĖS DARBUOTOJŲ CHARAKTERISTIKOS Aplinkos spaudimas ir darbo vietos reikalavimai Sprendimo, kada įtraukti pavaldinius, priėmimas: Vroomo ir Yettono, Vroomo ir Jago modeliai
474 475
AIŠKINAMOJO
EFEKTINGOS KOMUNIKACIJOS REIKŠMĖ
516 517 518
XIX s k y r i u s . DERYBOS
KOMUNIKACIJA
ATVEJO
ANALIZĖ.
IR
ĮVADAS
514 515
475
KOUZESO IR POSNERIO ELGESIO POŽIŪRIS: IR VĖL DINAMIŠKI SANTYKIAI
TARPASMENINĖ KOMUNIKACIJA Komunikacijos procesas
478
LYDERIAVIMO TEORIJOS ATEITIS Transformacinis, arba charizmatinis lyderiavimas Iššūkiai lyderiavimo teorijoms
478 479 480
MAXAS DEPREE IR „LYDERIAVIMO DŽIAZAS"
481
KOMUNIKACIJOS PROCESŲ GERINIMAS Skirtingas suvokimas Kaip išvengti skirtingo supratimo Emocinės reakcijos Prieštaringa žodinė ir nežodinė komunikacija Nepasitikėjimas
520 520 521 522 522 523
482
KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOSE
523
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
482 483 484
AIŠKINAMOJO
SITUACIJOS ANALIZĖ
485
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
Klausimai
486
XVIII skyrius. KOMANDOS DARBAS K O M A N D O S E AIŠKINAMOJO
ATVEJO A N A L I Z Ė .
KOMANDŲ TIPAI Formalios ir neformalios komandos
IR
ĮVADAS
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
524
Veiksniai, turintys įtakos organizacinei komunikacijai Vertikalioji komunikacija Horizontalioji ir neformalioji komunikacija
526 527 529
KOMUNIKACIJA KOKYBĖS PROGRAMOSE
525
ORGANIZACIJŲ KOMUNIKACIJA SU APLINKA
530
488
KOMUNIKACIJOS ĮGŪDŽIŲ PANAUDOJIMAS: DERYBOS KONFLIKTAMS VALDYTI Derybos konfliktams valdyti
532 532
489 489
PASTOVŪS DERYBŲ REZULTATAI Darbininku ir vadovybės santykiai
534 536
487
XII
TURINYS
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZE.
PABAIGA
540 541 542
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai SITUACIJOS
ANALIZĖ
543
545
Klausimai
546 547
KONTROLĖ 6 intarpas XX s k y r i u s . KONTROLE AIŠKINAMOJO
539
ANALIZĖ.
548 [VADAS
KONTROLĖS SAMPRATA Kontrolės proceso žingsniai Kodėl reikalinga kontrolė
549
KOMPANIJOJE KONTROLĖS SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS Pagrindiniu veiklos atlikimo sričių įvardijimas Strateginiu kontrolės tašku įvardijimas ŽALOS KONTROLĖ „STERLING COURIER" KOMPANIJOJE ATVEJO
ANALIZĖ.
OPERACIJŲ SISTEMŲ PROJEKTAVIMAS Kq gaminti Kiek gaminti Kaip gaminti Kas atliks darbą OPERATYVINIS PLANAVIMAS IR KONTROLĖS SPRENDIMAI OPERACIJŲ PLANAVIMO IR KONTROLĖS DĖKA PRISTATOMA PUIKIAI
TĘSINYS
552
SITUACIJOS
554 555 556
Klausimai
557
FINANSŲ KONTROLĖ Finansinės ataskaitos
557 JJI
BIUDŽETO KONTROLĖS METODAI Atsakomybės centrai Biudžeto sudarymo procesas
561 561 563 565 565 566 567 567 568 568
557
BIUDŽETŲ TIPAI Veiklos biudžetai Kintamu ir pastoviu biudžetu palyginimas AUDITAS Išorinis auditas Vidinis auditas KONTROLĖ DINAMIŠKŲ SANTYKIŲ PASAULYJE
ANALIZĖ.
TĘSINYS
ATVEJO
ANALIZĖ.
PABAIGA
XXII skyrius. SISTEMOS AIŠKINAMOJO
INFORMACINĖS
ATVEJO
ANALIZĖ.
ĮVADAS
604
DĖMESYS KLIENTAMS BANC ONE" BANKE
VALDYMO INFORMACINĖS SISTEMOS Elektroninis duomenų apdorojimas Valdymo informaciniu sistemų atsiradimas Sprendimu rėmimo sistema Skirtinga informacija - skirtingiems valdymo lygiams AIŠKINAMOJO
ATVEJO
ANALIZĖ.
TĘSINYS
Vyriausiojo informacijos pareigūno (CIO) vaidmuo KOMPIUTERINĖS MIS DIEGIMAS Kompiuterinės MIS diegimo problemos GALUTINIO VARTOTOJO KOMPIUTERIZAVIMAS Sprendimu rėmimo sistemos Ekspertinės sistemos ir dirbtinis intelektas
SITUACIJOS
572
INFORMACIJOS GREITKELIO TIESIMAS
ANALIZĖ
572
Klausimai
XXI s k y r i u s . VALDYMAS AIŠKINAMOJO
OPERACIJŲ
ATVEJO
ANALIZĖ.
OPERACIJŲ SISTEMOS MODELIS OPERACIJŲ VALDYMO SVARBA Našumo didinimas-, efektyvumo matas
573 •J f O ĮVADAS
5 74
575 577 578
AIŠKINAMOJO
ATVEJO
600 601
602 603
INFORMACIJA IR KONTROLĖ Informacijos prigimtis
570 571 571
PABAIGA
596
599
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
ANALIZĖ.
593
599
ANALIZĖ
DIEGIMAS IR APSAUGA
ATVEJO
592
596 598 598
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
569
AIŠKINAMOJO
578
581 583 583 584 586 590 591
594 595
Atsargu valdymas AIŠKINAMOJO
556
ATVEJO
PASLAUGOS IR „REIKALAI GERI"
550 550 552
KOKYBĖ YRA RAKTAS. KURĮ REIKIA PASUKTI „SACO DEFENCE"
AIŠKINAMOJO
Konkurenciniai pranašumai
AIŠKINAMOJO
EFEKTINGA ATVEJO
VISUOTINES KOKYBES POŽIŪRIS | OPERACIJŲ GERINIMĄ
ANALIZĖ.
PABAIGA
604 605 605 606 606 608
609 609 609 610 611 612 612 613 615
SANTRAUKA Kartojimo klausimai Pagrindiniai terminai
616 617 617
SITUACIJOS
618
ANALIZĖ
Klausimai
NUORODOS
618
619
VADYBOS ĮVADAS
1 skyrius VALDYMAS IR VADOVAI 2 skyrius VADYBOS TEORIJOS RAIDA
V rganizacijų vadovais pasaulyje dirba milijonai vyrų ir moterų. Spręsdami kasdienes užduotis, jie nuolat susiduria su kliūtimis. Šios knygos tikslas - rengti rytdienos vadovus, supažindinti juos su iškilsiančiomis problemomis. Pirma dalis skirta valdymo praktikai bei vadybos raidai. Antroje dalyje išsamiai nagrinėjamos pagrindinės darbo vietų problemos: aplinka ir aplinkos suvokimas; etika ir socialinė atsakomybė; globalizacija; verslininkystė; kultūra, įvairovė bei multikultūra; kokybė. Taip pat atkreipiamas dėmesys į visiems vadovams būdingus vaidmenis bei atsakomybę. Turint tai omenyje, skiriama vietos kiekvienam pirminiam valdymo elementui: planavimui (Trečia dalis), organizavimui (Ketvirta dalis), vadovavimui (Penkta dalis) ir kontrolei (Šešta dalis). Pirma dalis susideda iš dviejų skyrių. Pirmame skyriuje nagrinėjama, kas yra valdymas. Aptariama, kodėl studijuojant vadybą reikia sieti ją su laiku bei žmonių tarpusavio santykiais. Antrame skyriuje apžvelgiama vadybos teorijų istorija ir aptariama šiuolaikinė srovė, pavadinta dinamiškų santykių požiūriu į valdymą. Taigi pirma dalis skirta bendriesiems klausimams ir problemoms aptarti.
^E^^fl^^^E^^^F^I
VALDYMAS IR VADOVAI
^K^l
Baigę šį skyrių, jūs turėtumėte sugebėti: 1. Paaiškinti organizacijų bei valdymo svarbą. 2. Apibrėžti keturias pagrindi nes valdymo veiklas. 3. Apibūdinti vadovų tipus, 4. Aptarti įvairius įgūdžius, privalomus vadovams, bei vaidmenis, kuriuos jiems tenka atlikti. 5. Suvokti, kodėl vadovams svarbu vizija, etika, kultūrų įvairovė bei darbo vietų pokyčiai.
L
N
atalie Anderson - „Prentice Hal!" (PH) leidyklos redaktorė, atsakinga už vadybos srities vadovėlių leidybą. PH - didžiausia pasaulyje vadovėlių leidykla, „Simon-Schuster" leidyklos padalinys, o ši savo ruožtu - dalis „Viacom, Ine". „Viacom" - tai konglomeratas, kuriam priklauso „Paramount Studios", „New York Knicks", „Madison Square Garden", MTV, „Nickelodeon" ir „Shovvtime". Eilinį penktadienį Natalie ateina į darbą apie pusę devynių. Patikrina balso pašto tekstus. Randa jų tris: vakar pusę dešimtos vakaro iš Vakarų pakrantės skambino autorius, rašantis studijų vadovą, kuris eis kartu su nauju Įvadiniu vadybos tekstu; kitas skambutis - PH redaktoriaus, atsakingo už knygų spausdinimą; trečiasis - Majamio prekybos atstovo. Jis teiraujasi aplinkos apsaugos vadybos vadovėlio, esančio jos kompiuterio atmintyje, išleidimo datos. Klausydama šių įrašų, Natalie prijungia kompiuterį prie spausdintuvo bei telefono linijos ir atspausdina naujai gautą elektroninį paštą. Baigusi klausyti telefono įrašų, ji perskaito elektroninį paštą. Keturios žinutės iš penkių - nuo prekybos atstovų dėl informacijos, o penktoji nuo Joanos Pankovsky, PH naujo kompiuterinio vadybos principų teksto autorės. Keturis prekybos atstovų klausimus Natalie padeda į dėželę „išsiųsti", kad į juos atsakytų padėjėja, o Joanos klausimą pasideda ant stalo kartu su kitais klausimais ir bylomis. Kol devintą ryto kavinė neuždaryta pertraukai, Natalie nusileidžia puodelio kavos ir riestainio. Prie jos, stovinčios eilėje, prieina marketingo specialistas Franco Limani. „Labas, Franco, kaip sekasi su Pankovsky reklama? Ar maketas jau baigtas?" „Taigi buvom užbaigę, kol tavo viršininkas nejsikišo. Kadangi teksto maketas toks neįprastas, Vladimiras paprašė pridėti papildomus pavyzdžių puslapius. Todėl darbo įvykdymo terminas nusitęs. Ir, žinoma, padidės išlaidos", - atsako Franco. Natalie klausia, kaip tai paveiks reklamos išlaidas. Jis atsako, kad yra likę šiek tiek pinigų nuo kitos knygos, kurios leidimas užtruko.
EILINĖ
NATALIE
ANDERSON
DARBO DIENA
Koridoriuje stabtelėjusi trumpam šnektelėti su Pankovsky reklamos redaktoriumi, Natalie grįžta į kabinetą. Padėjėja Diane Petrossian laukia jos: „Jei nepaskubėsi, pavėluosi į susitikimą su Glennu 10 valandą. Štai dokumentai, kurių prireiks. Tik ką skambino Joana Pankovsky. Pasakiau, kad paskambinsi jai šiandien po pietų. Ir išsiunčiau atsakymus elektroniniu paštu mūsų prekybos atstovams, vakar atsiuntusiems paklausimus". „Ačiū, Diane, be tavęs pražūčiau", - dėkoja Natalie, vilkdamasi paltą ir grūsdama dokumentus į portfelį. Atidarydama duris ji paprašo Diane: „Būk maloni, paskambink Pankovsky reklamos redaktoriui ir paskirk susitikimą dėl knygos pirmadienį po pietų. Ir suderink, kad Lisa, Vladimiras ir Franco galėtų dalyvauti. Iki!" Jau dvidešimt po devynių, o susitikimas mieste 10 valandą. Radijo stotis praneša, kad prie tilto susidaręs penkių mylių kamštis, todėl Natalie nusprendžia važiuoti per tunelį. Ji mąsto apie vieną Pankovsky „Vadybos principų" plano aspektą. Ji ir autorius įsitikinę, jog kompiuterio diskelių rinkinyje prie knygos turėtų būti Įvairių komunikacinių priemonių. Pankovsky nuomone, pakaktų tik lazerinio disko, kuriame būtų vien mokymosi turinys. Glennas Burstonas, techninių priemonių specialistas, nesutinka. Jis siūlo prašmatnų aukšto techninio lygio kompaktinį diską tik su keliais mokomojo pobūdžio vaizdo intarpais. Norėdama rasti kompromisą tarp profesionalų nuomonių ir nustatyti efektyviausią priemonę, vakar vakare išeidama iš darbo Natalie aplankė Sethą Speekesą iš Rinkos tyrimo departamento. Jo duomenimis, naujausia PH apklausa parodė, jog 15% verslo dėstytojų naudojasi lazeriniais diskais. 10% gali naudotis kompaktinių diskų grotuvais, prijungtais prie kompiuterių. Tačiau tų, kurie tikisi per ateinančius dvejus metus pradėti naudotis kompaktiniais diskų grotuvais, daug daugiau negu naudosiančių lazerinius. Sethas pasisako už kompaktinius diskus.
Kai penkiolika po dešimtos Natalie įlekia į miesto viešbutį, Glennas jau laukia vestibiulyje. Prie kavos puodelio jie per dvi valandas aptaria įvairių techninių galimybių disko formatą ir turinį. Glennas parodo jai disko atidarymo grafikus. Juos pagal sutartį sukOrė kompiuterinės grafikos dailininkas. „Jie įspūdingi, visai kaip MTV! Tikėsimės, kad Vladimiras nesurauks nosies, kai pamatys, kiek šis išorinis blizgesys mums kainuos", - mąsto Natalie. Atgal į darbą tik pusvalandis. Pakeliui Natalie užsuka į kavinę salotų ir kavos.
NATALIE ANDERSON dirba vadove didelėje organizacijoje. Šiame skyriu je mes ir supažindinsime su valdymo praktika - ką ji apima ir kaip ji keičia si, kaip organizacijos susijusios su valdymu. Valdymas organizacijose - ir yra tai, ką dirba Natalie ir milijonai vyrų bei moterų visame pasaulyje.
ORGANIZACIJOS IR POREIKIS VALDYTI Organizacija: du ar daugiau žmonių, kartu dirbančių tam tikroje struktūroje, kad pasiektų tikslą ar tam tikrų tikslų visumą.
Tikslas: būsena, kurią organizacija stengiasi pasiekti; organizaci jos dažnai kelia daugiau nei vieną tikslą; tikslai - baziniai organizacijų elementai.
Valdymas: organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas iškeltiems organizacijos tikslams siekti.
Didesnę savo gyvenimo dalį esame vienos ar kitos organizacijos nariai: mokyklos, sporto komandos, muzikinio kolektyvo ar teatro trupės, religinės ar pasaulietinės organizacijos, kariuomenės padalinio ar verslo organizaci jos. Kai kurių iš jų, pavyzdžiui, kariuomenės ar didelės bendrovės struktūra labai griežta ir formali. Kitos, pavyzdžiui, kaimynų krepšinio komanda, yra ne tokios aiškios struktūros. Tačiau visas organizacijas, formalias ar ne, į vieną visumą sujungia ir išlaiko grupė žmonių, pripažįstančių, kad dirbti kartu ir siekti bendro tikslo yra naudinga. Todėl bet kurios organizacijos vienas esminių elementų yra tikslas.* Tikslai gali būti įvairūs: laimėti ly gos Čempionatą, linksminti auditoriją ar parduoti kokį nors produktą, ta čiau jokia organizacija negalėtų gyvuoti be tikslo. Visos organizacijos savo tikslams siekti sukuria tam tikrą programą ar tvarką, t.y planą, pvz.: lavinti žaidimo įgūdžius, prieš kiekvieną pasirody mą repetuoti, gaminti ir reklamuoti produktą. Neturėdama veiklos plano, jokia organizacija negalėtų efektyviai veikti. Organizacijos turi įsigyti ir paskirstyti išteklius šiems tikslams įgyven dinti: rasti aikštelę žaidimui ar treniruotėms, salę repeticijoms, numatyti at lyginimų fondą. Jos taip pat priklauso nuo kitų organizacijų, iš kurių gau na tam tikrus išteklius: komanda negali žaisti be jai reikalingos įrangos, gamintojai turi bendradarbiauti su tiekėjais. Pavyzdžiui, Natalie Anderson priklausoma nuo dailininkų, grafikų, maketuojančių tekstus, techninių prie monių specialistų ir t.t. ORGANIZACIJŲ
V A L D Y M A S . Valdymas - s ą m o n i n g a s ir nuolatinis
organizacijos „formos palaikymas". Visos organizacijos turi asmenis, atsa* Kai sakome, kad organizacijos turi tikslą, turime galvoje, jog vienos organizacijos nariai siekia tam tikro bendro tikslo.
I
S K Y R I U S . V A L D Y M A S IR V A D O V A I
Vadovas: asmuo, atsakingas už tai, kad pastangos būtų nukreip tos organizacijos tikslams siekti.
7
kingus už tai, kad tikslai būtų pasiekti. Tai - vadovai - treneriai, dirigen tai ar pardavimo skyriaus vadovai. Vienoje organizacijoje jie matomi ge riau, kitoje blogiau, tačiau nevykusiai valdoma organizacija gali visai žlugti. Ši knyga - apie organizacijų valdymą; o konkrečiau - apie tai, kaip va dovai galėtų geriausiai padėti savo organizacijoms pasiekti tikslus. Mes la biau domėsimės vadinamosiomis formaliomis organizacijomis, tokiomis kaip verslo ir religinės organizacijos, valstybinės įstaigos ir ligoninės t. y. tokiomis, kurios savo klientams ar lankytojams siūlo prekes ar paslau gas, o savo nariams sudaro galimybes siekti karjeros. Tačiau visai nesvar bu, ar organizacijos yra formalios ar ne. Visų jų vadovų pagrindinis užda vinys tas pats - padėti kitiems organizacijos nariams ir pačiai organizaci jai suformuluoti ir įgyvendinti tam tikrus tikslus. Labai svarbu šiame procese tai, kad vadovai gali duoti toną ir paveikti darbuotojų požiūrį į darbą. Pavyzdžiui, „Southwest" aviakompanijos vado vas Herbas Kelleheris subūrė ištikimą ir pasiaukojantį kolektyvą, remda masis trimis vertybėmis: 1) dirbti turėtų būti malonu... darbas kaip žaidi mas... mėgaukitės juo; 2) darbas - svarbu... nesugadinkite visko rimtumu; 3) žmonės - svarbu... ir kiekvienas kitoks.1
KODĖL REIKIA ORGANIZACIJAS
STUDIJUOTI IR VADYBĄ
Apie organizacijas kasdien pranešama per žinių laidas, patys apie jas kal bame. Pavyzdžiui, 1993 m. rugsėjo 11 ir 12 d. „TheNew York Times" laik raščio puslapiai mirgėte mirgėjo organizacijų pavadinimais:2 • „Random House" knygos vaikams orientuotos į personalinius kompiu terius. • „Microsoft" ims mokestį už techninę priežiūrą. • NASA vėl rengiasi paleisti erdvėlaivį „Shuttle". • M.TA. siūlo nuolatinius keleivius iki metro autobusu vežti veltui. Su draugais, tėvais, klasės draugais ar bendradarbiais tikriausiai nema žai kalbate apie tokias organizacijas kaip universitetai, muzikos grupės, sporto komandos ir įmonės, kuriose dirbate. Pasaulyje visur, kur yra organizacijų, jas bei jų valdymą reikia studi juoti dėl trijų priežasčių. Bet kuriuo atveju - tiek praeityje, tiek ir dabar tyje ar ateityje - žmonių, sudarančių organizaciją, kuriai vadovauja vadovai, rezultatai gali turėti toli siekiančių pasekmių. GYVENIMAS ŠIANDIEN. Pirmiausia, viso pasaulio organizacijos daug prisideda prie dabartinio žmonių gyvenimo lygio standartų. Kasdien orga nizacijos mus aprūpina maistu, pastoge, rengia, teikia medicinos ir ryšių paslaugas, linksmina ir duoda darbo. Pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius - or ganizacija, labai sutelkta į dabartį, kadangi gelbsti konkrečioms žmonių grupėms, kai to reikia.
8
I DALIS. V A D Y B O S ĮVADAS
ATEITIES KŪRIMAS. Antra, organizacijos kuria trokštamą ateitį ir pa deda žmonėms tai daryti. Nauji gaminiai ir nauji darbo metodai sukuriami kaip kūrybiškų žmonių bendro darbo organizacijose rezultatas. Organiza cijos daro teigiamą arba neigiamą poveikį mūsų gamtai, ligų profilaktikai bei gydymui, taikai Žemėje. Aptarsime nemažai organizacijų, kurios rūpi nasi savo gaminių bei darbo metodų ateitimi. Pavyzdžiui, firma „Tom's of Maine", gaminanti produktus tik iš natūralių žaliavų, o pakavimui naudo janti aplinkos neteršiančias medžiagas.3 PRAEITIES PAISYMAS. Trečia, organizacijos padeda žmonėms nepra rasti ryšio su praeitimi. Organizacijas galima vertinti kaip žmonių tarpusa vio santykių modelius. Kiekviena darbo diena praturtina organizacijos ir mūsų pačių istoriją. Dažnai save apibrėžiame organizacijų, kuriose dirbo me, terminais. Nesvarbu, ar tai buvo mokykla, sporto komanda, politinė grupė, ar firma. Be to, organizacijos dokumentuose fiksuoja savo istoriją, ją vertina ir išlaiko mūsų atmintyje gyvas tradicijas. Labai dažnai apie pra eitį sužinome iš organizacijų istorijos ir dokumentų.
VALDYMO YPATŲ MAI LAIKO BEI ŽMONIŲ SANTYKIŲ ASPEKTU
TARPUSAVIO
Valdymas ypač susijęs su laiko ir organizacijose susiklostančių žmonių tar pusavio santykių klausimais. Ką tik kalbėjome, kaip organizacijos susiju sios su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Mūsų požiūris į laiką organizacijo se yra toks: 1. Valdymas - pastangos sukurti trokštamą ateitį, paisant praeities ir dabarties. 2. Valdymas atitinka ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį. 3. Valdymas - praktika, kurios pasekmės bei poveikis pasireiškia po tam tikro laiko. Žmonių tarpusavio santykių svarbą, mūsų nuomone, rodo tai: 1. Vadovų veiksmai bendraujant su kitais žmonėmis yra tarsi dviejų krypčių judėjimas gatvėje; abi pusės veikia viena kitą. 2. Vadovų veiksmai bendraujant su kitais žmonėmis gali daryti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą įtaką. 3. Vadovai žongliruoja daugialypiais vienu metu susiklostančiais santykiais. Knygoje nuolat pabrėžiame šias dvi neatskiriamas laiko ir žmonių santykių temas, nes esame įsitikinę, kad mokantis valdyti jos gali turėti didelės įtakos. Vadovai apie laiką ir žmonių santykius galvoja nuolat. Jūs - taip pat. Studijų metai, nepaisant jūsų amžiaus, - tai laikotarpis, kai iš naujo permąstote savo ateitį. Tai laikas, kai galite sukurti naujus santykius (ar pakeisti esamus) su sutuoktiniu, draugais, mokytojais, bendradarbiais. Kadangi su šiais dviem
SKYRIUS.
VALDYMAS
IR
9
VADOVAI
dalykais susiduriame kasdien, remdamiesi ta patirtimi, mes ypač akcentuojame laiko ir žmonių santykius, apibrėždami valdymą.
VALDYMO IR ORGANIZACIJOS REZU LTATYVUMAS
Valdymo rezultatyvumas: kriterijus, rodantis, kaip efektyviai ir efektingai dirba vadovas, kaip gerai jis ar ji nustato ir įgyvendina atitinkamus tikslus. Organizacijos rezultatyvumas: kriterijus, rodantis kokia efektyvi ir efektinga yra organizacija - kaip gerai ji pasiekia atitinkamus tikslus.
Efektyvumas: sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių siekiant organizacijos tikslų: „teisingai daryti dalykus". Efektingumas: sugebėjimas nustatyti tinkamus tikslus: „daryti teisingus dalykus".
Valdymas - tai pagrindinė veikla, nuo kurios priklauso, ar gerai organiza cijos tarnauja žmonėms, kuriems daro įtaką. Nuo organizacijos vadovų labai daug priklauso, kaip sėkmingai organi zacija pasieks savo tikslus ir įvykdys socialinius įsipareigojimus. Jei vado vai gerai dirba savo darbą, visai tikėtina, kad organizacija tikslus pasieks. Dėl valdymo rezultatyvumo - 1 , y. kaip gerai vadovai atlieka savo dar bą - Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų šalių nuolat kyla karštų ginčų, neaiškumų.4 Organizacijos rezultatyvumas - kriterijus, rodantis, kaip gerai organizacijos atlieka savo darbą.5 Taigi aptarsime daug skirtingų koncep cijų ir kriterijų, pagal kuriuos vertinami vadovai ir organizacijos/1
EFEKTYVUMAS
IR
EFEKTINGUMAS*
Dauguma šių diskusijų remiasi dviem Peterio Druckerio, vieno iš autorite tingiausių vadybos autorių, pasiūlytomis sąvokomis: efektyvumas ir efek tingumas.7 Pasak P. Druckerio, „efektyvumas" - sugebėjimas „teisingai da ryti dalykus", o „efektingumas" - sugebėjimas „daryti teisingus dalykus". „Efektyvumas" - sugebėjimas daryti dalykus teisingai; tai „išteklių ir rezultato" koncepcija. Efektyviai dirbantis vadovas pasiekia rezultatų op timaliai panaudodamas išteklius: darbą, medžiagas ir laiką. Jis sugeba su mažinti išteklių, būtinų rezultatui pasiekti, sąnaudas. Tuo tarpu „efektingumas" reiškia tinkamai pasirinktus tikslus. Vado vas, kuris kelia neatitinkančius situacijos tikslus, pavyzdžiui, gaminti di deles mašinas, kai rinka reikalauja mažų, dirba neefektingai. „General Mo tors" (GM) vadovai šią pamoką suprato per didelius vargus. Kai aštunta jame dešimtmetyje išaugo mažai degalų vartojančių mažesnių au tomobilių poreikis, GM nekreipė dėmesio į japonų ir vokiečių kon kurenciją, manė, kad ši tendencija atsitiktinė, o amerikiečiai, išti kimi Amerikos gaminiams, liausis pirkę užsieninius automobilius. Todėl GM ir toliau gamino didelius, daug degalų vartojančius au tomobilius. Taip elgdamasi ji užleido milžinišką rinką naujiesiems varžovams. 8 Net ir didžiausias efektyvumas negali kompensuoti efektingumo trūku mo. Pasak Druckerio, efektingumas garantuoja organizacijos sėkmę. Taigi prieš sutelkdami visą dėmesį į efektyvumą, turime tvirtai žinoti, ar tikrai pasirinkome teisingus ir situaciją atitinkančius tikslus.9 :
Pripažįstame, kad dėl šių dviejų terminų tebediskutuojama.
10
I DALIS. V A D Y B O S [VADAS
VALDYMO
Procesas: sisteminė veiklos atlikimo tvarka.
PROCESAS
Nuo XIX šimtmečio pabaigos priimta valdymą apibrėžti pagal keturias kon krečias vadovo atliekamas funkcijas: planavimą, organizavimą, vadovavi mą ir kontrolę. Nors iki dabar šis požiūris buvo kruopščiai tyrinėjamas ir kritikuojamas, jis vis dar visuotinai naudotinas.10 Todėl galime sakyti, kad valdymas - tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, va dovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panau dojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų." Procesas - tai sisteminė veiklos atlikimo tvarka. Mes kalbame apie val dymą kaip apie procesą siekdami pabrėžti, jog visi vadovai, nepaisant jų sugebėjimų ar įgūdžių, imasi tam tikrų tarpusavyje susijusių veiksmų, kad įgyvendintų norimus tikslus. Taigi toliau trumpai apibūdinsime keturias pa grindines valdymo veiklas ir jų ryšį su laiku bei žmonių santykiais.
PLANAVIMAS Planavimas: tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.
Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne at liekami spontaniškai. Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti. Be to, planai yra gairės, kuriomis vadovau damasi: 1) organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais dis ponuoja; 2) organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras; 3) artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų ga lima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai. Pirmasis planavimo žingsnis yra organizacijos tikslų formulavimas. Po to nustatomi tikslai* kiekvienam tos organizacijos smulkesniam vienetui: divizijoms, departamentams ir pan. Nustačius tikslus, kuriamos progra mos jiems pasiekti. Žinoma, formuluodamas tikslus ir kurdamas progra mas, pagrindinis organizacijos vadovas atsižvelgia į galimybę juos rea liai įgyvendinti ir į tai, ar jie bus priimtini kitiems organizacijos vado vams ir darbuotojams. Santykiai su žmonėmis ir laikas planavimo veikloms yra labai svarbūs. Planavimas įgalina įsivaizduoti norimas ateities aplinkybes atsižvelgiant į išteklius, ankstesnę patirtį ir 1.1. Natalie Anderson planuoja ateičiai, kai sprendžia Pankovsky knygos rėmimo kampaniją, ir tas darbas reikalauja bendrauti su labai daug žmonių. Aukščiausio lygio vadovų, atsakingų už visą organizaciją, sudaryti pla nai gali apimti penkerių ar dešimties metų laikotarpį. Tokioje didžiulėje or ganizacijoje kaip tarptautinė energetikos korporacija „British Petroleum" planų įsipareigojimai gali siekti milijardus dolerių. Kita vertus, kai kuriose * Paprastumo dėlei neskirtame dviejų terminų tikslams apibrėžti ( angį. - „ Atsakas —> Pasekmės —> Būsimas atsakas Šiuo požiūriu individo savanoriškas elgesys (atsakas), kurį skatina situaci ja ar įvykis (paskata), yra tam tikrų pasekmių priežastis. Jei šios pasekmės yra (teigiamos), tai tikėtina, kad ir ateityje individas panašiai reaguos į pa našias situacijas. Jei tos pasekmės yra nemalonios, tai individas tikriausiai pakeis savo elgesį, kad ateityje jų išvengtų. Pvz., žmonės paklūsta įstaty mui ir teisėtiems vadovo nurodymams todėl, kad juos namuose ir mokyk loje mokė, jog už nepaklusnumą baudžiama. Kita vertus, žmonės stengiasi įgyvendinti darbe nustatytus tikslus, nes jie jau žino, kad už tai yra gali mybė gauti atlygį. Tai ir vadinama „pasekmių dėsniu". 47 Pastiprinimo teo rija susijusi su žmonių prisiminimais apie praeities paskatų-atsako-pasekmių patirtį.48 Pagal pastiprinimo teoriją, asmuo yra motyvuotas, kai jis ar ba ji ilgainiui į paskatą reaguoja dėsningu elgesiu. Pastiprinimo teorija, kaip ir vilčių teorija, - būdas susieti motyvaciją su elgesiu. „Wal-Mart" kom panijoje vadovai linkę veikti remdamiesi partnerių pasiūlymais, o tai vei kia kaip pastiprinimas, galįs skatinti tolesnius partnerių pasiūlymus. Taigi pasiūlymų pateikimas - pastiprintas elgesys. ELGESIO
Elgesio modifikavimas: pastiprinimo teorijos panau dojimas keisti žmonių elgesį.
Teigiamas pastiprinimas: teigiamų pasekmių panaudo jimas skatinti norimą elgesį. Mokymasis vengti: mokymasis, vykstąs tada, kai pavieniai asmenys keičia elgesį, kad išvengtų nemalo nių aplinkybių. Slopinimas: nepageidaujamo elgesio pastiprinimo nebuvimas, kol toks elgesys galiausiai liaujasi kartojęsis. Bausmė: neigiamų pasekmių taikymas sustabdyti ar pataisyti netinkamą elgesį.
TEORIJA
MODIFIKAVIMAS. Elgesio modifikavimas remiasi pastipri
nimo teorija, siekiant pakeisti žmogaus elgesį. Taigi vadovas, kuris nori pa keisti savo darbuotojų elgesį, pirmiausia turi keisti to elgesio pasekmes. Tar kim, darbuotojas nuolat vėluoja. Jį galima paskatinti nevėluoti (elgesio pa keitimas), jei vadovas kiekvieną kartą pagirs šį darbuotoją, kai jis ateis į darbą laiku ar anksčiau nustatyto laiko (pasekmių pakeitimas). Tai bus tik rai veiksmingiau negu ignoruoti šį reiškinį. Žinoma, su vėluojančiais gali ma kovoti ir kitokiu būdu - reikšti didelį nepasitenkinimą dėl vėlavimo. Yra keturi pagrindiniai elgesio modifikavimo metodai. Teigiamas pastip rinimas - tai pageidaujamo elgesio skatinimas teigiamomis pasekmėmis, pvz., pagyrimu ar algos pakėlimu. Mokymasis vengti - darbuotojas keičia savo elgesį, kad išvengtų nemalonių pasekmių, pvz., kritikos ar prasto veik los rezultatų įvertinimo. Kad sustabdytų tam tikrą elgesį, vadovas gali imtis slopinimo taktikos - nėra jokio pastiprinimo. Tarkim, per susirinkimą vado vas pasirodo per „minkštas", o kai kurie darbuotojai tą supranta savaip ir lei džia sau vėluoti į susirinkimus bei gaišinti jų laiką įvairiais juokeliais. Šį el gesį vadovas gali sustabdyti, laiku pradėdamas susirinkimą ir nelaukdamas vėluojančių bei ignoruodamas nevykusius pokštininkus. Vadovas gali imtis ir bausmės - pritaikyti neigiamas pasekmes. Bausmių pavyzdžiai: kritika, papeikimas, atlyginimo sumažinimas ar net atleidimas iš darbo. W. Clay Hamneris nustatė šešių elgesio modifikavimo taisyklių, pateiktų 16-2 lentelėje, „receptą". (Hamneris „darbuotojus" vadina „pavaldiniais".)
XVI
XVI S K Y R I U S .
451
MOTYVACIJA
PASTIPRINIMO TEORIJA IR LAISVA V A LI A. Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad pastiprinimo teorija susilaukė savos kritikos porcijos. „El gesio modifikavimo" idėja daugeliui kelia nerimą, nes ji teigia, kad in divido elgesys gali būti kontroliuojamas remiantis jo praeities patyri mu ir dabartine aplinka. Tai, atrodo, prieštarauja giliai įsišaknijusiam įsitikinimui, kad žmonės laisvai pasirenka savo veiksmus.49 Kai kurie iš šių ginčų atsiranda iš aštuntojo dešimtmečio pradžioje atliktų tyrimų, nagrinėjusių kontrolės jausmo svarbą. Šis tyrimas žinomas kaip „eks perimentas su mygtukais".50 Davido Glasso (ne „Wal-Mart" vadovo), Jerome'o Singerio ir jų kolegų atlikti eksperimentai teigia, jog nepaisant to, kad žmonės veikia kaip jiems nu rodoma, jie dirba daug našiau, jei jaučia nors šiokią tokią teisę patys kontro liuoti situaciją. Vieno eksperimento dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes, jiems buvo liepta atlikti begalę nuobodžiausių ir besikartojančių užduočių, kai ku rių iš jų buvo apskritai neįmanoma užbaigti. Jiems teko dirbti triukšmo fone: buvo girdėti armėniškai ir ispaniškai kalbančiųjų balsai, ūžė mašinos, taukšėjo rašomoji mašinėlė. Viena grupė gavo mygtuką, kurį paspaudus triukšmas nu tildavo. Šiai grupei buvo leista laisvai naudotis mygtuku, bet tik tada, kai triukšmas pasidarydavo nebepakenčiamas. Kita grupė tokio mygtuko negavo. Kaip ir buvo tikėtasi, mygtuką turinti grupė smarkiai pralenkė antrąją grupę. Pirmosios grupės nariai penkis kartus dažniau bandė spręsti neišspren džiamas problemas ir padarė mažiau klaidų vykdydami pasikartojančias užduotis. Tačiau nė vienas grupės narys nepanaudojo mygtuko: jiems paka-
LENTELĖ 16-2. Hamnerio taisyklės, kaip naudoti elgesio modifikavimo metodus Pirma taisyk/ė:
Neatsilyginkite visiems asmenims vienodai. Atsilyginimas turi būti grindžia mas darbo rezultatais, tik tada jis efektingai sustiprina elgesį. Vienodas at lygis visiems neužtikrina gerų darbo rezultatų, priešingai - artina vidutinio ar dar žemesnio rezultato link.
Antra taisyklė:
Žinokite, kad nesugebėjimas reaguoti taip pat gali pakeisti elgesį. Vadovai daro įtaką savo pavaldiniams darydami ką nors arba ko nors nepadaryda mi. Pavyzdžiui, jei pamiršote pagirti nusipelniusį pavaldinį, tai kitą kartą šis pavaldinys gali blogai dirbti.
Trečia taisyklė:
Būtinai pasakykite pavaldiniams, ką jie turi atlikti, kad sulauktų pastiprini mo. Darbo atlikimo standartų nustatymas leidžia pavaldiniams žinoti, ką jie turėtų padaryti, kad galėtų tikėtis atsilyginimo. Pagal šiuos standartus jie gali pasirinkti atlikimo būdą.
Ketvirta taisyklė: Būtinai pasakykite pavaldiniams, ką jie daro blogai. Jei vadovas neduoda pavaldiniui atlygio ir nepaaiškina tokio savo elgesio, tai pavaldiniui lieka ne aišku, kuris jo veiksmas yra neteisingas. Pavaldinys ims galvoti, kad vado vas atlieka manipuliacijas, prisidengdamas juo/ja. Penkta taisyklė:
Nebauskite pavaldinio kitų asmenų akivaizdoje. Papeikimas kartais gali būti veiksminga priemonė nepageidaujamam elgesiui pašalinti. Tačiau viešas pa peikimas pažemins pavaldinį ir visi grupės nariai gali pradėti piktintis vadovu.
Šešta taisyklė:
Bokite teisingas. Tam tikro elgesio pasekmės turi atitikti patį elgesį. Paval diniai turi gauti pagal nuopelnus. Nesugebėjimas tinkamai atsilyginti paval diniams ar per didelis nepelnytas atlygis sumažina pastiprinantį atlygio po veikį.
Šaltiniai: W. CIay Hamner, „Reinforcement Theory and Contingency Management in OrganizationaI Settings",
leidinyje Henry L. Tosi and W. CIay Hamner, eds., OrganizationaI Behavior and Management: A Contingency Approach, rev. ed., 1977.
452
V
DALIS.
VADOVAVIMAS
ko žinoti, kad jie turi kontrolės galimybę ir ja bet kada gali pasinau doti, jei tik iškiltų būtinybė. Pagalvokite apie šios idėjos pritaikomu mą galios suteikimo darbuotojams vertei; ar tikėtina, kad kokybė gerėja, kai darbuotojai jaučia galį kontroliuoti?
TIKSLŲ Tikslų nustatymo teorija: procesinė motyvacijos teorija, pabrėžianti tikslų nustatymą.
N USTATYMO
TEORIJA
Tikslų nustatymo teorija didelį dėmesį skiria pačių tikslų formulavimui ir sie kimui. Psichologo Edwino Locke'o manymu, natūralus žmogaus polinkis for muluoti tikslus ir jų siekti yra naudingas tik tada, kai žmogus supranta ir pri pažįsta konkretų tikslą. Be to, darbuotojai nebus motyvuoti, jei neturės - ir tai 51 patys žinos! - gabumų ar sugebėjimų, reikalingų tam tikslui pasiekti. Taigi, remiantis tikslų nustatymo teorija, pavieniai asmenys yra motyvuoti, kai elgia si taip, kad artėtų prie tam tikrų aiškių tikslų, kuriuos patys priima ir tikisi pro tingai pasiekti. Taigi tikslų nustatymo teorija prisišlieja prie vilčių teorijos bei prie pastiprinimo teorijos, kaip prie skirtingų paaiškinimo būdų, kodėl žmonės elgiasi būtent taip. „Wal-Mart" firmoje tokie tikslai kaip aukščiausio lygio klientų aptarnavimas sustiprinami kas kartą, kai apsilankoma parduotuvėje. Christopheris Earley ir Christine Shalley tikslų siekimą aprašo kaip ke turis asmens protavimo etapus:52 1. 2. 3. 4.
Standarto, kurį reikia pasiekti, nustatymas. Įvertinimas, ar tą standartą galima pasiekti. Įvertinimas, ar tas standartas atitinka asmeninius tikslus. Standartas priimamas, taigi tikslas nustatytas ir elgesys nukreipiamas į tikslą.
Išbandykite šį modelį kaip būdą paaiškinti, kaip priėjote prie sprendimo lankyti tą koledžą ar universitetą, kurį lankote. Tyrimai rodo, jog tikslai yra aiškūs ir teikiantys galimybę išbandyti sa ve, jie puikiai skatina tiek individo, tiek grupės darbą.53 Tyrimai taip pat ro do, kad motyvacija ir įsipareigojimas yra stipresni, jei pavaldiniai patys da lyvauja nustatant tikslus.54 Darbuotojams būtinas stiprus grįžtamasis ryšys, tai padeda jiems geriau pasirinkti ar pakoreguoti darbo metodus ir skatina dar atkakliau siekti nustatytų tikslų.
KARTŲ
VADYBA 2 0 0 0 - A I S I A I S IR V Ė L I A U
SKIRTUMAS
Dažnai skirtumai tarp įvairaus amžiaus žmonių grupių vertybių vadinami kartų skirtumu.55 Septintajame dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose „kartų skirtumo" nesutarimai kilo tokiais klausimais kaip Amerikos dalyvavimas Vietnamo kare, seksualinis elgesys ir valdžia apskritai. Artėjant prie 2000 m., daugelis autorių pastebėjo naują kartų skirtumą tarp požiūrio tų žmonių, kurie vadinami „vaikų bumo" karta, ir „gatvinių". Vadinamieji „vaikų bumo" kartos atstovai gimė po Antrojo pasaulinio karo (1946-64) per gimimų pakilimą, o „gatviniai" gimė po 1964 m.56 Tačiau aptardami šį skirtumą, neturime omenyje to, jog visiems gimusiems po 1964 m. šis požiūris priimtinas. Du pavadinimai tik reiškia du skirtingus įsitikinimų „rinkinius".
453
XVI S K Y R I U S . M O T Y V A C I J A
Šie autoriai vėliausią „kartų skirtumą" apibūdina kaip nuomonių skirtumą dėl to, ko jie tikisi ateityje darbe.57 Vadovams užuominos svarbios, nes šis skirtumas gali reikšti iššūkį ilgalaikei idėjai, kad vadovai privalo būti motyvuotojais, o darbuotojams reikia motyvavimo postūmių (arba stumtelėjimų) iš vadovų. Naujame „Fortune" žurnalo numeryje išvardyti tokie „bumo" ir „gatvinių" atstovų požiūrio į darbo vietą skirtumai:58 • • • •
Gatviniai galvoja, jog bumo atstovai užstoja jiems kelią, tuo tarpu bumo atstovai nori, kad gatviniai „palauktų savo eilės". Gatviniai mano, jog bumo atstovai per daug politikuoja ir per mažai dirba, o bumo atstovai mano, kad gatviniai naiviai galvoja apie darbo santykius. Gatviniai mano, jog bumo atstovai „įklimpę senose hierarchijose", o bumo atstovai mano, kad gatviniai „negerbia valdžios". Gatviniai galvoja, įog bumo atstovai neišmano naujų technologijų, o bumo atstovai nenori, kad jiems šį faktą primintų.
Stipri savęs motyvavimo gija eina per visus šiuos keturis pastebėjimus. Bumo atstovai, vadovaujantys gatviniams, turi rimtą progą permąstyti, kaip mėgina motyvuoti arba net - ar motyvaciją reikia pakeisti kokia kita priemone, susiejančia su šiais kitokių įsitikinimų kolegomis organizacijoje. Iš tikro, šiuolaikinėje darbo vietoje yra daugiau negu vienos kartos skirtumas. Įsimenantį dviejų kartų skirtumo įvaizdį su dėmesiu technologijai sukūrė vadybos konsultavimo firma „Tovvers Perrin".59 Štai kai kurie to įvaizdžio apibūdinimai: •
•
•
„Kompiuterinių vaikų" kartos atstovai žavisi Steve'o Jobso (vieno iš „Apple" kompiuterių firmos įkūrėjų) pavyzdžiu, į „VVatergate" bylą žiūri kaip į įtakingiausią istorinį įvykį, labiausiai jį motyvuoja „provokuojantys" apdovanojimai. „TV vaikų" kartos atstovai žiūri į prezidentą Johną F. Kennedy kaip į pavyzdį, prisimena Vietnamo karą kaip teigiamą istorinį įvykį ir labiausiai juos motyvuoja pinigai bei lankstus laiko grafikas. „Radijo vaikų" kartos atstovai kaip į pavyzdį žiūri į Johną VVeyne'ą, juos smarkiai paveikė didžioji krizė, o labiausiai juos motyvuoja padėtis bei saugumas.
Auštant naujam šimtmečiui, vadovams teks turėti reikalų su šių trijų kartų požiūriais į darbo vietą, ir be to, dar bus pradėję į darbo jėgą įsitraukti ir „tariamos tikrovės" karta bei „žalioji" karta. Artėjant naujajam šimtmečiui, motyvacijos teorija, dešimtmečius galiojusi ir buvusi lanksti, susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais.
SANTRAUKA 1. Paaiškinkite, kodėl vadovai ir mokslininkai taip susidomėję motyvacija. Motyvacija jau seniai domisi vadovai ir vadybos teoretikai. Nuo amžiaus pradžios Fredericko Tayloro laikų iki dabar vadovai ir teoretikai siejo motyvaciją - dažniausiai darbuotojų motyvaciją - su organizacijos tikslų pasiekimu. 2. Apibūdinkite motyvaciją ir motyvavimą. Motyvacija - tai žmogaus psichologinė charakteristika. Į ją įeina veiksniai, kurie sukelia, nukreipia ir palaiko žmogaus elgesį. Motyvacija susijusi su tuo, „kas verčia žmones tiksėti". Vadovavimo procesas - motyvavimas - naudoja moty vacijos žinias ir mėgina veikti darbuotojus. 3. Paaiškinkite pagrindinius motyvacijos proceso organizacijose teiginius. Įprasta manyti, kad motyvacija - geras dalykas, kuris iš organizacijos „tyliai
454
V DALIS. VADOVAVIMAS
išsklendžia", ir jo trūksta. Šiuolaikinė valdymo praktika ir tyrimai nurodo motyvaciją kaip esminį veiksnį, kurį vadovai gali įdiegti į kuriamus ir prižiūri mus darbo santykius. 4. Nurodykite penkias šiuolaikines motyvacijos teorijas ir atsekite jų kilmę. Yra daug motyvacijos teorijų. Kiekviena jų iš dalies paaiškina, kas, žmonių įsitikinimu, jiems svarbu ir kas vyksta aplink juos. 5. Nurodykite skirtumus tarp penkių šiuolaikinių motyvacijos teorijų. Motyvacijos teorijos skiriasi tuo, ką pabrėžia ir ką numato. Poreikių teorija ir teisingumo teorija nagrinėja žmonių pasitenkinimą ir nepasitenkinimą. Pastipri nimo teorija aiškina, kaip konkretaus elgesio pasekmės veikia jo pasikartoji mą. Vilčių teorija išaiškina procesą, kaip žmonės pasirenka iš alternatyvių veiksmų, pagrįstų jų lūkesčiais, ką iš kiekvieno elgesio laimės. Tikslų nustaty mo teorija dėmesį sutelkia į tikslų nustatymo procesą ir kaip patys tikslai veikia motyvaciją. 6. Aptarkite dabartinius iššūkius vadovų motyvavimo praktikai. Korporacijų pasaulis tapo vieta, kurioje iškyla „kartų skirtumai" tarp vadi namųjų „vaikų bumo" atstovų ir „gatvinių". Šio reiškinio esmė - jog metamas iššūkis motyvacijų teorijoms bei pačiai idėjai, kad motyvacija - tai kažkas, ką vadovai darbuotojams turi taikyti.
KARTOJIMO
KLAUSIMAI
1. Kas yra motyvacija ir kodėl ji tokia svarbi? 2. Apibūdinkite ankstyvąsias motyvacijos teorijas. Kuo jos buvo panašios? Kuo skyrėsi? 3. Kaip Maslowo poreikių hierarchija susijusi su motyvacija organiza cijose? 4. Kas, Atkinsono nuomone, lemia individą motyvuojančio potraukio stip rumą? Kaip McClellandas pritaikė Atkinsono veikalą valdymui? Kokia jo atradimų reikšmė vadovams? 5. Apibūdinkite Herzbergo dviejų veiksnių požiūrį į pasitenkinimą darbu ir nepasitenkinimą juo. Kodėl šis požiūris kritikuojamas? 6. Kokiomis prielaidomis grindžiama vilčių teorija? 7. Apibūdinkite „darbo atlikimas - rezultatai" viltis, valentingumą ir „pa stangos - darbo atlikimas" viltis. Kokį poveikį jos daro darbuotojo atliekamo darbo lygiui? 8. Ką teisingumo teorija teigia apie motyvaciją, darbo atlikimą ir individų pasitenkinimą organizacijoje? 9. Kaip pastiprinimo teorijos aiškina elgesį? Kaip mokymo procesas su sijęs su pastiprinimo teorija? 10. Kodėl elgesio modifikavimas yra diskutuotinas dalykas? Ką jūs mano te apie elgesio modifikavimo metodus? 11. Iš patirties pasakykite, kokie galėtų būti poreikių teorijos ribotumai? 12. Iš patirties pasakykite, kokie galėtų būti teisingumo teorijos ribotumai?
MOTYVUOTI STENGIASI VISI VADOVAI
Wal-Mart" kompanijoje ne vien pagrindinis vadovas (CEO) imasi atsakomybės motyvuoti partnerius. Viceprezidentai regionams, kaip Andy VVilsonas, taip pat imasi šio uždavinio. Prieš pat parduotuvės Nr. 1784 atidarymą Saleme, Oregono valstijoje, VVilsonas taip visus padrąsino: „Aš tai tikrai užsidegęs... Čia bus šauni parduotuvė, tik noriu, kad jūs žinotumėte, kaip nepaprastai mes vertiname jūsų darbą. Padėkite sau".60 Jo žodžiai nuskambėjo kaip VValtono ir Glasso dažnai kartojamų žodžių aidas. „Mano darbas nesvarbus... Jis vyksta tik jūsų dėka". Kai nutilo plojimai, grupė pradėjo skanduoti sveikinimus „VVal-Mart:" „Man patinka W! Man patinka A!"61
Apsilankymų metu viceprezidentai regionams bendrauja su partneriais vietoje, kad užtikrintų tinkamą paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, lankydamasis Susanvilyje, Kalifornijos valstijoje, VVilsonas nesusvyravo nurodyti silpnas vietas. Atkreipdamas dėmesį į tas sritis, kuriose reikėjo dirbti, rajono vadovui Rickui Cravvfordui jis pasakė: „Čia turite didžiules galimybes".62 Pagal „VVal-Mart" standartus ši pastaba reiškė papeikimą. Tačiau jis Cravvfordui suteikė valdžią priimti ir įgyvendinti būtinus sprendimus. Jis Cravvfordui pasakė: „Darykite, ką tik reikia".63 Viceprezidentai regionams - vadovai, kurie paprastai 200 dienų per metus praleidžia keliaudami ir lankydami savo regionų parduotuves. Dabar, kai organizacija vienam CEO jau per didelė aprėpti, kad apsilankytų kasmet kiekvienoje parduotuvėje, į viceprezidentų pareigas jau įeina palaikyti asmeninį ryšį tarp partnerių vietoje bei aukščiausiojo lygio vadovybės. O koks rezultatas? „VVal-Mart" kompanija sėkmingai gyvuoja ir kaip pavieniai asmenys, ir kaip organizacija. Kaip sako vienas pirkėjas: „Labiausiai man patinka tai, kad esame kaip viena didelė šeima".64 Kitas pirkėjas pridūrė: „VVal-Mart" man tikrai gera".65 Ateityje vienas įdomesnių pasakojimų apie valdymą bus - kaip gerai „VVal-Mart" vadovai bei partneriai išlaiko tą verslo būdą, kurį Šamas VValtonas pradėjo Arkanzase ir visose Amerikos kaimo vietovėse.
13. Iš patirties pasakykite, kokie galėtų būti pastiprinimo teorijos ribotu mai? 14. Iš patirties pasakykite, kokie galėtų būti vilčių teorijos ribotumai? 15. Iš patirties pasakykite, kokie galėtų būti tikslų nustatymo teorijos ribo tumai?
PAGRINDINIAI
TERMINAI
Motyvacija Poreikių teorija Maslovvo poreikių hierarchija ERG teorija Dviejų veiksnių teorija Teisingumo teorija Vilčių teorija Valentingumas Vidinis atsilyginimas
Išorinis atsilyginimas Pastiprinimo teorija Elgesio modifikavimas Teigiamas pastiprinimas Mokymasis išvengti Slopinimas Bausmė Tikslų nustatymo teorija
S I T U A C I J O S
A N A L I Z E
GELBĖJIMO ARMIJA: ATSTUMTŲJŲ VERTIMAS PILIEČIAIS 66
Pasak Peterio Druckerio, „[Gelbėjimo] armija su vargšais dirba geriausiai iš visų. Jos tikslas - pa versti atstumtuosius piliečiais". 67 Buvęs „Exxon" viceprezidentas George'as McCulloughas pri dūrė: „Niekas kitas taip nepadeda atstumtiesiems ir paniekintiems, kaip Gelbėjimo armijos žmo nės. Jie pasilieka su ja". 6 8 Kaip organizacijos va dovai motyvuoja 36 000 apmokamų darbuotojų ir nesuskaičiuojamą gausybę savanorių, kad įgi jo tokią reputaciją? Organizacijos sėkmės laidas -jos tikslas. Gel bėjimo armijos pranašumas prieš daugelį pelno or ganizacijų - kad jos tikslas - rūpinimasis bena miais - sulaukia paramos. „Žmonės iš tiesų nori padėti. Jie rūpinasi. Tačiau jie tiksliai nežino, ką daryti", aiškina Lenekse, Kanzaso valstijoje, esa nčios fondų organizavimo firmos „Resource & Development Group Inc.", partnerė Barbara Antrim. 69 Tai firma, kuri atsako už Gelbėjimo armi jos „Nakvynės ir duonos klubo" programos sukū rimą. Pagal šią programą ieškoma aukotojų, ga linčių padėti maitinti benamius žmones. B. Ant rini priduria: „Ši kampanija yra varomoji jėga kaip nors padėti benamiams". 70 Be to, Gelbėjimo armijos darbuotojų motyva cijos šaknys - darbuotojų įtraukimas į organiza cijos valdymą. Kaip sako pulkininkas Leonas Ferraezas, Gelbėjimo armijos stiprioji pusė - kad ji laikosi savo misijos ir yra atsidavusi savo darbuo tojams. Ferraezas sako: „Kai darbuotojai visuose organizacijos lygiuose dalyvauja priimant spren dimus ir planuojant, jie išsiugdo nuosavybės jaus mą. Jie dirba žymiai našiau už tuos, kuriems pa prasčiausiai pasakoma, ką daryti. Net jei sargui
leidžiama nuspręsti, su kuo valyti grindis, tai su teikia jam stipresnį dalyvavimo jausmą".71 Gelbėjimo armijos organizacinė struktūra taip pat padeda motyvuoti darbuotojus. Per hierarchinę struktūrą organizacija skatina grįžtamąjį ryšį iš vietinių padalinių. Nors daugelis ne pelno organi zacijų taiko horizontalias struktūras, Ferraezas tvirtina, kad vertikalios struktūros suteikia galimy bę našiai vadovauti „iš apačios". Ferraezas sako: „Vietinis padalinys pats susidaro savo darbo gra fiką ir atsako už daugelį savo programų bei už tai, kad gautų savo fondus. Tačiau kai tikrai geros idė jos (kaip laikinojo apgyvendinimo programa Sen Lujyje) sukuriamos vietiniu lygiu, nacionalinė įs taiga įgyvendina jas visos šalies mastu". 72 Gelbėjimo armijos darbuotojus motyvuoja ir tai, kad organizacija telkia dėmesį į tikslų nusta tymą. „Kai darbuotojai įgyvendina tikslus, jų lai mėjimai pripažįstami, o tai suteikia jiems jaus mą, kad tikrai nemažai prisideda", komentuoja Ferraezas. „Verslui svarbu atsiminti, kokia didžiu lė jo atsakomybė darbininkams; kad jie žmonės, o ne tranai".73
KLAUSIMAI 1. Kurie iššūkiai padeda išlaikyti motyvacijos lygį Gelbėjimo armijoje? 2. Kaip įvairūs požiūriai dėl kartų skirtumo gali paveikti paramą Gelbėjimo armijai? 3. Paaiškinkite Gelbėjimo armijos veiklą pagal poreikių ir pagal vilčių teorijas.
LYDERIAVIMAS
Baigę šį skyrių, jūs turėtumėte sugebėti: 1. Apibūdinti lyderiavimą ir paaiškinti, kuo jis panašus į valdymą ir kuo skiriasi. 2. Paaiškinti pagrindines būdingųjų bruožų požiūrio j lyderiavimą idėjas. 3. Aptarti ir įvertinti bihevioristinj požiūrį į lyderiavimą. 4. Išvardinti ir paaiškinti svarbiausius atsitiktinumų požiūrius į lyderiavimą. 5. Paaiškinti transformacinio, arba charizmatinio, lyderiavimo koncepciją ir pateikti pavyzdžių. 6. Aptarti keletą naujausių iššūkių lyderiavimo teorijai.
NAUJA LYDERIAVIMO POLITIKA
J
ackas VVelchas 1981 m. laimėjęs didelį viešą konkursą, tapo kompanijos „General Electric" (toliau „GE") pirmininku. VVelchas, turįs cheminės inžinerijos srities daktaro laipsnį, tapo aštuntuoju ir jauniausiu „GE" aukščiausiojo lygio vadovu (CEO). Jis greitai ėmėsi radikalių pokyčių beveik visose kompanijos veiklos srityse ir kultūroje. Jis iškėlė tikslą, kad „GE" užimtų pirmą ar antrą vietą rinkoje visose savo veiklos srityse. Jis pasiryžo visiškai pasiaukoti šiam tikslui ir jį įgyvendinti.
Nuo pat vaikystės VVelchas mėgo pirmauti sporte, vėliau ši jo savybė pasireiškė siekiant profesinės karjeros. Visą savo energiją jis pašventė kompanijai „GE". Jo pirmasis laimėjimas buvo pajamų padidėjimas plastikinių gaminių padalinyje: iš visiškai nereikšmingo jis išaugo į svarią „GE" pelno ir pardavimų dalį. Nuo pat pirmųjų darbo „GE" dienų VVelchas nusivylė šios kompanijos biurokratiniu aparatu ir daug laiko sugaišo ieškodamas būdų, kaip išvengti tos // biurokratinės sistemos. Jis suprato, kad norint ką nors nuveikti, svarbiausia yra iniciatyva, valdymo laisvė ir nepakantumas nieko neveikiantiems vadovams.
KOMPANIJOJE
GE"
Įgavęs patyrimo šioje kompanijoje, VVelchas nepakeitė savo pradinės nuomonės, o dar labiau įsitikino, kad „GE" yra tikrai biurokratinė kompanija. Joje buvo tiek daug išpūstų valdymo lygių, kad iš tiesų buvo neįmanoma operatyviai priiminėti sprendimus ar juos įgyvendinti. Panaikinęs kelis nereikalingus valdymo lygius, jis galėjo deleguoti valdžią žemesniems valdymo lygmenims, t. y. ten, kur problemos iškyla pirmiausia ir kur galima greičiausiai tikėtis reikšmingų jų sprendimų. 1981 m. kiekviename „GE" verslo vienete buvo nuo devynių iki vienuolikos biurokratinių lygių. Iki 1991 m. VVelchas valdymo lygių sumažino per pusę - nuo keturių iki šešių. Jo pastangomis korporacijoje darbuotojų sumažėjo nuo 1700 iki 1000. Darbuotojų buvo sumažinta visose kompanijos dalyse. Nuo 1981 m. „GE" sumažino per 180 000 darbuotojų ir pardavė turto už 12 mlrd. dolerių. Jo pasirinkta kryptis nebuvo visai sklandi. Pagrindinių verslo vienetų pardavimo ir darbuotojų sumažinimas 50-čia procentų nuo 1980 m. labai neigiamai paveikė kolektyvo moralinį klimatą. Darbuotojai susiskaidę: vieni žavėjosi Jackų VVelchu, kiti jo nekentė. Profsąjungos yra atviras VVelcho metodų oponentas. Tarptautinės elektronikos darbininkų profsąjungos (International Union of Electronic VVorkers) prezidentas Josephas F. Eganas, oponuojantis VVelcho metodams, pasakė: „GE serga VVelcho liga. Šios ligos sukėlėjas - kompanijos godumas, arogancija ir savo darbuotojų žeminimas bei niekinimas".2 Tačiau VVelcho gerbėjai tiki, kad jis nuostabiai tvarkosi. Jie teigia, kad VVelcho pateikta kompanijos ateities vizija ir jo atlikti pakeitimai, neretai labai skausmingi, yra būtent tai, ko kompanijai tikrai reikėjo. Prieš VVelchui ateinant dirbti, „GE" vicepirmininkas pažymėjo, kad jų kompanija „dirba taip sklandžiai ir perspektyviai, kaip virškinimo sistema, ir yra tokia pat įdomi".3 VVelchas į kompaniją atnešė aistrą pokyčiams ir viziją, kaip konkuruoti reiklioje pasaulinėje ateities rinkoje.
Ar JACKAS WELCHAS yra efektingai dirbantis lyderis? Ar galima būtų jį palyginti su tokiais pasaulinio garso lyderiais kaip Abrahamas Lincolnas, Martinas Lutheris Kingas ir Nelsonas Mandela? Nors vadovai retai lygina mi su tokiomis legendinėmis asmenybėmis kaip Lincolnas ar Mandela, nuo jų sugebėjimo vadovauti ir įgūdžių labai priklauso organizacijos veiklos
XVII
459
SKYRIUS. L Y D E R I A V I M A S
sėkmė. Todėl tūkstančiai mokslininkų tyrinėjo lyderiavimo fenomeną remdamiesi trirnis pagrindiniais požiūriais: būdingųjų bruožų, lyderiavimo elgesio ir atsitiktinumų, t.y. situacijų kuriose veikia lyderis, tyrinėjimais. Siame skyriuje susipažinsime su kiekvieno iš šių požiūrių indėliu į lyde riavimo supratimą. Skyrių baigsime kai kurių šiuolaikinių lyderiavimo teorijų apžvalga. Pirmiausia išsamiau aptarkime lyderiavimo sąvoką.
LYDERIAVIMO Lyderiavimas: grupės narių veiklų, reikalingų užduočiai atlikti, nukreipimo ir lyderio poveikio procesas.
Galia (jėga): gebėjimas daryti įtaką, t. y. keisti individų ar grupių pa žiūras ar elgesį.
Įtaka: bet kurie veiksmai ar elgesio pavyzdžiai, sukeliantys kito asmens arba grupės pažiūrų ar elgesio pokyčių.
APIBRĖŽIMAS
Ralphas M. Stogdillis, apžvelgęs lyderiavimo teorijas ir tyrimus, pažymėjo, kad „yra beveik tiek pat skirtingų lyderiavimo termino apibrėžimų, kiek ir žmonių, bandžiusių jį apibūdinti".4 Mes apibūdinsime valdymo lyderiavimą kaip grupės narių veiklų, reikalingų užduočiai atlikti, nukreipimo ir lyderio poveikio jiems procesą. Iš šio apibrėžimo kyla keturios svarbios išvados. Pirmiausia, lyderiavimas įtraukia kitus: darbuotojus ar pasekėjus. Savo pasiryžimu ir noru paklusti lyderio nurodymams grupės nariai padeda įtvir tinti ir apibrėžti lyderio statusą ir sudaro sąlygas lyderiavimui; be žmonių, kuriems reikia vadovauti, visos vadovo kaip lyderio savybės yra niekam nereikalingos. Antra, lyderiavirnas reiškia nevienoda galios jėgos) paskirstymą tarp lyderio ir grupės narių. Grupės nariai turi šiokią tokią galią: jie gali for muoti ir iš tikro įvairiais būdais formuoja grupės veiklą. Tačiau lyderis pa prastai turi daugiau galios. Iš kur vadovas turi tos galios? Mes iš dalies atsakėme į šį klausimą 13 skyriuje, kai aptarinėjome penkias vadovo galias: atsilyginimo, baudimo, for malią, patrauklumo ir ekspertinę. Kuo daugiau šių galios šaltinių gali dis ponuoti vadovas, tuo didesnis jo efektingo lyderiavimo potencialas. Tačiau organizacijų veikloje vis dažniau pastebimas faktas, kad to paties lygio va dovai, turintys tą pačią formalią galią, vienas nuo kito skiriasi sugebėjimais panaudoti atsilyginimo, baudimo, patrauklumo ar ekspertinę galias. Trečias lyderiavimo aspektas yra gebėjimas panaudoti skirtingas galios formas, įvairiais būdais darant įtaką savo pasekėjų elgesiui. Iš tikro, vieni lyderiai vertė kareivius žudyti, kiti - skatino darbuotojus asmeniškai au kotis kompanijos gerovės labui. Įtakos jėga atveda mus prie ketvirtojo lyderiavimo aspekto. Ketvirtasis aspektas sujungia pirmuosius tris ir pripažįsta, jog lyderiavi mas susijęs su vertybėmis, Jamesas McGregoras Burnsas teigia, jog lyde ris, ignoruojantis užimamos padėties moralinius aspektus, gali sėkmin gai tvarkytis, tačiau istorija gali prisiminti jį kaip paskutinį niekšą ar dar blogiau. Moralus lyderiavimas reikalauja atsižvelgti į vertybes ir suteikti pasekėjams pakankamai žinių apie alternatyvas, kad jie patys galėtų sąmoningai rinktis, kai ateina laikas nuspręsti, eiti paskui ly 6 derį ar ne. Kaip tvirtina garsus etikos mokslininkas Michaelas Josephsonas: „Etikos mes nesimokome iš žmonių, kurie pamokslauja ar mo-
460
V DALIS. VADOVAVIMAS
ralizuoja apie etiką. Mes etikos mokomės iš tų, kuriais žavimės ir kuriuos gerbiame, - kurie mums turi galios. Jie - tikrieji etikos mokytojai... Svarbu įtvirtinti idealus, jei jie nuoširdūs. Lyderiams ar kitiems pavyzdiniams veikėjams, ar jie būtų sporto veikėjai, ar politikai, labai svarbu daryti pa reiškimus etikos klausimais, jei jie ne veidmainiški".7 Svarbu pastebėti, kad nors lyderiavimas artimai susijęs su valdymu ir yra jam svarbus, tačiau lyderiavimas ir valdymas nėra ta pati sąvoka. Kad pabrėžtų skirtumą, lyderiavimo teoretikas VVarrenas Bennisas pasakė, jog daugelyje or ganizacijų per daug valdoma ir per mažai vadovaujama. Iš tiesų, žmogus gali būti efektingas vadovas: geras planuotojas ir puikus administratorius, bet jam gali trūkti lyderiui būtinų motyvavimo sugebėjimų. Kiti gali būti efektingi ly deriai: jie sugeba įžiebti kitų žmonių entuziazmą ir pasišventimą, bet jiems gali trūkti vadovo įgūdžių sužadintą kitų energiją nukreipti norima linkme. į
464
V D A L I S . VADOVAVIMAS
tą į darbuotojus, ir teigė, kad, prieš pasirinkdamas lyderiavimo stilių, va dovas turėtų atsižvelgti į tris „jėgų" grupes: vadovo jėgas, pavaldinių jėgas ir situacijos jėgas. Kaip vadovas vadovaus, pirmiausia priklauso nuo jo pagrindinio išsi lavinimo, žinių, vertybių ir patyrimo {vadovo jėgų). Pvz., vadovas, ma nantis, kad organizacijos poreikiai yra visuomet svarbesni už individo poreikius, yra labiau linkęs atlikti direktyvinį vaidmenį pavaldinių veik loje (žr. pav. 17-1). Įgydamas patirties, Steve'as Braccini išmoko nesiimti vien direktyvi nio vaidmens darbuotojų veiklos atžvilgiu. Kaip pramoninių detalių pla tinimo firmos „Pro Fasteners Inc.", esančios San Chose, Kalifornijos valstijoje, įkūrėjas ir vadovas (CEO), Braccini susidūrė su būtinumu gerinti kompanijos produktų kokybę. „Pro" buvo pratusi susitaikyti su klaidomis. Kadangi klientai retai kada reikšdavo nepasitenkinimą, fir mai nereikėjo stengtis siekti aukštesnių standartų. Dešimtojo dešimt mečio pradžioje Braccini pastebėjo milžiniškas rinkos galimybes, bet su vokė, jog „Pro",vykdydama užsakymą, turės sumažinti klaidų iki kelių mi lijonui detalių, kad būtent jų firmą pasirinktų ilgalaikiams kontraktams. Pirmiausia jis išbandė direktyvinį metodą. Braccini prisipažino: „Atrodo, pasekiau daugelio savo kolegų pavyzdžiu, manydamas, jog mano darbas - viską šioje firmoje kontroliuoti".24 Tačiau greitai suprato, kad vienas ko kybės pagerinti negali. Darbuotojai turėjo pasijusti esą savininkai - dirbti kaip sau. Jis aiškina: „Pradėjau darbuotojams piršti mintį, jog tai jų fir ma, kad jie turi ja rūpintis". 25 Ir būtent taip, taikydama mažiau direkty vinį metodą, „Pro" sugebėjo pasiekti kokybės standartus. PAVEIKSLAS 17-1
Lyderiavimo elgesio skalė
Šaltiniai: paveikslas iš Robert Tannenbaum ir Warren H. Schmidt How to Choose a Leadership Pattern. „Hanvard Business Review" 1973 m. gegužės-birželio mėn.
HM
SKYRIUS. LYDERIAVIMAS
465
Tačiau, prieš pasirinkdamas vadovavimo stilių, vadovas turi atsižvelg ti ir į pavaldinių charakteristikas. Pasak Tannenbaumo ir Schmidto, vadovai gali duoti daugiau laisvės ir sudaryti didesnę galimybę daly vauti valdyme pavaldiniams, jei jie nori nepriklausomybės ir veiksmų laisvės, nori jaustis atsakingi už priimamus sprendimus ir organizacijos tikslus, turi pakankamai žinių ar noro jų siekti, yra pakankamai patyrę, kad galėtų kvalifikuotai spręsti problemas, ir turi patirties, kuri padeda įsitraukti į valdymą. Kai trūksta šių sąlygų, vadovai gali remtis labiau autoritariniu valdymo stiliumi. Tačiau jie gali pakeisti savo elgesį, kai pavaldiniai įgyja pasitikėjimo savimi, įgūdžių bei ima labiau aukotis dėl organizacijos. Galų gale, lyderiavimo stiliaus pasirinkimą lemia situacijos jėgos: or ganizacijos pageidaujamas stilius, konkrečios darbo grupės dydis ir su telktumas, grupei skiriamos užduoties pobūdis, laiko apribojimai ir net ap linkos veiksniai. Visa tai gali turėti įtakos organizacijos narių požiūriui į valdžią. Pavyzdžiui, dauguma vadovų pasirenka tokį vadovavimo stilių, kuris priimtiniausias jų organizacijos aukščiausio lygio vadovams.
OHAJO VALSTYBINIO UNIVERSITETO IR MIČIGANO UNIVERSITETO TYRIMAI Tannenbaumas ir Schrnidtas, taip pat kiti ankstyvieji tyrinėtojai manė, kad lyderiavimo stilius yra „nulinės sumos" žaidimas: kuo labiau vadovas orientuotas į užduotį, tuo mažiau jį domina santykiai su pavaldiniais. Bu vo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kuris iš šių dviejų lyderiavimo sti lių užtikrina efektingesnę grupės veiklą. Ohajo valstybinio universiteto mokslininkai domėjosi dviem lyderiavimo tipais: "struktūrų pirmumu" (orientuotas į uždųotį) ir "dėmesingumu" (orientuotas į darbuotojus). Kaip ir buvo galima tikėtis, jie pastebėjo, kad darbuotojų tekamumas mažiausias ir darbuotojų pasitenkinimas didžiau sias tada, kai jiems vadovauja dėmesingi lyderiai. Ir atvirkščiai, ten, kur lyderiai yra nedėmesingi ir daugiau reikšmės teikia struktūroms, darbuo tojų nusiskundimai dažnesni, o jų tekamumas - didesnis. (Pav. 17-2 pa vaizduoti lyderiavimo stiliai, kurie buvo tirti Ohajo valstybiniame univer sitete.) Jie pastebėjo dar vieną įdomų dalyką. Pasirodo, kad pavaldiniai vertina savo lyderio efektingumą ne tiek pagal jo konkretų pasirinktą sti lių, kiek pagal situaciją, kurioje tas stilius naudojamas. Pvz., jei Oro pajėgų vadai buvo aukštai vertinami dėmesingumo prasme, tai dažniausiai jie bu vo blogai vertinami atliekamos užduoties atžvilgiu. Gali būti, kad labiau autoritarinė kariškių aplinka ir įgulos narių įsitikinimas, kad greiti ir griežti sprendimai yra svarbiausias dalykas kovinėse situacijose, verčia žmones manyti, kad dėmesingesni vadovai dirba ne taip efektingai. Kita vertus, negamybinės sferos vadovai didelėse kompanijose buvo vertinami labiau, jei jie buvo laikomi pakankamai dėmesingais.
466
V D A L I S . VADOVAVIMAS
PAVEIKSLAS
17-2
Ohajo valstybiniame universitete tirti lyderiavimo stiliai
2 sk.. p. 44
Lyderiavimo stiliai įvairiose pasaulio dalyse labai skiriasi, net karinėje srityje. 1956 m. Egipto armiją sutriuškino daug mažesnė Izraelio armija, nors egiptiečiai buvo žymiai geriau apsiginklavę ir akivaizdžiai geresnėje geografinėje padėtyje. Šio susidūrimo analizė parodė, jog Izraelio ar mija buvo suformuota ir parengta pagal kriterijus, kuriuos galima pa vadinti Teorijos Y vertybėmis: su kareiviais buvo elgiamasi ir jie buvo mokomi su kitais elgtis humaniškai, hierarchija vaidino kur kas men kesnį vaidmenį, klestėjo tarpusavio bendravimas, buvo aukštas ko ordinavimo lygis, konkurencija organizacijos viduje - minimali. Ka dangi visi siekė galutinio tikslo, aukščiausiojo rango vadovybei svarbu bu vo lyderiauti, o ne teikti direktyvas.26 Kitokius rezultatus gavo Mičigano universiteto mokslininkai, norėda mi išsiaiškinti skirtumus tarp vadovų, besiorientuojančių į gamybą, ir vadovų, besiorientuojančių į darbuotojus. Pirmieji nustato griežtus dar bo standartus, organizuoja darbo užduotis iki smulkmenų, nurodo darbo metodus, kurių reikia laikytis, ir atidžiai prižiūri pavaldinių darbą. Ant rieji skatina darbuotojus dalyvauti formuluojant tikslus ir priimant ki tus darbo sprendimus, padeda darbuotojams siekti gerų darbo rezultatų, gerbia juos ir pasitiki jais. Mičigano universiteto tyrimai parodė, kad da žniausiai produktyviausioms grupėms vadovavo lyderiai, kurių dėmesio centre buvo darbuotojai, o ne gamyba. Jie taip pat nustatė, kad patys efektingiausi lyderiai remiasi savo darbuotojais, siekia priimti greičiau grupės nei individualius sprendimus ir skatina darbuotojus formuluoti ir siekti labai rezultatyvių tikslų.27
XVII S K Y R I U S . L Y D E R I A V I M A S
467
VADOVAVIMAS, ORIENTUOTAS Į D A R B U O T O J U S , IR V I S U O T I N Ė KOKYBĖS VADYBA
View more...
Comments