Medziagotyra Kosmetologams PDF

 

 

1

 

TURINYS

............................................ .............................................. ............................................. ............................ ......3 1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA ..................... ...................................... 3 2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS ......................................

3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS ...................... ............................................ ............................................. ............................................ .....................4 4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS  ......... 4 .......................................... ............................................. ................................. ..........4 4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos .................... 4.2. Vanduo .......................................... ................................................................. ............................................. ............................................ ............................................. ............................. ......5 ........................................... ............................................. ..................................... ..............6 4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai ..................... 4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai ........................................... .................................................................. ............................................. ........................ 18

4.5. Augalinės dažančios medžiagos ................... ......................................... ............................................ ............................................ ................................... .............21 ......................................... ............................................ ............................................ ................................... .............24 4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos ................... 4.7. Angliavandeniai .................... ........................................... ............................................. ............................................ ............................................. ................................... ............ 28

4.8. Bičių produktai ...................... ............................................. ............................................. ............................................ ............................................. ................................... ............30 .......................................... .............................................. ............................................. ............................................ ............................................. ........................... .... 32 4.9. Rūgštys ...................

4.10. Antioksidantai ............................................ .................................................................. ............................................ ............................................. ................................... ............33

4.11. Mineralinės medžiagos .................... .......................................... ............................................ ............................................ ............................................. ......................... 34 ........................................... .............................................. ............................................. .......................... .... 40 4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis .................... ............................................ ............................................ ............................................ ............................... ......... 42 4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio ...................... 4.15. Kosmetika depiliacijai ............................................... ..................................................................... ............................................ .......................................... ....................48 ............................................. 50 5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI  ...........................................

6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KON TRAINDIKACIJOS ...................... .............................. ........ 51

 

2

 

1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA  Jau senovės laikais žmonės turėjo pakankamai didelę patirtį gaunant ir panaudojant daugelį organinių ir neorganinių medžiagų. Senovės indai iš cukrinių nendrių mokėjo pasigaminti cukrų. Buvo plačiai žinomas ir gaminamas actas ir pan. Jau prieš istoriniais laikais buvo vartojami puikūs dažai: indigas ir alizarinas, gaunami iš augalų ir tam tikros rūšies moliuskų. Galai mokėjo  pasigaminti ir naudojo naudojo muilą.  Žmonės žinojo daugelį augalinių bei eterinių aliejų, kuriuos naudojo ne tik kaip kvapiąsias medžiagas,, bet ir kaip dezinfekuojanč medžiagas dezinfekuojančias, ias, gydančias bei konservuojan konservuojančias čias priemones, pvz. mirusiųjų  balzamavimui.

Daugybė augalų buvo naudojami gryni ar iš jų gaminami pavilgai, tinktūros, kompresai ir  pan. Visos šios priemonės buvo gaminamos ir naudojamos pagrinde sveikatinimo, maisto ir higienos tikslais.

Tik daug vėliau ( 18-19 am.) visos medžiagos buvo išskirstytos į organines ir neorganines, natūralios medžiagos pradėtos sintetinti, buvo pradėtos gaminti naujos, gamtoje nežinomos medžiagos.   Išsivysčius organinei chemijai (19-20 am.) buvo sukurtos visai naujos pramonės sritys: kuro, dirbtinio pluošto, dažų, vaistinių medž. bei kosmetikos pramonės. pramonės. 

2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS PANAUDOJIMAS Visos priemonės yra skirstomos į:    Profilaktines (higienines) veido, kūno odos ir jos darinių   priežiūros  priežiūros priemonės.  Pvz.: veido



 pieneliai, losjonai, losjonai, kaukės, kūn kūnoo kremai, šampū šampūnai, nai, aliejus nagams nagams ir pan.   Dekoratyvines veido, kūno odos ir jos darinių   priemones. Pvz.: akių šešėliai, lūpų



dažai, kūno talkas, plaukų dažai, nagų lakas ir pan.   Gydomosios veido,kūno odos ir jos darinių  priemones. Pvz.: gydomasis veido ar kūno



tepalas su hormonais, priešgrybelinė nagų priemonė ir pan. Tokios   priemonės  priemonės turi didesnes veikliųjų medžiagų koncentracijas ir didelį skvarbumą į oda    bei pasižymiu stipriu gydomuoju poveikiu.

 

3

 

3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS  MEDŽIAGOTYRA –  tai mokslas apie kosmetinių priemonių  priemonių sudėtį.  Kosmetinės priemonės sudarytos sudarytos iš šių sudėtinių dalių:    Pagrindas arba bazė (riebalinė fazė, vandeninė fazė, emulgatoriai) aktyvūs komponentai;



  Pagalbinės medžiagos (konservuojantys, (konservuojantys, dažantys ir aromatizuojantys ingredientai). 



4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS 

4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos   Daugybėje augalų, o retkarčiais ir gyvulinės kilmės žaliavose, gausu biologiškai aktyvių žmogaus organizmą veikiančių medžiagų. Dauguma šių medžiagų pasižymi gydomuoju, maitinamuoju, kosmetiniu poveikiu. Dėl šių priežasčių šios medžiagos visuomet buvo labai plačiai

naudojamos praktikoje, o pastaruoju metu jų panaudojimas tik didėja.   Ypač natūralios medžiagos, gaunamos gaunamos iš augalų, pritaikomos kaskart vis plačiau. Kai kurie  žmonės netgi pranašauja, kad neužilgo prasidėsiantį amžių bus galima pavadinti ,,žaliuoju'' amžiumi, kadangi tuomet žmogaus naudojamos augalinės kilmės žaliavos galutinai laimės prieš gyvulinės kilmės žaliavas arba sintetinius junginius. Bent jau tokia vystymosi tend encija stebima  pramonės šakose, šakose, tiesiogiai susijusiose su žmogaus sveikata ir gyvenimu: maisto, farmacijos, o taip  pat kosmetikos pramonėje. pramonėje.  Tose pramonės šakose ,,žalioji revoliucija'' kaskart labiau išstumia gyvulinės kilmės  

4

 

 produktus (jie brangūs, o be to, gaunami užmušant gyvūnus, dėl ko kyla ne tik estetinio, bet ir ekologinio pobūdžio priešiškas nusiteikimas), o taip pat sintetinius produktus, dažniausiai svetimus žmogaus organizmui ir sukeliančius daug neigiamų šalutinių reiškinių, susijusių tiek su jų gamyba, tiek su vėlesniu panaudojimu.  ,,Žaliosios bangos'' augimo augimo tendencija maisto produktų bei vaistų gamyboje stebima taip pat ir kosmetikoje, pvz., kremų gamyboje vis dažniau atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų ir naudojami augaliniai aliejai, neretai atitinkamai paruošti (pvz., sukietinti), kad įgautų tinkamą konsistenciją bei

stabilumą.  Biologiškai aktyvios sudėtinės dalys, gaunamos iš gyvūnų audinių, keičiamos į atitinkamas augalinės kilmės sudėtines dalis, pvz., dažnai atsisakoma gyvulinės kilmės  hormoninių medžiagų,  jos keičiamos augaliniais augaliniais junginia junginiais is (fitohormonais), turinčiais ppanašų anašų poveik poveikį.į.  Gyvulinės kilmės produktų keitimas augaliniais jau gana plačiai paplito maisto pramonėje dėl propaguojamos, iš augalinio maisto sudarytos dietos. Tam pritaria naujausi daugelyje biologijos ir medicinos sričių atlikti moksliniai tyrimai, liudijantys, kad žmogaus organizmas yra geriau  prisitaikęs prie augalinio maisto. Taip pat vaistai bei kosmetika, gaminami augalinės kilmės sudėtinių medžiagų pagrindu, žmogaus organizme yra geriau įsisavinami.  Didesnis dėmesys kai kurioms natūralių junginių grupėms turėtų padėti plačiau naudoti šias medžiagas (kaip žaliavas arba natūralius produktu) ne tik įvairių negalavimų gydymui, bet taip pat kūno gražinimo menui.  Tai padės susiorientuoti ko yra vertos šiandieninėje prekyboje siūlomos nepaprastai  įvairios

kosmetinės priemonės.  4.2. Vanduo

Pati paprasčiausia, tačiau gyvybiškai bet kuriam gyvam organizmui reikalinga medžiaga yra vanduo. Vanduo sudaro apie 70% suaugusio žmo gaus organizmo. Vandens trūkumas organizme yra vadinamas dehidratacija.  Jau 11-20% vandens netekimas organizmui yra pražūtingas.  Kosmetikos priemonių sudėtyje vanduo dažnai sudaro 60 -90% ir yra rašomas pirmasis ingredientų saraše. Kadangi ingredientai ant kosmetikos produktų pakuočių yra surašomi mažėjimo tvarka, tai rodo, kad vanduo yra pagrindinė daugelio produktų sudėtinė dalis.   Vanduo ne, tik sudaro kosmetinių priemonių padrindą, bet yra ir puiki drėkinanti medžiaga (hidratantas) reikalingas bet kokio amžiaus ir tipo odai. 

Kaip vandens fazė į produktų sudėtį gali įeiti ir:   •  Distiliuotas augalų vanduo- naudojamas losjonams, pieneliams ir kremams gaminti.   •  Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo - gaunamas išgarinus ir vėl sukondensavus  vandenį. Pagerina produkto savybes.  

5

 

•  Alginatas- vandens augalų ekstraktas, naudojamas kaukėms, kremams, emulsijoms gaminti.   •  Hamamelis-

 jaunų

ūgliukų 

ekstraktas,

pasižymintis

tonizuojamosiomis

ir  

sutraukiamosiomis savybėmis. •  Gėlių vandenys- gaunami distiliuojant augalų  žiedus  (apelsino, rožės).Yra malonaus  aromato, todėl naudojami kaip aromatizuojančios aromatizuojančios ir tonizuojančios medžiagos. medžiagos.

4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai

Cheminiu požiūriu riebalai yra riebiųjų rūgščių trigliceridai, o jų kokybė bei biologinė vertė  priklauso svarbiausia nuo to, kokios riebiosios rūgštys įeina į jų sudėtį. Tai gali būti sočiosios 

rūgštys, kurios būdingos gyvuliniams riebalams, arba   nesočiosios rūgštys (pvz., oleino, linolo,  linoleno, arachidono rūgštys) dažniausiai randamos r andamos augalinės kilmės medžiagose.   Nesočiosios riebiosios rūgštys ypatingai palankiai veikia odą, puikiai įsigeria ir turi  priešalerginių savybių. Dėl šių priežasčių kai kurie augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, nepaprastai plačiai naudojami   kosmetikoje ir dermatologijoje, pvz., nakvišos,  avokado, migdolų, persikų, vynuogių, riešutų, kviečių daigų ir kiti aliejai.

Kosmetikoje riebalai, o visų pirma augaliniai aliejai, labai plačiai naudojami tiek dėl jų  biologinių savybių, savybių, tiek kaip kitų veik lių lių medžiagų šaltinis. Išoriškai vartojami riebalai padengia odą plonu apsauginiu sluoksneliu,  neleidžiančiu odai  prarasti vandenį, kuris išsaugo jos elastingumą, suminkština epidermį, o uždegimų atvejais susilpnina audinių įsitempimą, skausmą bei niežėjimą.   Kosmetikos gamyboje riebalai vaidina pirmaeilį vaidmenį kaip kremų, emulsijų, pienelių  bei kosmetinių tepalų, maitinančių kaukių plaukams, kosmetinių kaukių ir kitų priemonių pagrindas.

Kosmetinių preparatų gamybos pagrindui naudojami aliejai apsprendžia preparatų

konsistenciją.  Šiuolaikinėje kosmetikoje dažnai taikomas naujausias būdas per odą aprūpinti organizmą  junginiais liposomų  pavidalu, pavidalu, t. y. lipidų ar fosfolipidų mikrodalelių, gaubiančių gaubiančių įvairius vandenyje vandenyje ar riebaluose tirpius junginius, kurie a tsiranda

mikrokapsulės viduje ir tokiu pavidalu įsiskverbia

gilyn į odą..  Riebaluose, o ypač augaliniuose aliejuose, lengvai tirpsta daugelis labai biologiškai aktyvių natūralių medžiagų, pvz., kai kurie vitaminai (A, D, E, fosfolipidai (lecitinas), hormon ai, natūraliosios dažančiosios bei kitos medžiagos.  Kitas svarbus riebalų panaudojimas kosmetikos pramonėje - kaip pagrindas muilų  gamyboje. Cheminiu  Cheminiu  požiūriu

muilai yra riebiųjų rūgščių natrio arba kalio druskos, gaunamos 

muilinimo proceso metu, tai yra, virinant riebalus su šarmais.   

6

 

Kosmetikos gamyboje be augalinių ir gyvulinių riebalų naudojamos taip pat klampios medžiagos, gaunamos perdirbant naftą.  Tai dažniausiai vazelinas, parafinas, parafino aliejus,  eucerinas.  

Kaip mineraliniai aliejai -,,parafino aliejus'' (Oleum Paraffini), taip ir baltas bei geltonas vazelinas yra naftos distiliacijos produktai.

Išvardintos medžiagos turi neigiamą savybę –   odos paviršiuje sufirmuoja plėvelę, kuri stabdo prakaito išsiskyrimą per odą, trukdo jai kvėpuoti bei v ykdyti termoreguliacinius procesus, mechaniškaii ,,užkemša'' prakaito liaukas bei odos poras.  mechaniška Antra vertus, dėl šių išvardintų savybių jos puikiai tinka naudoti apsauginių preparatų, ypač naudojamų maudantis, nardanr ar deginantis saulėje sudėtį.   Iš kitų, kosmetikoje naudojamų lipidų, reikia paminėti lecitiną, t. y. į riebalus panašią medžiagą.   Lecitinas

gautas iš vištos kiaušinio trynio arba sojos sėklų. Tai puikus emulgatorus,  

 palengvinantis daugelio kosmetinių priemonių gamybą, be to, pasižymi ppuikiomis uikiomis maitinančiomis  bei gydomosiomis savybėmis. JJis is naudojamas kosmetinių priemonių ((pvz., pvz., kremų, kaukių), skirtų visų pirma pavargusiai, stresuotai, brandžiai odai, gamyboje.  Augaliniai aliejai: 

AVOKADO VAISIŲ ALIEJUS  ( Oleum Perseae, ang. Avocado Oil). Avokado vaisių, kuriuos

nokina augalas lotynišku pavadinimu Persea americana Lauraceae,

minkštime yra net 30-70% aliejaus. Šie riebalai yra labai maistingi, lengvai virškinami, artimi alyvų aliejui, sudaryti pagrinde iš oleino (77%) ir linolo (10,8%) rūgščių, turi vitaminų A, B, D ir E kompleksą. Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi minkštinančiomis savybėmis.  Avokado aliejus priskiriamas brangesniems ir prabangiems kosmetiniams aliejams, jis

nedirgina odos, nesukelia alergijų. Naudojamas riebių kremų, maitinančių balzamų sausai odai, muilų, taip vadinamų pariebintų muilų bei kitų kosmetinių priemonių gamyboje.  Iš avokado vaisių ir sėklų buvo išskirta medžiaga triterpenas - skvalenas, pasižymintis  baktericidiniu bei priešgrybeliniu priešgrybeliniu poveikiu. poveikiu. 

PERSIKŲ IR ABRIKOSŲ ALIEJUS  (Oleum Pruni Persicae arba Oleum Persicarum, Oleum Pruni Armeniacae, ang. Peach Oil, Persic Oil.)

Šis aliejus spaudžiamas iš persikų ( Prunus persica (Rosaceae) arba abrikosų (Prunus  

7

 

armeniaca) kauliukų. Jo sudėtis ir savybės panašios migdolų alie jui. Naudojamas kosmetikoje kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų plaukams, labai kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje. Šių augalų vaisių kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus.   JOJOBOS ALIEJUS 

(Oleum Jojobae , ang. Jojoba Oil).

Aliejus gaunamas iš sėklų buksamedžių šeimos augalo Simmondsia californica, augančio Kalifornijoje ir Meksikoje, bei Simmondsia chinensis, augančio Rytinėje Azijoje.  Jojoba laikomas augalu, kuris ateityje gali tapti vienu iš pagrindinių aliejinių augalų, aprūpinančių riebalais visų pirma kosmetikos pramonę.  Jojobos sėklose yra iki 50% aliejaus (t. y. skysto vaško), kurs savo labai vertingomis savybėmis artimas turintiems didelę paklausą banginio riebalams (ir neturi nemalonaus ,,žuvies'' kvapo). Jojo bos aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas skvalenas, skvalenas, pasižymintis priešgrybelinėmis priešgrybelinėmis

savybėmis prieš patogeninius odos grybelius.  Šiame aliejuje gausu vitaminų, ypač vit.E, kuris atstato pavargusią stresuotą odą, atstato odos aspsauginį sluoksnį bei skatina regheneraciją.  Dėl šių savybių, o taip pat dėl nepaprastai puikių maitinančių ir riebinančių savybių jojobos aliejus vis plačiau naudojamas brandžios odos priežiūros kosmetikoje, šampūnų bei maitinančių  plaukų kaukių, kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje. gamyboje.  Šis aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyva apsauginiams kremams nuo saulės, nes  pasižymi natūraliomis natūraliomis apsaugin apsauginėmis ėmis savybėmis nuo nuo UV spindulių.  KAKAVOS ALIEJUS 

(Oleum Cacao, Butyrum Cacao, ang. Theobroma Oil.)

Spaudžiamas iš kakavmedž kakavmedžio io - Theobroma cacao sėklų. Kakavos aliejaus, dėl konsistencijos vadinamo sviestu (Butyrum Cacao), sėklose aliejaus yra 45-53%. Kosmetikoje kakavos aliejus naudojamas kremų, lūpų dažų, skystų pudrų gamyboje.   Šie riebalai taip pat puikiai tinka parfumerijos p ramonėje metodui -

naudojamam taip vadinamam enfleurage

t. y. paskleisti plonu sluoksniu jie absorbuoja, arba sugeria iš gėlių įvairius eterinius

aliejus.

DAIGINTŲ GRŪDŲ ALIEJUS  (Oleum Tritici, ang. Germ Oil.)

Grūdų daigai, gauti kelias dienas padaiginus grūdų sėklas, dažniausiai kviečius, o taip pat  

8

 

kitas sėklas, pvz., liucernos, saulėgrąžų, linų, kartenės - visų pirma yra nepaprastai vertingi mityboje, kadangi juose gausu vitaminų (C, E, B grupės), mineralinių medžiagų bei natūralios celiuliozės.  Be to,

grūdų daiguose yra fosfolipidų bei vertingasis lecitinas, fermentai, priešsklerozinių

savybių turintys fitosteroliai, karotinai, o taip pat estrogeniniu veikimu pasižymintys fitohormonai.  Daugiausiai biologiškai veiklių medžiagų yra kviečių daiguose, kuriu ose aptikta netgi moteriškasis hormonas - folikulinas. Šis aliejus suaktyvina medžiagų apykaitą, atnaujina odos funkcijas. Tai efektyvi priemonė sergant egzema.  Kosmetikoje daigai bei daigintų grūdų aliejus naudojamas maitinančių ir gaivinančių kremų, kūno  priežiūros priežiūros balzamų, įdegio priemonių, šampūnų nuo pleiskanų (su sieros priedu), vonios bei dušo emulsijų gamyboje.  KOKOSO ALIEJUS 

(Oleum Cocos, ang. Cocoanut Oil)

Gaunamas iš kokosinės palmės vaisių ( Cocos nucifera).   Šio vaisiaus branduolio ( kopra (Copra)

sudėtyje yra net 70% riebalų, 14% cukrų bei 7% baltymų.   Iš dalies kopros spaudžiamas

labai vertingas aliejus, dar kitaip vadinamas kokoso sviestu (Cocos Butter). Tai riebalai, kurie

ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta.  Kosmetiko je

kokoso aliejus dėl jame esančios lauro rūgšties naudojamas gaminti

geriausiems muilams, putojantiems kietame vandenyje (taip vadinamiems jūrų muilams).  Yra laikomas vienu geriausių natūralių ingredientų profesionaliems masažiniams produktams, skutiomosi  priemonėms

gaminti, kadangi drėkina, minkština odą, padeda jai išlaikyti drėgmės

 balansą.   Nerafinuotas kokosų aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis antioksidacinėmis savybėmis.  Tinka naudoti einant degintis (sudaro papildomą UV spindulių apsaugą) ir po saulės vonių . Šie riebalai taip pat naudojami prabangioms skalbimo priemonėms bei maudymosi   skysčiams, balzamams bei kremams gaminti.

MIGDOLŲ ALIEJUS  (Oleum Amygdalarum, ang. Almond Oil)

Migdolų aliejus priskiriamas prie seniausių ir geriausių kosmetinių aliejų.   Spaudžiamas iš karčiųjų, rečiau iš saldžiųjų migdolų, arba migdolo medžio - Amygdalus communis (Rasaceae) sėklų, kuriose yra nuo 30 iki 50% riebalų.   Šis aliejus tinka visiems odos tipams, ypač sausai ir  jautriai, prižiūrėti. Pasižymi raminamosiomis, regeneruojamosiomis ir apsauginė apsauginėmis mis savybėmis. Dėl savo raminančio poveikio gali būti naudojamas ir kūdikių odai prižiūrėti.   

9

 

Migdolų aliejui būdingas stangrinamasis poveikis, todėl dažnai naudojamas kūno priežiūros ir korekcijos priemonėms gaminti. 

ALYVŲ ALIEJUS  (Oleum Olivae, ang. Olive Oil)

Gaunamas šaltu būdu spaudžiant nunokusius alyvos vaisius - Olea europea (Oleaceae). Alyvos vaisiai savo sudėtyje turi nuo 40 iki 60% kokybiško puikiausio aliejaus, kuris kosmetikoje naudojamas kaip kremų, kūno priežiūros balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje.   Tai  puiki kosmetinė žaliava pasižyminti maitinamosiomis, regeneruojamosiomis, minkštinamosiomis ir apsauginėmis savybėmis. 

RIEŠUTŲ ALIEJUS  (ang. Nuts Oil)

Pasaulyje gaunamas iš įvairių rūšių augalų, kurių vaisiai yra riešutai, savo sudėtyje turintys daug aliejaus.

Šiuo požiūriu prie aliejingiausių priskiriami braziliški riešutai (Brazil Nuts), augantys ant augalo Bertholletia excelsa. Juose yra 65 - 70% labai vertingų riebalų.  Vienu iš geriausių masažinių aliejų yra  laikomas Macadamia riešutų  aliejus. Šis aliejus yra vienas kokybiškiausių masažinių  produktų, puikiai maitina odą, skatina jos regeneraciją.  Jis rekomenduojamas sausai odai ir  plaukams, brandžios ar stresuotos odos priežiūrai. Naudojamas kuperozinės odos,  celiulito, strijų  profilaktikai. Gali būti naudojamas kaip vonios aliejus ar

akių makiažo valiklis. 

Kiti riešutai, iš kurių gaminami aliejai: Anacardium occidentale, taip vadinami kešju riešutai (Cashew Nuts), kurių forma primena inkstus. Jų sudėtyje yra daugiau nei 40% riebalų, naudojamų tarp kitko dailininkų dažų gamyboje. Kiti gražios šviesiai žalios spalvos riešutai pistacijos ( Pistacia vera). Jų sudėtyje yra daugiau kaip 54% riebalų. ri ebalų.  Šie riebalai dažniausiai naudojami konditerijos bei kosmetikos pramonėja.  Graikiškasis

riešutas auga ant augalo Carya pecan. Jo sudėtyje yra iki 70% kokybiško   riebaus aliejaus (Oleum Caryae; Pecan Oil), naudojamo maistui ir kosmetikos pramonėje.  Riešutinių aliejų tarpe, ypač naudojamų prancūzų kosmetikos pramonėje yra lazdynų riešutų aliejus (Oleum Coryli avellanae, Hazel Oil. Tai daugiausia savo sudėtyje turintis linolo rūgšties   ( 85%) aliejus. Naudojamas labai švelniems kremams apie aikis ir kaklo, dekolte priežiūros pri ežiūros produktų gamyboje. 

PALMIŲ ALIEJUS  (Oleum Palmae, ang. Palm Oil)

Palmių aliejus gaunamas iš aliejinės palmės - Elaeis guinensis Jacg. (Palmae), tačiau  

10

 

 prekyboje šiuo pavadinimu sutinkami du produktai, besiskiriantys išvaizda ir chemine sudėtimi,  būtent: apyvaisio apyvaisio riebalai ir pačių pa palmės lmės sėklų riebalai.  Riebalai išspausti iš apyvaisio (Palm Oil) yra karvės sviesto konsistencijos, tamsiai geltonos

ar oranžinės spalvos, savito švelnaus kvapo, primenančio našlaičių kvapą, malonaus skonio.   Aliejuje gausu provitamino A (β-karotino). Jis naudojamas kosmetikoje gaminti vitamininiams, maitinantiems kremams bei prabangiems muilams.

Riebalai iš palmių sėklų (Palm Nut Oil) gaunami iš atskirtų nuo aliejingo minkštimo kauliukų. Aliejus yra skaidriai baltas arba vos gelsvas, labai panašus į kokoso riebalus. Iš jo, kaip ir iš  kokoso riebalų, galima gaminti baltą, kietą muilą arba naudoti kitų kosmetinių priemonių gamyboje.

RICINOS ALIEJUS 

(ang. Castor Oil)

Spaudžiamas iš ricinžolės - Ricinus communis sėklų.  Kosmetikoje ricinos aliejus naudojamas gaminti blakstienų tušui, maitinančioms kaukėms plaukams bei kitoms kosmetinėms  priemonėms.  SEZAMO ALIEJUS 

(Oleum Sesami, ang. Sesame Oil)

Manoma, kad iš sezamo sėklų spaudžiamas pats seniausias iš visų maistinis aliejus.   Tai aliejus pasižymintis ne tik puikiomis maitinamosiomis savybėmis bet ir geras drėkiklis bei stangrinamasis ingredientas.

Sezamo aliejus ypatingai vertinamas ajurvedoje bei kituose rytų šalių filosofijomis  pagrįstuose kūno priežiūros ritualuose.  Kosmetikoje sezamo aliejus naudojamas švelnių muilų, kosmetinių pienelių, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams gamyboje.   Parfumerijoje sezamo aliejus naudojamas ,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos bei kitų gėlių kvapus.

Gyvuliniai riebalai 

Jau XVIII amžiuje vaistinėse būdavo galima rasti įvairiausių naminių bei laukinių žvėrių riebalų: vilko, lapės, barsuko, kiškio, meškos, šuns, arklio, kiaulės, anties, žąsies, gandro, gervės ir netgi begemoto.

Šiomis dienomis naudojami kosmetikos bei vaistų gamyboje tik labai nedaugelis: kiaulių taukai, jaučių lajus, avių lajus, audinių riebalai. r iebalai. 

 

11

 

KIAULIŲ TAUKAI  (Adeps suillus)

Kiaulių taukai lengvai rezorbuojasi, ramina odos uždegimus, lygina raukšles.   Senovėje liaudies kosmetikoje taukai buvo plačiai naudojami kaip kremas.   Pagrindinis trūkumas - labai lengvai apkarsta.

Apkartę šie riebalai turi daug laisvųjų riebiųjų rūgščių, kurios dirgina odą ir gali

sukelti alergijas. Todėl ryškėja tendencija kosmetikos pramonėje bei farmacijoje gyvulinius riebalus keisti augaliniais aliejais ar vazelinu.

AVIŲ LAJUS  (Sebum ovile)

Tai balta, kieta, grūdėta, savito kvapo masė.  Avių lajus yra geras riebalinis pagrindas, nes lengvai įsigeria. Trūkumas - greitai apkarsta ir turi savitą kvapą, kuris nelabai patinka vartotojams.  Iš jo gaminama kojų priežiūrois kosmetika, taip pat kremai sausos bei sutrūkinėjusios odos  priežiūrai.  Rečiau kosmetikoje naudojami  jaučių  lajus  (Sebum bovinum). Kosmetikoje ir vaistų gamyboje retkarčiais naudojami laukinių  gyvūnų  riebalai. Tačiau jų riebalų naudojimas, o ypač tokių retų rūšių kaip švilpikas, sukelia ekologų protestus.  Dėl panašių priežasčių, t. y. siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis, šiuolaikinė kosmetika atsisako  puikių kosmetinių riebalų riebalų - vėžlių aliejaus. Šis aliejus laikomas vienu iš geriausių kosmetinių riebalų, lengvai įsigeria į odą, nepasižymi dirginančiu ir alerginiu poveikiu, turtingas nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis bei vitaminais. Šis aliejus gaunamas iš 250 - 700 metų sulaukusių didžiųjų amerikietiškųjų vėžlių. Iš jo buvo gaminamas labai didelę paklausą turintis maitinantis vėžlių kremas.  Palyginti neseniai kosmetikoje pradėtas naudoti audinių  aliejų. Preparatuose naudojamas sukoncentruotas 5 -

10% aliejus, jo tinkamumą kosmetikoje nulemia didelis pasklidimo

koeficientas, kurio dėka aliejus ant odos pasiskleidžia plonu sluoksniu. Šis aliejus pasižymi gana dideliu atsparumu apkartimui.

Iš kitų gyvulinių riebalų kosmetikoje labai svarbūs yra žuvų aliejai ir jūros žinduolių aliejai. Žuvų aliejai yra turtingas šaltinis vitamino D3 (kalciferolio) ir A, nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios žmogaus organizmą veikia panašiai kaip ir nakvišos aliejus (svarbiausia užkerta kelią sklerozei, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą).   Kosmetikos reikmėms dažniausiai dažniausiai išskiriamas aliejus iš Šiaurės jūrų ir Atlanto vandenyno žuvų audinių (menkės, silkės, lašišos, tuno bei kitų).  

 

12

 

Gyvulinės kilmės vaškai  BIČIŲ VAŠKAS  Tai geltonas (Cera flava) ir baltas (Cera alba) bičių  vaškas.

Vaškas labai sunkiai apkarsta,

 jame beveik nevyksta cheminiai pasikeitimai (netgi kelių šimtų metų vaško mėginiai turi panašią cheminę sudėtį kaip ir šiuolaikiniai mėginiai).   Dėl to su riebalais, dervomis bei kitais komponentais sulydytas vaškas yra stabilus pagrindas kai kuriems kosmetiniams gaminiams, dažniausiai kremams.   Jis taip pat labai  plačiai naudojamas odos depiliacijos priemonėms gaminti.  SPERMACETAS  

(Cetaceum, Sperma Ceti)

Tai yra vaško pavidalo fiziologinė medžiaga, ištirpusi skystuose riebaluose, užpildančiuose dvi dideles ertmes kašaloto galvoje.  Spermacetas

priklauso

brangiausioms

ir

geriausioms

kosmetikoje

naudojamoms

 pagrindinėms medžiagoms. Jis yra puikus emulgatorius - spermacetiniai tepalai ar kremai gali sugerti didžiulius vandens kiekius. Tai labai brangių ir kokybiškų kosmetikos priemonių sudėtinė dalis. Pastaruoju metu gaminamas

taip vadinamas dirbtinis spermacetas, daug pigesnis už

natūralų, tačiau blogesnės kokybės (cetilo palmitatas). Keistas lotyniškas spermaceto pavadinimas Sperma Ceti (kašaloto sėkla) atsirado dar viduramžiais, kai jūroje plaukiojantys spermaceto gabalėliai, atsiradę žuvus gyvūnams, buvo laikomi sukietėjusia banginių sperma.  Iš kašaloto gaunama dar viena žaliava, nepaprastai vertinga ir labai svarbi kvepalų gamyboje. Tai ambra,    patologiškai

susidaranti kašaloto žarnyne (kažkas panašaus panašaus į žarnyno

ak menis).

Retkarčiais ambrą galima sugauti vandenyne, kur ji plaukioja 1 - 20 kg dydžio luitais ir  patenka ten iš negyvų kaša kašalotų. lotų. Ambra yra puikus puikus kvapų fiksatorius fiksatorius parfumerijoje.  LANOLINAS 

(Lanolinum)

Tai riebalai gaunami nuo gyvūnų vilnos. Praktinį panaudojimą atrado tik lanolinas, gaunamas iš natūralios avių vilnos.  Eucerinas (lanolino darinys) yra puikus emulgatorius ir taip pat gerai, kaip ir lanolinas, suriša vandenį.   Lanolinas ir antriniai jo produktai puikiai įsigeria per odą, o be to, yra fiziologi nis ,,tepalas'' suragėjusiems odos elementams (epidermiui, plaukams, nagams).  Neigiamos lanolino savybės yra: sunkiai pašalinamas kvapas, ,,lipnumo'' pojūtis panaudojus kosmetinę priemonę ir retkarčiais  

13

 

 pasitaikančios alergijos.  Todėl iš lanolino gaminama daug antrinių produktų su geresnėmis kosmetinėmis savybėmis. Tai: lanolino alkoholiai, steroidai (cholesterolis), acetiliniai lanolino alkoholiai, skystas lanolinas ir kiti.

KINIETIŠKAS VAŠKAS  (Cera chinensis)

Tai gyvulinės kilmės vaškas, išskiriamas amaro (Coccus ceriferus) parazituojančio ant alyvinių šeimos augalų šakų.   Tai yra balta arba gelsva pan aši į spermacetą masė. Bekvapė. Dažniausiai įeina į rytietų šalyse gaminamos kosmetikos sudėtį. 

Augaliniai vaškai  JAPONIŠKAS VAŠKAS  (Cera japonika) Jis gaunamas vaisius.

spaudžiant Kinijoje ir Japonijoje auginamus žagrenio - Rhus succedanea-

Japoniškas vaškas naudojamas kosmetikoje kremų, tepalų gamyboje, kadangi ištirpęs gali

sugerti iki 30% vandens.

KARNAUBO VAŠKAS  Palmių vaškas ( Cera Carnauba)  Šis vaškas  gaunamas nuo braziliškosios vaškinės palmės lapų paviršiaus - Copernicia cerifera Mart.  Natūralus rudos arba

karnaubo vaškas yra kietas, jį galima smulkinti į miltelius, yra geltonai

žalsvai pilkos spalvos neskaidri masė.  Naudojamas kaip ir kiti vaškai kaip geras,

neapkarstantis pagrindas kremams bei tepalams.

Sintetiniai aliejai ir vaškai  SILIKONAI 

Tai organiniai silicio junginiai.

Plačiai taikomi šiuolaikinėje kosmetikoje. Lengvai įtrinami į

odą, prasiskverbia į plaukų šaknų maišelius, nedirgina.   Dėl savybės, kad įvairioje temperatūroje mažai keičiasi jų klampumas, tinka naudoti aukštoje temperatūroje, pvz., teatro, televizijos artistų makijažui ir kt., be to, priešingai mineraliniams aliejams, nesutrikdo organizmo šilumos apykaitos.   Silikoniniai aliejai

gaminami įvairaus klampumo, nuo skystų iki pusiau kietų.   Sintetinių vaškų

grupei priskiriami taip pat ir tie, kurie susintetinti iš natūralių riebalų bei vaškų komponentų, pvz., cetilo palmitatas (dirbtinis spermacetas) ir pan.  

14

 

FOSFOLIPIDAI  

Yra beveik visų

gyvų ląstelių sudėtinė dalis.   Svarbiausias iš jų kosmetikoje yra lecitinas

(daug yra vištos kiaušinio trynyje bei sojos sėklose). Lecitinas įsiskverbia giliai į odą, todėl plačiai naudojamas maitinančiuose kremuose.  Panaudojimas Pavadinimas  AUGALINIAI ALIEJAI 

1. Avokado vaisių aliejus 

Sudėtis 

Kuo jis vertingas 

Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi (10,8%) rūgščių gliceridai, turi minkštinamosiomis savybėmis. Iš avokado vitaminų A, B, D ir E kompleksą, lecitino bei vaisių ir sėklų išsiskiria medžiaga fitosterolio. triterpenas – skvalenas skvalenas  pasižymi Oleino (77%) ir linolo

 baktericidiniu bei

kosmetikoje 

 Nedirgina odos,

nesukelia alergijų.  Naudojamas riebių riebių kremų, maitinančių  balzamų sausai sausai odai, taip vadinamų  pariebintų muilų bei kitų kosmetinių  priemonių gamyboje. gamyboje. 

 priešgrybeliniu

2. Persikų ir abrikosų Sudėtis ir savybės  panašios migdolų migdolų aliejus aliejui. Vaisių

 poveikiu. Maitina, skatina

regeneraciją, ramina ir apsaugo.

kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus.

3. Jojobos aliejus 

 plaukams, labai

Sėklose yra iki 50%

Vertingomis

aliejaus (t. y. Skysto

savybėmis artimas

vaško), kurio

 banginio riebalams, neturi nemalonaus

 pagrindinis komponentas yra cetilo  palmitatas. Jojobis

aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas

Kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų

„žuvies“ kvapo. Skvalenas pasižymi  priešgrybelinėm  priešgrybelinėmis is savybėmis.  

skvalenas.

kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje.  Dėl to ir dėl puikių maitinančių ir riebinančių savybių  jojobos aliejus naudojamas kosmetikoje,

dažniausiai šampūnų  bei maitinančių plaukų plaukų kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje. Šis aliejus dažnai vartojamas masažams atlikti.   atlikti.

4. Kakavos aliejus 

Sudarytas iš stearino rūgšties (31 - 33%),  palmitino (22 - 23%), linolo (2,5 - 9%) ir kitų rūgščių gliceridų. 

Paskleistas plonu  plonu  sluoksniu, jis absorbuoja  iš gėlių absorbuoja eterinius aliejus Kadangi tirpsta

žmogaus kūno temperatūroje, padeda greitai įsigerti kosmetinėms ir  

 Naudojamas kremų kremų (ypač skirtų įdegiui saulėje), skystų pudrų gamyboje. Vartojamas  parfumerijos  pramonėje. 

15

 

gydomosioms medžiagoms.  

5. Daigintų grūdų aliejus

Labai gausu NNRR bei augalinio lecitino.

Maitina, drėkina, stangrina, atitolina

senėjimo požymius odoje bei apsaugo.

Maitinančių ir gaivinančių kremų, kūno priežiūros  balzamų, įdegimo įdegimo aliejų, šampūnų nuo  pleiskanų (su sieros sieros  priedu) vonios bei

dušo emulsijų 6. Kokoso aliejus 

Lauro - 45%, kaprino 10%, kaprilo - 9%,   palmitino - 7%, stearino - 5% bei miristo –  20 % rūgščių gliceridai.

Šie riebalai ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta.

gamyboje. Kokoso aliejus naudojamas gaminti geriausiems muilams,   putojantiems kietame vandenyje. Taip pat maudymosi

 priemonėms gaminti. gaminti. Įeina į sausos odos  priežiūros kremų bei įdegio kremų sudėtį.

7. Linų aliejus 

Linolo rūgšties

Maitina, ramina ir

Skystas kalcio tepalas

gliceridai - apie 60%.   Be to, aliejuje yra ir

apsaugo odą.  net ir jautrią

tinka makijažo valymui, ypač jautriose

kitų nesočiųjų rūgščių,

veido vietose (pvz., po akimis), taip pat

 pvz.: izolinoleno ir oleino.

 plačiai naudojamas naudojamas kosmetinių kremų gamybai.

8. Migdolų aliejus 

9. Alyvų aliejus 

Oleino - 80% ir linolo -15% rūgščių gliceridai.

Jame yra apie 75% oleino, 10% linolo  linolo 

rūgšties, o iš sočiųjų 7 10% palmitino, 2 - 4%

10. Riešutų aliejus 

stearino ir šiek tiek mažiau kitų rūgščių.  Vidutiniškai 55% oleino, 13% palmitino

ir 21% linolo rūgščių gliceridų. 

Maitina, stangrina,

apsaugo nuo strijų bei ankstyvų senėjimo  požymių atsiradimo. atsiradimo. 

Migdolų aliejus plačiai naudojamas švelniam senstančios, sausos odos valymui ir jos

 priežiūrai. Puiki  priemonė masažui. masažui.  Yra šiek tiek lecitino ir  Naudojamas kai kurių fitosterolių.  kremų, kūno priežiūros  balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje.   gamyboje.

Riešutų aliejus puikiai  pasiskleidžia odos odos  paviršiuje, užtikrina jai apsaugą,, stangrumą, apsaugą švelnumą bei lygumą. 

Tai dažnas ingredientas masažinių kremų sudėtyje.  Naudojamas labai

švelniems kremams ,,po akimis'' arba ,,kaklui'' gaminti.  gaminti. 

11. Palmių aliejus 

 

Riebalai išspausti iš

Išspaustame iš

Ypatingai riebus ir

apyvaisio aliejuje gausu provitamino A (β- karotino). Riebalai

 puikiai maitinantis odą apyvaisio naudojami aliejus.

kosmetikoje gaminti vitamininiams,

16

 

iš palmių sėklų labai  panašūs į kokoso

maitinantiems kremams bei  prabangiems muilams.

riebalus.

Iš jų galima gaminti  baltą, kietą muilą arba arba naudoti kitų k osmetinių osmetinių priemonių 12. Sezamo aliejus

Pagrinde oleino ir

linoleno rūgščių gliceridai.

Parfumerijoje sezamo aliejus naudojamas ,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos

gamyboje. Sezamo aliejus

 bei kitų gėlių kvapus. kvapus.

naudojamas švelnių muilų, kosmetinių  pienelių, šampūnų, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams

Tai aliejus

gamyboje.

 pasižymintis maitinamosiomis ir

drėkinamosiomis savybėmis.   GYVULINIAI RIEBALAI 1. Kiaulių taukai 

2. Laukinių gyvūnų riebalai

3. Žuvų aliejai 

Susideda pagrinde iš

Lengvai rezorbuojasi į

Tai pats seniausias

sočiųjų rūgščių riebiųjų (palmitino bei

odą, ramina lygina uždegimus, raukšles. 

liaudiškas kremas. 

stearino iki 40% ir oleino iki 50%) trigliceridų.  Turtingi NNRR bei

Lengvai įsigeria į odą, Šie aliejai yra ypač vitaminais. Sudėtyje nepasižymi dirginančiu aukštos kokybės, nepasižymi yra apie 15 - 19% ir alerginiu poveikiu. alerginėmis nesočios oleopalmitino Šis aliejai pasižymi rūgšties; bendras gana dideliu atsparumu reakcijomis, gerai apkartimui, dideliu  pasisavinami todėl todėl nesočiųjų riebalų  pasklidimo koficientu. įeina į brangios rūgščių kiekis apie 75%. kosmetikos sudėtį.  Turtingas vitamino D3 Dėka savo turtingos Dėl nemalonaus kvapo ir nepakeičiamų sudėties pasižymi dažniausiai įeina į nesočiųjų riebalų  puikiomis kūno, plaukų nagų maitinamosiomis rūgščių, iš kurių  priežiūros produktų svarbiausios yra savybėmis.   sudėtį.  eikozilopentano ir dokoziloheksano rūgštys. 

GYVULINĖS KILMĖS VAŠKAI  1. Bičių vaškas 

Cerolinas arba ceroninas, cerinas, miricinas.

kosmetinių priemonių

Įeina į sudėtį gydomųjų, kosmetinių, depiliacinių priemonių.

 pagrindas.

Su riebalais, dervomis

Tai puikus, ilgai negendantis

 bei kitais komponentais

sulydytas vaškas yra  

17

 

stabilus pagrindas kosmetiniams  pagrindams,

dažniausiai kremams.  2. Spermacetas

Pagrindinis komponentas yra kristalinis palmitino

rūgšties ir cetilo alkoholio esteris(cetinas). 3. Lanolinas

Susideda pagrinde iš

Jis yra puikus emulgatorius spermacetiniai tepalai ar kremai gali sugerti

kokybiškų kosmetikos  priemonių sudėtinė dalis.

didžiulius vandens kiekius. Lanolino dariniai

nepakeičiamos nepakeičiam os iirr vertingos ger ų kremų sudėtinės aukštesniųjų alkoholių  bei tepalų sudėtinės dalys. Eucerinas yra esterių, vadinamų cholesterolio, izocholesterolio,

lanolininiais, bei rūgščių - lanocerino, lanopalmitino, karnaubo, miristino.

Spermacetas yra labai

Iš lanolino gaunami įvairūs, puikūs, neapkarstantys  pagrindai kremams bei tepalams.

 puikus emulgatorius. Lanolinas ir antriniai  jo produktai puikiai

įsigeria per odą, o be to, yra fiziologinis ,,tepalas''

suragėjusiemss odos suragėjusiem

4. Kinietiškas vaškas 

Cerilo alkoholio esteris ir cerotino rūgštis. 

elementams.

Dažniausiai

naudojamas kaip bazė naudojamas  kosmetikos  priemonėms. 

 Naudojamas rytų rytų šalyse gaminamoje kosmetikoje.

4.4. Konservantai Konservantai ir kiti sintetiniai priedai

Riebaluose lengvai prasideda hidrolizė. Hidrolitinio skilimo produktai, arba apkartę riebalai, r iebalai,

stipriai dirgina odą, gali netgi sukelti alergijas. Šiuos procesus pagreitina riebaluose esančios  bakterijos bei mielės. mielės.  laiką. 

Bakterinė flora taip pat labai veikia kosmetikos naudojimo trukmę, sutrumpina jos galiojimo  Dėl šios priežasties į daugumos kosmetinių priemonių, tarp jų ir į natūraliosios kosmetikos

sudėtį įeina konservuojančiosios, dažniausiai sintetinės medžiagos. Konservuojančių medžiagų naudojimas kosmetikoje

yra labai sunkus ir jautrus klausimas. Iš vienos pusės konservantai saugo

kosmetinę priemonę ir odą nuo apkartusių produktų dirginimo, tačiau iš kitos pusės − sterilizuoja odą nuo ,,gerų’’, odai naudingų bakterijų.  Dermatologai atkreipia dėmesį į infekcinių odos ligų, tame tarpe ir grybelio padažnėjimą tarp žmonių, kurie naudoja ilgai galiojančias kosmetines priemones su konservuojančiomis medžiagomis. ,,Nuosavų’’ bakterijų, sudarančių natūralią apsaugą nuo infekcijų, netekusi oda lengvai užkrečiama. Ji tampa mažiau atspari, kadangi odos atsparumui bei jo palaikymui svarbios yra žmogaus organizme gyvenan g yvenančios čios bakterijos.   

18

 

Ši problema yra iš tiesų svarbi, kadangi visa natūralioji kosmetika yra greitai gendantys  produktai (ne tik apkarsta riebalai, bet skyla taip pat ir kitos

biologiškai veiklios medžiagos). medžiagos). 

Kosmetologai pageidauja, kad visa nestabili kosmetika būtų gaminama ir parduodama mažomis  porcijomis, kurių pakaktų maždaug dviem savaitėms. Praėjus tokiam laikui kosmetika be konservantų netinka naudojimui. Šiek tiek natūralios kosmetikos be konservuojančių medžiagų galiojimo laiką pailgina jų gaminimas ,,švaros režime’’ (du kartus distiliuojamas vanduo, laboratorijos ir įpokavimai  sterilizuojami, produktai saugomi šaldytuvuose ir pan.).   Dauguma konservuojančiųjų

medžiagų priklauso fenolių ir organinių rūgščių grupėms. Tai:

 benzoinė rūgštis, salicilo rūgštis, hidroksibenzoinės rūgšties esteriai, vadinami parabenais  arba nipaginais (pvz., Nipaginas A, arba etilo p-hidroksibenzoatas; Nipasansol M, arba propilo phidroksibenzoatas; Nipabutyl bei kiti).

Labai daug kosmetikos praminės kompanijų savo produktų sudėtyje naudoja parabenus  (Metyl-,Propyl-, Butyl-, Etyl-.).

Šios medžiagos lengvai prasiskverbia per odą į organizmą ir ardo

endokrininę sistemą, t.y. trikdo liaukų, gaminančių hormonus, veiklą, dažnai tampa alerginių reakcijų ir bėrimų priežastimi.  Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliuosius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti gana aukštą koncentraciją ir pastebimai silpninti imuninę sistemą. Tai gali sąlygoti įvairių ligų bei anomalijų atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parabenai aptikti motinos piene).

Tačiau yra apskaičiuota šių medžiagų „leistina paros norma“ - tai kiekis, kuris kasdien gali  patekti į žmogaus organizmą ir nepadaryti jokios didelės žalos. Šiuo metu leistina paros norma yra 10mg/kg žmogaus svorio. Kitaip tariant, jei jūs sveriate apie 70 kg, be jokios žalos sveikatai į jūsų organizmą gali patekti 0,7g parabenų. Tiek parabenų yra 300g kremo. Kiekis nelogiškai didelis, tačiau nepamirškite pliusuoti visose jūsų per dieną vartojamose higienos, buities ir kosmetikos  priemonėse esančius parabenus. Mokslininkų paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per dieną  panaudoja 20-25

skirtingas priemones, o tai sudaro apie 200 skirtingų sudėtinių dalių. Būkite

atsargūs, tokioje gausoje kritinę normą pasiekti nėra labai sudėtinga.  Plačiai kosmetikos pramonėje naudojami ir kit i pavojingi konservantai- ftalatai. Jų dažnai randama lūpų dažuose, kremuose, dezodorantuose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, tačiau dažnaiusiai  jie net nėra minimi etiketėje, o slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis (parfume, fragrance). Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, suminkštėja oda. Ftalatai neigiamai veikia vyrų  potenciją, kenkia kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apy apykaitos kaitos procesus, va vaikams ikams gali sukelti asmą. Todėl renkantis kosmetiką, reikėtų vengti gaminių, kurių ingredientų sąraše yra  

19

 

kvapiosios medžiagos.  Dar vienas pigus konservantas, griežtai vertinamas ES šalyse –   formaldehidas. Paprastai formaldehidai naudojami tik tokioje kosmetikoje, kuri nepaliekama ant odos ilgam laikui. Ki kurie  junginiai gali dirginti akis,

nosį, gerklę, sukelti alergines reakcijas, galvos skausmą, didina

 persileidimų tikimybę. tikimybę. Tai yra žinomi koncerogenai. koncerogenai.  Konservantai Diethanolamine (DEA) ir Triethanolamine (TEA)-  dažnai

naudojami kaip

emulsikliai ir putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali būti alergijų priežastis, dirgina akis, sausina  plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius cheminius junginius.

Be konservantų į kosmetinių priemonių sudėtį dar dažnai įeina ir kitos sintetinės, mūsų organizmui žalingos pagalbinės medžiagos.  Petrolatum -

žinomas kaip naftos žele. Šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikos  

 pramonėje naudojamas dėl puikių minkštinamųjų ir konservuojan konservuojančių čių savybių. Jis neturi jokios maitinamosios vertės odai, trukdo natūraliam fiziologiniam organizmo drėkinimo mechanizmui  (NMF), sukelia odos sausėjimą ir skeldėjimą. Gamintojai šią medžiagą naudoja dažnai, nes ji yra neįtikėtinai pigi.  Sodium Laury/Laureth sulfate, Natrium Lauryl sulfate - tai medžiagos naudojamos 

šampūnų, dantų pastų, vonios ir dušo gelių, muilų ir pan. Gamyboje. Tai puikiai nuriebalinanti ir  putojimą sukelianti medžiaga medžiaga.. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis,  plaučius ir imuninę sistemą. Tyrimais įrody įrodyta, ta, kad gali turėti ne neigiamą igiamą poveikų vaisingumui. EMULSIKLIAI 

Visos savo sudėtyje riebalų turinčios kosmetinės priemonės gaminamos emulsijų pavidalu. Bendrai apibūdinant, emulsija yra vienos skystos medžiagos smulkios dalelės pasiskirsčiusios kitame skystyje, kai abu skysčiai tarpusavyje nesusimaišo.  Yra du pagrindiniai emulsijų tipai: vanduo aliejuje, taip vad. emulsija vanduo -aliejus, arba v/a, bei atvirkščiai − aliejus išsklaidytas vandenyje, vandenyje, t. y. emulsija aliejus-vanduo, arba a/v. Kosmetikos priemonėse naudojami abu emulsijų tipai v/a ir a/v, kurie gali būti pusiau skystos,  pusiau kietos arba kietos konsistencijos, priklausomai nuo naudojamų riebalų konsistencijos bei kiekio.

Kosmetikoje didžiausią reikšmę turi emulgatorių grupė, kuriai priklauso taip pat dauguma natūralių emulgatorių, pagr inde inde fosfolipidai  (lecitinas  iš kiaušinio trynio ar iš sojos), steroliai  (cholesterolis), pektinas 

(dažniausiai gaunamas iš obuolių), lanolinas, lecirinas, sorbitolis, 

hialiurono r-tis ir kt.

Pusiau sintetiniai emulsikliai žinomi įvairiais prekybiniais pav adinimais, kaip Gafac,   

20

 

Hostaphat, Crodafos ir kiti.

Dažniausiai naudojami sintetiniai emuilsikliai: oleino r-tis, metilceliuliozė, emulsinis 

vaškas ir pan. Beriebaliniuose kosmetiniuose preparatuose, kurie nėra emulsijos, kartais naudojami tam tikrų natūralių medžiagų priedai, kad skysčiai įgautų panašią į emulsiją konsistenciją. Tuo tikslu į šiuos skysčius, pvz., losjonus, skutimosi bei kitus skysčius, dedami lipai, augalų sultys. Dažniausiai  Astragalus sp.) sp.) kamieno naudojami lipai, surinkti iš įvairių Azijoje augančių šluotelinės kulkšnės ( Astragalus arba iš indiško medžio Sterculia urens  urens  Roxb. Rečiau naudojami iš Afrikoje augančio arabinio

gumamedžio (dažniausiai Acacia senegal  Will.)  Will.) kamieno surinkti lipai. Emulsijų gamyboje taip pat naudojama algino rūgšties natrio druska, gaunama iš dumblių − sp.). raudondumblių( pagrinde iš laminarijų Laminaria sp.).

AROMATIZUOJANČIOS AROMATIZUOJANČ IOS MEDŽIAGOS  Kvapnieji junginiai būna:    augalinės kilmės (eteriniai aliejai, dervos, gėlių vandenys),



  gyvulinės kilmės (ambra, muskusas),



  sintetiniai.



Sintetiniai kvapnieji junginiai priklauso

įvairioms junginių grupėms: alkoholiams, esteriams,

eteriams, aldehidams, ketonams, laktonams, terpenams, heterociklams. Kvapniosios dervos  –   tai

išskyros iš medžių  ar krūmų, gaunamos normalios medžiagų  

apykaitos išdavoje arba išskiriamos sužeidimų vietose kaip apsauginė medžiaga. Pagrindinės dervos   –   benzoinė,  benzoinė, mira, labdanum, labdanum, elemi. Dervų aalkoholiniai lkoholiniai ekstraktai arba vandens vandens distiliatas naudo naudojami jami  parfumerijoje, kur dervos dervos atlieka kvapo kvapo nešiklio ir fiksatoriaus vaidmenį.  Eteriniai aliejai-

tai dažniausiai natūralių  kosmetikos produktų  gamintojų  vartojama 

aromatizuojanti medžiaga, be malonaus kvapo pasižyminti dar daugeliu savybių (priklausančių nuo to kokius eterinius aliejus naudosite).

Didžiausią žalą mūsų organizmui daro sintetinės kvapiosios medžiagos, tačiau tai nereiškia, kad natūralūs aromatai negali sukelti alerginių rekcijų ar sudirginti odos. Jei žmogus yra alergiškas kokiam nors augalui, tai iš jo gaunamos dervos, eteriniai aliejai ar vandenys gali padaryti tiek pat žalos kaip ir sintetiniai kavapikliai. 

4.5. Augalinės dažančios medžiagos  Šiai dienai kosmetikos pramonėje populiariausios dažnčios medžiagos yra, deja, sintetinės kilmės. Dermatologai ir kosmetologai vienbalsiai sutaria, kad dažančios sintetinės medžiagos yra viena dažniausių alergijas ir odos bėrimus bei sudirgimus išprovokuojanti medžiaga. Pats  

21

 

agresyviausias yra sintetinis mėlynos ir visų jos atspalvių dažiklis. Todėl bet kokie sintetiniai dažikliai kosmetikos priemonių sudėtyje yra visiškai ne pageidaujami. Idealu, kai produktas nenuspalvintas ir yra natūralios ingredientų jam suteiktos spalvos. Tačiau labai nepatrauklias produktų spalvas galima pakoreguoti natūraliomis dažančiomis medžiagomis:  KAROTINAI 

Tai daugelio augalų oranžinės spalvinės medžiagos  (pirmasis šios grupės junginys buvo išskirtas iš morkų), labai dažnai jos yra provitaminas A, ypač β -karotinas, kuris žmogaus kepenyse virsta vitaminu A. arba geltonos

Karotinų dariniai vadinami karotinoidais.  Karotinai ir karotinoidai yra oranžinės

(retkarčiais raudonos ar rudos) spalvinės medžiagos, labai paplitusios augaluose,

rečiau randamos gyvuliniuose produktuose, pvz., kiaušinių tryniuose, svieste, riebaluose, vėžių, krabų kiaute bei kitur.   Prie biologiškai veiklių karotinoidų augalinių žaliavų, turinčių didelę kosmetinę reikšmę, officinalis  L.). Šiek tiek mažiau kosmetikoje  priklauso vaistinės medetkos žiedai (Calendula officinalis   Hippophoe rhanoides L.) rhanoides L.) vaisiai. naudojama kita karotinoidais turtinga žaliava, būtent šaltalankio ( Hippophoe

ŠAFRANAS   (Crocus sativus  sativus  L.) žiedų purkos. Žaliava yra labai brangi, todėl Tai išdžiovintos kroko (Crocus

dažnai falsifikuojama.  Šafrane yra oranžinio karotinoidinio glikozido, intensyviai spalvinančio, pvz., maisto  produktus, farmacinius gaminius, kai kurias kosmetines priemones. priemones.

Šafrano pakaitalas, tačiau jam neprilygstantis, yra dažinis dygminas (Carthamus ttinctorius  ttinctorius  L.), Viduržemio jūros rajonuose augantis augalas. Dažinio dygmino žiedai, prekyboje vadinami safloru, savo sudėtyje turi spalvinių karotino medžiagų ir retkarčiais naudojami maisto produktų spalvinimui. Jau senovės Egipte šiuos augalus naudojo lūpų dažų gamyboje. Šiuo metu ši spalvinė medžiaga naudojama profesianaliųjų lūpų dažų gamyboje (teatriniam makijažui).   CHLOROFILAS 

Tai pigmentas, esantis visuose gyvuose augalu ose.

Be to, chlorofilas iš tiesų svarbus

kosmetikoje. Išskirtas iš žalių augalų dalių (dažniausiai iš dilgėlės lapų), naudojamas maitinančių ir drėkinančių kremų gamyboje kaip spalvinė ir kvapą šalinanti medžiaga dedamas į dantų pastas, suteikia spalvą vonios emulsijoms.

 

22

 

JUGLONAS 

Tai graikinio riešutmedžio lapų ir žalių apyvaisių sudėtinė dalis. Plaukų priežiūrai labiausiai naudingi alkoholiniai arba aliejiniai šviežių lapų ar riešuto apyvaisio ekstraktai, kurie plaukams suteikia kaštoninį atspalvį.  CHNA 

inermis L. lapai. Šis krūmas auga pagrinde Egipte, o Tai į miltelius sutrinti krūmo  Lawsonia inermis L. taip pat Libijoje, Irane, Indijoje ir yra vienas iš seniausiai kosmetikoje naudojamų augalų. Šio

augalo lapuose, o taip šaknyse yra juglono, kuris oksiduodamasis (kontakte su oru) nudažo plaukus, nagus ir odą. Tačiau chna niekada nespalvina juodai. Tokią spalvą galimą išgauti pridedant sunkiųjų metalų (vario, sidabro, bismuto). Prekyboje esančios chnos sudėtyje paprastai yra 3 − 10% sunkiųjų metalų druskų, todėl kosmetikoje naudojami antakių, blakstienų bei plaukų dažai retkarčiais gali suerzinti odą ar sukelti alergijas. Tuo tarpu gryni chnos lapai, arba maišyti su indigo lapais, nepasižymi dirginančiomis savybėm savybėmis. is. 

ŠIKONINAS  Tai raudonas pigmentas, gaunamas iš raudonšaknio kietagrūdžio ( Lithospermum  Lithospermum   erytrorhizon

Sieb et Zucc.) šaknų. Tai nuo seno žinoma spalvinė   medžiaga, turinti didžiulę 

sakralinę reikšmę budistų religijoje, ypač Japonijoje.  Šikoninas taip plačiai naudojamas (audinių, ypač ritualinių, dažymui, šventyklų medienos, maisto produktų, kosmetikos spalvinimui), ir toks brangus, kad japonai sukūrė pramoninį −  biotechnologinį  biotechnolog inį − šio pigmento gavimo metodą, t. y. skystoje maitinančioje terpėje augina kietagrūdžio audinių ląsteles.  ALKANINAS 

Tai taip pat nat ūralus raudonas pigmentas, naudojamas panašiai kaip ir

šikoninas. Gaunamas

 Alkanna tinctoria  tinctoria   L.). Iš Europos pietuose augančio augalo šaknų gautas iš šaknų dažinės alkanos ( Alkanna

raudonas pigmentas naudojamas spalvinti maisto produktams bei kosmetikai (lūpų daža ms, skaistalams, pudrai).

Jau senovėje šis pigmentas, panašiai kaip šikoninas, sumaišytas su riebalais buvo naudojamas kaip lūpų dažai.  Gyvulinės kilmės raudoni pigmentai yra purpuras, antikinis purpuras, garsus senovėje vartotas pigmentas. Tai sudėtinė dalis gelsvo skysčio, kurį išskiria tam tikra moliuskų rūšis, gyvenanti Viduržemio jūroje. Šviesoje tas skystis paraudonuoja ir naudojamas gauti natūraliam  purpurui, labai stabiliam ir nepaprastai brangiam pigmentui, kuris dėl savo kainos šiais laikais  

23

 

 beveik nenaudojamas.

4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos  BALTYMAI  

Tai gamtiniai polimerai, iš kurių sudaryti visi gyvi organizmai. Jie sudaryti maždaug iš 20 amino rūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. r yšiais.  Baltymų junginiai, nors sudaryti iš paprastų polipeptidinių grandinių, kuriomis it plytos sujungiamos amino rūgštys, turi labai sudėtingą erdvinę struktūrą, o jų molekulinė masė retkarčiais yra labai didelė ir gali siekti netgi kelis milijonus. mi lijonus.  Baltymai palaiko visų gyvų organizmų struktūrą, jie sudaro visų pirma ląstelių, po to audinių ir organų struktūros pagrindą.  Be struktūrinių baltymų, ,,svarbūs'' baltymai yra fermentai, kurie valdo visas gyvų organizmų metabolizmo reakcijas.

Baltymams priskiriami taip pat kai kurie hormonai bei antikūniai (imunoglobulinai) , turintys įtakos organizmo atsparumui.  KOLAGENAS IR ELASTINAS 

Kosmetikoje visų pirma naudojami struktūriniai baltymai, įeinantys į odos sudėtį, dažniausiai gaunami iš gyvulinių audinių, t. y. kolagenas ir elastinas, suteikiantys odai tamprumą, elastingumą, bei junginiai, stimuliuojantys tų baltymų balt ymų gamybą jungiamajame audinyje. audinyje.   Kolageniniai

audiniai sudaro 72% sausos odos masės, taigi yra pagrindinis struktūrinis  

komponentas. Jis randamas normalioje odoje stambių banguotų, susikryžiavusių ir tarpusavyje  persipynusių

skaidulų pavidalu. Pasižymi tamprumu ir atsparumu mechaninėms traumoms.   Į

kolageno skaidulas taip pat įeina gleivių gleivių ir polisacharidų junginiai, junginiai, arba mukopolisacharidai, mukopolisacharidai, tokie kaip hialuro rūgštis, užpildantys odoje erdvę tarp skaidulų. Greta kolageno skaidulų normalioje odoje yra elastingosios  skaidulos. Jų yra tik 2% sausos odos masės, tačiau jos pasižymi dideliu tamprumu ir nuo jų priklauso odos elastingumas bei tamprumas. Jos sudaro tinklelį, kuris apipina kolagenines skaidulas, ir yra sudar ytos ytos

iš plonų amino rūgščių siūlelių, o tuo tarpu erdvė tarp jų

užpildyta glikoproteinine medžiaga.  Išsiaiškinus kolageno vaidmenį odos sandaroje suprantama, kad, esant degeneraciniams odos pasikeitimams, kurie visų pirma lydi odos senėjimo procesus, kosmetinėmis priemonėmis aktyviai aprūpinant odą šiuo baltymu galima pastebimai sugrąžinti jai elastingumą bei tamprumą, sustabdyti raukšlių formavimąsi elastingumą praradusioje odoje.  Tačiau paskutinių tyrimų rezultatai paneigia aktyvaus kolageno ir elastino tiesioginę naudą odai. Kolagenas ,kaip ir bet kuri bioorganinė substancija, praeina visas vystymosi stadijas - nuo gimimo iki žūties. Kolageno molekulės susiformuoja, bręsta, bręsdamos geriausiai sugeba atlikti  

24

 

savo funkcijas, ir pasensta. Kolagenomolekulę, kuri jau yra atitarnavusi, reikia sunaikinti išskaidant į dalis ir veikiant specialiu fermentu- kolagenaze. Idealiu atveju stebima visiška harmonija - kiek naujo kolageno atsinaujina, tiek seno sunaikina kolagenazė. Toks ciklas pastebimas jaunoje odoje. Tačiau senėjimo procese šis balansas pranyksta. Senstantys fibroblastai vis mažiau pagamina naujo kolageno, o senojo kolageno padaugėja ir užteršia tarpląstelinę erdvę. Šį procesą dar labiau  paskatina organizme su amžiumi daugėjantis laisvųjų radikalų kiekis.  Įvedus į odą dirbtinio kolageno, organizmas nepagamina nepagamina reikiamo kiekio fermentų jam suskaidyti. Todėl, jjam am atitarnavus, lieka dar daugiau seno nesuardyto kolageno. Tai neigiamai veikia odą ir vietoj laukiamo efekto galime pastebėti dar spartesnį odos vytimą.  Išeitis visgi yra- tai ne paties kolageno, o jo sintezę organizme skatinančių medziagų vartojimas (pvz. Vitaminas C). Taip organizmas pats pagamindamas kolageną, pagamina ir jam susakaidyti reikiamą fermento kiekį. Ši informacija yra paimta iš 2009 metų žurnalo „les Noveles estetic“ Nr. 36. Straipsnį skaitykite prieduose.  Tačiau kremai, serumai ir kaukės ir toliau gaminami su kolagenu bei elastinu. Jei jis yra stambiamolekulinis ( mes jau išsiaiškinome, kad baltymai tai medžiagos turinčios ypač dideles  molekulias), į odą nepatenka, paviršiuje suformuoja plėvelę, kuri apsaugo odą nuo aplinkos taršalų, o iš vidaus nuo drėgmės netekimo. Hidrogelio pavidalo kaukėse labai dažnai yra stambiamolekulinio kolageno. Čia plėvelė užtikrina, kad visas vanduo esantis produkte kaukės ekspozicijos metu neišgaruos į aplinką, o susigers į odą.  FERMENTAI 

Fermantai - tai baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse. 

Jų pagalba:    suaktyvinamo organizmo procesai,



  katalizuojami biocheminiai procesai ląstelėse,



  eguliuojami medžiagų apykaitos procesai.



Kai kurie gyvulinės kilmės fermentai, pvz., baltymus virškinatys kasos fermentai, seniau  buvo naudojami kosmetikoje biologiniam epidermio nulupimui, tačiau šiadien juos juos visiškai  pakeitė augalinės kilmės rūgštys (AHA r-tys), kurių poveikis yra toks pat stiprus tik daug   švelnesnis.  Dėl sugebėjimo nuo odos paviršiaus pašalinti negyvas ragines ląsteles (ištirbdo jas rišančią medžiagą) fermentai naudojami taip vadinamų fermentinių arba enziminių pilingų gamyboje. Populiariausi

Papajos fermentas papainas ir Ananaso fermentas bromelinas. Dėl dažnų alergijų

 bromelinas kosmetinių kosmetinių pilingų gamyb gamyboje oje naudojamas rečiau. rečiau.   

25

 

Esant nepalankioms sąlygoms ( temperatūrai pakilus virš 60*C, pakitus produkto pH), fermentai suyra ir produktas

praranda savo efektyvumą. Todėl fermentiniai pilingai dažnai yra

gaminami miltelių pavidalo ir tik ti k prieš vartojimą ištirpdomi vandeny vandenyje je ar llosjone. osjone.  Kasdieniniame gyvenime susitinkame su šių junginių grupe skalbimo bei indų plovimo  priemonėse, jų poveikis rankų odai gali būti nepageidautinas nepageidautinas (dažnas vartojimas gali sausinti odą).  

AMINORŪGŠTYS  Kosmetikos gamintojų dėmesį patraukia taip pat aminorūgštys, įeinančios į baltymų sudėtį.   Jos naudojamos kremuose ir skystose kosmetinėse priemonėse.  Preparatai su šiais priedais pasižymi maitinančiomis, o taip pat drėkinančiomis savybėmis, kadangi amino rūgštys įeina į sudėtį natūralios fiziologinės drėkinačios medžiagos, t. y. NMF  (natural moisturizing factor), esančios raginiame epidermio sluoksny sluoksnyj.j. ,Iš amino rūgščių dažniausiai naudojamas cistinas, cisteinas, metioninas ir glicinas.

HORMONAI 

Hormonai-

tai endokrininių liaukų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios

reguliuoja organizmo funkcijas. Hormonai:

  reguliuoja medžiagų apykaitos procesus odoje,



-timis, baltyminiais   a prūpina odą maistinėmis medžiagomis (vitaminais, mineralais, amino r -timis,



 junginiais ir pan.),

  slopina uždegiminius procesus, veikia antiseptiškai,



  gydo odos bėrimus,



  gydo egzemas, dermatitus,



  stabdo senėjimo procesą.



Tačiau hormonų naudojimas kosmetikos gamyboje susilaukia prieštaringų nuomonių, ypač kalbant apie estrogenus (dažniausius ( dažniausius hormoninių kremų komponentus).  Visų pirma reikia labai atsargiai dozuoti naudojamus hormonus, kad šie stiprūs junginiai nepaveiktų viso organizmo.  Poveikis

tokios kosmetikos pastebimas vyresnėms nei 40 metų moterims. Kosmetikos

 poveikis pasireiškė tuo, kad regeneravo elastines skaidulas, atnaujino epidermį, kliniškai gaiviau atrodė oda, be to, poveikis buvo grynai vietinis. Maksimalus poveikis nustatytas po 30 - 50 dienų kosmetikos naudojimo.

Vietinis hormonų naudojimas gali sukelti pavojų, gali būti hormonais paveiktas visas  

26

 

organizmas, atsirasti hormoniniai sutrikimai. Navikų susidarymą sukelia (nustatyta tyrimais su  pelėmis) kur kas kas didesnės, ne neii kosmetikoje naud naudojamos ojamos dozės.  Kaip estrogenų tipo hormoninės medžiagos kosmetikoje naudojami ekstraktai iš placentos (Placenta), iš embrionų (dažniausiai iš vištų embrionų), ikrų ekstraktas, ėriukų, teliukų gemalų serumas ir pan. Tai yra nehumaniška. Dauge Daugelis lis kosmetikos kompanijų atsisako ne tik naudoti ttokius okius ingredientus, bet ir nebetestuoja sukurtų priemonių ant gyvūnų.  Šiai dienai populiarumą vėl atgauna ekstraktai iš placentos, kurie jau nuo seno žinomi kaip stimuliuojanti priemonė ( kiniečių medicinoje juos naudojo jau III mūsų eros amžiuje). Jie gaminami iš šviežių žmonių placentų po gimdymo arba iš karvių ar kiaulių placentų. ES valstybėse yra uždrausta naudoti žmonių placentą.   Nustatyta, kad be hormonų placentoje yra vitaminų A, C, E, B2 , B12, H, folinės rūgšties, amino rūgščių, fermentų, mikroelementų, citokinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.  Ir nors placentos poveikis odai yra neabejotinas atsiranda vis daugiau teorijų ir tyrimų duomenų apie žalingą šio ingrediento poveikį. Skaitykite gyd. terapeutės S. Vais straipsnį „ Placenta - turtų skrynia ar mitas“ prieduose.  Be to, pastaruoju metu kai kurioje prancūziškoje kosmetikoje naudojami punkcijos būdu iš nėščių karvių paimti vaisių supantys vandenys. Šis skystis gaminamas ampulėse, o taip pat įeina į eina į  kremų bei skysčių odos priežiūrai sudėtį. Jame gausu biologiškai aktyvių medžiagų: fermentų, antikūnių, amino rūgščių, vitaminų, mineralinių druskų ir kt.   Pastaruoju metu vis dažniau naudojami fitohormonai,  gaunami iš augalų, dažniausiai iš kviečių, ryžių, kukurūzų, sojos daigų. Šios medžiagos pasižymi savybėmis panašiomis gyvulinės kilmės hormonams, tačiau jos:    nesukelia alerginių rekcijų,



  nekeičia organizmo hormoninnio balanso,



  neplonina odos,



  nesuformuoja pripratimo,



   pasižymi ilgalaikiu ilgalaikiu poveikiu.



Fitohormonai dažnai naudojami maitinamuosiuose kremuose, kosmetinėse kaukėse, skystose veido priežiūros kosmetinėse priemonėse ir pan.  

CITOKINAI (Protingosios ląstelės)  Citokinai- tai maži baltyminiai fragmentai, kurie reguliuoja ir

atstato odos ląstelių funkcijas.

Šių medžiagų yra mūsų organizme nuo pat gimimo, tačiau su amžiumi pradeda stipriai   mažėti ir ląstelės praranda kontrolę.   

27

 

Kosmetikos pramonė jau seniai ieško šaltinių iš kurių citokinus būtų galima panaudoto kosmetikos priemonių gamyboje. Šių baltymų yra randama placentoje, tačiau tai yra brangi ir daug abejonių bei diskusijų kelianti medžiaga.  Kompanija “Germaine De Capuccini” pirmoji šias protingąsias ląsteles išgavo iš karvės  priešpienio ir sėkmingai iki šių dienų naudoja savo kosmetikos kosmetikos priemonių gamyboje. Jos pavyzdžiu pavyzdžiu seka daugelis kitų kosmetikos gamintojų.   Kosmetikos priemonių sudėtyje dažniausiai yra naudojami įvairių citokinų, pasižyminčių skirtingomis kosmetinėmis savybėmis, mišiniai taip vdinami MPC.  Dažniausiai naudojami MPC mišiniai, kurie:   sintetins kolageną, elastiną, glikoproteinus;



  skatina odos regeneraciją;



  stimuliuoja imuninės odos sistemos veikimą;



   palaiko odos stangrumą elastingumą, neleidžia atsurasti senėjimo požymiamas požymiamas (raukšlėms)



odoje.

Citokinai-

tai raktas į odos savireguliacija. Dažniausiai kosmetikos pramonėje naudojami

citokinai: EGF, TGFalfa, TGFbeta, NGF, Interleukinai ir kt. 4.7. Angliavandeniai

CUKRŪS  Kitaip vadinami angliavandeniai, tai pirmieji organiniai junginiai, kuriuos gamina chlorofilą turintys augalai asimiliacijos procese.

Angliavandeniai Angliavande niai skirstomi į:    Monosachridu Monosachriduss ((gliukozė, gliukozė, fruktozė),



  Disacharidus (sacharozė arba runkelių cukrus),   Polisacharidus (liposacharidai, peptidosacharidai, mukopolisacharidai bei kt.).





Tai labai didelė biologiškai aktyvių junginių grupė, nepaprastai svarbi žmogui, ne tik kaip vienas iš trijų pagrindinių maisto sudėtinių dalių (greta baltymų ir riebalų) bet neretai ir kaip gydanti medžiaga.  Pastaruoju metu pripažinimą pelnė kai kurie polisacharidai, sudaryti iš aminocukrų (gliukozamino,

galaktozamino), urono rūgščių, išsiskiriančių iš cukrų (glukurono, galakturono

rūgštys) bei polipeptidų (amino rūgščių grandinės). 

 

28

 

HIALIURONO RŪGŠTIS  Tai sudėtingasis angliavandenis, priskiriamas prie mukopolisacharidų.   Apie 50% visos organizme randamos hialiurono r-ties

yra odoje, dar jos randama tarpsąnariniame skystyje ir akies

obuolyje.

Ši r -tis pasižymi savybe surišti ir išlaikyti didelį kiekį vandens (200 kartų viršijantį jos svorį)  bei sudaryti klampų gelį, kuris užpildo interceliulinius tarpus ir drėkina odą. Taip pat sulėtina odos  paviršiaus ragėjomo procesą, šalina toksinus ir metabolizmo proceso medžiagas medžiagas,, atkuria ir paliko odos stangrumą bei elastingumą, neleidžia atsirasti raukšlėms ir kitiems odos senėjimo požymiams.   Hialiurono r-tis-

tai natūralus apsauginis barjeras, saugantis ląsteles nuo bakterijų  įsiveržimo. 

Ši srtis yra vartojama į vidų (geriamos kpsulės „Biocell“), įeina į kosmetinių priemonių sudėtį kaip drėkinamoji, stangrinamoji ir apsuaginė medžiaga bei labai plačiai yra vartojama  biogelių skirtų injekcijoms gamyboje.  Dažniausiai hialiurono r -tis gaunama pramoniniu būdu iš gaidžio skiauterės.  PEKTINAI  

Tai augaliniai angliavandeniai. Augaluose pektinai atlieka klijų vaidmenį, ląstelės apvalkale suriša celiuliozės daleles. Pektinai pasižymi savybe brinkti vandenyje bei vandeniniuose v andeniniuose tirpaluose. Ištirpinti karštame vandenyje pektinai, atšalus tirpalui, sustingsta, sudarydami drebučius. Pektinų virimu paremta vaisių drebučių ir marmeladų gamyba. Sunokę vaisiai suminkštėja, kadangi saldžiose vaisių sultyse ištirpsta pektinai ir dėl to pasikeičia vaisių konsistencija.  Pektinai labai svarbūs dietologijoje, kadangi labai palankiai reguliuoja virškinimo procesus. Gydo tiek laisvus, tiek užkietėjusius vidurius, be to, toki o tipo junginiai įeina į daugelį rekomenduojamų maistingųjų medžiagų virškinimo procesų reguliavimui, o taip pat nutukimo gydymui.

Remiantis dietologų patarimais, daržovės ir vaisiai, kuriuose gausu pektinų, kaip obuoliai, serbentai, žemuogės, žemuogės, morkos ir daugelis kitų, dėl sveikatos ir grožio turėtų būti valgomi kasdien.   Be to, pektinuose esančios urono rūgštys pasižymi sugebėjimu žmogaus organizme surišti kai kurias toksiškas medžiagas, pvz., sunkiuosius metalus, pramoninius atmosferos teršalus, nereikalingus metabolizmo produktus, ir paversti juos lengvai vandenyje tirpiais junginiais, kurie

gali būti greitai, dažniausiai su šlapimu, pašalinti iš organizmo. Todėl pektinų turintiems  produktams priskiriamos organizmą nukenksminančios nukenksminančios savybės, be to, jie svarbūs ir kosmetiniu  požiūriu, pvz., gydant gydant spuoguotą spuoguotą odą, chronišk chroniškas as egzemas bei dermatozes. dermatozes.  Pektinai kosmetikos pramonėje kartais naudojami taip vad. neriebalinių kremų gamyboje, kurie rekomenduojami blogai augalinius ar gyvulinius riebalus toleruojantiems asmenims  

29

 

(turintiems riebalinių liaukų hiperfunkciją, sergantiems Acne ir pan.).    Nereikia taip pat pamiršti, kad patys pektinai turi maitinančių, o kartais ir gydančių odą savybių. Namų kosmetikoje odos minkštinimui ir švelninimui galima naudoti pektininius drebučius,  paruoštus iš įvairių įvairių natūralių žaliavų. 

GLEIVĖS  Dažnai būna augalų ląstelėse drauge su pektinais. Retkarčiais į gleivių dalelių sudėtį įeina  bioelementai, tokie kaip kalcis, magnis bei mikroelementai (jodas, bromas, geležis), dažniau randami jūros dumblių gleivėse. 

Medicinos požiūriu gleivės laikomos visų pirma apsauginėmis priemonėmis ir dažniausiai skiriamos esant gleivinės uždegimams, pvz., sergant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opomis, viršutinių kvėpavimo takų katarais, sausai kosint,  užkimus bei skaudant gerklę. Augalinės gleivės gleivinei yra tarsi apsauginiai kremai odai.

 Natūralios gleivių žaliavos, kaip piliarožės šaknys ir lapai, dedešvos žiedai, linų sėmenys, gysločio sėklos, islandinė kerpena priklauso prie dažniausiai naudojamų namų praktikoje vaistingųjų augalų. Jie įeina į įvairių gatavų vaistų, sirupų nuo kosulio arba liekninančių preparatų sudėtį (mažina apetitą, reguliuoja virškinimą, šalina vidurių užkietėjimą).  Odą gleivės minkština ir gaivina, ramina uždegimus, niežėjimą, gydo įtrūkimus, alerginius išbėrimus.  Dažnai kosmetikoje pritaikymą atranda gleivės iš jūros dumblių, tarp kurių pasitaiko rūšys, turinčios iki 45% šio komponento.  Gleivės iš dumblių gali būti neriebalinių kremų, žele, emulsijų, kosmetinių drebučių bei kaukių pagrindais.   Namų kosmetikoje natūralios gleivės naudojamos labai dažnai. Gleivių pavilgai, paruošti iš susmulkintų natūralių žaliavų, sumaišytų su vandeniu į tirštą košelę, sugeba ilgai išsaugoti šilumą  bei drėgmę, todėl todėl prieš kosmetines procedūras sumink suminkština ština epidermį be beii praplečia poras poras..  Vandeniniai gleivių ekstraktai naudojami prausti sausai, alergiškai, jautriai nepalankioms atmosferos sąlygoms, linkusiai į uždegimus ir paraudimą oda. Gleivių maceratai yra puikus priedas į vonios vandenį, jei oda  yra alergiška, niežtinti, paveldėtas polinkis į uždegimus (egzemas). 

4.8. Bičių produktai  MEDUS 

Medus yra bičių pakeistos ir gana koncentruotos cukringos augalų sultys su negausiomis organinių rūgščių, mineralinių druskų, baltymų bei kitų augalų ląstelių sultyse esančių medžiagų. Pagrindinė medaus sudėtinė dalis yra invertuotas cukrus, t. y. gliukozės ir fruktozės mišinys, bei nedidelis sacharozės kiekis.   

30

 

Žaliavą medui bitės randa augaluose nektaro arba lipčiaus pavidalu. Medūs tarpusavyje skiriasi chemine sudėtimi, tai ryškiai matyti

spalvoje, jaučiasi skonyje bei kvape. 

Kosmetikoje labiausiai vertinami medūs iš pietų Prancūzijos −   narbonos medus  ( Mel   Mel   narbonnense)) su rozmarino kvapu, bei  narbonnense bei provanso medus ( Mel  Mel provinciale), provinciale), kvepiantis levanda. Medus kosmetikoje naudojamas nuo seno ir visada buvo labai vertinamas. Jis puikiai

šviesina ir lygina veido bei rankų odą, slopina išbėrimus, paraudimus bei įtrūkimus. Naudojamas namų kosmetikoje veido ir kūno kaukėms, tepalams su augaliniu aliejumi, kiaušinio tryniu plaukų maitinimui ir kt. Medus vartojamas kaip kosmetikos priemonė medaus masažui atlikti. atlikti . 

BIČIŲ PIENELIS  ( Royal  Royal Jelly) Jelly)

Pienelį bitės gamina lervų maitinimui. Produktas primena žinduolių pieną, tik yra koncentruotesnis koncentruotes nis ir maistingesnis. Jo sudėtyje yra daug baltymų (5 kartus daugiau nei karvės piene),  riebalų, cukrų, o taip pat vitaminų, fermentų, mineralinių druskų (daugiausiai fosforo ir sieros),  baktericidinių bei kkt. kkt.  Bičių pienelis jau nuo seno yra plačiai vartojamas odos priežiūrai ir gydymui. Šiandie n yra gaminamos veido priežiūros linijos jautriai, brandžiai, stresuotai, suvytusiai odai, kurių pagrindinis ingredientas yra bičių pienelis. Tokios priemonės pasižymi gaivinamosiomis, raminamosiomis, maitinamosiomis, stangrinamosiomis, priešraukšlinėmis ir apsauginėmis savybėmis, bei pagerina odos aprūpinimą maistinėmis medžiagomis bei pagerina deguonies pasisavinimą. 

ŽIEDADULKĖS  ( Pollen  Pollen Powder )

Manoma, kad žiedadulkės žmogaus organizmą veikia kaip ,,biologinis stimuliatorius’’, ir sugrąžina gyvybines jėgas, prarastas nuo amžiaus naštos, ligų, fizinio bei psichinio nuovargio.  Žiedadulkės naudojamos gydymui ir kosmetikoje nėra vien paprastos gėlių žiedadulkės, bet  bičių perdirbtas produktas, vadinamas bičių duonele. Ji gaunama sudėtingo fermentacijos produk ttoo  pasekoje iš bičių surinktų žiedadulkių bei medaus. Tai nepakeičiamas baltyminis, turtingas vitaminais bičių maistas. Jo sudėtyje yra ne tik baltymai, angliavandeniai ir riebalai, bet taip pat  beveik visi vitaminai (žiedadulkėse (žiedadulkėse rasta 16 vitaminų), makro- ir mikroelementai (16 mineralinių komponentų), daugybė įvairiausių fermentų (18 aprašytų), aminorūgščių ir daugybė kitų biologiškai veiklių, dar iki galo neišaiškintų, n eišaiškintų, sudėtinių dalių.  Kosmetikoje žiedadulkės, panašiai kaip ir pienelis, įeina į gaivinančių ir maitinančių kremų  bei emulsijų sudėtį. sudėtį. Deja, šių kosme kosmetinių tinių priemonių trūkuma trūkumass yra gana ddidelė idelė alergijų galimy galimybė. bė. 

 

31

 

PROPOLIS  

 Bičių pikis  pikis 

Šis bičių produktas avilyje atlieka dvi svarbias funkcijas: juo sandarinamas ir dezinfekuojamas avilys.

Žmonės tik  neseniai išmoko panaudoti nuostabias propolio dezinfekcine dezinfekciness savybes. Pasirodo, kad jis gydo daug infekcinių ligų, odos ir vidaus organų uždegimų. Be to, propolis pasižymi ryškiomis regeneracinėmis ir atstatomosiomis savybėmis tokių audinių, kaip kaulai, kremzlės, oda, ir tai yra panaudojama gydymo bei kosmetikos tikslams.

Be kitų preparatų iš propolio gaminami gydomieji tepalai odos sužeidimams, nudegimams  bei iššutimams, egzemoms, grybeliams ir netgi nuospaudų gydymui. Propolio kremas suteikia odai lygumą, elastingumą, apsaugo apsaugo nuo bakterijų. Vienintelis trūkumas tai galimybė sukelti alergijas.  

4.9. Rūgštys  AHA rūgštys (α-Hidroksirūgštys)  AHA -

tai plačiai naudojamas α-hidroksirūgščių (alpha-hydroxy acids) trumpinys. α-

Hidroksirūgštys –   tai organinės rūgštys, alfa padėtyje turinčios hidroksilo grupes. Kosmetikoje  pradėtos naudoti naudoti palyginti nesenia neseniai.i.  α-Hidroksirūgštys aptinkamos gamtoje –   vaisiuose, piene, be to gaunamos ir cheminės sintezės būdu. Kosmetikoje plačiausiai naudojama glikolio (išgaunama iš cukranendrių), pieno, obuolių, citrinos, vyno rūgštis.  Pati populiariausia yra glikolio r- tis dėl

savo mažiausios molekulinės struktūros, kurios dėka

ši medžiaga gali pasiekti gilaiusius odos sluoksnius. AHA r-tys kosmetologijoje vartojamos nes yra vienas iš stipriausių bioimunomoduliatorių, skatinančių regeneraciją ir atstatnčių savireguliaciją medžiagų. Jos vartojamos prie tokių odos problemų kaip:   



Riebi porėta oda;

  Acne;



  Hiperpigmentacija;



  Jautri oda;



  Dehidratacija;



  Randai;



  Karpos, papilomos;



  Strijos;



  Celiulitas ir pan.



Produktai su α-hidroksirūgštimis skatina odos ląstelių atsinaujinimą, sušvelnina,  

32

 

suminkština, išlygina odą.  Atveria poras, oda tampa drėgnesnė, pralaidesnė biologiškai aktyviems junginiams, esantiems kosmetikos preparate.

AHA rūgštys  stimuliuoja odos ceramidų biosintezę, tuo pačiu gerindamos odos barjerinę funkciją.  Tam, kad pasiekti deklaruojamą efektą, reikia gerai išmanyti kiek procentų AHA r -ties turi  būti priemonėje, koks turi būti jos pH ir kaip ilgai tokią priemonę laikyti ant odos. Dėl šių  priežasčių, visi norintys atlikti profesionalias procedūras su AHA r -timis salone, privalo išklausyti tam tikrą ciklą paskaitų.  α-Hidroksirūgštys priklauso cheminių pilingų grupei.   SALICILO R-TIS 

(Salicylic acid)

Tai natūrali iš augalų (dažnaiusiai iš gluosnio žievės, našlaitės, medetkos) išgaunama r -tis. -tis. Didesnė šios r -ties koncentracija skatina odos šerpetojimą, regeneraciją, pasižymi antiseptinėmis,  priešuždegiminėmis savybėmis. Tačiau dėl odos šerpetojimo ir lupimosi nėra labai dažnai  priešuždegiminėmis naudojama kosmetikos priemonių gamyboje.  CITRINOS R-TIS 

(Citric acid)

Tai natūrali r -tis, dažniausiai išgaunama iš citrusinių vaisių (daug jos yra ir kiviuose bei  braškėse).  Citrinos r-tis

yra puikus konservantas, sustiprina kitų antioksidantų veikimą, nors  pati

nelaikoma antioksiduojančia medžiaga. Pasižymi odą balinančiomis ir drėkinančiomis savybėmis.  Tiek maisto, tiek ir kosmetikos pramonėje gali būti naudojamas jos sintetinis pakaitalas.  4.10. Antioksidantai Antioksidantai- tai medžiagos surišančios organizme laisvuosius radikalus. Laisvieji radikalai

(tai medžiagos, kurios turi vieną   ar daugiau nesuporuotų  elektronų) yra 

labai žalingi organizmui, taip pat nepalankiai veikia odą (sendina), gali sukelti pavojų kilti ligoms ( netgi onkologinėms).  Todėl kosmetikos priemonėse naudojami natūralūs antioksidatoriai, dažniausiai vitamina C, E, stipriai stabdantys organinių junginių oksidaciją. Taip pat dažnai naudojami tokie antioksidantai kaip A ir B grupės vitaminai, selenas, cinkas, manganas, flavanoidai. Šios medžiagos saugo nuo  pavojingų ligų, kenksmingo aaplinkos plinkos poveikio, lėtina senėjimo procesus. procesus.  Kosmetikos pramonėje taip pat naudojami ir pusiausintetiniai antioksidatoriai: etilo  

33

 

galusanas (Progallin A, Nipa 48), propilo galusanas (Progallin P, Nipa 49), butiloksilinis hidroksianizolas (BHA) ir kiti.

4.11. Mineralinės medžiagos  Prie mineralinių medžiagų, būtinų teisingam mūsų organizmo funkcionavimui, priskiriami maždaug 25 cheminiai elementai, vadinami makro - ir mikroelementais. Makroelementais laikomi elementai, kurie organizme yra didesniais kiekiais. Jiems    priklauso kalcis, fosforas, natris, magnis, chloras ir siera.

Tuo tarpu mikroelementai 

(nors organizme jų randami tik pėdsakai), pasižymi stipriu

fiziologiniu poveikiu. Mikroelementai žmogaus organizmui yra nevienodai svarbūs. Kai kurie  būtini teisingai žmogaus medžiagų apykaitai ir vadinami ,,gyvybės metalais’’ arba ,,bioelementais’’. Kiti yra nepaprastai toksiški, ir jų buvimas audiniuose gali būti ligos arba apsinuodijimo požymis − neretai tai iš tiesų ,,mirties elementai’’.  Prie

būtinų  mikroelementų priskiriami: cinkas, selenas, molibdenas, manganas, jodas,

 bromas, litis, silicis, fluoras, fluoras, kobaltas, vvaris, aris, chromas ir ge geležis. ležis. 

Toksiškiems mikroelementams priskiriami: alavas, gyvsidabris, kadmis, arsenas, stibis,   berilis, sidabras, aliuminis ir kiti. Žmogaus organizmo poreikis mineralinėms medžiagoms yra griežtai apibrėžtas kokybiškai ir kiekybiškai, todėl teisingam organizmo funkcionavimui labai svarbu nuolatos jį aprūpinti šiomis medžiagomis su maistu, vandeniu bei oru. Kai organizme nėra mineralinių medžiagų pusiausvyros,  ,,gerųjų’’ elementų vietą užima toksiški elementai, pvz., magnio vietą užima alavas, cinko − kadmis, kurį įkvepiame su cigarečių dūmais.  Kiekvienas mineralinis elementas tarsi turi savo

globėją vitaminą, kuris palengvina jo 

įsisavinimą, pvz., geležis geriau įsisavinama drauge su vitaminu C, magnis − su vitaminu E ir B grupės vitaminais, cinkas − su vitaminais A ir B, kalcis − su vitaminais D ir E, ir t. t.   Pagrindinių mineralinių medžiagų poveikis odai:  JODAS

stiprina odos atsparumą  neigiamiems išorės veiksniams, naikina ligas sukeliančias 

 bakterijas, gerina gerina eritrocitų ir hemaglob hemaglobino ino rodiklius.  SELENAS

gerina odos aprūpinimą  krauju, didina organizmo atsparumą, mažina širdies ir  

kraujagyslių ligų tikimybę.  SILICIS lėtina odos senėjimo procesus, skatina plaukų, odos ir nagų atsinaujinimą.  SIEROS

yra odos, plaukų  ir nagų  audiniuose. Ji turi antibakterinių  savybių   ir stiprina 

imunitetą.  reguliuoja ląstelių  drėgmę, dalyvauja transportuojant maistingąsias medžiagas,  kurios būtinos ląstelių veiklai.  NATRIS

KALIS  

yra pagrindinė  energetinė  mineralinė  medžiaga, užtikrinanti normalią  raumenų  34

 

veiklą. Kalis turi gydomąjį poveikį visiems organizmo apykaitos procesams, gerina ląstelių aprūpinimą deguonimi. KALCIS

gerina kraujotakos sistemos veiklą, didina organizmo atsparumą   infekcijoms. 

Kalcis yra būtinas kaulų audiniams formuotis ir raumenų susitraukimui reguliuoti.  MAGNIS yra svarbus daugelio fermentų reakcijoms. Teigiamai veikia kraujagyslių sienelių 

tonusą.  CHLORAS

vienas iš pagrindinių  osmosinio slėgio reguliatorių. Svarbus palikant vandens   ir

elektrolitų pusiausvyrą odos ląstelėse ir poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Jo dėka išvengiama skysčių sąstovio ir pagerėja šlakų pašalinimas per odą. 

GELEŽIES yra hemoglobino sudėtyje. Ji dalyvauja ląstelių   aprūpinimo deguonimi procese  ir būtina raumenų baltymų veiklai.   MANGANAS

dalyvauja baltymų, energijos, vandens apykaitoje ir riebiųjų   rūgščių 

oksidacijoje. Yra labai svarbus imuniniams procesams ir ląstelių aprūpinimui deguonimi.  VARIS

dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių, kolageno ir odos fermentų sintezėje. Jis būtinas 

normaliam jungiamųjų audinių ir kraujagyslių kraujagyslių vvystymuisi. ystymuisi.  FLORAS turi įtakos riebalų ir angliavande angliavandenių nių apykaitai. CINKAS dalyvauja baltymų  sintezės ir informacijos perdavimo procese. Būtinas audiniams 

atsinaujinti, plaukams bei nagams augti. BROMAS naikina bakterijas, virusus ir grybelį. 

Mineralinių medžiagų šaltiniai  Šiuo metu dumbliai  vis mieliau naudojami kosmetikos pramonėje. Gerą vardą ir    populiarumą jie pelnė dėl to, kad puikiai drėkina odą, gerina kraujotaką, skatina ląstelių regeneraciją, detoksikaciją, riebalų skilimą, padeda išlaikyti odos stangrumą, mažina raukšlių atsiradimą. Dumblių sudėtyje gausu mineralinių medžiagų (beveik visų organizmui naudingų) ,  baltymų, vitaminų, antioksidantų, vitaminų A, C, E, beta karotino, nesočiųjų riebiųjų rūgščių bei fitohormonų.  Dumbliai yra skirstomi į 4 rūšis pagal juose esantį pigmenta:   žalieji,



  rudieji,



  melsvai žalieji (mėlynieji),



  žaliai raudoni (raudonieji).



Kosmetikos pramonėje dažniausiai naudojami rudieji jūros dumbliai: Laminarija (Laminaria digitata):  

skatina riebalų  skilimą  ir išvedimą  iš organizmo,  35

 

 joms. detoksikacijos procesus. Naudojamas kosmetikos priemonėse, skirtose figūros korekci joms. Fukusas (Fucus):

drėkina detoksikuoja, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Naudojamas 

šalinti iš organizmo šlakus bei toksinus, t oksinus, anticeliulitinėse ir kūno puoselėjimo procedūrose.  Mėlynieji jūros dumbliai (Spirulina)  naudojami veido priežiūros priemonėms gaminti (dažniausiai alginatinėms veido kaukėms), Vertinama dėl drėkinančių, stangrinančių ir atjauninančių odą savybių. 

Negyvoji (Mirusi) jūra  jau tūkstantį  metų  garsi kaip natūralių  mineralų  lobynas. Jūros  dumble, o taip pat Mirusios jūros vandenyje   gausu magnio, kalcio, natrio, kalio, bromo, chloro, silicio, geležies, ličio, sieros ir kitų mineralų. Šie komponentai kosmetinių priemonių pagalba sugrąžina odai mineralinių medžiagų pusiausvyrą bei natūralią, šiek tiek rūgščią reakciją. Iš Mirusios jūros ,,vaisių’’, dumblo bei vandens gaminami kremai, vonios preparatai (vonios druskos, dr uskos, skysčiai, balzamai po vonios ar dušo ir pan.), o taip pat profesionalios kosmetinės priemonės. Purvo kaukių (,,Mud Maske’’) gamybai dažniausiai naudojamas Mirusios jūros d umblas- tai puiki absorbuojanti, raminanti, gydanti ir valanti medžiaga.  ,,Jūros’’ kosmetika taip pat naudojama gydyti tam tikras dermatologines ligas: egzemas, acne bėrimą, be to, švelnina žvynelinės dedervinės simptomus.  Kitose ,,mineralinėse’’ kosmetinėse priemonėse, reklamuojamose kaip mikro - ir makroelementų šaltiniai, naudojami ekstraktai iš augalų, kuriuose ypatingai gausu mineralinių dioica  medžiagų, iš taip vadinamų mineralingų augalų. Prie jų priskiriami: dilgėlės lapai  (Urtica dioica  L.),

dirvinio asiūk lio lio ( Equisetum arvense L.), arvense  L.), rūgties  takažolės ( Polygonum  Polygonum aviculare  aviculare  L.), žąsinės

sidabražolės ( Potentilla  Potentilla anserina  L.), karčiojo  šventadagio (Cnicus benedictus  L.), paprastosios  kraujažolės ( Achillea  Achillea millefolium L.) lapai ir kt. Cinko tepalas arba pats cinko oksidas 

dažnai įeina į gydančių, priešuždegiminių,

sutraukiančių bei džiovinančių, o taip pat išbėrimus gydančių kremų ir kosmetinių kaukių sudėtį. Šiandien žinoma, kad šis elementas reikalingas suaktyvinti net dviem šimtams fermentų. Trūkstant cinko slenka plaukai, o brendimo laikotarpiu iškyla odos problemų.  

4.12. Vitaminai

 Nepaisant to, kad labai daug žinome apie vitaminų svarbą teisingam žmogaus organizmo funkcionavimui, kad šias medžiagas lengvai galime gauti su maistu, vis dar dažnai pasitaiko žmonių su vitaminų trūkumu, arba hipovitaminoze (avitaminozė pasitaiko kur kas rečiau).   Hipovitaminozės be charakteringų ligos simptomų pasireiškia tam tikrais bendrais  požymiais, kaip: nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjęs atsparumas, sąnarių ir raumenų skausmai, poodinių kraujagyslių trūkinėjimas (polinkis greitai atsirasti mėlynėms), kraujavimas iš dantenų, nosies, nervų sistemos sutrikimai (irzlumas arba apatija), odos išbėrimas .  

36

 

Kosmetologamss jau seniai rūpi, kaip vitaminai įįsiskverbia Kosmetologam siskverbia per odą. Informacijos šia tema yra daug, retkarčiais ji prieštaringa. Tačiau nustatyta, kad vitaminų įsisavinimas labai priklauso nuo  pagrindo, kuriame vitaminai ištirpinti, nuo to, kokiu būdu ši medžiaga įsiskverbia į odą, ir kaip vitaminai įsijungia į odos metabolizmo  procesus. Pastaruoju metu geriausi rezultatai gauti naudojant

liposominę ir jiems giminingą kosmetiką.   Ne visi vitaminai vienodai dažnai naudojami kosmetikos gamyboje. gamyboje. Visų pirma naudojami

riebaluose tirpūs vitaminai ( vitaminas A, E, D, H, B5, B6, F ir kt.). Prie ypač turtingų vitaminais kosmetikoje naudojamų žaliavų priklauso: dumbliai, žuvų taukai, mielės, bičių produktai, dauguma šviežių vaisių (erškėtrožių, šaltalankių vaisiai ir pan).   VITAMINAS A (retinolis) 

Provitaminas A (beta-karotinas) Vitaminas

A yra būtinas gerai odos išvaizdai. Jis būtinas odos epitelio ir gleivinės ląstelių

taisyklingam atsinaujinimui.

Trūkstant šio vitamino prakaito ir riebalinės liaukos susilpnėja, oda tampa šiurkšti ir sausa, dažnai atsiranda taip vadinama žąsies oda, ypač ant pečių, alkūnių, kelių ir i r blauzdų.  Dermatologijoje gydymo tikslais vitaminas A skiriamas (į vidų ir išoriškai), esant sausai ir suragėjusiai odai, dedervinei, žvynelinei, alerginiam odos uždegimui, sergant plaukų bei nagų ligomis, sukeliančiomis netaisyklingą ir sulėtėjusį augimą, pleiskanojimą.  Kosmetikoje vitaminas A naudojamas gamyboje kremų, balzamų kūnui ir kitų priemonių, skirtų sausai, senstančiai, saulės pažeistai odai.  Tai puikus antioksidantas, kuris paskatina odos regeneracinius procesus.

Ypač  pastaruoju

metu β-karotinas yra labai mielai naudojamas kosmetikoje, saugančioje nuo nesaikingo įdegimo saulėje ir nuo ozono skylės atmosferoje pasekmių. Jis reklamuojamas kaip priemonė, sauganti netgi nuo UV spindulių sukeliamų odos navikų.  VITAMINAS B1 (tiaminas) 

Dermatologijoje šis vitaminas naudojamas gydyti alerginėms niežtinčioms dermatozėms   (niežtinčiai dilgėlinei), esant polinkiui į votis ir pan.  VITAMINAS B2 ( riboflavinas) 

Dažnai randamas drauge su vitaminu B1 tuose pačiuose maisto produktuose. Didesnėmis šio vitamino dozėmis gydomi bėrimai, seborėjinis odos uždegimas, gleivinės ligos, lūpų skeldėjimas  bei galvos odos odos seborėja.  Ankstyvas vitamino B2 trūkumo požymis yra lūpų uždegimas, jų trūkinėjimas,  

37

 

 pleiskanojimas ir negyjantys negyjantys įtrūkimai kampučiuose. kampučiuose.  Pastebimi taip pat seborėjiniai pasikeitimai ant kaktos, ausų, nosies ir skruostų, riebaluojasi  plaukai, parausta akių vokai, retkarčiais oda tampa šiurkšti, prieš laiką atsiranda smulkios spinduliškos raukšlelės virš lūpų. Reguliuoja baltymų, riebalų ir angliavandenių angliavandenių apykaitą odoje. 

VITAMINAS B5 (pantoteno rūgštis)  Odos ir plaukų priežiūrai skirtoje kosmetikoje dažniausiai naudojamas d-pantenolis, B5  provitaminas. Kosmetikoje esantis d- pantenolis  pantenolis

įsiskverbia giliai į odą, iki tikrosios odos (dėl dalelių

smulkumo ir puikaus tirpumo vandenyje), į plaukų šaknis bei į viršutinį nagų sluoksnį. Organizmo viduje virsta tikruoju vitaminu B5. D- pantenolis  pantenolis

drėkina odą, suteikia jai minkštumą ir lygumą. Naudojamas veido ir kūno

kremuose, kremuose rankoms, to nikuose, priemonėse voniai, priemonėse priemonėse po skutimosi iirr pan. 

Be to, naudojamas apsauginiuose kremuose, saugančiuose nuo saulės, kremuose įdegimui ir  preparatuose naudojamuose po deginimosi saulėje. D-pantenolis deginimosi metu pagreitina rudo  pigmento - melanino

gamybą, o taip pat susilpnina neigiamas odos reakcijas ( paraudimą, pūslyčių

susidarymą, odos lupimąsi). Vitaminas B5 skatina gijimo procesus ir odos regeneraciją. r egeneraciją.  Šiek tiek pantoteno rūgšties gamina bakterinė žmogaus žarnyno flora, todėl šio jungini o trūkumas gali atsirasti gydantis antibiotikais arba sveikstant po ilgų sekinančių ligų, sergant lėtinėmis virškinimo trakto ligomis.  VITAMINAS B6 (piridoksinas) 

Vitaminas B6 taip pat iš dalies gaminamas žmogaus žarnyno bakterijų.   Gydymo tikslams vitaminas B6 skiriamas esant

odos seborėjai, paauglystės bėrimams. Vitaminą B6 rekomenduojama

vartoti nutukimo atveju, kadangi jis palengvina organizme

angliavandenių sudeginimą.  Šis

vitaminas skatina kolageno bei elastino sintezę, todėl dažnai kosmetikoje dedamas į maitinamuosius kremus skirtus brandžios odos priežiūrai.   VITAMINAS PP (niacinas) 

Be kitų savybių turi įtakos vandens apykaitai odoje ir plečia kraujagysles.  Gydymo tikslais vitaminas PP skiriamas fotodermatozių ir fotoalergijų (jautrumas UV spinduliams) bei rožinių dedervinių atvejais. 

VITAMINAS C (askorbo rūgštis)  Veikia visą organizmą ir yra būtinas teisingai daugelio metabolinių procesų eigai.   Todėl  

38

 

vitaminas C labai svarbus odos išvaizdai ir būklei, taip pat jungiamajam audiniui, gleivinei, kraujagyslių sienelėms ir kt. 

Pasižymi:     jautrumą mažinančiomis mažinančiomis savybė savybėmis, mis,



  didina kapiliarų sienelių nepralaidumą ir elastingumą,



  tai vienas iš stipriausių žinomų antioksidantų,



  stimuliuoja kolageno sintezę,



  apsaugo nuo priešankstinio senėjimo,



  stimuliuoja odos imunines ir apsaugines funkcijas,



  skatina odos regeneraciją,



  slopina melanino gamybą odoje, apsaugo nuo pigmentinių dėmių atsiradimo,



  gali būti naudojamas kaip natūralus konservantas.



Didesnę reikšmę kosmetikoje turi stabilūs ekstraktai iš vitamino  C turinčių žaliavų, pvz., iš šaltalankio, gervuogių, serbentų uogų, erškėtrožių, citrusinių bei kitų vaisių sulčių.  VITAMINAS D (kalciferolis) 

Vitaminas D normalizuoja vandens apykaitą odoje.   Kosmetiniai vitamino D trūkumo  požymiai gali būti:plaukų slinkimas bei nesveika jų išvaizda, trapūs nagai bei riebi, pleiskanojanti, dehidratuota oda.

VITAMINAS E (tokoferolis) 

Vitaminas E dermatologijoje ir kosmetologijoje ypatingai svarbus jungiamojo audinio bei

trofinėms odos, plaukų bei nagų ligoms gydyti. Kosmetikoje skiriama dažniausiai senstančiai, vystančiai odai.   Neleidžia susidaryti senus žmones bjaurojančoms pigmentinėms dėmėms, be to, pagreitina odos regeneraciją ją sumušus, nudeginus ar sužeidus.  Vitaminas E yra natūralus antioksidantas ir konservuojanti medžiaga. 

Vitaminas E laikomas jaunystės vitaminu, kadangi suteikia gyvybingumo, pristabdo senėjimą, švelnina klimakterinio laikotarpio sutrikimus (tuomet patariama vartoti drauge su vitaminu A).

Vitamino E yra tik augaluose augaluose.. Turtingas jo šaltinis yra augaliniai aliejai: kukurūzų, avokado, sojos, saulėgrąžų, medvilnės, linų, arachisų, nakvišos, nakvišos, o taip pat šaltalankių aliejus. 

 

39

 

VITAMINAS H (biotinas) 

Jo trūkumas sukelia seborėjinius odos uždegimus, todėl kosmetikoje naudojamas prieš seborėją, ypač galvos odos. Taip pat manoma, kad vitaminas H stabdo ankstyvą plaukų žilimą.   Jo dedama į kosmetines priemones skirtas riebiai problematiškai odai prižiūrėti ir į produktus skirtus  plaukų priežiūrai (emulsijos, (emulsijos, kaukės kaukės po plaukų plo plovimo). vimo). 

4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis  Šiandien visos kosmetinės priemonės tiek higieninės, tiek ir dekoratyvinės privalo griežtai atitikti reikalaujamas normas ir joks produktas negali būti platinamas Lietuvoje, jeigu nėra čia notifikuotas.

Kiekviena sukurta sudėties formulė turi būti Sveikatos Ministerijoje patvirtinta. Produktai skirti labai jautriai odai turi būti testuojami mokslinėse laboratorijose, prieš jiems suteikiant  pavadinimą “hipoalerginiai”. “hipoalerginiai”.  Kiekviena dekoratyvinę kosmetiką gaminanti kosmetikos kompanija sukuria indivi dualias  produktų sudėties formules, todėl labia išsamiai visų ingredientų apžvelgti neįmanoma. Tačiau egzistuoja produktų dalis, kuri yra bendra ir nekinta jau daugelį metų. Be šių priemonių į dekoratyvinės kosmetikos sudėtį gali būti įdėta jau anksčiau apžvelgtų veikliūjų medžiagų, siekiant  jai suteikti ne tik estetinį, bet ir terapinį pove poveikį. ikį.  Pudra 

Pudra būna:    Biri;



  Presuota, surišta aliejaus priedais;



  Skysta pudra.



Birios pudros  pagrindinės

žaliavos yra kaolinas ir titano dioksidas, kurie pagerina odos 

 padengimą; cinko miristatas ar stearatas, pagerinantys išsilaikymą ant odos; magnio ar kalcio karbonatai, kurie sugeria prakaitą ir sebumą; spalvoti ir perlamutriniai pigmentai, suteikiantys odai norimą spalvą.  Presuota pudra Skysa pudra-  tai

žaliavos analogiškos, tik pidedama aliejinių   medžiagų  miltelių  surišimui. 

miltelių  dispersija losjone, turinčiame glicerolio. Prieš naudojimą   visas skystas

 pudras patariama suplakti.

Makiažo pagrindas  Į makiažo pagrindų sudėtį įeina baltumą priduodantys pigmentai,   spalvoti pigmentai, lygumą suteikiantys pigmentai, surišėjai, kvapai. Lygumą priduoda talkas, žėrutis. Spalvoti  

40

 

 pigmentai: geležies oksidai, titano dioksidas.  Aliejinės žaliavos- tai natūralūs augaliniai ir gyvuliniai riebalai, mineraliniai aliejai, skystas parafinas, minkšti vaškai, lanolinas. 

Lūpų dažai  Senovės Graikijoje ir Romos imperijoj naudojo dažus karminą ir kartaminą iš augalų lūpų ir skruostų dažymui. Pieštuko formos lūpų dažus, pagamintus iš vaškų, riebalų ir pigmentų, pradėta naudoti tik po pirmojo

pasaulinio karo. Nuo 1940m. sintetiniai pigmentai plačiau naudojami nei

natūralūs. Dabar jau naudojami ir perlamutriniai pigmentai, į lūpų dažus įvedami įvairūs priedai, kurie drėkina, suminkština, apsaugo ar maitina lūpas.  Lūpų dažų gamybai šiandieną naudojami kieti vaškai, kurie yra atsakingi už lūpų dažų formą ir kietumą. Naudojami tiek natūralūs vaškai, tokie kaip karnaubo, bičių, tiek ir mineraliniai vaškai, kaip parafinas, mikrokristalinas ir pan.  Riebalai ir aliejai taip pat naudojami natūralū s (kokoso sviestas, ricinos aliejus, jojobos aliejus, lanolinas), bei sintetiniai (vazelinas, skystas parafinas). Dažnaiusiai naudojamas ricinos aliejus.

Lūpų drėgmei padidinti gali būti įvestas nedidelis kiekis vandens ar specialios drėkinančios medžiagos. Kaip apsauga įvedami UV filtrai.  Lūpų dažų įvairovė gaunama naudojant ir neorganinius pigmentus: titano dioksidą, raudono, geltono ir juodo geležies oksidus, perlamutrinių pigmentų (titano dioksido, padengto žėručiu, žuvų žvynų). 

Lūpų pieštukai  Kaip ir

kiti produktai skirti lūpoms, lūpų pieštukai yra aliejų, vaškų ir pigmentų mišinys.

Lūpų pieštukuose yra didesnis pigmentų ir vaškų kiekis, o aliejaus kiekis yra mažesnis.  Skaistalai 

Receptūra panaši į presuotos pudros ar makijažo pagrindo receptūras (talkas, kaolinas, cinko miristatas, skystas parafinas, kvapai, konservantai...), tik vartojami įvairesni pigmentai. Paprasati  pigmentų įvedama įvedama apie 1-6%.

Kosmetinės priemonės akių paryškinimui (pieštukai, skysti apvadai ir pan.)  Esminis reikalavimas- kosmetika

turi būti saugi. Kuo produktai naudojami arčiau akių, tuo

 jiems saugumo reikalavimai yra griežtesni.  Pagrindiniai ingredientai: juodas, raudonas ir geltonas geležies oksidai, ultramarinas, juoda anglis, talkas, kaolinas, perlamutriniai pigmentai ir pan.  

 

41

 

Tušas blakstienoms  Dažniausiai naudojamos medžiagos: juodas geležies oksidas (kadangi pati populiariausia tušo spalva jau daug metų yra juoda), esterio emulsija, kietas parafinas, lanolino vaškas, valytas vanduo, konservantai ir pan.

Akių šešėliai  Tai plačios

spalvų gamos produktai. Be populiarių pigmentų, dažnai naudojamas spalvintas

titano oksidas, padengtas žėručiu.   Receptūros labia panašios į makijažo pagrindų receptūras.  Skystų šešėlių gavimui naudojami lengvi parafinai, vaškai ir pigmentai. Tokie šešėliai atsparūs vandens poveikiui. Kosmetikos preparatai antakiams 

Populiariausi pieštuko formos, tačiau yra gaminami ir skysti bei presuotos pudros pavidalu. Pieštukiniai produktai gaunami maišant kietą vašką su aliejumi ir pigmentais. Presuota pudra gaunama

miltelinius komponentus surišant aliejų pagalba. Skysti produktai gaunami tirpbdant

 pigmentus aliejuje ar emulsijoje.

4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio  UV filtrai kosmetikos priemonėse. Medžiagos, atliekančios filtrų prieš UV spinduliavimą vaidmenį, pagal veikimo principą skirstome į tris pagrindines grupes:  Cheminiai filtrai  –   jie  įsiskverbia

tik   į  viršutinį  odos sluoksnį. Tai cheminiai junginiai, 

kurie sugeria saulės spindulių energiją, kas iššaukia laikinus pakitimus jų cheminėje struktūroje. Šie f iltrai iltrai pavojingą UV

spinduliavimo energiją paverčia nepavojinga šilumine energija.  

Mineraliniai filtrai (fizikiniai)  –   jų  dalelės

yra tokios didelės, kad negali   įsiskverbti  į 

epidermio vidų, užsilaiko tik ant odos paviršiaus, kur sudaro sluoksnį - barjerą nuo UV spindulių. spindulių.  Veikia UV spindulių atspindėjimo arba išsklaidymo principu. Jie vadinami fizikiniai, kadangi jų veikimas nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su fizikiniu šviesos atspindžiu.  Biologiniai filtrai -

Tai dažniausiai natūralios kilmės medžiagos, kurios apsaugo odos 

ląsteles nuo UV spindulių pažeidimo. Pvz. Germaine de Capuccini kompanija savo produktuose, skirtuose apsaugai nuo UV spindulių, naudoja jūros vandenyne gyvenančias ir besidauginančias  bakterijas Thermus Thermophillus. Tačiau šie filtrai nepasižymi labia stipriu UV apsauginiu  poveikiu, todėl dažnai į tokių priemonių sudėtį dar papildomai dedamas nedidelis procentas cheminių ar mineralinių filtrų.  Apsaugos nuo UVB spindulių laipsnis: 

maždaug 25-30% UVB spindulių    SPF 2 –   blokuoja maždaug   SPF 4 –  50%  50%



  SPF 10 –  85%  85%



 

42

 

  SPF 15 –  95-96%  95-96% )



  SPF 25 –  96%  96% 



98% SPF 30-50 – 98%

  SPF 60 –  98,5%  98,5%



Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp kremų su faktoriumi SPF 30 ir SPF 60 nėra didesnio apsaugos laipsnio skirtumo. Skirtumas sudaro tik 0,5 %, tai yra 0,5% daugiau

UVB spindulių

 blokuoja apsauginis kremas su faktoriumi SPF 60. Tačiau ypač jautriems saulei žmonėms šis  papildomas mažas mažas skirtumas gali gali turėti reikšmę.  Dėl neteisingo kremų su filtrais didesniais nei SPF 30 apsauginių savybių interpretavimo kai kuriose šalyse, iš jų Australijoje, sutarta kremus skirtus deginimuisi nežymėti faktoriais aukštesniais negu SPF 30. Kremai su aukštesniu laipsniu sutarta žymėti SPF30+. Bijoma, kad asmenims, naudojantiems kremus su faktoriais artimais SPF 60, gali atrodyti, kad jie

 be pasekmių ir be

apribojimų gali per visą dieną degintis saulėje ir jiems negresia jokie nudegimai. 

SPF faktorių reikšmės –  apibendrinimas  apibendrinimas SPF faktoriaus dydis priklauso nuo:

   junginių, atliekančių UV filtrų vaidmenį, koncentrac koncentracijos. ijos. Kuo didesnė filtrų koncentracija,



tuo didesnė SPF faktoriaus reikšmė.   užtepto preparato kiekio.



Veiksniai, nulemiantys kremo su aukštu SPF faktoriumi naudojimo tikslingumą: Jeigu uždėsime pernelyg mažą kremo kiekį, tada tikroji faktoriaus vertė bus mažesnė negu nurodyta laboratorijos testuose ir pateikta ant

preparato įpakavimo. 

Kuo didesnis faktorius, tuo didesnis UVB spinduliavimo (išreikštas procentais) kiekis yra  blokuojamas.

 Net aukšti faktoriai faktoriai leidžia įdegti, tuo pač pačiu iu garantuodami, ka kadd ir be nudegimų nudegimų gausime lengvą ir stabilų įdegimą.  Be to, būtina įvertinti, kad saulės spinduliai atsimuša nuo:    sniego ir ledo –  85  85 %,



  vandens paviršiaus –  20%,  20%,



 15-20%,   smėlio, betono, kamuolinių debesų –  15-20%,



 



 10%. žolės –  10%.

Šis reiškinys padidina tikrą UV spinduliavimo ekspoziciją, netgi būnant pavėsyje turime  

43

 

galimybę įdegti.  Kalnuose, pakilus kiekvienu 1000 metrų virš jūros lygio, UV spinduliavimo koncentracija  padidėja 15%. Todėl Todėl kalnuose gauname gauname dar didesnę UVA ir UVB spindulių spindulių dozę, negu bbūdami ūdami prie  jūros. Slidininkai ir asmenys vykstantys į kalnus privalo naudoti apsauginius kremus su aukštais faktoriais, tuo labiau, kad sniegas dar papildomai atspindi 85% saulės spindulių, tuo būdu net 2 -5 kartus padidindamas UV spindulių dozę ant odos. 

Filtrai apsaugantys nuo UVA spindulių  Mineraliniai filtrai  Populiarus pavadinimas 

Cheminis pavadinimas 

Titano dioksidas  Titanium Dioxide 

Apsaugos sritis ir koncentracija  

UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo to, ar jis yra vienas, ar kartu su cheminiais filtrais 

Cinko oksidas 

Zinc Oxide 

UVA/UVB Maždaug nuo 2 iki 25 % priklausomai nuo to, ar jis yra viena, ar kartu su cheminiais filtrais 

Cheminiai filtrai  Populiarus pavadinimas 

Cheminis pavadinimas 

Apsaugos sritis ir koncentracija  

Parsol 1789 (Avobenzone)  

Buthyl Methoxydibenzoylmethane 

UVA 2-3% 

Mexoryl SX 

Terephthalidene Dicamphor Sulfonic Acid  

UVA/UVB 1-3 % 

Mexoryl XL

Drometriloze Trisiloxane

UVA/UVB

Mineraliniai filtrai naudojami makijažui skirtose kosmetikos priemonėse   Mineraliniai filtrai yra dažnai naudojami kaip apsauginiai junginiai grimuose. Grimai su filtrais taip pat yra pakankama kasdienė apsauga apsauga su sąlyga, jeigu juose yra ir UVA filt filtrai. rai.  Spalvinės medžiagos esančios grime, kuriame nėra filtrų, užtikrina apsaugą nuo saulės spindulių kurios rodiklis atitinka SPF 3 -4, t.y. labai mažai apsaugo. Panašiai yra ir su lūpų dažais, kuo didesnis dažomųjų medžiagų kiekis, tuo geriau apsaugo nuo UVB spindulių. Geriausiai apsaugo intensyviai raudoni lūpų dažai, kadangi raudona spalva turi daugiausiai apsauginių  pigmentų. 

 

44

 

Filtrai apsaugo jantys nuo UVB spindulių spindulių  Populiarusis pavadinimas  Ostocrylene  Etocrylene  Octyl Methoxycinnammate  Octinoxate  Cinoxate Amiloxalate Homosalate Octisalate Octyl Salicylate Trolamine Salicylate Ensulizole 4 –  Methylbenzilidene  Methylbenzilidene Camphor  3-Benzylidene Camphor   Bezoate –  4  4 –  Methylbenzilidene  Methylbenzilidene Camphor Menthyl Antranilate Benzophenons Eusolex 6300* Dioxybenzone* Oxybenzone* Sulisobenzone*

Kiti filtro pavadinimai  

Parsol MCX  Ethylhexyl Methoxycinnamate  Izoamyl Methoxycinnamate Ethylhexyl Salicylate TEA Salicylate Phenylbenzimidazole Salicylate Phenylbenzimidazole Sulfonic  Sulfonic   Acid   Acid Enzacamene   Enzacamene

Benzophenone –   8 8 Benzophenone –   3 Benzophenone 3 Benzophenone  –  4  4 arba Eusolex  Eusolex  4360

Natūralūs UV filtrai  Padidėjus susidomėjimui natūralia kosmetika, buvo atkreiptas dėmesys į augalinės ir gyvulinės kilmės junginius apsaugai prieš UV spindulius. Buvo tikėtasi, kad pasiseks išrasti tokius augalinius ekstraktus, kurie savo efektyvumu prilygs cheminiams ar fizikiniams UV filtrams, ir tuo

 pačiu jie bus labai saugūs ir tinkami ypač vaikams ir žmonėms, kurie yra jautrūs ir netoleruoja cheminių filtrų.  Tačiau iki šiol nei vienas iš natūralių filtrų nėra pakankamai efektyvūs. Be to, daugumas augalinių ekstraktų, jeigu sugeba sugerti (absorbuoti) saulės spindulius, tai tik UVB spinduliavimą. Mažai kuris natūralus junginys apsaugo nuo visų ilgių UVA spindulių. Tam tikrą apsaugą nuo UVA suteikia Baikalo kalpokė, graikiškų riešutų kevalų ir lapų pi  pi gm gme enta ntai b be ei m me elanina laninas. s. 

Iš čia natūralių filtrų poveikis visuomet turi būti padidintas mineralinių ir cheminių filtrų  pagalba. Nežiūrint į tai, natūralių filtrų filt rų buvimas yra teigiamas ir gerai vertinamas, kadangi filtrai iš augalinių ekstraktų turi ir kitų aktyvių, teigiamai veikiančių odai junginių, be to, kai kurie iš natūralių junginių veikia kaip a ntioksidantai, kurie sunaikina nuo UVA spinduliavimo atsiradusius laisvus radikalus.

Plačiausiai žinomi natūralūs filtrai:  Shea butter (Butyrospermum Parkii arba Karite aliejus)  aliejus) 

Šis aliejus turi maistingus riebalinius junginius, vitaminus E, F ir junginius, kurie apsaugo nuo UVB spindulių. Karite aliejus labai dažnai naudojamas kosmetinėse priemonėse sausos odos, ar  

45

 

linkusios raukšlėtis odos sudrėkinimui ir pariebinimui. Taip pat jis tinka plaukų galiukams, ypatingai po saulės vonių, kad apsaugotų plaukus nuo perdžiūvimo po saulės ir sūraus vandens  poveikio.  Melaninas    Melaninas

Melaninas turi dvi pagrindines savybes, kurių dėka apsaugo odą nuo UV spindulių poveikio. Veikia kaip natūralus UV filtras.  Veikia kaip antioksidantas, šalina nuo saulės spindulių poveikio atsi radusius laisvuosius radikalus.

Kosmetinėse priemonėse naudojamas natūralus melaninas ir sintetinis melaninas, gaunamas  biocheminių reakcijų keliu. Natūralus melaninas dėl savo brangumo yra mažai naudojamas, jis gaunamas iš juodų avių vilnos arba kalmarų ir aštuonkojų liaukų.  Melaninas kremams gali priduoti rudą atspalvį, todėl kosmetinių priemonių gamintojai bijo pridėti daugiau negu 1%.   Juglonas

Tai natūralus augalinis pigmentas, gaunamas iš graikinio riešutmedžio lapų ar kevalų. Pasižymi nedidelėmis apsaugos nuo saulės spindulių savybėmis, absorbuoja UVB spindulius, bei iš dalies ir UVA spindulius.

Kalninė arnika (Arnica montana)  montana)  Ji sugeria UV spindulius. Arnikos ekstraktas, o tiksliau arnikos žiedų ekstraktas visų pirma yra žinomas kaip kraujo apytakos gerinimo, kraujagyslių sustiprinimo priemonė, jis veikia  priešuždegiminiaii ir padeda suma  priešuždegiminia sumažinti žinti paraudimą.   Baikalo kalpokės kalpokės šaknų ekstraktas ekstraktas  

Pagrinde šis augalas auga Kinijoje ir nuo neatmenamų laikų naudojamas kiniečių tradicinėje medicinoje sudirginimų, uždegiminių ir bakterinių, infekcinių procesų gydyme.  Kosmetikos ir gydymo tikslams naudojamas Baikalo kalpokės šaknies ekstraktas, kuris  padeda sunaikinti laisvuosius radikalus, bei sugeria UV spindulius.

Preparatai pagreitinantys įdegimą  Šiuose preparatuose aktyviu junginiu yra melanino gamybos prekursorius  –   tirozinas ir jo dariniai. Dažniausiai naudojamas tirozino ir obuolių rūgšties darinys. Šie dariniai skirtingai nuo tirozino, geriau įsiskverbia į epidermį. Kartais pagreitinančių įdegimą preparatų sudėtyje galime sutikti tokius junginius, kaip: DOPA  – 3,4 3,4 dihidroksifenilalaninas arba DHI  –  5,6  5,6 – dihidroksindolas. dihidroksindolas.

Be to, dažnai į šiuos preparatus pridedama kolageno junginių, kurie padidina įdegimo pagreitinimo efektyvumą.   

46

 

Šių preparatų veikimo principas yra tas, kad tirozino dariniai aktyvina fermentą tirozinazę,  pradedančią melanino susidarymo procesą, kurio dėka įvyksta greitesnis odos patamsėjimas. Tam nereikalingas ilgas buvimas saulėje, todėl mus mažiau veikia jos negatyvūs reiškiniai. Tačiau, kad šie preparatai būtų veiksmingi, būtina pabuvoti saulėje. Paprastai įdegimas atsiranda po kokių 3 dienų. Naudojant įdegimą pagreitinančius preparatus, naudojame ir kremus su apsauginiais filtrais. Kai kurie įdegimą pagreitinantys preparatai savo sudėtyje jau turi filtrus.

Savaiminio įdegimo preparatai  Užtikrina mums 100% saugų įdegimą . Šie preparatai padeda asmenims, kurie dėl   įvairių   priežasčių nenori ar negali degintis.Savaiminio įdegimo kremai imituoja imi tuoja natūralaus įdegimo efektą, kurį galime išgauti be saulės poveikio. Tačiau toks odos patamsinimo procesas neturi nieko bendro su melanino sinteze, t.y. odos patamsėjimas nėra melanino nuopelnas. Todėl šios rūšies nuspalvinimas (pigmentacija) nė mažiausiu laipsniu neapsaugo nuo saulės spindulių.  Savaiminio įdegimo preparatų sudėtyje yra tam tikri cheminiai junginiai, kurie patamsina odą. Šie junginiai iššaukia odos spalvos pokyčius dėl sąveikos su epidermio išoriniu raginiu sluoksniu.

Pagrindine savaiminio įdegimo preparatų sudėtine dalimi, sukeliančia odos patamsinimą, yra angliavandenių grupės junginys dihildroksiacetonas  –   DHA.  Šio junginio odos patamsinimo savybės buvo išrastos visai atsitiktinai 50 -ųjų metų pabaigoje, vaikų ligoninėje. DHA buvo naudojamas cukraligės gydymui, jis sumažina cukraus lygį kraujyje. Buvo pastebėta, kad sirupas   turintis DHA, netyčia apsiliejant, palikdavo ant odos dėmes. Tose vietose po kurio laiko likdavo ilgalaikis rudos spalvos nuspalvinimas. Nuo to laiko dihidroksiacetonas pavergė kosmetikos rinką.  Paprastai nuspalvinimas atsiranda

maždaug po 1-2 valandų, kartais daugiausiai po 6 val. nuo

 preparato užtepimo. Kadangi raginiame sluoksnyje esančios ląstelės ilgainiui nusilupa, todėl įdegimas su laiku blanksta ir išnyksta. i šnyksta.  Jeigu nuo savaiminio įdegimo preparato užtepimo atsiranda nubėgimai ar dėmės, tai galima  panaudoti pavyzdžiui pavyzdžiui kremus su AHA ar BHA rūgštimis arba citrinos sultis. Šios rūgštys pagreitina epidermio lupimosi procesą ir todėl greičiau pašalinsime nereikalingas dėmes.  Savaiminio įdegimo preparato dėka gaunamo įdegimo patvarumas  priklauso nuo:   mūsų odos sugebėjimo atsinaujinti,



  nuspalvinimo gilumo,



   jeigu, prieš odos užtepimą savaiminiu įdegimo preparatu, oda kruopščiai nuvaloma pilingu,



savaiminio įdegimo preparatas gali giliau įsiskverbti ir garantuoti ilgiau išliekantį įdegimą.

 

47

 

Dihidroksiacetono – DHA DHA privalumai: 

Tai švelnus junginys, nesukeliantis suerzinimo, alergijos (aišku, individualios alerginės reakcijos yra visuomet galimos nepriklausomai nuo kosmetinės priemonės sudėties), taip pat nepažeidžiantis epidermio,  neveikiantis kancerogeniškai, t.y. nesukeliantis vėžinių susirgimų, neiššaukiantis toksinių reakcijų.  Yra visiškai saugus, kadangi veikia tik epidermio išorinį raginį sluoksnį, neįsiskverbia giliau  į odą.  Pats DHA neturi kenksmingo poveikio, pavyzdžiui neužkemša porų. Asmenys su riebia oda gali naudoti lengvus savaiminius įdegimo preparatus, savo sudėtyje neturinčius daug riebalingų komponentų.  Preparatus su DHA gali naudoti ir nėščiosios. 

Trūkumai:  Gali sukelti lengvą odos nusausėjimą, todėl šiuo metu jau  visų savaiminio įdegimo preparatų sudėtis praturtinta įvairių rūšių drėkikliais arba pariebinančiais junginiais bei antioksidatoriais, kai kurie turi net UV filtrus. Kartais DHA mažais kiekiais yra pridedamas į tipinius įdegimo preparatus, siekiant pagreitinti odos

patamsėjimo procesą. 

Pasitaiko, kad DHA gali iššaukti per didelį geltonumo atspalvį.   Blogiausia savybė yra tai, kad turi gana nemalonų kvapą, kuris atsiranda maždaug po valandos po savaiminio įdegimo  preparato panaudojimo. Šis Ši s kvapas atsiranda dėl DHA reakcijos su epidermiu. Jis nepriklauso nuo savaiminio įdegimo kremo sudėties, taip pat “smirdės” brangus ir pigus pi gus savaiminio įdegimo kremas.  4.15. Kosmetika depiliacijai

Yra dviejų tipų plaukų šalinimo procedūros: laikina ir ilgalaikė.  LAIKINA procedūra- tai  plaukelių skutimas, šalinimas cheminiais depiliatoriais, pešiojimas pincetu ar depiliacija vašku.  ILGALAIKIS plaukų šalinimas yra atliekamas naudojant elektros srovę ar atliekamas lazerio  pagalba.

DEPILIACIJOS ATLIKIMO BŪDAI:    mechaninis (pinceto, vaško, skutimosi peiliukų pagalba) cheminis (spec. preparatų, kremų



 pagalba)

  elektrodepiliacija (spec. aparatais su vienkartinėmis adatėlėmis) lazeriu.



Šiuo metu pats populiariausias nepaga nepagaidaujamo idaujamo plaukuotumo šalinimo būdas yra depiliacija vašku. Depiliaciją galima atlikti šaltu, šiltu (kasetėse) ar karštu (tepamas mentele) vašku. 

Depiliacijai šiltu ir karštu vašku naudojamas vaškas, kurio sudėtis yra gana natūrali. Pačios geriausios kokybės vaškas yra žalios spalvos, jo sudėtyje dažniausiai būna   azulenas pasižymintis raminamosiomis savybėmis.    

48

 

Depiliacinis vaškas dažniausiai gaminamas iš: vaško (baltojo bičių vaško Cera alba), parafino, glicerino, vazelino, azuleno, medžių sakų bei dervų, gali būti medaus, morkų ekstrakto, sojų eksstrakto, chlorofilo priedų ir vitaminų, pvz. Vit. F.  Kosmetikos pramonė gamina labai daug depiliacinio vaško rūšių. Jis gali būti įvairių spalvų ir aromatų, pvz. tamsiai rudas šokolado aromato, baltas su kokoso aromatu ir pan. Tačiau tokiomis  priemonėmis labai žavėtis nereikėtų,  kadangi graži spalva ir malonus aromatas yra sukuriami sintetinių dažiklių ir aromatizatorių pagalba, todėl gali dirginti odą. Jautriai odai tokių depiliacinių  prieminių vartoti negalima. negalima.  Yra kuriamos ir pagalbinės priemonės skirtos depiliacijos vašku procedūrai atlikti. Tai  priešdepiliaciniai losjonai ar geliai, kurie dezinfekuoja odą ir pašalina nuo jos riebumą bei kitų kosmetinių priemonių likučius. Pagrindinė šių medžiagų sudėtinė dalis yra spiritinės augalinės tinktūros, kurios dezinfekuoja odą, pasižymi antiseptiniu poveikiu, apsaugo depiliacijos pažeistą odą nuo infekcijos. Jeigu depiliuota sritis truputį kraujuoja (tai kartais pasitaiko pažąstų ar bikini srityje), šią priemonę naudokite ir po depiliacijos.  Po depiliacijos oda patepama specialiu pieneliu ar kremu, kuris pašalina vaško likučius nuo

odos (dauguma depiliacinių vaškų vandenyje vandenyje netirpsta). Į šių kremų sudėtį dažniausiai įeina daug   augalinių ekstraktų pasižyminčių raminamuoju, antiuždegiminiu poveikiu: pvz. ramunėlių, avižų, alijošiaus ekstraktai ir pan. Podepiliaciniuose pieneliuose ir kremuose taip pat dažnai būna odą drėkinančių medžiagų bei ingredientų, kurie lėtina plaukelių ataugimą. Rinkitės šias priemones kuo natūralesnės sudėties, spalvos ir aromato, kad kuo mažiau erzintumėte ir ta ip po depiliacijos sudirgusią odą.  Cheminiai depiliatoriai 

Cheminiai depiliatoriai  –   tai

depiliaciniai kremai, pastos, putos ir pan. Tai kosmetinės

 priemonės, kurios kurios sutirpdo plauką prie pat odos paviršiaus paviršiaus taip jį nulaužda nulauždamos. mos.  Į tokių depiliacinių priemonių sudėtį įeina natrio, stroncio, sieros junginiai, dažniausiai ir didžiausiu kiekiu naudojami bario junginiai bei thioglycolic rūgštis su šarminiu pH, kurie chemiškai suminkština ir suardo plauko proteinų struktūrą.  Prieš vartojant bet kokią cheminę depiliavimo priemonę turi būti atliekamas jautrumo testas siekiant nustatyti, ar oda nėra jautri konkrečiam depiliaciniam produktui. Reakcija, kuri pasireškia niežuliu, deginimu ar uždegimu, parodo, kad produktas klientui netinka. Visada perskaitykite ir griežtai laikykitės gamintojų instrukcijų, kadangi šių priemonių sudėtis yra cheminė ir labai dažnai gali sukelti odos sudirgimą ar net alerginę reakciją. 

 

49

 

Kitiems nepageidaujamo plaukuotumo šalinimo būdams, tokiems kaip palukelių skutimas ar  pešimas pincetu, keliama daug mažiau reikalavimų ir nereikia tiek daug priemonių. Pakanka turėti odos dezinfekavimo priemonę, švarius ar vienkartinius plaukelių šalinimo instrumentus ir kremą, tinkantį jautriai odai, po depiliacijos.  Elektro epiliacija ir nepageidaujamo plaukuotumo

šalinimas lazeriu yra atliekami tik pagal griežtas taisykles, dažniausiai gydomosios kosmetologijos centruose ir tik asmenų turintys medicininį išsilavinimą. 

Naujovės nepageidaujamo palukuotumo šalinimo srityje   Pastaruoju metu, vis stiprėjant kūno grožio kultui, kosmetikos pramonė be paliovos tobulina kosmetikos priemonių ir kuno priežiūros produktų gamybos technologijas, įveda naujus ingredientus, aromatus, tekstūra.   Nepageidaujamo  Nepageidau jamo plaukuotumo šalinimui taip pat pagamintos naujos prieminės, kaip  alternatyva vaškui. Pagrindinė šių priemonių sudedamoji dalis yra cukrus ir atitinkamas procentas vandens, kuris ir nulemia priemonės tekstūrą.  Tai nėra visiška naujiena. Šiuo būdu nepageidautiną plaukuotumą šalindavo dar Senovės graikai, romėnai, bei pati Imperatorė Kleopatra.   Depiliavimo cukrumi procedūra iš esmes skiriasi nuo įprastos depiliacijos vašku depiliavimo kryptimi. Depiliacinė masė yra tepama ant odos prieš plaukelių augimo kryptį, o nuplėšiama pagal augimo kryptį, taip išvengiama plaukelių nutraukimo ir įaugimo po oda. Šis metodas yra  brangesnis, procedūra trunka ilgiau, bet tai tikras išsigelbėjimas tiems klientams, kurie negali depiliuoti plaukelių vašku dėl nuolatinio jų įaugimo. 

5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI   Norint tur ėti ėti

gražią ir sveiką veido bei kūno odą vien tik profesionalios priežiūros jai

nepakanka.

Labai svarbu kiekvienam klientui parinkti labiausiai jam tinkančias kosmetines priemones kasdienei veido ir kūno odos priežiūrai namuose.  Geriausia tai atlikti po profesionalios

procedūros, kadangi jos metu nuo veido nuvalomas

makiažas ir kitos maskuojančios priemonės. Taip lengviau nustatyti odos tipą, įvertinti odos būklę ir  jos problemas, pastebėti pastebėti odos re reakcijas akcijas į atitinkamas kkosmetines osmetines priemon priemones es bei ingredie ingredientus. ntus.  Rekomenduokite klientui visapusišką priežiūrą: akių ir lūpų makiažo valymo priemonę  

50

 

(moterims), kasdienį veido praisiklį ar pienelį odai valyti, losjoną, dieninį bei naktinį kremus.  Parinkite ir patarkite kaip naudoti odos pilingą, kaukes, serumus.   Vasarą ar vykstant atostogauti visada pasiūlykite įsigyti apsaugines priemones nuo saulės, odos priežiūros priemones  po saulės, intensyviai intensyviai drėkinantį kkremą remą po deginimosi deginimosi sezono.  Žiemos metu pasiteiraukite ar klientas turi nuo šalčio ir žvarbaus vėjo jo odą saugančias  priemones. Kūno priežiūrai rekomenduokite naudoti įvairius kūno prausiklius, kūno pilingą, kremą ar  pienelį.  Kasdienai geriau patarkite naudoti natūralesnius produktus, o išskirtnėmis progomis tiks

 parfumuoti, sustiprinantys sustiprinantys malonų kūno aromatą produktai. Esant tam tikrai estetinei problemai, patarkite ką klientui vartoti namuose siekiant atstatyti odos grožį ir norimas kūno formas, pvz. anticeliulitiniai, liekninantys, stangrinantys produktai.   Dauguma kosmetikos kompanijų gamina priemonių testerius, t.y. labia nedidelius kosmetinių  priemonių kiekius patogiose pakuotėse. Taip galite klientui pasiūlyti keletą jūsų nuomone jam tinkančių produktų išbandyti pačiam namuose. Tai labia palengvina darbą specialistui, o klientui suteikia galimybę išbandyti kuo daugiau priemonių ir išsirinkti labiausiai tinkamas.  Rekomenduojant bet kokią kosmetinę priemonę kasdieniam naudojimui jūs privalote įvertinti:    Kliento odos tipą;



  Odos jautrumą, alergijas;



  Odos problemas;



  Kliento amžių;



  Kliento poreikius (produkto aromatas, tekstūra ir pan.);



  Kliento gyvenimo būdą ( žalingi įpročiai, darbo pobūdis, stresas, kelionės ir pan.);



  Metų laiką.



Atminkite, kad tik gerai parinktos kosmetinės priemonės kasdieniam naudojimui padės jums  pasiekti geresnių rezultatų atliekant profesionalias procedūras kosmetikos kabinete, bei išlaikyti  patenkintus klientus.

6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS  Vartojant kai kurias kosmetikos priemones, kaip ir medikamentus, gali atsirasti pašalinės odos reakcijos.

Ant visų farmacinių priemonių visuomet yra surašyti pašaliniai, nepageidaujami

 poveikiai, netgi patys m menkiausi, enkiausi, retai pasitaikantys. Tačiau gamintojas privalo pranešti apie visus  

51

 

efektus, nors įvyksta jie vieną kartą vienam iš i š šimto asmenų ar dar rečiau. Tai, aišku,  nereiškia, kad šis vaistas yra bendrai žalingas, atvirkščiai, jis padeda daugeliui žmonių, tačiau kadangi kiekvienas iš mūsų esame individai, kartais galime priešingai reaguoti į tuos pačius junginius.   Panašiai yra ir su kosmetikos preparatais. Kosmetikos  pasirinkimas yra labai asmeninis reikalas ir norint įsitikinti ar šis preparatas tinka nėra kito būdo, kaip pačiam eksperimentuoti ant savo nuosavos odos. Neatsižvelkite į dragių, kolegių ar pažystamų nuomonę, nes dažnai kitų vartotojų nuomonės mūsų atveju visai nesutinka. Jeigu jūs ar jūsų klientas nežinote kokioms medžiagom medžiagomss esate jautrūs ar alergiški, vienintelis kelias išsirinkti tinkamą kosmetinę priemonę yra pabandyti keletą skirtingų produkto rūšių. Tam idealiai tinka kosmetikos kompanijų gaminami testeriai, t.y. nedidelės kosmetikos priemonių  pakuotės.  Tik visada atminkite ir būtinai informuokite savo klientus, kad bet koksprodukto bandymas yra atliekamas tik ant visiškai švarios odos, niekada iš karto netestuojamos kelios kosmetikos  priemonės, testavimo metu nepatartina papulti į išskirtines aplinkos  sąlygas (soliariumas, pirtis), taip pat medikamentų, vaistų ar kitų stiprių cheminių priemonių išorinis ar vidinis vartojimas testavimo metu gali įtakoti odos reakciją.  Jeigu oda yra ypatingai jautri ir

linkusi į alergines reakcijas, visa kosmetines priemones

 patartina pradžioje išbandyti ant nedidelio odos ploto (už ( už ausies, alkūnės ar kelio li linkyje) nkyje) ir tik po  paros, nepasireiškus nepasireiškus odos ssudirgimui, udirgimui, galima užtep užtepti ti ant viso veido aarr kūno odos.  Pasitaiko asmenų,

kurių oda netoleruoja kai kurių cheminių filtrų, baltymų, hormonų,

retinolio ar net natūralių ingredientų (jei žmogus yra alergiškas kažkokiam augalui ar jo sudėtinėms dalims) atsiranda pašalinės reakcijos, kurios pasireiškia odos niežėjimu, peršėjimu, graužimu, kitaip sakant bendru odos suerzinimu. Tai nėra dažni atvejai, tačiau jie yra galimi.  Todėl atidžiai skaitykite skyrių Nr. 4. Žaliavos ir jų poveikis odai ir atkreipkite dėmesį į tai kokiai odai konkrečios medžiagos yra tinkamos naudoti (indikuo tinos), o kokiai netinka arba net draudžiamos (kontraindikuotinos).  Taip pat visada atidžiai stebekite savo ar klientų odą ir atkreipkite dėmesį į mažiausius jos  pakitimus ar kliento nusiskundimu nusiskundimuss Visada įdėmiai perskaitykite gamintojo instrukcijas ir nurodymus ne tik kokiai

odai, bet ir kaip vartoti konkrečią kosmetikos priemonę. Labai dažnai daug

 problemų kyla kosmetikos priemones vrtojant netinkamai. Pvz.: net idealiai odai tinkanti  pilingavimo priemonė priemonė vartojama per dažnai dažnai gali sukelti rimtų od odos os pakitimų.  Atkreipkite dėmesį ir į metų laikus. Kremas kuris jums puikiai tiko vasarą gali visiškai netikti žiemos šalčių metu. Kremai su UV apsauginiu filtru yra naudojami tik dienai ir tik esan aktyvios saulės sezonui arba vykstant atostogauti, į kalnus. Priemonės skirtos odos pigmentinėms  

52

 

dėmėms šviesinti bei produktai, kurių sudėtyje yra AHA, glikolio rūgšties ar retinilio yra vartojami tik pasibaigus aktyviam saulės sezonui (nuo rudens vidurio iki pavasario pradžios Lietuvoje).    Niekada jokia dekoratyvinės ar higieninės kosmetikos priemonė nėra vartojama pasibaigus jos galiojimo laikui.

Taip pat nevartokite priemonės, kurios konsistencija, kvapas ar spalva jums kelia įtarimą.  Netinkamai laikomi ar ar transportuojami produk produktai tai gali suges sugesti ti dar nepasibaigus jų galio jimo laikui.

Atsiminkite net pati sveikiausia ir gražiausia oda prižiūrima netinkamai, jai netinkančiais, pasibaigusio galiojimo ar pasenusiais produktais gali tapti problematiška ir  jautri. 

 

53