Mato 1979-.pdf

ŠVENTASIS RAŠTAS NAUJOJO TESTAMENTO I

KETURIOS EVANGELIJOS IR APAŠTALŲ DARBAI Vertė ir komentarą pridėjo LADAS TULABA ŠV. RAŠTO DAKTARAS ROMA 1979

TURINYS Šv. Rašto – evangelijų vertimai į lietuvių kalbą Pastabos dėl šio vertimo Viešpaties Jėzaus Kristaus evangelija pagal keturis evangelistus Šv. Evangelija pagal Matą

Įvadas

Šv. Evangelija pagal Morkų

1 skyrius

Šv. Evangelija pagal Luką

2 skyrius

Šv. Evangelija pagal Joną

3 skyrius

Apaštalų darbai

4 skyrius

Liturginė rodyklė

5 skyrius

Vardinė ir dalykinė rodyklė

6 skyrius 7 skyrius 8 skyrius 9 skyrius 10 skyrius 11 skyrius 12 skyrius 13 skyrius 14 skyrius 15 skyrius 16 skyrius 17 skyrius 18 skyrius 19 skyrius 20 skyrius 21 skyrius 22 skyrius 23 skyrius 24 skyrius 25 skyrius 26 skyrius 27 skyrius 28 skyrius

I

ŠV. RAŠTO - EVANGELIJŲ VERTIMAI Į LIETUVIŲ KALBĄ P R O T E S T A N T IŠ K IE J I V E R T IM A I

1. Jono Bretkūno vertim as

Pirm ąjį viso šv. Rašto vertim ą į lietuvių kalbą paruošė evangelikų kunigas Jonas Bretkūnas, K araliaučiuje. Jis pašventė šiam vertim o darbui i i metų. Jį baigė 1590. Vertė iš vokiško M. Liuterio Biblijos vertimo. D arbą atliko be priekaišto. Vertimas tikslus. K alb a gana gryna ir graži. D eja, vertimas nebuvo išspausdintas. Kodėl? Neturime žinių. Greičiausiai trūko techninių priemonių bei galim ybių. Mat, tuom et spausdinimo darbas nebuvo nei paprastas, nei lengvas. Reikėjo surasti kur nors spaustuvę. Reikėjo turėti lėšų, o jų trūko. T ik liaudis buvo reikalinga lietu viško šv. Rašto, nes tik ji nemokėjo kitų kalbų. Aukštosios klasės žmonės kalbėjo vokiškai, lenkiškai, o taip pat mokėjo naudotis ir lotynų kalba. B et liaudies žmonės buvo neturtingi: jie nepajėgė surinkti tiek pinigų, kad galėtų išspausdinti paruoštą šv. Rašto vertim ą. Reikėjo tad tenkintis vien rankraščio nuorašais. Jono Bretkūno vertim o originalas buvo saugojamas Karaliaučiaus universiteto archyve. Antro pasaulinio karo eigoje Karaliaučiaus universiteto archyvo dalis buvo pergabenta į Vakarus: dalis randasi Marburge ir dalis Gottingene. K iek žinoma, J. Bretkūno vertimas turėtų rastis Gottingene. Nors J. Bretkūno vertim as nebuvo išspausdintas, tačiau jis buvo žinomas ir nuorašuose naudojamas evangelikų bažnyčiose; taip pat jis buvo panaudotas vėliau tų, kurie ėmėsi versti evangelijas ar visą šv. R aštą į lietuvių kalbą. 2 . Sam uelio Boguslavo Chilinskio vertim as

Lietuvos kalvinai savo ruožtu rūpinosi turėti savą šv. Rašto vertim ą į lietuvių kalbą. Remiami kunigaikščių Radvilų-Kristopo, Jonušo ir Boguslavo-, kalvinai turėjo įsikūrę Kėdainiuose savo gana žym ų religinį-kulturinį židinį su Teologijos m okykla. Čia gimė mintis ir iš čia pajudėjo pirmosios pastangos turėti religinės kalvinų literatūros lietu vių kalba, pradedant nuo giesmyno, katekizm o ir baigiant šv. Raštu. 1653 išleista K ė dainiuose « K niga Nobažnistės ». Joje, be Psalm ių ir kitų giesmių, buvo evangelijų sekmadieniams lietuviškas vertim as su paaiškinimais, o taip pat katekizm as ir m aldų rinkinys. T ekstą paruošė, versdami iš lenkų 1

Turinys

2 kalbos, Samuelis M invydas ir Jonas B oržimauskis vyresnysis. Pirm ųjų laimėjimų padrąsinti, Lietuvos kalvinai rūpinosi pasigaminti visą šv. Rašto vertim ą į lietuvių kalbą. Šis darbas atiteko Šamueliui Boguslavui Chilinskiui, S.B. Chilinskis gimė apie 1634 metus, greičiausiai Šventežeryje, Jis buvo sūnus Adrijono Chilinskio, aktyvau s kalvinų dvasiškio, a tv y kusio iš Šiaurės Mozurijos, Motina buvo M invydaitė-tikra lietuvė, žemaitė. Iš M invydų šeimos buvo kilę visa eilė pagarsėjusių kalvinų d vasiškių. S.B. Chilinskis vaikystę ir jaunystę praleido Šventežeryje, kur tėvas nuo 1633 buvo pastorius. S.B. Chilinskis ryžosi sekti tėvo pėdomis. Dar jaunuolis 1652 paskiriamas katechistu Biržuose. Po meti}, drauge su kitais dešimt jaunuolių, siunčiamas į garsią kalvinų Teologijos A k a dem iją Franeker, Olandijoje. Į čia atvyk sta 1654 gegužės mėnesį. P a sižym i darbštumu, dideliais gabumais ir asmenybės kilnumu. Po trijų m etų sėkmingų filosofijos ir teologijos studijų jis palieka Franeker ir vyksta Anglijon į Oxfordą tolimesnėms studijoms, turėdamas su savim puikią Franeker Akadem ijos rekom endaciją /S. K o t, Biblia Litew ska Chylinskiego, vol II, Poznan 1958, I-V/. S.B. Chilinskis atvyk o į D id žiąją B ritaniją 1657 pavasarį, kad Oxfordo universitete gilintų studijas ir drauge im tųsi versti šv. Raštą. L ietuvos kalvinai palaikė glaudžius ryšius su Anglikonų B ažn yčia. Pats kunigaikštis Boguslovas R advila turėjo Londone ir Oxforde savo ryšininkų ir draugų, kaip R rainskis, Goreckis ir kt. Nėra jokios abejonės, kad Š.B. Chilinskis vyko į B ritaniją paskatintas įtakingų asmenų iš L ietuvos, kurių dėka jis rado Oxforde globėjų ir rėmėjų, kaip prof. Robert Boyle ir prof. John VVallis. Nuo jaunystės S.B. Chilinskis puoselėjo m intį imtis šv. Rašto vertimo. Mat, jo tėvas Adrijonas buvo vienas iš šv. Rašto vertėjų kolektyvo, kuriam Kėdainių sinodas buvo pavedęs bendromis jėgomis išversti šv. R aštą į lietuvių kalbą, pridedant prie teksto trumpus paaiškinimus /S. K o t, op. cit. p. XLV/. Vertimo darbą jis pradėjo 1657 spalių 22 d . Pradėdamas, jis rašo: « I began m y translation in the name of God on D 8-bris at Oxford stylo veteri-A š pradėjau savo vertim ą Dievo vardan D spalių Oxforde senu stiliu m i» /Cit S. K ot, op. cit. p. LVI/. Dirbo labai intensyviai ir vertė nuostabiai greitai, taip kad per vienerius metus jau buvo išvertęs visą S. Testam entą ir pradėjo N. Testam entą. Visą vertim ą sugrupavo į septynis tomus. Septintasis tomas apėmė visas N. T. knygas. Šio tomo pradžioje autoriaus ranka yra parašytas sekantis įvardinimas: «Versionis Bibliorum in linguam lituanicam Tomus V II... mano Interpretis propria A-o 1658» /S. K ot, op. cit. LVII/. 1659 visas vertim as buvo baigtas. Prasidėjo pastangos vertim ą išspausdinti. L ietuvos kalvinai nebuvo tiek turtingi, kad pajėgtų finansuoti išleidimą. Taigi buvo kreiptasi į Anglikonų B a žn yčią ir visuomenę, prašant paramos. Daug šiuo raikalu pasidarbavo S. H artlib, iš Lenkijos kilęs vokietis-anglas /iš motinos pusės/, profesija-prekybininkas, pašaukimu-filantropas. Oxfordo profesoriams rekomneduojant ir remiant, aukų rinkimas pradžioje buvo tiek sėkmingas, kad žym us Londono leidėjas E van T yler 1660 sutiko pradėti spausdinti S.T. knygas. Tuo tarpu S.B. Chilinskis, greičiausiai pakviestas duoti patikrinti vertim ą vietiniam s specialistams, pasiėmęs su savim 11 jau išspausdintų S.T. lankų ir visą vertimo rankraštį, grįžo į L ietu vą ir prisistatė K ėdainių sinodui, kuris vyko 1661 rugpjūčio 20-24. Čia buvo šiltai sutiktas, padėkota u ž atliktą darbą ir nutarta pavesti vertim ą patikrinti K un.

Turinys

3 Skrockiui ir vyriausiam Žem aitijos superintendentui Jonui Boržim ovskiui, o, patikrinus, pasirūpinti jį išleisti. S.B. Chilinskiui buvo leista grįžti atgal į A ngliją tų pačių m etų pabaigoje. Sugrįžęs į A ngliją, Chilinskis tuojau ėmėsi rūpintis tolesniu vertimo spausdinimu. Tačiau sutiko daug k liū čių . Mat, staigus Chilinskio išv y kimas į L ietu vą 1661 anglų rėm ėjų tarpe sukėlė nustebimo ir įtarimo. N ėra negalima, kad kai kurie lenkai politiniais sumetimais siekė diskredituoti Chilinskį ir lietuviško šv. R ašto vertimo reikalą. Pats S. Hartlib savo 1661 gruodžio 7 laiške prof. W orthington, kuris prašė kai kurių paaiškinimų, liečiančių lietuviškos Biblijos vertim ą bei spausdinimą, reiškia savo abejojim ą, ar verta leisti lietuvišką šv. Rašto vertim ą, nes esą tenai plačiai vartojam a, yp ač aukštesniuose sluoksniuose, lenkų kalba /S. K ot, op. cit. LXI/. Neigiamos žinios pasiekė Londoną ir iš Lietuvos. Tie, kuriems Kėdainių sinodas buvo pavedęs patikrinti vertim ą, nebuvo juo pilnai patenkinti: buvo rasta nem aža netikslum ų ir netobulumų. Krainskis todėl netikėtai pareikalavo, kad spausdinimo darbas būtų sustabdytas ir kad Chilinskis nedelsdamas pasiųstų jau išspausdintą tekstą į Lietuvą. B e to, Vilniaus sinodas 1663 birželio 3-10 griežtai pasisakė prieš Chilinskį, kaltindami jį neteisėtu pinigų pasisavinimu. Greičiausiai ir čia reiškėsi lenkų politinės intrigos. Mat, tuo pat m etu Kėdainių kalvinų centras ryžosi tęsti S.T. pataisyto teksto spausdinimą Londone, bet N.T. nutarė paruošti naują vertim ą. Tai nebuvo sunku padaryti, nes buvo prieinamas J. Bretkūno vertimas, o taip pat ir kiti daliniai pačių kalvinų paruošti N .T. knygų vertim ai. Gavęs žinią, kad N.T. vertimas atmestas, Chilinskis buvo besiryžtąs jį išspausdinti savo lėšomis ir atsakom ybe. 1664 Krainskis grįžo į L ietu vą ir atsivežė išspausdinto S.T. vertimo kopijų. O Kėdainių sinodui nutarus, nežiūrint visko, rūpintis, kad Chilinskio vertim o spausdinimas būtų tęsiamas Londone, Krainskis vėl buvo pasiųstas į Angliją. D eja, čia nieko negalėjo pasiekti ir netrukus grįžo atgal į Lietuvą. O Chilinskis, apsivylęs ir atsidūręs ekonominiuose sunkumuose, susirgo ir mirė Cambridge, greičiausiai 1668. Lietuvos kalvinai sulaukė N.T. lietuviško vertim o tik 1701. Jį buvo paruošę J, Boržim ovskis ir Nikolas Minvidas, turėdami prieš akis J , B retkūno vertim ą. Jis buvo išspausdintas Karaliaučiuje S. Bitnerio rūpesčiu. Chilinskis ir jo lietuviškas šv. Rašto vertim as ilgam pasiliko u žmirštas. T ik X I X a. jis vėl sukėlė nemažo susidomėjimo egzegetų bei istorikų tarpe Anglijoje ir Vokietijoje. 1887 A . Bezzenbergeris iškėlė Chilinskio Biblijos klausimą, prašydamas žinių apie šį vertim ą iš tų, kurie jų galėjo turėti. Atsišaukim as sulaukė teigiam ų pasėkų. Tais pačiais m etais Petrapilio Teologijos akadem ijoje surastas vienas Chilinskio Biblijos egzempliorius, spausdintas Londone, apimąs 26 lankus: S.T. knygas nuo pradžios iki 40 psalmės. Tai vienas iš egzempliorių, kurį Krainskis bus parvežęs į L ietu vą 1663. Jį padovanojo Vilniaus universitetui gen. Jurgis Gruževskis 1805. Iš Vilniaus, drauge su visu universiteto archyvu, 1842 buvo perkeltas į Petrapilio Dvasinę akadem iją. Sekančiais metais /i843/ Berlyne buvo atrastas kitas spausdintas Chilinskio Biblijos fragmentas. Jis buvo į B erlyn ą patekęs iš Stettino, o į čia j į bus greičiausia atvežęs ar atsiuntęs Hartlibas prieš 1662 metus. Jis turi 24 lankus ir baigiasi Jobo knyga. 1893 Jan Naake-Nkęski surado trečią spausdintos Chilinskio Biblijos fragm entą B ritų muziejuje Londone. Šis fragmentas turi tik 11 lankų ir apima pirmąsias S.T. knygas iki Jozuės. Tai pats pirmasis spausdintas rinkinys, kurio kopiją Chilinskis 1661 buvo

Turinys

4 atsivežęs į Lietuvą. Pagaliau 1934 B ritų muziejui pavyko surasti ir nupirkti iš privataus asmens, senų knygų bei rankraščių rinkėjo, Chilinskio N .T. vertimo rankraštį. Šį rankraštį atidžiai išstudijavo prof. S. K ot, ir, greičiausiai jo siūlymu, vertim ą sutiko išleisti Vilniaus Mokslo akademija. Redagavim o darbą pasiėmė prof. J. Otrębski. Iškilęs karas sutrukdė išleidimo darbą. B et prof . Otrębskio ir prof. Koto pasiaukojimo dėka Chilinskio N.T. vertim ą išleido 1958 Poznanėje v ietinė Mokslo draugija. K ritiškai žvelgiant į Chilinskio šv. Rašto vertim ą, reikia apgailestauti, kad jam teko toks kryžiaus kelias. Neabejotinai S.B. Chilinskis yra girtinas dėl savo drąsos, darbštumo ir mokslinio pasirengimo. Tiesa, jo vertim e yra nem aža trulcumų, kurių būtų galėjęs išvengti, jei būtų neskubėjęs. Jo pateisinimui reikia priminti, kad jis lietuvių kalbą p ažino tik iš liaudies, su kuria susitikdavo savo vaikystėje ir jaunystėje. M okykloje ir šeimoje girdėjo lenkų la ib ą . Aukštesnį m okslą eidamas išmoko lotynų kalbos, o Olandijoje ir Anglijoje taip pat flamų-germanų ir anglų kalbos. Mokėsi ir ebrajų kalbos. Neužm irština ir tai, kad versdamas neturėjo prieš akis jokio kito lietuviško vertim o. Skubėti jį vertė tiek reikalas kiek galima greičiau turėti lietuvišką šv. Rašto vertim ą, tiek sunkios ekonominės sąlygos, kuriose jis radosi. Neaišku, iš kokio teksto S.B. Chilinskis vertė. Kadangi mokėjo ebrajų kalbą, galimas daiktas, kad S.T. vertė laikydam asis mazoretiško teksto. Tikriausiai turėjo prieš akis germanišką, anglišką ir lotynišką vertim ą. Tai m atyti iš to, kad, nerasdamas lietuviško žodžio, vertim e panaudodavo lotyniškus, lenkiškus ir flamiškus žodžius. P avyzdžiui, Ap 9, 10: « Ir turėjo odegas ligias scorpionib-us »; A p 19, 16: « Parašyta ant ruba savo ir ant femore savo vardą. » Polonizm ų ir germanizmų yra daug. Juos nebūtinai ėmė iš lenkiškų ar vokiškų vertim ų, bet iš kasdienės tuomet Lietuvoje ir yp ač D zūkijoje /Šventežeryje/ vartojam os kalbos. Pasitaiko vienas kitas flamiškas žodis: Mk 12,1- «Pabudavojo to o rm »; T it 2,15« T ev kalbėk ir ragink ir bark su visokiu ernst. » Vienur kitur, kur nerasdavo tinkamo žodžio, palikdavo tuščią vietą; ir vėliau įrašė, paim damas iš kurio nors kito vertimo, pavz, Mt 21,33 /vvežia/; A pD 27,39 /atszaka/. Daug kaligrafinių netikslumų. Tai rodo, kad vertim as buvo daromas labai skubotai. Tačiau autorius stengėsi ištikim ai perduoti teksto prasmę. Jei taisytojai dėl u žtik tų netikslum ų, kurie tikriausiai buvo daugiau kalbinio pobūdžio, atm etė S.B. Chilinskio N.T. vertim ą, tai šitai rodo, kaip ir kiek mūsų broliai 'Kristuje, ne katalikai, brangino šv. R aštą ir saugojo, kad nė mažiausias žodis iš jo nebūtų išleistas. S.B. Chilinskio B iblija turi savo reikšmę šv. Rašto mokslininkams, bet y p ač ji yra įdomi ir naudinga kalbininkams. Tai gyvas dokumentas, kaip X V I - X V I I a L ietuvoje liaudis kalbėjo, kokias gramatines formas naudojo. S.B. Chilinskio B iblija kalbininkam s gali buti įdomi ir savo rašyba. Šiuo klausimu puikią studiją yra parašęs prof. J. Otrębski: Litewski jędzik litew ski w uksztaltovvaniu Chylinskiego, vol. III , Poznan 1964. 3 . Įvairūs evangelikų šv. Rašto išspausdinti vertim ai

T ik 1701 lietuviai evangelikai sulaukė pirmo išspausdinto N .T. vertimo, antrašte « Naujas Testam entas W ieszpaties musu Jėzaus Kristaus, Pirm ą kartą ant Svvieto Lietuwiszlcoj kalboj ». Šis vertimas buvo parengtas ir išleistas Karaliaučiuje bendromis M. Lietuvos evangelikų liute-

Turinys

5 ronų ir reform atų /kalvinų/ pastangomis. Vertim ą buvo paruošę /1681/ J. Boržirnovskis ir N. Minvidas. Jį peržiurėjo ir paruošė spaudai evangelikai Bitneris ir B. von Soden /1690/. Kadangi šis vertimas nevisai patenkino evengelikus liuteronus, tai 1727 Karaliaučiuje buvo išleistas naujas N.T. vertim as drauge vokiečių ir lietuvių kalbom is. Jį parengė su pagelba poros talkininkų Pilypas Ruigys. Vertim as paruoštas pagal M. Liuterio vokišką vertim ą. P rūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I įsakymu bei pavedim u šio vertimo paruošimu ir išleidimu rūpinosi Jonas Jokūbas K vandtas /1686-1772/, M. Lietuvos evangelikų kunigas, vėliau superintendentas /vyskupas/, K araliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Tas pats K van dtas buvo organizatorius ir viso šv. Rašto vertimo, kuris buvo išspausdintas 1735 K araliaučiuje antrašte: «Biblia, tai esti: Visas Szvventas Rasztas Seno ir Naujo Testam ento, pagal vokišką Perguldim ą D. Mertino Luteraus... nuo keliu M okytojų Lietuvvoj Lietuvviszkay perguldytas ». Pagrindinis vertėjas buvo Jonas Berentas /16671737/. B et v ertimas žinomas daugiausia J. K van dto vardu. K vandtas parašė įvadą į S.T., kuris jau buvo išspausdintas 1729, t.y. 6 metus prieš pasirodant visam vertim ui. K aip iš K vandto pasisakymo įvade seka, vertėjai, nors vertė iš vo kiško teksto, turėjo tačiau prieš akis J. Bretkūno lietuvišką vertim ą, o taip pat ir Chilinskio išspausdintą teksto dalį. A ntrą šio vertimo laidą parengė Adomas Fridrichas Šimelpenigis, kuri buvo išspausdinta 1755 Karaliaučiuje. Trečias leidimas, iš naujo peržiūrėjus ir pataisius, buvo parengtas prof. ^Liudviko Gedimino Rėzos rūpesčiu, talkininkaujant keliems kitiems. Šis III leidimas išspausdintas K araliaučiuje 1816. Vėliau šis leidimas kartotas 1824, 1853 /Kuršaičio rūpesčiu/, 1858, 1861, 1865, 1869, 1885 ir 1897. Iš naujo peržiūrėtas vertimas išėjo 1898, 1903, 1910, 1946. Atskirai N .T. vertim us parengė J. Berentas 1735, turėjęs keletą laidų, ir L.G. Rėza 1816, sulaukęs taip pat eilę laidų.

4. A lg ir d o J u rė n o N .T . v e rtim a s A. Jurėnas gimęs Lietuvoje 1919 kovo 1d. Studijavo humanitarinius mokslus Kauno V.D, Universitete. Karo metu, atsiradęs Vokietijoje kaip pabėgėlis, studijavo teologiją^Tūbingeno Universitete. Iš Vokietijos išemigravo į J.A .V . Apsigyveno Čikagoje, ir čia U niversity of Chicago toliau gilino savo teologines studijas. Baigęs studijas, ėmėsi versti šv. Raštą i lietu vių kalbą. Pradėjo nuo N.T. 1972 išėjo iš spaudos kišeninio formato N.T. ir Psalm ių vertimas. Jis tituluojam as: «Mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus K ristaus Naujasis T estam en tas». Išleido British and Foreign Bible Society. Vertimas visais atžvilgiais gera.s. Vertėjas ištikim ai, bet lietuviškai sklandžiai, perduoda originalo tekstą, kaip jį skaitome Nestle paruoštame leidinyje. Jei lyginti A. Jurėno vertim ą su Č. Kavaliausko, Lietuvoje parengtu ir išleistu N. Testam entu, tai originalui ištikimesnis yra A. Jurėno vertimas. Manau, kad visais atžvilgiais A. Jurėno vertim as yra pats pranašiausias lietuviškas N.T. vertimas. Y ra nem aža panašumo su Č. Kavaliausko v ertimu. Nežinau, ar yra tarp šių dviejų vertim ų kokia nors priklausom ybė. Nėra negalima, kad A. Jurėnas galėjo susipažinti su Č. Kavaliausko vertimo rankraščiu, nes prieš išleidžiant jis buvo pasiekiamas Vakarų pasaulyje. Kalbos atžvilgiu jis y ra beveik be priekaišto. Galima turėti skirtingą nuomonę dėl kai kurių vartojam ų žodžių ir naudojamų formų. Vertėjas visur vartoja sutrum pintą sangrąžinę formą:

Turinys

6 sakytute, užuot sakytum ėte. Visur naudoja^«m o k y tin is», užuot ((mokinys », «p salm ai», užuot «psalmės ». K aip C . K avaliauskas, taip ir A. Jurėnas be reikalo ir be pagrindo, u žuot versti «tikiu į D ie v ą », verčia « tikiu D ie v ą », arba «tikiu D ievu ». Jie taip pat sutaria versdami lo ty nišką «super pinnaculum tem pli »-« ant šventyklos šelmens ». T iesa, A. Jurėnas, vietoj « šventyklos », vartoja « šventovė »; vietoj « tarnas,»-« vergas » ir p. Gaila, kad A. Jurėnas kažkodėl nenorėjo, kad leidinyje butų p a žy mėtas jo-vertėjo vardas, pavardė. Vertimas išėjo anoniminis; net ir leidykla nuslėpė savo tikrą vardą po B iblijsko Drusto slapyvarde. Gal tai padaryta tam tikrais politiniais m otyvais, būtent, kad leidinys galėtų būti lengviau ir saugiau platinamas Lietuvoje. Gaila taip pat, kad Vertėjas nesiteikė parašyti įvado, duodair: kai kurių naudingų paaiškinimų apie vertim ą. Nėra abejonės, kad vertėjas ir leidėjai pirmoje eilėje tu rėjo religinius siekimus, o ne mokslines ambicijas. B et mokslinės žinios nesumažina, o veikiau padidina religinę vertim o v ertę bei prasmę.

II K A T A L IK IŠK IE JI V E R T IM A I

K atalikai ilgą laiką tesitenkino tik daliniais šv. Rašto vertimais. Pirmasis, kuris paruošė ir išleido sekmadieniais skaitom ų evangelijų lietuvišką vertim ą buvo Mikalojus Daukša. Tikrum oje tai buvo pilnas W uijko Postille Catolicka vertim as iš lenkų į lietuvių kalbą. Tai buvo ilgų m etų darbas, kuris teikė ne tik evangelijų tekstus, bet taip pat medžiagą sekmadienių ir švenčių pamokslams. Vertimas buvo išleistas V ilniuje 1599. !92o Mykolo Biržiškos ir Jurgio Gerulio rūpesčiu, o Kauno V.D . universiteto lėšomis, buvo išleista šio M. Daukšos vertimo fotokopinė laida. 1629 išėjo Konstantino Sirvydo paruoštas pirmas tomas veikalo « Punktai S a k y m ų ». 1644 išleista antroji laida pirmojo tomo ir naujai paruoštas antras tomas to paties veikalo su lenkišku titulu P u n kty K a zan. N aują fotografinę laidą šio veikalo paruošė ir išleido F. Spechtas 1929. Tai sekmadienių ir švenčių evangelijų lietuviškas vertim as su pridedamais paaiškinimais, kurie galėjo būti panaudoti kaip m etmenys pamokslams-homilijoms. K . Sirvydo vertim as buvo darytas taip pat iš lenkiško W uijko vertimo. B et tarp Sirvydo ir Daukšos vertim ų yra ž y mių kalbinių skirtumų. Pirmasis vartoja rytietišką lietuvių kalbos tarmę, o pastarasis vakarietišką. M. Daukšos stilius gyvesnis, vaizdingesnis. Pas Sirvydą daugiau vyrauja daiktavardžiai, nors ir pas jį netrūksta gyvum o, palyginimų, vaizdžių posakių. K . Sirvydo lietuvių kalba palyginti gryna. 1. Vysk. J .A . Giedraičio N .T . vertim as

V ysk. Juozapas Arnulpas Giedraitis gimė kunigaikščių Giedraičių dvare, Giedraičiuose. 1754 birželio 29 d. Vidurinį mokslą baigė Vilniuje. Įstojo į Varnių kunigų seminariją. Iš čia tačiau dėdės vysk. Stepono Giedraičio patvarkym u išvyko m okslą tęsti Varšuvoje. Kunigu įšventintas 1781 m. Mokslą dar tęsė Romoje, Varšuvoje ir Vilniuje, gaudamas

Turinys

7 teologijos daktaro laipsnį.^ 1791 paskiriam as Žem aičių vyskupu koadjutorium. 1802 paskirtas Žem aičių vyskupu. Vyskupaudam as ypatingu būdu rūpinosi žem aičių kultūrinimu. Steigė ir palaikė m okyklas. Griebėsi taip pat plunksnos, kad duotų šiek tiek religinės literatūros lietuvių kalba. Jau 1806, bendradarbiaujant Kun. D. Mogėnui, paruošė ir išleido evangelijų vertim ą «Lietuvviszkos E v a n g elijo s». 1816 Petrapilyje buvo išspausdintas pilnas N.T. vertimas, paruoštas vysk. J.A. Giedraičio — “ Šv. R aštas arba B iblija Naujo Įstatym o.” A ntrą J.A . Giedraičio N.T. vertimo laidą paruošė Kun. A. Staniukynas, pridėdamas trumpus paaiškinimus. Išleido Kun. S. Pautienius, Šhenandoah 1906, Š. Am erikoje. V ysk. J.A. Giedraitis vertė iš lotyniškos Vulgatos, bet turėjo prieš akis lenkiškąjį W uijko vertim ą. Vertimo kalba, nors nėra gryna, tačiau sklandi ir lingvistiniu požiūriu įdomi. V ysk. J.A. Giedraitis mirė 1838 Alsėdžiuose. 2 . Vysk. M . Valančiaus vertim as

V ysk. J.A . Giedraičio šv. Rašto vertim ą norėjo atbaigti vysk. M. Valančius. A, Giedraitis išvertė N .T., Valančius ryžosi išversti S.T. Jis galvojo tokiu būdu galėsiąs duoti Lietuvos B ažn yčiai pilną lietuvišką šv. Rašto vertim ą. Deja, tokiam m ilžiniškam darbui jis nerado laiko. Vyskupijos valdym as, o taip pat m ažiau pastangų reikalanjančių, bet būtinų, religinio turinio knygų rašymas, neleido jam atsidėti šv. Rašto vertim ui. Jis išvertė tik Psalmes. Šis vertimas buvo išspausdintas T ilžėje 1869 ar 1871. 3 . Vysk. A . Baranausko vertim as

Seinų vysk. A. Baranauskas buvo trečias lietuvis vyskupas, kuris ėmėsi versti šv. R aštą lietuviškai. Gaila, kad vysk. A. Baranauskas ėmėsi šio darbo tik savo amžiaus pabaigoje. Jis pradėjo vertim ą nuo pradžios, t.y. nuo pirmųjų S.T. knygų. Vertė, padedamas Kun. J. Laukaičio, labai intensyviai. Vienų m etų laikotarpyje jis išvertė istorines ir didaktines knygas ir pradėjo versti pranašus. Pasiekęs Jeremijo Raudij trečią skyrių, turėjo padėti plunksną visam. Staigi m irtis 1902 lapkričio 26 d. paliko vysk. A. Baranausko šv. Rašto vertim ą neužbaigtą. V ysk. A. B aranauskas vertė iš Vulgatos, naudodamasis Menochijaus komentaru. Vertimo kalba nėra gryna. V ysk. A. Baranauskas nevengė polonizmų. Nors nėra jokios abejonės, kad širdyje jis buvo lietuvis patrijotas, bet, būdamas vyskupas, jis aukštesne vertybe laikė tikėjim ą; o katalikiško tikėjimo išlaikym ui, jo nuomone, lietuviam s buvo būtina eiti išvien su lenkais, kitaip nepajėgtų atsispirti prieš provoslavijos spaudimą bei veržim ąsį politiniais keliais ir priemonėmis. V ysk. A. Baranausko vertimo rankraštis randasi Kauno Universiteto archyve. 4 . A rkiv. J. Skvirecko vertim as

Reikalas turėti pilną šv. Rašto vertim ą L ietuvoje buvo g yvai jau čiamas. 1890 metais Žem aičių kunigų seminarijoje klierikų tarpe atsirado entuziastų, kurie galvojo bendromis jėgomis imtis šv. R ašto vertimo. Šios idėjos pagrindinis kėlėjas buvo Jonas Vizbaras. Jis suorganizavo slaptą klierikų būrelį, vadinamus kazimierininkus, kurie ryžosi rašyti straipsnius į lietuvišką spaudą, o taip pat imtis versti, pasidalinus atskiromis dalimis, šv. Raštą. A išku, tuometinė seminarijos vadovybė buvo

Turinys

priešinga tokiai klierikų «litvom an iškai» veiklai, bet profesorių tarpe buvo, kurie ją rėmė: k urie klierikus šiame drąsino, skatino ir globojo. Tai buvo J. Mačiulis-Maironis ir A. Jakštas-Dambrauskas. K ai 1892 J. Skvireckas įstojo į Kauno seminariją, jis J. Vizbaro tuojau buvo įtrauktas į kazim ieriečių ratelį, kas davė jam impulso, sekant kitais kolegomis, imtis plunksnos ir rašyti straipsnius lietuviškai, o be to puoselėti savyje idėją prisidėti prie šv. Rašto išvertimo į lietuvių kalbą. K a i J. Skvireckas 1901, grįžus iš Petrapilio Akademijos, buvo paskirtas profesoriumi Kauno seminarijoje, buvusieji jo seminarijos draugai, dabar jau kunigai, kurie buvo pradėję versti atskiras šv. R ašto knygas į lietuvių kalbą, atsiuntė jam savo atliktus vertim o darbus, ragindami jį im tis vadovauti pilnam vertim ui parengti ir išleisti. Tai b u v o lem iantis akstinas, kuris pastūmėjo J. Skvirecką paaukoti savo gyvenim ą šv. Rašto vertim ui ir išleidimui lietuvių kalba. Apie šitai jis pats rašo: « Nors nelabai daug pagelbos radau jų rankraščiuose, ir tų rankraščių buvo labai m aža, tačiau jų intencijos buvo skaisčios, jų padrąsinimai broliški, g a lin g i» /Tiesos Kelias, 1938, n. 12,823/. Jaunas profesorius J. Skvireckas nedelsdamas ėmėsi vertimo darbo, ir jį pradėjo nuo evangelijų. Mat, kunigai visų labiausiai laukė gero lietuviško evangelijų vertimo, nes kiekvieną sekmadienį šv; Mišių metu jų ištrauką turėjo sk aityti ir aiškinti žmonėms. Vos pradėjus versti, atėjo iš Seinų žinia, kad šv. Rašto vertimo ėmėsi vysk. A. Baranauskas. J. Skvireckas todėl bevelijo laukti ir žiūrėti, kaip vyks vjfsk. A. Baranauskui vertim o darbas. K aip žinome, A. Baranauskas, pradėjęs nuo S.T. knygų ir pasiekęs pranašo Jeremijo Raudų knygą, m irė. Vertimo darbas taigi liko nebaigtas. Kadangi A Baranauskas teišvertė tik dalį S.T. knygų, tai J. Skvireckas, tikėdamas, kad kas nors gal tęs ir užbaigs bent S.T. vertim ą, ėmėsi skubiai darbo, kad užbaigtų evangelijų vertim ą. Jį baigė 1904. L>rauge su evangelijom is jis išvertė dar ir Apaštalų Darbų knygą. Vertim ą išspausdino Banaičio spaustuvė Kaune 1906. Tai buvo pirmasis bandymas, pirmieji atsargūs J. S kvirecko žingsniai šv. Rašto vertime. Pirm ieji žingsniai paprastai kiekvienam yra sunkūs. Jie buvo sunkūs ir J. Skvireckui. Jis pats tai pareiškia savo atsiminimuose: «Ir šiandien-, rašo jis, -gerai atsimenu, kaip man buvo sunku reikšti savo mintis, kaip nelengva buvo atrasti tinkam ą žodį svetimos kalbos sąvokoms reikšti. Ber tas kitų, vyrensiųjų, man pareikštas pasitikėjimas buvo ir akstinas ir drauge jėga nugalėti visas sunkenybes » - /Tiesos K elias 1938, N 12,828/. Tuo m etu vyravo dvejopa rašyba lietuvių kalboje: senesnė, pilna slavizm ų, kurią naudojo vysk. A. B a ranauskas; ir naujoji, grynesnė, kurią piršo ir atstovavo Kun. Jaunius. J. Skvireckas pasirinko šią pastarąją. Ją pasisavinti tačiau nebuvo lengva. Trūko ne tik žodynų ir kalbos vadovėlių, bet taip pat ir rašjdų literatūrinių pavyzdžių. J. Skvireckui pasitobulinti lietu vių kalboje daug padėjo A. Jakštas-Dambrauskas, kuris, pasak prel. B. Česnio, tuo metu, «1901-1902 Kaune buvo tik vienas stiprus lietu vių kalbos žinovas ir jau prityręs rašytojas » - /Židinys, 1938, N. 3,290/. Paruošęs ir išleidęs evangelijų vertim ą, J. Skvireckas neskubėjo imtis tolesnio šv. knygų vertimo. Jis bevelijo laukti, tikėdamas, kad gal kas kitas imsis tęsti vysk. A. Baranausko S.T. vertim ą. Pagaliau, kaip jis pats prisipažįsta: «Laikas slinko. Drąsesnių vertėjų neatsirado. Toms aplinkybėm s susidėjus, lioviausi svyravęs, pradėjau vertimą; pradėjęs gi dedu į jį su meile visą savo laką, kuris man lieka nuo kitų pašaukimo pareigų ». Taip jis rašė įvade į V I tomą, kuris buvo išspausdintas Kaune 1911 metais.

Turinys

9 Apsisprendęs išversti visą šv. R aštą į lietuvių kalbą, J. Skvireckas iš anksto numatė vertim ą išleisti šešiuose stambiuose tomuose, paduodant lotynišką Vulgatos tekstą ir lietuvišką jo vertim ą su plačiais paaiškinimais. Leidėju sutiko būti Š v. Kazim iero draugija, Kaune. Kadangi jau buvo išvertęs evangelijas ir A paštalų Darbus, tai, užuot pradėti nuo pirmų S.T. knygų, ėmėsi tęsti N.T. vertim ą, pradėdamas taigi iš antro galo, t .y. nuo paskutinio V I tomo. Jis apėmė šv. Pauliaus ir kitų apaštalų laiškus ir Jono Apreiškim ų knygą. Šis tomas buvo išspausdintas 1911, Kaune. Baigęs N.T. vertim ą, J. Skvireckas ėmėsi versti S.T., ruošdamas pirm ąjį tomą, kuris buvo išspausdintas 1913 ir apėmė penkias Mozės knygas, Jozuės, Teisėjų ir Rutos. Prie šio tomo pridėjo ir platų įvadą į šv. Rašto knygas. K aras sutrukdė vertim o darbą. Antrasis tad tomas pasirodė tik 1921. Jame tilpo likusios istorinės knygos, būtent, Samuelio, Karalių, Kronikų, Ezdro-Nehemijo, Tobijo, Juditos, Esteros ir Jobo. 1923 išspausdintas trečias tomas. Jis apėmė didaktines knygas: Psalmių, Patarlių, Pamokslininko, Giesmių Giesmės, Išminties ir Ekleziastiko, o taip pat Izaijo pranašysčių knygą. 1928 pasirodė ketvirtas tomas, apimąs likusias S.T. knygas: tris didžiųjų pranašų knygas-Jerem ijo, Ezechielio ir Danieliaus, d vylika m ažųjų pranašų ir dvi Makabiejų knygas. Paskutinysis-penktasis tomas, apimąs keturias evangelijas ir Apaštalų Darbų knygą, pasirodė 1937. Taip galutinai darbas buvo baigtas. L ietu viai katalikai jau turėjo visą šv. R aštą sava kalba. Vertėjas galėjo didžiuotis šiuo m ilžinišku darbu, kuris jį padarė istoriniu asmeniu. Dabar jis galėjo padėti plunksną ir sakyti, kaip jis pabrėžė, pradėdamas vertimo darbą: «Feci quod potui, meliora faciant potentes » /Įvadas-Šv. Raštus, V I, Kaunas 1911 /. B et jis dar nesijautė nei pasenęs, nei pavargęs, kad negalėtų toliau dirbti ir tobulinti savo atliktą darbą. Jau 1922 J. Skvireckas buvo išleidęs populiarų viso N.T. leidimą. 1936, pataisęs, išleido antrą viso N .T. populiarų leidimą. 1939 išleido iš naujo psržiurėtą ir pataisytą evangelijų ir A paštalų Darbų populiarų leidimą. 1942 paruošė naują laidą ir antrosios N .T. dalies, apimančios Apaštalų laiškus ir Jono Apreiškim ų knygą. Atsidūręs trem tyje, J. Skvireckas tęsia darbą. Visų pirma pasirūpina parengti naują, jau ketvirtą, N.T. kišeninį leidimą, kad juo galėtų naudotis trem tyje ir išeivijoje gyven ą lietuviai. Išleido L u x leidykla, Stuttgart 1947. Toliau dirbo, ruošdamas antrą didžiąją viso šv. Rašto laidą. Pasiryžo išleisti keturis tomus: du S.T. ir du N .T. Šį kartą davė tik lietuvišką tekstą, išleidžiant lotyniškąjį, bet pridedant plačius paaiškinimus. Ir šį kartą J. Skvireckas pradeda iš antro galo, t.y. nuo k e tvirtojo tomo. 1949, minint vertėjo 50 m etų kunigystės sukaktį, L ux leidykla Stuttgarte, finansuojant Kun. P. Jurui, išleido naujosios laidos IV tomą, kuris talpina antrąją N.T. dalį: Apaštalų laiškus ir Jono Apreiškim ų knygą. T a pačia proga išleistas ir naujas Psalm ių vertim as, kurį J. Skvireckas išvertė pagal naują, iš ebraiško orginalo, išverstą lotynišką tekstą. /Psalmynas, Lux: Stuttgart 1949/. K itus du tomus, apimančius visą S.T., jau senelis A rkivyskupas paruošė spaudai Zamse, o ju išleidimu pasirūpino vysk. V. Padolskis Romoje: 1955 pasirodė I tomas, o 1958-II. Spausdino. F . Failli spaustuvė. Teliko paruošti tik trečias tomas, apimąs pirmą N .T. dalį /evangelijas ir Apaštalų Darbus/. D eja, vertėjas jau neturėjo jėgų im tis šio darbo.

Turinys

Io

A rkivyskupui dar gyvam esant, prel. L. Mendelis pasiūlė išleisti lietuvišką šv. Rašto vertim ą viename tome. Siūlym as buvo palankiai sutiktas. B et J. Skvirecko ir vysk. V. Padolskio mirtis sudarė nenugalimų kliūčių prel. L. Mendelio m intį realizuoti. J. Skvireckas vertė pagal oficialų lotyniškos Vulgatos tekstą. P ridėtuose paaiškinimuose jis visur atisižvelgė į originalinį ebraišką ir graikišką tekstą, nurodydamas ir paaišldndamas pasitaikančius skirtumus. Jo vertim as yra ištikimas, bet ne vergiškas; tikslus, bet ne visada sklandus; aiškus, bet ne visur elegantiškas L ietu vių kalba-palyginti gryna, įvairi ir turtinga. Jis bandė įvesti naujų term inų ir vartoti naują svetim ų žodžių rašybą. P avyzd žiu i, vietoj Mozė rašo Mošė, vietoj IzaijasJešaias, vietoj Bažnyčia-Ecclesia, vietoj kankinys-m artiras ir k. A rk ivyskupo siūlomi naujum ai nerado pritarimo. Nėra jokios abejonės, kad būtų buvę naudinga, jei vertėjas būtų turėjęs gerą lietuvių kalbos patarėją. Tai būtų padėję vertimo kalbą padaryti tobulesnę. Tiesa, berengdamas naują evangelijų leidim ą Lietuvoje, J. Skvireckas buvo kvietęs į talką prof. A. Salį; tačiau, atsiradus nuomonių skirtumams, vertėjas bevelijo pats vienas tęsti darbą ir imtis visą atsakomybę. Jis virš visko statė minties tikslum ą ir verčiau rinkosi aukoti kalbos elegantiškumą. Šv. Raštas juk yra Dievo Žodis ir pagrindinis tikėjimo šaltinis. Reikia tad jame paisyti kiekvieno paskiro žodžio, nes nuo jo gali priklausyti teologinė mintis, jos tikslus išreiškimas. Manau, kad šiuo atžvilgiu jis buvo teisingas. Labiau yra peiktini tie, kurie kalbos elegantiškum ą stato virš minties tikslumo, ar aiškumo dėliai drįsta nutolti nuo originalo. Aiškindamas tekstą J. Skvireckas nesiekė parodyti savo išmintį, bet stengėsi atskleisti Dievo apreikštą m intį. Jis nesivaikė naujum ų ir nesiekė originalumo, bet griežtai laikėsi B ažn yčios nurodymų, rem damasis Padavim u, laikėsi tradicinio šv. Rašto aiškinimo metodo ir linijos. Jis niekada neišleido iš akių fakto, kad š v . R aštas yra Dievo veikalas ir tikėjim o šaltinis. Todėl šv. knygas jis studijavo ir aiškino vaduodamasis tikėjim u, o ne vien žmogišku smalsumu ar mokslišku išdidumu. Savo egzegeze jis nesiekė, kad kas nors juo stebėtųsi, bet kad visi geriau pažintų D ievą ir ji labiau m ylėtų. 5 . Č. Kavaliausko ir V.Aliulio N .T . vertim as

1972 išėjo iš spaudos naujas N.T. lietuviškas vertimas, kurį išleido « Lietuvos T S R vyskup ijų ordinarų k o le g ija ». Vertėjas kun. C, K a v a liauskas, redaktorius kun. V. Aliulis. A ntraštė - ((Naujasis Testamentas. Keturios evangelijos-Apaštalų raštai. » L e id in y s r ū p e s tin ga i p a re n g ta s ir g r a ž ia i iš s p a u s d in ta s . P r ie te k s to p rid ė ti tr u m p u č ia i p a a iš k in im a i, o k ie k v ie n o s k n y g o s p r a d ž io je d u o d a m a s tr u m p a s įv a d a s .

Šio naujo vertimo buvo laukta. Sulaukus, juo buvo didžiuojamasi, jis buvo aukštinamas ir giriamas, kartais gal net perdaug /plg. «Tiesa » x973- V x7. N. 114/. K aip kiekvienas kitas, taip ir šitas yra žmonių darbo vaisius, todėl nėra laisvas nuo netobulumų. Versti šv. R aštą reikia ir kalbinės kultūros, ir yp ač egzegetinio pasirengimo. Be to, gerai suprasti ir teisingai perduoti šv. Rašto^ mintis reikia dar ir antgamtinės pagelbos. Juk šv. R aštas yra Dievo Žodis, o D ievo Žodį suvokti vien žmogiškos, išminties nepakanka, reikia, kad šv. Dvasia apšviestų protą ir įgalintų pažinti pilnutinę tiesą. O ir pačiose

Turinys

II

studijose reikia paisyti ne to, kaip kas mums atrodo, ar kaip k ą kuris egzegetas teigia, bet ką B a žn yčia moko, kaip ji autentiškai aiškina šv. knygas. Vertėjam s netrūko kalbinės kultūros. Teigiama, kad buvo versta iš graikiško originalo. B et arčiau į vertim ą pažvelgus, gaunamas įspūdis, jog verčiant pirmoje eilėje turėta prieš akis Jeruzalės Biblijos vertimas, kuris neretai laisvai verčia graikišką orginalą, siekdamas kiek galima didesnio aiškumo. Kalbiniu atžvilgiu šis vertim as daug kur žodyne ir gramatinėse bei sintaksinėse formose pralenkia kitus lietuviškus vertimus. B et kai kur svetim ų terminų lietuviški vertim ai kelia abejojimų, kiek jie tikslus. Pavyzdžiui, ar tikslu yra versti lot. cohorta-kuopa; lot. quadrantes-skatikas; sinedrium-taryba; pinnaculum-šelmuo ir kt.? Nežinau, kodėl vertėjas rado prasmingiau vartoti demonas, o ne velnias! Geras vertėjas stengiasi n e stik ištikimai perduoti mintį, bet išlaik y ti ir stiliaus budingumą. Čia Č. Kavaliauskui ir V. Aliuliui galima padaryti kai kurių pagrįstiį priekaištų. Jų vertim e visur jaučiam a K a v a liausko ar Aliulio ranka, o juk butų teisinga pirmoje eilėje jausti ir rasti Mato, Morkaus, Luko ir Jono stilių bei rašym o būdą. Vertėjas beveik visur ir visada, greičiausiai sekdamas Jeruzalės Biblija, išleidžia evangelistų dažnai vartojam ą jungtuką «ir» /gr. «kai », ebr. «ve »/. Šis jungtukas rodo evangelistų semitinį galvojim o, kalbėjimo bei rašymo būdą. O tai yra svarbu, sprendžiant evangelijų parašymo laiką. Be reikalo taip pat vertėjas vietoje evangelistų naudojamo įvardžio « autos »-« jis » verčia « Jėzus ». Nėra abejonės, kad pakaitomis vartojant tikrinį vardą « Jėzus » ir įvardį «jis », tekstas kalbiškai darosi sklandesnis ir aiškesnis. R eikia tačiau neužm iršti, kad taip atimama tekstui budingumas, kuris turi egzegetinę reikšmę. Mat, iš evangelijų rašymo būdo galima spręsti, kas ir kada bus parašęs N.T. knygas. Jei evangelijas butų rašę tie, kurie nepažinojo Kristaus, ir jei evangelijos butų buvusios parašytos daug laiko praslinkus po pasakojam ų įvykių, semiant žinias ne iš g yv ų šaltinių, o iš įvairių istorinių ^dokumentų, tai autoriai ar redaktoriai būtų tikrai taip parašę, kaip Č. K avaliauskas verčia. Skaitant tačiau evangelijas, kaip jos originale parašytos, darosi aišku, kad jas bus parašę tie, kurie buvo arba patys Kristaus mokiniai, arba jų betarpiai bendradarbiai. Jiems Kristus buvo tiek artimas, tiek žinomas ir didis, jog nereikėjo minėti jo vardo: jis buvo jiems «jis ». Paduviečiai, kalbėdam i apie šv. A ntaną, nemini jo vardo, bet jį vadina «ii Santo »-« Šventasis ». Paduvoje visi žino, kas yra «ii Santo ». Tuo laiku, kai evangelijos buvo rašomos, evangelistam s ir tikintiesiems nereikėjo minėti Jėzų vardu: užtekdavo pasakyti «jis », ir visiems buvo aišku, apie k ą kalbama. Juoba, kad žydai aplamai vengdavo minėti Dievo vardą. Tad ir evangelistai, kurie, išskyrus Luką, buvo žydai, ir dėl šios priežasties kalbėjo apie Jėzų įvardžiu, o ne vardu. Manau, kad be didelių nuostolių lietuvių kalbos skambumui vertėjas galėjo palikti originale vartojam us tautologinius pakartojim us, kaip «išėjęs, ėjo »; «sakė, tardamas » ar « tarė, sakydam as »; « žmogus karalius » ir kt. Tokie pakartojim ai buvo vartojam i semitų pabrėžimo tikslu. Verčiant šv. Raštą, reikia visų pirma paisyti minties tikslumo ir kiek galint didesnio artimumo originalui, nes net ir paskiri žodžiai neretai gali turėti ypatingą reikšmę ir egzegetinę prasmę. V ertėjui pavyko pasiekti vertim e girtino kalbos skambumo ir minties išreiškime didesnio aiškumo. Tačiau kai kur, siekdamas aiškumo bei skambumo, per-

Turinys

12

daug nutolo nuo originalo. Vertime užtinkam a eilė sutrumpinimų, o net ir m ažesnių išleidimų; netrūksta taip pat vietų, kur tekstas tik a tpasakojamas. Šitai pastebėjo net sovietinė spauda, vertindam a naująjį vertim ą. Fatina Butienė savo recenzijoje, atkreipusi dėmesį į išleidimus bei užtinkam us pakeitimus, klausia: « K aip visa tai suderinti su Šventraščio teigim u:-Greičiau dangus ir žemė praeis, negu iš Įstatym o iškris bent vienas brūkšnelis - /Lk 16,17/? /«Tiesa®, 1973. V. 17. Nr. 114/. Nežiūrint kai kurių trūkum ų, visumoje Č. Kavaliausko ir V. Aliulio N .T. vertim as yra vertingas ir naudingas. A r jis viršija J. Skvirecko vertimą? Kalbos atžvilgiu-taip; ištikimumo tekstui-ne. Ir vienas ir antras turi ir turės savo vertę. K as ruoš naują vertim ą, turės į abu atsižvelgti. Prie teksto pridedami trum pučiai paaiškinimai. Jie daromi, jei neklystu, sekant Jeruzalės B ibliją Gal dėl to daug kur leidžiam asi į teksto kritikos painiavas, nurodant pasitaikančius kodeksuose skirtumus. Manau, kad tai nebuvo reikalinga. Juoba, kad nei vertėjas, nei radakiorius neturėjo galim ybės patikrinti m irim us kodeksus. Vertė, kaip pradžioje nurodoma, iš graikiško originalo. U žteko tad nurodyti, iš kokio kritiško teksto vertė, paliekant atsakom ybę tiems, kurie parengė kritišką tekstą. Būtrj buvę naudingiau, jei būtų buvę kreipta dėmesio ne į žodinę kritiką, o į dvasinę-moralinę teksto prasmę. T en, kur egzegetai nesutaria, būtų buvę naudinga šitai nurodyti ar bent duodamą aiškinimą palydėti su rezervu: « atrodo », « manoma » ir pan. Didesnių priekaištų galima padaryti, greičiausiai ne vertėjui, bet redaktoriui ar redaktoriams dėl paduodamų į paskiras evangelijas įvadų. Nors iš vienos pusės norėta likti ištikimais oficialiam B ažn yčios m okymui, kuris teigia evangelijų autentiškum ą ir istoriškumą, iš kitos pusės norėta paisyti moderniškų autorių nuomonių apie evangelijų kilmę. O šių j ų tarpe yra nemaža, kurie evangelijų kilmę aiškina, pripažindami autentiškum ą tik pačiam branduoliui, o ne visam tekstui, kokį nūdien turime: esą nridienis tekstas bus turėjęs eilę redakcijų su neišvengiamais pakeitim ais ir priedais. Įvade į Mato evangeliją be jokių rezervų teigiama, kad esą mūsų turimas evangelijos tekstas nesąs Mato originalus teksto vertimas, bet veikiau perdirbta ir papildyta graikiško vertim o redakcija. Teigiama taip pat, kad ši redakcija bus buvusi parašyta tarp 75-80 m etų kažkur Sirijoje /p. 10.23/. Morkaus evangelija laikoma seniausia. Ji esą tarnavusi kaip šaltinis ar vienas iš šaltinių Mato ir Luko evangelijom s /p. io/. K albant apie Luko evangeliją, nurodoma tik tiek, kad ji buvusi parašyta po Morkaus evangelijos. Nenurodoma tačiau, kada apytikriai ji bus buvusi parašyta. Šiuos teigimus radalctorius remia, ne vidiniais pačių evangelijų argumentais, kurių netrūksta, ir ne krikščioniško Padavim o liudijimais, kurie taip pat yra gausūs ir gana aiškūs, bet grindžia m oderniškų autorių nuomonėmis, kurios yra privačios, dažnai tendencingos, o kartais aiškiai klaidingos. B ū tų buvę daug geriau, jei radaktorius būtų laikęsis tradicinio B ažn yčios mokymo apie evangelijų kilmę. Šis m okym as yra paremtas visuotinu krikščioniško Padavim o liudijimu, be to, išplaukia iš pačių evangelijų teikiam ų argum entų. Iš tikrųjų, atidžiai išstudijavus evangelijų tekstą ir B ažn yčios T ėvų liudijimus, nelieka rimtos abejonės, kad keturios evangelijos ir visos N.T'. knygos yra tikrai istoriškos ir autentiškos. Mato evangelija nėra kažkokia trečioji redakcija nežinia kieno parūpinta, bet graikiškas vertim as originalaus apaštalo Mato aram ajų kalba

Turinys

13 parašyto teksto, kaip tai liudija Papijas ir kiti B ažn yčios Tėvai. Matas savo evangeliją parašė Palestinoje, kada žydai dar turėjo savo politinę autonomiją, t.y. prieš 70 metus. K ai romėnai sugriovė Jeruzalę ir ištrėmė bei išsklaidė po platųjį pasaulį Izraelio vaikus, rašyti evangeliją aram ąjų kalba nebūtų buv ę prasmės. B e to, evangelijoje Jeruzalės išgriovim as nurodomas kaip pranašystė, ne kaip įvykęs faktas. Visiškai aišku, kad Morkus parašė pirma Luko, o Lukas savo evangeliją tikrai parašė prieš Apaštalų Darbų knygą. Gi Apaštalų Darbų knygą Lukas bus parašęs tikriausiai prieš 63 m etų pabaigąr Mat, knyga baigiama, minint, kad Paulius dar buvęs kalinys Romoje. Iš kitų šaltinių žinome, kad Paulius iš pirmosios nelaisvės buvo paleistas 63 metais. Lukas, kuris taip smulkiai aprašė savo m ylim o m okytojo keliones ir apaštalavim ą Romoje pirmosios nelaisvės eigoje, jei butų vėliau rašęs, tikriausiai butų atpasakojęs, kaip Paulius buvęs paleistas iš pirmosios nelaisvės, o taip pat aprašęs jo tolesnį gyvenim ą bei veiklą. Jei to nepadarė, tai tik todėl, kad knygą nutraukė rašyti, kai Paulius dar buvo kalinys Romoje. Iš čia seka, kad evangeliją Lukas bus parašęs prieš 63 metus, o Morkus dar anksčiau. Vadinasi, pirmosios trys evangelijos bus buvusios parašytos Mato, Morkaus ir Luko tarp 52-62 metų. Nežinau, iš kur ir kodėl įvadų autorius ištraukia teigim ą, esą evangelijų tekstas 90% esąs autentiškas, o kita 10 % laikytina neautentišku ar bent nepilnai patikim u. R eikėtų būti atsargiems su šios rūšies teigimais. Juoba, kad tokiem s teigimams parem ti nėra rimto pagrindo. Prileidžiant, kad, nors ir m aža dalis evangelijų pasakojimo esanti ne autentiška, tuo pačiu pastatom a pavojun visas evangelijų pasakojimo tikėtinumas. Jei prileidžiama, kad šioje vietoje tekstas neautentiškas, tai kodėl turėtų būti tikim a, kad kitoje vietoje jis esąs autentiškas! Teksto autentiškumu reiškia abejojim ų paprastai tie, kurie nėra pilnai ir atidžiai išstudijavę evangelijų. Tiesa, yra kai kurių sunkumų, lyginant ir derinant atskirų evangelijų paralelius tekstus. B e i jie yra išsprendžiami, nesigriebiant teigim ų apie eventualius neautentiškumus bei galimus redakcinius priedus. Pareikštos kritiškos pastabos apie C. Kavaliausko ir V. Aliulio N.T. lietuvišką vertim ą nem ažina šio vertim o svarbos ir vertės. Kiekvienas žmogaus darbas turi savo silpnumų ir ribotumo, kadangi pats žmogus yra silpnas ir ribotas. A pskritai Č . Kavaliausko ir V. Aliulio atliktas N.T. vertimo darbas yra girtinas. Jis bus naudingas D ievo Žodžio pažinim ui ir skelbimui. Jis padės kitiems, kurie imsis paruošti naują šv. Rašto vertimą, siekdami jį duoti dar tobulesnį.

B ib lio g ra fija : T h . L ep n e r, D e r P reu sch e L ita u e r, D an zig 1944; L . R h esa , G esch ich te d er lita u is c h e n B ib e l, 1816; V y s k . A . G ie d r a itis, N . T e s ta m e n ta s , P ie tro b u rg -S h e n a n d o a h 18 16 ir 19 06; V y s k . M. V a la n č iu s , V is a s P sa lm es S. D ov id a K a ra lia u s, V iln iu s 1864; M ankievvicz, W ie d o m o sc o B ib li Litevvsk e j, L o n d o n 1883; id. B ib lio g r a fia L itevvska, K r a k o w 1889; X .J . M acu levviez, T lu m a sze n ie L itevvskie B ib lii: E n c , K o scie ln a ; H . R e in h o ld , D ie sog e n a n n te C h y lin sk isch e B ib e lū b e rse tzu n g : M itteil. d. lit. L ite ra ris c h e r Gese llsch a ft 1895 B I V . H . X X ., 105-163 un d 1896 H . X X I , 207-273; R -č ių J o n a s-J o n a s R a ite la itis , Š v . R a š to v e rtim o į lie t u v ių k a lb ą is to rija : V a d o v a s 4 19 12 , 24 5-260; V . B ir ž iš k a , L ie tu v iš k ų k n y g ų is to rin ia i b ru o ža i: Sen o sio s lie t. k n y g o s , K a u n a s 1930; id. B ib lija lie tu v ių k a lb a : L ie t. E n c.

Turinys

14 I I I K a u n a s 817-824; id. B ib lija lie tu v ių k a lb a : L ie t. E n c . H B o s to n , 469472; A . J a k š ta s -D a m b ra u s k a s , A p ie k a ta lik iš k u s lie tu v iš k u s Š v . R a š to v e r tim u s ir v e rtė ju s : S o te r 1933 3-24; V . P a d o lsk is, V y s k A . B a ra n a u s k a s ir Š v . R a š to v e rtim a s į lie tu v ių k a lb ą : L . K . M .A . S u v a ž ia v im o D a rb a i I I I , 84-98; id. A r k i v . J. S k v ire c k a s Š v . R a š to v e rtė ja s : A id a i 1953 6, 241247; F . F a lk e n h a h n , D e r U b e rs e tze r d. lit. B ib e l J. B r e tk e 1941; K o tO tr ę b s k i-K u d z in o w s k i, B ib lia L itevvska C h y lin s k ie g o N .T ., P o z n a n 1958 I I to m ., 1964 I I I to m .; L . T a la b a , M oderne B ib e lu b e rse tzu n g e n , H erd erW ie n 1960, 26-27.

Turinys

PASTABOS DEL ŠIO VERTIMO 1. Kodėl ėmiausi šio sunkaus ir ilgai trukusio darbo, paruošiant visai naują keturių evangelijų ir Apaštalų Darbų vertim ą, kai dar tik nesenai pasirodė net du nauji viso N.T. lietuviški vertim ai, būtent, Č. Kavaliausko-V. Aliulio ir A. Jurėno, apie kuriuos k ą tik esame kalbėję? Turiu prisipažinti, jog mintis paruošti naują evangelijų ir Apaštalų Darbų knygos lietuvišką vertim ą gimė m anyje anksčiau, negu pasirodė nauji N.T. vertim ai Lietuvoje ir išeivijoje. K ai arkiv. J. Skvireckas mirė /1959/, liko neužbaigta naujoji viso šv. Rašto laida: trūko III tomo apimančio evangelijas ir Apaštalų Darbus. Tada kilo m anyje mintis paruošti trūkstam ąjį tomą, ir taip užbaigti J. Skvirecko, išeivijoje gyvenant, peržiūrėtą ir pataisytą viso šv. Rašto laidą. B uvau juk Ekscelencijos mokinys, o vėliau jo įpėdinis N .T. katedroje V ytau to Didžiojo U niversitete, ir artimas bendradarbis, ruošiant pataisytą lietuviško šv. Rašto vertimo laidą. K onkreti proga im tis šio darbo atsirado, kai T ėvai Jėzuitai, Čikagoje, vadovaujant Tėv. B. Krištanavičiui, ėmėsi ruošti lietuvišką m išiolo vertim ą. B u vau pakviestas bendradarbiauti šiame darbe, būtent, peržiūrėti ir pataisyti šv. Rašto tekstus, skirtus skaitym am s. D ažnai tekdavo ne vien taisyti, o kai kuriuos visai iš naujo versti. Įdėjau daug darbo. D alį evangelijų tekstų jau turėjau išvertęs. Pradėjau tad galvoti, ar neverta tęsti vertim o darbą ir paruošti visai naują evangelijų lietuvišką tekstą. Pasiryžau ir nedelsdamas ėmiausi darbo. Pradėjau nuo ketvirtos evangelijos, nes ji man yra labiausiai artim a dėl daugelio motyvų . K ai jau buvau bebaigiąs Jono Evangelijos vertim ą, tik tada pasiekė mane žinia, jog Lietuvoje yra ruošiamas naujas N.T. vertimas. Tuojau kilo klausimas: ar beverta tęsti mano pradėtąjį vertim ą, kai L ietuvoje yra ruošiamas kitas? Galvojau, dvejojau, ir galutinai apsisprendžiau tęsti savo darbą, bet jį išleisti su plačiais paaiškinimais, kad turėtum e ne tik sklandų lietuvišką evangelijų vertim ą, b et taip pat kad pačios evangelijos būtų geriau ir pilniau suprantamos. Galvojau, kad prie vertim o pridedami platūs paaiškinimai galės būti labai naudingi kunigams, ruošiant pamokslus. Tuo labiau, kad po naujų liturginių pakeitim ų likome beveik be literatūros sekmadienių homilijoms. Apie A. Jurėno vertim ą sužinojau tik žym iai vėliau. 2. Pasisakius kodėl ėmiausi šio naujo vertim o darbo, norisi pasisakyti ir kaip stengiausi šį darbą atlikti? Verčiau iš graikiško originalo pagal kritiškai paruoštą ir išleistą mano buvusių profesorių Zorell-Merk /Novum Testam entum graece et latine, Roma, 1944/ tekstą. Be to, tu rėjau taip pat prieš akis, vadinam ą ekumeninį, kritiškai parengtą N.T. graikišką tekstą, paruoštą bendromis jėgomis K u rt Aland, Matthevv Black ir Carlo Martini /The Greek New Testam ent, Stuttgart 1968/. Versdamas naudojausi beveik visais lietuviškais N.T. vertim ais, išskyrus tik B ret-

Turinys

i6 kūno ir K vandto N.T. Bibliją. Be lietuviškų vertinių naudojausi lotyniškuoju Neo Vulgata tekstu /Novum Testamentum: Evangelia IV , Ed. Vaticana 1970), o taip pat naujausiais vertim ais svetimomis moderniškomis kalbomis. Italų kalba: A. Vaccari, L a S. Bibbia, Firenze 1958, vol. V III; S. Garofalo, II Nuovo Testam ento, Ed, Marietti, 1963; La Sacra Bibbia N .T., Ed. Readers Digest 1968; P. Vanetti, Vangeli, Ed. C ivilta Cattolica 1974. Prancūzų-Prot-Claver, L a Sainte Bible, Paris 1951; L a Sainte Bible de Jerusalem, Paris 1956. Vokiečių-J. Kūrzinger, Das N .T., Stuttgart 1964; Jerusalemer B ibel, Ečl. Herder 1972; Das Neue Testam ent, Stuttgart 1972; Die Gute Nachricht: Das Neue Testam ent, Stuttgart 1971. Angliškai-The Jerusalem Bible, Ne\v Y o rk 1966. Nesiekiau buti originalus. Neieškojau naujumų, vien kad pasirodyčiau skirtingas ir savarankiškas. Jei kur kitaip išverčiau, tai tik todėl, kad, po ilgo svarstym o ir atydaus studijavim o, radau tikslinga išversti ne taip, kaip kiti yra išvertę. Daug kur, y p ač kalbos srityje, parenkant žodžius, naudojant gram atines ir sintaksines formas, geri vadovai man buvo J. Skvirecko, Č. Kavaliausko, ir A. Jurėno vertimai. Naudojausi taip pat naujausiais lietu vių kalbos žodynais. Nuolat turėjau po ranka Lietuvoje išleistą «Dabartinės L ietu vių Kalbos Žodynas » /Liet. Mokslo Akadem ijos leidinys, Vilnius 1972/. Naudojausi taip pat kitu naudingu leidiniu- « Kalbos Praktikos P a ta rim a i», /Vilnius 1976/. K u r buvo neaiškumų, paskirus žodžius tikrinau enciklopediniuose žodynuose: «L ietu vių Kalbos Žodynas » I-IX tomas ir Senn-Salys, « Rašomosios L ietuvių Kalbos Žodynas ». Versdamas visų pirma paisiau minties tikslaus suvokim o ir sklandaus perdavim o, laikydam asis tačiau galimai arčiau teksto: kaip žodžius parenkant, taip ir formas perduodant. Nėra jokios abejonės, kad ir paskiri žodžiai turi savo prasmę ir vertę. K odėl šv. Autorius parinko ir naudojo šiuos, o ne kitus žodžius, išreiškiant tą ar kitą mintį? Paskiri žodžiai kartais yra tikri liudininkai, nurodą, kas buvo šv. autorius, kada jis rašė, kam savo evangeliją skyrė. Jau esame minėję, jog faktas, kad pirmieji trys evangelistai, kalbėdami apie Jėzų, jį dažniausiai nurodo ne vardu, o įvardžiu « autos-jis ». B et tai rodo, kad, kai jie rašė, Kristus buvo tiek visiems žinomas, jog užteko jį nurodyti vien įvardžiu « jis ». Šitai gi l eidžia m anyti, kad pirmosios trys evangelijos bus buvusios parašytos ne ilgam laikui po Jėzaus įžengimo į dangų praslinkus. Evangelistai, užuot sakę- «Jėzus nuėjo ir atėjo į J eru za lę»-, rašo: « Jis užkopė į J eru za lę»; arba « Jis nusileido į G enezareto e ž e r ą ». Šis rašymo būdas yra ypatingas. Iš jo gulima spręsti, kad evangelistas gerai pažino Palestinos geografinę peclėtį. Jeruzalė randasi virš 700 m etrų aukštumoje. Todėl, einant į ją, reikėjo kopti. O Genezareto ežeras yra žemiau juros lygio. Todėl, einant į jį iš Nazareto, reikėjo leistis žemyn. Pas tris pirmuosius evangelistus pasitaiko staigių perėjimų iš būtojo laiko į esamąjį. Vertime stengiausi ištikim ai šitai perduoti, nors tai vertim ą daro m ažiau sklandų. T ai dariau tačiau, nes tame m ačiau argumentą, k ad evangelistas gyvai atsiminė ir perdavė. įvykius, kadangi pats tai buvo matęs ir išgyvenęs, arba bent buvo girdėjęs iš tų, kurie patys visa buvo m atę ir girdėję. Be to, šiose ir kitose smulkmenose, į kurias daug kas neatkreipia dėmesio, slepiasi kitas įrodymas, kad evangelijos buvo parašytos ar suredaguotos ne kokių nors nežinom ų redaktorių pirmo šm. pabaigoje ar antro pradžioje, kaip kai kurie net iš mūsiškių drįsta teigti /A. Rubšys, R aktas į N .T., op. c it. 1x3/, bet pačių apaštalų ir jų mokinių ne ilgam laikui po įvykių praslinkus, kaip tai B a ž-

Turinys

17 nyčia visada mokė. Jei evangelijas kas nors vėliau būtų suredagavęs, jis tikrai būtų pasirūpinęs išlyginti skirtum us bei pašalinti netobulumus, o taip pat nebūtų suminėjęs smulkamenas, kurios m inčiai išryškinti nėra esminės, bet tik įvykių betarpiam liudininkui buvo neišdildomai įstrigusios atm intyje. Žinau, kad sulauksiu priekaištų dėl kalbos nesklandumų. B eveliju tačiau ištikim ai perduoti Dievo Žodį, negu girdėti žmonių pagyrimus, laisvai perduodant evangelistų žodžius bei Kristaus Evangelijos mintis. Prisimenu gerai šv. Pauliaus įspėjimą: «Ateis laikas, kad nebepakęs sveiko mokslo, bet vaikysis savo įgeidžių, suburs sau m okytojų, kaip jų ausims patinka; užkim š ausis tiesai, o atgręš melui » /2 Tim 4,3-5/. Skam ba taip pat mano ausyse grąsinantis Apreiškim ų knygos įspėjimas: « Jei kas pridėtų prie šios knygos k ą nors, D ievas siųs ant jo visas anas šioje pranašysčių knygoje surašytas nelaimes; o jei kas atim tų iš šios pranašystės knygos žodžių, kas šioje knygoje yra parašyta, D ievas atims jo dalį iš gyvybės m edžio ir iš šventojo Miesto » /Ap 22,18-12/. Stengiausi paisyti graikiškų veiksm ažodžio formų. Daugeliu atvejų kiti vertėjai tariam ąjį laiką verčia it būtų tiesioginės nuosakos laikas. Ten, kur nurodoma sąlyginis veiksmas, graikiškame tekste su priešdėliu «e a n » vartojam a tariam oji nuosaka, o mūsų vertėjai beveik visada vartoja busim ąjį laiką. Pavyzdžiui: « Jei kas norės išgelbėti savo gyvybę, ją praras». Mums atrodo tiksliau versti: «Jei kas siektų išgelbėti savo gyvyb ę, tas ją praras » /Mt 16,25/. Manau, kad šitoks vertim as yra tikslesnis. Mat, Jėzus, naudodamas sąlyginę formą ne pabrėžė, kas įvyks, o verčiau įspėjo, kas galėtų įvykti, jei būtų elgiamasi taip, ir ne kitaip. C. Kavaliauskas ir A. Jurėnas, sugestijonuoti kai kurių liturgistų, nors sakosi tai priimą kalbiniais sumetimais, graikiškąjį «pisteuein eis ton Theon » verčia ne «tik ėti į D ie v ą », bet «tik ėti D ievą », ar « tikėti D ievu ». Tokį vertim ą laikau nepriimtinu. Tikėti D ievą ir tikėti į D ievą nėra tas pats. Tikėti Dievą-gr. «pisteuein ton Theon »-, reiškia prileisti Dievo buvim ą. Tikėti gi į D ievą, reiškia jį priimti, jį pripažinti savo Viešpačiu. Galima prileisti kieno nors buvim ą, bet jo nepriimti. P avyzd žiu i tikime velnią, bet netikim e į velnią. Tikėti D ievu, reiškia prileisti, kad jis tiesiakalbis, reiškia juo pasitikėti. Galima sakyti tikiu pranašu, bet būtų netikslu sakyti tikiu į pranašą. Graikiškas « tikėti-pisteuein » vartojam as trejopai: «pisteuein eis-tikėti į »; « pisteuein en-tikėti tą » ir « pisteuein toi-tikėti tam ». Pirm oji forma taikom a tik D ievui, ir išreiškia žmogaus pripažinim ą bei atsidavim ą savo K ūrėjui ir Viešpačiui. Turėjau norą vertim o kalbą duoti peržiūrėti prof. A. Saliui. Jis buvo mielai sutikęs man talkinti. Jam jau buvau nusiuntęs Jono evangelijos vertim ą. D eja, Profesoriaus sveikata jau buvo tiek kritiška, kad jis nepajėgė im tis vertimo kalbos taisym o darbo. Iš jo tepasisavinau tik vien ą naujadarą, būtent, vietoj parabolės ar palyginimo pasiūlė versti panašybė. Klausiau taip pat jo nuomonės: ar lietuviškai yra tiksliau versti: « Tikiu į D ie v ą », ar « Tikiu D ie v ą »? Atsakė, jog kalbiniu atžvilgiu abu išsireiškimai yra priimtini. K lausiau dar: ar tiksliau yra sakyti «ant žemės », ar « žemėje »? Atsakė-abi formos yra priimtinos. Nustojus prof. A. Salio bendradarbiavimo, neieškojau kitų pagelbos, o ėmiausi vienas pats, kaip ir J. Skvireckas, visos atsakom ybės ant savęs. Tai pareikalavo iš manęs didelių pastangų, bet praturtino mano lietuvių kalbos pažinimą. Pradėjau nuo Jono evangelijos ir baigiau A paštalų Darbų knyga. Dirbau virš penkiolikos metų. Darbas buvo sunkus, bet mielas. Bevers2

Turinys

i8 damas mokiausi ir išmokau daug. Ne tik dirbau, bet ir m eldžiausi. D augeliu atvejų maldos m etu suvokdavau, ko studijuodamas nepajėgdavau suprasti^ Norėčiau, kad skaitytojai sk aitytiį lietuviškai perduotą E va n gelijos Žodį su tokiu pačiu tikėjim u i:: meile, su kokiu aš jį verčiau ir aiškinau. 3. Pasisakius kodėl ėmiausi versti ir kaip verčiau, tenka dar vieną k itą žodį pasakyti, kiek šis vertim as galės buti naudingas. Tikroji šio vertimo vertė ir naudingumas, manau, turėtų priklausyti nuo pridedamų prie teksto paaiškinimų. Noriu tikėti, kad paaiškinimai darys patį tekstą patrauklesnį, nes leis jį lengviau ir giliau suprasti. Aiškindamas, nesileidau į žodinę teksto kritiką. Ji įdomi tik m okslininkams, o ne eliniams tikintiesiems ir net nei pamokslininkams. P asitikėjau ir rėmiausi tais, kurie y ra biblinės graikų kalbos tikri specialistai. Daugiausia naudojausi Max Zervvick, Analysis Philologica N.T. Graeci, Romae 1960. Paisiau taip pat J.-M. Lagrange, J. Knabenbauer ir k . komentarų į keturias evangelijas. Vengiau taip pat leistis į nagrinėjimą įvairių nesutarimų b ei nuomonių skirtum ų tarp egzegetų. Ginčijam ais klausimais, stengiausi paduoti ir paremti tą nuomonę bei tą aiškinimą, kuris man atrodė tikslesnis bei priimtinesnis. Visų pirma ir virš visko siekiau išryškinti teksto m intį ir atskleisti Evangelijos m okom ąją prasmę. Studijavau, meldžiausi, padariau, kas buvo įmanoma, kad teisingai supras,čiau ir tiksliai perduočiau Dievo apreikštą Žodį. Bučiau tikrai tobuliau šį didelį darbą atlikęs, jei bučiau galėjęs atsidėti vien šiam. D eja, turėjau eiles kitų darbų bei įsipareigojimų. Prie vertimo bei aiškinimo darbo turėdavau tik pribėgdamas dirbti. Sunku būdavo susikaupti ir įsigilinti, nes Kolegijos ir kiti reikalai nuolat versdavo knygas padėti į šalį. Aiškinim ai gal galėjo buti sintetiškesni ir kalbos atžvilgiu sklandesni, bet tai butų pareikalavę tiek laiko, kiek aš negalėjau aukoti. Y ra pasikartojim ų, yp ač atskirose evangelijose, kai kalbam a apie tuo pačius dalykus. Jų tačiau sąmoningai nevengiau, nes norėjau, kad skaitytojas čia pat prie kiekvieno teksto rastij paaiškinimą. Aiškindamas, rėmiausi įvairiais komentarais, kurie yra nurodyti bibliografiniame sąraše, pridėtame prie kiekvienos paskiros evangelijos. Jei visas šv. Raštas, kaip nurodo šv. Paulius, «yra Dievo įkvėptas ir naudingas m okyti, barti, taisyti, auklėti teisume, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam d a rb u i» /2Tim 3,16-17/, tai tuo labiau evangelijos, kadangi tiesioginiai paduoda paties Kristaus žodžius. Todėl noriu tikėti, kad šis mano sunkaus darbo veikalas, talpinąs evangelijų vertim ą ir aiškinimą, padės lietuviui tikinčiajam tapti tobulesniu ir veiklesniu K ristaus Mistinio K ulio nariu. Tebus šis mano darbas padėkos ir pagarbos pareiškimas arkiv. J. Skvireckui, kuris buvo mano m okytojas; vysk. V. Padolskiui, kuris buvo ir m okytojas ir bendradarbis; prel. L. Mendeliui, kuris paragino imtis šv. Rašto vertim o ir patį vertim ą bei išleidim ą finansiškai parėmė: tik jo dėka šis veikalas gali išvysti pasaulio šviesą.

Turinys

III

V. J. KRISTAUS EVANGELIJA PAGAL KETURIUS EVANGELISTUS i. E v a n g e l i j a - graikiškai evangelion išreiškia gerą, džiugią naujieną. Pas klasikus, o taip pat ir kasdienėje graikų kalboje evangelion, daugiskaitoje evangeliai, turi ne tik profaninę, bet taip pat ir religinę prasmę: kartais pažym im a atlyginim as u ž gerą žinią; kartais nurodoma padėkos atnašos; kartais-pačios šventės padėkai pareikšti. S. Testam ente ebraiškas bišar, kuris graikiškai verčiam as evangelidzein, turi ne tik religinę, bet taip pat mesijaninę prasmę /Iz 52,7; 6o,6: Ps 96,2/. N. Testam ente evangelion yra geroji Naujiena apie Kristų, Mesiją, kuris būdamas Dievas, tapo žmogumi, kad savo kančia ir m irtimi laimėtų nuodėmių atleidimą, o savo prisikėlimu u žtikrin tų tiems, kurie tik i į jį, am žinąjį gyvenim ą. Pats Kristus skelbė šią gerąją Naujieną, apsireikšdamas kaip Dievo Sūnus ir Atpirkėjas; nurodydamas, jog Dievo karalystė yra jau atėjusi; mokydamas, kokia yra ši Dievo karalystė ir kokie turi būti jos piliečiai. Visa tai buvo Evangelija, buvo geroji Naujiena /Mt 24,14; 26,13/. Šią gerąją Naujieną skelbti ir nešti iki žemės pakraščių Kristus patikėjo apaštalams, kuriuos šiai misijai parinko, pašaukė ir parengė, apreikšdamas visas D ievo karalystės paslaptis. /P lg Mt 13,11/ Prieš žengdamas į dangų Jėzus, pažadėjęs atsiųsti šv. D vasią, kalbėjo apaštalams: « K ai šv. D vasia nužengs ant jūsų, jūs gausite galios ir būsite man liud ytojai Jeruzalėje, visoje Judėjoje, Samarijoje ir iki žemės p a k ra ščių » /ApD 1,8/. A paštalai vykd ė Jėzaus įsakym ą. Jie ėjo iš Palestinos į visus kraštus, skelbė Kristų-Išganytoją, liudijo apie ji visiems ir visur; ir šis jų liudijimas buvo geroji Naujiena-Evangelija. /P lg A pD 13,305/. Šv. Paulius savo laiškuose E vangeliją mini 66 kartus. Ji jam yra: D ievo /Rom 1,1/, Kristaus /Rom 1,9/ džiugioji Naujiena. Jis skelbiu šią Naujieną, apie ją liudija tokiu pačiu autoritetu, kaip kiti apaštalai, ka dangi Jėzus ir jam, kaip ir D vylikai, apreiškė Dievo karalystės paslaptis. /Plg Gal 2,2-10/. E vangelija taigi yra viena. Ji yra pats Kristus: Dievas-Žmogus, Išganytojas-Dievo karalystės žemėje Įkūrėjas. Apie ją autentiškai liudija tik apaštalai ir jiį įpėdiniai su Petru priešakyje. T ik jų liudijim ą reikia priim ti /ApD 2,42; Gal 1,6-9; 2 J 011 I0į- Vadinasi, kaip B a žn y čioje visa ateina iš viršaus: iš Kristaus, taip ir E vangelija savo kilme yra iš viršaus: iš Kristaus ir iš apaštalų liudijimo, o ne iš žmonių prisiminimų, iš tikinčiuosiuose paplitusių pasakojimų.

Turinys

20 2. Evangelijos s k e l b i m a s . — Vykdydam i Kristaus paliepim ą /Mk 16,15/ apaštalai ėjo į plačiuosius pasaulio kraštus ir skelbė E van geliją žodžiu, liudydam i apie Kristų-Išganytoją. Pradžioje apaštalai neturėjo nei laiko, nei sąlygų imtis surašyti E van geliją raštu. Vienok B a žnyčia nuo pat pradžios buvo paveldėjusi S. Testam entą. A paštalai žinojo, kad Mozė Įstatym ą ne tik žodžiu paskelbė, bet ir raštu perdavė. Jie taip pat žinojo, kad pranašai ne tik žodžiu skelbė Dievo žodį, bet ir raštu daug k ą surašė ir paliko ate ities kartoms. Taigi ilgainiui ir apaštalai, o taip pat ir tikintieji pradėjo jausti reikalą Evangeliją, bent dalinai, palikti ir raštu. /Plg Eus. H .E. III, 24,3-5: MG 20,265/. E vangeliją baskelbiant įvairiuose kraštuose, tikin čiųjų skaičius augo, krikščioniškos bendruomenės dygo ir gausėjo. Apaštalai pradėjo nepajėgti asmeniškai visur atsilankyti; o atskiros bendruomenės šaukėsi jų patarimų, jiĮ pagalbos. Atsirado taigi būtinas reikalas griebtis ir plunksnos, k ad laiškais atsakytų į klausimus, duotu nurodymų. Y p a č šv. P au lius ėmėsi rašyti laiškus atskiroms Bažnyčiom s. Krikščioniškos bendruomenės apaštalų laiškus gerbė ir laikė lygiom is su įkvėptom is S . Testam ento š v . knygomis. Apaštalam s senstant ir pam ažu išmirštant tiems, kurie buvo asmeniškai m atę ir girdėję Jėzų, tikintieji pradėjo rūpintis, kad pati E va n gelija būtų paduota ir raštu. Jie taigi pradėjo prim ygtinai prašyti, kad apaštalai pasirūpintų savo liudijim ą apie K ristų palikti raštu. /P lg Klem . A: H yp. in iP etr: MG 9,732/. Iš čia buvo pradėta imtis iniciatyvos perduoti E vangeliją raštu. Lukas mini, kad pirma jo daugelis jau buvo ėmėsi surašyti atskirus Evangelijos laktus /Lk 1,1-3/. B ažn yčia tačiau priėmė ir įkvėptom is pripažino tik k eturias Evangelijos knygas, kurios drauge su kitomis N.T. knygom is buvo saugojamos ir perduotos kaip įkvėptas Dievo žodis iki musų laikų. R ašytų evangelijų tekstus cituoja jau Klem ensas Rom ietis, I šm pabaigoje /92-101/, ir Ignatius Antijochietis, II šm pradžioje /107-108/, laiške Smirnos bažn yčiai /VII, 2/. Jie tačiau nemini evangelistų vardų. Apie 130 metus Papijas mini du pirmuosius ir ketvirtą jį evangelista, būtent, Matą, Morkų ir Joną /Eus. H .E. III, 39,16: MG 20,300/. O antro šm pabaigoje /178-188/ Ireniejus mini visus keturis evangelistus /C. Haer. III, 9,1-11: MG 7,844/. Origenas aiškiai pabrėžia, jog B a žn yčia priima tik keturias Evangelijos knygas, būtent, pagal Matą, Morkų, L uką ir Joną /In Mt: MG 13,829/. Vadinasi, B ažn yčia pripažįsta vieną Kristaus Evangeliją, kuri yra paduodama keturiose knygelėse, parašytose ketu rių skirtingų autorių. Jau antro šm pabaigoje ir trečio pradžioje šios keturios Evangelijos knygelės turi pridėtus pavadinimus pagal jų autorius, būtent, pagal Matą, pagal Morkų, pagal Luką, pagal Joną. /Plg Ireniejus, C. Haer III, i r , 8: MG 7,885; Klem ensas A , Strom I, 2: MG 8,890 ir k./. 3. E v a n g e l i s t a i . — Pagal sutartinį krikščioniško Padavim o liudijim ą pirmoji Evangelijos knyga buvo parašyta Mato; antroji-Morkaus; trečioji-Luko; o ketvirtoji-Jono. Šis krikščioniškas Padavim as buvo visuotinai priimtas ir tikėtas B ažn yčioje nuo pradžios iki 19 šm. T ik 19 šm. racionalistai pradėjo kelti kai kurių abejojim ų dėl evangelijų autentiškumo ir jų istoriškumo, Atsirado vadinam a istorinė kritika, šaltinių išsigalvojim ai ir literatūrinių formų ieškojimai ir taikym ai, kur reikia ir kur nereikia. Visa tai, remiantis ne istoriniais dokumentais, bet veikiau filosofiniais išvedžiojim ais, siekiant vieno tikslo, būtent, pa-

Turinys

21

neigti Evangelijos knygose bei liudijime antgam tinį elementą, ir taip atim ti jai įrodomąją galią, kad K ristus ynu Dievas, Išganytojas, o jo mokslas yra Dievo žodis, rodąs kelią į am žinąjį gyvenim ą. Du iš evangelistų buvo apaštalai — Matas ir Jonas — ir du betarpiai apaštalų m okiniai — Morkus ir Lukas; M orkus-Petro m okinys, Lukas-Pauliaus. Pirmosios trys evangelijos buvo parašytos beveik tuo pačiu metu: apie 60-64 m. K etvirto ji evangelija buvo parašyta vėliau: pirmo šm pabaigoje. Pirmos trys yra artimos tarp savęs ne tik parašymo laiku, bet taip pat ir turiniu. K etvirto ji yra gana skirtinga nuo pirmųjų trijų. P irmose trijose smulkiai aprašoma Jėzaus apaštalavim as Galilėjoje, kreipiant daugiau dėmesio į faktus ir įvykius. Ketvirtoje-daugiausia kalbama apie Kristaus veiklą Judėjoje ir Jeruzalėje, kreipiant daugiausia dėmesio į Jėzaus kalbas besiginčijant su žydais. 4. S i n o p t i n ė s e v a n g e l i j o s . — T rys pirmosios evangelijos yra tiek panašios, kad atrodo lyg būtų vieno to paties pasakojimo trys skirtingi atpasakojim ai. Dėl šio jos paprastai vadinamos sinoptinėmis, t.y. tartum būtų tokios, kurias, sugretinus, galim a vienu žvilgsniu apžvelgti. Pas M atą grynai nuosavo yra m aždaug vienas trečdalis. Pas Morkų sava randame tik apie vieną dešimtadalį. Lukas grynai savo paduoda apie pusę viso pasakojimo. Vadinasi, trys pirmosios evangelijos, nors būdamos tarpsavęs panašios, turi nem aža ir skirtingumų; ir jų turi ne tik tame, kas kiekvienai yra sava, bet ir tame, kas bendrai aprašoma. Iš čia kyla vadinamas sinoptinis klausimas: kaip išaiškinti tapatum ą ir išspręsti skirtingumus? P a n a š u m a i gali būti aiškinami ir išaiškinami, turint prieš akis eilę aplinkybių. Visų pirma reikia atsiminti, kad evangelistai tikrai paduoda vienos ir tos pačios Kristaus Evangelijos, kaip apie ją liudijo apaštalai, ir kaip šį jų liudijim ą perdavė žodinis Padavim as, trejopa, versiją. K ai kalbam a apie tą patį asmenį, kai aprašoma tie patys įvykiai, kai atpasakojam a tos pačios kalbos, aišku, jog turi būti panašumo; jei jo nebūtų, reikėtų stebėtis. Be to, yra galima ir tiespanašu, kad trys pirmosios evangelijos jų dabartinėje redakcijoje turi tarpsavį priklausomumą. Nėra jokios abejonės, kad Lukas, rašydamas savo evangeliją bus naudojęsis kitomis, prieš tai parašytom is evangelijom is, būtent, Mato ir Morkaus. Jis tai netiesioginiai pats pasako evangelijos įvade /Lk 1,1-3/. Nėra negalima, kad Morkus, kuris iš Romos lankėsi Palestinoje, bus tu rėjęs progos susipažinti su Mato evangelijos originaliniu-aramaiškuoju tekstu. O tas, kuris vėliau Mato evangeliją vertė į graikų kalbą, versdamas, galėjo turėti prieš akis Morkaus ir gal ir Luko evangeliją. Iš čia lengvai galėjo atsirasti sinoptinėse evangelijose ne tik panašumo, b et net ir žodinio tapatumo. S k i r t i n g u m a i savo ruožtu gali būti įvairiai išaiškinami. Visti pirma trys evangelistai rašė skirtingiems skaitytojam s ir turėjo prieš akis skirtingą tikslą. Be to, jie rašė remdamiesi skirtingais šaltiniais ir buvo veikiam i skirtingų asmenų įtakos. Matas galėjo būti paragintas parašyti evangeliją krikščionim s iš žydų apaštalo Jokūbo, Viešpaties pusbrolio, pirmo Jeruzalės vyskupo, kuris buvo laikomas B ažn yčios kolona /Gal 2,9/, ir y p ač rūpinosi krikščionimis iš žydų /ApD 21,16-21 /. Matas parašė evangeliją aram ajų kalba ir skyrė ją Palestinos žydams-krikščionims. Rašydam as žydam s, jis visų

Turinys

22 pirma stengėsi iškelti ir parodyti, kad Jėzus yra tikrai Dievo žadėtasis ir siųstasis Mesijas. Jis, kalbėdamas apie Jėzų, dažnai cituoja S. Testamento pranašystes, nurodydamas, k aip jos yra išsipildę Kristuje. Jis stengiasi apleisti tai, kas žydam s galėjo nepatikti, ar neigiamai juos nuteikti; ir, priešingai, iškelia ir pabrėžia, kas rodo Jėzaus meilę Izraeliui; kur Jėzus pirmoje eilėje stato žydus. /Plg. Mt 5,47; 10,5; 15,26 ir k./ Morkus rašė romėnams. Jis surašė, ką ir kaip Petras liudijo apie Kristų. Morkaus skaitytojai taigi buvo daugumoje aukštesnės kultūros žmonės-romėnai, kilę iš pagonių. Jis todėl pristato Jėzų ne kaip Mesiją, bet kaip D ievo Sūnų; ir, pristatydam as jį kaip D ievą, nesiremia S. Testam ento pranašystėmis, bet jo padarytais stebuklais. Pasakojime Morkus yra aiškus, gyvas, smulkmeniškas, bet drauge sintetiškas ir įtikinantis. Lukas savo evangeliją skyrė krikščionims iš pagonių, kurie priklausė elenistiniam pasauliui ir kultūrai. Jis, prieš rašydamas susipažino ir išstudijavo, kas k itų jau buvo parašyta apie Jėzų ir jo Evangeliją; jis taip pat kruopščiai surinko žinias iš tų, kurie asmeniškai Jėzų buvo m atę ir girdėję j L k 1,2/; vienok daugiausia sekė ir užrašė, ką ir kaip jo m okytojas Paulius liudijo apie Kristų. Jis pristato Jėzų kaip Išganytoją, kaip gailestingąjį D ievą, kaip gerąjį Ganytoją, kuris neša išganym ą v isiems: ne tik žydams, bet ir pagonims. Rašydm as krikščionims iš pagonių, jis apleidžia tuos Kristaus pasakymus, kurie pagonims būtų buvę nemalonu girdėti /Mt 10,5; Mk 7,27/. Priešingai, Lukas mini ir pabrėžia tai, kur Jėzus prisistato ar yra pristatomas kaip visų Išganytojas; ne tik kaip Izraelio garbė, bet taip pat ir kaip pagonių šviesa /Lk 2,31-32/. K aip Jonas aiškiai pabrėžia, evangelistai savo evangelijose tik m ažą dalį užrašė to, ką Jėzus buvo kalbėjęs ir įvykdęs. Jonas rašo: « Y ra daug dar ir kitų dalyką, kuriuos Jėzus padarė. Jei kiekvienas jų būtų atskirai parašytas, tai manau, kad visas pasaulis negalėtų sutalpinti tų knygų, lcurias reikėtų p a ra š y ti» /Jon 21,25/. Iš turėtos gausios m edžiagos evangelistai pasirinko tai, ką jie matė reikalinga ir naudinga tam tikslui, kurį turėjo prieš akis imdamiesi rašyti evangeliją. Jie taigi, nors daug ką paduoda bendro, nem aža mini ir skirtingų dalykų; o kai kada, rašydami apie tuos pačius įvykius, juos kiek skirtingai nusako. Pats K ristus tik riausiai, lankydam asis įvairiose vietovėse, bus kalbėjęs vienur ir kitur ta pačia tema, bet kiek skirtinga forma. K aip misijonieriai, vesdami misijas įvairiose parapijose, kalba daug-m až tomis pačiomis temoms, bet ne tais pačiais žodžiais; kai ką išleisdami, kai ką pridėdami; taip ir Kristus, keliaudamas po Galilėją ir eidamas iš miestelio į miestelį, kalbėjo kartais ir ta pačia tema, bet vis kiek skirtingai: kai ką išleisdamas, kai ką pridėdamas, kai kur kitaip m intį formuluodamas. Evangelistai buvo laisvi pasirinkti vieną ar antrą versiją, kaip buvo girdėję, kaip atsiminė, ar kaip jų siekiamam tikslui geriau tiko. Iš gausybės medžiagos evangelistai stengėsi kiek galima daugiau paduoti, b et suglaustai, sugretinant ir sujungiant panašius, bet skirtingus dalykus. A tsitiko todėl, kad, kur vienas mini vieną faktą, kitas kalba apie du, nenurodydamas skirtingų aplinkybių, kuriose vienas ir kitas įvykis atsitiko. Tokiu būdu atsirado evangelijose skirtumų, kurie galėtų atrodyti prieštaraujantys, bet tikrum oje tokie nėra, turint prieš akis, kad evangelistai nėra nei. kronistai, nei istorikai, o Kristaus ir jo Evangelijos ištikim i liudytojai. 5. E v a n g e l i j ų p o b ū d i s . — Evangelijos yra istoriniai dokumentai, bet nėra nei istorija, nei biografija, o veikiau liudijimas apie K ristų-Išganytoją. Evangelistai nesiekė išstudijuoti visą Jėzaus gyven i-

Turinys

23 m ą ir jį aprašyti dokumentuotai. Jie siekė pristatyti K ristų kaip Mesiją, D ievo Sūnų, kad, kurie tiki į jį, «turėtų jo vardu am žinąjį g y v e n im ą » /Jon 20,31/ Nežiūrint, kad evangelistai nepaduoda pilno chronologinio Kristaus gyvenim o aprašymo, jie tačiau paduoda faktus istoriniai tikrus. Jie liudija apie K ristų su giliu įsitikinimu ir pilnu istoriniu tikrumu, kad visi ir kiekvienas galėtų įsitikinti ir tikėti į Jėzų, kaip istorinį asmenį, bet skirtingą nuo vašų kitų; kuris buvo žmogus, bet drauge ir Dievas; kuris kentėjo ir mirė, bet prisikėlė iš numirusiųjų; kuris nugalėjo nuodėmę ir įgalino žmogų grįžti prie D ievo, tapti jo įsūniu ir paveldėti amžinąjį gyvenim ą. Šv. Jonas užtikrina: « K as buvo nuo pradžios, ką girdėjome, k ą savo akimis matėme, ... tai skelbiame jums, kad ir jus turėtum ėte su mumis draugystę ir kad musų bendradarbiavimas būtų su Tėvu ir su jo Sūnumi, Jėzumi Kristum i » /I Jon 1,1-3/. Tas pats Jonas savo evangelijos pabaigoje prim ygtinai pabrėžia: a Y ra tai tas mokinys, kuris liudija apie šituos dalykus; ir mes žinome, kad jo liudijim as yra t ik r a s » /Jon 21,24/. G šv. Lukas savo evangelijos pradžioje, kreipdamasis į Teofilių, rašo: « Kadangi daugelis ėmėsi suredaguoti pasakojim ą apie musuose įvykusius dalykus, kaip juos mums yra perdavę tie, kurie buvo m atę ir yra tapę Žodžio tarnais: pravartu tad atrodė ir man, kuris esu viską nuo pat pradžios rūpestingai ištyręs, parašyti tau, kilnusis Teofiliau, nuosekliai, kad žinotum tikrum ą tų dalykų, kurių esi išmokytas. » /Lk 1,1-4/ Evangelistų ištikimumas liudijime apie K ristų, jų artumas pačiam Išganytojui matosi iš pačių evangelijų tekstų. K ristus mokė aram ajų kalba. Evangelistai, išskyrus Matą, rašė graikiškai, bet visose keturiose evaugelijose yra aiškiai pastebimas semitiškas pagrindas: semitiškas galvojimo būdas, semitiški išsireiškimai, semitiški žodžiai. Visa tai rodo jų autentiškum ą ir istoriškumą. Mat, jei evangelijos butų buvusios vėliau suredaguotos, ju k redaktoriai būtų tikrai pasirūpinę išlyginti stilių, išdailinti kalbą, o taip pat geriau suderinti vadinamus nesutarimus ar tariamus priešingumus tarp vienos ir kitos evangelijos teksto. To viso nėra, kadangi jos yra ne kokių redaktorių darbas vėlesniais laikais, o veikiau yra parašytos apaštalų ir betarpių jų mokinių, kai K ristaus a tminimas buvo dar visai gyvas; kai g yv ų jų tarpe buvo dar nem aža tų, kurie asmeniškai Jėzų buvo m atę ir girdėję. Jie rašė, rūpindamiesi ne stiliumi, ne kalba, ne moksliniu nuoseklumu, bet verčiau visu ištikimumu liudyti apie K ristų, ką patys buvo m atę ir girdėję, ar ką iš kitų buvo patyrę. Šitai patvirtina visuotinas krikščioniškas Padavim as. Nesiskaity ti su pačių evangelistų tvirtinim ais ir su visuotinu Padavim o liudijim u apie evangelijų autentiškum ą ir istoriškumą, reikėtų šiam turėti labai rimtus argumentus, labai stiprius įrodymus. B et racionalistai ir naujieji modernistai tokių argumentų neturi. Jų kritika iš evangelijų reikalauja to, ko niekas nereikalauja iš jokio kito istorinio veikalo ar dokumento. Jie mato priešingumus, kur jų nėra, ar kur jie, kaip aukščiau pastebėjome, lengvai gali buti išaiškinami. Jie kabinėjasi prie atskirų žodžių, iš jų daro sprendimus, kai tuo tarpu evangelistai rūpinosi ne žodžiais, ne stiliumi, o faktais ir mintimi, kad parodytų K ristų ne istorijos rėmuose, o g y v ą ir gyvenantį M okytoją-D ievą. Racionalistai savo kritika nesiekė ir nesiekia evangelijas padaryti istoriniai tikresnėmis, bet verčiau nori joms paneigti tai, kas yra esminio, būtent, antgam tinį charakterį, kad tuo būdu atim tų joms tikėjim o šaltinio galią. Atsim intina, kad krikščionys nuo pat pradžios priėmė ir įkvėptomis laikė kaip S. Testam ento taip ir N. Testam ento šv. knygas; jas gerbė

Turinys

24 ir saugojo, nepaliesdami nei taško, kaio tai darė ir žydai. Šv. Paulius, įspėjęs Titą, kad tie, kurie nori dievotai gyven ti Jėzuje Kristuje, bus persekiojami; o pikti žmonės ir apgavikai eis nelabyn, klaidindam i ir klaidinami, ragina jį, sakydamas: « Be': tu pasilik prie to, ką išmokai ir kuo esi įsitikinęs, žinodamas, iš kurių išmokai, ir kad nuo m ažų dienų žinai šv. Raštus, kurie gali tave padar y ti išmintingą, kad per tikėjim ą pasiektum išganymą, kuris yra Jėzuje K ristuje. » Ir priduria: « K iek vienas D ievo įkvėptas Raštas yra taipgi naudingas pamokymui, kaltės įrodymui, pataisym ui, ugdjunui daryti, kas teisinga » feTim 3,12-16/. O šv. Petras, priminęs, jog pats dangiškasis Tėvas liudijęs apie Jėzų, kai jis pasirodė jiems dangiškoje savo garbėje ant Taboro kalno, tęsia, sak y damas: «Taip mes turime juo labiau patikim ą pranašų žodį. Jūs gerai darote, kreipdam i į jį dėmesį, lyg į kokį žiburį šviečiantį tamsoje, kol praauš diena ir aušros žvaigždė užtekės jūsų širdyse. Pirm oje eilėje jūs turite žinoti tai, kad jokia pranašystė nėra savavališko aiškinimo dalykas, nes ne žmogaus valia yra kada nors atėjusi pranašystė, bet, šv. Dvasios veikiam i, žmonės kalbėjo Dievo įkvėpti » /2Petr 1,17-21/. Vadinasi, krikščionys nuo pat apaštalų laikų priėmė šv. R aštą kaip įkvėptą D ievo žodį. Jį tikėjo, juo naudojosi, ji gerbė, jį laikė šventu, jo nedrįso savavališkai aiškinti, o tuo labiau ką nors jame keisti. Jie gerai atsiminė paties Jėzaus įspėjimą, jog jis atėjo ne pakeisti, bet įvyk d yti Įstatym ą /Mt 5,17/, ir jog iš Įstatym o nepranyks nė taškelis, kol visa išsipildys /Mt 5,18/. Jų ausyse nuolat skambėjo grąsantys; Jėzaus žodžiai: « Jei kas panaikintų vieną šių, m ažiausiųjų, įsakym ų ir taip m okytų žmones, bus m ažiausias dangaus karalystėje » /Mt 5,19/. Žinant šitai visa, kas iš tikin čiųjų būtų galėjęs drįsti perredaguoti apaštalų ar jų betarpių mokinių parašytas šv. knygas? O jei tikrai būtų tai padarę su B ažn yčios pritarim u ar pavedim u, kodėl tad nebuvo nurodyta, kas tai padarė? Kodėl keturios evangelijos buvo perduotos Mato, Morkaus, Luko ir Jono vardais? K aip ir dėl ko B a žn yčia būtų leidusi ir pakentųsi tokį klaidinim ą tų šv. knygų autorių atžvilgiu, kurios yra pagrindas tikėjimo? Neabejojama, kad kai kurie apaštalai yra parašę laiškų, kurie yra laikomi kanoniškais, t.y. įkvėptais, kodėl tada neigiama, kad evangelijas bus parašę apaštalai ir jų mokiniai, kaip tai liudija ir patvirtina visuotinis B ažn yčios Padavim as; kaip tai B a žn yčia visuomet mokė ir Tridento Visuotinis Susirinkimas iškilmingai paskelbė kaip tikėjim o tiesą? /Plg Enchiridion Bibl. 57-60, p. 25S/. Žinome, kodėl evangelijų autentiškum ą bando neigti racionalistai, bet sunku suprasti, kodėl racionalistus seka kai kurie iš katalikų egzegetų. Jie juk autom atiškai stato save klaidatikių tarpe! Jie juk turėtų atsiminti šv. Jono, Apreiškim ų knygos autoriaus, įspėjimą: «A š įspėju kiekvieną, kuris klausosi šios knygos pranašystės žodžių: jei kas prie jų ką pridės, D ievas pridės jam slogų, kurios yra aprašytos šioje knygoje; ir jei kas atims k ą nors nuo šios pranašystės knygos žod žių , D ievas atims jo dalį nuo gyvyb ės medžio ir iš šventojo miesto, kaip tai aprašyta šioje knygoje » /Ap 2i,i8s/. Racionalistai gali galvoti ir rašyti, ką jie nori, mes tačiau žinome, ką B a žn yčia mokė ir moko, būtent, kad evangelijos yra tikėjim o šaltinis; kad jos yra Dievo žodis, nes evangelistai jas parašė ne iš savo žmogiško žinojimo, bet iš dieviško apreiškimo bei įkvėpimo. Šv. D vasia veikė evangelistus, kad jie im tųsi rašyti, ir kad parašytų tai ir taip, kaip buvo reikalinga ir naudinga liudyti apie K ristų, į kurį tikėdam i galime laimėti am žinąjį gyvenim ą. D ieviškas įkvėpim as viršija musų žm ogišką žinojimą. Todėl ten, kur tekstas mūsų supratimui nėra aiškus, ne klaidą

Turinys

m atyti ir teigti galime, bet verčiau galvą nulenkti privalome prieš D ievą, tikrąjį šv. knygų Autorių, išpažįstant mūsų žinojimo ribotum ą bei pripažįstant, kad, kas žmogui kartais nesuprantama atrodo, D ievui yra žinoma ir įmanoma. 6. K ai, pasakius eucharistinę kalbą, ir daugelis dėl jos piktinosi, Jėzus klausė apaštalus, ar ir jie norį a.isitraukti nuo jo, Petras atsakė: «Viešpatie, kur mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenim o žodžius. Mes įtikėjome ir žinome, kad tu Kristus, D ievo Sūnus » /Jon 6,igsĮ. K u r mes galėtume eiti? K u r turėtum e atsidurti? Jei apleistume Kristų? Jis, tiesa, atsitolino nuo musų, kad grįžtų į dangų pas Tėvą. B et jis paliko mums « amžinojo gyvenim o žo d ž iu s», ir jie 37-rą Evangelijoje, kuri yra patikėta B ažn yčiai, kurią skaitome keturiose evangelijų knygose. L aikydamiesi Evangelijos, mes galime, jei norime, laim ėti am žinąjį gyvenim ą.

Turinys

SV. EVANGELIJA PAGAL MATĄ 1. Autorius

Pirm ąją evangeliją parašė apaštalas Matas. Tai liudija krikščioniško Padavim o dokumentai /PIg. J.-M. Lagrange, St. Mathieu, Paris 1948, VII-X V/. Tai patvirtina pats evangelijos pasakojimas. Pirmosios evangelijos tekstas jau buvo plačiai žinomas antro šm. pradžioje. B ažnyčios Tėvai sutartinai pirmosios evangelijos autoriumi laikė bei nurodė M atą-Levi, apaštalą. Tarp daugelio kitų suminėtini patys autoritetingiausi liudijim ai, kuriuos pateikia Papijas: Euseb. H .E. III, 36,2: MG 20,300, Ireniejaus: Contra Haer.: MG 7,844 ir Jeronimas: De vir. iii. 3: ML 23,643. Padavim o liudijim ą patvirtina evangelijos turinys bei pasakojimas. Pirm ąją evangeliją bus parašęs apaštalas Matas. Skaitant šią evangeliją aiškiai matosi, kad ją bus parašęs žydas ir skyręs žydams; kad jis bus buvęs palestinietis ir betarpis įvyk ių liudininkas; kad jis greičiausiai bus buvęs L evi, kuris buvo pašauktas į apaštahį tarpą ir yra žinomas Mato vardu. Skaitant pirm ąją evangeliją aiškiai matosi, kad jos autorius bus buvęs žydas. Matz evangelijos kalba ir stilius nenuslepiamai išduoda jos semitiškumą. Žydiški papročiai evangelistui yra savi. Jis jų neaiškina, kaip tai daro ketvirtos evangelijos autorius. Jis argumentuoja, remdamasis S.T. pranašystėmis, kurios tik žydam s buvo žinomos, ir tik jiems turėjo įrodom ąją vertę. Pirmosios evangelijos autorius bus buvęs palestinietis, nes gerai pažįsta Palestinos geografiją, istoriją ir topografiją. Pirmosios evangelijos autorius bus buvęs betarpis įvykių liudininkas, nes pasakoja g yvai ir smulkmeniškai; cituoja įvairius pasakym us žodiniai ir paduoda visą eilę neesminių smulkmenų bei aplinkybių, kokių vėlesnis redaktorius tikrai nebūtų nurodęs, nei galėjęs nurodyti. Šitaip galėjo rašyti tik tas, kuris visa tai pats buvo matęs, girdėjęs, išgyvenęs. Pirm ąją evangeliją bus parašęs apaštalas Matas, nes joje smulkiai aprašoma šio apaštalo pašaukimas, pabrėžiant, kad jis buvęs m uitininkas; kai tuo tarpu kiti evangelistai šį faktą nutyli; ir suprantama kodėl; m at, buti muitininku žydam s buvo žeminantis dalykas. Turint visa šitai prieš akis, logiškai seka išvada, kad pirmosios evangelijos autorius tikrai yra apaštalas Matas, kaip tai ir krikščioniškas P adavim as vienbalsiai liudija. Jis ju k buvo žydas, palestinietis, mutininkas, apaštalas, betarpis įvykių liudininkas. Jis gyveno ir veikė Palestinoje, o pagal Padavim o liudijim ą evangeliją bus parašęs Palestinoje ir ją skyrė žydam s bei krikščionims iš žydų. Tie, kurie kelia abejojim ų dėl pirmosios evangelijos autentiškumo ar istoriškumo, turėtų rim tais argumentais įrodyti, kad ne Matas, o kas

Turinys

28

nors kitas butų parašęs pirmą evangeliją, ir nurodyti kas anas kitas butų buvęs. Faktas tačiau lieka faktu, kad iki šiol nė vienas nepajėgė istoriškais argumentais įrodyti, jog ne Matas bus parašęs pirm ąją evangeliją; kaip nė vienas neišdrįso nurodyti, kas kitas ir kada butų parašęs ar suredagavęs šią evangeliją. Kodėl tada neužtinkam e nei krikščioniškuose, nei profaniškuose šaltiniuose nė mažiausio įtarimo ar abejojimo dėl pirmosios evangelijos autentiškumo? Manau, kad autentiškumo neigėjai padėjo visas pastangas, kad ieškotų ir surastų kokį nors dokum entą prieš pirmosios evangelijos autentiškumą. B et nesurado. X avier Leon-Dufour, Les evangiles et l ’histoire de Jesus, Paris 1963/ pripažįsta ir apgailestauja, kad profaniniai šaltiniai neduoda istorinių liudijim ų apie evangelijų ir K ristaus istoriškumą. Mat, jie butų labiau įtikinantys, nes nešališki. Kodėl krikščioniški šaltiniai turėtų būti laikomi šališkais? Argi apaštalai ir kiti pirmieji B ažn yčios Tėvai nepaliūdijo savo raštu paliktų dokumentų savo krauju? Todėl reikia tikrai apgailėti, kad katalikai autoriai, kaip X avier Leon-Dufour /p.39/ drįsta m ažinti krikščioniškų šaltinių vertę, atrodo, vien dėl to, kad jie liudija priešingai, negu jis ir racionalistai norėtų rasti ir yra nusistatę teigti. K albam a apie įvairius šaltinius, apie vėlesnes redakcijas, bet visa tai tėra tik spėliojimai ar išsigalvojimai /Antanas Rubšys, R aktas į N .T., Putnam 1978, 113/. K o siekiama šiais spėliojimais ir išsigalvojimais? Nereikia ilgai galvoti, kad rastume atsakym ą į pastatytą klausimą. — Norima paneigti evangelijų autentiškumą, o tuo pačiu įgalinti abejoti ir jų istoriškumu, nes nenorima priimti ir tikėti tai, ką evangelijos skelbia, būtent, kad Kristus yra tikras D ievas ir tikras žmogus. Gaila, kad kai kurie katalikai egzegetai, siekdami pasirodyti esą modernus, bevelija sekti Bultm ann’ą, Dibelių ir kitus racionalistus, o ne verčiau paisyti B ažnyčios mokymo ir atkreipti dėmesį į didžiuosius katalikų egzegetus, kaip J ,M. Lagrange, A. Vaccari, S . Garoffallo ir k. K as atyd žiai skaito, kruopščiai studijuoja ir gerai pažįsta pirm ąją evangeliją, tas gali lengvai įsitikinti, kad nėra jokio pagrindo neigti jos autentiškumą; priešingai, nesunkiai suranda rim tų įrodymų, kad ji tik rai yra autentiška. Tiesa, užtinkam a kai kurių nesklandumų; randama skirtingumų, lyginant su kitomis evangelijomis; bet visa tai galima išaiškinti ir pateisinti, giliau pastudijavus tekstą, ir, atyd žiau pažinus įvairias aplinkybes, kaip tai vėliau pam atysim e, verčiant ir aiškinant tekstą. Modernieji evangelijų kritikai iš evangelistų reikalauja tokio tikslumo ir tokio tobulumo, kokio niekas nereikalauja iš kitų autorių. Nei Matas, nei kiti evangelistai nebuvo nei istorijos profesoriai, nei tituluoti teologai, nei aukšto lygio rašytojai, o tik g yv i Kristaus bei jo skelbto mokslo liudininkai bei liudytojai. Rašydam i evangelijas, jie nesiekė duoti m okslinius istorijos veikalus. Tam jie nebuvo pasirengę. Jie stengėsi atpasakoti faktus, kuriuos matė, ir kalbas, kurias girdėjo, patys būdami su K ristumi, ar visa tai sužinoję iš tų, kurie: buvo buvę su Nazareto M okytoju. Jie visa tai parašė, kad ateities kartoms paliktų g y v ą ir ištikim ą liudijim ą apie K ristų ir jo seklbtą G erąją Naujieną. Jie visa surašė, siekdami ne istoriją rašyti, bet verčiau liu d yti apie Kristų: jo asmenį, gyvenim ą, veiklą, mokslą. Matas buvo betarpis Kristaus apaštalavim o liudininkas. Jis visa aprašė, ką buvo matęs, išgyvenęs, girdėjęs, ir kaip vėliau atsiminė. O ko pats nebuvo matęs ir girdėjęs, tai aprašė, kaip iš kitų buvo sužinojęs. Nėra įtikinamo pagrindo prileisti, kad Matas, rašydamas, butų naudojęsis Morkaus evangelija, kaip tai tegia racionalistai ir kai kurie iš ka-

Turinys

29 talikų autorių /Xavier Leon-Dufour, op. cit., 234S1. Tuo atveju ju k būtų turėjęs išvengti visos eilės skirtumų, kurie užtinkam i šiose dviejose evangelijose, y p ač kas liečia įvairias smulkmenas bei nereikšmingas aplinkybes. O esami bendrumai bei panašumai tarp pirm ųjų trijų evangelijų pilnai išaiškinami tuo, kad visi trys evangelistai atpasakoja tuos pačius įvykius ir tas pačias Jėzaus pasakytas kalbas, apaštalaujant Galilėjojie; o paskui aprašant kančią Jeruzalėje. 2 . Kalba ir stilius

Krikščioniškas Padavim as liudija, kad Matas savo evangeliją parašė ebrajų-aram ajų kalba /Simon-Dorado, Praelectiones Bib., Taurini 1947, vol. I, 3 6 S S ./ Tai vienintelė N.T. knyga parašyta semitų kalba. Visos kitos N.T. knygos buvo parašytos graikiškai. Mat, tuo m etu graikų kalba Romos im perijoje buvo vyraujanti literatūrinė kalba. Todėl ir Mato evangelija greitai buvo išversta į graikų kalbą. Jau I šm. gale ir II pradžioje graikiškas šios evangelijos vertim as B ažn yčioje buvo žinomas ir vartojam as /Simon-Dorado, Prael. Bib. N .T. I , 36-37/. Laikui bėgant ebraišlcas-aramaiškas pirmosios evangelijos tekstas galutinai užleido vietą graikiškam vertim ui. T ai įvyko todėl, kad krikščionybė rado daug derlingesnę dirvą tarp pagonių, negu tarp žydų; o pagonys kalbėjo graikiškai; net ir žydai diasporoje dažnai kalbėjo graikų kalba. Nenaudojamas pirmosios evangelijos originalinis tekstas liko užm irštas ir žuvo, o graikiškas vertim as buvo B ažn yčios priim tas ir pripažintas oficialiu, t.y . kanonišku tekstu. Kas ir kada paruošė pirmosios evangelijos graikiškąjį vertim ą, tik slių žinių neturime /Jer., De vir. iii., 3: ML 23,643/. Vertinant graikišk ą jį šios evangelijos vertim ą, nors ne visi antoriai yra vienos nuomonės, tačiau išsami ir o bjektyvi teksto kritika leidžia m anyti, kad vertimas, tiesa, yra laisvas, bet esmėje ištikim as ebraiškam originalui /J.-M. Lagrange, St. Mt. CX IIss; Simon-Dorado, Prael. B ib., N.T. I, 40/. 3 . T ikslas ir paskirtis

Matas, atpasakodamas Kristaus gyvenim o ir veiklos įvykius, pirmoje eilėje turėjo prieš akis dvasinę jų prasmę, o ne istorinį pobūdį. Remdamasis istoriniais įvykiais, siekė įrodyti, kad Jėzus iš Nazareto tikrai buvo žadėtasis Kristus-Mesijas, ir kad jis buvo, ne kaip kiti Dievo siųstieji pranašai, žmogus iš žmonių, bet tikras Dievo Sūnus, prisiėmęs žm ogišką prigimtį: žodžiu, buvo Dievas-žm ogus. Šitai Matas siekia įrodyti, kad atm estų žydų skleidžiamus priešingus teigimus; kad įtikintų geros valios žydus priim ti K ristų, įtikėti į jį. Turėdamas šį tikslą prieš akis, Matas atpasakoja bei aprašo įv y kius, paisydam as daugiau loginio, negu chronologinio ryšio, kad taip galimai daugiau išryškintų bei pagrįstų jo siekiam ą apologetinį-dogmatin į tikslą. Žydai pripažino, kad Jėzus save laikė Mesiju ir Dievo Sūnumi, bet jie teigė, būk jis šitai savinęsis neteisėtai-nepagrįstai. Jie tvirtino, kad Jėzus apgaulingai dėjęsis Mesiju. Štai kodėl Matas įrodinėja, kad žydai klydo nepripažindam i Jėzaus Mesiju. Jis įrodinėja, remdamasis S.T. pranašystėmis. Atpasakodam as Jėzaus gyvenim o ir veiklos faktus, Matas nurodo, kad tai, ką pranašai nusakė apie ateisimą Mesiją, išsipildė Jėzaus

Turinys

30 asmenyje. Taigi, kas priima ir tik i S .T ., turi tikėti ir į Jėzų Kristų. Be to, Matas pabrėžia, kad Jėzus, ką žodžiu skelbė, daromais stebuklais patvirtino ir įrodė, jog tikrai yra D ievo Sūnus. Faktas, kad Matas dažnai cituoja S.T. ir įrodinėja, jog pranašystės išsipildė Jėzaus asm enyje, rodo ir neleidžia abejoti, kad savo evangeliją jis parašė ir skyrė žydam s bei krikščionims iš žydų. Tai patvirtina ir pats rašymo būdas. Mat, Matas, cituodam as ebraiškus-aramaiškus žodžius, jų nepaaiškina, nes jie jo skaitytojam s buvo suprantami. Priešingai elgiasi ketvirtosios ir antrosios evangelijos autoriai. Jie ebraiškus žodžius paaiškina, nes žinojo, kad jų evangelijų skaitytojai ebrajų kalbos nemokėjo. 4 . Turinys

Mato evangeliją galima skirstyti į tris dalis. Pirmoje trumpai aprašoma slaptas Jėzaus gyvenim as, iškeliant ir pabrėžiant jo mesijanišką ir dievišką kilmę /1-4/. Antroje-plačiai kalbama apie Jėzų, kuris, skelbdamas evangeliją Galilėjoje ir kaimyniniuose kraštuose, Judėjoje ir Jeruzalėje, prisistato kaip Mesijas ir Dievo Sūnus /4,12-25,46/. Trečioje-paduodama kančios istorija, nurodant, jog visa tai įvyko, nes taip pranašai apie Mesiją buvo pranašavę; nes tai pats Tėzus iš anksto nusakė ir paskelbė I26-28I. 5. Parašym o laikas ir vieta

Krikščioniškas Padavim as aiškiai liudija, kad Matas pats pirmas parašė savo evangeliją /Simon-Dorado, Prael. Bibl. N .T., I, 51/. Iš pačios evangelijos turinio galima spręsti, kad ji bus buvusi parašyta greičiausia tarp 50 ir 60 metų. Pirm oji evangelija turėjo buti parašyta prieš 70 metus, nes Jeruzalės sugriovimas, kas įvyko 70 metais, nusakomas kaip pranašystė, o ne kaip įvykęs faktas. Jei evangelija butų buvusi parašyta po 70 metij, tai evangelistas ar redaktorius butų tikrai nurodęs ir pabrėžęs, kad visa tai įvyko, kaip K ristus buvo pranašavęs. Juk tai butų dar vienas, ir puikus, argumentas įrodyti, kad Jėzus tikrai yra Mesijas. Matas savo evangeliją tikriausiai parašė, kai buvo ir kol buvo P alestinoje, nes rašė ebrajų kalba ir skyrė žydam s. Tiesa, nem aža žydų gyveno ir diasporoje, bet šieji daugumoje vartojo graikų kalbą. Matas tikriausiai Palestinoje pasiliko bent iki 50 metų. Jis ju k dalyvavo, drauge su kitais apaštalais, Jeruzalės susirinkime, kuris įvyko tikriausiai 50 metais /ApD 15,1-12/. Klem ensas Alksandrietis /Paed. 2,1/ ir Euzebijus /H.E. III, 24.6/ mini, kad Matas, palikęs Palestiną, skelbė evangeliją įvairiuose kraštuose. Tačiau tikslių žinių, kada Matas išvyko iš Palestinos, kad skelbtų evangeliją kituose kraštuose, neturime. Atrodo, kad Matas savo evangeliją bus parašęs prieš 60 metus. Mat, jis pirmasis parašė evangeliją. Iš Padavim o tačiau žinome, kad antroji ir trečioji evangelija turėjo buti parašytos tarp 60-63 metų. Vadinasi, Matas bus parašęs prieš tai. Iš k itos tačiau pusės pirmoji evangelija vargu ar galėjo buti parašyta prieš 50 metus. Mat, kai kurios pačioje evangelijoje u žtinkamos pastabos /Mt 27,8; 28,5/ verčia m anyti, kad evangelija bus buvusi parašyta kuriam laikui po Kristaus įžengimo į dangų praslinkus. Evangelisto paduodamos pastabos — «iki šiai dienai » — leidžia m anyti, kad nuo įvykio iki to meto, kai evangelija buvo rašoma, buvo praslinkę

Turinys

31 eilė metų; bet iš kitos pusės taip pat leidžia spręsti, kad su K ristaus kančia susiję įvykiai dar buvo g yv i žmonių atm intyje, kas reiškia, kad evangelija bus buvusi parašyta ne per daug m etų praslinkus. Iš čia išvada, kad Matas savo evangeliją bus parašęs m aždaug tarp 50 ir 6o metų. 6 . Šaltiniai

Jau nuo pereito šm. pabaigos racionalistai ėmė kelti abejojim ų dėl evangelijiĮ autentiškumo ir istoriškumo. Jie ėmė kalbėti apie šaltinius, kurie turėję įvairią kilmę, ir kurie buvę panaudoti redaguojant evangelijas dabartinėje jų formoje /J.M. Lagrange, St. Mathieu, C X X IV-CXL/. Pastaruoju laiku ir katalikų tarpe atsiranda, kurie siekia pasirodyti esą prilygstą «išmintimi » ir « moderniškumu » racionalistams /Xavier LeonDufour, op. cit.: Les evangiles et l ’evangile, 41-91; Les sources de l’histoire de Jesus, 15-29; A. Rubšys, R aktas į N .T., op. cit. 107-145/. Taigi, kalbėdam i apie evangelijų kilmę, ir šieji prileidžia šaltiniii teoriją; kalba apie redaktorius ir redakcijas, lyg tai būtų moksliniai įrodyta tikrenybė, o ne paprasta prielaida bei išsigalvojimas. X avier Leon-Dufour drąsiai teigia, kad Matas bus naudojęsis įvairiais priešsinoptiniais šaltiniais, ir kad vėliau jo redaguota evangelija bus buvusi naujai ir kiaurai peredaguota /Op. cit. 145S/. A. Rubšys drąsiai teigia, kad evangelijos buvo parašytos «pirmo amžiaus pabaigoje, ir jų tiesioginiai autoriai nebuvo patys apaštalai » /Op. cit. xi3s/. V a dinasi, Matui ir Jonui fiktyviai priskiriama pirmoji ir ketvritoji evangelija. K okia drąsa šitai teigti! Reiškia, B ažn yčia iki šiolei klydo, skelbdama evangelijų autentiškumą. Reiškia Tridento Santarybos, o taip pat ir Vatikano II Susirinkimo dekretai gali būti vienu rankos mostu pastum ti į šalį! Racionalistai sąmoningai išsigalvojo šaltinių teoriją, nes tai jiems leido paneigti evangelijų įrodom ąją bei liudijančią galią apie Kristų: Dievą-žm ogų, Išganytoją. Mat, jie netiki nei į antgamtę, nei į apreiškimą, ir prileidžia tik tai, ką protu suvokia. K o siekia katalikai autoriai, pasisavindami racionalistų išsigalvojimus, greičiausiai jie patys nežino ir nesuvokia; greičiausiai tuo jie siekia pasirodyti esą moderniški mokslininkai, drįstą nepaisyti tradicinio B ažn yčios mokymo. Racionalistų laikysena yra suprantama. Jie žino, ko siekia. Jų sprendimus lemia ne tiesa, o greičiau valia: pro ratione stat voluntas! Tačiau katalikų autorių laikysena sunkiai yra suprantama, o dar sunkiau pateisinama. Tuo labiau, kad jie visi plūduriuoja vien teigim ų ir prielaidų bei hipotezių vandenyse. Mato evangelija, kaip tai matysim e aiškindami tekstą, nekelia jokių ypatingų sunkumų, kurių nebūtų galima išaiškinti, nekeliant abejojimij dėl jos autentiškumo bei istoriškumo. Be abejo Matas bus naudojęsis šaltiniais. B et pagrindinis jo naudotas šaltinis tikriausiai buvo tas pats, kurį nurodo ketvirtasis evangelistas sekančiais žodžiais: « K ą regėjome, ką girdėjome, tai liudijame, ir mūsiį liudijimas yra tikras » /Jon 1,14; 3,11; 21,24; 1J011 1,1/. Matas pats buvo liudininkas bent daugumos įvykių, kuriuos aprašo evangelijoje. Jis pats girdėjo Jėzaus kalbas ir mokymus, kuriuos cituoja ar atpasakoja. O, ko pats nematė ar negirdėjo, lengvai galėjo sužinoti iš tų, kurie buvo m atę ir girdėję. Jėzus, kaip pats Matas mini ir pabrėžia /Mt 9,26; 14,1; 15,30; 21,11/, buvo žinomas visoje Palestinoje ir kaimyniniuose kraštuose. Minios žmonių plaukė prie jo; noriai jo klausėsi; juo stebė-

Turinys

32 josi; jį laikė pranašu. Tikriausiai ir Matas, pirma negu buvo pašauktas būti apaštalu, buvo jau girdėjęs apie Nazareto M okytoją; greičiausiai buvo jį ir matęs; buvo vienas iš tų, kurie stebėjosi jo mokslu ir darbais. Mažojoje Galilėjoje nebuvo sunku surinkti visas žinias apie šį nuostabų M okytoją, kuris diena iš dienos garsėjo Galilėjoje ir u ž jos ribų, ir savo asmenybe iškilo virš visos žemės ir virš visų žmonių /Jon 7,46/. Be to, būdamas žydas, Matas buvo susipažinęs su S.T.; žinojo žyd ų mesijaninius lūkesčius; žinojo D ievo pažadus duotus Izraeliui. Visa tai įgalino jį parašyti evangeliją tokią, kokią ją nūdien turime. Aišku, kaip kiti evangelistai, taip ir Matas ne viską yra parašęs, ką Jėzus buvo pasakęs ir padaręs, bet tik tai, kas jo užsibrėžtam tikslui buvo reikalinga ir naudinga /Jon 21,25; 20,30/. Nėra negalima, kad pats Kristus, kalbėdam as įvairiose vietose, galėjo tuos pačius pamokymus perduoti skirtingu būdu; galėjo taip pat padaryti panašių, bet skirtingų ženklų bei stebuklų. Evangelistai kiekvienas pasirinko ir užrašė bei atpasakojo atskirus faktus, kaip atsiminė, ir kaip vienas ir antras įvykis jiems atrodė labiau patarnaująs jų siekiamam tikslui išryškinti. Nėra tad jokio reikalo ieškoti kokių tai šaltinių ar prileisti, būk Matas bus naudojęsis kokiais tai priešsinoptiniais dokumentais, apie kuriuos absoliučiai nieko nežinoma, jokių pėdsakų neužtinkam a krikščioniškam e Padavim e. Nėra taip pat jokio pagrindo priimti nuomonę, būk Mato evangelija bus buvusi vėliau peredaguota. O kai kalbam a apie mitus, tai pats didžiausias m itas yra pati šaltinių teorija su visa išpūsta teksto kritika. 7. Bibliografija

J. Knabenbauer-A. Merk, Cursus Scripturae S3, 1922. A. Plummer, An E x . Comm. ac. St. M athew 5, 1920. J. Weiss, Die drei alteren E v .4, 1929. H .L. Strack-P. Billerbeck, K orim . z. N.T.: Das E v. n. Matthaus, 1922. Th. Zahn, D as E v. d. M atthaus4, 1922. M.-J. Lagrange, Evangile s. Si. M atthieu4, 1927. E. Klosterm ann, Das M atthausevangelium 2, 1927. F .X . Poltz-Th. Innitzer, Kom ai. z . hl. M atthaus4, 1932. G.D. K ilpatrick, The Origin of the Gospel a. St. Matthevv, 1946. J. Schmid, Das E v , nach Matthaus, 1948. B.C. Butler, The O riginality of St. Matthevv, 1951. A. Carucci, L ’apostolo Matteo, 1953. A. Guidetti, E v. s. Matthaeum, 1954. G. B artli, Untersuchungen zum Gesetzverstandnis dės E v. Matthaus, 1955; L. Cerfaux, L ’Evangile de St. Matthieu, 1957. R. Glover, A Theachers Comm. on the Gospel of St. Matthevv, 1956. E. Lohmoyer, Das E v. dės Matthaus, 1956. H. R cu x, L ’evangile du royaume: Comm. sur l ’Evangile selon St. Matthieu, 1956. M. Tellina, Vangelo di S. M atteo: La Sacra Bibbia, Firenze 1958. A. Durand, Evangile s. St. M atthieu33, Paris 1948. S. Garofalo, Vangelo s. Matteo: Sacra Bibbia N .T ., M arietti 1963. X . Leon-Dufour, Les evangiles e l ’histoire de Jesus, Paris 1963. L. Pirot-A. Clamer, L a Sainte Bible, IX , Paris 1946. David M. Stanley, The Gospel of St. Matthevv, Minnesota 1960. R .V .G . Tarker, The Gospel a. S. Mt., London 1961. Troader, L ’evangile s. St. Mt., Paris 1963. G.M. Campo, Evangeli segun S. Mateu: Monserrat Biblia, Monserrat 1963. P. Gaechter, Die literalische K unst im Mt: SBS 7, Stuttgart, 1965. H H . Hobbs, An Exposition of the Gospel of Mt., Gran Rapids 1965. I. Goma Civit, EI Evangelio segun Mateo: Comm. N .T. 3, Madrid 1966.

Turinys

SV. EVANGELIJA PAGAL MATĄ I. J Ė Z U S - M E S IJ A S - P R IV A T U S G Y V E N IM A S

i. K R I S T A U S G I M I M A S I R V A I K Y S T Ė 1. Jėzaus

Žm ogau s Sūnaus

kilm ė

i . 1Kilm ės knyga: Jėzaus Kristaus, Dovido sūnaus, Abraomo sūnaus. 2Abraom ui gimė Izaokas, o Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gi gimė xM a ta s p ra d e d a s a v o e v a n g e liją , p a d u o d a m a s K r is ta u s k ilm ė s d o k u m e n tą . B ib lo s -k n y g a čia re išk ia t ą p a t į k ą ra š ta s , d o k u m e n ta s. Ž y d a i la ik y d a v o ir s a u g o d a v o k ilm ė s d o k u m en tu s, nes j i e tu r ė jo teisin ės ir religin ės reikšm ės. M a t, ž y d a i b u v o iš rin k to ji t a u ta , k u ria i b u v o p a ž a d ė ta s Iš g a n y to j a s-M esijas, ir k u ris tu r ė jo k ilt i iš J u d o g im in ė s . K ilm ė s d o k u m e n ta i to d ė l k ie k v ie n a m tu rė jo b ū ti įro d y m a s, k a d jis p rik la u so iš r in k ta ja i ta u ta i /E sd 2, 59.62/; k a d jis y r a iš to s a r k ito s Iz ra e lio gim in ės; o, je i y r a J u d o ain is, k a d g a li la u k ti ir tik ė tis s u s ila u k ti M esijo iš s a v o gim in ės. M a ta s n u ro d o , k a d J ėzu s y r a A b ra o m o ain is, v a d in a s i, p rik la u so iš r in k ta ja i t a u ta i. J is t a ip p a t p a b r ė ž ia , k a d J ėzu s y r a D o v id o ain is, o iš jo ju k tu r i k ilti M esijas. T a ig i p a č io je p irm o je e ilu tė je M a ta s p ris ta to J ė z ų k a ip M esiją: k a ip a n ą P ra n a š ą , k u ris p er A b ra o m o g im in ę tu r ė jo s u te ik ti p a la im ą viso m s žem ės gim in ė m s /P rad 12,3/; k u ris D o v id u i tu r ė jo la id u o ti v ie š p a ta v im ą į a m ž iu s / 2 K a r 7,12 ; P s 89,29/. N e t ik k ilm ė , b e t ir p a ts v a r d a s , k u riu o M a ta s M o k y to ją p ris ta to , rodo, k a d jis yna ža d ė ta s is Iš g a n y to ja s . — J ė z u s K r i s t u s — t a i iš k ilm in gas, ta r tu m p ro to k o lin is, I š g a n y to jo p a v a d in im a s . J is re ta i v a r to ja m a s e v a n g e lijo se , b e t d a ž n a i u ž tin k a m a s p a s š v . P a u lių ir v is o je k r ik š č io n iš k o je lite r a tū r o je . — J ė z u s — • h ebr. J e šu a h — J a h v e /D ievas/ — iš g a n y m a s. Š į v a r d ą p a ts D ie v a s a p reišk ė ir d a v ė Iš g a n y to ju i, n es jis tu rė jo iš g e lb ė ti s a v o t a u tą iš n u o d ėm ių /Mt 1,21/. — • K r i s t u s — g rk . christo s, eb r. m e sh ia h -p a te p ta sis. Ž y d a i p a te p d a v o š v . a lie ja is , ir ta ip p a šv ęsd a v o D ie v o ir ž m o n ių ta r n y b a i, k u n ig u s ir k a ra liu s /Iš 28,41; i K ar 10,1/. Ž a d ė tą jį ir a te isim ą I š g a n y to ją ž y d a i la ik ė ir n u ro d ė k a ip M esh iah -C h risto sP a t e p t ą jį to b u lia u s ia p ra sm e /Jon 1,41/. 2E v a n g e lis ta s , p a d u o d a m a s K r is ta u s k ilm ę , ją v e d a n uo A b ra o m o ik i M a rijo s v y r o J u o za p o . K a ip ž y d a m s b u v o įp ra sta , k ilm ė n u sa k o m a p a g a l tė v ą , v a r to ja n t t ie s io g in į- a k ty v in į v e ik s m a ž o d ž io la ik ą : egen esen -p agim d ė. L ie tu v ių k a lb o je n e p riim tin a tė v u i t a i k y t i a k t y v in į v e ik s m a ž o d į, to d ė l v e rč ia m e « gim ė ja m », ne « p ag im d ė ». P a ž y m ė tin a , k a d žod is « gim ė ja m », ar « jis p a g im d ė » n e b ū tin a i im tin a tiesio g in e ir g r ie ž ta p ra sm e. S e m ita i t ė v u v a d in a ir sene lį, ir p ro sen elį, ir d a r to le s n į g im in ės g a lv ą . « G im ė j a m » č ia p a ž y m i v is ų p irm a k ilm ę , k u ri g a li b ū t i b e ta rp ė , b e t ta ip p a t ir tarp in ė ; fizin ė, b e t k a rta is v ie n t ik teisin ė, p a v y z d ž iu i: įsū n ijim o ar L ev ir a to įs ta ty m o a tv e ju / A t Į 25,5/.

Turinys

34

Mt 1,3-17

Judas ir jo broliai. 3Judui gimė Faresas ir Žara iš Tamaros, o Faresui gimė Esromas, Esromui gi gimė Aramais. 4Aram ui gimė Am inądabas, o Am inadabui gimė Nasonas, Nasonui gi gimė Salmonas. 5Salmonui gimė B oazas iš Rachabos, o Boazui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gi gimė Jesė. 6Jesei giiuė Dovidas-karalius, o Dovidui gimė Saliamonas, iš tos, kuri buvo Urijo. 7Saliamonui gimė Roboamas, o Roboamui gimė Abijas, A bijui gi gimė Asas. 8Asui gimė Josafatas, o Josafatu i gimė Joramas, Joramui gi gimė Ozijas. 9Ozijui gimė Joatamas, o Joatam ui gimė Achazas, Achazui gi gimė Ezechijas. 10Ezechijui gimė Manasas, o Manasui gimė Amonas, Amonui gi gimė Jozijas. nJozijui gimė Jechouijas ir jo broliai Babilonijos trem tyje. 12Po tremties Babilonijoje Jechonijui gimė Salatielis, o Salatieliui gimė Zorobabelis. 13Zorobabeliui gimė Abijudas, o Abijudui gimė Eliakim as, Eliakim ui gi gimė Azoras. 14A zorai gimė Sadokas, o Sadokui gimė Achimas, Acbim ui gi gimė Elijudas, 15Elijudui gimė Eleazaras, o Eleazarui gimė Matauas, Matanui gi gimė Jokūbas, 16Jokūbui gimė Juozapas, Marijos vyras, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristus. 17Visos taigi kartos: nuo Abraomo iki Dovido keturiolika kartų; nuo Dovido iki tremties Babilonijoje keturiolika kartu ir nuo tremties Babilonijoje iki Kristaus keturiolika kartų.

3J u d a s b u v o v ie n a s iš 12 J o k ū b o sūn ų. J ie v is i d a v ė p r a d ž ią 12 I z ra elio gim in ių . J u d u i J o k ū b a s su te ik ė p irm e n y b ė s teises p rieš k itu s b ro lius. J a m ta ip p a t s u te ik ė m e sija n in į p a la im in im ą , u ž tik r in a n t, k a d iš jo k ilsią s a te isim a s M esija s /P rad 46,8-10/. Iš J u d o sū n ų su m in im a tie, k u rie b u v o gim ę iš jo žm o n o s T a m a ro s . Ž y d a i k ilm ė s d o k u m en tu o se m o terų p a p ra s ta i n em in ėd a v o . J ėzau s t a č ia u ge n e a lo g ijo je e v a n g e lis ta s m in i n et k e tu ria s m o teris, be š v č . M arijo s, b ū te n t: T a m a rą, R a c h a b ą , R ū tą ir U rijo žm o n ą . Jos v is o s y p a tin g u b ū d u įėjo į Iz ra e lio is to r iją . T a m a r a b u v o J u d o sū n au s H erio n ašlė. J i su silau k ė iš J u d o /uošvio/ d v y n u k ų , e in a n t L e v ir a to įs ta ty m u /P rad 38,13-30/. R a c h a b a ir R ū ta b u v o s v e tim ta u tė s . /P lg J o z 2 ,1-16 ; R u t 4,22/. N ė ra n eg a lim a , k a d ir U rijo ž m o n a b u v o s v e tim ta u tė , nes p a ts U r ija s b u v o H e t ie t is . /P lg 2'K ar 11,2/. K o d ė l e v a n g e lis ta s m in i m o teris K r is ta u s k ilm ė s d o k u m en te? G re ičia u sia i t a i d aro , d ėl eilės p rie ža sčių . V is ų p irm a , k a d a n g i y r a p riv e r sta s m in ė ti J ėza u s M o tin ą, ž in a n t k a d J ėzu s te tu r ė jo t ik te is in į, o ne fizin į t ė v ą , nes b u v o p ra d ė ta s iš šv. D v a sio s. A n tr a , tu r in t p rieš a k is K r is ta u s v is u o tin į p a š a u k im ą n ešti išg a n y m ą v is o m s žem ės gim in ėm s, m in ėd a m a s s v e tim ta u te s m o teris, e v a n g e lis ta s siek ė p a b r ė ž ti, k a d J ėzu s ir sa v o k ilm e b u v o , n ors D o v id o ainis, b e t tu r įs ir p ag o n išk o k rau jo ; p rik la u s ą s to d ė l ne v ie n žv^dams, b e t v i siem s. ' A s a s — k it i s k a ito A s a fa s . “O z i j a s jis v a d in a m a s ta ip p a t A z a rijo v a r d u /2 K a r 14,21/. P a s te b ė tin a , k a d O z ija s b u v o J o ra m o ain is, o ne sūnus. T a r p J oram o ir O zijo b u v o d a r O ch o zija s, J o a sas ir A in a z ija s j i K r o n . 3 ,1 1-1 4 ; 2 K a r 15,1/. 10A m o n a s — k it i s k a ito A m o sa s, “ E v a n g e lis ta s a išk ia i p a b r ė ž ia , k a d J ėzu s gim ė ne iš J u o za p o . J u o za p a s b u v ę s t i k jo le g a lu s tė v a s . Jis b u v o M a rijo s v y r a s . B e t M a rija p r a d ė jo J ė z ų iš š v . D v a s io s . T e is in ia i ta ig i J ėzu s b u v o D o v id o ain is, p a g a l sa v o le g a lin į t ė v ą , b e t f a k tiš k a i jis b u v o « g im ę s iš D ie v o » /Jon 1,14/ ir to d ė l tik r a s is D ie v o Sūn us. 17M a ta s K r is ta u s k ilm ę p a d u o d a sch e m a tin ė je fo rm o je. Jis m in i 42 k a rta s , s k ir sty d a m a s ja s į tris gru p es po 14. Š io s gru p ės a ta tin k a tris re ik šm in gia u siu s Iz ra e lio is to rijo s p eriod u s. P ir m o ji gru p ė e in a n uo A b r a o m o ik i D o v id o , t .y . n uo p a tr ia rc h ų la ik o ta rp io ik i m o n a rch ijo s. A n tr o ji gru p ė a p im a la ik o ta r p į n uo D o v id o ik i B a b ilo n ijo s n e la isv ė s, v a d in a s i,

Turinys

Mt 1,18-21

35

2 . Antgam tinis Jėzaus pradėjim as ir gim im as

18Jėzans K ristaus gimimas įvyko šitaip. — Marija, jo motina, buvo Juozapo sužieduotinė. B et, prieš jiems sueinant drauge gyventi, paaiškėjo, kad ji yra nėščia iš šv. Dvasios. 190 Juozapas, jos vyras, būdamas teisus ir nenorėdamas ją viešai apkaltinti, apsisprendė ją slapčia paleisti. 20Tačiau jam tai bem ąstant, štai sapne pasirodė Viešpaties angelas ir tarė: ((Juozapai, Dovido sūnau, nebijok pasiim ti Mariją, savo žmoną, nes kas joje prasidėjo, yra iš šv. Dvasios. 21Ji pagim dys sūnų, ir tu duosi jam vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo žmones iš jų nuodėmių. »

v is ą m o n a rch ijo s erą. T r e č io ji gru p ė lie č ia la ik o ta r p į n uo g r įž im o iš B a b ilo n ijo s ik i K r is t aus g im im o . A išk u , k a d gru p ėse ne v iso s I z r aelio k a rto s y r a su m in ėto s, o t ik p a č io s sv a rb ia u sio sio s. K o d ė l k ie k v ie n o je g ru p ėje p a d u o d a m a 14 k a rtų ? K a i k u rie e g z e g e ta i m an o , k a d 14, s k a ita n t ra id ė m is, o ta ip ju k ž y d a i s k a ity d a v o , a ta t in k a D o v id o v a r d u i. M a t, raid e d n u ro d o m a s k a ič iu s 6, o ra id e v-2. K a d a n g i Dovddo v a r d a s su sid e d a iš tr ijų p rie b a lsių d .v .d ., t a i s k a ič ia is 6-2-6 g a u n a si 14. Iš e itų ta ig i, k a d ja u p a ti sch e m a tin ė K r is ta u s g e n ea lo g ijo s fo rm a , siek ė p a b r ė ž ti K r is ta u s d o v id išk ą k ilm ę , o tu o p a č iu ir jo m e sija n išk u m ą . M at, p a s ž y d u s , k a r t o ja n t tris k a r tu s t ą p a t į d a ly k ą , b ū d a v o ne t ik p a b rė ž ia m a , b e t ta ip p a t u ž tik r in a m a , jo g ta ip t ik r a i ir p iln a i y r a . V a d in a s i, sch e m a tin ė K r is ta u s g e n e a lo g ija u ž tik r in a , k a d J ėzu s y r a tik r a s ir to b u la s D o v id o a in is, k o k s tu r ė jo b ū ti la u k ia m a s is M esijas. P a b r ė ž tin a d ar, k a d g e n ea lo g ijo s s ch e in a tišk u m a s p a tv ir tin a jo s fra g m a tišk n in ą , t .y . is to r in į n ep iln u m ą. E v a n g e lis ta s k a lb a apie K r is ta u s k ilm ė s k n y g ą . G re ič ia u sia i ta i b u v o k o k s n ors r a š y ta s d o k u m e n ta s, k u riu o M a ta s bus p a sin a u d o ję s. N o rs ir p a ts e v a n g e lis ta s p iln a i to k ią g e n e a lo g iją g a lė jo su red a g u o ti, re m d a m a sis š v . Rčišto k n y g o m is / i K ron 12 ,1-14 ; 2 5,1-12 / ir g y v a žod in e tra d ic ija . lsŠ u ž ie d u o tin ė p a s žy^dus te is iš k a i ja u b u v o žm o n a . L ik d a v o t a č ia u gy v e n t i k u rį la ik ą p a s sa v u o siu s. T a i g a lė jo tę s tis ištisu s m etu s. P ra ė ju s n u s ta ty ta m la ik u i, su ž ie d u o tin is p a rs ig a b e n d a v o iš k ilm in g a i su ž ie d u o tin ę į s a v o n am u s, ir tu o m o te r y stė b ū d a v o a tb a ig ia m a b ei įv y k d o m a /Tob 8,15; M t 12 ,1-1 4 ; 25,1-12/. M a rija b u v o J u o za p o s u ž ie d u o tin ė . B e t J u o za p a s d a r n e b u v o jo s p a rsig a b e n ę s p a s sa v e , t .y . d a r jie n e g y v e n o k a ip v y r a s ir žm o n a. O v a p a a iš k ė jo , k a d M a rija b u v o n ė ščia . E v a n g e lis ta s čia p a t p a s te b i, k a d M a rija k ū d ik į b u v o p r a d ė ju s į iš š v . D v a sio s. “ J u o z a p a s p ris ta to m a s k a ip teisu s. Š iu o ž o d ž iu ž y d a i n u ro d y d a v o tą , k u ris b u v o teisu s ne t ik ž m on ių , b e t y p a č D ie v o a k y s e . T eisu s ž y d a m s b u v o ta s , k u ris la ik ė s i Į s ta ty m o ir b u v o v isa m e ištik im u s D ie v u i. J u o z a p a s, su ž in o ję s, k a d M a rija la u k ia s i k ū d ik io , k u rio jis n e b u v o tė v a s , la b a i su sirū p in o . K ą d a ry ti? A p k a lt in ti M a riją s v e tim o te ry s te , reiškė iš s ta t y ti ją ne t ik p a ž e m in im u i, b e t n e t ir m irčia i. M at. Į s t a ty m a s u ž n u s ik a ltim ą s v e tim o te ry s te re ik a la v o m irtie s b a u sm ės /K u n 20,10; A t Į 22,22/. O s u ž a d ė tin ė s n u s ik a ltim a s ja u b u v o la ik o m a s s v e tim o te ry s te . B e t ar M a rija t i k ra i y r a k a lta ? J is ją p a ž in o jo k a ip d o rą ir p a m a ld ž ią ja u n u o lę . V is a š ita i p erm ąstęs, J u o za p a s n u sp ren d ė, jo g b ū s ią g e ria u sia p a le isti M a riją s la p čia, d u o d a n t ja i o ficialu a ts is k y r im o ra š tą , k a ip to re ik a la v o Įs ta ty m a s /A t Į 24,1-3/. 20J u o za p o su sirū p in im ą išsk la id ė n a k tį tu r ė ta s a p reišk im a s, k u rio m etu D ie v o a n g e la s n u ro d ė, jo g M a rija y r a p ra d ė ju si iš š v . D v a s io s , to d ė l jis n e tu rįs n ei b ijo ti, n ei a b e jo ti, o v e s t i M a riją, k a d ž m o n ių ir teisė s a k iv a iz d o je t a p t ų t ė v u to , k u ris y r a D ie v o Sūn us. A p r e iš k im a s v y k o p er s a p n ą, b e t jis b u v o to k s , k a d J u o za p a s b u v o v is a i tik r a s , jo g t a i b u v o ne sap n as, o a n tg a m tin is re gė jim as. 21J ėzu s — eb r. je h -s h u a h -D ie v a s iš g e lb ė jim a s-D ie v a s G e lb ė to ja s.

Turinys

36

Mt 1,22-24 2 ,1-2

22Visa t ai įvyko, kad išsipildytų, ką Viešpats buvo pasakęs per pranašą: 23« Štai m ergaitė pradės ir pagim dys sūnų, ir vadins jį jo vardu E m anuelis » — , kas reiškia: «D ievas su m u m is». 240 Juozapas, atsibudęs iš miego, padarė, kaip Viešpaties angelas jam buvo įsakęs. Ir pasiėmė pas save savo žmoną. Ji pagimdė sūnų, jam jos nepažinus; ir pavadino jį jo vardn Jėzus. 3. Rytų Išm inčių atsilankym as

2. *0 Jėzui gimus Judėjos B etliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai į Jeruzalę atvyk o Išm inčiai iš R ytų . 2Jie teiravosi: « K u r y ra gi22M a ta s s a v o e v a n g e lijo je d a ž n a i c itu o ja S .T . p ra n a š y ste s . J is n urodo, k a d , k ą p ra n a š a i y r a s k e lb ę ir ra šę a p ie b u s im ą jį M esiją, v is a t a i y r a iš sip ild ę J ė z u je . V a d in a s i, J ėzu s y r a ž a d ė ta s is ir la u k ta s is M esijas. Šis a rg u m e n ta s g a lio jo y p a tin g u b ū d u ž y d a m s , nes t i k jie ž in o jo š v . R a š tą . Iš čia d a ro si a išk u , k a d M a ta s sa v o e v a n g e liją ra šė b ei s k y rė ž y d a m s . 23C itu o ja m a Iz a ijo p ra n a š y stė /7,14/. P ra n a š a s k v ie č ia k a r a lių A c h a z ą p a s itik ė ti D ie v o p a g e lb a k o v o je p rieš sy ru s. A c h a z u i t a č ia u a tsisa k iu s p r a š y t i D ie v o p a g e lb ą u ž tik r in a n č io žen k lo , I z a ija s p a b r ė ž ia , k a d D ie v a s , ir n ep ra šo m as, d uos t o k į ž e n k lą ir ta s y r a p ra n a š y stė a p ie M esijo g im im ą iš m ergelės. D ie v a s gelb ės Iz ra e lį, k a d a n g i iš jo "turi k ilti M esijas. 24J u o za p a s , su p ra tę s D ie v o v a lią , k u ri ja m b u v o a p re ik šta sap n e-reg ė jim e, n ed e lsd am a s ją įv y k d ė . Jis iš k ilm in g a i p asiė m ė M a riją į s a v o n a m us, ta ip k a d m o te r y stė ta p o p iln a i įv y k d y t a ; o tu o p a č iu J ėza u s g im im as b u v o le g a liz u o ta s . J ėzu s, gim ęs, te is in a i b u v o J u o za p o sūn u s, nors fa k tin ia i jis b u v o p ra d ė ta s ne iš J u o za p o , b e t iš š v . D v a sio s. E v a n g e lis ta s š ita i p a k a r to tin a i p a b r ė ž ia , n u ro d y d a m a s, k a d J ėzu s gim ė, J u o za p u i M a rijo s n e p a ž in u s. T e k s te p a ž o d ž iu i y ra : « . . .jo s n e p a ž in o ik i j i p ag im d ė s ū n ų . . . » T a i n ereišk ia , k a d J u o za p a s v ė lia u j ą p a ž in o . G ra ik iš k a s eosik i-tu r i n u ro d o m ą ją , n e b ū tin a i p rie šp a s ta to m ą ją , p ra sm ę. E v a n g e lis ta s čia v ie n n u ro d o , k a d J u o za p a s t ik r a i M a rijo s n e p a ž in o s ą r y š y je su J ėza u s g im im u . V a d in a s i, J ėzu s gim ė, ja m M a rijo s n e p a ž in u s. T ik š ita i e v a n g e lis tu i rū p ė jo p a ž y m ė ti. J ė z u i b u v o d u o ta s v a r d a s , k u r į a n g ela s b u v o n u ro dęs ir įs a k ę s ja m d u o ti. 2. 1E v a n g e lis ta s n u ro d o v ie t ą ir la ik ą , k u r ir k a d a J ėzu s gim ė. Jis gim ė J u d ė jo s B e tlie ju je . M a ta s š ita i p a ž y m i, k a d a ts k ir tų n uo G a lilė jo s B e tlie ja u s "/Joz 19,15/. J is g im ė k a ra lia u s E ro d o v ie š p a ta v im o la ik u . E r o das m irė 750 m. n uo R o m o s įk ū rim o , k a s a ta t in k a p a g a l m ū sų s k a ič ia v im ą 4 m e tu s p o K r is ta u s . V a d in a s i, m iisų s k a ič ia v im a s y r a n e v isa i t ik s lus; p rie d a b a r tin io m ū sų s k a ič ia v im o re ik ė tų p rid ė ti ta r p 5-6 m e tų . R e iš k ia , d u tū k s ta n č iu s m e tų n uo K r is ta u s g im im o m es tu rė tu m e š v ę s ti 1994/5. G im u sio J ėza u s p a s v e ik in ti b e i p a g a r b in ti a tv y k o v a d in a m i Iš m in čia i — g r — m a g a i. T a i b u v o m o k slu ir d v a s in iu g y v e n im u u ž s iim ą v y ra i, žin o m i y p a č P e rs ijo je ir B a b ilo n ijo je . J ie a t v y k o iš R y t ų , t .y . iš P e r sijos, S irijo s, ar A ra b ijo s . R y t a is P a le s tin o je p a p ra s ta i b ū d a v o n u ro d o m i s u m in ė tie ji k ra š ta i. 2P e rsa i, p a g a l„ Z a r a tu s to s m o k slą , tik ė jo ir la u k ė a te is ia n č io Iš g e lb ė to jo , v a d in a m o jo Š a u šia n . A n o m e to a str o lo g a i tik ė jo , k a d k ie k v ie n o ž y m aus žm o g a u s g im im ą ž e n k lin a n ti n a u ja i p a s iro d ž iu s i ž v a ig ž d ė . M in im ie ji Iš m in č ia i, v ie n u m o m e n tu iš v y d ę n a u ją , y p a t in g ą ž v a ig ž d ę , p la n e tą , k o m e tą , k u ri iš R y t ų rie d ė jo į V a k a r u s , g a lv o jo , k a d t a i esąs žen k la s ro dąs y p a tin g o s a sm e n y b ė s g im im ą , j i e r y ž o s i j ą sek ti, Oj b e se k d a m i, a ts idūrė J e ru za lė je . Č ia t a č ia u ju o s iš tik o sta ig m e n a . — Ž v a ig ž d ė n e tik ė ta i p ra n y k o . Ė m ė t a d g a lv o ti, k a d a sm u o , k u rio g im im ą ž v a ig ž d ė žen k lin o ,

Turinys

Mt 2,2-11

37

mus3vis Žydų karalius? Mat, mes išvydom e jo žvaigždę Rytuose ir atėjome jo p a ga rb in ti.» 3Tai išgirdęs, karalius Erodas išsigando, o su juo visa Jeruzalė. 4Sušaukęs visus vyriausiuosius kunigus ir tautos m okytojus, teiravosi iš jų, kur turėtų gim ti Kristus. 5Jie jam sakė: «Judėjos Betliejuje! Nes pranašo yra parašyta: — 6Ir tu, Betliejau, Judo žeme, anaiptol neesi mažiausias tarp Judo didžiūnų! Iš tavęs ju k kils vadas, kuris ganys mano tautą, Izraelį. — » 7Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs Išminčius, rūpestingai iškvotė juos apie žvaigždės pasirodymo m etą 8ir, siųsdamas i B etliejų, tarė: «Nuėję, atidžiai teiraukitės apie Vaikelį; o radę, praneškite man, kad ir aš, nuėjęs, jį pagarbinčiau. » 9Jie gi, išklausę karalių, iškeliavo. Ir štai žvaigždė, kurią buvo išvydę Rytuose, slinko pirma jų, kol atėjus sustojo virš tos vietos, kur radosi Kūdikis. 10O išvydę žvaigždę, jie labai džiaugėsi. n Ir, įėję į namus, pam atė K ūdikį su jo motina Marija.

b u s g im ę s čia. K u r jo g a lė jo iešk oti? T ik k a ra liš k a m e d v a re , t ik v a ld o v o rūm uose! K u r k itu r g u lėtų ra stis y p a tin g o s asm en yb ės! Ė jo ta ig i į k a ra lia u s rū m u s, k la u sė k a r a lių E ro d ą a p ie y p a t in g ą n a u ja g im į. “Ž in ia a p ie k o k io s t a i a sm e n y b ė s g im im ą su ja u d in o ir išgą sd in o E r o dą. J is p ra d ė jo b ijo ti, k a d g im u s y s is n e b ū tų k o k s n a u ja s p re te n d e n ta s į v a ld o v o so stą . Ž in ia apie y p a tin g o asm en s g im im ą su ja u d in o ne t ik E r o dą, b e t v is ą J e ru za lę , t .y . v is u s ta u to s v a d u s , š i e j i ja u d in o s i ir g a lv o jo , k a d ga l bu s g im ę s M esijas. B e t iš k ito s p usės jie m s b u v o m įslė, k o d ė l t o k ią ž in ią k o k ie ta i p a g o n y s y r a a tn ešę. ‘ E ro d a s s u k v ie tė p a s s a v e a ts a k in g u o s iu s ta u to s v a d u s . M in im a d v i k lasės: v y r ia u s ie ji k u n ig a i ir ta u to s m o k y to ja i. V y ria u s iu s k u n ig u s su d a rė ein ą s p a re ig a s v y r ia u s ia s ku n ig u s, b u v u s ie ji v y r ia u s ie ji k u n ig a i ir a ts k ir ų k u n ig ų k la s ių , k u rių b u v o 24, v a d a i /L k 1,5/. P rie ta u to s m o k y to jų p rikla u s ė -R a š to ž in o v a i ir Įs ta ty m o a išk in to ja i. 5T a u to s v y r e s n ie ji E ro d u i d u o d a a ts a k y m ą , re m d a m iesi M ich ė jo /į, 1-3/ p ran ašy'ste. P a g a l p ra n a š y stę M esijas tu r įs g im ti J u d ė jo s B e tlie ju je . “E v a n g e lis ta s p r a n a š y s tę la is v a i c itu o ja , p a is y d a m a s esm ės, o ne ž o d žių . N o rs B e tlie ju s tik r u m o je b u v o m a ž a s m iestelis, b e t s a v o re ik šm e jis b u v o d id is, ir g a lė jo 15'gintis d id iesiem s J u d o m ie sta m s, k a d a n g i iš jo t u rė jo k ilti M esijas, k u ris b u s v a d a s , b e t jis bu s s k ir tin g a s nuo ž e m išk ų v a ld o v ų . J is ne v ie š p a ta u s , b e t v e ik ia u g a n ys; ne p rie v a rta u s , b e t ve ik ia u rū p e stin g a i globos; jis bu s v e ik ia u g a n y to ja s , o ne v a ld y to ja s . 7- 8E ro d a s, s u ž in o ję s, k u r tu r ė tų g im ti M esijas, p a s ik v ie č ia Išm in čiu s ir lie p ia v y k t i į B e tlie jų , k a d te n ie šk o tų , ar t ik r a i to k s K ū d ik is ynu gim ęs; o je i jį ra s tų , p rašo, k a d , su grįžę , j į s m u lk ia i p a in fo rm u o tų . M a t, ir jis n o rė tų j į a p la n k y ti ir p a g e rb ti. E ro d a s v e id m a in iš k a i t a i sak e. N e p a g e r b ti jis g a lv o jo N a u ja g im į, b e t v e r č ia u n u ž u d y ti, nes g a lė jo b ū ti k o n k u re n ta s so stu i. “Iš m in č ia m s išėju s iš m iesto , ž v a ig ž d ė v ė l sp in d ė jo a n t d a n g a u s ir p a m a ž u slin k o į p ietu s, t .y . B e tlie ja u s lin k . N o rm a lia i ž v a ig ž d ė s ju d a p rie šin g a k r y p tim i, b ū te n t, iš p ie tų į šiau rę. V a d in a s i, čia tu rim a re ik a lo su n e p a p ra stu , n u o s ta b iu re išk in iu . P a s te b ė tin a , k a d žo d žiu s, k a ip m es išve rtė m e , — • « ž v a ig ž d ė , k u r ią b u v o iš v y d ę R y tu o s e » — k it i v e r č ia a rb a — « ž v a ig ž d ė , k u rią m a tė p a s iro d a n č ią R y tu o s e », a rb a « ž v a ig ž d ė , k u rio s p a s iro d y m ą iš v y d o R y tu o s e ». 10V ė l iš v y d ę n u o s ta b ią ž v a ig ž d ę , Iš m in č ia i n u d ž iu g o , nes t a i leid o jiem s v iltis , k a d N a u ja g im į p a g a lia u su ra sią ten , k u r jis tik r a i y r a gim ęs. “ I š m in č ia i a t v y k o į P a le s tin ą k u ria m la ik u i n u o K r is ta u s gim im o p ra slin k u s. M a t, k o l išsiren gė ke lio n ė n ir k o l iš P e rs ijo s a tk e lia v o ik i J e ru za lės, p rie a n o m e to k e lia v im o p rie m o n ių , tu r ė jo p ra e iti ne dien os, b e t m ėnesiai. E v a n g e lis ta s a išk ia i n u ro d o , k a d Iš m in č ia m s a tv y k u s šv. Š eim a

Turinys

38

Mt 2,11-16

Parpuolę, jį pagarbino ir, atidengę savo brangenybių dėžes, davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. 12Sapne įspėti, kad n evyktų pas E ro dą, kitu keliu grįžo į savo šalį.

4. B ėgim as į Egiptą

130 jiems išvykus, štai Viešpaties angelas apsireiškė Juozapui sapne, tardamas: « Kelkis! Im k K ūdikį ir jo m otiną ir bėk į Egiptą. Tenai pasilik, kol tau pasakysiu. Mat, Erodas ieškos Vaikelio, kad jį nužudytų. 14Jis gi, atsikėlęs, naktį pasiėmė K ūdikėlį ir jo m otiną ir pasitraukė į E giptą. 15Ir buvo tenai iki Erodo mirties, kad įvyk tų Viešpaties žodis, kurį jis buvo pasakęs per pranašą, tardamas: « Iš Egipto pašaukiau savo sūnų, »

5. Kūdikių išžudym as

10Tuom et Erodas, m atydam as, kad yra Išm inčių apviltas, labai įniršo ir, pasiuntęs, išžudė B etliejuje ir apylinkėse visus vaikus, nuo

ja u n e b e b u v o g ro to je , k u r K r is tu s gim ė, o g y v e n u k o k ia m t a i b u te , ir jie, įė ję į n am u s, k u r jie ra d o si, p a g a rb in o K ū d ik ė lį. P a t s fa k ta s , k a d E ro d a s įs a k ė iš ž u d y ti k ū d ik iu s ik i a n tr ų jų a m žia u s m e tų /Mt 2,16/, ro d o , jo g p agal v a ld o v o s k a ič ia v im ą J ėzu s g a lė jo b ū ti gim ęs d a u g ia u n egu p rieš m etu s. S u rad ę B e tlie ju je š v . Š e im ą, Išm in čiu i p a g a rb in o K ū d ik ė lį, p a rp u ld a m i k n iū p s ti a n t žem ės, k a ip t a i R y tu o s e b u v o įp ra sta . O p a s k u i su te ik ė ja m d o v a n ų iš b ra n g ių s a v o k ra š to g a m in ių , b ū te n t, a u k so ir k v e p a lų . K v e p a la i R y tu o s e y r a d a ro m i iš įv a irių sa k ų . Iš m in č ia i a u k o jo iš k v a p ių sak ų p a d a r y tų s m ilk a lų ir m iros. S m ilk a la i R y tu o s e b ū d a v o n a u d o ja m i ne t ik litu rg ijo je , b e t ta ip p a t įk v ė p in ti b u t us. M ira y r a d a ro m a iš b a lza m iš k ų sak ų . J ą r y t ie č ia i n a u d o d a v o k a ip k v e p a lu s , k u ria is įk v ė p in d a v o d r a b u žius, k ū n ą ir n e t v a lg iu s b ei gėrim u s /Mk 15,35/. K r ik š č io n y s šiom s d o v a n o m s d u o d a sim b o lin ę p ra sm ę. B ū t en t, a u k o d a m i a u k są , Iš m in č ia i p a g e rb ę K r is ta u s k a ra liš k ą k iln u m ą ; k v e p a la is n u ro d ę b ei iš p a ž in ę jo d ie v iš k ą kilm ę; o m ira p až y m ė ję jo ž m o g iš k ą p rig im tį. “ Iš m in č iu s sp ecia liu a p reišk im u D ie v a s įsp ė jo , k a d n e g rįž tų p as E r o d ą, b e t vyk tų tie sia i į s a v o šalį. Jie p a k la u s ė įsp ė jim o ir iš B e tlie ja u s , p a su kę į p ietu s, p er J u d ė jo s d y k u m ą iš k e lia v o į sa v o k ra š tą . 10Įsp ėję s Išm in čiu s, D ie v a s sp ecia liu a p reišk im u įsp ė jo ir J u o za p ą , k a d su šeim a k u o g re ičia u iš B e tlie ja u s v y k t ų į E g ip tą , nes E ro d a s n orįs n u ž u d y t i d ie v iš k ą jį V a ik e lį. E g ip t ą tu o m e tu v a ld ė ro m ėn ai. Ž y d ų k o lo n ija E g ip te b u v o g a n a s k a itlin g a . 14J u o za p a s n ed e lsd a m a s v y k d o D ie v o įs a k y m ą . P a siėm ę s M a riją ir K ū d ik ė lį, n a k tį le id ž ia s i į k elio n ę, k u ri tu r ė jo tr u k ti, k o l p a sie k ė E g ip tą , apie 10 dienų. K a ip liu d ija k rik š č io n iš k a s P a d a v im a s , š v . Š e im a a p s ig y ve n o v ie to v ė je , k u ri ra d o si n e to li K a iro ; n ū d ien y r a K a iro p riem iestis. 15E g ip te šv. Š e im a p a silik o ik i E ro d o m irties. J ėzau s b u v im a s E g ip te ir jo s u g rįžim a s į P a le s tin ą b u v o išp ra n a ša u ta s p ra n a šo O zė jo / n u / . T iesa , p ra n a ša s tie sio g in ia i tik r ia u s ia i b u s tu rė ję s m in ty je Izra e lio b u v im ą ir g r įž im ą iš E g ip to . B e t Iš r in k to ji T a u ta s a v o ru o ž tu b u v o M esijo p a v e ik sla s . P lg Iš 4,22: S k 23,22. “ K a i E ro d a s p a ty rė , k a d Iš m in čia i jo n ep a k la u sė , ja m n ep ran ešė apie g im u sį K r is tų , b e t s la p č ia ir p a sk u b o m is iš v y k o a tg a l, la b a i s u p y k o ir,

Turinys

Mt 2,16-23

39

d viejų m etų ir jaunesnius, pagal iš Išm inčių patirtą laiką. 17Tada išsipildė, kas pasakyta per pranašą Jeremiją, jam tariant: 18« Ram oje pasigirdo šauksmas, verksm as ir didis vaitojimas. Rakelė raudojo savo vaikų, ir nesileido paguodžiama, nes jų nebėra. »

6 . G rįžim as iš Egipto

190 Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo sapne Juozapui Egipte, “"sakydamas: « Kelkis! Im k V aikelį ir jo m otiną ir eik į Izraelio žemę. Mat, yra mirę tie, kurie kėsinosi į Kūdikėlio gyvybę. » 21j is, a tsikėlęs, pasiėmė V aikelį ir jo m otiną ir parkeliavo į Izraelio žemę, 22Bet, išgirdęs, kad Archelajus viešpatauja savo tėvo vietoje Judėjoje, pabūgo ten vyk ti. Įspėtas sapne, pasitrankė į Galilėjos sritį. 23Ir, atėjęs, apsigyveno mieste, kuris vadinosi Nazaretas. Taip išsipildė pranašų pasakymas: « Jis vadinsis N azariečiu .»

įn iršęs, grieb ė si žia u ria u sių p riem o n ių , k a d p a s ie k tų tik s lą , b ū te n t, n u ž u d y t ų g im u sį k ū d ik į, g a lim ą k a n d id a tą į so stą . N e žin o d a m a s, k u ris y r a an as y p a tin g a s N a u ja g im is , jis d a v ė įs a k y m ą iš ž u d y ti v is u s B e tlie ju je ir a p y lin k ėse gim u siu s b e rn iu k u s ik i d v ie jų m e tų a m žia u s . T a ip jis tik ė jo s i, k a d ir a n a s n u o sta b u s K ū d ik is , k u rio a p la n k y d i b u v o a tė ję Išm in čia i, n e iš v e n g ia m a i žus su k ita is. T u o m e tu B e tlie ju je b u v o a p ie 2000 g y v e n to jų . T o d ė l E ro d o įs a k y m u b u s b u v ę n u ž u d y ti a p ie 30-40 v a ik ų . K r a u g e r iu i, k o k s b u v o E ro d a s , t a i n esu d a rė d id elio są ž in ė s k la u sim o . J is ju k be p a s ig a ilė jim o b u v o n u žu d ę s sa v o žm o n ą ir tris sūn us /J. F la v iju s , A n t. 16 ,10 .1-7/. 17-18E v a n g e lis ta s v a ik e lių iš ž u d y m ą s ie ja su J e r e m ijo p ra n a š y ste /31,15/. P a tria rc h o J o k ū b o žm o n a R a ch e lė b u v o p a la id o ta p rie B e tlie ja u s . K a i ž y d a i b u v o ištre m ia m i į B a b ilo n ijo s v e r g iją , B e n ja m in o gim in ė s p a lik u o n iai, su sirin k ę R a m o je , g r a u d ž ia i v e rk ė . Š į jų v e r k s m ą p ra n a ša s J erem ija s p o e tiš k a i n u sak ė, ly g jis b ritų b u v ę s tie k g ilu s, k a d k a p e n e p a g u o d ž ia m a i p ra v ir k d in ę s p ro sen elę R a ch e lę. K a ip a n u o m e t R a ch e lė ja u tė sk a u s m ą ir v e rk ė su s a v o ain ia is b e n ja m in ita is , ta ip d a b a r ji k e n tė jo ir v e rk ė su B e t lie ja u s m o tin o m is d ėl iš ž u d y tų n e k a ltų v a ik e lių , o jų sk a u sm a s ir v e rk sm a s b u v o b e r ib is . is_20Erodas m irė k eliem s m ėn esiam s p ra slin k u s p o Iš m in č ių a ts ila n k y m o . T o d ė l re ik ia m a n y ti, k a d š v . Š e im os b u v im a s E g ip te n e b u v o ilgas. M a t, jie g rįžo , k a i s u ž in o jo apie E ro d o m irtį. A p ie t a i V ie š p a ts p a in fo rm a v o J u o za p ą sap n e, įs a k y d a m a s g r įž t i į P a le s tin ą . "2A rc h e la ju s b u v o so sto įp ėd in is, ir po t ė v o m irties ėm ė v a ld y t i P a le stin o s sritis, k u ria s v a ld ė E ro d a s, b e t ne k a ra lia u s titu lu , k u rį tu rė jo t ė v a s , o etu ai'ch o. A rc h e la ju s b u v o n e m a žia u žiau ru s, n eg u E ro d a s. D ė l ž ia u ru m o im p era to riu s A u g u s ta s j į n u šalin o ir ištrėm ė. N e n u o sta b u to d ė l, k a d J u o za p a s p ab ū g o a p s ig y v e n ti po A rc h e la ja u s v a ld ž ia . B e v e lijo v y k t i į G a lilė ją ir te n įs ik u r t i. “ N a z a re ta s ra n d a si G a lilė jo s k a ln ų p ap ėd ėje, p u s ia u k e ly je t a r p, K a r m elo ir G en eza re to e že ro . Č ia J u o za p a s ir M a rija a n k č ia u g y v e n o . Č ia jie ir a p siv e d ė . V a rd a s N a z a re t — ebr. n e z e r — m ū sišk a i a tž jd a . P a g a l p ra n a š ą I z a iją /i 1 ,1/ J ėzu s tu rė jo k ilti it a tž a la iš Jesės kelm o . Ž y d a i J ėzų v a d in d a v o n a z a r ie č iu a rb a n a z a r e tie č iu iš p a n iek o s. M at, N a z a re ta s n etu r ė jo gero v a r d o Iz r a e ly je /Jon 1,46/. V a d in a s i, d a r ir šiu o a tž v ilg iu J ė zu je išsip ild ė, k ą Iz a ija s p ra n a š a v o , b ū te n t, k a d j is k ilsią s k a ip a tž a la iš iš d žiū v u s io s žem ės, n etu rės išorin io g ro žio ir b u s n ie k in a m a s /Iz 53,1-3/-

Turinys

40

Mt 3,1-7 2. P A S I R E N G I M A S V I E Š A J A M G Y V E N I M U I

1. Jono Krikštytojo veikla

3. 10 anomis dienomis pasirodo Jonas K rik štytojas, pam okslaudamas Judėjos tyruose ir sakydamas: 2« Atgailaukite, nes dangaus karalystė yra prisiartinusi! » 30 tai jis, apie kurį per pranašą Izaiją yra šitaip pasakyta: «Tyruose šaukiančiojo balsas: Parenkite Viešpaties kelią, tiesius darykite jo takus! » 40 pats Jonas vilkėjo rūbu iš kurpanugario plaukų ir savo strėnas buvo apsijuosęs odiniu diržu. Jo m aistas buvo skėriai ir laukinis medus. 5Tuomet išėjo pas jį Jeruzalė, visa Judėja ir visa Jordano apylinkė. 6Jie buvo jo krikštijam i Jordano upėje, išoažindam i savo nuodėmes. 70 m atydam as daug fariziejų ir sadukiejų ateinančių pas jį krikštydintis, jiems sakė: « G yvačių išperos! K as jus pamokė bėgti nuo bea3. e t a t a s n en u sak o tik s lia i J o n o K r ik š ty t o jo p a siro d y m o la ik o . m in i t ik p a t į fa k tą , k a d jis p ra d ė jo v ie š a i p a m o k s lin in k a u ti J u d ė jo s t y ruose, o t a i b u v o s ritis, k u ri tę sė si n u o J erich o į p ie tu s, J u d ė jo s k a in ų r y tin ė je p u sėje. 2J o n a s k v ie tė daryd i a tg a ilą . G rk m e t o n e i t e — m ū sišk a i p a s ik e is k ite p a k e is k ite s a v o m in tis, s a v o elg sen ą. J is k v ie tė d ar y t i a tg a ilą , k a d , p a k e is d a m i s a v o g y v e n im ą , t a p t ų tin k a m i p riim ti m e sija n in ę k a r a ly s tę , k u ri b u v o b e a te in a n ti su J ėzu m i. P a s te b ė tin a , k a d k it i e v a n g e lis ta i m e sija n in ę k a r a ly s tę p a p ra s ta i v a d in a — D ie v o k a ra ly s tė , k a i tu o ta r p u M a ta s ją tit u lu o ja — d a n g a u s k a r a ly s tė . Jis ju k rašė ž y d a m s . O ž y d a i iš p a g a rb o s v e n g d a v o m in ėti D ie v o v a rd ą . T a ig i v ie to je D ie v o k a r a ly s tė jis b e v e lijo r a š y ti d a n g a u s k a ra ly s tė . 3C itu o ja m a Iz a ijo p ra n a š y stė /40,3/. P ra n a š a s tie s io g in ia i ją ta ik ė n u šaipydam as ž y d ų g r įž im ą iš B a b ilo n ijo s. Š is t a č ia u p o litin is išla isv in im a s že n k lin o b ei s im b o liza v o d v a s in į ta u to s išla is v in im ą , k u rį tu r ė jo a tn e šti M esijas. A n u o m etu , k a i v a ld o v a s vyd ;d a v o la n k y t i įv a iria s s a v o k a r a ly s tė s p ro v in c ija s , p rieš t a i v y k d a v o p a s iu n tin y s , k u ris k v ie s d a v o gy'vento ju s p r a v e s ti k eliu s, te n k u r jų n eb u v o ; p a t a is y t i tu o s, k u rie b u v o , b e t ra d o si a p le isti. 4J o n a s, k ą ž o d ž iu sk elb ė, t v ir tin o p a v y z d ž iu . J is kvdetė d a r y t i a tg a ilą , t a i ir p a ts g y v e n o a tg a ilo s g y v e n im ą . V ilk ė jo rū b ą, o ta s b u v o a šu tin ė iš a u sta iš k u p ra n u g a rio šerių. G y v e n o ty ru o s e , ir m a itin o si tu o , k ą d y k u m o je g a lė jo ra s ti, b ū te n t, s k ė ria is-žio g a is ir la u k in ių b ič ių m edum i. sM in ios žm o n ių p la u k ė p a s J o n ą , k a d jo p a s ik la u s y tų ir k r ik š ty d in tų s i, iš J eru za lės, v is o s ju d ė jo s ir v is o s P a jo rd a n ė s. 6Ž y d a m s ir b e n d ra i ry tie č ia m s k rik š ta s p a sin ėrim u v a n d e n y je , siek ia n t n u o d ėm ių a tle id im o , b u v o žin o m as. Išo rin is a p sip lo v im u s sim b o liz a v o v id in į n u s iv a ly m ą n uo n u o d ėm ių . J o n o t a č ia u k r ik š ta s b u v o s k ir tin gas n uo p a g o n ių ir ž y d ų p ra k tik u o ja m o a p s ip lo v im o . Jon o k r ik š ta s n e b u v o t ik r itu a lin is ,b e t v e ik ia u m o ra lin is, r e ik a la u ją s v id in io a ts iv e r tim o /Mt 3,2.6; L k 3,10-14/. J o n o k r ik š ta s b u v o v ie n k a r tin is , k a i tu o ta r p u ž y d ų ir p a g o n ių v a r to ja m i a p s ip lo v im a i b ū d a v o a tk a r to ja m i. J o n o k r ik š ta s ž e n k lin o n a u jo g y v e n im o p ra d ž ią . J is tu r ė jo įv e s ti į m e sija n in ę k a r a ly s tę ir a tv e s ti į s a k ra m e n tin į K r is ta u s k rik š tą . 7P rie J o n o rin k o si ne t ik lia u d is, b e t ir ž y d ų e lita s. A te in a n č ių jų ta rp e b u v o ir fa r iz ie jų ir sa d u k ie jų . F a r iz ie ja i b u v o re lig in ė-p o litin ė ž y d ų s e k ta . Jie ste n g ė si iš s isk irti iš k itų g r ie ž tu Į s ta ty m o la ik y m u o s i. D a ž n a i t a č ia u t a i b u v o v ie n išo rin is ro d y m a sis, tik r a s v e id m a in ia v im a s /.Lk 12 ,1; M t 2 3 ,r4/. — S a d u k ie ja i b u v o d a u g ia u p o litin ė s e k ta . J a i t a č ia u p rik la u s ė d a u g e lis a u k što sio s k u n ig ijo s . L y g in a n t su fa rizie ja is , jie su d arė k itą k r a š -

Turinys

J is

Mt 3,8-12

4i

teinančios rūstybės? 8D arykite taigi vertą atgailos vaisių. °Ir negalvokite galį sau sakyti: — T ėvą turime Abraomą! — Nes aš jums sakau, jog D ievas gali iškildinti Abraomui vaikų iš šių va akmenų. 10O kirvis jau yra pridėtas prie medžirj šaknies. Kiekvienas taigi medis, kuris neneša gero vaisiaus, yra nukertam as ir į ugnį įmetamas. 11Aš, tiesa, jus krikštiju vandeniu atgailai; bet po manęs A teinantysis yra galingesnis u ž mane; jo kurpių aš neesu vertas nešti. Jis jus krikštys Šventąją Dvasia ir ugnimi. 13V ėtyklė jo rankoje. Jis išvalys savo klojimą; į sandėlius supils savo grūdus, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi. »

tu tin u m ą . Jie b u v o d a u g ia u n egu la n k s tū s b ei lib e r a liš k i Įstatym io a iš k in im e ir jo p r ita ik y m e . Jie n eigė a n g elų b u v im ą , sielos n em irtin g u m ą , k ū n ų p ris ik ė lim ą /A p D 23,8; M t 12,18 ; L k 20,27/. J o n a s žin o jo fa r iz ie jų v e id m a in iš k u m ą ir p a ž in o s a d u k ie jų re lig in į ir m o ra lin į n u o sm u k į. J is to d ė l į ju o s k reip ia si, v a d in d a m a s a n g ių išp e ro m is, t .y . p ik to v a ik a is /Jon 8,44; M t 12,34/, ir g rą sin d a m a s D ie v o b a u sm ėm is. K r is tu s tu r ė jo a te iti ne t ik k a ip g e lb ė to ja s , b e t ta ip p a t ir k a ip d ie v išk o teisin g u m o v y k d y t o ja s /Jon 15,22/. T eisie sie m s M esijas n eša išg e lb ė jim ą , b e t v e ln iu i ir jo sek ė ja m s-p a sm e rk im ą /Jon 3,18; 16 ,11/. 8F a r iz ie ja i m an ė g a lė sią la im ė ti iš g a n y m ą s a v o išo rin iu , v e id m a in iš k u p a m a ld u m u . J o n a s įs p ė ja , k a d jie k ly s ta . Iš g a n y m ą g a lim a la im ė ti ne išo rin iu p a m a ld u m u , b e t t ik tik r a a tg a ila , k u ri re m ia si ne ž o d žia is, b e t d a rbais: ir re išk ia si ne išo rin iu pasirodyfm u, b e t v id in iu p a sik e itim u , k a s y r a tik r a s is a tg a ilo s va isiu s. 9Ž y d a i k la id in g a i aišk in o si, b ū k p a ts p rik la u s y m a s p rie Išrin k to sio s T a u to s , p rie A b ra o m o gim in ės, s a v a im e la id u o ja m e sijan in į iš g e lb ė jim ą . J o n a s š į g a lv o jim ą a tm e tė . J is nurodė, k a d ne k ilm ė , b e t g y v e n im a s ir d a rb a i la id u o ja iš g a n y m ą . Ž y d a i, n ors ir p r ik la u s y d a m i p rie A b ra o m o p a lik u o n ių , g a li b ū ti a tm e s ti ir p asm e rk ti; ir, p rie šin g a i, į m e sija n in į išg a n y m ą D ie v a s ga li p a š a u k ti v is a i k itu s , k o k iu s jis t i k n ori. D ie v a s g a li iš a k m e n ų iš k ild in ti m e sija n in ei k a r a ly s te i p ilie čiu s , d a n g a u s k a r a ly s tė s p a v e ld ė to ju s . 1 "K ie k v ie n a s to d ė l n e a tid ė lio tin a i p riv a lo rū p in tis d a r y t i a tg a ilą , d u o ti tik r ų a tg a ilo s v a is ių , nes iš g a n y m o m e ta s ja u y r a a tė ję s. K ir v is ja u y r a p rid ė ta s p rie m e d žio ša k n ų , k a d b ū tų iš k irsta s k ie k v ie n a s m edis, k u ris n en eša v a is ių . K a ip so d in in k a s n u k e rta k ie k v ie n ą m ed į, k u ris n en eša v a isiau s, ta ip ir D ie v a s a tm e s ir p aša lin s, įm e sd am a s į a m žin o s b a u sm ės u g n į k ie k v ie n ą žm o g ų , k u ris n ed u o d a d v a s in ių v a is ių . Š ita i J o n a s p rim e n a f a riz ie ja m s, s a d u k ie ja m s ir v isie m s k itie m s s a v o k la u sytojam ,s. “ J o n a s t a ip p a t įs p ė ja , k a d iš g a n y m u i p a s ie k ti n e p a k a n k a jo k rik što . M a t, jo k r ik š ta s b u v o t i k sim b o lin is a p s ip lo v im a s tu r įs t ik s lą s u ž a d in ti a tg a ilą , k u ria p asiru o šia m a p riim ti iš g a n y m o m alon ę. O iš g a n y m o m alon ę te ik s a te in a n č io K r is ta u s k r ik š ta s . J o n a s k r ik š tija t i k v a n d en iu , o K ristu s -Š v . D v a s ia , s u te ik d a m a s a n tg a m tin ę m alon ę, k u ri a tle is n uo dėm es ir a p v a ly s sielą, k a ip u g n is iš ty r in a m e ta lą . K r is tu s to d ė l yna d a u g d id esn is u ž J o n ą . J is t ie k d id is, k a d J o n a s n e s ija u č ia esąs v e r ta s b ū ti n e t ž e m ia u siu jo ta rn u , k u ris re ik a le p a la ik o ir n eša sav o p o n o ku rp es. Žy'dai ta m t i k ra is a tv e ja is n u s ia u d a v o ku rp es, b ū te n t, įeid am i į š v e n ty k lą , a r e id am i u ž im ti v ie t ą p rie sta lo . K u rp e s n u s ia u ti, n u n e šti ir a tn e šti p a p ra s ta i p a ta r n a u d a v o v e rg a i. 12J o n a s d a r įsp ė ja , k a d M esijas a te in a k a ip v ė t y to ja s . V ė ty k lė -š iū p e lė y r a jo ra n k o je , k a d , k a ip ū k in in k a s iš v ė ty d a v o iš k u ltu s ja v u s , a ts k ird a m a s grū d u s n uo p elų , ta ip ir jis a ts k ir tų b lo g u s n uo gerų . Ū k in in k a s , iš v ė tę s ja v u s , grū d u s s u p ila į san d ėliu s, o p elu s, P a le s tin o je ir b e n d ra i P ie tų k r a š tu o se, p a p ra s ta i su d e gin a. P a n a š ia i p asie lg s ir K r istu s : geru osiu s jis p a k v ie s į d a n g a u s d ž ia u g s m ą , o b lo gu o siu s a tid u o s su d e gin im u i į a m žin ą p ra g a ro u gn į.

Turinys

42

Mt 3.13-17 4,1-2

2 . Jėzaus krikštas

13Tuomet Jėzus iš Galilėjos ateina prie Jordano pas Joną, kad butų jo pakrikštytas. 140 Jonas atkalbinėjo jį, sakydamas: « Reikia, kad aš būčiau tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane! » 15B et Jėzus, atsiliepdamas, jam tarė: « Šį k artą leisk! Ju k mums dera įvyk d yti visą teisybę. » Tada jis jį pasiunčia. 160 , pakrikštytas, Jėzus tuojau išlipo iš vandens. Ir štai atsivėrė jam dangus, ir jis išvydo D ievo Dvasią, sklendžian čią žemyn, it balandis, ir nusileidžiančią ant jo. 17Ir štai balsas iš dangaus prašneko: « Šitas yra mano num ylėtasis Sūnus, kurį aš pamėgau. »

3 . Jėzaus gundym as

4. 1Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į tyrus, kad butų velnio gundomas. 2Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų,

“ T u o m e t, k a i J o n a s k rik š tijo ir k v ie tė d a r y t i atg a ilą , re n g ia n tis su t ik t i a te in a n tį M esiją, J ėzu s, p a lik ę s N a za re tą , iš G a lilė jo s a tė jo į J u d ė ją , į P a jo rd a n ę p as P ir m ta k ą . A tė ję s jis p rašėsi b ū ti p a k rik š tija m a s . 14J o n a s p riešin o si, p a s te b ė d a m a s , k a d v e ik ia u jis p a ts tu r ė tų b ū ti jo p a k r iš ty ta s , o ne j į k r ik š ty ti. 15J ėzu s p r ip a ž įs ta , k a d n o rm a lia i ta ip tu r ė tų b ū ti, k a ip J o n a s sak o , b e t ąj k a r t ą y r a b ū tin a išim tis. Š į k a r t ą J ėzu s tu r i b ū ti Jon o p a k r ik š ty ta s , nes to k iu b ū d u bu s į v y k d y t a p iln u tin ė te is y b ė : to k iu b ū d u J ėzu s p a s iro d y s n e v ie n D ie v o , b e t ir žm o n ių a k y s e esąs teisu s, p iln a i įv y k d ą s Į s t a ty m ą . K r ik š ta s J ė zu i n e b u v o re ik a lin g a s d ėl D ie v o , b e t jis b u v o re ik a lin ga s d ėl žm o n ių , k a d \dsiem s p a s iro d y tų p ild ą s ta i, ko tu r ė jo r e ik a la u ti iš k itų . — J o n a s s u tik o ir p a s iu n tė J ė z ų e iti i v a n d e n į, k a d b ū tų p a k r ik š ty ta s . “ P a s ik r ik š tiję , žm o n ės p a p ra s ta i p a s ilik d a v o k u rį la ik ą v a n d e n y je ir iš p a ž in d a v o s a v o n u o d ėm es. K r is tu s to n ed arė. J is tu o ja u išlipo iš v a n dens. Jis n eišp a žin o n u o d ėm ių , k a d a n g i jų n e tu rė jo /Jon 8,46/ N e u ž te k o , k a d J o n a s liu d y t ų ir p r is t a t y t ų J ė z ų kaip M esiją. R e ik ė jo , k a d p a ts D a n g išk a sis T ė v a s liu d y tų ir p r is t a t y t ų j į k a ip s a v o Sūn ų. Š ita i įv y k o , J ė zu i t ik išlip u s iš v a n d e n s. S ta ig a n u o s ta b i š v ie s a su sp in d o iš a u k š ty b ių . Ji b u v o t o k ia s tip ri, k a d a tro d ė, jo g d a n g u s a ts iv ė rė . R e g ė jim a s v is ų p irm a b u v o s k ir ta s J ėzu i. J is ta ig i p irm a s iš v y d o š v ie s ą ir jo je n u ž e n g ia n č ią Š v . D v a s ią . J i p lezd en o v ir š jo it b a la n d is . K a ip D ie v o D v a s ia p lezd en o v irš b e fo rm ės m e d žia g o s p a sa u lio k ū rim o eig o je /P rad 1,2/, ta ip d a b a r D ie v o D v a s ia p lezd en o v ir š J ėza u s, k a i jis ėm ėsi a tp ir k ti n u sid ėju sią ž m o n iją . N o rs re g ė jim a s p irm o je eilėje b u v o s k ir ta s J ėzu i, b e t jį, b e n t d a lin a i, m a tė J o n a s ir k it i te n b u v u s ie ji. 17T ė v o b a lsa s iš d a n g a u s p a liu d ija , k a d J ėzus y r a M esijas, apie k u rį ta is p a č ia is žo d žia is b u v o k a lb ė ję P s a lm is ta s /2,7/ ir p ra n a ša s I z a ija s /42,1/i — N u m y l ė t a s i s — b ib lin ė je k a lb o je y r a ta s p a ts k ą v ie n g im is /Jon 1,14/. D a n g iš k a sis T ė v a s liu d ija , k a d J ėzu s y r a ne t ik v ie n g im is jo Sūn us, b e t ta ip p a t k a d jis ja m y r a d ž ia u g s m a s , m a lo n u m as, p a s ig ė rė jim a s. 4. xK a ip d id ie ji S .T . v y r a i — • M oze, E lija s , J o n a s K r ik š ty t o ja s , ta ip ir J ėzu s p rieš p ra d ė d a m a s sa v o m isiją , e in a į ty r u s , k a d te n a i m a ld a ir p a s n in k u tin k a m a i a p a š ta la v im o d a rb u i p a sire n g tų . Į ty r u s J ėzu s ėjo v e d in as ir ly d im a s Š v . D v a s io s , b e t ty ru o s e p rie jo p risia rtin o p ik t o ji d v a s ia , k a d j į g u n d y tų . V e ln ia s ž in o jo , jo g J ėzu s a te in a , k a d iš g e lb ė tų žm on es iš jo v e rg ijo s . J is to d ė l n eg alė jo p a s ilik ti ra m u s ir n ev eik lu s. J is r y ž o s i s u k liu d y ti J ė z u i jo d a rb ą . A išk u , k a d v e ln ia s g a lė jo v e ik t i į J ė z ų t i k išo rin iai.

Turinys

Mt 4,3-9

43

po to jautėsi išalkęs. “Gundytojas tad, prisiartinęs, jam tarė: «Jei esi D ievo Šūnus, sakyk, kad šie akm enys pavirstų duona. » 4B et jis, atsakydamas, tarė: «Parašyta: — Ne vien duona gyvens žmogus, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš D ievo burnos — . » 5Tuom et velnias pasiima jį į šventą miestą. Jį pastatė ant šven tyklos viršaus 6ir jam sako: «Jei esi D ievo Sūnus, nušok žemyn. Juk parašyta: — Savo angelams įsakys dėl tavęs, ir jie nešios tave ant rankų, kad kartais neužsigautum savo kojos į akmenį. — » 7Jėzus jam atsakė: «Taip pat parašyta: — Negundysi Viešpaties savo Dievo. — » “Velnias dar paima jį į labai aukštą kalną ir parodo jam visas pasaulio karalystes bei jų didybę. 9Ir jis taria jam: «Visa tai aš tau ati-

2-4Išpasninkavęs 40 dienų, Jėzus jautėsi išalkęs. Gudrus ir klastingas velnias ry ž ta si gu n d yti Jėzų duona. D uonos kaina jis siekia išgauti iš Jėzaus jo dieviškum o pasirodym ą ne laiku ir ne pagal T ėvo valią. Tuo jis siekė su ard yti p ačioje pradžioje Jėzaus veiklos planus. Jėzus griežtai a tm eta gundym ą, cituodam as Įstatym o žodžius /A tĮ 8,3/, kuriais nurodom a, kad žm ogus y ra reikalingas ne vien fizinio m aisto, bet taip pat ir d v a sinio peno, nes jis tu ri ne tik fizinę, bet ir dvasin ę g y v yb ę. Jei kūno g y v y b ę palaiko duona, ta i sielai gyven im ą laid uoja ištikim yb ė D ievu i bei klusnum as jo valiai. K a d an gi dvasinė g y v y b ė y ra aukščiau fizinės, tai ne duoną reikia virš vdsko sta ty ti, o veikiau ištikim yb ę bei klusnum ą D ievui. EV elnias paim a Jėzų į Jeruzalę, kuri buvo vad inam a « šventasis miesta s » /Ps 2,6; N e h n , 1/. Jis jį p astato an t pačios aukščiausios šven tyk los vietos, vadinam os pinnaculum . Ji radosi pietrytin iam e kam pe. Nuo jos žem yn iki K edrono slėnio dugno b uvo apie ioo m etrų. N ušokti žem yn prie tokio aukščio ir neužsim ušti reikėjo tikro D ievo stebuklo. 6-7V elnias ragina Jėzų nušokti žem yn. J u k jis D ievo Sūnus! T aigi jam nieko neatsitiks, nes D ievas jį išgelbės, kaip y ra R ašte parašyta. V elnias cituoja Psalm ės 91, n s žodžius, kuriais užtik rin am a D ievo pagelba kiekvienam , kuris y ra ištikim as D ievui; taigi tuo labiau M esijui, dievišk ajam Sūnui. K o siekė velnias šiuo gundym u? T ikriausiai jis bandė p a veikti Jėzaus am biciją, iššaukti jam e puikybės jausm ą bei norą tu ščiai pasirodyti, pan aud ojant dievišką galią. B et tai nėra leistina. T ai b ū tų tikras D ievo gundym as. T odėl Jėzus atm etė velnio gundym ą, savo ruožtu cituod am as Įstatym o žodžius /Iš 17,1/, kuriais draud žiam a D ievą gundyti, lau kian t iš D ievo pagelbos ten ir tad a, kur nėra jokio reikalo. 8- 9T rečią k artą velnias gundo Jėzų, parodydam as jam vienam a kim irksnyje /Lk 4,6/ visas žem iškas grožybes ir gėrybes. O tai visa ju k v ilioja žemės žm ogų. Jis dedasi esąs viso to viešpats ir galįs duoti kam nori, net ir pačiam Jėzui, jei jis sutiksiąs priim ti jo reikalavim us. P astebėtina, kad Jėzus pripažino, jog velnias viešp atau ja pasaulyje /Jon 12,31; 14,30/. T ačiau Jėzus taip p at nurodė, jog velnias nėra tikrasis pasaulio viešpats. Jis-K ristus-nugalėjo pasaulį /Jon 16,33/. Jis išm etė velnią lauk /Jon 12,31/. Jis jį pasm erkė /Jon 16,11/. Žadėdam as žem iškas gėrybes, velnias reikalavo, kad K ristus nusilenktų jam , o tuo pačiu pripažintų jo viešp atavim ą žem ėje.

Turinys

Mt 4,10-15

44

duosiu, jei tu, parpuolęs, pagarbinsi mane. » 10Tuom et Jėzus jam sako: « E ik šalin šėtone! Nes parašyta: — Viešpatį savo D ievą tegarbinsi ir jam vienam tetarnausi. — » nTada velnias atstojo nuo jo, ir šiai angelai prisiartino ir jam tarnavo .

II. JĖZUS - M ESIJAS - VIEŠASIS GYVENIMAS A P A Š T A L A V IM A S G A L IL Ė J O J E i. A P A Š T A L I Š K O S V E I K L O S P R A D Ž I A

1. Jėzus Kafarnaume

120 išgirdęs, kad Jonas yra suimtas, jis pasitraukė į Galilėją. 13Ir, palikęs Nazaretą, atėjęs, apsigyveno Kafarnaum e, prie jūros, Zabuliono ir Neftalio srityse, 14kad išsipildytų žodis duotas per pranašą Izaiją, kuris šitaip sako: •— 15« Zabuliono žemė ir Neftalio žemė, prie jūros kelio, Užjordanė, pagonių Galilėja! 10V elnio pretendavim as, kad Jėzus nusilenktų jam ir jį pagarbintų, buvo didžiausia niekšybė. T odėl Jėzus reagavo su vdsu griežtum u. Jis įsakė jam atsitrau k ti ir prim inė, jog p irm asis D ekalogo įsakym as įpareigoja V iešpačiu p rip ažin ti ir garbin ti tik vieną D ievą /A tĮ 6,13/. Jėzus velnią vad in a šėtonu. E br. kilm ės žodis-m ūsišliai-neprietelis. “ V elnias, Jėzaus įsakytas, paklū sta ir atsitolin a. O velniui pasišalinus, prie K ristau s prisiartina angelai ir jam tarn auja. T uo parodo, jog D ievas tik ra i pildo savo per P salm istą pasak ytu s žodžius, kad angelai saugos ir tarnaus D ievo Siųstajam,, o tuo pačiu p atv irtin a, jog Jėzus tik rai y ra Mesijas. 12K ai Jėzui buvo pranešta, jog Jonas, Erodo A n tipo įsakym u /Mt 14, 1 - 4/yra suim tas, saugum o sum etim ais, pasišalino iš Judėjos ir grįžo į G a lilėją, į N azaretą. Čia, provincijoje, kur E rodas retai lan k yd avo si, jautėsi saugiau. T arp Jėzaus krikšto ir jo pasitraukim o į G alilėją praėjo tam tik ras laiko tarpas ir atsitiko eilė įvyk ių , kuriuos m ini Jonas savo evan gelijoje /Jon 1,19-4,54/. 13P ab uvęs k urį laik ą N azarete, Jėzus persikėlė į K afarnaum ą, kur b u vo platesnė apaštalavim ui dirva. M at, N azaretas buvo n ežym us provin cijos m iestelis, o K a fa m a u m as-žyrnus prekybos ir susisiekim o centras. Jis radosi ant šiaurinio Genezareto ežero kranto, prie garsaus « Jūros K e lio », kuris jungė D am aską ir T yru s su V iduržem io jura ir E giptu. 14-ioJėzaus apsigyvenim as ir apaštalavim as K afarnaum e b uvo pranašo Izaijo pra m atyta s ir n usakytas. P ranašaudam as apie ateisim ą Mesiją, Iza ijas m inėjo, kad išganym o švdesa tam sybėje skendinčiai ta u ta i suspindėsianti G alilėjoje: N eftalio ir Zabulono srityse, prie jūros kelio ir U žjordanėje /Iz 8,23-9,1 /. K afarnaum as kaip tik radosi N eftalio teritorijoje, b et buvo ta ip p at prie p a t Zabuliono ribų. Iš K afarnaum o ta igi pradėjo sklisti E van gelijo s švdesa, pasiekdam a Jūros keliu U žjordan ę ir pasklisdam a net ir šiaurinėje, pagoniškoje, G alilėjoje. — • U ž j o r d a n ė buvo sritis, kuri tęsėsi nuo rytin ės Genezareto ežero pusės ir ėjo į šiaurę rytin iu

Turinys

Mt 4,16-23

45

16Tam sybėje tūnanti tau ta išvydo didelę šviesą, mirties krašte ir šešėlyje sėdintiesiems užtekėjo šviesa. — » 17Nuo tada Jėzus ėmė pam okslauti ir sakyti: « D arykite atgailą, nes dangaus karalystė prisiartino. »

2. Pirm ieji m okiniai 18Beeidamas palei Galilėjos jurą, jis pamatė du brolius: Simoną, vadinam ą Petru, ir Andriejų, jo brolį, bem etančius tinklą į jurą; buvo, m at, žvejai. 19Ir jiems taria: « Sekite mane, o aš padarysiu jus žmonių žvejais! » 20Jiedu tuojau, palikę tinklus, sekė ji, 21Ir iš tenai, paėjęs toliau, pam atė kitus du brolius: Jokūbą, Zebediejaus sūnų, ir jo brolį Jonąlaivelyje drauge su jų tėvu Zebediejum betaisančius savo tinklus, ir pašaukė juos. 220 jie tuojau, palikę laivelį ir savo tėvą, sekė jį.

3. Jėzus m oko ir gydo 23Jėzus vaikštinėjo po visą Galilėją, m okydam as jų sinagogose, skelbdamas karalystės E van geliją ir gydydam as žmonėse visokią ligą ir viJordano pakraščiu iki p a t upės žiočių. — P a g o n i ų G a l i l ė j a — • buvo šiaurinė G a lilėjos sritis. Jau Saliam ono laikais čia gyven o nem aža pagonių /3K ar 9,11/; o M akabiejų periode čia b uvo tiek pagonių, kad S im onas M akabiejus rado reikalingu iševakuoti iš ten visus m ažum oje esančius žyd u s /iM ak 5 ,1 4 -23/. 18Prieš K ristų pasaulis skendėjo nuodėm ių tam sybėse. Mesijas atėjo, kaip šviesa šv iečia n ti tam sybėse /Iz 4 2,6; 49,6; Jon 1,5/. Nuodėm ė neša ne tik tam są, b et ir m irtį / iK o r 15,56/. Prieš K ristų taigi žm onės tūnojo ne vien tam sybėse, bet taip p at sėdėjo apgaub ti m irties šešėlio. K ristus, kuris atėjo sunaikinti nuodėm ę, pakilo it saulė žm onijos horizonte, išsklaid yd am as tam sybes ir išgelbėdam as iš am žinosios m irties, laiduojant išgan ym ą D ievo va ik ų šeim oje danguje. 17N uo tad a, kai persikėlė iš N azareto į K afarn aum ą, Jėzus pradėjo savo apaštalavim o darbą. Jis sakė pam okslus: m okė žmones ir k vietė prie atgailos, nurodydam as, kad atpirkim o m etas, apie k u rį pranašai kalbėjo, jau y ra atėjęs; dangaus k ara lystė jau čia pat, Jėzus k viečia d aryti atgailą: ta isy tis, n u siva ly ti nuodėmes, kadangi į dangaus k ara lystę gali b ū ti priim ti tik tie, kurie y ra nesutepti / iK o r 6,9-10/. Jėzus ta ig i nuo p at pradžios davė vdsiems aiškiai suprasti, jog jis y ra Mesijas. 18-20K afarnaum as radosi an t Genezareto ežero kranto. Jėzus todėl dažn ai vaikštin ėd avo palei ežerą. K a rtą , beeidam as, jis pam atė P etrą ir jo brolį A ndriejų beleidžiančius iš valties į van denį tinldą. Juos jis jau p a žinojo iš anksčiau, kaip ta i seka iš Jono evangelijos pasakojim o /Jon 1, 35-42/. K reipiasi ta igi į juos ir k viečia ta p ti jo m okiniais. Šieji čia pat, palikę viską, seka jį. 2i- 22K iek toliau rengėsi žve jo ti Zebediejus su savo sūnum is Jonu ir Jokūbu. Jėzus, prisiartinęs p a k viečia ir Zebediejaus sūnus b ū ti jo m okiniais. K a ip P etras ir Andriejus, taip ir Jonas pažinojo Jėzų iš Judėjos /Jon 1,35/. Jonas ta ig i apsidžiaugė, kai Jėzus pak vietė juos sekti jį. D rauge taigi su broliu, palikę tė v ą tv a r k y ti tin klus, sekė M okytoją. Zebediejaus sūnūs apaštalų tarpe K ristu i b uvo itin artim i. Dėl jų uolum o ir k arštum o b uvo vad inam i « griaustinio v a ik a is » /Mk 3,17/. Jokūbas buvo v a dinam as didžiuoju, kad a tsk irtų nuo k ito to paties vardo apaštalo, kuris būdavo vadinam as « m ažuoju » arba Alfiejaus sūnum i /Mt 10,3; M k 15, 4 0/. 23Jėzus vaikštinėjo po visą G alilėją. Jis lan k yd a vo si sinagogose ir te nai skelbė savo m okslą, « gerąją išganym o N a u jie n ą ». Grk. — euvange-

Turinys

46

Mt 4,24-25 5 . i -3

šokią negalią. 24Taip gandas apie jį pasklido po visą Siriją. Ir gabeno pas jį visus sergančiuosius: ligos ir skausmo prislėgtuosius, velnio apsėstuosius, epileptikus ir paralyžuotuosius, — o jis juos gydė. 25Ir jį sekė didelės minios: iš Galilėjos, Dekap'olio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.

2. K A L N O P A M O K S L A S

1. P alaim inim ai 5. *0 m atydam as minias, jis užkopė į kalną; ir, jam atsisėdus, prie jo priėjo jo mokiniai. 2Ir, atvėręs savo burną, juos mokė, sakydamas: 3« Palaim inti vargdieniai dvasioje, nes jų yra dangaus karalystė.

lion-geroji naujiena. G eroji N aujiena, kurią Jėzus skelbė, tai buvo, kad m esijaninė k aralystė atėjo, kuri y ra dangaus-išganym o karalystė. Jėzus savo m okym ą tvirtin o darom ais stebuklais. V aikščiod am as po Galilėją, jis ne tik m okė, b et taip pat gyd ė įva iriu s ligonius. 24Savo m okslu, bet y p a č darom ais stebuklais Jėzus pagarsėjo ne tik G alilėjoje, b et ir srityse į šiaurę nuo Palestinos, būten t, vdsoje Sirijoje. Iš visur gabeno pas jį dvasinius ir fizinius ligonius, ir jis juos gydė. 25Jam garsėjant, pas jį rinkosi žm onės iš visų kraštų: iš G alilėjos ir Judėjos, iš D ekapolio ir iš U žjordanės. D ekapolis b u v o -io m iestų rytin ėje Jordano pusėje į šiaurę nuo Genezar e to ežero. Im peratorius Pom piejus šiai sričiai b uvo stueikęs autonom iją. U žjordan ė radosi į pietus nuo D ekapolio. Ši sritis buvo dar žinom a Perėjos vardu. 5. 1M atydam as susirinkusią didelę m inią, Jėzus ryžo si pasinaudoti proga, kad pasalcjdų program inę kalbą, išdėstydam as pagrindinius savo m okslo principus. K a d b ū tų geriau m f.tom as ir girdim as, jis užkopė į nedidelį k aln ą ir nuo jo prabilo į susirinkusiuosius. Šis kalnas nūdien y ra žinom as kaip P alaim inim ų kalnas. Jis randasi 3 km. į šiaurės vakarus nuo K afarnaum o. Jėzui užlipus ant kalno ir atsisėdus, prie jo prisiartino m okiniai, kuriuos jau b uvo pašaukęs /Mt 4,18-22/, o taip p at kai kurie iš artim ųjų. Jie visi susėdo aplink Jėzų, kaip ta i b uvo priim ta pas žydų m ok ytoju s. 2Jezus prabilo į m okinius ir į minią. E v a ngelistas n audoja sem itinį išsireiškim ą — « atvėręs b u r n ą ». Tokiu išsireiškimu paprastai pas sem itus būdavo p ažym im a pasakytosios raib o s svarbum as. E van gelistas juo įv e d a į K aln o pam okslą, o Jėzus šiuo pam okslu įvedė visus į savo mokslo esmę. 3M atas cituoja aštuonius palaim inim us: tai 8 gairės siekti k rikščioniškam laim ingum ui. Šios gairės rodo priešingą kelią į laim ę, negu pasaulis siūlo. V isų pirm a palaim in ti y ra tie, kurie y ra vargdieniai dvasioje, t.y . k u rie ne tik išoriniai, b et y p a č vidiniai y ra neprisirišę prie turto; kurie ne tik paken čia, bet tiesiog m yli neturtą. Šie y ra aiškiai skirtin gi nuo tų , k u rie, tiesa, ju a vargdieniai, b et savo vid u je y ra gobšūs. Ne tai, ką žm ogus turi, bet tai, ko jis trokšta, daro jį turto ar neturto žm ogum . P alaim in ti ta igi y ra tie, kurie nėra prisirišę prie žem iškų gėrybių ir dėl jų n egyvena, nes ta i įgalina juos p ak ilti nuo žemės, atsipalaid uoti nuo žem iškų rūpesčių, išsivaduoti iš žem iškos apgaulės ir g y v en ti dangaus k aralyste ir jos laim e.

Turinys

Mt 5,4-12

47

4Palaim inti liūdintieji, nes jie bus paguosti. 5Palaim inti malonieji, nes jie paveldės žemę. 6Palaim inti alkstantieji ir trokštantieji teisingumo, nes jie bus pasotinti. 'Palaim inti gailestingieji, nes jie patirs gailestingumo. 8Palaim inti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. 9Palaim inti taikdariai, nes jie bus vadinam i D ievo vaikais. 10Palaim inti p ersekiojam ieji teisingumo clėliai, nes jų yra dangaus karalystė. “ Palaim inti esate, kai dėl manęs jus keiks ir persekios bei, meluodami, sakys prieš jus visokį pikta. 12Linksm inkitės ir džiūgaukite, nes jūsų atpildas yra gausus danguje. Juk taip persekiojo pranašus, kurie jus pranoko. » •‘P alaim in ti y r a ne tie, kurie žem iškais m alonum ais džiaugiasi, bet veikiau tie, kurie k en čia ir liūdi ž e miško gyvenim o nedalios prislėgti. T ik rai, vidinio džiaugsm o, dvasines paguodos ir sielos giedros patiria ne tie, kurie žem iškų m alonum ų ieško, kurie bėga nuo kančios, bet tie, kurie noriai prisiim a k an čią ir kan triai ją perneša, kaip D ievo d ovan ą am žinom s vertyb ėm s laim ėti. N uo kan čios žemės gyven im e pabėgti negalim e. Nuo jos bėgdam i, ją tik padidinam e; ir, priešingai, ją noriai priim dam i, jos geluonį praktiškai sunaikinam e. Be to, žem iška k an čia laim im e dangišką ram ybę, kuri y ra K ristau s atneštoji ir teikiam oji d ovan a m esijaninės k a ralystės piliečiam s. 5P asau lyje dažnai viešp atau ja jėga ir sm urtas, vienok žm ogui viso keriopą laim ėjim ą u žtik rin a veikiau m alonum as bei švelnum as. Žem ę laim i m alonieji, t.y , tie, kurie visa priim a su m alonum u ir perneša su gerum u. Švelnum as, ne sm urtas, atidaro duris į žm onių ir į D ievo širdį. Švelnum u ir m alonum u ta igi laim im e žm onių ir D ievo širdis, o tuo pačiu laim im e pilną D ievo gėry^bių paveldėjim ą žem ėje ir danguje. cP alaim in ti tie, kurie trok šta ir siekia vdsame ir visad a a ta tik ti D ievo valią, būdam i teisin g i ir geri D ievu i ir žm onėm s, nes jie neliks apvdlti; jie pasieks, ko siekia, ir bus pilnai užganėdinti. Jie nesakys: « T u ščiai g y venau! » 'P a la im in ti y ra tie, kurie y ra gailestingi; kurie daro gera iš širdies visiem s, bet y p a č vargstan tiem s, nes u ž savo gailestingum ą jie laim ės k itų gailestingum ą, ir pirm oje vietoje D ievo, kuris u žtik rin a savo gailestin gum ą tiem s, kurie y ra gailestingi artim ui /Mt 6,12/. “Palaim in ti, kurie y ra tyros širdies, t.y . kurie y ra tiesūs, teisūs, be klastos, nes tiesum as, tyrum as, buvim as be nuodėm ės dėmės u žtikrin a dangaus paveldėjim ą, o tuo pačiu D ievo regėjim ą, t.y . am žin ą buvim ą su juo /AtJ 18,13; A p 14,5/. 9P alaim in ti, kurie rūpinasi ir daro visa, kad ta ik a viešpatautų . T aik a y ra K ristau s karalystes žym ė /Iz 9,6/. T a ik a y ra pagrindinė K ristau s sek ėjų žym ė /Jon 13,35/. Siekdam i taikos ir v y k d y d a m i ją, mes pasirodom e tik rais D ievo vaikais. 10P alain iin ti y ra visi tie, kurie ynu persekiojam i ir k en čia teisingum o dėliai, t.y . dėl tikėjim o, dėl doros, dėl D ievo, nes tuo jie sau u žsitikrin a išganym o karalystę. K ristus ju k atėjo, kad kentėtų. Jo įsteig to ji išganym o k aralystė neišvengiam ai susijusi su kan čia ir persekiojim ais. « Mane persekiojo, persekios ir ju s. . .P asitik ėkite, aš n ugalėjau p asau lį* /Jon 15,20; 16,33/. K a i esam e persekiojam i dėl tikėjim o, ta d a galim e tu rėti pilną t ik rumą, jog išganym o k aralyste y ra mūsų, jog ją tin kam ai atstovaujam e. “ K reipdam asis tiesioginiai į apaštalus, Jėzus įspėja juos, jog jų lau kia persekiojim ai. Jis tačiau juos drąsina, nurodydam as, kad tok ia dalis teko ir pranašam s; o taip pat juos užtikrin a, kad u ž visa jų laukia gausus atpildas am žinybėje.

Turinys

48

Mt 5 , i 3- i 9

2. Žem ės druska-pasaulio šv iesa 13« Jūs esate žemės druska. B et, jei druska nustotų sūrumo, kuo ji bus įsūdoma? Ji niekam daugiau nebetinka, kaip tik būti išmesta laukan ir žmonių sumindžiota. uJūs esate pasaulio šviesa. Negali būti paslėptas miestas, kuris randasi ant kalno. 15Ir žiburys neuždegamas, kad būtų padėtas po dangčiu, bet veikiau ant žibinto, ir šviečia visiems, kurie yra namuose. 10Taip tešviečia jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie m atytų jūsų gerus darbus ir garbintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje. »

3. Senasis ir Naujasis įstatym as 17« Nemanyki te, kad aš atėjau panaikinti Įstatym ą ar Pranašus. Ne panaikinti atėjau, bet įvyk d yti. 18Mat, iš tikrųjų, sakau jums, iki dangus ir žemė nepraeis, nė viena iota ar taškelis neišdils iš Įstatym o, iki visa įvyks. 19Taigi, jei kas panaikintų vieną iš šių, net mažiausių, įsakym ų ir taip m okytų žmones, bus laikomas m ažiausiu dangaus karalystėje; o, jei kas v y k d y tų ir m okytų, tas bus laikomas didžiausiu dan-

13-15Sintetiniu paralelizm u K ristus nurodo, kokie turėtų b ū ti jo sekėjų sa n tyk iai su pasauliu Jo m okiniai į pasaulį tu ri atsinešti kaip druska ir kaip šviesa. — K a ip druska duoda valgiu i skon į ir jį s augoja nuo gedimo, taip k rikščion ys y ra pašaukti saugoti žemės gyven im e žm ones nuo d v a sinio g e dimo per nuodėmę, ir drauge t e ik ti jiem s am žinojo gyven im o skonį bei siekim ą. V ienok druska gali sugesti: b ū ti užteršiam a ir prarasti savo skon į bei sūdijam ą ga li ą. T ai y p a č len gvai gali a tsitik ti Palestinoje, kur druska im am a iš Negy-vosios jūros, išd žiovin ant jūros van denį ant žemes. Jei druska sugenda, ji niekam netinka; ją ten k a išm esti į gatvę, kaip ta i paprastai darom a R ytuose, ir ji y ra sum indžiojam a. T a i baugus įspėjim as K ristau s sekėjam s. J ų pašaukim as, tiesa, y ra kilnus ir svarbus pasaulio išgelbėjim ui, bet, jei jie nustoja savo krikščioniško kilnum o ir šventum o, pasidaro niekam tin kam i, ta ip kad p a;s pasaulis juos suniekina ir sum indžioja. — K aip žiburys uždegam as ir d e dam as an t žibinto, kad šviestų kam baryje, taip ir krik š čionys y ra pašaukti b ū ti išganym o šviesa, kad šviestų ir rod ytų pasauliui kelią į am žin ą jį dangaus gyven im ą. K ristus taigi įspėja, kad jo sekėjai, būdam i pasaulio šv i e sa /Jon 12,46/, nesislėptų, bet rodytų si ir b ū tų visų m atom i, it m iestas p a sta ty ta s ant kaino; it lem pa užd ėta ant žibinto ir šv iečia n ti visiem s, kurie y ra kam baryje. “ K ristu s įspėja ir ragin a savo s e kėjus b ū ti tiek gerais ir tiek šven tais, kad vdsi galėtų sekti jų p a vy zd žiu , d aryd am i gera, ir taip teikdam i d angiškajam T ėvu i garbę. 17Jėzus atėjo ne kad atšauktų S.T ., kuris b uvo sudėtas iš Įstatym o ir pranašų, bet kad jį įv y k d y tų . Jis įvyk d o S.T ., nurodydam as, kaip jo asm enyje išsipildo pranašystės, ir m okydam as, kaip turi b ū ti pildom i D ievo įsakym ai, kad pasiektum e a m žin ą jį gyvenim ą. 18Jėzus pab rėžtin ai užtikrin a, kad iki pasaulio pabaigos iš Įstatym o nedings nė m ažiausia raidė, nė m ažiausias brūkšnelis. V adiuasi, Įs ta ty mas pilnai ir vispusiškai tu ri b ū ti. v y k d y ta s . — J o t a buvo m ažiausia ebraiško alfabeto raidė. — T a š k e l i s — brūkšnelis, kuriuo buvo a tžym im os ir atskiriam os tarp savęs panašios raidės. P a v p ir f ebrajų^ a lfabete y ra žym im a tuo pačiu ženklu, ir skiriam a tik pridedam u tašku. 19Jėzus toliau įspėja, nurodydam as, kad jei kas n epaisytų Įstatym o sm ulkm enų ir kitus šia prasm e m o ly tų , nors ir nebus dėl to atm estas ir pasm erktas, vienok dangaus k aralystėje turės m ažiau nuopelnų ir gaus m ažesnį atlyginim ą. Ir priešingai.

Turinys

Mt 5,20-28

49

gaus karalystėje. 20Nes aš sakau jums, jei jūsų teisingumas neviršys Rašto žinovų ir fariziejų, neįeisite į dangaus karalystę. » 21« Girdėjote, jog seniesiems buvo pasakyta: — Neužmuši! O, jei kas užm uštų, bus teistinas. — 220 aš jums sakau, jog kiekvienas, kuris pyksta ant savo brolio, bus teistinas. O kuris sakytų savo broliui: — Žioply! — bus skųstinas sinedriumui. O kuris sakytų: — Pamišėli! — bus sm erktinas į pragaro ugnį. 23Taigi, jei tu aukoji prie altoriaus savo a tnašą ir ten atsimeni, kad tavo brolis turi k ą prieš tave, 24palik savo auką tenai, prie altoriaus, ir eik pirma susitaikinti su savo broliu, o tada, atėjęs, aukok savo atnašą. » « Veikiai susitark su savo priešininku, kol dar su juo esi kelyje, kad kartais priešininkas neatiduotų tavęs teisėjui, o teisėjas-vykdytojui, ir kad neatsidurtum kalėjim e. 26Iš tikrųjų, sakau tau, neišeisi iš ten, iki neatmolcėsi paskutinio pinigėlio. »

20K rikščion ių tobulum as, jų gyven im o šventum as, jų klusnum as D ievo v a li a i tu ri v iršy ti tų, kurie pas žydus b uvo laikom i garbingiausiais ir to buliausiais, būtent, R ašto žinovų ir fariziejų /Mt 23,7; E k li 38,24 . . ./. 21Jėzus prim ena, jog jie visi girdėjo ir žino, kad Mozė, kalbėdam as ir rašydam as jų proseniam s, draudė žu d yti, o m usikaltėlius įsa k ė bausti /Iš 20,13; K u n 24 ,17 ; A t Į 5,17/. 22K r i s tus tuojau apsireiškia ne tik kaip m okytojas, bet taip p a t kaip įstatim d avys. Jis prim ena klausytojam s, k ą Mozė buvo įsakęs. Jis n eatšaukia Mozės paliepim ų, bet juos papildo, pagriežtindam as ir patobulin dam as. Mozės duotas Įstatym a s draudė išorinį-fizinį žm ogžud ystės ve ik smą, o K ristu s įsako pašalinti n e t ir vid in į nusiteikim ą, kuris veda prie išorinio žm ogžudystės įvyk d ym o . Jis draudžia p y k tį; d raud žia įžeid in ėjimus; draudžia m oralinę žm ogžudystę. — K a i kurie kodeksai skaito: « kuris p y k sta be p a g rin d o ». A trodo, kad žodžiai «Jae p a g rin d o » y ra paaiškin am asis intarpas įjungtas į te k stą vėliau. — Ž y d a i turėjo d vi teism o instancijas: vietinis teism as, kuris spręsdavo m ažesnius nusikaltinim us, ir sinedrium as, k urį sudarė tau tos vyresn ieji Jeruzalėje, ir kuriam buvo rez ervuo ta spręsti svarb e snius prasižengim us prieš Įstatym ą. Jėzus tačiau pabrėžia, kad šalia žem iško teisingum o y ra dar ir dieviškas, kuris y ra įv y k dom as am žin ybėje. •— Ž i o p l y — hebr. r a k a y ra giliai įžeid žian tis išsireiškim as. — P a m i š ė l i — A p šau kti ką nors pam išėliu buvo ne tik įžeidim as, b et taip p at sukom prom itavim as, o tuo p ačiu dvasinė žm ogžud ystė, ir kaip tokia tu ri gauti ir d vasin į nubaudim ą: tu ri a tsa k y ti ne tik prieš žm ones, b et ir prieš D ievą, — P r a g a r o u g n i s — hebr, ghe - hinnom: Hinnom o slėnio ugnis, š is slėnis buvo į pietus nuo Jeruzalės . A n ksčiau čia būdavo aukojam os žm onių aukos Moloko stabui /Jer 19,2-6/. V ėliau čia būdavo sudeginam i n u žu d y tų jų kūnai, gyvu lių kaulai ir viso kios m iesto atm atos. Čia nuolat taigi kūrendavosi ugnis. Šis slėnis ir jam e degan ti ugnis tapo vaizdu pragaro ugnies, bei am žinosios pasm erkim o bausm ės /Mt 18,8/. 23_24jė z u s toliau nurodo, jog n eužtenka vien p y k tį atm e sti, u žg au liojim ų bei įžeidim ų vengti; reikia p o zity v ia i p a ta isy ti bei išlygin ti savo santykius su prieteliais ir priešininkais. Ši pareiga yna svarbesnė net už aukų aukojim ą. V isų pirm a todėl reikia susitaikinti su artim u, ir tik po to galim a eiti aukoti auką, nes tik ta d a atnaša bus vertin ga D ievo akyse. 25_26K aip y ra išm intinga susiderinti su artim u, su kuriuo turim e k iv irčą, kad išvengtum e teism o, taip y ra išm intinga susiderinti su visais, kad neliktum e niekam niekuo skolingi, ir taip išvengtum e D ievo teism o ir jo bausm ės. M at, D ievo teisingum as yna tobulas, todėl ir jo bausm ė y ra p ilnutinė: « iki paskutinio cento » jam turėsim e atsilyginti. — P i n i g ė l i s — lot. quadrans-m ažiausias pinigo vienetas. 4

Turinys

50

Mt 5,27-36

27« Girdėjote, jog buvo pasakyta: — Nesvetim oteriausi! — 2S0 aš jums sakau, jog kiekvienas, kuris žvelgia į moterį, jos geisdamas, jau nusikalto svetim oteryste savo širdyje. 290, jei tavo dešinioji akis piktina tave, išlupk ją ir m esk šalin nuo savęs. Juk tau geriau verčiau vieną sąnarį prarasti, negu kad visas tavo kūnas būtų įmestas į pragarą. 30Ir jei tavo dešinioji ranka tave piktina, nukirsk ją ir m esk šalin nuo savęs. Juk tau geriau verčiau vieno sąnario nustoti, negu kad visas kūnas a tsidurtų pragare. » 31« Taipogi pasakyta: — Jei kas paleistų savo moterį, teduodie jai skyrybų raštą. — 32Č) aš sakau jums: kiekvienas, kuris paleidžia savo moterį, nebent dėl paleistuvystės, išstato ją svetim oterystei; ir, jei kas paleistąją veda, svetim oteriauja. » 33«Dar girdėjote, jog seniesiems pasakyta: — Neprisieksi neteisingai, o tesėsi Viešpačiui savo priesaiką. — 31B et aš sakau jums: išvis neprisiekinėti-nei dangumi, nes t ai D ievo sostas; 35nei žeme, nes tai padėklas jo kojoms; nei Jeruzale, nes tai didžiojo karaliaus miestas. 3GNeprisiekinėsi nei savo galva, nes negali padaryti juodo ar balto nė vieno vie-

27_28Mozės Įstatym a s draudė svetim oterystę, o tuo pačiu įsakė m oterystėje ištikim yb ę /Iš 20,13; A t Į 5,18/. Ž yd a i paisė daugiau fizinės ištikim ylės, nors Įstatym a s draudė ir d vasin į svetim oteriavim ą /Iš 20,17/. K ristus įspėja ir pabrėžia, jog nusikalstam a moterj^stės ištikim yb ei ne tik fiziniu veiksm u, bet ir m intim is, bei vidiniais pageidim ais. 29-3ojgZUs toliau pabrėžia, jog reikia ven gti ne tik nuodėm ingų ve ik smų, bet taip p at ir progų, kurios ved a į nuodėmę. Jis reik a lau ja todėl, kad k iek vi e nas drastiškai atm estų bei pašalintų visa, kas jį piktin a, t.y . veda į pagundą, teik ia im pulsą nusidėti; ši'u.i kiekvienas turi pad aryti, n ežiū rin t kiek ta i turėtų kainuoti. 31Istatym a s leido v y ru i paleisti žm oną, b et įsakė, kad p aleistąjai b ūtų duodam as sk y ry b ų raštas, kuris įgalin d avo ją ištekėti už kito vy ro /A t Į 24,1-4/ 320 K ristus skelbia, jog m oteryste y ra neišardom a /Mt 10,10; L k 16,18; iK o r 7,i:os/. P ag al K ristau s m okslą, jei išsiskyrusi m oteris vėl ištekėtų, ji svetim oteriautų; ir, jei kas vestų išsiskyrusiąją, svetim oteriautų, nors ji b ū tų b uvusi paleista dėl paleistuvystės. V adin asi, dėl paleistuvystės galim a išsiskirti, bet negalim a iš naujo tekėti ar vesti. K iti ta čia u mano, kad gr. p o r n e a s čia esąs ebr. z e n u t vertim as, kuriuo nurodom a neteisėta m oterystė, k on kub in atas . Šiuo a tve ju te k stą reikėtų suprasti bei aiškinti, jog K ristus čia nurodo, kad m oterystė y ra neišardom a, išskyrus tik tą atvejį, kai gyven am a neteisėtoje m oterystėje. Tie, kurie g y ven a konkubinate, gali išsiskirti ir iš naujo vesti ar tekėti. 33S .T . draudė neteisingą priesaiką., bet nurodė, kad, k artą priesi e lcus D ievo vardu, pri es aika y ra įparei g o ja n ti ir tu ri b ū ti užlaikom a /Kun 19,12; Sk 30,3; A t Į 5 ,11; 23,21/. Ž yd ai bandė apeiti Įstatym ą, prisiekinėdam i ne D ievo, o kūrinių vardu. K ristu s tačiau draudžia išvis prisiekinėti. Jis pabrėžia, kad žm ogus neturi teisės prisiekti, įsipareigojant žem iškais dalykais, lies jie nėra jo nuosavybė, o priklauso Dievuli. 3i-3liŽ y d a i prisiekinėdavo dangum i, žeme, Jeruzale, savo g a lv a . K ristus ta čia u šitai draudžia, nurodydam as, kad kaip dangus, taip ir žemė; kaip Jeruzalė, taip ir pats mūsų kūnas nėra mūsų, bet D ievo galioje ir jo valioje. D angus y ra D ievo buveinė. Žemė y ra suolelis D ievo kojom s p a d ė ti . Jeruzalė y ra šventasis D ievo įmestas: čia ju k y ra ne vien žem iškojo vald ovo sostas, bet ir didžiojo K araliaus b u vein ė-šven tykla. Žm ogus netu ri nieko savo, nes net ir paskiri jo galvos plaukai y ra D ievo žinioje: be jo valios nė vienas plaukas nenukrinta žm ogui nuo galvos /Lk 21,18/. N et plau k ų sp alva priklauso nuo D ievo.

Turinys

Mt 5 ,37-47

5i

nintelio plauko. 37Jusų gi kalba tebūnie: — T aip, taip; ne, ne! — O kas virš šito, tai yra iš p ik to jo .» 38« Girdėjote, jog pasakytu: — A kis u ž akį ir dantis u ž dantį. — 30 aš sakau jums: nesipriešinsi piktam , bet verčiau, kuris kerta tau į dešinį skruostą, atgręžk jam ir antrąjį; 40ir, kuris nori su tavim bylinėtis ir atim ti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą; 41ir kuris priverčia tave vienai myliai, eik su juo dvi. 42Tave prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. » 43« Girdėjote, jog pasakyta: — • Mylėsi savo artim ą ir nekęsi savo priešo. — 440 aš jums sakau: m ylėkite savo ueaprietelius ir melskitės už tuos, kurie jus persekioja, 45kad būtum ėte jūsų dangiškojo Tėvo vaikai, nes jis leidžia savo saulei tekėti ant blogųjų ir gerųjų, ir lietui lyti ant teisiųjų ir neteisiųjų. 4liJuk jei jus tem ylėtum ėte tuos, kurie jus myli, kokį nuopelną turite? Argi ir muitininkai to pat nedaro? 47Ir jei tesvei37K rikščion ys v isur ir vdsada privalo sa k y ti tiesą. Todėl priesaika jiem s nėra raikalinga. Jei kas netiesą nori perduoti kaip tiesą priesaikos pagelba, ta s elgiasi ne p agl D ievo valią, bet verčiau pagal velnio įkvėp im ą ir gundym ą, o jis ju k y ra melo tė va s /Jon 8,4.4/. 38-39S.T, galiojo žiaurus atsikeršinim o įstatym as-lex talionis /Iš 21,235; K u n 24,igs; A t Į 19,18/. K ristus atm eta principą a tsilyg in ti piktu u ž pikta. T ačiau jo žodžiai: « N esipriešink p iktam »-reikia suprasti, ne kad išvis nereikėtų reaguoti prieš p ikta, bet kad reikia į p ik ta reaguoti gerum u ir gerum u jį nugalėti /Rom 12,21/. 40Jei kas per teism ą reikalautų tunikos, t.y'. apatinio rūbo, vad in amos palaidinės, kad tai b ū tų u žsta ta s u ž suteiktą paskolą /A t Į 24,12/, tai krikščionis tu ri ne tik ją atiduoti, bet dar tu rėtų pridėti ir savo apsiaustą, t.y . viršu tin į rūbą. “ Toliau K ristus skatina klusniai, noriai ir su kaupu a tlik ti įvairias pareigas. K on k rečiai jis m ini įpareigojim ą nunešti k o k į nors d aiktą, p a darant vienos m ylios kelią, ir liepia savo noru nunešti dvigubai toliau. L o tyn išk o ji m y l ia-m i lium pagal mūsų m atavim ą a ta tin k a m aždaug 1,5 km. atstum ą /i,476 m./. D ar ir nūdien R ytu o se yra įprasta įpareigoti piliečius a tlik ti kokias nors viešų darbų pareigas. Taip bū d avo ir se novėje. “ P agaliau Jėzus pabrėžia, jog jo sekėjai privalo rūpintis a tlik ti ne vien tai, ko reikalauja teisingum as, b e t taip p at v y k d y ti gail e stingum o darbus, kitaip tarian t, prie teisingum o pridėti dar gailestingum ą. Jis liepia b ū ti duosniem s, k ai kas prašo, ir gailestingiem s, kai kas reikalingas param os. 43S.T. neliepia pozityvdai nekęsti neprietelio /Kun 19,18/. J is reikalau ja veikiau izoliuotis nuo priešų, neturėti sa n tyk ių su pagonim is, kad taip apsisaugotų nuo jų pragaištingos įtakos / A tĮ 20,135; 23,43/. R ašto žinovai tačiau ilgainiui pradėjo aiškinti, būk Įstatym a s leidžiąs ir reikalau jąs neapkęsti priešų. Be to, pažym ėtin a, kad ebrajų kalboje « neapkęsti » y ra to ly g u « n em ylėti » /Lk 14,26/, « n ep alaik yti draugystės ». 44K a i žyd ai m e ilės įsakym ą ribojo tik savaisiais, ta i K ristu s nuo savojo meilės įsakym o nuėmė b ctkokias ribas: jis li e pė visus m ylėti; taigi ne tik prietelius, bet ir neprietelius. Š į visu otin į meilės įsakym ą J ėzus remia dangiškojo T ėvo valia, kuris teik ia savo gerum ą kaip geriem s, taip ir blogiems. M.ojVlylėtį tą, kuris mus m yli, ne tik nereikia jo k ių pastan gų, bet dar y ra m alonu. Ši meilė p lau k ia iš pačios prigim ties. Ją tu r i ir vy'kdo visi: žyd ai ir pagonys; teisieji ir nusidėjėliai. Ši meilė nėra nuopelninga, nes ji n ereikalauja jokios aukos. Priešingai, m ylėti neprietelius y ra sunku, kain uoja pastangų, savęs atsižadėjim o; bet kaip tik dėl to ši m eilė y ra kilni ir nuopelninga. — M u i t i n i n _k a i buvo žydai, kurie tarn au d avo romėnam s, rinkdam i m okesčius. Ž yd ai juos laikė viešais nusidėjėliais: sukčiais ir parsidavėliais.

Turinys

Mt 5,47-48 6,1-7

52

kintum ėte vien savo brolius, ką ypatingo darote? A r ir pagonys to pat nedaro? 48Būkite taigi jūs tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. »

4. A tgailos darbai I š m ai d a

6. *« Žiūrėkite, k ad savo teisingumo nedarytum ėte žmonių akivaiz doje, siekdami būti jų matomi; kitaip neturėsite atlyginim o pas savo Tėvą, kuris yra danguje. 2Taigi, kai duodi išmaldą, netriūbyk aplink, kaip tai daro veidm ainiai sinagogose ir gatvėse, kad būtų žmonių giriami. Iš tikrųjų, sakau jums, jie jau atsiėmė savo užm okestį. 3B et, kai tu duodi išmaldą, tenežino tavo kairioji, ką daro tavo dešinioji, 4kad tavo išmalda liktų slaptoje; o tavo Tėvas, kuris mato slaptoje, tau a tlygins. » Malda « Ir, kai m eldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai. Mat, jie mėgsta melstis, stovėdam i sinagogose ir aikščių kampuose, kad būtų žmonitį matomi. Iš tikrųjų, sakau jums, jie jau atsiėmė savo užm okestį. 6Tu gi, kai meldiesi, įeik į savo kambarį ir, užsklendęs duris, melskis i savo Tėvą, kuris yra slaptoje; o, slaptoje matąs, tavo Tėvas tau atlygins. » 70 melsdamiesi nekalbėkite daug, kaip pagonys. Mat, jie mano,

48Jėzus saviesiem s įsako y p a tin g ą meilę, kuri tu ri b ū ti tobula ir neribota kaip kokybės, taip ir k iekybės a tžvilgiu . K rikščion ys privalo m y lėti visus be išim ties. Jie juos tu ri m ylėti pilnai ir tobulai, kaip to p a v y z d į turi dangiškajam e T ėvuje. Visam e, taigi ir m eilėje, krikščionys turi siekti dieviško tobulum o. 6. T e i s i n g u m o , t.y . savo gerų darbų nereikia d aryti, siekiant išorinio pasirodym o ir tuo pačiu žm onių įvertinim o. K rikščion ys privalo p aisyti ne žm onių, o D ievo įvertinim o. 2Fariziejai, kuriuos Jėzus laikė ir vadino veidm ainiais /Mt 15,7; 22,18; 23,i3s/, m ėgdavo rodytis savo g e rais darbais; duodam i išm aldą, jie trim ituodavo, kad visi akreiptų į juos dėmesį. Jėzus k viečia savuosius nesiekti išorinio pasirodym o, darant gera; bet visa d a ry ti dėl D ievo ir tik iš jo la u k ti atpildo. 3-4Jėzus užtikrin a, kad D ievas m ato visa ir slaptoje. Todėl jis a tly gins u ž visus ir k i e k v i eną gerą darbą, nors jis b ūtų niekam nežinom as. T ie gi, kurie siekia išorinio pasirodym o; kurie y ra žm onių giriam i ir įv e r tinam i, m aže s nį atlygin im ą gaus iš D i e v o , nes jį y ra jau atsiėm ę iŠ žmonių. 6Jeruzalėje kasdien-ryte ir vakare-bū d avo aukojam os šv en tyk lo je au kos. R yte-g va l., o po pietų 3 va l. Tuo m etu visi žydai, kur besirastų, a tsigręžę į Jeruzalę, m elsdavosi, jungdam iesi m alda su tais, kuri e š v e n ty k lo j e atnašavo aukas. F ariziejai m ėgdavo viešai m elstis, kad visų britų m atom i. Jie išeidavo į aikštes, atsistodavo prie g a tv ių sąn kryžų , ir tenai m elsdavosi, kad tuo būdu b ūtų gedimai daugiau žm onių m atom i. 'K ristu s įspėja, nurodydam as, jog m eldžiantis reikia a tsisto ti ne žm onių, o D ievo akivaizdoje, siela jungian tis su juo ty lo je. M at, žinom e,, kad D ievas m ato ir slaptoje, girdi ir ty lo je. Ju k m alda y ra kreipiam a į D ievą, o ne į žm ones. Iš D ievo tad reikia lau k ti įvertinim o, o ne iš žm onių. ’ P agonys m ėgdavo m elstis triukšm ingai. Jie šaukdavo ir kartod avo savo prašym us, tikėdam i, kad kuo daugiau kalbės ir šauks, tuo jų m alda bus daugiau išgirsta ir išk lau syta /;;K ar 18,26/.

Turinys

Mt 6,7-13

53

kad dėka savo kalbumo bus išklausyti. 8Nebukite tad į juos panašus. Juk jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, pirma negu jį prašote. 9Jus taigi šitaip melskitės: — Tėve musų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas; 10teateinie tavo karalystė, teįvyksta tavo valia, kaip danguje, taip ir ant žemės. “ Kasdienės musų duonos duok mums šiandien. 12Ir atleisk mums musų kaltes, kaip ir mes atleidžiam e savo kaltininkams. 13Ir nevesk mūsų į pagundym ą, bet gelbėk mus nuo pikto. — 8R ristus m oko, jog nėra nei reikalo, nei prasm ės m eldžiantis šaukti ir k artoti m aldos žodžius, tartum D ievas vargiai girdėtų ar sunkiai suprastų. Tikrum oje D ievas visk ą žino. J is žino, ko m um s reikia. Jis žino, ko mes jį prašysim e, pirm a negu paprašom e. M elstis reikia ne tiek lū pomis, kiek širdim i bei siela. T okios m aldos D ievas iš m ūsų laukia; tok ią m aldą jis išklauso /Iz 29,13/. 9-13Jėzus pats suform uluoja m aldą, kuri tu ri b ū ti mūsų kasdieninė ir pagrindin e m alda. Šia m alda kreipiam ės i D ievą, kaip į dangiškąjį mūsų T ėvą, pasivesdam i jam ir žadėdam i v y k d y ti jo valią; iš savo pusės prašome jį, kad aprūpintų mus žem iškom is gėrybėm is, atleistų mums kaltes ir saugotų mus nuo pikto. D ievo-T ėvo titu las žyd am s nebuvo svetim as /Ekli 23,1; Išm 1,12; Tob 13,4/. B e t yp atin gu būdu D ievo-T ėvo sąvoka išryškėjo Jėzuje K ristuje, kuris tapo žm ogum i, kaip T ėvo V iengim is Sūnus /Jon 1,14/. P er Jėzų K ristų ir mes esam e pašaukti bū ti D ievo įsūniais /Ef 1,5/ ir turim e priėjim ą pri e dangiškojo T ėvo, kaip jo vaik ai, galėdam i kreiptis į jį, tardam i: « A b b a-T ėve » /Rom 8,15/. D ievas, tiesa, y ra T ėvas, bet jis y ra ir V iešpats. Jo vardas, jo asmuo, visiem s tu ri b ū ti šventas; jo viešpatavim as visų tu ri būti m ielai laukiam as ir noriai priim am as; jo k aralystė turi apim ti dangų ir žemę, kad visa ir visi b ū tų po D ievo va ld žia ir viena D ievuje, Išpažinus ir pareiškus pagarbą D ievui, grįžtam a prie žem ės žm ogaus reikalų. V isų pirm a prašom a to, kas reikalinga žem iškam gyvenim ui, būtent, kasdienės duonos, m aisto kūno g y v y b e i p a la ik y ti. — K a s d i e n ė s gr. epiousios-būtinos. P rašom a ta ig i m aisto, kuris būtinas pragyvenim ui. B e t kad angi žm ogus ne vien duona y ra gy v as, t.y . ne vien fizinę, bet ir dvasinę tu ri g y v yb ę, todėl ir m aldoje, paprašius duonos, toliau m eldžiam a to, kas būtina sielai išgan yti, būten t, k alčių atleidim o. E sam e k alti D ievui, nes esam e nusidėjėliai. Todėl privalom e prašydi, kad D ievas atleis — tų mums nuodėmes, ir taip u žtik rin tų mums dangaus paveldėjim ą. M at, nusidėjėliai, sutepti nuodėm ėm is, dangaus nepaveldės /Ap 21,8; E f 5,5/. D ievas tačiau mums y ra tiek atlaidus bei gailestingas, kiek mes esame atlaidūs mūsų artim ui. Todėl, prašydam i, kad D ievas mums b ūtų gailestingas, turim e žadėti ir b ū ti pasiryžę atleisti visiem s, kurie mums y ra kuo nors kalti. O ir gavus k alčių atleidim ą, dar nėra viskas. K o l esam e žemės žm onės, galim e vėl nusidėti. Todėl turim e m elsti D ievą, kad, jis gelbėtų mus nuo p ik ta ir, jei galim a, apsaugotų net ir nuo pagundym ų. Nors pagundos nėra blogis, o neretai y ra priem onė mus išb an d yti bei sustiprinti dorybėse ir p ratu rtin ti nuopelnais. T aigi D ievas gali p o zity v ia i norėti ir leisti, kad būtum e gu ndyti. Juk D ievas norėjo ir leido, kad b ū tų gundom as net ir jo dieviškasis Sūnus /Mt 4,1-4/, nes tuo siekė mus p am okyti, kuo velnias y p a č stengiasi sugundjdi, ir kaip reikia atem sti gundym ą. Tiesa, D ievas visada teik ia pakan kam ai m alonių, kad galėtum e atsispirti pagundym am s / iK o r 10,13/. B et iš kitos pusės jis nėra linkęs galutin ai išlaisvinti nuo gun-

Turinys

54

Mt 6,14-21

14« Mat, jei jūs žmonėms atleisite jų nusikaltimus, tai ir jums atleis jūsų dangiškasis Tėvas; bet, jei jūs neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusikaltimų. » Pasninkas 16« K a i pasninkaujate, nebūkite paniurę, kaip veidmainiai; nes jie perkreipia savo veidus, k ad pasirodytų žmonėms pasninkaują. Iš tilckųjų, sakau jums, jie jau atsiėmė savo užm okestį. 170 tu, kai pasnink auji, pasitepk savo galvą ir nusiprausk savo veidą, 18kad ne žmonėms rodytum eisi pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, kuris mato slaptoje, tau atlygins. »

5. Dievas ir pasaulis T i k r a s i s lobis 10« Nekraukite sau turtų ant žemės, kur kandis ir rūdis suėda ir kur vagj^s įsiplėšia ir pavagia. 20Verčiau kraukite sau lobius danguje, kur nei kandis, nei rūdis nesuėda, ir kur vagys neįsibrauna ir nepavagia. 21Nes, kur yra tavo lobis, ten bus ir tavo širdis. » dym ų, nes jie, kaip esam e jau pabrėžę ta rn a u j a m um s kaip priem onė stip rėti gerum e ir tu rtėti nuopelnais. K a i P aulius pak artotin ai prašė D ievą išlaisvinti nuo kūno silpnybių, kurios jį vargin davo ir išstatyd avo pavojun nusidėti, D ievas atsakė: « G ana tau mano m alonių, nes m ano jėga bręsta silpnum e » /2Kor 12,9/. V isų pirm a ta igi mes turėtum e prašyti, kad D ievas ne tie k nuo pagundų, kiek pagundose mus saugotų, ir neleistų bū ti sugundom iem s. K a d an gi ta čia u , žinan t mūsų silnum ą, kiekvien a p a gunda mums sudaro p a vo jų nupulti, “ ai galim e ir turim e p rašyti D ievą, kad, jei galim a, apsaugotų mus išvis nuo pagundym ų; o svarbiausia, kad gelbėtų mus nuo viso pikto, kuris y ra pasaulyje ir virš pasaulio; kuris paeina ne nuo kūno ir kraujo, o nuo tam sybių kunigaikščio-velnio /Ef 6,12/. 14,15Jėzus paaiškina, kodėl prašydam i D iev ą atleidim o, privalom e p a sižad ėti p a ty s būti atlaidūs. Jis pab rėžia, jog D ievas mums atleid žia tik tad a ir tiek, kiek mes iš savo pusės atleidžiam e tiem s, kurie y ra m um s kalti. 16Mozės Įstatym a s įsakė tik vien ą pasninką, būtent, P erm aldavim o šventėje /Sic 29,7; K u n 16,29/. Ilgain iui ta čia u žy d ai pradėjo p raktikuoti daugiau pasninkų, kurie būdavo vieši ir privatūs. F ariziejai iš asm eniško dievotum o pasninkaudavo du kartus savaitėje: pirm adienį ir ketvirtadienį; pasninkaudam i, m ėgdavo viešai rod ytis pasninkaują. 17P asninkas y ra atgailos veiksm as. Ž yd ai todėl, pasninkaudam i, ne tik susilaikydavo nuo valgio, b et ir nesiprausdavo, nesusišukuodavo p la u kų, n evartod avo tep alų bei k vep a lų ir stengdavosi rod ytis nuliūdę. K ristus liepia ven gti išorinio rodym osi, kaip m eldžiantis, taip ir pasn inkaujan t, pabrėždam as, jog, atgailojan t, reikia siekti rod ytis ne žm onėm s, bet D ievui, kuris m ato slaptoje, ir u ž visa atlyd in a am žinom is vertybėm is. lsN ė ra išm intinga rūpintis bei sielotis žem iškom is gėrybėm is, kadangi jos y ra gendančios; kadangi jas len gva prarasti. B rangius rūbus suėda k an dys. M etalinius indus ir papuošalus rūdys sugraužia. B rangen ybes v a g ys pagrobia. 20K ristu s todėl ragina visų pirmc. rūpintis dangiškom is gėrybėm is ir jų siekti. Žem ė praeina su savo lobiais, o sukrauti turtai danguje visam pasilieka. “ K ristu s k viečia siekti dangiškų gėrybių dar ir dėl to, kad gėrybės paprastai p avergia mus. Jei siekiam e žem iškų tu rtų , mes visa būtim i a tsigręžiam e į žem ę ir neišvengiam ai nusigręžiam u nuo dangaus, rizikuodam i prarasti a m žin ą jį gyvenim ą; ir, priešingai, jei siekiam e dangiškų gėryb ių , mes atsigręžiam e į dangų, gyven am e jam ir jį sau užsitikrinam e.

Turinys

Mt 6,22-29 T i k roj i

55

šviesa

22« Kūno žiburys yra akis. Taigi, jei tavo akis yra sveika, visas tavo kūnas bus apšviestas; 23bet, jei tavo akis yra netikusi, visas tavo kūnas bus tamsoje. Jei tad ta v y je esanti šviesa yra tam sybė, tai kaip didelė yra tam syb ė!» Tikrasis

Viešpats

24« Niekas negali tarnauti dviem valdovam s: jis ju k arba vieno nekęs ir k itą mylės, arba dėsis prie vieno ir k itą niekins. Negalite tarnauti D ievui ir m am onai.» Dievo

Apvaizda

25« Todėl sakau jum s: — Nesirūpinkite dėl savo gyvybės, ką valgysite ar k ą gersite; nei dėl savo kūno, kuo apsirengsite. Argi gyvyb ė nėra daugiau u ž m aistą ir kūnas u ž drabužį? 2GP ažvelkite į dangaus paukščius. Juk jie nei sėja, nei piauna, nei kluonuosna krauna, o vienok jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. A rgi jus nedaug daugiau u ž juos esate? 270 kas iš jūsų gali savo rūpesčiu prailginti savo gyvenim ą vienu mastu? 28Ir kam tiek sielojatės dėl apsirengimo? Stebėkite lauko lelijas, kaip jos auga. Jos nei dirba, nei verpia; 29o, sakau jums, jog nei Salia22_23Y r a d vejo pa šviesa: fizinė ir dvasinė. Fizinę šviesą regim e mūsų akim is. D vasin ę šviesą m um s teikia vidinis mūsų nusistatym as. Jei mūsų intencijos y ra tyros, jos ved a mus šviesos keliu ; bet, jei jos nėra tyros, mes atsiduriam e baisioje tam soje. 24K ristus įspėja, jog negalim e sv yru o ti ir laviru o ti tarp dangaus ir žemes, tarp dangiškų ir žem iškų gėrybių: turim e rin ktis arba viena, arba kita; arba D ievą, arba žemės turtus. — Aram . — m a m o n a — pinigas, žem iškos gėrybės. 25-26K ristus k viečia nesisieloti dėl fizinės g y v y b ės išlaikym o: dėl to, kas b ū tin a j ai palaik jd i, būten t, dėl valgio bei gėrimo. P astebėtin a, kad kai kuriuose kodeksuose žod žiai « ką g e rs ite » y ra išleidžiam i. Todėl kai kurie teksto k ritik a i yna linkę m anyti, kad ta i esąs papildom asis intarpas originale. P agrindas, kodėl nereikia sielotis dėl valgio y ra tam e, kad, jei D ievas k artą davė fizinę g y v y b ę , ta i jis duos ir tai, kas b ū tin a šiai g y v y bei p a laik yti. Juoba, kad, kaip visi gerai žinom , D ievas aprūpina viso keriopai m enkus žemės gy^vius, kaip skraidan tieji paukščiai, suteikdam as jiem s viso to, kas reikalinga jų g y v y b e i palaik yti; taigi tuo labiau jis rū pinasi žm ogum i, tobuliausiu savo kūriniu, kad jis tu rėtų visa, kas būtina žem iškam gyvenim ui. 27Žm ogus nėra savęs viešpats. Jis visam e priklauso nuo savo K ū rėjo. Žm ogaus gyven im as, nuo jo gim im o iki m irties, y r a D ievo rankose. N iekas neturi teisės disponuoti žm ogaus gyvenim u: b an d yti neleisti naujai g y v y b e i gim ti, ar am žiaus pabaigoje sutrum pinti ar prailginti gyvenim ą. B et jei D ievas y ra mūsų gyven im o V iešpats, ta i jis parūpins ir visa, kas ir kiek reikalinga, kad galėtum e g y v en ti tiek, kiek jis y ra m um s skyręs. 28K aip nereikia sielotis dėl m aisto, taip nereikia rūpintis ir dėl apsirengim o. D ievas aprūpina mus ir šiuo. K ristus, kuris kalbėjo nuo P a la im inim ų K aln o, žvelgdam as į kalno papėdėje žaliu o jan čią ir žyd in čią l y gum ą /Jon 6,10/, k vietė žvelgti į lauko žoles: į žy d in čią leliją. Ji ju k nuostab iai graži bei puošni. B et, jei D ievas taip gražiai papuošia lauko žoles, kurios išd ygsta, p ra žy sta ir čia p at vėl n u vysta, kaip tuo labiau jis rū pinasi, kad į jo paties p aveikslą su tvertas žm ogus tu rėtų kuo apsirengti. 29Saliam onas b uvo pagarsėjęs ne tik savo išm intingum u, bet taip pat ir savo turtingum u bei puošnum u /3Kar 9,26-10,29/.

Turinys

Mt 6,29-34 7,1-6

56

monas visoje savo garbėje nevilkėjo, kaip viena iš jų jų . 30Jei tad D ievas taip aprėdo lauko žolę, kuri šiandien yra, o rytoj m etam a į krosnį, ar ne tuo labiau jus, o m ažatikiai!? 31Nesisielokite tad, sakydam i-K ą va lgysime? — arba-K ą gersime? — arba-Kuo apsirengsime? — 32Mat, visų tų dalykų ješko pagonys. Juk jūsų dangiškasis Tėvas žino, kad viso to esate reikalingi. 33B et pirmiausia ieškokite D ievo karalystės, o visi anie dalykai bus jums pridėti. 34Taigi nesirūpinkite dėl rytojaus, nes rytojus pats savim pasirūpins. Kiekvienai dienai gana jos v a r g o .»

6. Jvairūs pam okym ai Neteisti 7. 1« Neteiskite, kad nebūtum ėte teisiami. 2Mat, kaip teisiate, taip ir jūs būsite teisiami; ir kokiu saiku seikėjate, tokiu bus ir jums atseikėta. 30 kodėl savo brolio akyje pasdebi krislą, bet savojoje nematai rąsto? 4Arba, kaip tu gali sakyti savo broliui: — Duokš, išimsiu iš tavo akies krislą — , kai štai rąstas tavo akyje? 5Veidm ainy, pirma išmesk rąstą iš savo akies, paskui pažiūrėsi, kaip pašalinti krislą iš savo brolio a k ie s!»

Pagarba

t a m,

kas

šventa

°«Neduokite to, kas šventa, šun:'ms ir savo perlų nem ėtykite ties kiaulėmis, kad kartais jų savo kojomis nesutryptų ir, atsigręžusios, jūsų nesudraskytų. » aoTie, kurie perdaug rūpinasi žem iškais dalykais, y ra m ažo tikėjim o žmonės. U žu o t p asitikėję D ievo A p vaizd a, sielojasi ir deda visas p a stan gas, kad p a ty s u žsitik rin tų visakuo; bet, žinodam i savo ribotum ą, neišvengiam ai baim inasi dėl ryto jau s ir y ra neram ūs. 3i_32K ristus nurodo, jog tik pagonys y ra n uolat susirūpinę valgiu ir apsirengim u, nes jie neturi tikėjim o į tik rą jį D ievą, kuris y ra gerasis ir galingasis pasaulio V iešpats, o m ūsų Tėvas. K rikščion ys tačiau gali ir tu ri b ū ti ram ūs ir pasitikį, nes žino, kad tu ri danguje T ėvą, kuris rūpinasi savo žem ėje esančiais vaik ais, ir juos visf.ku o aprūpina. 33K rikščion ys virš visko tu ri rūpintis D ievo karalyste, siekiant ne žem iškų ve rtyb ių , bet dangiškų tu rtų am žin ybėje, v y k d a n t teisingum ą žemėje. “ Žem iškas gyven im as y ra laikinas. Todėl nėra ko sielotis dėl rytojaus. R eikia kasdien a tlik ti šventai savo pareigas, ly g ta i b ū tų paskutinė diena. O, jei D ievas leis sulaukti rytojaus, ta i jis pasirūpins ir tuo, kas ry to ju je mums bus reikalinga. 7. 1-2K ristus įspėja, kad nebūtum e greiti teisti ir sm erkti kitus, ieškodam i kituose kaltės, u žu ot jos iešk o ję visų pirm a savyje, kad tuo būdu išvengtum e D ievo pasm erkim o. Į artim ą verčiau turim e atsinešti su gailestingum u, nes savo gailestingum u mes užsitikrin am e sau žm onių ir D ievo gailestingum ą. 3-5Jėzus prim ena, jog žm onės y ra linkę pas artim ą p astebėti net ir m ažiausias silp n yb e s, k ai tuotarpu pas save nepastebi didelių ydų. K ie k vienas todėl privalo žiūrėti visų pirm a savęs; save teisti, savo yd as pašalinti, o tik ta d a galės ir iš k itų reikalauti, kad b ū tų pašalintos J ų silpnybės. “K ristus va izd žiai ir net drastiškai įspėja savuosius, kad šven tą E v a n gelijos tu rtą, kuris y ra vertesnis u ž visas žem iškas gėrybes, šven tai laik y tų ir ištikim ai saugotų, nem ėtydam i kur reikia ir nereikia, ir neduodam i n evertiem s ir piktiem s, kurie juo ne tik nepasinaudoja, b et dar gi jį išnie-

Turinys

Mt 7,7-17

57

Melsti 7« Prašykite, o bus jums duota; ieškokite, o rasite; belskite, o bus jums atidaryta. 8Mat, kiekvienas, kuris prašo, gauna; kuris ieško, randa; kuris beldžia, tam atidaroma. 9Argi yra jūsų tarpe asmuo, kuris, jei jo sūnus jį prašyti} duonos, jam duotų akmenį; 10arba, jei prašytų žuvies, jam duotų žaltį? nJei tad jūs, būdami blogi, gebate duoti savo vaikam s gerų dalykų, kaip tuo labiau jūsų dangiškasis Tėvas suteiks gera tiems, kurie jį prašo! » Daryti

gera

12« Taigi visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite. Nes tai yra Įstatym as ir Pranašai. » Du

keliai

13« Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvus vartai ir platus kelias yra vedąs į pražūtį, ir daug tų, kurie juo eina. “ K aip ankšti yra vartai ir siauras kelias vedąs į gyvenim ą! Ir nedaugelis yra tų, kurie jį atranda. »

7. Klaidingi pranašai 15« Sergėkitės klaidingų pranašų. Jie ateina pas jus avių rūbe, bet viduje yra plėšrus vilkai. 10Iš jų vaisių juos pažinsite. Argi vynuogės nuo erškėčių, ar figos nuo dagiu raškomos? 17Juk kiekvienas geras medis kiną, sum indžioja, o pačius E van gelijo s skelbėjus gali net u žp u lti ir u žm ušti. Šis įspėjim as visad a ir visiem s b uvo ir y ra aktualus. E van g eliją reikia skelb ti visiem s, b et E van gelijo s turto nereikia m ėtyti visu r ir siūly ti tiem s, kurie į ją atsineša kaip šunys ir kiaulės. 7-u Jėzus ragina m elstis ir u žtik rin a m aldos sėkm ingum u. K a ip m ylintis, nors silpnas ir nuodėm ingas, tėva s duoda savo vaik u i, k ai jis jį prašo reikalingų bei b ūtinų d alyk ų , ta ip tuo labiau D ievas, mūsų dangiškasis T ėvas, išldauso m ūsų prašym us, kai j į m eldžiam e reikalingų ir b ūtinų daly k ų . 12K ą T ob ijas įsakė savo sūnui iš neigiam os pusės: « N ed aryk kitam to, kas tau nem alonu » /4,i į /, — Jėzus įsako teigiam a prasm e. T a i auksinė krikščioniško gailestingum o taisyklė, kuri išplaukia iš dieviško Apreiškim o ir ta lp in a sa v y je visą dievišką įsta tim d av y stę /Plg E m 11,8-10/. 18-14Į am žin ybę ved a du keliai, ir į ją įeinam a pro dvejas duris: platus kelias ir erdvios durys ved a į prapultį; siauras kelias ir ankštos durys veda į išganym ą. T urėtų visi rin ktis šį p a sta rąjį kelią, bei eiti pro ankštąsias duris. D eja, taip nėra. Priešingai, daugelis renkasi p la tų jį kelią ir eina pro erdvius vartus, n ežiū rin t kad ta i grąso pražūtim i. M at, žm ogų v ilio ja ir suvilioja patogum as. Juk patogiau eiti plačiu keliu ir įeiti pro erdvius vartus! 15IŠ S.T. žinom e, kad šalia tik rų jų , t.y . D ievo p ašauktų jų , pranašų b uvo ir netikrų. Šieji dėjosi esą D ievo pašaukti, bet tikrum oje veikė savo in iciatyv a , siekdam i savų, egoistinių tikslų, ir klaidino žmones /Ez 13,3; Mich 2,11; R aud 2,14/. Jėzus įspėja, jog klaidingų pranašų kils ir krik ščionių tarpe. Todėl ragina saugotis, kad nebūtų su ved žioti bei suklaidinti. iG_2ojgzus toliau nurodo, kaip galim a atp a žin ti klaidingus pranašus, nepašauktus m okytojus. K a ip medis pažįstam as iš vaisių, ta ip pranašas p ažįstam as iš jo darbų. T ik geras medis duoda gerų vaisių; nuo blogo m edžio negalim a gauti gerų vaisių. T aip y ra ir su pranašais. Iš jų gyven im o ir darbų galim a pažinti ar jie y ra tikri, ar klaidingi. T ik ri pranašai y ra

Turinys

58

Mt 7,1:7-29

duoda gerus vaisius, o netikęs medis neša blogus vaisius. 18Geras medis negali duoti blogų vaisių, nei blogas medis gali nešti gerų vaisių. 19Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertam as ir m etas į ugnį. 20Taigi iš jų vaisių juos pažinsite. » 21« Ne kiekvienas, kuris man sako: — Viešpatie, Viešpatie! — , įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano danguje esančio Tėvo. 22A ną dieną daugelis man sakys: — Viešpatie, Viešpatie, argi ne tavo vardu mes pranašavome? A r ne tavo vardu išvarinėjome velnius? A r ne tavo vardu darėme daug stebuklų? — 23Ir tada aš jiems pareikštų: — Niekada jūsų nepažinau. Atstokite nuo manęs, jūs piktadariai. — »

8. Kalno P am okslo pabaiga 24« Taigi kiekvienas, kas klauso šių mano žodžių ir juos vykdo, prilygs anam gudriam vyrui, kuris pasistatė sau nam ą ant uolos. 25Lijo ir lietus, tvino ir upės, pūtė ir vėjai, ir ištiko anuos namus, bet jie nesugriuvo, nes buvo pastatyti ant uolos. 260 kiekvienas, kas klauso šių žodžių, bet jų nevykdo, prilygs anam paikam vyrui, kuris pasistatė sau namus ant smilčių. 27K rito ir lietus, tvano ir upės, pūtė ir vėjai, ir ištiko anuos namus, jie sugriuvo, o jų sugriuvimas buvo visiškas. » 28Ir atsitiko, kad kai Jėzus baigė šias savo kalbas, minios stebėjosi jo mokslu. a9Mat, jis mokė juos, ne kaip Rašto žinovai, bet kaip turįs galią.

švento gyvenim o vy rai, ir jų darbai b e i pasiekiam i re zu ltatai y ra teigiam i. O klaidingi pranašai, nors ir dedasi esą geri; nors ir skelbiasi esą D ievo pašaukti, tačiau jų skelbiam as m okslas neveda prie D ievo, prie gyvenim o šventum o, prie d vasin ių laim ėjim ų. K laidingų pranašų visad a buvo. Jų y^ra ir nūdien. K iek yra, vadinam ų, teologų, kurie su entuziazm u k alb a apie atsinaujinim ą, apie reikalą keisti B ažn y čio s są n tva rk ą ir p., o visi m atom , kaip anie keitim ai, atsigręžim ai į pasaulį, bent iki šiolei, ne į la imėjim us, bet aiškiai į pralaim ėjim us veda, dvasinę krizę išaukia. Šio viso akivaizd oje tačiau neturim e nei nusigąsti, nei nusim inti, nes K ristus u ž tikrin a, jog klaidingi pranašai neturi ateities: jų laukia n udžiūvim as, iškirtim as ir sudeginm as, kaip ta i ju k įv y k sta su netikusiu vaism edžiu. K la idingų pranašų laukia ne tik nesekm ė, bet ir sunaikinim as bei pražuvim as. ^ 21N eužtenka vien k alb ėti apie D:.evą, vien žodžiais j į išpažinti. R e ikia tik ėjim ą v y k d y ti darbais, v y k d a n t visam e ir visada D ievo valią. Išgan ym ą pasieks ne tie, kurie garsinasi tikėjim u, bet tie, kurie juo gyven a. 22. 23A ną, t.y . teism o dieną ne vien tie, kurie K ristų atm etė, bet ir tie, kurie, nors dangstėsi jo vardu, bet tikrum oje b uvo klaidingi pranašai; buvo p iktad ariai ir pikto tarnai, išgirs pasm erkim o ištarm ę. 24-27Žm ogaus likim as ir jo vertė priklauso nuo to, kuo jis grind žia savo gyvenim ą. Jei jis savo gyven im ą atrem ia į D ievą, tuo pačiu jis užsitikrin a, kad gyvenim o audros jo nenublokš. B et, jei jis vdsų pirm a paiso savo v a lios; jei jis atsigręžia į save, o ne į D ievą, ta i jo gyven im as p rilygsta n amui p a sta ty ta m ant sm ilčių, k urį audros len gvai sugriauna ir visiškai sunaikina. z8-29E-vangelistas pabrėžia, jog, Jėzui baigus kalbėti, m inia labai stebėjosi jo m okym u, nes jis kalbėjo ir m okė skirtingai, negu kiti R ašto žin ovai bei m okytojai. M at, žy d ų m o k yto jai savo m okym ą rem davo Įsta ty m u ir Pranašais, o taip pat įvairių rabinų autoritetu. Jėzus gi mokė, rem dam asis savo paties autoritetu. — « Girdėjote, jog p a sa k y ta . . .O aš jum s sa k a u . . . ».

Turinys

Mt 8,1-8

59

3. S T E B U K L A I

1. Raupsotojo išgydym as 8. *Jam nulipant nuo kalno, jį sekė didelės minios. 2Ir va, prisiartinęs, vienas raupsuotasis parpuolė prieš jį, tardamas: ((Viešpatie, jei panorėtum, gali padaryti mane nesuteptą. » 3Ir jis, ištiesęs savo ranką, palietė jį, sakydamas: « Noriu, buk nesuteptas.)) Ir tuojau jo raupsai pranyko. 40 Jėzus jam sako: « Žiūrėk, kad niekam nesakytum e!. B et eik, pasirodyk kunigui ir atnašauk auką, kurią yra įsakęs Mozė, kad tai butų jiems paliudymas. »

2. Šim tininko tarno pagydym as ’O jam įeinant į Kafarnaum ą, prie jo prisiartino vienas centurijonas, maldaudamas 6ir sakydamas: «Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžuotas ir labai kenčia. » ’ lr taria jam: « A š jį, atėjęs, pagydysiu. » 80 centurijonas atsiliepdamas, sakė: « Viešpatie, nesu vertas, kad tu 8. xJėzus reiškiasi kaip Mesijas ne tik savo m okym u, bet taip p a t ir savo darom ais ženklais bei stebuklais. E van gelistas aprašo keletą Jėzaus pad a rytų stebuklų. K ain o pam okslas visi e ms padarė didelį įspūdį /Mt 7,28/. Todėl, jam benueinant, j į sekė didelės minios. 2P agal Mozės Įsta tym ą raupsuotieji buvo laikom i suteptais, ir negalėjo bendrauti su sveikaisiais. Jie gyven d avo izoliuoti. O jei kas kada nors artėdavo prie jų, jie turėd avo to k į įspėti, šaukdam i iš tolo: « Suteptas, su te p ta s* /Kun 13,15/. Čia m inim as raupsuotasis, nežiūrint draudim o, prisiartino prie Jėzaus ir, parpuolęs prieš j į ant žemės, rytietišk u papročiu išreiškė jam pagarbą. Po to paprašė, kad jį p a g yd y tų , pareikšdam as savo tikėjim ą, jog jis galįs ta i padarydi. 3Jėzus, įvertindam as raupsuotojo tikėjim ą, ištiesė savo ranką, palietė j,į ir tarė: « N oriu, b ū k nesuteptas. » E van gelistas pabrėžia, jog čia pat raupsuotasis stebuklingai tapo sveikas. 4Jėzus p a g y d y ta ja m įsako, kad apie stebulingą išgijim ą niekam nesakytų . K od ėl jė z u s nenorėjo, kad b ū tų kalbam a apie įv y k d y tą jį stebuklą? T am buvo eilė priežasčių . V isų pirm a, daugelis n ebuvo verti ne tik regėti, bet ir girdėti apie stebuklus. A n tra, Jėzus nenorėjo stebuklais versti įtikėti į jį. Jis verčiau siekė, kad visi laisvai ir pam ažu įsitikintų, jog jis y ra D ievo Siųstasis. Pagaliau, kad gandai apie jo darom us stebuklus galėjo išaukti nenaudingų, o gal net žalingų reakcijų ta u to je ir y p a č va ld an čių jų tarpe. K a d an gi Įstatym a s reikalavo, kad pagijęs raupsuotasis prisistaty tų kunigui šven tyk loje, ir šis p a tik rin tų ar tik ra i y ra pagijęs; o, jei p a gijęs, kad aukotų padėkos atnašą, ir tik po to gau tų kunigo oficialų p a liudijim ą, jog esąs pasveikęs, ta i Jėzus p a g y d y ta ja m įsako a tlik ti visa, ko Įstatym a s reikalavo /Kun 14,1-20/. “Šim tininkas — centurijonas — šim to k areivių dalinio viršininkas. C enturija b uvo m ažiausias Rom os legijono vienetas. Minim as karininkas buvo romėnas, pagonis, b et žyniams prietelingas. Jis pastatė K afarnaum o sinagogą /Lk 7,2-10/. L ukas plačiau šį įv y k į aprašo. Šim tininkas pradžioje kreipėsi į Jėzų, tarp in in kau jan t žy'dams, paskui per savo patik ėtin į ir pagaliau, k a i Jėzus jau buvo ateinąs į namus, jis pats išėjo jį pasitikti. 'A tsiliepd am as į centurijono prašym ą, Jėzus užtikrin a, jog y ra beateinąs pas jį, kad, atėjęs, p a g y d y tų tarną. 8- 9Centurijonas pastebi, jog nėra reikalo, ir jis nesijaučia esąs vertas, kad Jėzus ateitų į jo nam us. Ju k jis galįs p a g y d y ti jo ta rn ą ir iš tolo,

Turinys

6o

Mt 8,8-17

įeitum po mano stogu, bet tark tik žodį, ir mano tarnas pasveiks. 9Mat, ir aš, nors esu pavaldinys, turiu savo valdžioje kareivių, ir sakau šiam: — E ik — , ir jis eina; o kitam — A teik — , ir jis ateina; ir savo vergui: •— D aryk tai — , ir jis daro. » 10O Jėzus, tai girdėdamas, buvo nustebintas, ir sakė tiems, kurie jį sekė: « Iš tikrųjų, sakau jums, tokio tikėjimo aš neužtikau nė pas vieną Izraelyje. :llSakan gi jums, daugelis ateis iš R y tų ir Vakarų ir sėsis dangaus karalystėje u ž stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu; 12o karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes; ten bus verksm as ir dantų griežimas. » 13Ir sakė Jėzus šimtininkui: « Eik, teįvyksta tau, kaip tik ė ja i!» Ir jo tarnas pasveiko tą pačią valandą.

3. Petro uošvės pagydym as ir kiti stebuklai Kafarnaume 14Atėjęs į Petro namus, Jėzus išvydo jo uošvę gulinčią ir turinčią karščio. lsJis palietė jos ranką ir karštis pas ją liovėsi. Ji atsikėlė ir jam tarnavo. 160 atėjus vakarui, atgabeno pas jį daug velnio apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir pagydė visus ligonius; 17kad įv y k tų sekantys žodžiai pasakyti per pranašą Izaiją: — «Jis mūsų negalias pasiėmė ir ligas prisiėmė. » vien savo ištartu žodžiu. Š į savo įsitikinim ą jis rem ia savo kasdiene p a tirtim i. Jis, tiesa, žem o rango karininkas, bet tu ri po savo va ld žia kareiv ių ir tarn ų bei vergų. Jiem s jis įsakinėja, ir jie jo klauso. K a ip tuo labiau taigi jis, dieviškasis M okytojas, gali įsakinėti kam ir kada nori, kad jo v a lia b ū tų vyk d om a, kaip jis nori. Jis tik ra i nėra reikalingas asm eniško r y šio, kad p a g yd y tų kiekvieną, k u rį jis nori, ir kur anas besirastų. Todėl jis m eldžia Jėzų, kad n esitrukd ytų , o vien žodžiu pareikštų savo va lią, kad ligonis p a g ytų , ir jis pagys. T u o labiau, kad jis nėra žyd as, ir todėl Jėzui gal nėra patogu pas jį a tsilan k yti, ir jis pats nesijaučia esąs vertas tokios privilegijos. 10-12Centurijono tikėjim as b uvo tok s didelis, kokio Jėzus nerado pas Izraelio vaikus. Jis ta d patenkino jo prašym ą, vien ištartu žodžiu p agydydam as sergantį tarną. O B a ž n y č ia anuos — pagonio — centurijono žodžius, try k štan čiu s tik ėjim u ir nuolankum u, citu oja šv. Mišių liturgijoje, prieš priim ant šv. K om un iją. Jėzus, pabrėždam as, jog centurijonas turįs didesnį tikėjim ą, negu Izraelio vaik ai, įspėja žydus, kad į m esijaninę k a ralystę bus p ak viesti ir jos m alonėm is naudosis daugybė pagonių, o nem aža Izraelio va ik ų bus išm esti ir pasm erkti am žinom s kančiom s. 13E van gelistas pabrėžia, kad ligonis tik ra i pasveiko, kai Jėzus tik ištarė savo žodį: « T e įv y k sta tau, kaip t ik ė j a i ». 14P etras b uvo kilęs iš B etsaidos /Jon 1,44/. B e t jis gyven o K afarnaum e /Mk 1,29/. B ūdam as K afarnaum e, Jėzus greičiausiai apsistodavo pas Petrą, arba bent d ažn ai lan k yd a vo si jo nam uose. P etras buvo vedęs ir gyven o su uošviais. Šia proga Jėzus rado P etro uošvę sergančią, su aukšta tem peratū ra /Lk 4,38-41/. “ U žteko, kad Jėzus paliestų jos ranką, ir ji, nors b uvo sunkiai serganti, staiga pasijuto sveika ir, atsikėlusi, galėjo pasirūpinti svečių pavaišinim u. 16Jėzus gydė ne tik fizinius, b et ir dvasinius ligonius. T uo jis pasirodė tu rįs galią ne tik į fizinę, bet taip p at ir į dvasin ę g y v y b ę . Jis gydė vien savo ištartu žodžiu. Jis n e vartojo jokių ritualin ių form ulių, neskaitė jo kių egzorcizm ų. 17P ranašas Izaijas cituojam ais žodžiais kalbėjo apie k en čia n tį Mesiją, Jah vės tarn ą /ebr.-e bed Jahve/, kuris prisiėm ė ant savęs visas mūsų fizines ir dvasines negalias /Iz 53,4/.

Turinys

Mt 8,18-27

61

4. Kristaus sekim as

1S0 m atydam as apie save didelę minią, Jėzus liepė vy k ti į k itą pusę, “ Ir vienas iš Rašto žinovų, prisiartinęs, jam sakė: « M okytojau, aš seksiu tave, kur tu beeitum! » 2_°Bet Jėzus jam taria: « Lapės turi landas, dangaus paukščiai lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti. » 21K itas gi iš mokinių jam sakė: « Viešpatie, leisk man pirmiau nueiti ir palaidoti savo t ė v ą .» 22B et Jėzus jam t aria: «Sek mane, ir palik mirusiems laidoti jų mirusiuosius. » 5. Audros nutildym as 23Jam įlipus į valtį, jo mokiniai sekė jį. 24Ir štai juroje kilo tokia didelė audra, kad valtis buvo užpilam a bangų. O jis miegojo. 26Mokiniai, pripuolę, jį pažadino, sakydami: ((Viešpatie, gelbėk, žū vam e! » 26Ir jis jiems taria: « K o baiminatės, mažatikiai?!)) Tuom et, atsikėlęs, sudraudė vėjus bei jurą, ir pasidarė visiškai ramu. 270 žmonės stebėjosi, sakydami: «K as jis toks, kad net vėjai ir jura jo klauso? » 18Jėzus nori išsilaisvinti iš minios, kad r a stų k iek ram ybės ir poilsio. Jis liepia todėl m okiniam s ruo š tis persikelti į k itą ežero pusę /rytinę/. 19-20V ienas iš R ašto žinovų, išgirdęs, kad Jėzus rengiasi v y k ti į k itą ežero pusę, pareiškia, jog jis y ra pasiryžęs jį sekti, kur tik b evy k tų . R ašto žinovo ištikim yb ė Jėzui greičiausiai rėm ėsi žm ogiškais jausm ais ir žem iškais išskaičiavim ais. Išg a n yto ja s todėl jį įspėja, nurodydam as, jog žem iškam e gyven im e jis negali ko nors iš jo laukti, nes pats neturi kur prisiglausti. L au k in iai žvėreliai ir dangaus paukščiai tu ri sau prieglaudas, kai tuo tarpu jis neturi savo nam ų, kur ram iai ir patogiai galėtų pailsėti. — L a n d a — urvas landynė, kur lapės tu ri sau buveines. — K ristu s sau ta ik o Ž m ogaus Sūnaus titulą, norėdam as tuo p ab rėžti savo žm ogišką prigim tį. Jis — viengim is T ėvo Sūnus /Jon 1,1.12-14/ — y ra taip p at žm ogaus Sim us. “ P alaid oti tė v ą y ra žm ogiško kilnum o pareiga. Jėzus ta čia u nurodo, jo g dėl D ievo, dėl sielos išgar rymo reikia paauko ti net ir kilniausias žem iškas pareigas. K a d pilnai galėtum e D ievui tarn auti, neretai reikia a tsiža dėti žem iškų tė v ų ir žem iškų rūpesčių. Žem iškus reikalus reikia palikti tiem s, kurie gy v en a tik žeme, kurie y ra mirę dangui. Jėzus savo m okiniui įsako nesirūpinti žem iškais reikalais: p a lik ti ta i žemės vaik am s, o rū pin tis visų pirm a D ievo k aralyste ir jos teisybe /Mt 6,33/. 23Jėzus pirm asis įlipo į va ltį. P o to sulipo ir m okiniai. 24A tsitolinus nuo kranto, staiga kilo audra. Į šiaurės rytu s nuo G enezareto ežero dunkso H erm ono kalnas. Jo aukštum oje susiform uoja šalto ji oro srovė. Tuo pačiu m etu iš slėnio ir nuo ežero k y la k aršto ji srovė. Šių d viejų srovdų susitikim as sukelia vėją, o neretai ir stiprias audras popietyje ir vakare. V ieną iš tok ių audrų išgyven o aną p a va k arį ir ap a šta lai su Jėzum i, bestirdam i nuo K afarnaum o į k itą ežero pusę. 2iApaštala.i buvo p rityrę žvejai. Jie buvo įp ra tę k ovo ti su bangom is. B e t šį k a rtą audra b uvo tok ia didelė, kad ir įgudę žvejai išsigando. Jie šaukėsi Jėzaus, kad jis savo dieviška galia juos ir save išgelbėtų. 26Jėzus, pažad in tas, ir m at y dam as apaštalus išsigandusius, subaria juos, prikišdam as tikėjim o stoką. Jie ju k žinojo, kad jis tu ri dangišką g a lią. K od ėl tad išsigando, kodėl baim inosi galį pražūti? Subaręs m okinius, Jėzus pagaliau atsikėlė, pam ojo ran ka ir staiga vėjas liovėsi pūtęs, o jūra visiškai nurimo. “ A p aštalai buvo jau m atę eilę K ristau s p a d a ry tų stebuklų, b et tokio dar nebuvo m atę. Jie tod ėl stebėjosi, kad M o kyto jas gali ne tik žm ones stebuklingai p a g yd y ti, b et taip p a t v a ld y ti vdsas gam tos galybes.

Turinys

62

Mt 8,28-34

6. A psėstųjų išgydym as 28Ir, atvyk us į kitą pusę, į Gaclarėnų kraštą, priešais jį atsistojo, iš kapų išlindę, du velnio apsėstieji. Jie buvo taip pašėlę, kad niekas negalėjo tuo keliu praeiti. 29Ir štai jie šaukė, sakydam i: « K ą mes turime bendro s u tavim , D ievo Sūnau? A r atėjai čia, kad pirma laiko mus k a muotum? » 30O buvo atstu nuo jų besigananti didelė kiaulių kaimenė, 31Velniai taigi meldė jį, sakydami: « Jei mus išvarai, tai siųsk į kiaulių kaimenę.)) 32Ir jis jiems tarė: «E ik ite !» O jie, išėję, nuėjo į kiaules. Ir štai visa kaimenė galvotrūkčiais pasileido skardžiu į jūrą ir prigėrė vandenyje. 330 piemenys pabėgo ir, atėję į miestą, visa papasakojo; taipogi ir kas atsitiko velnio apsėstiesiems. ;!4Ir va visas miestas išėjo priešais Jėzų, ir, jį pamatę, prašė apleisti jų žemę.

28G adara buvo vienas iš D ekapolio srities m iestų. Jis radosi apie 10 km . atstu į rydus nuo Genezareto ežero. T ai nūdienis U m m K ejs. G y v e n tojai čia b uvo pagonys, nes žydai kiaulių n elaikydavo. A tv y k u s į Gadaro sritį, Jėzų pirm ieji pasitiko du velnio apsėstieji. Jie klajojo negyyenam ose vdetose; lindėjo kapuose. B u vo tiek pašėlę, jog b uvo pavojingi: užpuldin ėdavo praeivius; taip kad vietin iai žm onės vengd avo eiti ten, kur jie slapstėsi. 20A p sėstieji pasitin ka Jėzų, b et jie nedrįsta jį užpulti. Jie ju k veikė velnio galia. V elnias tuojau atp a žįsta , kas y ra K ristus. Jis todėl, žinodam as K ristau s galią, pradeda ly g ir teisintis, o taip p a t skųstis ir prašyti, kad jį p aliktų ram ybėje; kad jam n e įsa k y tų grįžti atgal, išeinant iš šių nelaim ingų žm onių ir g rįžta n t tuojau į pragarą. V elnias žinojo, kad K ristu s atėjo sutram d yti v e lnio viešp atavim ą ant žemės; bet jis taip p at žinojo, kad ta i turės įv y k ti tik jam užbaigus savo m isiją. Jis v i e nok b ijo, kad Jėzus nepanaudotų prieš jį s avo galios pirm iau, negu tu rėtų įv y k ti. 30K iek atokiau nuo jų ganėsi kiaulių kaim enė. Morkus /5,13/ mini, jog buvo didžiulė: apie 2000 kiau lių -kain en ė. 31V elnias — am žin as D ievo ir žm ogaus priešas — vienu, ar kitu būdu stengiasi ken kti ir žm ogui ir D ievui. Jei turi apleisti žm ogų, ta i prašosi įeiti į kiaules, kad jas p ra žu d ytų , ir ta ip p a d a ry tų nuostolį žm onėm s, o žm ones sukeltų prieš K ristų. 3aK odėl K ristus leido piktosiom s dvasiom s įeiti į kiaules ir jas pražudyti? Greičiausiai todėl, kad jis tuo norėjo dar k artą parod yti, jog tu ri galią į visa; į velnią, į žm ogų ir ta;p pat į gyvulius. B e to, šiuo būdu Jėzus norėjo parod yti, kad velnio apsėdim as b uvo tik ra realybė, ir kad apsėstųjų išgyd ym as nebuvo ta i kokia m agija ar psichologinis fenom enas, bet tikras dieviškos galios pasireiškim as. — K iaules, siaubo pagautos, š o ko b ėgti ežero link, galvo trū k čiais nusivertė nuo kranto į van denį ir prigėrė. Aišku, žm onėm s buvo nuostolis, b et Jėzus norėjo parod yti, kad y ra ve rtyb ių skalė. Jis leido žū ti kiaulėm s, bet išgelbėjo žm ones nuo velnio apsėdim o. D u žm onės ju k y ra vertesni u ž du tū k stan čiu s kiaulių. T ai gra ži pam oka visiem s. D eja, daugelis jos nesuprantu. D augelis už kiaules, už m edžiagines vertyb es parduoda žmones, aukoja sąžines, pražudo sielas. 33Piem envs, m atydam i kas įvyk o, išsigando ir pabėgo. G rįžę į m iestą, papasakojo, kas b uvo a tsitikę su velnio apsėstaisiais ir su kiaulėmis^ “ Miesto gy v en to jai ir kiaulių savin inkai išėjo p a sitik ti K ristų . Žin odam i, kas buvo įvyk ę, jie nedrįso naudoti jėgą pri e š Stebukladarį, bet p rim ygtin ai prašė, kad jis pasišalintų iš jų krauto, ir n ed arytų jiem s daugiau nuostolių. T aigi ir Gadarėnai paisė pirm oje eilėje kiaulių, o ne žmonių. U žu o t prašę, kad Jėzus pasiliktų pas juos ir gelbėtų jų sielas nuo^velnio, jie reikalavo, kad jis pasišalintų, ir n ed arytų jiem s m edžiaginės žalos.

Turinys

Mt 9,1-8

63

7. Paralitiko pagydym as 9. 1Ir, įlipęs į laivelį, persikėlė į šiapus ir atvyk o į savo miestą. 2Ir štai pristatė pas jį ant čiužinio gulintį paralitiką. Jėzus, m atydam as jų tikėjim ą, tarė paralyžnotajam : « Pasitikėk, vaikeli, atleidžiam os tau nuodėmės! » 3Ir štai kai kurie iš Rašto žinovų sakė sau: «Tasai p ik tžodžiauja! » 4B et Jėzus, perm atydam as jų mintis, tarė: «K am pikta m intijate savo širdyje? 5K as gi yra lengviau-ar tarti: — Tau atleidžiamos nuodėmės — , ar sakyti: — K elkis ir vaikščiok? — 60 kad žinotumėte, jog Žmogaus Sūnus turi galią ant žemės atleisti nuodėm es», — tuom et sako paralitikui: — « Kelkis, imk savo guolį ir eik į savo namus! » 7Ir jis, atsikėlęs, nuėjo sau namo. 80 minios, tai m atydamos, buvo pagautos baimės ir garbino D ievą, suteikusį tokią galią žmonėms.

9. JIš G ad a rėnų krašto Jėzus laiveliu grįžo atgal į va k a rin į Genezareto p ak raštį ir atėjo į K afarnaum ą, k urį laikė savo m iestu. M at, į čia buvo persikėlęs gy v en ti. T aigi jau ne N azaretas, bet K afarnaum as buvo laik o mas jo miestu. 8K a i tik m ieste pasklido gandas, kad Jėzus y ra sugrįžęs, tuojau pradėjo gabenti pas jį ligonius. E van gelistas aprašo vieno paralitiko pagy'dym ą. J į atnešė pas Jėzų gu lin tį ant čiužinio. Jėzus kreip i asi į ligonį su tėvišku švelnum u: jį ram ina ir k viečia tu rėti viltį. V isų nustebim ui ta čiau Jėzus u žtik rin a jaunuoliui nuodėm ių a tl e idim ą, o ne fizinį pagydym ą. Ž y d a i tikėjo, kad kiekvienos negalios priežastis esanti nuodėmė. Jėzus, tiesa, y ra pabrėžęs, jog ne visad a negalių priežasties reikia ieškoti asm eniškose nuodėmėse, nes k artais D ievas jas leidžia, kad apsireikštų jo garbė nelaim ės ištiktam e žm oguje /Jon 9,3/. Šia proga ta čia u Jėzus pirm oje eilėje pasirūpino ligonį p a g y d y ti iš dvasinių jo negalių, t.y . nuodėm ių. Tuo jis siekė parod yti, kad didžiausias blogis y ra dvasinės negalios, o ne fizinės, ir todėl visų pirm a kiekvienas tu rėtų rūpintis šiųjų p astarų jų pašalinim u; o iš kitos pusės jis norėjo parodyti, jog tu ri galią pašalinti ne tik fizines, bet ir dvasines negalias, kas y ra žym iai svarbiau. 3R ašto žinovai, išgirdę, jo g Jėzus savinasi teisę atleisti nuodėmes, piktin osi ir , nedrįsdam i viešai K ristu i priekaištauti, m urm ėjo vieni sau, sakydam i, būk Jėzus p ik tžo d žia u jąs, nes savinasi teisę, kuri priklauso tik D ievui. Juk kas, jei ne vien D ievas, tu ri galią atleisti nuodėmes? 4-7Jėzus rodėsi esąs D ievas ne tik darydam as stebuklus, ne tik savindam asis teisę atleisti nuodėmes, bet taip p at perm atyd am as bei sk a ity dam as žm onių m intis. S kaityd am as R ašto žinovų m intis ir žinodam as, ką jie apie j į galvojo, Jėzus kreipėsi į juos ir nurodė, jog jis tik ra i tu ri galią atleisti nuodėm es. Žm onių akim is žiūrint, atrodė esą lengviau sakyti: « T a u atleidžiam os nuodėm ės » — , negu vieno žodžio ištarim u p a g yd y ti paralitiką. M at, nuodėm ių atleidim o išoriniai nebuvo galim a nei p astebėti, nei p atikrin ti, o ligonio pagijim ą visi galėjo m a ty ti ir patikrin ti. Žm onėms tad ligonio p agyd ym as galėjo padarydi didesnį įspūdį, negu u žtik rinim as, kad šitam ar kitam atleidžiam os jo nuodėmės. Jėzus ta ig i pagydo paralitiką, kad tuo parod ytų visiem s, jog jis tik ra i y ra tu rįs dievišką galią, kuria , gali p a g y d y ti ne tik fizines, bet ir dvasines negalias. sStebuklo akivaizd oje m inia išsigąsta. Jie teik ia garbę D ievui, kad jis suteikė antgam tinę galią N azareto M okytojui. Jie jį, tiesa, pažino kaip žm ogų, bet dabar p ripažįsta, jog jis tu ri antgam tinę galią.

Turinys

Mt 9,9-14

64

8. Sielų Ganytojas Mato

pašaukimas

ir

vaišės

pas

jį

°Ir Jėzui iš ten išvykstant, jis pamatė m uitinėje sėdintį vyrą, vardu Matą, ir jis jam taria: «Sek mane! » Ir tas, pakilęs, sekė jį. 10Ir atsitiko, kad namuose jam atsisėdus prie stalo, štai daugelis ir m uitininkų bei nusidėjėlių, atėję, sėdosi prie stalo drauge su Jėzumi ir jo mokiniais. “ Fariziejai, tai m atydam i, sakė jo mokiniams: « Kodėl jūsų M okytojas vaišinasi su m uitininkais ir nusidėjėliais? » 120 jis, išgirdęs, tarė: «Ne sveikieji, bet ligoniai yra reikalingi gydytojo. 13Eidam i tad m okykite, ką reiškia: — Noriu gailestingumo, o ne aukos. — Juk ne teisiųjų atėjau šaukti, bet nusidėjėlių. » P o k a l b i s su J o n o m o k i n i a i s 14Tuom et prisiartino prie jo Jono mokiniai, sakydami: «O kodėl mes ir fariziejai daug pasninkaujame, bet tavo mokiniai nepasninkauja? » 9Jėzus buvo beišeinąs iš K afarnaum o. M iestas, kaip jau esam e m inėję /Mt 4,13/, b uvo gana didelis susisiekim o ir prekybos centras. Todėl čia buvo m uitinė ir m uitininkų. B e eidam as, Jėzus pam atė vien ą iš m uitininkų, sėdintį prie savo tarn ybos stalo. T a i buvo M atas, žinom as dar L evio vardu /Mk 2 ,13 ^ 7 ; L k 5,27-32/. N ežiūrin t, kad M atas b uvo m uitininkas, kurių žy d ai neapkentė ir laikė nusidėjėliais, Jėzus jį k v ie č ia būti jo m okiniu. M atas k vietim ą čia p at priim a ir, visa palikęs, jį seka. N ėra negalim a, kad M atas jau anksčiau Jėzų buvo pažinęs, ar bent apie jį daug gero girdėjęs. Todėl, pakviestas, k vietim ą noriai priim a ir, viso a tsiža dėjęs, seka Jėzų. 10M uitininkai paprastai buvo pasitu rin tys žm onės. T oks buvo ir M atas. T apęs m okiniu, jis p asik vi e čia M o kytoją pas save vaišėm s. S večių tarpe buvo visa e ilė M ato kolegų-m uitininkų. “ Fariziejai, pam atę Jėzų vaišinantis drauge su m uitininkais, m urmėjo ir, priekaištaudam i, klausė jo m okinius, kodėl M okytojas vaišinasi su nusidėjėliais ir tau tos išdavikais bei rom ėnų tarnais, kokiais jie laikė m uitininkus. 12K ristus, išgirdęs jam darom us priekaištus, atsiliepia ir paaiškina, kodėl ta i darąs. M at, jo pašaukim as j;, verčia ta ip elgtis. Ju k jis atėjo nusidėjėlių gelbėti. K aip daktaras eina pas ligonius, taip jis eina pas nusidėjėlius. Kaip d aktaras lanko ligonius, ne kad b ū tų jų draugas, bet kad juos gy d ytų ; taip ir K ristu s e ina pas nusidėjėlius, ne kad n ekreiptų dėmesio į jų kaltes, bet kad juos iš nuodėm ių gelbėtų, išlaisvintų. “ K ristus įspėja fariziejus, kad jie užuot jam priekaištavę dėl jo santy k ių su nusidėjėliais, verčiau gilintųsi ir pilniau suprastų pranašų m ok ym ą apie D ievo gailestingum ą. Jėzus cituoja pranašo Ozėjo žodžius: « G ailestingum o noriu, ne a u k o s » /Oz 6,7/. Ž yd a i visą savo dėm esį kreipdavo į litu rgin e s apeigas, m anydam i, kad šven tyk loje aukojam os aukos padarys juos teisius D ievo akivaizdoje. P ie v a s ta čia u daugiau laukia ne išorinio garbinim o, bet vidinės žm ogaus meilės, kuri išorėje reiškiasi gailestingum o darbais. “ F ariziejai du kartus į savaitę pasninkaudavo, būten t, pirm adienį ir k etv irta d i e nį. Jonas K rik šty to ja s gyven o griežtą apsi m arinim o gyvenim ą; nenuostabu todėl, kad ir jo m okiniai daug pasninkaudavo. T ą dieną, kai fariziejai ir Tono m okiniai buvo bep a sirinkau ją, greičiausiai ta i buvo pirm adienis ar ketvirtadien is, jie m atė, kaip Jėzus drauge su m okiniais v a išinosi pas M atą /Plg M t 9,10/. Todėl kai kurie iš Jono m okinių, prisiartinę prie Jėzaus, j į klausė, kodėl jo m okiniai nepasninkauja, kaip ta i daro fa riziejai ir jie p a tys. Juk jie b u vo girdėję iš Jono, kad jis esąs didesnis už p a tį Joną. T a ig i ir jo m okiniai tu rėtų būti griežtesni ir tobulesni už juos; tu rėtų net daugiau pasn inkauti ir apsim arinti, negu jie.

Turinys

Mt 9 ,15-21

65

15Ir Jėzus jiems sakė: «A rgi gali vestuvininkai lindėti, kol su jais yra jaunikis? B et ateis dienos, kai jaunikis bus atim tas nuo jų, tuom et tai jie pasninkaus. 16Juk niekas nededa nedėvėtos m edžiagos lopo ant palaikio drabužio; nes jo užlopąs atplyšta, ir įplyšimas darosi didesnis. 17Nei jauną vyn ą pila kas į senas odines; kitaip odinės plyšta, ir vynas išsilieja, o odinės niekais nueina. B et jauną vyn ą pila į naujas odines, ir taip abu išsila ik o .»

9. Kiti du stebuklai Sinagogos

vyresnysis

pas

Jėzų

18Jam tai bekalbant, štai vienas vyresnysis, priėjęs, sukniubo prieš jį, sakydamas: « Mano duktė ką tik mirė. B et, atėjęs, uždėk ant jos savo ranką, ir ji bus g yva. » 10Ir, pakilęs, Jėzus sekė jį, o taip pat ir jo mokiniai. Moters

pagydymas

20Ir štai moteris, kuri d vylika m etų buvo beserganti kraujavim u, priėjusi iš paskos, palietė jo apsiausto kaspiną. 21Mat, ji pati sau sakė: 15A tsak yd am as, Jėzus neneigia, kad jo m okiniai nebūtų reikalingi a tgailos. Jis ta čia u nori a tk reip ti Jono m okinių dėm esį į svarbesnį d alykąbūten t, į savo m esijaniškum ą. A tg a ila y ra tik priem onė pasiekti išgany, mui; b et Jėzus-M esijas y ra tas, kuris neša išganym ą. Jėzaus-M esijo b u vim as y ra džiaugsm o, ne liūdesio m etas. Jo m okiniai turės pakan kam ai progos liū d ėti ir pasn inkauti bei atgailoti, kai Jėzus bus atim tas nuo jų; kai jis, miręs ir prisikėlęs, grįš pas T ėvą. — V e s t u v i n i n k a i — gr. uioi tou num fonos. Aiškus sem itizm as. U ioi — hebr. benai — gali pažym ėti: vaikus, gim inaičius ir prietelius. “ Vilnonės, neišdėvėtos m edžiagos lopas nėra tin kam as lo p y ti senam drabužiui; kadangi, k artą sudrėkęs, tok s lopas paprastai susitraukia, o, traukdam asis, atp ly šta nuo sudėvėto, nestipraus, drabužio; ir tuo pačiu d rab u žyje atsiranda dar didesnė skylė. 17A n ais laikais R y tų kraštuose v y n ą pildavo ir laik yd av o odinėse tarbose, kurias pasigam indavo iš papiautų g y v u lių pilvų. K a d an gi jaunas vyn as rū gsta ir gam ina dujas, ta i jis paprastai y ra pilam as į naujas, stiprias, odines; kitaip, berūgdam as, silpnesnes rauktines gali suplėšyti; o šiuo atveju nuostolis pasidaro dvigubas: parandam as ir v y n as ir odinės. 18K a i Jėzus dar kalbėjosi su Jono m okiniais, prie jo prisiartino vie nas sinagogos vyresn ysis, rabinas, vard u Jairas /Mk 5,21-43; L k 8,40-56/. A tėjęs, jis pasveikin a Jėzų rytiečiam s įprastu būdu, nusilenkdam as prie žemės, ir prašo, kad išgelbėtų iš m irties jo dukrelę. Š į stebuklą p la čia i aprašo evan gelistai Morkus ir L ukas. Jėzus Jairo prašym ą išklauso, ir, pak ilęs, tuojau eina pas jį. 20P ak eliu i Jėzus padaro k itą stebuklą, išgyd yd am as vieną m oteriškę. Ši m oteris 12 m etų sirgo kraujavim o liga. G y d y to ja i ja i nieko negalėjo pad ėti /Mk 5,26/. T eliko tik viena viltis-Jėzus. Ji tv irta i tikėjo, kad N azareto M okytojas gali ją išgelbėti. R eikėjo tik kaip nors prie jo prieiti. O ta i b uvo nelengva. M at, Įstatym a s to k ia liga sergančią m oterį laike sutepta, ir ja i nebuvo leid žiam a viešai rod ytis /Kun 15,253/. Ji negalėjo taigi tiesioginiai prieiti prie Jėzaus ir jį paprašyti, kad p a g yd y tų . B e t ji tikėjo, kad, jei galėtų slapta prie jo p risiartin ti ir nejučiom is paliestų bent jo drab u žį, bent jo apsiausto k u tą, p a g ytų . P asteb ėtin a, jo g žyd ai prie apsiausto kam pų turėd avo ant m ėlynų kaspinų prikabintus ir nuleistus kutus, kurie jiem s prim indavo Įsta ty m ą /Sk 15,37-41/. K o m oteris troško, tai įvyk o. Jai p a vy k o prisiartin ti m inioje prie Jėzaus ir paliesti vieną iš apsiausto lcutų. 5

Turinys

66

Mt 9,2:1-31

« Jei tik paliesčiau jo drabužį, pagysiu. » 220 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: «Pasitikėk, dukra, tavo tikėjim as tave išg elb ėjo.» Ir nuo tos valandos moteris tapo sveika. Mergaitės

prikėlimas

230 , atėjęs į vyresniojo namus ir m atydam as vam zdininkus ir ūžiančią minią, Jėzus 21tarė: « Pasišalinkite, nes mergaitė nemirė, o tik miega. » Ir jie juokėsi iš jo. 250 kai minia buvo išvaryta, jis, įėjęs, paėmė ją u ž rankos, ir mergaitė atsikėlė. 26Ir gandas apie šitai pasklido po visą aną kraštą.

10. Aklųjų pagydym as 27Jėzui iš ten išeinant, jį sekė du akli, šaukdami ir sakydam i: « Pasigailėk mūsų, Dovido sūnau! » 280 , jam įėjus į namus, aklieji atėjo pas jį; ir Jėzus jiems tarė: «Tikite, kad tai galiu jums padaryti?!)) Jie jam sako: «Taip, Viešpatie!)) 29Tuom et jis palietė jų akis, tardamas: « T eįvyksta jums, kaip tikite. » 30Ir atsivėrė jų akys. O Jėzus juos griežtai įspėjo, sakydamas: « Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų! » 31B et jie, išėję, skleidė gandą apie jį visame krašte.

22Jėzus p ajuto ne prisilietėjim ą, b et m oters tikėjim ą, kuris ja i laim ėjo stebuklingą pagyd ym ą. A tsigręžęs todėl, ją u žtikrin o, jog y ra sveika. 23P as žyd us b uvo įprasta laidotuvėm s sa m d yti raudotojas ir v a m zdininkus, kad triukšm ingai išreikštų gedulą /Jer 48,36; J. F lav iju s, Bell. Jud. II I, 9.5/. 24Jėzus nenori, kad visi susirinkusieji b ū tų stebuklo liudininkais. V isų pirm a, jie to nebuvo verti; antra, ta i galėjo išau kti perdidelį susijaudinim ą m inioje su galim om is neigiam om is reakcijom is iš rom ėnų ir žyd ų v y re snybės. Jėzus pareikalavo todėl, kad visi išeitų iš kam bario ir liautųsi raudoję bei kėlę triukšm ą, nurodydam as, jog m ergaitė nėra mirusi, o tik mieganti. { v y k sim o prikėlim o iš num irusiųjų akivaizd oje m irtis tebu vo ta rtum tik m iegas /Jon 11,11-13/. Jėzui pasakius, jog m ergaitė nėra mirusi, o tik m ieganti, iššaukė susirinkusiųjų tarpe juoką, kadangi ji e buvo visai tikri, jog m ergaitė neabejotinai y ra mirusi. 26-2GK a i visi pasišalino, Jėzus, įėjęs į vid ų , paėm ė m irusiąją u ž rankos, ir ji atgijo, š is st e buklas, nors Jėzus ir stengėsi slėpti, sukėlė p la tų atgarsį visam e krašte. 27K a i Jėzus paliko Jairo nam us ir ėjo sau toliau, jį sekė du aklieji. Jie b uvo elgetos. Jie prašė pagelbos, tikėdam i, kad jis ne tik gali juos sušelpti, b et taip p a t p a g yd y ti. 28P rad žioje Jėzus nekreipė į juos dėmesio, bet jie nesiliovė jį sekę, ir kai jis sugrįžo į nam us, jie sekė j į į vidų. T uom et Jėzus juos paklausė, ar jie y ra tikri, kad jis galįs juos p a g yd y ti. Jie p atvirtin o, jog tik i į jo dievišką galią. 29_3ojgZus a tlyg in a jų tikėjim ą, juos pagyd yd u m as savo ištartu žodžiu. 31Ir šį k a rtą Jėzus reikalauja, kad nebū tų kalbam a apie įv y k u s į stebuklą. V ienok ta i b uvo neįm anom a nuslėpti. Gandas apie Jėzaus darom us stebuklus vis labiau ir labiau plito visam e krašte.

Turinys

Mt 9,32-38 20,1

67

11. Velnio išvarym as iš nebylio 320 jiems išėjus, štai atgabeno pas jį velnio apsėstą nebylį. 33Ir, ve lnią išvarius, nebylys prakalbėjo. Ir minios stebėjosi, sakydamos: « Tokių dalykų niekados Izraelyje nėra pasirodę!» 34B et fariziejai sakė: « Per velnių vyresn yjį jis išvaro v e ln iu s .»

4. A P A Š T A L A I

1. Piūtis ir reikalas darbininkų 35Jėzus perėjo visus miestus ir kaimus, m okydam as jų sinagogose ir skelbdamas karalystės Evangeliją, o taip pat gydydam as kiekvieną ligą ir kiekvieną negalią. 3e0 m atydam as minias, jų gailėjosi, nes buvo suvargusios ir drypsojo, it avys neturinčios piemens. 37Tuomet jis taria savo mokiniams: «Pintis gausi, bet darbininkai neskaitlingi. 38Melskite tad pinties šeimininką, kad siųstų darbininkų į savo pintį. »

2. A paštalų pašaukim as ir jų siuntim as 10. xIr pasišaukęs d vyliką savo mokinių, suteikė jiems galią ant piktų dvasių, kad jas išvarytų, ir kad g yd y tų visokią ligą ir visokią negalią. 32Išėjus regėjim ą atgavusiem s akliesiem s, pas Jėzų atgabeno velnio apsėstąjį, prašydam i, kad j į p a g yd y tų . V elnio apsėdim as žm oguje įvairiai reiškiasi. A tgaben tasis velnio apsėstasis buvo praradęs kalbą. Jėzus išvarė velnią, ir nelaim ingasis atgavo kalbos dovaną. 33K ristau s darom i stebuklai žm onėse išaukė stebėjim ąsi. G ydo ligonius, išvarinėja velnius, prikelia numirusius! •— T ok ių d alyk ų dar niekas nebuvo m atęs ir girdėjęs Izraelyje! “ K a i m inios stebėjosi Jėzaus stebuklais, fariziejai, negalėdam i pan eigti stebuklų fakto, pradėjo skleisti gandus, teigdam i, b ū k jis darąs stebuklus ne D ievo, bet velnio galia; net ir pačius velnius išvarąs veln ių v y resniojo galia. 35E van gelistas trum pai nusako K ristau s apaštališką veiklą: jis va ik štin ėjo po kaim us ir m iestus, skelbė E va n g eliją , darė stebuklus. 36Jėzų sekė, jo klausėsi gausios m inios žm onių. Žvelgdam as į jas, jis jų gailėjosi, nes m atė jas d vasia išvargusias ir k laid žiojan čias be tikslo, be tv ark o s ir be apsaugos. Šiuo K ristus daro stiprų priekaištą Izraelio d v a sios vadam s, kurie tikrum oje niekino m inią ir nesirūpino ja /Jon 7,49/. —• D r y p s o j o , it a v y s ...I š s i s k la i d ž i u o i o s stovinėjo bei gulinėjo vienos sau. S.T . d ažnai šiuo vaizd u nurodom a išrin ktoji ta u ta /Sk 27,17; 3 K a r 22,17; Teis 11,19/. 37_38Turim a m intyje dvasinė piūtis. Ji didelė, nes m inios žm onių su atvirom is širdim is klauso Jėzaus m okym o ir j į seka. Bet^šiai p iū čiai reikia ne tik D ievo, o ir žm onių veikim o, reikia darbininkų, šiu o K ristu s įv e da į reikalą apaštalų. A pie ta i k alb am a sekančiam e skyriuje. 10. xJėzus turėjo n em ažą skaičių m okinių. Iš jų ta čia u išsirinko d v y lika. Šiuos jis laikė arti savęs; jiem s p atikėjo D ievo karalystės paslaptis /Jon 15,15/; juos padarė savo bendradarbiais ir vėliau paliko savo įpėdiniais. P asirinko d vy lik a , nes norėjo parodyti, kad jo B a ž n y č ia yna sta tom a bei bus p a sta ty ta ant d vyliko s apaštalų, kaip S.T. Sinagoga b uvo p a sta ty ta ant d vyliko s Izraelio gim inių. D v y lik a i išrin ktų jų Jėzus suteikė yp a tin g ų antgam tinių galių, kad jie g y d y tų ligonius ir išvarinėtų velnius.

Turinys

68

Mt 10,2-7

20 dvylikos apaštalų vardai yra sekantys: pirmasis-Simonas, vad inamas Petras, ir Andriejus, jo brolis; Jokūbas, Zebediejaus sūnus, ir jo brolis Jonas; 3Pilypas ir Baltram iejus, Tomas ir Matas, muitininkas; Jokūbas, Alfiejaus sūnus, ir Tadas, Simonas K ananietis ir Judas Iskarijotas, kuris jį ir išdavė. 5Šiuos d vylika išsiuntė Jėzus, jiems davęs įsakym a, tardamas: « Ne vykite pas pagonis ir neikite į sam ariečių miestą. 6E ikite verčiau pas prapuolusias Izraelio namų avis. 70 eidami, skelbkite, saky2N .T . knygose ap aštalų sąrašas paduodam a keturis kartus. Čia-pas M atą, pas M orkų 3,16-19, pas L u ką 6,14-16 ir A p aštalų D arb ų kn ygo je 1,13. Visuose šiuose sąrašuose p irm o je vietoje m inim a P etras, o p a sk u tinėje Judas Iskarijotas, išdavikas. Be to, šiuose sąrašuose galim a pastebėti try s apaštalų sugrupavim ai. Pirm oje grupėje visad a m inim i Petras, Jonas, Jokūbas ir Andriejus; antroje — P ilyp as, B altram iejus, Tom as ir M atas ; trečioje — Jokūbas A lfie ja u s , k itaip dar vad in am as M ažasis, Judas, k ita ip vadinam as T adas, Sim onas K an sn ietis, kitaip vadinam as Uolusis, ir Judas Iskarijotas. P irm oje grupėje y ra didieji apaštalai, kuriuos Jėzus y p a tin g u būdu laikė sau artim ais. Sim oną pavadino P etru ir j į paskyrė savo įpėdiniu, suteikdam as jam aukščiausią v a ld žią B ažn y čio je. A n d riejus ir Jonas buvo pirm ieji, kurie susitiko su Jėzum i bei j į pažino /Jon r, 37-42/. Jonas tapo labiausiai num ylėtas Jėzaus m okinys /Jon 13,23; 20,2; 21,20/. P etrą, Joną ir J okū bą K ristus yp atin gais atveja is pasiim davo su savim ir leido b ū ti jiem s liudininkais savo dieviškos garbės ant Taboro kalno ir savo kan čios A ly v ų darže, o taip p at Jairo dukters prikėlim o iš num irusiųjų /Mt 8,51; M k 5,37; M t 17,1; 26,37/. P astebėtin a, kad M atas P etrą ne tik stato pirm oje vietoje, bet ir pab rėžia, jog jis y ra pirm asis, t . y . vyriausias iš D vyliko s. 3B altram iejus ir Tom as y ra aram aiški vard ai, o P ilyp a s tu ri graikišką vard ą. B altram ieju s b uvo P ilyp o draugas. Jis b uvo vadinam as dar Natanaelio vard u /Jon 1,45; 21,2/. M a;as — • ebraiškas vardas. Jis turėjo dar ir k itą ebr. vard ą — L evi. E van gelistas prie savo vardo prideda p astabą, jog buvęs m uitininkas. T rečio ji apaštalų grupė visad a pradedam a Jokūbo vardu. Jis skiriam as nuo Jokūbo, Zebediejaus sūnaus, arba nurodant tėvo v a rd ą — A lfiejaus sūnus, arba duodant M ažojo pravard ę — Jokūbas M ažasis. Nors y ra nuom onių skirtum ų, b et daugiau negu ap ytik ru , kad šis apaštalas J okūbas y ra ta s pats, ką Jokūbas V iešpaties pusbrolis, pirm asis Jeruzalės vyskupas, iškilęs į pirm aeiles figūras pirm inėje B ažn y čio je, ta ip kad P a u lius jį laiko vienu iš B a žn y čio s šulų, ir stato šalia P etro ir Jono /Gal 1,19; 2,9; A p D T5,i2s; 21,18/. T adas tu rėjo dar aram aišką vard ą Judas. Jis b u vo Jokūbo, V iešpaties pusbrolio, brolis /Jud r,r/. ‘ Sim o nas tu ri dar K an an iečio pravardę, kad j į b ūtų galim a a tsk irti nuo Sim ono Petro. K an an ietis — aram aiškos kilm ės žodis, kuriuo nurodom a uolum as. G raikų kalboje K an an ietis y ra verčiam as Zelotes — U olusis. Y r a pagrindo m anyti, kad ir Sim onas K an an ietis buvo V iešpaties pusbrolis: Jokūbo ir Judo Tadiejaus brolis; po Jokūbo tapęs antruoju Jeruzalės vyskupu . Judas išdavikas b uvo kilęs iš Qeriot m iestelio. Todėl nurodom as kaip Judas Isk arijotas /ebr. iš-vyras Qeriot: vy ra s is Qerioto/, kad tuo budu b ū tų skiriam as nuo Judo T a d ie ja u s. 5-6Jėzus siunčia apaštalus pradinei m isijai. Jiem s įsako ribotis apaštalavim u tarp žydų. A p aštalavim u i tarp pagonių jie dar nebuvo parengti, o be to, lankym asis pas pagonis ir sam ariečius b ū tų išaukęs didelį žyd ų priešingum ą. 7Jėzus liepia apaštalam s skelbti tai, ką Jonas ir ką jis p ats pradžioje b u vo skelbęs /Mt 3,2; 4 , 17/, būten t, jog dangau s , t.y . m esijaninę karalystė y ra jau arti, jau čia pat.

Turinys

Mt 10,7-17

69

dami: — Dangaus karalystė arti! — 8Ligonius gyd ykite, mirusiuosius prikelkite, raupsuotus apvalykite, velnius išvarykite! Dovanai gavote, dovanai ir duokite. 9Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei vario savo diržuose, 10nei krepšio kelionei, nei d viejų tunikų, nei kurpių, nei lazdos; nes darbininkas yra vertas savo maisto. UĮ ku rį tik m iestą ar kaim ą beateitum ėte, pasiteiraukite, kas jam e yra vertas, ir tenai pasilikite, kol išvyksite. 120 įeidami į namus, pasveikinkite juos. 13Ir, jei tie namai būtų verti, tenužengs ant jų jūsiį ramybė; bet, jei jie neverti, t esugrįš jūsų ram ybė pas jus. 14Ir jei kas jūsų nepriimtų, nei jūsų žodžių neklausytų, išeidami iš anų namų ar ano miesto, nupurtykite dulkes nuo savo kojų. 15Iš tikrųjų, sakau jums, teismo dieną Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau, negu anam miestui. »

3. Persekiojim ai 16« Štai aš siunčiu jus, kaip avis tarp vilkų. Bukite tad gudrus, kaip žalčiai, ir neklastingi, kaip balandžiai. 17Sergėkitės gi žmonių, nes jie “Jėzus įsako ap a štalam s savo m okym ą tv irtin ti stebuklais, n aud ojan tis jiem s su teikta antgam tine galia /Mt 10,1/. Jie tu ri g y d y ti ligonius, išvarin ėti iš apsėstųjų velnius, kad taip įtik in tų žydus, jog m esijaninė k a raly stė y ra tik ra i a tėju si . Ž y d a i ju k laukė ir reikalavo ženklų net iš paties K ristau s /Jon 6,30/. Jėzus tačiau įspėja ap a štalus, kad už teikiam as m alones, u ž darom us stebuklus neim tų iš nė vieno jokio užm okesčio, kaip ta i d aryd avo pagonių žyn iai /ApD 8,4-20/. 9Leisdam iesi į kelionę, apaštalai neturėjo apsirūpinti nei pinigais, nei k itais kelionei reikalingais dalykais, kaip: kuprinė, atsarginis drabužis, kurpės, lazda. V isu tuo juos turėjo aprūpinti tie, kuriem s jie ėjo skelbti E va n g eliją . R y tie č ia i pinigus: aukso, sidabro ir vario m onetas paprastai la ik y d a v o diržuose, kuriais susijuosdavo tun iką. Jei Įstatym a s reikalavo kulian čiam jau čiu i neužrišti nasrų /A tĮ 25,4/, kaip tuo labiau apaštalai turėjo b ū ti laikom i vertais u ž jų pasiaukojim ą gau ti iš tik in čių jų m edžiaginį aprūpinim ą. u T oliau Jėzus liepia, kad a tv y k ę į kurią nors vietą, apsistotų ne u žeigos namuose, b et pas p rivačius žm ones, p asiteiraujan t kurie galėjo būti verti, kad jie pas juos gyven tų , kol tenai pasiliks. 12- 1 3 R y t i e č i a m s t,uvo įprasta, įeinant į svetim us nam us, p asveikin ti ten esančius, lin k in t tiem s nam am s ram ybės. Ir apaštalam s Jėzus liepia taip elgtis, įspėdam as, kad jie n ebijotų ta i d aryti, net jei vien i ar k iti b ū tų neverti. 14Ž yd ai, sugrįžę iš pagonių kraštų, prieš įeidam i į šventą Izraelio žemę, privalėjo nusidulkinti savo drabužius, kad pagonių žem ės dulkėm is nesuterštų Izraelio žemės /ApD 13,51/. Jėzus įsako ir apaštalam s pan ašiai elgtis, išeinant iš tų nam ų, ar to m iesto, kuris jų nepriim tų. Jie turi išeitį ir, išeidam i, n u sip u rtyti dulkes nuo savo kojų, kad tuo parodytų, jog su jais neturi nieko bendra. Šis K ristau s įsakym as yra prisim intinas, k ai bandom a dialogauti su pasauliu. “ Sodom os ir Gom oros sunaikinim as /Prad 13,11-18/ liko visiem s laikam s klasinis įspėjim as, jog D ievas b au d žia tuos, kurie nuodėm ingai g y vena. Jei jis nubaudė pagonis, ta i dar daugiau jo bausm ė palies tuos, kurie a tm eta išganym o E va n g eliją . « Jei aš nebūčiau atėjęs ir nebūčiau kalb ėjęs, — sakė Jėzus, — jie nebūtų tu rėję nuodėmės, o dabar jie n eturi p a siteisinimo)) /Jon 15,22/. “ K ristus įspėja apaštalus, kad savo veikloje jie sutiks priešų, atsiras pavojuose. T odėl ragina, kad b ū tų gudrūs ir apsukrūs, bet drauge tiesūs ir neklastingi. 17Jėzus k viečia apaštalus saugotis šio pasaulio žm onių, ta m syb ių v a ikų /Jon 3,20/. M at, šieji stos prieš juos, kaltin s teism uose, muš sinagogose.

Turinys

70

Mt 10,17-28

atiduos jus teismui ir savo sinagogose plaks jus; 18o ir pas valdovus bei karalius būsite tem piam i dėl manęs, k ad jiems ir pagonims liudytum ėte. 190 kai jie jus atiduos, nesirūpinkite, kaip ar ką kalbėsite, nes čia pat jums bus duota, k ą turėsite sakyti. 20Juk ne jūs būsite kalbą, bet jūsų Tėvo D vasia bus kalbanti jum yse. 210 brolis brolį išduos m irčiai ir tėvassūnų. 23Dėl mano vardo būsite visų nekenčiam i, bet kas ištesės iki galo, tas bus išgelbėtas. 230 kai im tų persekioti šiame mieste, bėkite į kitą. Mat, iš tikrųjų, sakau jums, dar nebūsite išvaikščioję Izraelio miestų, kol Žmogaus Šūnns a te is .»

4. Pasitikėjim as Apvaizda 2i« Mokinys nėra virš m okytojo, nei tarnas virš savo šeimininko. 25Mokiniui pakanka būti, kaip m okytojas, i r tarnui, kaip jo šeimininkas. » 26Taigi nebijokite jų. Juk nieko nėra uždengta, kas nebus atidengta; ir paslėpta, kas nepasidarys žinoma. 27K ą jums sakau tamsoje, sakykite šviesoje; ir ką girdite į ausį, skelbkite ant stogų. 28Ir nebijokite tų, kurie V yriau sias žyd ų teism as — sinedrium — b u vo Jeruzalėje, B e t jie turėjo savo teism ų ir provincijoje. K iekvienam e m iestelyje, kur gyven o bent 120 žy^dų, būd avo vietinis teisinas: m ažas , sinedrium as. “ K ristus dar įspėja apaštalus, jog jie bus tem piam i ir k altin am i ne tik žy d ų teism uose, bet taip p a t bus statom i ir kaltin am i ir prieš civilinės va ld žio s atstovus bei teisėjus. Jie bus kaltin am i esą K ristau s sekėjai, todėl turės liu d yti apie K ristų ir žyd am s ir pagonim s. 19-20Įspėjęs apie laukiam us pers e kiojim us, Jėzus drąsina apaštalus, žadėdam as jiem s visokeriopą antgam tinę pagelbą. D ievas, šv. D va sia bus su jais, kai jie turės teisintis teism uose, ir juos įkvėps, kaip turės k alb ėti bei į klausim us atsakin ėti. P a ti šv. D vasia kalbės jų lūpom is. 21-22Jezus toliau užtikrin a, jog, nors persekiojim as bus didelis ir skaudus, tikrum oje ta čia u v isa ta i jiem s ne p ra žū tį neš, o verčiau išgan ym ą laiduos. Svarbu tik ištesėti iki galo: kurie ištesės, tie laim ės išganym ą. 23Nors persekiojim ai ne į p ra žū tį v eda, b et verčiau išgan ym ą laiduoja, ta i vis dėl to Jėzus n ekviečia išsista ty ti persekiojim am s, bet verčiau skatin a jų ven gti, kiek ir kur įm anom a. Jis liepia p asitrau k ti iš ten, kur v y k s ta persekiojim ai, ir eiti į ten, kur y ra saugiau. T a i buvo pravartu , nes žyd ų persekiojim ai neilgai turėjo tru k ti. D ievo bausm ė Izraeliui už atm etim ą Mesijo b uvo čia pat. Ji atėjo, k ai T ita s 70 m etais užėm ė Jeruzalę, sugriovė š v e n ty k lą ir išsklaidė žyd us vergų daliai po p la tų pasaulį. 24-25Jezus įspėja apaštalus, o tuo pačiu drąsina, jog persekiojim ai juos daro panašius jam pačiam . Ž y d a i jį persekioja, persekios ir juos. Ju k m okin ys n eturi siekti tu rėti geriau, negu^ m okytojas; m okinys tu ri b ū ti patenkintas, jei jis p rilyg sta m okytojui. Ž yd ai savo įžulum e drįso teigti, būk jis darąs stebuklus veln ių kunigaikščio Belzebulio galia /Mt 12,27/, ta įSj ar apaštalai gali tik ėtis ir lau k ti ko nors geresnio? P asteb ėtin a, kad k iti kodeksai vietoj B elzebul skaito B elzebub-rūkalų dievaitis, v e lnių kunigaikštis. 20-27K ristu s tod ėl k viečia apaštalus n ebijoti ken tėjim ų akivaizd oje, nes ta i jų dalia. Jie ta čia u gali guostis, kad jiem s darom os neteisybės, jiem s prim etam i kaltin im ai, su laiku bus atidengti ir jų nekaltum as paaiškės, j i e ta ig i tu ri tu rėti drąsos skelbti visa visiem s viešai, ką Jėzus dabar jiem s pasako privačiai. 28K ristus nurodo, jog fizinis p ers ekiojim as nėra p a ti didžiausia nelaimė. D au g pavojingesni yra d vasin iai priešai. N etek ti fizinės gyrvybės nėra p ražūtis, nes žm ogus tu ri ne tik fizinę, b et ir dvasin ę g y v y b ę , ir ši p a sta roji vra žym iai didesnė vertyb ė, kad angi y ra am žina. R eikia ta igi daugiau

Turinys

Mt 10,28-39

71

užmuša kūną, b et sielos negali užm ušti. Verčiau bijokite to, kuris ir sielą ir kūną gali pražudyti pragare. 29A rgi ne u ž vieną asą parduodami du žvirbliai? Ir vis dėl to nė vienas jų nenukrinta ant žemės be jūsų Tėvo, 30O jūsų net galvos plaukai yra visi suskaityti. 31Taigi nebijokite! U ž daugelį žvirblių jūs esate vertesni. »

5. Išpažinti ir sekti Kristų kryžiaus keliu 32« Taigi kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir aš išpažinsin prieš savo Tėvą, kuris yra danguje. 330 kas išsigintų manęs žmonių akivaizdoje, to ir aš išsiginsiu prieš savo T ėvą, kuris yra danguje. » 34« Nem anykite, jog atėjau duoti taiką ant žemės. Neatėjau taikos nešti, o kalavijo. 35Nes aš atėjau atskirti žm ogų nuo jo tėvo, dukrą nuo jos motinos, m arčią nuo jos uošvės; 36ir žmogaus neprieteliai bus jo namiškiai. 37K as m yli tėvą ar m otiną labiau u ž mane, tas nėra manęs vertas; ir kas m yli sūnų ar dukterį labiau u ž mane, nėra manęs vertas; 38ir kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nėra manęs vertas. 39Kas išsaugoja savo gyvyb ę, ją praras; o kas dėl manęs praras savo gyvybę, ją atras. »

b ijoti ir saugotis ne tų, kurie atim a fizinę g y v y b ę , b et tų, kurie gali am žinai p ra žu d yti sielą, atplėšian t ją nuo D ievo. Ne budelių, b et klaidingų pranašų labiausiai turim e b ijoti ir saugotis. 29-31V isam e ir visad a reikia p asitik ėti D ievo A p vaizd a. D ievas visa tv a rk o ir viskuo rūpinasi. B e jo valios niekas nežūna: net ir m enkiausios vertės paukštis n ekrin ta an t žemės užm uštas be D ievo žinios ir leidim o. Jėzus m ini žvirblį. Jo vertė b u vo tokia m aža, kad u ž vien ą asą, kuris buvo m ažiausia pinigo dalis, to ly g i 16 daliai denaro, buvo galim a n upirkti du žvirblius. Jei D ievas rūpinasi net žvirbliais, kaip tuo labiau jis rūpinasi žm ogum i, tobuliausiu savo kūriniu. Jis juo tiek rūpinasi, kad net vienas paskiras jo plaukas nenukrinta nuo galvo s be D ievo žinios ir leidim o. Š tai kodėl reikia p asitik ėti D ievu; jis « y ra mūsų priegloba ir stiprybė, v e ikiausia paguoda varguose ». 32N ežiū rin t kokie b eb ū tų persekiojim ai apaštalai ir visi tik in tie ji privalo lik ti ištikim i K ristui; j į viešai išp ažin ti ir jo laik y tis. Tuos, kurie jam bus ištikim i ir j į išpažins, K ristus, kaip savuosius, pakvies į dangų ir prista ty s savo T ėvui, kad b ū tų su juo dangaus džiaugsm e. V argas tiem s, kurie užsigins jo žem eje. T ų jis nepripažins savaisiais T ėvo akyvaizd oje, ir jie bus išm esti į tam sybes pragaro kančiom s. 34-36K ristu s atėjo, kad neštų vid in ę ram ybę sielom s /Jon 14,27/, b et jis neatnešė išorinės taikos pasauliui. Jis atėjo, kaip ženklas, kuriam prieštarau jam a /Lk 2,34/. K ristu s, tikėjim as į jį, kaip D ievo Sūnų, daugeliui y ra nesantaikos, skyrim osi, prieštaravim o, nesutarim o priežastis. N et a rtim iausieji asm ens dėl K ristau s nesutars, tap s priešais. 37Meilė K ristu i tu ri v iršy ti žem išką meilę. D ėl K ristau s ne tik galim a, b et ir reikia a tsiža d ėti tė v ų ar vaikų , brangių ar brangiausių asmenų. K as žem išką, nors ir kilniausią meilę, aukščiau sta ty tų u ž m eilę K ristu i, tas p asirod ytų K ristau s nevertas; kad angi pats K ristu s mus y ra labiau num ylėjęs, negu b et kas iš žm onių. 38Dėl K ristau s reikia prisiim ti kentėjim us, kokie jie bebūtų; kadangi p ats K ristus dėl mūsų prisiėm ė k ryžia u s k an čią ir m irtį. 39D ėl K ristau s reikia aukoti net ir g y v y b ę . Jei kas siektų išgelbėti savo fizinę g y v y b ę , atsižadėdam as K ristau s, tas p ra žu d ys savo sielą, p ra ras am žin ą gyvenim ą; ir, priešingai, jei kas dėl K ristau s paauko tų fizinę savo g y v yb ę, tas užsitikrins am žin ą jį gyven im ą danguje.

Turinys

72

Mt 10,40-42 11,1-3

6. A tlyginim as 40« K as jus priima, mane priima; ir kas mane priima, priima tą, kuris yra mane siuntęs. 41K as priima pranašą, kadangi pranašas, gaus pranašo atlyginim ą; ir kas priima teisrijį, kadangi teisusis, gaus teisiojo atpildą. 42Ir jei kas duotų atsigerti bent vieną taurę šalto vandens vienam iš šitų m ažųjų, kadangi m okinys, iš tikrųjų, sakau jums, tas nepraras savo užm okesčio. »

5. J Ė Z U S A P S I R E I Š K I A M E S I J A S

1. Keliauja po Galilėja

ii. xIr atsitiko, kad, kai Jėzus baigė duoti nurodymus dvylikai savo mokinių, išvyko iš tenai m okyti ir ssakyti pamokslus jų miestuose.

2. Liudija apie Joną

20 Jonas, kalėjim e išgirdęs apie Kristaus darbus, pasiuntęs, per savo mokinius 3jam tarė: «A r tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mes kito 40-4aK ristaus k ara lystė y ra organiškas vienetas: y ra m istinis jo K ū nas. Todėl visa, kas liečia K ristų ir jo B a žn y čią , liečia vdsus ir kiekvieną krikščionį. T ik in čių jų tarp savis san tyk iavim as neišvengiam ai siejasi su pačiu K ristum i, nes visi ju k y ra vieno m istinio K ūno sąnariai, kurio ga lva y ra K ristu s /Ef 4,15/. K ą vienas krikščionis daro k itam , dėl to kad jis krik ščionis, daro tuo pačiu ne tik artim ui, bet ir K ristui; ir tod ėl u ž visa ta i pats K ristu s atfygin s pas savo T ė v ą danguje. S .T . pranašai ir teisieji sudarė savos rūšies dvasin ę a risto kratiją /Mt 13,17; 23,29/. Ir N .T . kalbam a apie K ristaus pranašus. Jie turėjo specialią pran ašysčių d ovan ą bei charizm ą /ApD 15,32; rŪ o r 14,29/. Teisieji N .T . nėra specifikuojam i, bet ta i buvo švento gyven im o asm enybės. Y p a tin g a s atpildas lau k ia tų , kurie priim a ir globoja bei rem ia dirbančius dėl K ristau s ir jo B a žn y čio s ne iš paprasto vaišingum o ar kokių žm ogiškų, išskaičiavim ų, bet iš meilės ir ištikim ybės Išgan ytoju i. N ūdien tiek kalb am a apie m eilę žm ogui; b et šiai m eilei p a grįsti dažniausiai m inim i vien žm ogiški m otyvai. O reikėtų atsim inti, kad visų pirm a reikia m ylėti žm ogų dėl antgam tinių m otyvų , dėl D ievo, kuris yra visų T ėvas, ir dėl K ristaus, kuris yrai m ūsų A tp irk ėja s ir B ažn y čio s G a lv a . i r . 1E van gelistas pradeda n aują pasakojim ą jam įprastu įvadu: « Ir atsitiko ». Pam okęs d v y lik a apaštalų,! Jėzus va ikštin ėjo po G alilėją ir, eidam as iš m iesto į m iestą, skelbė E va n g eliją plačiom s žyd ų masėms. 2Jonas K rik šty to ja s buvo suim tas Erodo A n tipo įsakym u ir buvo kalinam as M acheronto pilyje, rytin iam e N egyvosios jūros pak raštyje. Mokiniam s buvo leid žiam a jį lan k yti, ir jie jam pranešdavo, kas dėjosi krašto gyvenim e. Jono m okiniai ne visi b uvo teigiam ai nusiteikę Jėzaus a tž v ilgiu. Šis jų nusiteikim as galėjo paeiti iš p a vyd o , nes m atė, kad Jėzus tu rėjo daug daugiau sekėjų, negu Jonas; bet tikriausiai priklausė ir nuo stokos pažinim o bei įsitikinim o, kad Jėzus esąs Mesijas. Jonas ta ig i pasiuntė keletą iš savo m okinių, kad, nuėję pas Jėzų, pasiteirautų jį, kas esąs, kuo save laikąs. Jonas tikriausiai šitai liepė daryti, ne kad pats b ū tų abejojęs, b et kad m okiniai iš jo paties išgirstų liud ijim ą apie save, ir įsitikin tų, jog jis tik ra i y r a Mesijas. “Jonas liepė savo m okiniam s p a sta ty ti Jėzui aiškų klausim ą: ar jis y ra tas, kuris tu ri ateiti pagal pranašų m isakym ą, kaip žadėtasis ir lau k tasis M esijas /Mt 21,9; 23,39/.

Turinys

Mt

i i

,

3-13

73

turime laukti? 4Ir Jėzus, atsakydam as, jiems sakė: «Nuėję praneškite Jonui, ką girdite ir m atote: 5aklieji regi ir raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalom i ir kurtieji girdi, mirusieji prikeliami ir vargdieniams skelbiama Evangelija. 6Ir palaimintas yra tas, kuris nepasipiktins manimi. » 70 šiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: « K o išėjote į tyrus pasižiūrėti? A r vėjo linguojamos nendrės? 8K o gi išėjote pam atyti? A r švelniais rūbais vilkinčio žmogaus? A ntai tie, kurie švelniais rūbais vilki, yra karalių rūmuose. B et ko išėjote? A r pranašo pam atyti? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! 10Jisai yra tas, apie kurį parašyta: — Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį, kuris, tau ateinant, paruoš tau kelią. — “ Iš tikrųjų, sakau jums, tarp gim usiųjų iš m oterų nėra kilusio didesnio u ž Joną K rikštytoją. O vis dėl to m ažiausiasis dangaus karalystėj yra didesnis už jį. 12Nuo Jono K rik štyto jo dienų iki nūdien dangaus karalystė patiria prievartą, ir sm arkieji ją sau grobia. 13Mat, visi pranašai ir Įs-

4-6U žklaustas, Jėzus atsako netiesiogini ai, b et ta ip kad n eliktų jokio abejojim o, jog jis tik ra i y ra Mesijas. Jis k viečia Jono m okinius atkreip ti dėm esį į tai, ką jis skelbia ir ką jis daro. Jo skelbiam a E va n g elija ir jo darom i gausūs stebuklai ju k aiškiai liudija, kad jis y ra tas, apie k u rį pranašas Izaijas kalbėjo ir nurodė, kaip ateisim ą M esiją /Iz 35,5-6; 61,1/. 'N urodęs bei prisipažinęs, jo g esąs M esijas, Jėzus įspėja, kad palaim inti y ra tie, kurie tik i į jį, j į priim a, jam neprieštarauja, jo neatm eta, kaip tai, deja, elgėsi daugelis žydų. 7-8Jono m okiniam s b eišvyk sta n t, Jėzus ėmė k alb ėti m iniai apie Joną, iškeldam as jo asm enybės didum ą, jo būdo tvirtu m ą, jo gyvenim o šven tu m ą ir jo pašaukim o n elygstam ą aukštum ą. 9Jonas buvo daugiau, negu pranašas. M at, pranašai tik skelbė ateisia n tį M esiją, o Jonas jam , jau atėjusiam , rengė kelią; j į pristatė minioms ir pasauliui /Mt 3,10-11/. “ C ituojam a M alachijo pranašystė /Mal 3,1/. — P a s i u n t i n į — p ažod žiui angelą. — V erčiam e — t a u ateinant — pažod žiu i reikėtų versti: prieš tave, ta v o akivaizd oje. Senovėje-R om os im perijos laikais a tv y k sta n t vald ovui, būdavo siunčiam as per k raštą šauklys, kuris ragindavo žm ones paruošti kelią a tv y k sta n č ia m vald ovui. u Jėzus pab rėžia skirtum ą tarp S. ir N. Testam ento. Jonas priklausė S. Testam entui, kuris buvo įsakym ų bei reikalavim ų Testam entas. Šiam e Testam ente jis buvo pats didžiausias. N. ta čia u Testam entas, kuris y ra m alonės bei antgam tinių dovan ų Testam entas, y ra esm iniai aukštesnis už S. T aip kad, kas S. y ra kilniausias, N. y ra žem esnis u ž tą, kuris y ra pats m ažiausias. “ K ristaus skelbiam oji ir steigiam oji k ara ly stė nuo p a t pradžios p a tiria tam tik rą prievartą, kuri gali ateiti iš dešinės ir iš kairės: iš gerosios ir iš blogosios pusės. Iš gerųjų ji p atiria entuziazm o prievartą; iš blogųjų k en čia persekiojim ų ir kliud ym ų prievartą. Šių p astarų jų priešinga v e ik la padaro tai, kad į dangaus k aralystę įeiti pasidaro tiek sunku, jog tai pasiseka tik sm arkie s iems: tik tiem s, kurie tu ri drąsos k o vo ti ir jėgų kentė ti bei ištesėti iki galo. l3-14K ristau s k aralystė nėra nauja, nežinom a realybe. Ji buvo pranašų p askelb ta ir n usakyta. Ji buvo Įsta tym o laukiam a ir rengiam a. V is a ta i dabar pildosi. P ranašai skelbė, kad Mesijui kelią parengsiąs naujas E lijas /Mal 3,23; E k li 48,10/. Šis naujasis E lija s y ra Jonas. V ad in asi, Mesijas ir jo k aralystė jau y ra atėjusi. R eikia jį priim ti. T ačiau kiekvienas y ra laisva s jį priim ti ar atm esti, prisim dam as u ž ta i atsakom ybę.

Turinys

74

Mt 11,13-21

tatym as pranašavo iki Jono, 14ir jei norite priim ti, jis yra Elijas, kuris turi ateiti. 15K as turi ausis, tek la u so .»

3. Priekaištauja žydam s dėl jų netikėjim o 16« Su kuo gi palyginsiu šią kartą? Ji panaši į vaikus, kurie sėdi aikštėse ir, šūkaudami į kitus, sako: 17— Mes jums grojome, ir nešokote; mes raudas giedojome, ir neverkėte! — 18Mat, atėjo Jonas, nei valgovas, nei gėrovas, ir sako: — Jis velnio apsėstas. — 19Atėjo Žmogaus Sūnus, valgąs ir geriąs, ir sako: — Štai žmogus rijūnas ir vyno gėrikas, m uitininkų ir nusidėjėlių draugas! — • Ir vis dėl to išmintis pasiteisina savo darbais. »

4. Graso Galilėjos m iestam s 20Tuom et jis ėmė priekaištauti miestams, kuriuose buvo įvykę gausūs jo stebuklai, kad jie nedarė atgailos. 21« Vargas tau, Chorozine! Vargas tau, Betsaida! Nes, jei Tire ir Sidoiie būtų įvykę stebuklai, kurie yra 15B aigia K ristus, įspėdam as, kad kiekvienas tu ri išgirsti ir suprasti, ką jis y ra pasakęs, nes nuo to priklausys jo am žinas likim as. 16-17Jėzus p riekaištauja savo b end ialaikiam s žydam s, kad jie nekreipia reikiam o dėmesio į jį, kad M esiju jo n epripažįsta. Jėzus juos pa lygin a su anais vaikais, kur i e žaizdavo m iesto aikštėse, pavaizduodam i ar vestu vių džiaugsm ą, ar laid otuvių raudas. Jie įšaukdavo vieni į kitus, bet nesusiklau syd avo tarp savęs, nekreipdavo vieni į kitus dėmesio. P astebėtin a, kad K ristus p riekaištau ja ne aplam ai žydam s, bet tik anai kartai, kurie asm eniškai jį pažino, m atė jo stebuklus ii girdėjo jo skelbiam ą E van geliją. 18-19K a ip anie vaik ai, kurie be tv ark o s ir be sutarim o žaid žia d žiau gsmo ir skausm o scenom is, taip ir žydai, be logikos ir be saiko puola iš v ie nos pusės Joną, dėl jo asketiško gyvenim o; iš kitos pusės K ristų , dėl jo tariam o nesanturum o. Joną jie laikė| nenorm aliu ar net velnio apsėstu, kad angi jis išsiskyrė iš visų savo gyven im o griežtum u. K ristų jie kaltino stoka susivaldym o, kad angi jis n eve rg ė vaišių ir nesirodė viešai pasninkaująs; b et y p a č , kad angi jis svečiu od avosi su m uitininkais ir nusidėjėliais. P asauliui niekaip ir niekad neįtiksi! B et nėra nei reikalo įtik ti, nes tik rą kiekvieno vertę įrodo ne žm onių sprendim as bei turim a nuomone, o gyven im as ir darbai. D arbai parodo, kur y ra tik ro ji išm intis ir teisybė. Jono ir K ristau s gyven im as ir darbai! liudija, kad juose y ra D ievo išm intis ir galia. 20Jėzus sm erkia Galilėjos m iestus dėl jų netikėjim o, prim ena jiem s jų atsakom ybę, grąsina bausm ėm is. Gausūs ten p ad a ryti stebuklai pasiliko be a tga r s io, be pasėkų. Jei tie stebuklai b ū tų b u vę p a d a ry ti pagonių m iestuose, šieji tikriausiai b ū tų įtik ėję ir darę viešą atgailą. G alilėjos m iestų atsakom yb ė buvo žym iai didesnė, negu žinom ų pagonių m iestų, kaip Tiras ar Sidonas, nes jie žinojo pranašystes: žinojo, kad ateisiąs M esijas; o « pagonys b uvo svetim i išganym o sandorai bei jos pažad am s ir be D ievo pasaulyje » /Ef 2,12/. š ta i kodėl G alilėjos m iestų laukia didesnės bausm ės, negu net labiausiai ištvirkusių pagonių m iestų, kaip Sodom a ir Gomora. 21K o r o z i m •— nūdienis K irb eth K eradze, apie 3 km . į šiaurę nuo Tell-H um . B e t s a i d a — radosi rytin iam e Genezareto ežero p akrašty je, apie 2 km . atstu nuo Jordano žiočių. K iti ta čia u m ano, kad čia m inim oji B etsaida radosi į vakarus nuo K afarnaum o, būten t, ten, kur nū dien y ra Chan-Minieh. K iek vien u a tve ju ši B etsaid a y ra sk irtin ga nuo žinomos B etsaid a Julia, k uri radosi toliau į šiaurės rytu s nuo Genezareto ežero, b ūten t, nūdienis E t Tell ir H irbet er Arag.

Turinys

Mt 11,21-30

75

įvykę pas jus, jie senai butų darę atgailą ašutinėje ir pelenuose. 22Bet, sakau jums, Tirui ir Sidonui teismo dieną bus lengviau, negu jums. 23Ir tu, Kafarnaum e, negi busi išaukštintas iki dangaus? Tu nugrimsi iki pragaro. Nes, jei Sodomoje butų įvykę stebuklai, kurie yra įvykę tavyje, ji dar iš šiandien stovėtų. 24B et, sakau jums, Sodomos žemei teismo dieną bus lengviau, negu tau. »

5. Apreiškia Tėvą ir save m ažiesiem s 25Anuo m etu Jėzus, atsiliepdamas, tarė: «A š šlovinu tave, Tėve dangaus ir žemės Valdove, kad paslėpei tai nuo išm intingųjų ir gudriųjų ir apreiškei tai mažiesiems. 26Taip, Tėve, nes taip buvo tavo panorėta. 27Visa man yra atiduota mano Tėvo; ir niekas nepažįsta Sūnaus, kaip tik Tėvas, nei T ėv ą kas pažįsta, kaip tik Sūnus ir tas, kuriam Sūnus panorėtų apreikšti. » « A teikite pas mane visi, kurie esate p a vargę ir apsunkinti, o aš jus atgaivinsiu. 29Im kite ant savęs mano jungą ir m okykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies, o rasite savo sieloms atgaivą. 30Nes mano jungus yra malonus ir mano našta lengva. » 22T i r a s i r S i d o n a s — du svarbieji F en ikijos m iestai, kurių v ardai išliko iki mūsų laikų, 23K a f a r n a u m a s — nūdien Tell-H um , žym us susisiekim o ir prek ybos, o taip p a t ir kultū ros centras. Ž y d a i čia turojo puošnią sinagogą. B u vo čia n em aža fariziejų ir R ašto žinovų. V isu tuo K afarnaum as kėlėsi ir didžiavosi. K ristus įsp ė ja , kad siekdam as savo garbeje k ilti iki dangaus, D ievo bausm ės bus taip paliestas, jog nugrim s ik i pragaro gilyb ių ir b aisybių; ir jo likim as bus skaudesnis, negu Sodomos. 25K a i 72 m okiniai grįžo ir papasakojo, kaip visa jiem s sekėsi, Jėzus, reaguodam as į šį pasakojim ą, prabilo, dėkodam as d angiškajam T ėvui, kad jis išganym o N aujieną apreiškė eiliniam s žm oneliam s, o ne išpuikėliam s ir m okytiem s tautos vadam s /Plg L k 10,21/. Išm intingaisiais save laikė fariziejai, o gudriaisiais skaitėsi sadukiejai. Ir vien i ir antri buvo priešingi K ristui. A rtim iausi Jėzaus m okiniai ir ištikim iausi jo sekėjai buvo paprasti žmonės: žvejai, m oters, vaik ai, liaudis. Ir nūdien dangaus k aralystės paslap tis neretai geriau supranta eiliniai tik in tieji, negu išpuikę teologai. 26D angiškasis Tėvas, kuris perm ato kiekvieno žm ogaus p ačias sielos gelm es, žinojo, kad išganym o m alonių verti buvo verčiau m ažieji, o ne išm intingieji ir gudrieji. T aigi, kaip T ėvas žinojo ir norėjo, kad verčiau m ažiesiem s b ū tų apreikštos išganym o p aslaptys, taip visa ta i K ristus vyk d o . 27Ne R ašto žinovai ir fariziejai, o tik V iengim is Sūnus gali apreikšti T ėvą. Ir p a tį Sūnų tegalim a p a žin ti tik iš T ėvo per a n tgam tin į apreiškimą^. V ėliau apie T ėv ą galės liu d yti tie, kuriem s Sūnus ta i leis ir paves, juos iš anksto paruošęs ir įgalinęs. D ievą taigi galim a p a žin ti tik iš apreiškimo, o į jį tik ėti tik per m alonę. Protu, tiesa, galim e prieiti prie tam tikro D ievo pažinim o, bet ta i visad a tėra tik netobulas D ievo atspin d ys, o ne tikras jo p aveikslas /Plg iK o r 13,12; Ps 18,2/. 28-3°Talm udistai, perdėtai aiškindam i Mozės Įstatym ą , padarė jį sunkia, b eveik nepakeliam a našta /Mt 23,4/. Jėzus tod ėl k viečia n usigręžti nuo fariziejų ir R ašto žinovų m okyklos, ir dėtis prie jo, o jis bei jo E v a n gelija juos atgaivin s. Tiesa, ir E va n g elija uždeda įsakym ų jungą ir reikalavim ų naštą ant kiekvieno krikščionio pečių. B e t šis jungas y ra m alonus priim ti, o ši našta y ra len gva nešti. Kodėl? Todėl, kad j į uždeda tas, kuris y ra švelnios ir nuolankios širdies; kad našta y ra užd ed am a iš meilės ir la i duoja laimę; kad visa ta i y ra m alonė, o ne bausm ė; y ra išganym as, o ne pavergim as.

Turinys

76

Mt 12 , 1-10

6. Su fariz iejais

Subatos Viešpats 12. ^ n u o m etu Jėzus ėjo subatą pro ja v ų lauką. Jo mokiniai buvo alkani, ėmė tad sk abyti varpas ir valgyti. 20 fariziejai, m atydam i, jam sakė: « Štai, tavo mokiniai daro tai, kas neleista daryti subatą! » 3B et jis jiems tarė: «Ar neskaitėte, ką darė Dovidas, kai buvo išalkęs, ir tie, kurie buvo su juo? 4K aip jis įėjo į Dievo namus ir valgė Padėtinių duonų, kurias nebuvo leista valgy ti nei jam ,1 nei tiems, kurie buvo su juom, o vien kunigams? 5Arba, ar neskaitėte, Įstatym e, kad kunigai subatomis šventykloje laužo subatą, ir yra be kaltės? 60 , sakau jums, čia yra k a žkas daugiau, negu šventykla! B et jei būtum ėte supratę, ką reiškia: — Gailestingumo noriu, ne aukos! — nebūtum ėte pasmerkę nekaltųjų. 8Mat, Žmogaus Sūnus yra subatos Viešpats;. »

Gydo

subatoje

9Ir iš ten išėjęs, atėjo į jų sinagogą. 1(lIr štai žmogus turįs atrofuotą ranką. Siekdami jį apkaltinti, jie klausė, sakydam i: «A r valia gyd y ti r2. 'J ėzus ėjo pro n okstan čių ja v ų lauką. B u vo b eartėjan ti pintis, k uri paprastai v y k d a v o tarp V e ly k ų ir Sekm inių /Mk 2,23-28; L k 6,1-5/. M okiniai, praeidam i, skynėsi varp ų ir valgė grūdus. Įstatym a s ta i leido / A tĮ 23,25/. B et b uvo subata. O fariziejai varp ų raškym ą p rilygin d avo piūčiai, ir todėl laikė, b ū k subatoje ta i y ra neleistina, nes lau žo šven tą subatos poilsį, kada visoks darbas buvo draudžiam as /iš 34,21/. “F ariziejai ėmė priekaištauti Jėzui, kam jo m okiniai raško varpas subatoje. 3Jėzus, nesileisdam as į tiesioginius ginčus su fariziejais, jiem s atsako cituodam as istorinį fa k tą, kuris aiškiai rodo, kad Įstatym a s prileid žia kai kurias išim tis jo vy k d y m e , ir kad jis, tu ri b ū ti aiškinam as, a tsižvelg ian t į prigim tus žm ogaus reikalavim us. K a i D ovid as slapstėsi nuo Sauliaus, k a rtą jis, būdam as išalkęs, įėjo į šv en tyk lą ir vyriausias kunigas Achim elekas d avė jam ir jo kariam s v a lg y ti P ad ėtin ių duonų / iK a r 21,2-7/, ne" žiūrint kad šias duonas tebu vo leista v a lg y ti tik kunigam s, nes jos buvo pašvęstos D ievu i /Kun 24,21/. E in ąs pareigas kunigas k iekvien ą savaitę padėdavo 12 paplotėlių duonos ant auksinio stalo, kuris radosi šven čiau sioje šven tyk los d alyje. T a i b uvo auka D ievui. S avaitei pasibaigus, šią duoną kunigai su v alg yd a vo , o jos vietoje padėdavo naujos duonos 12 p ap lotėlių. 5Be to, K ristus prim ena, kad, n ežiū rin t įsa k y to poilsio, kunigai subatoje atlikd a vo eilę liturginių veiksm ų. 6Jei tad Įstatym a s leido kunigam s a tlik ti subatoje liturginius ve ik smus, ta i tuo labiau jis-K ristu s, nepalyginam ai aukštesnis u ž kunigus ir šv en tyk lą , g alįs leisti sau ir m okiniam s a tlik ti subatoje tai, kas lietė jo darbą, v y k d a n t T ėvo valią. ’ Jau pranašas O zėjas b uvo nurodęs /Oz 6,6/, jo g reikia p a isy ti Įsta tym o dvasios, o ne raidės. D ievas pirm oje eilėje laukia žm onių šventum o, o ne išorinių liturginių aukų. T a ig i ii subatos šventim ą reikia suprasti ne raidine, o dvasine prasm e. 8B aigdam as, Jėzus aiškiai p asak o , jog jis pats y ra Įstatym o d avėjas M esijas, D ievo Sūnus, o tuo pačiu, kaip viso Įstatym o , taip ir subatos V iešpats. 9Po ginčo su fariziejais dėl varp ų raškym o subatoje, Jėzus k eliavo toliau ._Sekan čią subatą jis vėl susitiko su fariziejais. Š į k a rtą sinagogoje. “ Čia radosi žm ogus, kuris turėjo atrofuotą ranką. F ariziejai, jau žinodam i Jėzaus pažiū rą į subatos šventim ą, siekia jį išprovokuoti, kad galėtų ap k altin ti, kaip m aištininką prieš Įstatym ą . T aigi jam stato klausim ą, ką m anąs, — ar va lia g y d y ti subatom is?

Turinys

Mt 12,10-23

77

subatomis? » “ O jis jiems tarė: « K as iš jūsų būtų toksai žmogus, kuris turėtų vieną avį, ir, jei ji įkristų į duobę subatą, jos negriebtų ir neištrauktų? 12K aip tad daug vertesnis žmogus už avį! Vadinasi, yra leista daryti gera su b a to je .» 13Tuom et sako anam žmogui: « Ištiesk savo ranką! » Jis ištiesė ir ji pasidarė sveika, kaip kita. 140 fariziejai, išėję, padarė sąmokslą, kaip jį pražudytų. 15Jėzus gi, tai žinodamas, pasišalino iš tenai. Daugelis jį sekė, ir jis pagydė juos visus. 16Ir įsakė jiems jo negarsinti, 17kad išsipildytų, kas per pranašą Izaiją yra šitaip parašyta: — 18« Štai mano tarnas, kurį aš išsirinkau, mano mylimasis, kurį pamėgo mano siela. Dėsiu ant jo savo Dvasią, ir jis skelbs teisingum ą tautom s. 19Jis nesivaidys, nė šauks, nė jo balsą kas girdės aikštėse. 20Įlužusios nendrės jis nenulauš, ir grazdančio dagties neužgesys, kol į pergalę nenuves teisybės. 21Ir tautos vilsis jo vardu. » — Fariziejai

kaltina

Jėzų

22Tuomet jam buvo pristatytas velnio apsėstasis-aklas ir nebylys; ir jis jį pagydė, taip kad nebylys galėjo regėti ir kalbėti. 23Visos minios ii-i2jgZuS, atsakyd am as, nurodo, jog fariziejai p a ty s sau prieštarauja. M at, jie m okė, kad y r a leista subatoje išgelbėti g y v u lį, jei jis atsid urtų kokiam p avojuje. Iš kitos ta čia u pusės jie laikė neleistinu d alyk u p a g y d y ti žm ogų subatoje. B e t ta i y ra nelogiška. Juk žm ogus y ra žym iai ve rtesnis už g y v u lį. Jei ta d y ra leista subatoje gelbėti g y v u lį, tai tuo labiau y ra leista išg y d y ti žm ogų. Ir bendrai, gera d a ry ti visad a y ra leista, t aigi ir subatoje. 13Savo m okym ą Jėzus p a tvirtin a darbu, pagyd yd am as ligonį, kuris ten buvo, n ežiū rin t kad b uvo subata /Lk 6,6/. “ F ariziejai, drauge su erodininkais /Mk 3,6/, nepajėgdam i gin čytis su Jėzum i, kuris skirtin gai aiškino Įsta ty m ą ir dėjosi esąs D ievo Siųstasis, viengim is Sūnus /Jon 5,18/, išėję iš sinagogos tarėsi ir nutarė j į n užudyti. 15Jėzus, kuris skaitė žm onių m intis, žinodam as, jo g žy d ai siekia jį n u žu d yti, pasišalino iš ten. N ežiū rin t fariziejų priešingum o, m inios žmonių jį^sekė. Jis juos m okė ir gyd ė ligonius. 16Žm onės buvo dėkingi Jėzui u ž visa gera, k ą jis darė. Jis ta čia u nesiekė savo garbės, kaip ta i darė fariziejai. Priešingai, jis tiesiog reikalavo, kad žm onės n ekalbėtų apie jį, neskelbtų visiem s, ką jis y r a padaręs. 1,-21Savo stebuklais ir savo kuklum u Jėzus pasirodė esąs anas Jahvės Tarnas, apie k u rį pranašas Izaijas rašė ir pristatė, kaip k en čia n t į M e siją /Iz 42,1-4/. Jis ateis, kaip D ievo Siųstasis, kaip jo M ylim asis, kad skelbtų teisingum ą, laid uotų teisyb ei pergalę ir b ū tų išganym o viltis tautom s, t.y . ne tik žydam s, bet ir pagonim s. V isa ta i jis v y k d y s be triukšm o, be prievartos, bet, priešingai, su dideliu švelnum u ir gerumu; ne lauždam as ir ne užgesindam as, bet verčiau sulipdydam as, kas sulūžę; ir įžiebdam as, kas vos rusena ir gęsta. 22V elnio apsėdim as žm onėse įvairiai pasireikšdavo. Vieniu prarasdavo protą, k iti n ustodavo vienos ar kitos fizinės galios veikim o. Čia m inim as velnio apsėstasis buvo nustojęs regėjim o ir kalbos galių. Jėzus išvarė v e lnią, ir apsėstasis vėl galėjo regėti ir kalbėti. 23S tebuklo akivaizd oje žm onės ėmė galvo ti ir kalbėti, ar tik N azareto M okytojas nebūsiąs išpranašautas ir lauktasis D ovido ainis, M esijas /Mt 9,2/.

Turinys

78

Mt 12,23-32

stebėjosi ir sakė: « A r tik ne šitas yra Dovido Sūnus? » 240 fariziejai, tai išgirdę, kalbėjo: « Šitas neišvaro piktų dvasių kitaip, kaip tik per B elzebulą, velnių k u n ig aik štį.» 25Jis gi, žinodamas jų mintis, sakė jiems: «K iekvien a savyje suskilusi karalystė griūva, ir kiekvienas savyje pasidalinęs miestas ar namai neišliks. 26Ir jei šėtonas išvaro šėtoną, tai jis savyje yra susiskaldęs. K okiu tad būdu išliks jo karalystė? 27Ir jei aš per Belzebulą išvarau velnius, tai per ką juos išvaro jūsų vaikai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. 280 jei Dievo D vasia aš išvarau velnius, tai Dievo karalystė jau nužengė ant j ūsų. 29Arba, kaip gali kas nors įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo daiktus, jei pirma nesurištų galiūno, ir tik tada jis galės išplėšti jo namus. 30K as ners, su manim, yra prieš mane; ir kas su manim nerenka, barsto. 31Todėl, sakau jums, jog kiekviena nuodėmė ir piktžodžiavim as bus žmonėms atleisti, bet piktžodžiavim as Dvasiai nebus atleistas. 32Ir jei kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, jam bus a t-

24F ariziejai, girdėdam i m inioje plin tan čias šnekas bei spėliojim us, būk Jėzus esąs M esijas, susirūpina ir sąm oningai pradeda skleisti m intį, kad jis išvarinėjąs velnius ne D ievo, bet velnių kunigaikščio Belzebulio pagelba bei g a lia . 25_2?jėzus, perm atydam as fariziejų m intis ir žinodam as, ką jie sako m iniom s apie jį, jiem s atsako, panaudodam as du argum entus. V isų pirm a, jis nurodo, jo g velnias negalįs ve ik ti pats prieš save, kitaip pragaro galyb ė griūtų. Jei jis velnio galia išvarinėtų velnius, ta i velnius reikėtų la ik y ti susiskaldžiusiais, nesutariančiais, o tuo pačiu n epavojingais. B et taip nėra. Jie y ra vienin gi ir galingi. A n tra vertus, veln ių išvarym as žyd am s n eturėtų b ū ti k ažk as nežinom o ar neįm anom o. J u k p a ty s fariziejai p raktik u odavo egzorcizm us. Specialių m aldų pagelba jie stengdavosi išv a ry ti p ik tąsias dvasias iš apsėstųjų. Jei ta d fariziejai turėjo galią išv a ry ti velnius, kodėl tokios galios n egalėtų tu rėti jis'1 Aišku, jo g fariziejai tikėjo galį išv a r y ti piktasias dvasias ne velnio, bet D ievo galia. K odėl tokios p a t galios jie nenori p rip ažin ti jam ? 28A tm etęs fariziejų teigim ą, b ū k jis išvarąs velnius paties velnio galia, Jėzus daro logišką išvadą: veln ią tegalim a su v a ld y ti tik D ievo galia. V adinasi, jis, kadangi tu ri galią ant velnių, y ra D ievo Siųstasis, ir mesijan inė D ievo karalystė, kurios Izraelis am žiais laukė, jau y ra atėjusi, jau y ra nužengusi iš dangaus ant jų. P ažym ėtin a, kad tekste y ra va rto jam a žod žiai — «ant jų » , ne « pas juos ». T a i reiškia, kad D ievo karalystė, K r is taus B a ž n y č ia y ra iš dangaus, iš D ievo, o ne iš žemės; nėra žem iška žm onių bendruom enė, o iš dangaus nužengusi D ievo buveinė su žmonėmis. 29V elnias y ra galiūnas. B et K ristus y ra galingesnis u ž jį. Jėzus atėjo, kad įsiv e ržtų į velnio nam us, j į surištų ir išlaisvin tų iš jo vald žios žemės žmones. 30Jėzus y ra D ievo Siųstasis. Todėl visi privalo jį sekti. Pasirinkim as y ra tik vienas: arba su juo, arba prieš jį. R eik ia eiti su juo, nes, sto jan t prieš jį, ne tik kad nieko negalim a laim ėti, b et rizikuojam a dar prarasti ir tai, kas turim a. P lg Ps 126,r. sl-32D ievas y ra gailestingas. Jis atleid žia žm onėm s nuodėmes. Jis a tleid žia net ir tuos įžeidim us, kuriuos patiria jo Sūnus-Jėzus. B e t D ievas neatleis fariziejam s ir tiem s, kurie tiesioginiai priešinasi D ievui; kurie a tm eta D ievo malonę; kurie b evelija ve ik ti velnio, o ne D ievo galia. K urie priešinasi D ievui, jo nekenčia, prieš jį kovo ja, tiem s nebus atleid žiam a nei žem ėje, nei danguje. Išganym as pasiekiam as per šv. D vasios teikiam as malones, kas ta čia u atm eta šv. D vasios malones, tuo pačiu įž e id ž ia šv. D va sią ir u žsitren kia sau duris į išga tymą. Ne D ievas ir ne šv. D vasia tačiau jį atstum ia, b et jis pats save pa m erkia, atstum dam as D iev ą ir įžeisdam as šv. D vasią.

Turinys

Mt 12,32-41

79

leidžiam a; bet jei kas kalbėtų prieš šv. Dvasią, tam nebus atleidžiam a nei šiame, nei busimame am žiuje. » 33« Arba pripažįstate, kad medis yra geras, ir jo vaisius geras; arba pareiškiate, kad medis yra blogas ir jo vaisius blogas. Juk medis pažįstam as iš vaisiaus. MAngių veisle! K aip galėtumėte gera jūs kalbėti, būdami blogi?! Juk burna kalba tai, ko širdis yra kupina. 35Geras žmogus iš gero lobyno išima gera, o blogas žmogus iš blogo lobyno išima bloga. 36Sakau gi jums, kad u ž kiekvieną piktą žodį, kurį žmonės ištartų, turės a tsak yti teismo dieną. 37Nes iš savo žodžių būsi išteisintas, ir iš savo žodžių būsi pasmerktas. » Jon os

žen k la s

38Tuomet kai kurie iš Rašto žinovų ir fariziejų jam atsakė, tardami: «M okytojau, norime iš tavęs m atyti ženklą. » 390 jis, atsiliepdamas, sakė jiems: «Netikusi ir neištikima karta reikalauja ženklo! B et nebus jai duota kito ženklo, kaip tik pranašo Jonos ženklas. 40Butent, kaip

33Jėzus prikiša fariziejam s jų netikėjim ą, dėl ko jie neturi pasiteisinim o. K aip medis pažįstam as iš jo vaisių, taip žm ogus iš jo darbų. F ariziejai m atė Jėzaus darbus, jo darom us stebuklus. A rgi jie nieko jiem s nesakė? Jei jo žod ži a i, jo kalbos jų neįtikino, ta i vis dėl to turėjo įtik ėti dėl jo darom ų darbų /Jon 14,11/, kad jis tik rai y ra D ievo Siųstasis. 34Jėzus žino kodėl fariziejai n etiki į jį, jam prieštarauja, jį sm erkia. — Todėl, kad jie p a tys y ra blogi, piln i klastos ir veidm ain ystės, taip kad p agrįstai gali b ū ti p rilygin ti angių veislei. B ūdam i p a tys blogi, blogai atsineša ir į kitus. T aigi ir apie jį blogai mano, blogai kalba, priešingai veikia. § 35T ik iš gero lobyno geras žm ogus gali išim ti ir duoti gerų d alykų . O p ik tas žm ogus iš blogo lobyno tegali išim ti ir duoti tik blogų d alykų. Jėzus iš savo dieviško lobyn o duoda gera, o fariziejai iš jų pikto lobyno te gali duoti tik pikta. 36Jei kiekvienas žm ogus u ž k iek vien ą p a sa k ytą p ik tą žodį y ra atsa kingas prieš D ievą, kaip tuo labiau fariziejai turės a tsa k y ti prieš D ievą, kad angi p ik ta i k alb a prieš jį-vien gim į D ievo Sūnų. 37N iekas neturi tu rėti iliuzijų: reikės a tsa k y ti prieš D ievą ne vien už darbus, bet ir u ž p asak ytu s žodžius. P agal kalbas kiekvien as bus arba išteisintas arba pasm erktas. 38F ariziejai ir R ašto žin ovai iš p a sa k ytų Jėzaus žod žių supranta, kad jis save laiko Mesiju. B et jei taip, ta i jis šį savo teigim ą tu rėtų p a tv irtin ti kokiu nors ženklu, stebuklu. T a ig i jie reikalauja iš Jėzaus ženklo, duodam i suprasti, jog tik išvyd ę k o k į nors stebuklą, jie galėtų įtikėti, kad jis esąs Mesijas. 3“A tsakyd am as, Jėzus nurodo,^ jog jie n ėra v e rti s tebuklo malonės, nes y ra p ik ti ir neištikim i D ievui. Š į kaltin im ą Jėzus taiko ne vien tiem s, su kuriais ta proga kalbėjo, bet visam oficialiam ano m eto Izraeliui. — Neištikima k a r t a — žodiniai-svetim oteriaujanti karta. Išrin kto ji ta u ta buvo įsipareigojusi su D ievu iškilm inga sandora, kuri b uvo padar y ta su Abraom u ir a tk a rto ta su Moze an t Sinai kalno /Prad 9,13-15; Iš 34,28; A t Į 9 ,11 /. Todėl, k ai kartais ji pasirodydavo D ievui neištikim a, pranašai ją p rilygin d avo m oteriškei paleistuvei, kuri y ra neištikim a savo v y ru i /Oz 1,2; 2,6; Jer 2,20/. 40Jėzus atsisako d a ry ti stebuklą, žyd am s to prašant, kad įro d ytų savo m esijaniškum ą, bet jis nurodo k itą ženklą, kuris savu laiku bus įrodym as, kad jis tik ra i y ra Mesijas. Jėzus prim ena pranašą Joną, nes jis turėjo būti sim bolis Mesijo. M at, kaip Joną išbuvo tris paras jū rų pabaisos viduriuose

Turinys

8o

Mt 12,41-45

J m a išbuvo tris dienas ir tris naktie jūrų pabaisos viduriuose, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje. 41V yrai niniviečiai kelsis teisme su šia k a rta ,ir ją pasmerks, nes jie, Jonai pam okslininkaujant, darė atgailą; o čia daugiau, negu Joną. 42P ietų k a ralienė kelsis su šia karta teisme ir jąlpasm erks, nes ji nuo žemės pakraščių atkeliavo pasiklausyti Saliamono (išminties; o štai čia daugiau, negu Saliamonas. »

Velnio

sugrįžimas

43« O kai nešvarioji dvasia išeina iš žmogaus, ji vaikštinėja po sausumas, ieškodama poilsio, ir jo neranda. 44Tuom et ji taria. — Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau. — O, grįžusi, randa juos tuščius, išluotus ir išpuoštus. 45Tada ji eina ir pasiima, su savim kitas septynias, u ž save piktesnes, dvasias, ir, įėjusios, tenai gyvena; ir ši paskutinė ano žmogaus būklė pasidaro blogesnė u ž ankstesniąją. Taip bus ir šitai nedorajai ka rta i.»

ir išėjo g y v a s, taip Mesijas, miręs ir palaidotas, trečią dieną, prisikėlęs, išeis iš kapo g y v a s . K a i ta i įvyTks, visi turės žinoti, jog Jėzus tik ra i y ra Mesijas. “ Prim inęs Joną, Jėzus prikiša žyd am s jų netikėjim ą, pabrėždam as, kad jie sto vi žem iau u ž niniviečius. M at, kai Jon ą grąsė niniviečiam s dėl jų nuodėm ingo gyvenim o, jie darė atgailą /Joną 2 ,i 3 3 ,1. ./. O va , k ai Jėzus k viečia prie atgailos, žyd ai jo neklauso, į j į netiki, nors jis daug didesnis u ž Joną, Todėl n in iviečiai teism o dieną stos prieš žydus, kaip sm erkiantis pavyzd ys. 42Ne vien n iniviečiai, bet dar ir Pietų, t.y . A rabijos karalienės p a v y z dys stos teism e prieš žydus jų pasm erkim ui. M at, A rabijos karalienė, išgirdusi apie Saliam ono išm intį, a tv y k o jo pasiklausyti, atlikdam a sunkią kelionę. O žyd ai Jėzų, kuris y r a n epalyginam ai didesnis u ž Saliam oną, tu ri čia pat, b et jo nesiklauso, jį atm eta, jį nori užm ušti /3K ar ro ,i-i3 / . 43_45j'gzus įspėja fariziejus ir m okinius saugotis atkritim ų į nuodėmę. K a rtą n usikračius velniu, reikia žiū rėd ir saugotis, kad jis nesugrįžtų, nes, kai sugrįžta, tam pa stipresnis ir pavojingesnis. Senovėje b uvo tikim a, o kartais dar ir nūdien y ra pasakojam a, būk p iktosios dvasios esančios ir pasireiškiančios negyvenam ose vietose: senose pilyse, griuvėsiuose, dykum ose /Mt 8,18; Iz 13,2r; 34,14; A p 18,2/. T ekste pažodžiui sakom a — « išdžiūvusiose 1vietose », kitaip sakant, sausumose; bet sausum os drauge y ra dykum os. Ten, kur v isa y ra išdžiūvę, ju k niekas negyvena, negali gy v en ti. T ikėjim as, b ū k velnias gyven a, k laid žioja negyvenam ose vietose, tu ri realią dvasin ę prasm ę. V elnias b u vo ja ir reiškiasi ten, kur y ra dvasin ė tuštum a. V elnias g rįž ta ir m ielai pasilieka sielose, kurios dvasin iai y ra tuščios, išdžiūvusios, be aukštesnių polėkių. T okiose sielose velnias apsigyven a ir įsistiprina su vis didesne galia ir didesniu piktum u; taip kad tokio žm ogaus būklė pablogėja ir tam pa visai sunki. V elnias veikė Izra elyje per klaidingus pranašus ir per žm onių silpnybes. V ienok D ievas savo ta u tą saugojo ir vedė išganym o keliu, siųsdam as ja i tikruosius pranašus; o pagaliau atsiuntė ir savo Sūnų, kad jis galutin ai išlaisvintų Izraelį ir žm oniją iš velniu vergijos. B e t ta u ta jo nepriim a. T odėl velnias grįš į ją, grįš su didesne galia, ir taip jos likim as pasidarys blogesnis, negu b uvo prieš tai.

Turinys

Mt 12, 46-50 13,1-8

81

7. Jėzus su savaisiais 46Jam tebekalbant minioms, štai jo m otina ir broliai stovėjo lanke, norėdami kalbėtis su juo, 470 kažkas jam pasakė: « Štai tavo m otina ir tavo broliai stovi lauke, ieškodami kalbėtis su tavim ,» 48B et jis, atsiliepdamas, pasakiusiajam tarė: « K as yra mano motina, ir kas yra mano broliai? 49Ir, ištiesęs savo ranką į savo mokinius, sakė: « Štai mano motina ir mano broliai!)) 50Nes, kas tik v y k d y tų danguje esančio mano Tėvo valią, tas yra mano brolis, ir sesuo, ir m otina.»

6 . P A N A Š Y B E S A P I E DIEVO K A R A L Y S T Ę

1. Jėzus m oko panašybėm is 13. ^ ie n ą dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo pajūryje. 2Gausios minios susirinko prie jo, taip kad jis, įlipęs į lavelį, atsisėdo, o visa minia stovėjo krante. 3Ir jis daug jiems kalbėjo panašybėmis, sakydamas:

2. Sėjėjas « Štai sėjėjas išėjo sėti. 4Ir, jam besėjant, vieni grudai krito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. 50 kiti krito ant uolų, kur neturėjo žemės, ir jie greitai išdygo, nes neturėjo gilios žemės. 6Pakilus gi saulei, nuvyto ir, neturėdam i šaknų, išdžiuvo. 70 kiti krito į erškėčius. Erškėčiai augo ir juos nusmelkė. sD ar kiti krito į gerą dirvą ir 46K a rtą pas Jėzų a tv y k o jo m otina ly d im a kai kurių gim i naičių, kurie nurodom i kaip broliai. E b ra jų kalboje broliu vadinam i ne tik tik rieji broliai, bet taip p at pusbroliai ir net tolim esni gim inaičiai, o k artais net ir prieteliai /Prad 11,27; i K ron. 23,21/. E vangelijose m inim i V iešpaties broliai /Mt 13,55; M k 6,3; Jon 7,3/, buvo K ristau s pusbroliai: Juozapo brolio K leopo ir jo žm onos M arijos sūnūs /Mt 27,56; M k 15,04.47; Jon 19,25/. 48_5°jėzu s nepaneigia ir neatm eta savo m otinos ir savo gim inaičių, b et aiškiai pabrėžia, kad dvasiniai ryšiai y ra pranašesni u ž fizinius. Jis nurodo, kad virš visko reikia p a isy ti ne fizin į gyven im ą tv a rk a n čių dėsnių ir įsta ty m ų , bet D ievo valios. V isų pirm a turim e p a isy ti p a la ik y ti r y šius su D ievu, o tik antroje vietoje privalom e rūpintis fiziniais ryšiais ir iš jų išplaukiančiom is prigim tom is pareigom is. 13. rVieną kurią ta i dieną, žodiniai — aną dieną — , Jėzus išėjo iš nam ų ir, atėjęs, sėdėjo ant ežero kranto. P asteb ėtin a, kad evangelistas nerado reikalinga p recyzuoti laiką. Jis jį nurodo bendriniu žodžiu — « aną dieną ». Jis kreipė dėm esį ne į laiką, b et į aprašom ą įv y k į, į jo prasm ę. 2Jėzus jau buvo pagarsėjęs. K u r jis ėjo, ten jį sekė m inios žm onių. Ir šį k artą , atėjus prie ežero, jį atsekė didelė minia. K a d išven gtų spūsties ir m inią galėtų tu rėti prieš save, jis įlipo į v a ltį ir kiek atsitolin o nuo kranto. 3Iš valties Jėzus prabilo į m inią ir ją mokė. Š į k artą jis kalbėjo panašybėm is. R ytiečia m s y ra įprasta k alb ėti vaizdais, paim tais iš kasdienio gyvenim o. M atas savo evan gelijoje paduoda septynias panašybes /paraboles/. N ebūtinai jos visos bus buvusios Jėzaus pa sa k yto s šia proga. M at, M atas nevisada laikosi chronologinės įvy^kių eilės. K a rta is jis įvairius įvykius sugretina, paisydam as ne laiko nurodym o, o verčiau m inties išryškinim o. 4-8P alestinoje sėja prasideda po pirm ojo lietaus, t.y . lap kričio mėnesyje. Galilėjoje, y p a č jos šiaurėje, šalia nedidelių sk lyp ų geros dirvos, pilna k alvų , uolų, vin giuotų kelių bei tak ų , kurie paprastai y ra apaugę piktžolėm is ir erškėčiais; o virš viso to skraido pulkai žvirb lių ir k itų paukš-

a

Turinys

82

Mt 13,8-17

davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, kiti trisdešimteriopą. 9K as turi ausis, teklauso! » 10Ir mokiniai, prisiartinę, tarė jam: « Kodėl kalbi jiems panašybėmis? uO jis, atsakydam as, sakė jiems: « Jums yra duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o aniems; neduota. 12Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su kaupu; o, kuris neturi, iš to bus atim ta ir tai, ką turi. 13Dėl to panašybėmis jiems kalbu, kad jie žiūrėdami nemato ir klausydam i negirdi, nei supranta. llIr išsipildo jiems Izaijo pranašj^stė, kuri sako: — Girdėte girdėsite, ir nesuprasite; žiūrėte žiūrėsite, ir nem atysite. 15Nes šitos tautos širdis aptuko, ir ausimis jie sunkiai girdėjo, ir savo akis jie užmerkė, kad kartais akimis nepam atytų, ir ausimis neišgirstų, ir širdimi nesuprastiį, ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau! — 16« Palaimintos gi yra jūsų akys, nes regi, ir jūsų ausys, nes girdi. 17Mat, iš tikrųjų, sakau jums, kad daug pranašų ir teisiųjų troško m atyti, ką jūs regite, ir girdėti, ką jūs girdite, bet neišgirdo. » čių. Š į krašto gam tos v a izd ą Jėzus puikiai panaudojo E va n g el i jos sėklos bei išganym o m alonės veikim o žmonėse likim ui n usakyti. 9Pasakęs panašybę, Jėzus k viečia k lau syto ju s įsim ąstyti ir b an d yti suprasti dvasinę panašybes prasm ę. “ P rad žioje Jėzus kalbėdavo aiškiai ir suprantam ai. Todėl, kai p radėjo k alb ėti panašybėm is, apaštalai nustebo ir ėmė teirautis, kodėl jis p radėjo k alb ėti panašybėm is. “ U žklaustas, Jėzus atsako m okiniam s, nurodydam as, jog D ievas te ikia m alonę tiem s, kurie ją priima; bet n eteikia tiem s, kurie ją atm eta. A p ašta lai tiki, todėl jis jiem s k alb a aiškiai. O fariziejai ir R ašto žinovai nenori tik ėti, todėl jis jiem s k alb a tik vaizdais ir panašybėm is, neatskleisdam as visoje pilnum oj e E van gelijo s paslapčių, nes jie to neverti. 12Jėzus toliau pabrėžia, jog antgam tinės m alonės y ra teikiam os pagal kiekvieno vid in į nusiteikim ą. Kurie priim a išganym o malones, tiem s jų teikiam a su kaupu; o kurie nenori priim ti, tiem s sustabdom a m alonių te ikimas; ir, negaudam i naujų m alonių, jie neišvengiam ai praranda ir tas, kurias jau anksčiau buvo gavę. 13Jėzus dar nurodo, jog jis fariziejam s buvo suteikęs pradinę malonę, būten t, jis apsireiškė kaip Mesijas. B e t jie, nors m atė jo stebuklus ir girdėjo jo pam okym us, pasirodė it b ūtų akli ir kurti, it to viso n em atytų, negirdėtų ir nesuprastų. Jie n etiki į j į , jie jį atm eta. T aip jie pasirodo esą neverti tolesnių m alonių. Š ta i kodėl jis jiem s jų toliau ir neduoda: jiem s neapsireiškia aiškiai, ir k alb a tik panašybėm is. 14-15Ž y d ų netikėjim as buvo pra m atyta s pranašo Izaijo. K ą pranašas savo laiku prikišo Izraeliui, ta i pild'osi vdsoje pilnum oje dabar Jėzaus a tž vilgiu. Ž y d a i atsisako tik ėti į Jėzų,, ir tuo pačiu užtren kia sau duris į išganym ą. T aigi ne D ievas juos atstum ia, bet jie pats nesileidžia, kad D ievas juos išgan ytų /Iz 6,9-10/. 16K a i tiem s, kurie netiki į K ristų , jo asm eniškas pažinim as nėra palaim a, b et verčiau pasm erkim as, ta i apaštalam s, kurie tik i į jį ir j į seka, bū ti su juo, jį m a ty ti, girdėti jo pam okym us y ra tik ro ji palaim a. 17P r a našai, kurie Jėzaus atėjim ą pranašavo, S .'T. šventieji žmonės, kurie lau k te laukė ateisiančio M e sįo , neturėjo laim ės išvy sti jį, apie k urį pranašavo, kurio pasilgę laukė. Djaug laim ingesni y ra apaštalai, nes jie savo akim is m atė ir savo ausimis girdėjo: jį, jo mokjnną, jo stebuklus /Rm 16,25; E f 3,4/.

Turinys

Mt 13,18-29

83

18« Taigi pasiklausykite panašybes apie sėjėją jus! — 19Ties keliu kritusi sėkla yra kiekvienas tas, kuris išgirsta karalystės žodį, bet jo nesupranta; ateina piktasis ir išplėšia, kas pasėta jo širdyje. 20O ant uolų kritusi sėkla yra tas, kuris, išgirdęs žodį, tuojau jį su džiaugsmu priima; 21tačiau neturi savyje šaknies, bet yra nepastovus; o atsiradus sunkumams ar persekiojimui dėl žodžio, jis veikiai atsimeta. 22Į erškėčius gi kritusi sėkla yra tas, kuris klauso žodžio, bet pasaulio rūpesčiai ir turtų apgaulė nusmelkia žodį, ir jis lieka nevaisingas. 230 į gerą dirvą kritusi sėkla yra tas, kuris klauso žodžio ir jį supranta; tas tad neša vaisių: ir duoda vienas šimteriopą, kitas šešiasdešimteriopą, kitas trisdešim teriopą.»

3. Raugės 24Pasakė jiems k itą panašybę, tardamas: «Dangaus karalystė prilygsta žmogui, kuris savo dirvoje pasėjo gerą sėklą. 25B et, žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo raugių tarp kviečių ir nuėjo. 260 kai želmuo paaugo ir užm ezgė vaisių, tuom et pasirodė ir raugės. 27Tarnai gi, nuėję pas šeimininką, sakė jam: — Pone, argi ne gerą sėklą pasėjai savo dirvoje? Iš kur tad ji turi raugių? — 280 jis tarė jiem s: — Tai padarė neprietelis. — Tarnai gi sakė jam: — A r nori tad, kad mes, nuėję, jas išrinktume? — 29B et jis sakė: — Ne, kad kartais, berinkdami rauges, neišrautumėte su jomis ir kviečių. 30Leiskite abejiems augti 18A p aštalai yna palaim inti, nes jie tiki, ir Jėzus jiem s atidengia savo karalystės paslaptis, išaiškina pan ašybių prasmę. 19-22Sėj ėjas-Jėzus. S ėkla-E vangelija. Ji y r a gaivalinga ir pajėgi nešti antgam tinių vaisių. T ačiau nevisada ir ne visuose E va n g elija randa tin k am ą dirvą. E va n g elija negali nešti vaisių tose sielose, kurios y ra kietos, it kelias, tik ėti ir su vok ti jos tik rą ją prasm ę. E va n g elija negali n e šti v a isių tose sielose, kurios yna lėkštos ir paviršutiniškos tikėti; n epastovios ir silpnos išlaik y ti D ievo m alonės grūdą. E va n g elija negali nešti vaisių tose sielose, kurios y ra atsigręžusios į žemę ir jos turtus, o ne į dangų ir D ievo k aralystę. 23K urie tik i į K ristų ir priim a E van geliją, gauna išganym o m alonių ir auga šventum e, nešdam i gausių d vasin ių vaisių. T ačiau gautom is D ievo m alonėm is ne vdsi ly gia i pasinaudoja ir lygų vaisių atneša. V ieni nusipelno daugiau, k iti m ažiau. 24Ū kininkas-D ievas. D irva-žm onės. K v i e čių sėkla-išganym o malonė. D ievas visiem s duoda savo m alonių ir todėl visi tu rėtų duoti gerą derlių, būti geri ir šventi. 25N ebudrūs žm onės-tarnai y ra visi tie, kuriem s D ievas yna pavedęs savo B a žn y čio s tv a rk y m ą ir priežiūrą; o taip p at ir kiekvienas paskiras individas, kuriam D ievas p a tik i savo malones. Priešas-velnias . D ievas duoda tik gera, o velnias sėja tik bloga. R augės-visoks nedorum as pasireiškiąs žem ėje ir žmonėse. 2GR augės-kūkaliai tegali būti atskiriam a nuo k vie čių tik , kai išleistos varpos užm ezga vaisių. 27-3°pan ašybė duoda atsakynną į klausim ą: iš ku r blogis? D ievo k a ralystėje an t žemės bus blogio. Jis kils tačiau ne iš E vangelijos, o iš v e lnio, kuris y ra D ievo priešininkas ir siekia griauti jo karalystę. V elnias sėkm ingai sėja D ievo dirvoje piktžoles, kai D ievo tarn ai miega. D ievas liepia pakęsti p ikta, bet ne dėl to, kad jis savyje b ū tų pakęstinas, o dėl to, kad drastiškas pikto pašalinim as gali atnešti žalos gėrio vykd ym u i; o be to, D ievas m oka ir p ik ta p alen kti gėriui. T ačiau pikto pakentim as y ra tik laikinis. G alų gale blogis bus sunaikintas: jei ne žemės gyvenim o eigoje, ta i am žin ybės angoje, teism o dieną. T ad a visa p ik ta atsidurs pragaro ugnyje, o visa gera bus paim ta į dangaus kluonus.

Turinys

84

Mt 13,30-39

iki piūčiai. O piūties metu aš pasakysiu piovėjams: •— Visų pirma surinkite rauges ir jas suriškite į pėdelius, kad būtų sudegintos; kviečius gi sukraukite į mano kluoną. »

4. G arstyčios grūdelis 31D ar k itą panašybę jis jiems pateikė, sakydam as: « Dangaus k a ralystė yra panaši į garstyčios grūdą, kurį žmogus, paėmęs, pasėjo savo dirvoje. 33Jis, tiesa, yra m ažiausias iš visų sėklų. Tačiau, kai užauga, viršija visas daržoves: pasidaro medis, taip kad dangaus paukščiai atskrenda ir tupi jo šakose. »

5. Raugas 33D ar k itą panašybę jiems pasakė: « Dangaus karalystė yra panaši į raugą, kurį moteris, paėmus, įmaiše į tris saikus m iltų, kol visa įrūgo. » 31Visa tai Jėzus kalbėjo minioms panašybėmis, ir be panašybių jis nieko joms nekalbėjo, 35kad išsipildytų, kas per pranašą buvo šitaip pasakyta: « A tversiu savo burną panašybėmis; išpasakosiu, kas yra paslaptis nuo pasaulio sukūrimo. »

6, Raugių panašybes išaiškinim ais 3STuom et, paleidęs minias, jis nuėjo į namus. Ir priėjo prie jo jo mokiniai, sakydami: «Paaiškink mums lauko raugių panašybę. » 370 jis, atsakydam as, tarė: «Tas, kuris sėja gerą sėklą, yra Žmogaus Sūnus. 3sO dirva yra pasaulis. Gera gi sėkla yra karalystės vaikai; o raugės tai piktojo vaikai. 39Neprietelis, kuris jas pasėjo, tai velnias. O pintis yra 31-32G ą rstyčia P alestinoje u žauga į tik rą medį: pasiekia iki 4 m etrų aukščio. Šia panašybe K ristus nurodo, kaip įv y k s jo m esijaninės k ara ly stės augim as. Iš m ažos m okinių grupelės ji išaugs į didžiulę B ažn yčią , p a siekdam a žemės pakraščius. 33J e i garstyčio s panašybe K ristus nurodė išorinį B a žn y čio s augim ą, ta i raugių panašybe jis nusako v id in į jos gajum ą, d vasin į jos bujojim ą. K a ip m ažas kiekis raugo įraugina didelę, trijų m aišų m iltų, tešlą, taip ir m esijaninė k aralystė pajėgs nesulaikom ai augti, apim dam a ir perim dam a kiaurai tik in čių jų sielas. 34-35E van gelistas pastebi, jog Jėzu s kalbėjo panašybėm is, kad tuo būdu išsipild ytų P salm isto pranašystė. C ituoja 77,2 /78,2/ žodžius. Psalm istas pabrėžia, jog kalbės panašybėm is ir išpasakos visa, kas nuo pasaulio pradžios nebuvo pasakota, b uvo laikom a p aslaptyje. 36K a i Jėzus pasiliko vienas su m okiniais, šieji jį prašė, kad jiem s paaiškintų, kaip reikia suprasti raugių panašybę. S7-3"Sėjėjas y ra jis pats-Žm ogaus Sūnus, E van gelijo s skelbėjas. D irva -žem ės žm onės, pasaulis. Gera sėkla-kviečiai-m esijaninės karalystės v a ikai: piliečiai, bendrininkai /Mt 8,12/. Sem itinis išsireiškim o būdas. Raugėsblogi žmonės: tie, kurie laikosi ne D ievo, b et velnio; tod ėl vad inam i v e lnio vaikais. N eprietelis-velnias. P iūtis-pasaulio pabaiga. P io vėjai-D ievo angelai, kurie duos ženklą teism o dienai ir surinks teism ui visus prikeltuosius iš num irusių /Mt 25,31/.

Turinys

Mt 13,40-59

85

pasaulio pabaiga; piovėjai gi yra angelai. 40Taigi, kaip raugės yra surenkamos ir sudeginamos ugnyje, taip bus ir pasaulio pabaigoje. "Ž m o gaus Sūnus pasiųs savo angelus, ir jie surinks iš jo karalystės visus papiktinimus ir piktadarius; 42ir juos įmes į žioruojančią krosnį; ten bus verksmo ir dantų griežimo. 43Tuomet teisieji spindės it saulė savo Tėvo karalystėje. K as turi ausis, tek lau so !»

7. P aslėptas lobis 44« Dangaus karalystė yra panaši į lauke paslėptą lobį, kurį, atradęs, žmogus nuslėpė; ir iš savo džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka aną lauką. » 45« Dangaus karalystė dar panaši į žmogų-pirklį, kuris ieško gerų perlų. 460 radęs vieną brangų perlą, nuėjęs, pardavė visa, k ą turėjo, ir jį nusipirko. »

8. Tinklas 47« Vėl dangaus karalystė yra panaši į tinklą, įmestą į jūrą ir užgriebiantį įvairių žuvų. 48Jį, kai prisipildo, išvilkę į krantą ir susėdę, gerąsias surinko į indus, o netikusiąsias išmetė lauk. 49Taip įvyks pasaulio pabaigoje: išeis angelai ir išskirs bloguosius iš gerųjų tarpo 50ir juos įm es į ugnies krosnį. Ten bus verksm as ir dantų griežimas. »

40-43Teism o dieną blogio problem a bus išspręsta visam . P asaulio p a baigoje, k ai Žm ogaus Sūnus ateis teisti g y v ų jų ir m irusiųjų, angelai sunaikins visą blogį, o visus piktadarius atskirs nuo gerųjų, ir jie, it raugės, bus įm esti į žioruojan čią pragaro ugnį, kur bus skausm o ir susigraužim o bei n evilties /Ps 35,16; 37,12; Job 16,9/; k ai tuo tarp u gerieji bus pakviesti į dangaus garbę, kur spindės it saulė. K ristu s b aigia panašybę, kviesdam as tu rėti prieš akis tai, ko ji moko. 44-46P aslėp to lobio ir brangaus perlo panašybėm is Jėzus pabrėžia mesijaninės k aralystės kilnum ą. D ėl jos reikia visko atsižadėti. J ą reikia sau laim ėti, paau ko jan t visa. K a ip žem dirbys, radęs lauke lobį, jį slepia ir, d žiaugdam asis radiniu, eina, parduoda visą turim ą n uosavybę ir u ž gautus pinigus nusiperka lauką, kur buvo paslėptas lobis, taip ir kiekvienas žm ogus, pažinęs K ristų ir jo k aralystės n elygstam ą vertyb ę, privalo visa aukoti, kad sektų K ristų ir p aveldėtų jo karalystę. K a ip pirklys, užtikęs vien ą brangų perlą, jį įsigija, išleisdam as paskutinius pinigus, taip ir k iek vienas tik in ty sis dėl K ristau s k aralystės tu ri p aau ko ti visa: kūniškus m alonum us, tu rtu s, o reikale net ir brangiausius asmenis, nuo jų atsiskiriant, dėl K ristaus. 47_5(>Tinklo panašybė K ristus nusako savo k aralystės su d ėtį . K ristau s B ažn y čio je, kaip anam e žve jų tinkle, bus gerų ir blogų. T ik pasaulio pąbaigoje, tik teism o dieną blogieji bus galutin ai išskirti iš g erųjų tarpo, kad b ū tų pasm erkti am žinom s kančiom s pragare. K aip žvejai, išvilk ę į kran tą užm estą tin klą, susėdę, atrenka pagautas žuvis, gerąsias sum esdam i į in dus, o netikusiąsias išm esdam i lauk, ta ip paskutin ę dieną Kristus-Teisėjas įsakys savo angelam s išskirti bloguosius iš gerųjų tarpo ir juos pasiųsti į am žinas pragaro kan čias. — T e n b u s v e r k s m a s . . , K iti v e rčia — « ten bus v e rk sm o ». T iksliau versti, laik an tis orginalo, « ten bus verksm as ». Ma t , šiuo nurodom a, kad pragaras bus ne tik verksm o ir n evilties vieta, bet bus savo esme verksm as ir b eviltis susigraužim as.

Turinys

86

Mt 13.51-58

51« A r supratote visa tai? » — « Taip », — sako jam. 520 jis tarė jiems: «Todėl kiekvienas Rašto žinovas, išsimokslinęs apie dangaus karalystę, yra panašus į žmogų-šeirnininką, kuris ištraukia iš savo lobyno naujų ir senų dalykų. »

9. Nazarete 53Ir atsitiko, kad, kai Jėzus užbaigė šias panašybes, jis išvyko iš tenai; 54ir, atėjęs į savo tėviškę, mokė juos jų sinagogoje, taip kad jie buvo labai nustebinti ir sakė: « Iš kur šitam tokia išmintis ir galybės? 55Argi jis ne dailidės sūnus? Argi jo motina nesivadina Marija ir jo broliai-J okūbas, Juozapas, Simonas ir Judas? 56Ir jo sesers-argi ne visos yra pas mus? Iš kur tad jam visa tai? » 57Ir jie piktinosi juo. O Jėzus sakė jiems: « Pranašas niekur kitur, tik savo tėviškėje ir savo namuose, yra be pagarbos. » 58Ir jis nepadarė ten daug stebuklų, dėl jų netikėjimo.

“ -“ A p aštalai suprato K ristau s pask ytų pan ašyb ių prasm ę, bet Jėzus dar jiem s paaiškina apie abiejų T estam entų reikšm ę ir vertę. K a ip geras šeim ininkas savo sandeliose laiko įv a irių gėrybių, kad jom is savu laiku ir pagal reikalą pasinaudotų, taip gerai pasirengę. B a žn y čio s m ok yto ja i tu ri naudotis senuoju ir naujuoju m okslu, t.y . E va n g elija , b et drauge ir S. Testam entu, nes Jėzus a tė j o n e 1pan aikin ti įsta ty m o , bet jį įv y k d y ti /Mt 5u 7/. “ B aigęs m ok yti panašybėm is, Jėzus išvy k o iš K afarnaum o ir a tv y k o į N azaretą. ' 54N azaretas buvo K ristau s tėviškė. Jis čia užaugo, čia p ra leid o savo jau n ystę, čia visą laik ą gyveno, kol pradėjo viešą apaštalavim ą. Todėl visu otinai buvo žinom as kaip M okytojas iš N a za re to /Jon 1,45/. K a ip k itur, taip ir N azarete Jėzus, atėjus subatai, m okė sinagogoje. B e t čia jis buvo su tiktas bei priim tas gana ša ltai ir net aiškiai nepalankiai. 6S-5«Naz aretiečiai netikėjo, kad J ėzus galįs būti Mesijas. P agal žyd ų aiškinim ą M esijas turėjęs p a siro d yti , kaip nežinom as asmuo /Jon 7,27/. O Jėzų jie gerai pažinojo. Jie žinojo, kad jis dailidės sūnus, kad jo m otina yra M arija. Jie ta ip p at pažinojo jc^ gim inaičius: pusbrolius ir pusseseres. Šieji b uvo Juozapo brolio K leopo sūnūs ir dukterys. Išvardijam i keturi broliai-pusbroliai. P irm oje vietoje minima Jokūbas, nes jis y p a č p a sižy mėjo B ažn y čio je, būdam as pirm as Jeruzalės v y sk u p a s . Jis buvo statom as šalia P etro ir Jono apaštalų, kai; d vienas iš B a žn y čio s šulų /ApD 1,14; 15,13; 2 i, 18 ; Gal 1,9; 2,9/. Jokūbas i r Judas y ra autoriai d viejų vadinam ų k a talik išk ų jų laiškų /Jok 1,1,; Jud 1/. P ažym ėtin a, kad ebr. kalboje « b rolis » vartojam as p la čia prasme. 57N azaretiečiai iš vienos pusės piktinosi, kad Jėzus dedasi esąs Mesijas, iš kitos tačiau pusės stebėjosi 1jo m okslu ir jo darom ais stebuklais. — « Iš kur jam ta i visa? » — klausė jie. Jėzus priekaištaujantiesiem s atsako, cituodam as žinom ą patarlę; « P ranašas visur y ra gerbiam as, tik ne savo tėviškėje. » 58N azaretiečiai p yk o ant Jėzaus dar ir dėl to, kad jis visur darė daug stebuklų, gyd yd am as ligonius, o savo tėviškėje tik vieną antrą ženklą te ikėsi p arod yti /Lk 4,23/. E vangelistai, tačiau pastebi, kad, jei Jėzus N aza rete nedarė gausių stebuklų, kaip kitur, ta i ne jis k altas, o verčiau p a ty s nazaretiečiai, kadangi jie netikėjo į jį. K u r nėra tikėjim o, kur nėra a tsigręžim o į D ievą, ten nėra reikiam os dirvos stebuklam s.

Turinys

Mt 14,1-11

87

B. A P A Š T A L A U J A G A L IL Ė J O S P A K R A Š Č IU O S E 1. J ONO M I R T I S

1. Erodas ir Jėzus 14. 1Anuo m etu tetrarchas Erodas išgirdo gandą apie Jėzų. aIr jis sakė savo dvariškiams: « Tai Jonas K rikštytojas! Jis yra prisikėlęs iš numirusių, ir todėl jam e veikia stebuklingos jėgos. »

2. Jono nužudym as 3Mat, Erodas, suėmęs Joną, jį surakino ir įmetė į kalėjim ą, dėl Erodiados, savo brolio Pilypo žmonos; 4nes Jonas jam pasakė: « Tau nevalia jos turėti! » 5Ir buvo benorįs jį nužudyti, bet bijojo minios, kadangi jį laikė pranašu. sO atėjus Erodo gimtadieniui, Erodiados duktė iškilmėse šoko, ir patiko Erodui. 7Todėl jis su priesaika jai pažadėjo duoti, ko tik ji prašytų. 8Ji gi, savo motinos pam okyta, tarė: «D uok man čia ant padėklo Jono K rik štytojo galvą. » “Karalius nuliūdo, bet dėl priesaikos ir dėl drauge pokyliaujančiųjų liepė duoti. 10Ir, pasiuntęs, nukirsdino kalėjime Jonui galvą. 11Jo galva buvo atnešta ant padėklo ir 14. E r o d a s A n tipas buvo Erodo D id žiojo sūnus. Jis vald ė G alilėją ir Perėją tetrarcho titulu. B u vo vedęs n ab atiečių karaliaus A rėtos dukrą, bet nuo jos atsiskyrė, ir gyven o su savo brolio P ilyp o žm ona Erodiada. Čia m inim as P ilyp a s nebuvo tikrasis Erodo A n tipo brolis: buvo vieno tėvo, bet ne vienos m otinos vaik ai. E rodas A n tipas ta čia u turėjo ir tik rą jį brolį vardu P ilypą. Šis buvo Iturėjos ir Trachonitidės tetrarchas /Lk 3,1 /. E rodas A n tipas buvo am bicingas, b et silpnas; žingeidus, b et klastingas; žiaurus, bet bailus. 2Jono K rik šty to jo nužudym as nedavė E rodui ram ybės. Jis jo-m irusio-bijojo daugiau, kaip gy^vo. K a i jo ausis pasiekė gandas apie Jėzų, apie jo darom us stebuklus, jis ėmė galvo ti ir, galvodam as, bijoti, ar ta i tik nebus iš num irusiųjų prisikėlęs Jonas. “Sum inėjęs Erodo baim inim ąsi, kad Jėzus galįs b ū ti prisikėlęs iš num irusiųjų Jonas K rik štyto jas, E van gelistas daro m ažą nukrypim ą, kad trum pai n u sak ytų K ristau s P irm tako tragišk ą m irtį, kas buvo įv y k ę an ksčiau. Joną įsakė suim ti ir įm esti į k alėjim ą Erodas, raginam as Erodiados. Ši buvo Erodo D id žiojo sūnaus Aristobulo duktė. P rad žioje ji ištekėjo u ž savo dėdės, E rodo D id žiojo sūnaus P ilypo. Iš jo sulaukė dukters Salomes. T a i buvo palaido gyven im o ir didelio žiaurum o moteris. Ji troško tu rtų ir garbės. Svajojo ta p ti karaliene. Pirm asis v y ra s Pily^pas jos troškim ų ir siekim ų nepatenkino. Todėl jį pam etė. Susidėjo su Erodu A ntipu, nes šis b uvo ir turtingesnis ir galingesnis, laidavo ta ig i daugiau galim ybių pasiekti vald žios ir garbės. 4-12K a i Jonas išdrįsto pab arti E rodą dėl jo nuodėm ingo gyvenim o su E rodiada, ši užsidegė p y k čiu prieš K rik šty to ją . Ji ragino E rod ą suim ti Joną ir jį n u žu d yti. Erodas suim ti suėmė K rik šty to ją , bet jo n u žu d yti nedrįso, kad angi žinojo, kad jis buvo labai gerbiam as ir vertinam as m inios, kurios V ald ovas nenorėjo suerzinti ir sukelti prieš save. E rodiada tačiau nerimo. Ji laukė tik progos, kad galėtų p ra žu d y ti Joną. Proga a tsirado, k ai E rodas šven tė savo gim tadien į ir pokyliavo su gausiais svečiais. E rodiada prikalbėjo savo dukrą Salom e pošokti Erodo ir svečių a kivaizdoje, kad tuo būdu laim ėtų V ald ovo malonę. V isa įvyk o, kaip Erodia-

Turinys

88

Mt 14,11-18

atiduota mergaitei, o ji ją nunešė savo m otinai. 12Ir, nuėję, jo mokiniai paėmė jo kūną ir jį palaidojo; paskui, atėję, pranešė Jėzui.

2. D U DUONOS P A D A U G I N I M A I I R K I T I S T E B U K L A I

1. P rim asis duonos padauginim as

130 tai išgirdęs, Jėzus pasitraukė iš ten laiveliu į dykvietę, į nuošalę. Minios tačiau, sužinoję, sekė jį iš miestų pėsčiomis. 14Ir, išlipęs, jis pam atė didelę minią. Jam jų pagailo, ir jis pagydė jų ligonius. 15Atėjus gi vakarui, priėjo prie jo mokiniai, sakydami: «V ieta yra dyka ir valanda jau vėlyva. Paleisk tad minias, kad, nuėję į kaimus, nusipirktų sau maisto. 160 jėzus tarė jiems: « Nėra raikalo, kad jie eitų. Duokite jus jiems valgyti. » 17Jie gi sako jam: « Mes čia neturime nieko kito, kaip tik penkis papločius duonos ir dvi žuvis. » lsO jis sakė: « Atneškite man da norėjo. Salom e E rodui tie k patiko, kad jis, greičiausiai alkoholio apsvaigin tas, po priesaika p ažad ėjo m ergaitei duoti, ko tik ji beprašytų. S alom e tu o jau nubėgo pas m otiną, kad pasiklaustų, ko tu rėtų prašyti. E ro diada šito tik laukė. Ji tuojau ja i paliepė p ra šyti Jono K rik šty to jo galvos, kad ji čia pat sv ečių salėje b ū tų ant plokštės atn ešta ir ja i įteik ta . M ergaitės prašym as nustebino ir nuliūdino E rodą, b et jis neturėjo išeities: duotą svečių akivaizd oje po priesaika žod į nebuvo patogu netesėti. T aip E rodiados kerštas išsipildė: ji gavo į savo ran kas Jono galvą. 12E rodas leido, kad Jono kūnas b ū tų palaidotas. T a i padarė jo m okiniai. P ag al krikščionišką P ad a vim ą Jonas bus buvęs palaidotas Sam arijoje. A pie Jono m irtį ir palaidojim ą jo m okiniai pranešė Jėzui. Jono m okiniai k u rį laik ą palaikė tarp savęs r yšį, bet ilgainiui jie pasidarė K ristaus sekėjai /ApD 19,1-6/. “ Išgirdęs apie K rik šty to jo n užudym ą, o taip pat apie E rodo b aim inimąsi, kad jis nebūtų kartais iš num irusiųjų prisikėlęs Jonas, Jėzus pasijuto nesaugus. M at, klastin gas vald ovas galėjo griebtis sm urto ir prieš jį. Todėl iš K afarnaum o pasitraukė į nuošalę, į dykum ą. L aiveliu persikėlė į r y tin į Genezareto ežero pakraštį. Ši^sritis b uvo ne Erodo, bet jo brolio P ilypo, Iturėjos tetrarcho, vald žioje. Čia ta ig i galėjo jaustis daug saugiau. _ 14Žinia, kad Jėzus išvyk o laiveliu į anapus ežero, tuojau pasklido mieste ir apylinkėse. T aigi gausi žm onių m inia ėjo pėsčiom is į ten, kur tik ė josi Jėzų surasti, nuspėdam i v ie tą į! kur jis v y k o . Sausžem iu jie greičiau pasiekė aną vietą, negu Jėzus atp lau kė laiveliu. T aip kad, išlipęs į krantą, jis išvyd o jo jau ten b elaukin ačią minią. Minios ištikim um as ir jos pasiaukojim as sujaudino Jėzų, ir jis jiem s parodė visą savo gerum ą, p agyd ydam as ligonius, kuriuos jie buvo atsigabenę su savim . 16A rtėjo vakaras. M okiniai pradėjo rūpintis dėl žm onių. M at, radosi d ykoje, t.y . n eapgyvend in toje vietoje, o va lan d a jau b uvo v ė ly v a . Žodiniai vietoje « v ė lyb a » reikėtų versti « praėjusi » valan da, t.y . įprastinė v a karienei valan d a jau b uvo praėjusi. Todėl kreipėsi į Jėzų, ragindam i p a leisti žmones, kad, nuėję į kaim us, galėtų nusipirkti ką nors va lg y ti. 16-21Į m okinių raginim ą Jėzus atsakė, nurodydam as, jog jie turėtų' p a va lgy d in ti žm ones. A p aštalai nustebo tok iu Jėzaus atsakym u ir pastebėjo, kad tetu ri tik 5 papločius duonos ir d v i žuvd. K a ip ta d galėtų p a m aitin ti tok ią d augybę žm onių? Jėzus ta č ia u žinojo, k ą sakė,, nes buvo pasiryžęs pam aitin ti žmones stebuklingai pad auginta duona ir. žuvim i. Liepė tad atnešti turim ą duoną ir žuvis. O k ai atnešė, liepęs susodinti žm o-

Turinys

Mt 14,18-29

89

juos čia. » 19Ir, liepęs miniai susėsti ant žolės, paėmęs anuos penkis papločius duonos ir anas dvi žuvis, žvelgdam as į dangų, laimino ir, lau žy damas, davė duoną mokiniams, o mokiniai minioms. 20Ir visi valgė ir prisisotino. Ir, kas buvo likę nuotrupų, nunešė d vylika pilnų pintinių. 210 valgiusiųjų buvo apie penki tūkstančiai vyrų, neskaitant moterų ir vaikų.

2. Jėz us eina virš vandens 2aIr čia pat privertė mokinius sėsti į laivelį ir v y k ti pirma jo į anapus, kol jis atleisiąs minias. 230 atleidęs minias, užkopė į kalną vienas sau melstis. Atėjus gi vakarui, jis ten buvo vienas. 240 laivelis jau buvo daugelį stadijų atstu nuo kranto. Jis buvo bangų blaškomas, nes vėjas buvo priešingas. 25K e tv irtą gi nakties sargybą jis atėjo pas juos, eidamas viršum jūros. 260 mokiniai, išvydę jį einantį viršum jūros, persigando, sakydam i, jog tai yra šmėkla, ir iš baimės ėmė šaukti. 27Jėzus gi tuojau į juos prabilo, tardamas: « Drąsos! T ai aš. Nebijokite. » 280 Petras, jam atsakydam as, tarė: « Viešpatie, jei tu esi, liepk man ateiti pas tave virš vandenų. 29Jis gi sakė: «A t e ik ». Ir, išlipęs iš lai-

nes, m elsdam asis, laim ino, lau žė duoną, o taip p a t ir žuvis, ir davė m okiniam s, kad neštų ir dalin tų žmonėms. Jis vis lau žė ir davė dalin ti duonos ir žuvies, iki kiekvienas gavo iki sočiai. Visiem s b uvo aišku, kad b uvo į v y kęs stebuklas, bet, kad dar labiau išryškin tų stebuklo neabejotinum ą, Jėzus liepė m okiniam s surinkti tai, kas b u vo likę iš nuotrupų. E van gelistas pabrėžia, jog apaštalai surinko ir nunešė 12 pilnų pin tinių nuotrupų; ir dar priduria, kad valgiu sių jų buvo 5000 v y rų , n eskaitan t m oterų ir vaikų . P lg. Jon 6,4; M k 6,39. 22-23Stebuklingas pam aitinim as sukėlė entuziazm ą m inioje. K a i kam atėjo į g a lv ą m intis apšau kti Jėzų karalium i /Jon 6,15/. Juk b ūtų patogu tu rėti vald ovu , kuris be triūso ir prakaito gali pam aitinti! Žinodam as m inios nuotaikas, Jėzus privertė apaštalus tuojau sėsti į laiv elį ir g rįžti a tgal. Sakom a — « p r iv e r tė », ues jie, m a ty t, priešinosi, kad angi nenorėjo p a lik ti M o kyto ją tenai vieną. K a i m okiniai išplaukė, Jėzus nepastebim ai pasišalino nuo minios, įkopė į kaln ą ir tenai pasiliko vienas iki p at nakties. 24-25A p aštala i yrėsi pam ažu, nes pū tė priešingas vėjas, o be to, reikėjo k o vo ti su pakilusiom is bangom is. Y rėsi visą n aktį. B u vo nuplaukę apie 25-30 stad ijų , t.y . apie 5,5 km . /Jon 6,12.26/, k etvirto s nakties sargyb os laike t.y , tarp 3-6 valan d os ryto, staiga išvyd o virš vandens einančią figūrą. T a i buvo Jėzus. R om ėnai n a k tį sk irstyd a vo į keturias sargybas, pagal ta i kaip kareiviai einą sargybas keisdavosi. K e tv irto ji nakties sargy b a apėmė laik ą nuo 3 ik i 6 v a l. ryto. 26_27Įšv y d ę virš vandens ein an tį žm ogų, apaštalai galvojo ir vienus k itam sakė, jog ta i esanti šm ėkla. Jie tie k išsigando, kad ėmė balsu šaukti. B e t Jėzus tuojau į juos prabilo ir nuram ino, pastebėdam as, jog ta i jis, o ne šm ėkla. 28P etras nori užsitik rin ti, kad ta i tik ra i ne vaiduoklis, o Jėzus. Todėl sako: « J ei ta i tu, V iešpatie, ta i įgalink, kad eičiau ir ateičiau pas tave, žengdam as virš v a n d e n s ». P etras tiki, kad Jėzus gali ta i pad aryti, nes jis D ievo Sūnus. 29Jėzus patenkino P etro prašym ą. Jis jam liepė išlipti iš valties ir eiti pas jį, žingsniuojant virš vandens. T ekste skaitom e — « eiti virš va n d enų », kas reiškia eiti virš bangų, nes dėl sm arkaus vėjo ežero vanduo buvo la b a i vilniuotas.

Turinys

go

Mt 14,29-36 15,1-3

velio, Petras ėjo virš vandenų ir atėjo prie Jėzaus. 30B et, m atydam as vėjo smarkumą, išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko, tardamas: ((Viešpatie, gelbėk m an e!» 310 Jėzus, ištiesęs ranką, jį čia pat nutvėrė ir sako: ((Mažatiki, kodėl suabejojai?! » 32Ir, jiems įkopiant į laivelį, vėjas liovėsi. 330 valtyje buvusieji parpuolė kniūpsti prieš jį, sakydam i: a Tikrai tu esi D ievo S ū n u s.» 34Perplaukę, jie atsirado ant Genezareto žemės. 35Ir, atpažinę, anos vietos žmonės išsiuntinėjo po visą tą kraštą, ir gabeno pas jį visus sergančiuosius 36ir prašė, kad leistų paliesti bent apsiausto kutą. O visi, kurie tik palietė, pasveiko.

3. Ginčai su fariziejais d ėl papročių 15. k u o m e t prisiartina prie Jėzaus fariziejai ir Rašto žinovai iš Jeruzalės, sakydam i: « Kodėl tavo mokiniai laužo senolių padavimą? 2Jie juk nenusiplauna rankų, kai valgo duoną. » 30 jis, atsakydam as, 3“Išgirdęs Jėzaus kvietim ą, P etras tuojau išlipo iš laivelio ir bandė eiti virš vandens, bet m atydam as, kaip pūtė sm arkus vėjas ir kaip vanduo bangavo, išsigando, o, išsigandęs, nebepajėgė toliau eiti ir pradėjo skęsti. Atsidūręs pavo ju je nuskęsti, ėmė šaukti, kad Jėzus gelbėtų. 31Jėzus čia p at ištiesė savo r anką ,ir jį ištraukė iš vandens. Po to subarė Petrą, kam jis nustojo pasitikėjim o; jei b ū tų tv irta i tikėjęs, b ūtų g a lėjęs eiti virš vandens ir nieko jam nebūtų atsitikę. 32_33A n tg am tin i ai reiškiniai sekė vienas kitą. Duonos padauginim as. Ė jim as virš vandens. Staigus vėjo nutilim as. V isų šių antgam tinių reiškinių akivaizdoje apaštalai, Jėzui įlipus į laivelį, puolė jam į kojas, išreikšdam i pagarbą, o taip p a t išpažindam i savo V iešpačiu, D ievo Sūnum i. 34P e r s iy r ę per ežerą, jie išlipo į kran tą vietovėje, kuri buvo žinom a kaip Genezareto žemė: ta i graži ir derlinga ly g u m a , k u ri tęsėsi į p ie tv a k a rius nuo K afarnaum o, nūdien vadinam a E I Ghueir. 35V ietin iai žmonės, atp ažin ę Jėzų, tuojau žinią perdavė visoje a p y linkėje. Iš visur pradėjo p la u k ti prie jo žm onės, gabendam i ligonius. Jų buvo tiek, kad ne visi galėjo prieiti prie Jėzaus ir su juo pasikalbėti, bei jį paprašyti, kad p a g y d y tų vieną ar antrą ligo n į . Jie prašė jį, kad ligonys galėtų paliesti jo apsiaustą, ar iš paskos besidriekiantį apsiausto kutą, b ū dam i tikri, kad vien dėl to pag}?sią. pastebėtin a, jog žyd ai prie apsiausto keturių kam pų turėd avo prisikabinę an t mėlynio kaspino kutus. Jie k iek vienam turėd avo prim inti Įsta tym ą /Mt 9,20/. 30E van gelistas p a tvirtin a, kad vdsi, kurie tik paliesdavo bent Jėzaus drabužį, pasveikdavo. 15. G a u sū s darom i stebuklai J ėzų tiek išgarsino, kad gandas apie jį pasiekė Jeruzalę ir atkreipė dėm esį tau tos vynesniųjų. Iš čia atskubėjo į K afarnaum ą R ašto žinovų ir fariziejų, kad surinktų vdsas galim as žinias apie garsėjan tį N azareto M okytoją. “R ašto žinovai ir fariziejai, a tv y k ę į K afarn au m ą iš Jeruzalės, tuojau pradėjo gin čytis su Jėzum i. Jie priekaištavo jam , kam jo m okiniai nesilaiką senolių padavim o, kuris reikalavo, kad, prieš valgan t, kiekvienas nusiplautų rankas. Ž yd ai turėjo iš k artų į kartas perduotą padavim ą, kaip reikia suprasti ir aiškinti Įstatym ą, š is padavim as rabinų buvo statoma.s lygiagrečiai su pačiu Įstatym u , taip kad padavim o nepaisym as buvo la ikom as n u sikalt i mu, ly gia i kaip ir Įstatym o laužym as. Ž yd ų padavim as reikalavo daug ir įv a irių apsiplovdmų, p a vyzd žiu i: atėjus iš lauko į namus, prieš valgan t, pavalgius ir k. 3Jėzus atsako savo ruožtu prikišdam as fariziejam s bei R ašto žinovam s, kad jie, perdėtai laikydam iesi padavim o, jie p atys kai kuriais atvejais laužo Įstatym ą.

Turinys

Mt 15,3-14

9i

t arė jiems: « Kodėl ir jūs laužote Dievo įsakym ą dėl savojo padavimo? 4Juk D ievas pasakė: — Gerbk tėvą ir m otiną — ir: — K as keikia tėvą ar motiną, tegauna galą mirtimi — . 50 jūs sakote: — Jei kas sakytų tėvui ar motinai: — Y ra auka, ką iš manęs turėtum gauti! — 6tas galės negerbti tėvo ar motinos. — Taip j ūs nieku pavertėte D ievo žodį dėl savojo padavimo. 7Veidmainiai, gerai apie jus pranašavo Izaijas, sakydamas: «8Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. °Veltui gi jie mane garbina m okydam i mokslus, kurie tėra žmonių potvarkiai. — »

10Ir, pasišaukęs minią, jiems sakė: « K lausykite ir supraskite! uNe tai, kas įeina į burną, sutepa žmogų, bet, kas iš burnos išeina, tai sutepa žmogų. » 12Tuomet mokiniai, priėję, sako jam: «A r žinai, kad fariziejai, išgirdę tą žodį, pasipiktino? » 130 jis, atsakydam as, tarė: « Kiekvienas augalas, kurio nėra pasodinęs mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas. 14Palikite juos! Jie yra akli aklųjų vadovai. O jei aklas aklą vestų, abu įkris į duobę. »

4-6K etv irta s D ekalogo įsa kym a s liepia gerbti tėvu s /Iš 20,12; 21,17; K u n 20,9/. O gerbti tėvu s reiškė jais rūpintis, jiem s reikale padėti. B et fariziejai, rem dam iesi padavim u, pateisindavo tą, kuris atsisakyd avo sute ik ti param ą tėvam s, jei šis tą dalį, kurią b ūtų turėjęs duoti tėvam s, pažadėdavo aukoti šven tyk lai. — A u k a — ebr. horban-D ievui įsipareigo ta atnaša. P astebėtin a, kad tokia D ievui įsipareigota atnaša neretai būdavo tik paprastas pažadas, k urį galėdavo tesėti tik po kurio laiko, arb a visai netesėti, gaunant dispensą. Jėzus prikiša fariziejam s, kad savo pad avim ą stato aukščiau u ž Įstatym ą. M at, leidžia vaikam s a tsa k y ti p a ram ą tėvam s, nors Įstatym a s to reikalavo, jei šie tai, ką turėtų duoti tė vam s, pažad a šven tyk lai, nors to Įstaty-mas nenum atė. V adinasi, jie tai leido, rem dam iesi vien savo padavim u, k urį statė aukščiau u ž Įstatym ą. B et tai y ra neleistina, nes Įstatym a s y ra iš D ievo, o padavim as yra žm onių sukurti papročiai. O D ievo reikia daugiau k lau syti, negu žm onių /ApD

4, 19/-

7-9Jėzus sm erkia fariziejus, ta ikyd a m as jiem s Izaijo pranasystę. Jis jiem s prikiša, kad, kaip jų senoliai, taip ir jie D ievą garbina vden lūpom is, o ne širdimi; tik išoriniai, o ne vadiniu nusiteikim u; ir paiso verčiau žm onių, o ne D ievo. 10Jėzus, palikęs fariziejus, pasikvietė prie savęs m inią ir juos mokė, aiškindam as, kad apsiplovim ai, kuriuos įsakė Įstatym a s, ir kurių reikalav o žyd ų padavim as, tu ri gilesnę dvasinę prasmę: liečia verčiau sielos, o ne kūno higieną. “ F ariziejai mokė, kad, jei kas nenusiplovęs ran kų va lgyd a vo , ta s susitepdavo, ir turėjo b ū ti laikom as nešvariu. Jėzus a tm eta šį fariziejų aiškinim ą, pabrėždam as, jog ne išorinis, b et vidinis nešvarum as sutepa žm ogų: ne nešvarus m aistas, bet p ik ta širdis, piktas dvasinis n usistatym as suteršia žmogų. 12F ariziejai negalėdam i atrem ti K ristaus argum entų, kabinasi prie jo žodžių: k altin a jį vulgarum u. 13-14Į fariziejų argum entum ad hom inem Jėzus atsako tuo pačiu argumentu: jis nurodo, jog fariziejai nėra D ievo autorizuoti m okytojai: jie y ra klaidingi vadai.

Turinys

92

Mt 15,15-27

150 Petras, atsiliepdamas, sakė jam: «Išaiškink mums šią panašybę. » 16Jis gi tarė: «D ar ir jus esate neišm anus?» 17A r nesuprantate, k ad visa, kas įeina į burną eina į pilvą ir išm etama išvietėn? 180 kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai sutepa žmogų. 19Juk iš širdies išeina piktos m intys, žm ogžudystės, svetim oteriavim ai, paleistuvystės, vagystės, m elagingi liudijim ai, piktžodžiavim ai. 20Šitie dalykai yra., kurie sutepa žmogų; o va lgyti neplautomis rankomis nesutepa žmogaus. » 4. Kananietė 21Ir, iš ten išėjęs, Jėzus pasitraukė į Tiro ir Sidono kraštą. 22Ir va moteris kananietė, atėjusi iš anų apylinkių, šaukė, sakydam a: «Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovido Šuniu! Mano duktė yra skaudžiui kamuojama velnio. » 23B et jis jai neatsakė nė žodžio. Ir, prisiartinę, jo mokiniai jį meldė, sakydam i: » A tleisk ją, nes nesiliauja šaukusi paskui m us, » 240 jis, atsakydam as, tarė: « Neesu siųstas-, kaip tik pas prapuolusias Izraelio namų avis. » 25Ji gi, prisiartinusi, sukniubo prieš jį, tardama: «Viešpatie, padėk man. » 2SB et jis, atsakydam as, tarė: «Nedera im ti vaikų duoną ir ją mesti šuneliams. » 270 ji sakė: «Taip, Viešpatie! T ačiau trupinius, nukrintančius nuo pono stalo, ju k ir šunyčiai 15-19P etrui paprašius p a aiškinti panašy^bę apie laukin į augalą ir apie aklą vad ovą, Jėzus prikiša apaštalam s, jog jie, nežiūrint tiek jau duotų pam okym ų, vis dar sto ko ja supratim e. Jis duoda paaiškinim ą ne apie fa riziejus, bei jiem s ta ik y tą panašybę, bet apie sutepim o prasm ę. Jis p a b rėžia, jog len gva tu rėtų b ū ti suprasti, kad žm ogų sutepa jo vidinis, d v a sinis p ik tas nusiteikim as. Žm ogaus širdyje, jo sieloje visų pirm a gim sta visokie nusikaltim ai. 20V idinis piktum as ir iš jo išplaukiančios nuodėm es sutepa žmogų, o ne valgy'm as nešvariom is rankom is. 21Iš Genezareto srities Jėzus leidžiasi į vak aru s ir pasiekia Fenikiją: Tiro ir Sidono sritį, kad tenai, nežinom as, ram iai galėtų praleisti laiką, ilsėdam asis ir m okydam as apaštalus /Mk 7,24-30/. 22Gandas tačiau apie Jėzų buvo pasiekęs ir Fen ikiją, taip kad viena m oteris kananietė, atėjusi, karštai m aldavo, kad p a g y d y tų jos dukrą. K ananiečiai b uvo senieji Palestinos gyven tojai. Ž y d ų išstum ti, kai kurie jų iš G alilėjos persikėlė g y v en ti F en ikijoje. Moteris, nors b uvo pagonė, išp a žįsta Jėzų Mesiju, tik i į jo dievišką galią ir prašo p a g y d y ti jos dukrą. 23Jėzus nekreipė dėmesio į m oterį ir jos m aldavim us. B e t m oters į k y rus m aldavim as jaudino ir erzino apaštalus. Jie todėl prašė M okytoją, kad ją išk lau sytų ir leistų laim ingą g rįžti nam o /Mt 18,27; L k 14,14/. 24Jėzus visų pirm a atėjo, kad gelbėtų Izraelio nam ų vaikus; kad pirm oje eilėje jiem s skelb tų išganym o E van geliją. Ir savo m okiniam s jis buvo įsakęs /Mt 10,5/ eiti ap aštalau ti tik pas žydus. T ik , kai žyd ai pasirodė neištikim i, priešingi ir neverti, ta d a Jėzus leido ir siuntė m okinius eiti į visus pasaulio kraštus ir skelb ti išg an ym o 1 N aujien ą visiem s /Mt 28,19/. 25Moteris kan an ietė tiki, kad Jėzus y ra D ievo Siųstasis. Prisiartinusi prie Jėzaus, ji sukniunba prieš j į ir rytietišku papročiu išreiškia jam paga rb ą . P o to pareiškia savo prašym ą, kad p a g y d y tų jos^sergančią dukrą. 26Jėzus prabyla į m oteriškę šiurkščiaj, ber realiai. Ž y d a i b uvo pratę pagonis vad in ti « n etikinčiais šu n im is». Šiurkštūs, nors žyd ų ir pagonių santykiuose įprasti žodžiai, m oteriškei b uvo tikras ban dym as jos tik ė jimo; ir ji parodė, kad jos tik ėjim as b uvo tik ra i didelis. 27Atsiliepdam a, m oteris nuolankiai p ripažįsta, kad Jėzus sakąs tiesą, bet drauge švelniai prim ena, jog, nors niekas nem eta nuo stalo duonos šunim s, o vis dėl to šuneliai sukasi aplink stalą, laukdam i galėsią rasti vie-

Turinys

Mt 15,28-27

93

ė d a .» 28Tuom et, atsiliepdamas, Jėzus sakė jai: « O moteriške, didis yra tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip tu n o r i.» Ir tą pačią valandą jos duktė pagijo.

5. A ntrasis duonos padauginim as 29Ir iš ten nusileidęs žemyn, Jėzus atvyko prie Galilėjos jūros ir, užkopęs nat kalno, ten sėdėjo. 30Prie jo susirinko didelės minios, kurios turėjo su savim raišų, luošų, aklų, nebylių bei daugel kitokių, ir juos pam etė prie jo kojų, o jis pagydė juos. 31Taip kad minios, m atydam os nebylius kalbančius, luošus pagijusius, raišus vaikščiojančius ir aklus reginčius, stebėjosi; ir jie garbino Izraelio D ievą. 320 Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė: « Gaila man minios, nes jau trys dienos, kaip jie būna su manim, ir neturi ko valgyti; jų gi alkanų nenoriu paleisti, kad kartais kelyje nenualptų. » 33Ir mokiniai sako jam: « Iš kur mums tyruose tiek duonos, kad pavalgydintum e tokią minią? » “ Tuomet Jėzus taria jiems: « K iek turite duonų? » O jie sakė: « Septynias ir keletą ž u v e lių ». 35Ir, paliepęs m iniai susėsti ant žemės, 36jis paėmė tuos papločius duonos ir žuvis ir, palaiminęs, laužė ir davė mokiniams, o mokiniai minioms. 37Visi valgė ir pasisotino. Ir likusių

ną k itą nuotrupą nukritusią nuo stalo ir ja pasim aitinti. M oteriškė taigi pripažįsta, kad Jėzus atėjo gelbėti prapuolusių Izraelio nam ų vaikų, bet drauge ji tiki, kad ir pagonim s gali te k ti vienas kitas trupinėlis išganym o m alonių, nukritęs nuo E van gelijo s stalo. Ji tiki, kad Jėzus vieną k itą m alonę galįs su teikti ir pagonim s. 28M oters tikėjim as nustebina Jėzų, ir jis patenkina jos prašm ą: pagydo jos dukrą. 20Iš F en ikijos Jė z us grįžta atgal į G alilėją. K opd am as per L ibano k alnus, jis nusileidžia žem yn, pasiekdam as Genezareto ežero r y tin į p ak raštį /Mk 7,31/. 30-31K a i tik žm onės sužinojo, kad Jėzus y ra sugrįžęs, gausiais būriais jie plaukė prie jo, gabendam i su savim įvairius ligonius. Jėzus b uvo besėdįs ant k a ln o . A tgaben ę ligonius, žm onės juos suguldė ir paliko prie Jė z aus kojų. O jis juos pagydė. Stebuklų akivaizd oje m inios stebėjosi ir išpažino, kad Jėzus esąs ne žm ogus, o D ievas. M inioje, m a ty t, b uvo ir pagonių, š ie ji, išvyd ę stebuklus, išpažino ir garbino Izraelio D ievą. 32M inia buvojo su Jėzum i jau ^trečia diena. V ie ta buvo n eapgyven dinta. A tsirad o m aisto klausim as. Žm onės buvo išvargę ir išalkę. Jėzus, žvelgdam as į šią išalkusią ir suvargusią, b et ištik im ą m inią, p ajuto savo širdyje ga ilestį dėl jos. P asik vietė ta d pas save apaštalus ir jiem s pareiškė savo susirūpinim ą dėl m inios. V ienas antras iš ap aštalų greičiausiai p a siūlė siųsti juos nam o arba bent, kad eitų į kaim us ir n usipirktų maisto. Jėzus ta čia u pastebėjo, kad b ū tų pavo jin ga siųsti žm ones nam o ar į k aimus, nes y ra perdaug išvargę, taip kad galį pakeliuje nualpti. 33A p aštala i ta čia u prim ena Jėzui, jog nėra kitos iše i ties, nes jie neturi iš ko p a v a lg y d in ti tok ią gausybę. 34Tuom et Jėzus pasiteirauja, kiek jie tu ri su savim m aisto. Šieji a tsako, jog te tu ri tik 7 papločius duonos ir kelias žuvis. 35-38T a d a Jėzus liepia, kad žm onės susėstų. P ask u i paim a iš apaštalų duoną ir žu vis ir, a tkalb ėjęs palaim inim o m aldą, ėmė la u ž y ti ir duoti apaštalam s duoną ir žuvis, kad išdalintų žm onėm s. Jie nešė ir dalino, kol visi gavo iki sočiai. T aip įv y k o naujas duonos padauginim o stebuklas, nes valgusiųjų b u vo apie 4000 vy rų , n eskaitan t m oterų ir vaikų; ir, pavalgius, buvo pririn kta ir nunešta 7 pilnos pintinės nuotrupų.

Turinys

94

Mt 15,37-39 16,1-6

nuotrupų nunešė septynias pilnas pintines. 38Valgiusiųjų gi buvo keturi tūkstančiai vyrų, neskaitant moterų ir vaikų. 39Ir, paleidęs minias, jis įlipo į laivelį ir atvyk o į Magadeno apylinkes.

3. J Ė Z U S R E N G I A A P A Š T A L U S S A V O K A N Č I A I

1. Ragina saugotis fariziejų ir sadukiejų dvasios

16. 1Prisiartinę fariziejai ir sadukiejai, gundydam i, prašė jį parod yti jiems ženklą iš dangaus. 20 jis, atsiliepdamas, jiems sakė: «A tėjus vakarui, sakote: — • Bus giedra, nes dangus raudonas! — 3Ir rytm etį: — Šiandien bus audra, nes raudonuoja paniuręs dangus. — Dangaus išvaizdą taigi jūs mokate atpažinti, bet laiko ženklų nepajėgiate suvokti. 4P ik ta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet jai nebus duota kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. » Ir, palikęs juos, nuėjo sau. 5Vykdam i į kitapus^ ežero, m okiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. 60 Jėzus jiems sakė: « Žiūrėkite ir saugokitės fariziejų ir sadukiejų rau-

39K a i m inia išsiskirstė, Jėzus, įsėdęs į laivelį, atplaukė su m okiniais į M agadeno sritį. K u r radosi ši vietovė, tik slių žinių neturim e. K a i kurie mano, kad M agada esanti graikiška tran sk rip cija žinom o m iestelio Magdala, kuris radosi vakariniam e ežero pak raštyje. K iti ta čia u teigia, kad ta i busian ti nūdienė Ma-ad ir EI D alham ije vietovė, kuri randasi rytiniam e Jordano p ak raštyje į pietus nuo Genezareto ežero. Ši nuom onė remiasi tuo, kad Morkus, m inėdam as šį įv y k į, vietoje M agada m ini D alm anuta. Iš konteksto ta čia u sektų, kad Jėzus b us a tv y k ę s į v a k rin į ežero pakraštį, kur susitiko su fariziejais ir sadukiejais, todėl gal apytikresnis y ra pirm asis aiškinim as, būten t, kad M agada y ra identifikuotina su M agdala. 16. 1K u o Jėzus daugiau garsėjo savo m okslu ir darom ais stebuklais, tuo žyd ų vyresn ieji labiau niršo ir ieškojo galim yb ių jį a p k altin ti ir p asm erkti. P rad žioje /Mt 12,38/ jį puolė [fariziejai ir R ašto žinovai, t.y . d v a sinio ir kultūrinio gyven im o atsto v a i bei vad ai. Prie fariziejų šį k artą prisijungia ir sadukiejai, kurie atsto va vo pobtinę klasę. V adinasi, p raktiškai visi ta u to s vyresn ieji stoja prieš Jėzų. Šia proga jie siekia jį išban dyti, reikalaudam i , kad jis savo dėjim ąsil D ievo Siųstuoju p a tv irtin tų kokiu nors stebuklu. 2Jėzus atsako žyd ų vyresniesiem s palyginim u iš kasdienio žem dirbių gyvenim o. Senovėje, kaip ir nūdien, kaim ų žm onės spėdavo oro atm ainas iš dangaus skliauto išvaizdos, ir jų sbėjitnai dežn ai būdavo teisingi. Jėzus savo priešam s prikiša, jog jie pajėgdam i atspėti oro atm ainas iš dangaus spalvų, tuo labiau tu rėtų suvok ti kas jis esąs iš m esijaninio laiko ženklų, kurie y ra aiškiai m atom i /Mt 11,3-5; 12,28/; o vienok jie jų nepajėgia ar nenori suprasti. 4Jėzus sm erkia žyd ų vyresniuosius, juos kaltindam as neištikim um u ir piktum u ir pak artotin ai pabrėžia, [ jog jiem s nebus duota kito ženklo, kaip Jonos, kuris y ra sim bolis K ristau s prisikėlim o iš m irties /Mt 11,3-5; 12,28/. 6Jėzus, palikęs vak arin į ežero pakraštį, persikėlė į rytin ę pusę: į B e tsaidos /Julijos/ apylin kę /Mk 8,22/0 R ytin ė ežero sritis buvo daugiausia ty rai. V y k sta n t ta igi į tenai buvo pravartu pasiim ti maisto. A p aštalai t a čiau, greičiausiai dėl skubotum o, pam iršo pasiim ti su savim duonos. 6B eplaukian t, Jėzus kalbėjo su apaštalais. Jis juos įspėjo saugotis k ad fariziejų ir sadukiejų raugas-dvasia jų neužkrėstų ir neapim tų.

Turinys

Mt 16,7-14

95

g o . » 7B et jie svarstė tarp savęs, sakydami: « Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos! » sO Jėzus, žinodamas, tarė: « K am svarstote tarpe savęs, mažatikiai, kad nepasiėmėte duonos? 9Vis dar nesuvokiate, nei atsimenate penkių duonos papločių penkiems tūkstančiam s, ir kiek pririnkote pintinių? 10Nei septynių papločių duonos-keturiems tūkstančiam s, ir kiek susirinkote pintinių? u K aipgi nesuvokiate, jog ne apie duoną jums kalbėjau? B et saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo! » I2Tuomet jie suprato, kad jis nesakė jiems saugotis raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

2. Petrui pažada aukščiausią valdžią

130 atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus klausė savo mokinius, tardamas: « K ą žmonės sako, kas esąs Žmogaus Sūnus? 14Jie gi sakė: «Vieni — , kad Jonas K rikštytojas, kiti-Elijas, kiti-Jerem ijas, ar vienas iš pranašų. » 15Jiems taria: «O jūs ką sakote, kas aš esąs? » 16A tsa k y7Išgirdę Jėzų m inint raugą, apaštalai tą žodį suprato tiesiogine prasme, ir todėl ėmė g a lvo ti ir tarpe savęs šnibždėti, kad M okytojas jiem s priek aištau ja, kam nepasiėm ė duonos. 8-12Jėzus, skaityd am as apaštalų m intis, jiem s prikiša jų neišm anym ą ir stoką tikėjim o. J ie ju k m atė du jo p ad arytus stebuklus, padauginant duoną. Turėjo taigi suprasti, kad duona jam nebuvo problem a. Jei galėjo pam aitin ti kelis tū k stan čiu s žm onių, ta i tuo labiau, esent reikalui, galės aprūpinti m aistu save ir m okinius. Įspėdam as saugotis fariziejų raugo, jis nesiekė jiem s priekaištauti, kam nepasiėm ė duonos, bet verčiau-juos p am ok yti, kad saugotųsi fariziej ų ir sadukiej ų klaidingo m okslo ir pragaištingos dvasios, kuri, it raugas, len gvai juos galėjo užkrėsti fariziejų veidm ainiškum u /Lk 12,1/ ir sadukiejų klastingum u bei liberališkum u. K aip raugas gali įrauginti, bet gali ir sugadinti tešlą /IKor 5,6; Gal 5,9/, taip ir fariziejų m okslas bei d vasia nepadeda, bet veikiau kenkia išg an y mui. Š tai kodėl Jėzus k viečia savo m okinius saugotis, kad n eužsikrėstų fariziejų ir sadukiejų dvasia. 13Persikėlus per ežerą, Jėzus su m okiniais rytin iu Jordano pakraščiu pakilo aukštyn į šiaurę ir pasiekė P ilyp o Cezarėją, kuri radosi H erm ono kalno papėdėje, apie 40 km į šiaurę nuo Genezareto eže ro . Nūdien ši vietovė vadinasi B anijas. Senovėje tenai radosi šv en tyk la duonos dievaičiui, ir v ie ta turėjo P aneas vardą. Iturėjos tetrarchas P ilyp as ją atsta tė ir dedikavo im peratoriui Augustui. Ji buvo vad inam a P ilyp o C ezarėja, kad atsk irtų nuo Cezarėjos, kuri buvo prie V iduržem io jūros: tarp Jafos ir Haifos, ir kurią buvo pastatęs Erodas D idysis. A tėjęs į šią vietovę, čia p a ilsėjęs ir pasim eldęs /Lk 9,18/, Jėzus apsisprendė apaštalam s p a sa k yti aiškiai, kas esąs: apsireikšti, jog jis tik ra i y ra tas, kuris tu ri ateiti-M esijas, D ievo Sūnus. “ Jėzus, kaip geras pedagogas, pam ažu rengia ir veda apaštalus prie savęs atpažinim o Mesiju. Jis juos klausia: K ą žm onės k alb a apie jį? K uo jie jj laiko? Žm onių tarpe apie jį b u vo daug ir įva iria i kalbam a. A p aštalai nurodo, kad kai kurie jį laikė prisikėlusiu Jonu K rik šty to ju /Mt 14,3/; k iti manė, jog jis būsiąs pranašas E lijas, kuris pagal žyd ų padavdm ą tu rėjęs ateiti-sugŲ'žti pirm a Mesijo /Mt 1 1 , 1 0 . . . ; Jon 1,21/; k iti galvojo, jog jis būsiąs greičiausiai prisikėlęs pranašas Jerem ijas, k urį žyd ai y7patingai gerbė /2Mak 2,1-12; 15,14/; dar k iti manė, jog jis esąs pranašas, ir tai ne tik paprastas, bet pranašas-M esijas /Mt 21,11.46; M k 6,15; L k 7,16; Jon 4 , 19 /15-l6G avęs atsakym ą, ką žm onės apie jį mano, kuo jį laiko, Jėzus stato klausim ą patiem s apaštalam s: K ą jie m aną apie jį? K u o jie jį laiką? V isų vardu atsako Petras, ir jis aiškiai pareiškia, jog jie tiki, kad jis yna Mesijas, D ievo Sūnus.

Turinys

96

Mt 16,16-21

damas gi Simonas Petras tarė: «Tu esi Kristus, gyvojo D ievo S ū n u s.»

170 Jėzus, atsiliepdamas, jam sakė: « Palaim intas esi, Simonai, Jonos

sūnau, nes nei kūnas, nei kraujas tau to neapreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. 180 ir aš tau sakau: Tu esi Petras /Uola/, ir ant šitos uolos aš pastatysiu savo Bažn yčią; ir oragaro vartai jos nenugalės. 19Tau duosiu dangaus karalystės raktus, ir ką tik surištum ant žemės, bus surišta ir danguje; ir ką tik išrištum žemėje, bus išrišta ir danguje. » 2“Tuom et paliepė mokiniams, kad niekam nesakytų, jog jis yra Kristus.

3, P irm asis įspėjim as apie kančią 21Nuo tada Jėzus pradėjo aiškinti savo mokiniams, jog jis turįs eiti į Jeruzalę ir daug kentėti nuo vyresniųjų, vyriausių kunigų ir Rašto ži-

17Jėzus pa g iria Petrą: j į vad ina palaim intu, nes jo tikėjim as nėra žm ogiško prctavim o išdava, b et dieviško įkvėpim o vaisius. K ū n a s ir k r a u j a s biblinėje kalboje p a žy m i žm ogų fizinėje jo prigim tyje /Rom 7,5; iK o r 15,50; E f 6,12/. 18Jėzus, pirm ą k artą sutikęs Sim oną, j į pasveikino, tardam as: « Tu Jonos sūnus Simonas; tu vadinsies K efa , kas reiškia P e tr a s » /Jon 1,42/. Šia proga jis atskleid žia, kodėl tad a Sim onui d avė a n trą jį vardą-P etras. M at, grk. petros, o aram aiškai kefa, m ūsiškai - uola. T aigi Jėzus Sim oną p avad in a P etru-U ola, kad angi j į buvo num atęs p ask irt i savo B ažn y čio s galva. O savo B a ž n y č ią jis buvo pasiryžęs p a sta ty ti ant uolos, kad ji b ūtų tv irta ir p ajėgi atsispirti net pragariškom s galybėm s. — B a ž n y č i a — grk. eklesia, lot. ecclesia-pažym i susirinkusią bendruom enę: S .T . -tautos, o N .T . -krikščionių /Sk 13,1; Gal 6,6/. K ristaus B a ž n y čia y ra D ievo k a ralystė an t žemės. Jėzus atėjo jos įsteigti ir ją įsteigė, kad ji v y k d y tų ir įv y k d y t ų žm onijos išganym ą. — V a r t a i — žyd iškas išsireiškim as-pažym ėti vald žiai. M at, anuom et pas žyd us ir bendrai R y tų kraštuose va ld žios sprendim ai ir veiksm ai b uvo darom i prie m iesto vartų , č i a v y k d a v o teism ai. Čia būd avo šaukiam i politin iai susirinkim ai. Čia stovėd avo gin k luotos va ld žio s pajėgos. T aigi pasakym as — « pragaro v a rta i nenugalės » — reiškia, kad pragaro galybės neįveiks K ristau s B ažn yčios. 19Jėzus p ažad a P etru i aukščiausią v a ld žią B ažn y čio je, k urią jis v y k dys D ievo vard u ir jo galia, ir todėl ga lio s ne tik žem ėje, bet ir danguje. R a k ta i y ra vald žios ženklas: suteikt:, raktus, reiškia su teikti va ld žią /Iz 3,7/. T aip buvo seniau, taip y ra dar ir nūdien, bent sim boliškai. 20A iškiai pasisakęs esąs M esijas, J ėzu s įspėja m okinius, kad šito niekam nesk e lbtų. Nes laikas dar nebuvo atėjęs. Nes, peranksti ta i paskelbus, galėjo k ilti pavo jin gų reakcijų iš dešinės ir iš kairės; iš entuziastingos minios ir iš priešingai nusiteikusių žyd ų vyresn iųjų. 21Pasisakęs m okiniam s, kad esąs M esijas, ir gavęs iš P etro u ž tik rinim ą, jog jie tik i jį esant g y v o jo D ievo Sūnų, Jėzus pradeda k alb ėti apie savo kan čią. Jis pasako apaštalam s, jog Jeruzalėje jo lau k ia išdavim as paniekinim as, kan čia ir m irtis, b et po to trečią dieną jis prisikelsiąs iš num irusių. Š ita i apaštalam s buvo didelė staigm ena. M at, žyd ai tik ėjo ir la u kė, kad M esijas pasirodysiąs kaip nugalėtojas ir tau tos išlaisvintojas, u ž tikrin d am as Izraeliui viešp atavim ą ant visų ta u tų . Jėzus stengėsi paaiškinti, kad žyd ai neteisingai sup rat o ir va izd av o si Mesiją, prim indam as, jog pranašystės k alb a apie k en čiantį D ievo T arn ą /Iz 42-50/, kuris, tiesa, laiduos išlaisvinim ą, b et ne politinį, o dvasinį: išlaisvins iš nuodėmės ir velnio vergijos, ir taip užtikrin s am žin ą išganym ą.

Turinys

Mt 16,21-28

97

novų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti. 22Ir, pasivadinęs jį į šalį, Petras ėmė drausti, sakydamas: « Saugok D ieve, Viešpatie! Tai neturi tau atsitikti. » 230 jis, atsigręžęs, tarė Petrui: «E ik šalin nuo manęs, šėtone! Esi man papiktinimas, nes nemintiji, kas D ievo, bet, kas žm o n ių .» 24Tuom et Jėzus kalbėjo savo mokiniams: « Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo k ryžių ir teseka mane. 25Mat, kas norėtų išgelbėti savo gyvyb ę, ją praras; o, kas prarastų savo g yv yb ę dėl manęs, ją atras. a6Juk ką praverstų žmogui, jei jis ir visą pasaulį laimėtų, bet savo sielą pražudytų? A rba ką duotų žmogus u ž savo sielą? 27Nes Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo garbėje su savo angelais, ir tuom et jis atsilygins kiekvienam pagal jo darbus. 28Iš tikrųjų, sakau jums, yra kai kurie iš čia stovinčiųjų, kurie nepatirs mirties, pirma negu išvys Žmogaus Šunų ateinantį savo karalystėje. »

22P etras nenori girdėti Jėzaus kalbos apie kan čią; n eprileidžia m inties, kad M okytojas tu rėtų ken tėti. Paprašęs, kad galėtų p riva čia i pasikalb ėti, P etras im a tiesiog b arti Jėzų, kad jokiu būdu n eįv y k tų , ką yra pasakęs: jis neturi leistis b ū ti suim am as ir kankinam as. 23K a ip P etras visu karštum u ragino Jėzų atm esti k an čią, taip Jėzus visu griežtum u atm etė Petro raginim ą, nes ta i b uvo tikras velnio gu n d ymas. T ik velniui rūpėjo, tik jis siekė, kad Jėzus atm estų kan čią, nes jis žinojo, jog k an čia M esijas įv y k d y s atpirkim ą ir išlaisvins žm ogų iš pragaro vergijos. — š ė t o n e — galim a suprasti ir gryn ai etim ologiškai, b ū ten t, neprieteli, ir vardiniai, b ū ten t, tu rin t m intyje bei nurodant velnią. Jėzus galėjo P etrą p a va d in ti savo neprieteliu, nes jis, ragindam as atm esti kan čią, atsistojo prieš jo v a lią ir prieš jo planus. K iek vien u ta čia u atveju -ar im sim e velnio, ar paprasto neprietelio prasm e-išsireiškim as: « E ik šalin, šėtone! » — y ra lab ai griežtas. T ai rodo, kaip ir k iek K ristu s laikė esm iniu d alyk u savo k an čią. Jėzus tad paaiškina, kad P etras, ragindam as a tm esti kan čią, ne talkin a, b et verčiau kliudo jam į v y k d y ti savo m isiją. Mat, jo raginim as nesirem ia D ievo valia, o greičiau žm ogiškais jausm ais ir išskaičiavim ais. 24Jėzus toliau aiškina, jog jis tu ri ken tėti, kad įv y k d y t ų atpirkim ą, bet taip p a t kad visiem s p a lik tų p a v y z d į bei n urod ytų kelią, kuriuo k iek vienas privalo eiti, siekiant išganym o; tas kelias y ra kan čios ir k ryžiau s kelias. 25Jėzus, įspėjęs, jo g krikščionių laukia kentėjim ai, skatin a m okinius nebijoti paauko ti dėl tikėjim o net savo g y v y b ę . •— G y v y b ę •— grk. psiuxe. Grk. psiuxe a tatin k a ebr. nefeš ir p a žy m i bendrai g y v y b ės principą, įim ant dvasinę ir fi z inę g y v yb ę. Jėzus čia tu ri m in tyje fizinę g y v y b ę ir pabrėžia, jei kas norėtų išgelbėti savo fizinę g y v y b ę , atsižadėdam as krikščioniško tikėjim o, ta s neišgelbės nei savo fizinės g y v yb ės, nes k artą vistiek turės m irti, b et dar praras savo dvasin ę g y v y b ę , pražud yd am as sielą pragare. Ir, priešingai, jei kas dėl K ristaus bus pasiryžęs viską, net ir fizinę g y v y b ę , paaukoti, tas užsitikrin s sau am žin ą gyven im ą su siela ir kūnu danguje. 27Žem ė su visom is savo gėrybėm is negali p rilyg ti sielos vertyb ei, nes ši y ra am žin a ir dieviška. N ieko nepadėtų žm ogui, jei ir visą pasau lį la im ėtų, bet p ra žu d ytų savo dvasinę g y v yb ę, t.y . sielą. N ėra žem iškos k a inos, k urią galim a b ū tų p a siū lyti u ž am žinos vertės sielą. K ie k v e rta yra siela, lygin an t su žem iškom is gėrybėm is, kiekvienas pam atys ir įsitikins, k ai stos į D ievo teism ą am žin ybėje. O D ievo teism as y ra artim a realybė. Žem iškos bausm ės, Izra elį ištiksian ti k atastrofa, laik y tin a preliudu į D ievo teism ą, kuris įv y k s am žin ybėje ir am žių pabaigoje.

V

Turinys

98

Mt 17,1-9

4. A tsim ainym as

17. 1Šešioms dienoms praslinkus, Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą i jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną. 2Ir jis atsimainė jų akivaizdoje: jo veidas spindėjo it saulė, o jo drabužiai pasidarė skaidrūs it šviesa. 3Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, besikalbą su ju o. 40 Petras, atsiliepdamas, tarė Jėzui: «Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: tau vieną, ir Mozei vieną, ir Elijui vieną. » sJam dar tebekalbant, štai šviesus debesis apgaubė juos, ir va balsas iš debesies, sakąs: « Šis yra. mano m ylim asis Sūnus, kuriame aš radau pasitenkinimo! Jo klausykite. » 6Tai išgirdę, m okiniai sukniubo ir labai išsigando. ’ B et Jėzus priėjo ir, juos palietęs, tarė: «K elkitės ir nebijokite. » 80 jie, pakėlę savo akis, nieko nebematė, kaip tik vieną Jėzų. 9Ir, benulipant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė, tardamas: «Niekam nepasakokite apie šį regėjimą, kol Žmogaus Šūnus prisikels iš numiru-

17. xP raėjus šešioms dienoms nuo K ristau s pokalbių su apaštalais P ilyp o C ezarėjoje, kai P etras išpažino Jėzaus d ievystę ir Jėzus jam p a žadėjo aukščiausią v a ld žią savo B ažn y čio je, jie radosi jau prie T aboro kalno, kuris y ra apie 10 km . į rytu s nuo N azareto, ir p a k y la arti 600 mt. a u kštyn virš Ezdreliono lygum os. M okytojas, pasiėm ęs su savim ap aštalus P etrą, J okūbą ir jo brolį Joną, užlipa į k aln ą jie vieni. “B ebūnant an t kalno nuošaliai, Jėzus staiga atsim aino: pasirodo dieviškoje savo garbėje, kokią nuo am žių turėjo būdam as pas T ė v ą . Jo ve idas ir jo drabužiai spindėjo ir b lizgšjo neapsakom a šviesa. V u lg a ta ve rčia — « jo d rab užiai buvo b a lti it sniegas ». P ag al graikišką originalą ta čiau tiksliau y ra versti « jo d rab užiai buvo skaidrūs it šviesa ». Skaidrūs, t.y . šviesūs, b lizgan tys. 3Prie atsim ainiusio M okytojo apaštalai išvyd o dieviškoje šviesoje Mozę ir E liją , besikalbančius su Jėzum i. Mozė a tsto v a v o Įstatym ą, o E lija s pranašus. Mozė ir E lija s taigi a tsto v a vo visą Seną Testam entą, o K r istu s N a u ją jį T estam entą. T okiu būdu an t Taboro kalno abu T estam entai ne tik vidin iai, bet ir išr o riniai pasirodė susijungę į vieną. Ju k K ristus buvo aiškiai pasakęs, jog jis y ra atėjęs Sen ąjį T estam entą įv y k d y t i N aujajam e /Mt 5,17/. ‘ R egėjim as buvo žavus. P etras, entuziazm o pagautas, ragina M okyto ją pasilikti čia, nes jie jau tėsi tokie laim ingi; jiem s buvo gera čia būti ir m a ty ti Jėzų d ieviškoje garbėje. P etras taip p a t pareiškia, jog y ra pasirengęs p a sta ty ti tris palapines, k u r 1galėtų b u vo ti Jėzus, Mozė ir E lijas. P alapines žy d ai sta ty d a v o ir jose buvod avo P ad an g čių šventėje /Jon 7,14/. 5K a ip žinom e iš S. Testam ento |tekstų /Iš 16,10; 19,9.16; 24,15/, D ievas paprastai apsireikšdavo Mozei ir ta u ta i nem atom as šviesiam e debesyje. A n t Taboro kalno šviesus debesys pridengia ir paslepia dieviškoje garbėje pasirodžiusį Jėzų. O k ai šviesus debesys pridengė Jėzų, iš debesio pasigirdo D ievo balsas, kuris liudijo, jog Jėzus y ra m ylim asis dangiškojo T ėvo Sūnus, ir jog jo visi privalo klausyti. D ievo balsas, bei dieviškas liudijim as apie Jėzų y ra toks pat, kaip ir k itais dviem atvejais, būtent, krikšto m etu ir prieš kan čią /Mt 3,17; Jon 12,28/. D angiško T ėvo liu d ijimas apie K ristų šia proga turėjo sustiprinti apaštalų tik ėjim ą į Jėzų ir drauge padrąsinti juos sekti ir p aklusti jam net ir kan čios atveju. “A tsim ain ym as, kaip K ristau s apsireiškim o veiksnys, tuo tarpu buvo skirtas tik trim s rinktiniam s apaštalam s, kad jie vėliau stiprintų kitus m okinius. Jėzus įsako šį įv y k į tuo tarp u la ik y ti paslap tyje, nes jo paskelbim as šiuo m etu galėjo tu rėti daugiau neigiam ų, negu teigiam ų pasėkų: galėjo iššaukti kituose apaštaluose p a vyd ą , m i n ioje tu ščią žingeidum ą, o tautos vyresniuosiuose didesnį įtū žim ą prieš M okytoją.

Turinys

Mt 17,10-18

99

šiųjų. » 10Ir mokiniai paklausė jį, sakydami: « K odėl tad Rašto žinovai sako, jog pirmiau turi ateiti E lija s ? » nO jis, atsakydam as, tarė: «Tikrai, Elijas ateina, ir jis visa sutvarkys. 12B et aš jums sakau, kad Elijas jau atėjo, ir jie jo nepažino, bet elgėsi su juo, kaip norėjo. Taip ir Žmogaus Sūnus turės nuo jų k e n tė ti.» 13Tuom et mokiniai suprato, kad jis kalbėjo apie Joną K rikštytoją.

5. Velnio apsėsto lunatiko pagydym as 14Ir kai jie atėjo prie minios, priėjo prie jo žmogus. Jis, parpuolęs kniūpsčias prieš jį lsir sakąs: ((Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus, nes yra lunatikas ir sunkiai kenčia. Juk dažnai krinta į ugnį ir neretai į va n denį. 16Aš jį atvedžiau pas tavo mokinius, bet jie nepajėgė jo p a g y d y ti.» 170 Jėzus, atsiliepdamas, tarė: «Oi, netikinti ir iškrypusi karta! Iki kolei aš su jumis busiu? Iki kolei aš jus kęstu? A tveskite jį man čia! » 18Jė10E lijo pasirodym as šalia Jėzaus ir Mozės an t T aboro kalno prim ena apaštalam s R ašto žinovų m okym ą, būk, prieš atein an t Mesijui, turėsiąs sugrįžti ant žemės E lijas. Jie žino ir tiki, kad Jėzus y ra Mesijas. K y la ta čiau klausim as, kodėl E lijas, pasirodęs prie M okytojo, vėl pranyko, užuot pasilikęs? n -18A ts a k y d a m as į apaštalų klausim ą, Jėzus nurodo, jog anas P ran ašas, laikom as E lijum i, kuris turėjo ateiti pirm a K ristaus, tikrum oje yna atėjęs: jis y ra Jonas K rik štyto jas; b et tau tos v a d a i jo nepažino, nuo jo nusigręžė, o Erodas jį nužudė /Mt 1 4 , 1 . . . Toliau Jėzus priduria, jog, kaip vyresn ieji pasielgė su Jonu, taip, sauvaliaudam i, pasielgs ir su juo. Čia Jėzus dar k artą netiesioginiai prim ena savo kančią. “ Jėzus nulipo nuo kalno ir sugrįžo pas kitus apaštalus. Ten buvo susirinkusi ir jo belaukianti nem aža m inia žm onių. P riėjo prie jo vienas žm ogus. Jis parpuolė prieš jį kniūbčiom is ir pasiliko šioje pad ėtyje, m aldaudam as p a g y d y ti jo sergan tį sūnų. 16T ėvas mini, kad jo sūnus y ra lun atikas, sunkiai ken čia ir yna nuolatiniam e pavo ju je žūti. L un atiku paprastai vadinam as m iegeivis, t.y . tas, kuris m iegodam as vaik ščio ja. T a čia u žyd ai lu n atik u vad in d avo ir epileptiką. M at, buvo tikim a, kad, kaip m iegeiviniai, taip ir epilepsiniai priepuoliai esą susiję su m enulio perm ainom is. M iegeivystė ar epilepsija y ra žinom a liga. T ačiau pas aną jaun uolį be šios ligos buvo dar ir velnio apsėdim as. Gal p ati liga priklausė nuo velnio apsėdimo; o jei ne, ta i neab ejotin ai velnio apsėdim as ligą darė sunkesnę ir pavojingesnę. V elnio apsėdimo pasėkoje jau n u olį ištik d avo pašėlim o priepuoliai, kurių metu jis šokdavo į ugnį, krisdavo į vandenį ir p. Todėl turėd avo b ū ti n uolat saugojam as. 16N eradęs Jėzaus, tėva s kreipėsi į ten buvusius apaštalus, prašydam as juos p a g y d y ti jo sūnų, išvaran t velnią. A p aštalai b uvo g avę iš M okytojo galią išv a ry ti velnius /Mt 10,8/. T a čia u šį k a rtą veln ią išv a ry ti jiem s nep avyk o. 17K a i tėva s apie šitai papasakojo Jėzui, kuris ta m tarpe nukopė nuo kalno ir sugrįžo pas apaštalus ir m inią, jis ėmė skųstis ir priekaištauti dėl stokos tikėjim o. M at, tikėjim as laiduoja stebuklus, o sto ka tikėjim o tru k do bei daro neįm anom ą antgam tinės D ievo galios reiškim ąsi. P riekaištą Jėzus taiko visam Izraeliui, ne vien apaštalam s. Po to liepia a tve sti pas save ligonį. “ K a i velnio apsėstasis jaunuolis b uvo atvestas prie Jėzaus, jis dievišk a savo galia pagrūm ojo velniui, įsakydam as išeiti iš apsėstojo, o šis išėjo, bet parbloškė jau n u olį ant žemes ir išaukė jam e tokias konvulsijas, kad, jom s praėjus, apsėstasis gulėjo it b ū tų n eg yva s /Mk 9,25-26/; b et Jėzus paėm ė jį už rankos ir jis atsikėlė sveikas.

Turinys

Ioo

Mt 17.18-26

zus pagrūmojo jam , ir velnias iš jo išėjo, o berniukas čia pat pasveiko. 19Tuomet mokiniai, likę vieni, prisiartinę prie Jėzaus, tarė: « Kodėl mes negalėjome jo išvaryti? » 20O jis jiems sako: «Dėl jūsų m ažatikystės. Nes, iš tikrųjų, sakau jums, j ei turėtum ėte tikėjim ą, kaip garstyčios grūdelis, jūs galėtumėte sakyti šiam kalnui: — • Persikelk iš čia į ten! — ir jis persikeltų. Ir jums nebūtų nieko negalimo. 21B et ši rūšis neišvaroma kitaip, kaip tik m alda ir p a sn in k u .»

6. A ntrasis kančios prim inim as

220 bevaikščiojant Galilėjoje, Jėzus jiems sakė: « Žmogaus Sūnus turi būti išduotas į žmonių rankas, i:3ir jie jį nužudys, o jis trečią dieną prisikels. » Ir jie labai nuliūdo. 7, M okestis šventyklai

240 jiems atėjus į Kafarnaum ą, dvidrachm ų rinkėjai priėjo prie Petro ir sakė: « Jūsų m okytojas nemoka dvidrachmos? » 25Atsako: « Taip ». Ir parėjus namo, Jėzus jį pralenkė, tardamas: « K aip tau atrodo, Simonai? Iš ko žemės valdovai ima m okestį ar duoklę? — Iš savo vaikų ar iš svetimųjų? » 260 jam atsakius: « Iš sv e tim ų jų » — , Jėzus tarė: «Vadinasi, 19-20M iniai išsiskirsčius ir apašt a lam s esant vieniem s su M okytoju, jie jį klausė; kodėl šievo n ora s. D ie v a s n ori, k a d nė v ie n a s

Turinys

Mt 18,15-22

103

3. Įvairūs įspėjim ai 15« O jei tavo brolis tau nusikalstų, eik, įspėk jį judviejų vienų tarpe. Jei jis tavęs paklausytų, esi laimėjęs savo brolį. 160 jei nepaklausytų, pasiimk su savim dar vieną ar du, kad iš dviejų ar trijų liudininkų burnos visas reikalas būtų nuspręstas. 17B e t jei ir jų nepaklausytų, pasakyk Bažnyčiai. O jei ir Bažnyčios nepaklausytų, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas. 18Iš tikrųjų, sakau jums, ką tik surištumėte ant žemės, bus surišta ir danguje; ir ką tik išrištumėte žemėje, bus išrišta ir danguje. 19Dar, sakau jums, jog jei du iš jūsų ant žemės sutartų dėl bet kurio dalyko, kad jo maldautų, bus jiems tai duota mano Tėvo, kuris yra danguje. 20Mat, kur du ar trys yra susirinkę mano vardu, ten jų tarpe aš esu. »

4. Atlaidum as 21Tuomet Petras, priėjęs, tarė jam: ((Viešpatie, kiek kartų nusikals man mano brolis, ir aš turėsiu jam atleisti? Iki septynių? » 22Atsako jam tų , ku rie y r a ir ste n g ia si b ū ti n e k a lti, n e ž ū tų , b e t p a s ie k tų išg a n y m ą . Š i D ie v o v a lia įp a re ig o ja k ie k v ie n ą ir v isu s, k u rie y r a K r is ta u s s e k ėja i. K ie k v ie n a s m ū sų p riv a lo m e v is a d a r y ti, k a d nė v ie n a siela, je i g a l i m a , n ep ra ž ū tų . 15-18J ėzu s n u ro d o , jo g n e u ž te n k a v ie n n e p a p ik tin ti k itų , re ik ia , k a d k ie k v ie n a s p o z it y v ia i ste n g tų s i s a u g o ti sa v o a rtim ą n uo p ik to ; ir p am o k o , k a ip š ita i re ik ia d a ry ti. V is ų p irm a , p a s te b ė ju s a rtim ą d a ra n t p ik ta , re ik ia įs p ė ti p r iv a č ia i, k a ip p riim ta s a k y ti: a n t k e tu rių a k ių . J ei to k io įsp ė jim o n e p a k a k tų , ta d a re ik ia įs p ė t i p rie v ie n o a r d v ie jų liu d in in k ų . M a t, Į s t a t y m as / A tĮ 19 ,15/ re ik a la v o , k a d t ik d v ie jų ar t r ijų liu d in in k ų p a tv ir tin ta s p a reišk im a s tu r ė jo teisin ę v e rtę . V a d in a s i, p irm a s įsp ė jim a s tu r i b ū t i p r iv a tu s , o a n tra s ja u o ficialu s. O je i k a s n e k r e ip tų dėm esio n ei į o ficialų įs p ė jim ą , tu o m e t v s a tu r i b ū ti p ra n e š ta ir p e r d u o ta sp rę s ti B a ž n y č ia i. B a ž n y č ia čia re ik ia s u p ra sti k a ip tik in č ių jų ben d ru o m en ė, a ts to v a u ja m a ir v a d o v a u ja m a d v a s iš k u o s , k u ri tu r i g a lią ir p rie v o lę sp rę sti t ik in č ių jų d v a siniu s re ik a lu s D ie v o v a r d u b ei a u to rite tu ; o re ik a le n ek lu sn iu o siu s p a š a lin ti iš tik in č ių jų ta rp o , b e i iš s k irti iš B a ž n y č io s /i K o r 5,1-8/. P a g a lia u , je i k a s nė B a ž n y č io s n e p a k la u s y tų , su to k iu o n ere ik ia tu r ė ti n iek o b en d ra: jis tik in tie s ie m s tu r i b ū t i s v e tim a s , k a ip ž y d a m s y r a s v e tim i p a g o n y s ir m u itin in k a i. 18-20B a ž n y č ia ir jo s v a d a i tu r i te is ę ir g a lią s p rę sti tik in č ių jų re ik a lu s, nes K r is tu s P e tru i ir a p a š ta la m s su te ik ė g a lią išrišti ir su rišti, t .y . v a ld y t i D ie v o v a r d u /Mt 16 ,19 ; L k 10 ,16 /. K r is tu s ne t ik s u te ik ė B a ž n y čia i b ei jo s v a d a m s g a lią sp rę s ti ir v a ld y t i, b e t ta ip p a t u ž tik r in o s a v o d v a s in į n u o la tin į b u v im ą ir a n g a m tin ę g lo b ą v isie m s, k u rie m s p a v e s ta v a d o v a u ti ^ B a žn y čia i /Jon 2 1,15 -1 9 ; M t 28,16.20/. 21 Ž y d ų ra b in a i m o kė, k a d te isu sis p riv a lo a tle is ti n u s ik a ltu sia m a r tim u i ik i tr ijų k a r tų /A m 1,3/. P e tra s k la u s ia M o k y to ją , k o k iu s jis re ik a la vim u s s ta to d ėl a tle id im o a rtim u i k a lč ių . J i s p rile id žia , k a d K r is ta u s re ik a la v im a i b ū sią didesn i, n egu R a š to žin o vų : g r e ič ia u s ia s ie k sią s e p ty n ių k a rtų . M a t, s e p ty n i ž y d a m s b u v o p iln a s , to b u la s sk a ičiu s. 22B e t J ėzu s n u ro d o , jo g jo re ik a la v im a i y r a k u r k a s d id esn i. N e p a k a n k a a tle is ti ik i s e p ty n ių k a rtų . K r ik š č io n io a tla id u m a s tu r i b ū ti ..beribis. E b ra iš k a s išsireišk im as — « s e p ty n ia s d e š im t po s e p ty n is » — re iš k ia be s k a ič ia u s, be rib ų /P rad 4,24/. P a s te b ė tin a , k a d k it i k o d e k s a i p a d u o d a k ie k s k ir tin g ą v e rs iją , k u ri p a g a l g r a ik išk ą t e k s t ą y r a v e rč ia m a : « s e p ty n iasd e šim t s e p ty n is k a r t u s ». B e t ir š ito k s fo rm u la v im a s v is t ie k p a ž y m i n e rib o tą sk a ičių .

Turinys

104

Mt 18,22-35

Jėzus: «Nesakau tau-iki septynių, bet iki septyniasdešimt kartų po septynis. » 23« Todėl dangaus karalystė yra panaši į žmogų-valdovą, kuris norėjo atsiskaityti su savo tarnais. 240 jam pradėjus atsiskaityti, atvesta pas jį vienas, kuris buvo skolingas dešimt tūkstančių talentų. 25Bet jam neturint iš ko atiduoti, valdovas liepė parduoti jį, ir jo žmoną, ir vaikus, ir visa, ką tik turėjo, ir sumokėti. 26Taigi tarnas, parpuolęs ant kelių, maldavo jį, sakydamas: — Turėk man kantrybės, ir aš visa sumokėsiu. — 270 valdovas, pasigailėjęs ano tarno, jį paleido ir dovanojo jam skolą. a8Išėjęs gi tas tarnas, sutiko vieną iš savo bendradarbių, kuris jam buvo skolingas šimtą denarų; ir, nutvėręs, smaugė jį, sakydamas: —• Grąžink visa, ką privalai! — 29Taigi jo bendradarbis, puolęs ant kelių, jį maldauja, tardamas: — Turėk man kantrybės, ir aš tau atiduosiu. — 30Jis gi nesutiko, bet, nuėję:;, įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos, ką buvo skolingas. “ Matydami tad, kas atsitiko, kiti bendratarniai labai nuliūdo ir, nuėję, papasakojo visa, kas buvo įvykę, savo valdovui. 32Tuomet jo valdovas, pasišaukę:3 jį, jam sako: — Nedorasis tarne, visą aną skolą tau dovanojau, nes mane maldavai. 33Ar neturėjai ir tu pasigailėti savo bendratarnio, kaip ir aš tavęs pasigailėjau? — “ Ir, užsirūstinęs, jo valdovas atidavė jį kankintojams, iki atiduos visą skolą. 35Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jei neatleisite kiekvienas savo broliui iš savo širdies. »

23-27K o k s tu r ė tų b ū ti k r ik š č io n iš k a s a tla id u m a s , K r is tu s t a i p a a iš k in a p a n a š y b ė a p ie t u r tin g ą v a ld o v ą ir n ie k in g ą s k o lin in k ą . V a ld o v a s d o v a n o jo v ie n a m iš s a v o ta r n ų d id e lę sk o lą , nes jis j į k a rš ta i m a ld a v o . R o m ė n išk a s ta le n ta s b u v o ly g u s 6000 d rach m ų : a p ie 26 k g . a u k so . T a ig i io .o o o ta le n tų b u v o m ilž in iš k a su m a. A n a is la ik a is , je i s k o lin in k a s n e tu r ė d a v o iš k o g r ą ž in t i sk o lą , s k o lin to ja s tu r ė jo teisę j į p a r d u o ti k a ip v e rg ą . N o rs ta r n a s m a ld a v o t i k p a la u k ti, k o l g r ą ž in sią s sk o lą , v a ld o v a s p aro d ė t o k į g a ile s tin gu m ą , k a d ja m d o v a n o jo s k o lą ir j į p a le id o la is v ą . Č ia m in im as v a ld o v a s y r a sim b o lis D ie v o . D a n g iš k a sis T ė v a s y r a t ie k g e ra s ir g a ile stin g a s, k a d jis d o v a n o ja v is a d a ir k ie k v ie n a m didž:.ausias k a lte s , je i t i k žm o g u s j į to m a ld a u ja . 28A n a s ta rn a s , g a v ę s iš v a ld o v o sk o lo s d o v a n o jim ą , s u tin k a k it ą to p a tie s v a ld o v o ta r n ą , k u ris s a v o r u o ž tu ja m b u v o sk o lin g a s p a ly g in a m a i n ed id e lę su m ą p in ig ų , b ū te n t, io o d en a rų . R o m ė n iš k a s d e n a ra s b u v o sid a b rin is p in ig a s to ly g u s g r a ik iš k a i d ra ch m a i, k u rio s v e rtė siek ė apie 3,5 gr. a u k so . Ir š ta i žem ės ž m o ga u s tra g iš k a s p a v e ik sla s ! U ž u o t d o v a n o ję s m a ž ą s k o lą s a v o b e n d ra ta rn iu i, k a ip v a ld o v a s ja m b u v o d o v a n o ję s , p rie šin g ai, jis , n e ž iū rin t v is ų m a ld a v im ų , s,ną s a v o b e n d r a d a rb į į m e tė į k a lė jim ą , k a d te n k e n tė tų , ik i s u g r ą ž in s sko lą. alK i t i ta r n a i, m a ty d a m i š į jų k o le g o s n iek šin g u m ą , p a s ip ik tin o ir v is a p ra n e šė v a ld o v u i. 32-34V a ld o v a s , v is a s u ž in o ję s , p a s ik v ie tė n ie k in g ą ta r n ą , j į išb arė, a t ša u k ė sk o lo s d o v a n o jim ą ir įm e tė į k a lė jim ą , k a d te n a i b u d e lių b ū tų k a n k in a m a s , ik i n e su g rą žin s v isa , k ą ja m p riv a lė jo . 35P rie p a n a š y b e s J ėzu s p rid u ria p a s ta b ą , jo g d a n g išk a sis T ė v a s p a sielgs su k ie k v ie n u m ūsų , k a ip a n a s v a ld o v a s p a sie lg ė su s a v o ta rn u -sk o lin in k u . Jis m u m s a tle is k a lte s , n ors ir d id ž ia u sio s jo s b ū tų , je i jo n u o šird ž ia i p ra šysim e ; ir, je i iš s a v o p u sės b ū sim e g a ile s tin g i tie m s, k u rie m um s y r a n u s ik a ltę . V e lt u i p r a š y tu m e ir la u k tu m e iš D ie v o g a ilestin g u m o , je i m es n e b ū tu m e g a ile s tin g i m ū sų a rtim u i.

Turinys

Mt 19,1-9

105

C. APAŠTALAVIM AS JU D ĖJOJE 1. Į V A I R Ū S P A M O K Y M A I

1. Mot erystės neišardom um as 19. JIr atsitiko, kad, kai Jėzus baigė šias kalbas, persikėlė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritis, anapus Jordano. 2Jį sekė didelės minios, ir jis t e nai juos gydė. 3Ir priėjo prie jo fariziejai, jį gundydami ir sakydami: «Ar valia dėl kokios nors priežasties paleisti žmoną? » 4O jis, atsakydamas, tarė; «Argi neskaitėte, jog Kūrėjas nuo pradžios padarė juos vyrą ir moterį 5ir pasakė: — Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir jungsis prie savo žmonos, ir du bus vienas kūnas. — 8Taip kad jau ne du, o vienas tėra kūnas. Taigi, ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria. » 7Jam sako: «K odėl tad Mozė liepė duoti atsiskyrimo raštą ir paleisti? » 8Jis taria jiems; « Mozė leido jums paleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo; o pradžioje taip nebuvo. “Sakau gi jums: Jei k as atstumtų savo žmoną, nebent paleistuvystės atveju, ir vestų kitą, svetimoteriauja; ir, kuris atstumtąją veda, svetimoteriauja. » 19. “J ė z u s s a v o a p a š ta la v im ą G a lilė jo je b a igė. R e ik ė jo e iti į J eru za lę, k u r la u k ė k a n č ia , m irtis ir p ris ik ė lim a s . P rieš k o p d a m a s į J e ru za lę , la ik in a i su sto jo J u d ė jo s a p y lin k ė s e , a n a p u s J o rd a n o . Š i sritis v a d in o si P e rė ja . J i siek ė n u o P e lla šia u rė je ik i P h ila d e lp h ia , n ū d ien A m a n , p ietu o se. 2J ė z ų sek ė gau sū s b ū r ia i ž m o n ių . J ie g a b en o si su s a v im lig o n ių , ir jis ju o s g y d ė . D a ro m i s te b u k la i g re ita i a tk re ip ė d ė m esį į j į ta u to s v a d ų , y p a č fa rizie jų , k u rie a ts ira d o čia iš J eru za lės. 3F a r iz ie ja i, b ū d a m i n u s ista tę p rieš J ė z ų , ir m a ty d a m i k a ip jis g a rsė jo , iešk o jo g a lim y b ė s , k a ip j į s u k o m p ro m itu o tų m in io s a k iv a iz d o je . J a u G a lilė jo je jie b u v o b a n d ę j į iš p r o v o k u o ti ir p a s t a t y t i su n k u m u o se k la u sim a is apie s k y r y b a s b e i m o te ry stė s e v e n tu a lų p a n a ik in im ą /Mt 5,31/. P rie to p a tie s k la u sim o jie g r įž ta ir d a b a r. M ozės Įs ta ty m a s b u v o n u m a tę s g a lim y b ę , k a d a v y r a s dėl ta m tik r ų p r ie ž a s č ių tu r ė jo te is ę a ts tu m ti, p a le isti s a v o ž m o n ą / A t Į 2 4 ,r/. B e t R a š to ž in o v a i n esu ta rė d ėl Įs ta ty m o aišk in im o . H ile lio m o k y k lo s s e k ė ja i teigė.^ k a d v y r a s g a lįs p a le isti s a v o žm o n ą dėl b e tk o k io s p rie ža stie s. T a č ia u Š a m a ija u s s e k ė ja i m o k ė , k a d v y r a s te g a lis p a le isti ž m o n ą t i k dėl n e iš tik im y b ė s , t .y . dėl svetim oterJustės . F a r iz ie ja i t e ir a u ja s i p a s J ėzų , k o k io s n u o m o n ės šiu o k la u sim u jis esąs. 4- 6F a r iz ie ja i, a išk u , siek ė iš p r o v o k u o ti g in ču s. B e t Jėzu s n esileido įt r a u k ia m a s į k o k iu s n ors g in ču s. J is p rim in ė fa rizie ja m s , k a ip D ie v a s v is a iš p a t p ra d ž io s , su k u rd a m a s žm o g ų , s u tv a rk ė . C itu o ja P r a d ž io s k n y g o s ž o d žiu s /i,2 7 ; 2,24/, iš k u rių a išk ia i sek a, jo g b u v o ir y r a D ie v o v a lia , k a d m o te ry stė b ū t ų o rg a n iš k a i s u ju n g ta ir n eišard o m a . V is i ir k ie k v ie n a s p riv a lo p a is y ti šios D ie v o va lio s; ir n iek a s te n e d rįs ta iš s k ir ti tų , k u riu o s D ie v a s s u ju n g ė į v ie n ą kū n ą . 'F a r iz ie ja i b a n d o p rie šta ra u ti J ėzu i, p rim in d a m i, k a d M ozė b u v o leid ę s s k y r y b a s / A t Į 24,1/. 8J ėzu s a ts a k o ir p a s te b i, k a d M ozė ne įsak ė, o t i k leid o ta m tik r u a t v e ju p a le isti žm o n ą , ir jis leid o vden t i k p a k ę sd a m a s, o taip^ p a t a p rib o d a m as p as ž y d u s ja u n uo a n k sč ia u v y r a v u s į p a p r o tį a ts tu m ti žm o n ą. M ozė t a i p a k e n tė ne d ėl to , k a d t a i b ū tų la ik ę s te isin g a , b e t d ėl to , k a d p a ž in o ž y d ų k ie ta s p ra n d iš k u m ą , jų u ž s is p y rim ą la ik y tis šio n u s is ta ty m o . N e to k ia b u v o K ū r ė jo v a lia . D ie v a s su kū rė p irm ą ž m o n ijo s šeim ą, s u ju n g d a m a s du į v ie n ą k ū n ą , k a d v y r a s ir m o teris g y v e n t ų n eiša rd o m ą m o te ry stė s g y v e n im ą . 9P a s ta b a : « n eb e n t p a le is tu v y s tė s a tv e ju » — , re ik ia su p ra sti, k a ip ja u esam e n u ro d ę a iš k in d a m i M t 5,32, a rb a k a d tu rim a m in ty je n e tik r o ji mo-

Turinys

io 6

Mt 19,10-17

2. Viengungystė 10Mokiniai jam sako: «Jei toks yra vyro reikalas su žmona, tai neverta v e s ti.» nO jis jiems tarė: «Ne visi supranta šią kalbą, bet tik tie, kuriems yra duota. 12Mat, yra išdarų, kurie tokie gimė iš motinos įščių; yra išdarų, kuriuos žmonės išdarais padarė; ir yra išdarų, kurie patys save padarė išdarais dėl dangaus karalystės. Kas gali išmanyti, teišm ano.»

3 . Jėzus ir kūdikiai 13Tuomet atvesta pas jį kūdikių, kad uždėtų ant jų rankas ir melstųsi. O mokiniai jiems draudė. 14Bet Jėzus tarė: «Leiskite vaikučius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė.» 15Ir, uždėjęs ant jų rankas, jis išvyko iš tenai.

4. Žem ės turtai Turtingas

jaunuolis

10Ir va vienas, prisiartinęs, tarė jam: «Mokjdojau, ką gero turėčiau daryti, kad laimėčiau amžiną gyvenimą? » 17Jis gi sakė jam: « Kam klausi

te ry s tė -k o n k u b in a ta s , a rb a k a d k a lb a m a a p ie p a p ra s ta s s k y r y b a s , o ne m o te ry stė s p a n a ik in im ą . Ž o d ž iu , K r is tu s n e a b e jo tin a i sk e lb ia m o te ry stė s n eišard o m u m ą . 1 "M o kin iai te is in g a i s u p ra n ta J ė z iu s m in tį a p ie m o te ry stė s n eišard o m u m ą g r ie ž t a p rasm e. B e t jie m s a tro d o , k a d , e sa n t to k ia i tv a r k a i, ga l ge ria u y r a a ts is a k y ti m o te ry stė s. n -12A ts a k y d a m a s į a p a š ta lų u ž m e tim ą , J ėzu s n u ro d o , k a d k ie k v ie n a s y r a la is v a s p a s irin k ti m o te ry stė s a r v ie n g u n g y s tė s g y v e n im ą . I r p a b rė ž ia , jo g y r a ne t ik g a lim a , b e t ir k iln u a p siža d ė ti m o te ry stė s d ėl d a n g a u s k a r a ly s tė s , dėl ta r n y s tė s D ie v u i. P r id u r ia ta č ia u , jo g s k a is ty b ė s g y v e n im o k iln u m ą ir p ra n a šu m ą te s u p r a n ta t ik tie, k u rie m s D ie v a s d u o d a y p a tin g ą m alon ę š ita i su p ra sti. P a sa u lio žm o n ės šito n esu p ra n ta . T o d ė l g a v u s ie ji šią m a lo n ę n e tu ri p a is y ti, k ą p a s a u li s a p ie c e lib a tą k a lb a , rašo, siū lo ; b e t v e rč ia u p riv a lo a ts ig r ę ž ti į D ie v ą ; ja m vdsa a u k o ti, iš jo la u k t i s tip r y b ė s su n ku m u o se. I š d a r a s — e u n u ch a s-išk a stru o ta sis. S e n o v ėje e u n u ch ų b ū d a v o k a r a lių rū m u o se, ku rie b ū d a v o s k ir ti ta r n a u ti ka ra lien ei. “ M o tin o s su k ū d ik ia is ra n k o se v e ržėsi p rie J ėza u s, k a d jis , u ž d ė ję s ra n k a s, p a la im in tų j ų v a ik e liu s /Prad 48,14/. A p a š ta la i b a n d ė d r a u s ti m o te ris , k a d n e v a r g in tų M o k y to jo . l4J ėzu s t a č ia u s a v o r u o ž tu su d rau d ė a p a š ta lu s , lie p d a m a s n e k liu d y ti m o tin o m s e iti prie jo , k a d jis p a la i m in tų jų k ū d ik iu s . Jis jiem s p rim in ė, k ą ja u a n k s č ia u b u v o sak ęs /Mt 18,3/, jo g v is ų p irm a m a ž ie ji ir n e k a ltie ji p a v e ld ė s d a n g a u s k a r a ly s tę . “ P a la im in ę s v a ik u č iu s , J ėzu s p a lik o a n ą v ie t ą ir leid o si to lia u k e lio n ė n J e ru za lė s lin k . “ B e e in a n t, p ris ia rtin o prie J ėza u s v ie n a s tu r tin g a s ir a u k što s k ilm ės /L k 18,18/ ja u n u o lis. J is b u v o su sirū p in ęs, k a ip u ž tik r in ta i g a lė tų la im ė ti a m ž in ą g y v e n im ą . P r iė ję s ta d , k la u sė J ėzų , k o k iu s geru s d a rb u s tu r ė tų d a ry ti, k a d u ž s itik r in tų išg a n y m ą . 17A ts ilie p d a m a s , J ėzu s p a s te b i, jo g n ėra re ik a lo k la u s ti ap ie gera: te ira u tis, k a s t ik r a i y r a gera . J is ju k tu r i žin o ti, k a d tik r a s is gėris y r a t ik D ie va s: t i k D ie v a s y r a t ik r a i geras; tik iš D ie v o a te in a v is o k s gėris. T o d ė l į j į re ik ia a ts ig r ę ž ti, ja m e ie š k o ti geru m o, v y k d a n t jo v a lią ir la ik a n tis jo įsaky^mų.

Turinys

Mt 19,17-26

mane apie gera? Vienas yra Geras ! O jei nori įeiti į gyvenimą, l aikykis įsakym ų.» 18Jam sako: «Kokių? » O Jėzus pasakė: « Š ių-neužmuši, nesvetimoteriausi, nevogsi, neliudysi neteisingai; 19gerbk tėvą ir motiną ir mylėsi savo artimą, kaip pats s a v e .» 2“Jaunuolis jam sako: «Visa tai uš užlaikiau. Ko dar man trūksta? » 21Jėzus jam sakė: «Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, ir duok vargšams, o turėsi lobį danguje; paskui ateik ir sek mane. » 22Išgirdęs gi tą pasakymą, jaunikaitis nuėjo nuliūdęs, nes turėjo daug turto. 230 Jėzus sakė savo mokiniams: Iš tikrųjų, sakau jums, jog turtuolis sunkiai įeis į dangaus karalystę. 240 ir dar, sakau jums, lengviau kupranugariui pralįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į dangaus karalystę. » 250 tai išgirdę, mokiniai labai stebėjosi, sakydami: «Tai kas begali būti išgelbėtas? » 26Pažvelgęs gi, Jėzus jiems tarė: « Žmonėms tai yra neįmanoma, o Dievui visa galima. »

18J ė z u i p rim in u s, jo g re ik ia la ik y tis D ie v o įs a k y m ų , ja u n u o lis to lia u k la u s ia , k o k ių įs a k y m ų jis tu r ė tų la ik y tis . J ėzu s, a ts a k y d a m a s , n uro do D e k a lo g ą . V is ų p irm a c itu o ja d ra u d žia n č iu o siu s įs a k y m u s , o po to m in i p o zity v iu o s iu s , k u riu o s v a in ik u o ja a rtim o m eilės įs a k y m a s /Iš 20 ,12-16; K u n 19,18/. 20J a u n u o lis su p a site n k in im u p ris ip a ž įs ta , jo g v is a t a i jis v is a d a u ž la ik ė ir u ž la ik o . « B e t ar to p a k a n k a ? O g a l d a r ko d a u g ia u reik ia ? » — k la u s ia jis. 21Į p a s t a r ą jį k la u s im ą J ėzu s a ts a k o , n u ro d y d a m a s, jo g iš g a n y m u i u ž s itik r in ti, tie s a , p a k a n k a la ik y d is D e k a lo g o , t a č ia u n o rin t p a s ie k ti d id esn io to b u lu m o , o tu o p a č iu d id esn io a tly g in im o a m ž in y b ė je , p r a v a r tu y r a a ts iž a d ė ti ž e m išk ų g ė r y b ių ir g y v e n t i v ie n D ie v u i . T o d ė l p a ta r ia ja u n u o liu i eiti, p a rd u o ti tu r im a s ^gėrybes, v is a iš d a lin ti v a rg š a m s , ir p o to g r įž t i p as j į ir b ū ti jo m o kin iu . Š is te k s t a s d u o d a p a g rin d ą E v a n g e lijo s P a t a rim ų te o lo g ija i b e i d o k trin a i. N o rin t iš g a n y m o , re ik ia la ik y tis įs a k y m ų . S ie k ia n t k rik š č io n išk o to b u lu m o , re ik ia v y k d y t i E v a n g e lijo s p a ta rim u s a ts iž a d ė ti ž e m išk ų g ė ry b ių , p riim ti n e tu r to g y v e n im ą , la ik y ti s k a is ty b ę /Mt 5,3; 6,24; 19 ,10 -12 j. M a t, d a n g a u s k a r a ly s tė je y r a d a u g v ie tų , ir k ie k v ie n a s te n ga u s a tly g in im ą p a g a l s a v o d a rb u s b ei n u o p e ln u s /Mt 16,27; R m 2,6; A p 20,12/. 22J a u n u o lis b u v o p risirišęs prie žem ės g ė ry b ių . A ts iž a d ė t i t u r tų ir s e k ti J ė z ų , g a l b u v o ž a v u , b e t jis n e tu rėjo s a v y je t ie k v a lio s , k a d t a i į v y k d y tų ; to d ė l n u ėjo sau n u liū d ęs. 23-21K a i a n a s tu r tin g a s -jau n u o lis, p a k v ie s ta s rin k tis tu r tu s a rb a Jėzų , b e v e lijo p a s ila ik }d i tu r tu s , n egu s e k ti J ė z ų , Iš g a n y to ja s p a s in a u d o ja p ro ga , k a d įs p ė t ų sa v o sek ėju s, jo g žem išk o s g ė ry b ė s y r a d id e lė k liū tis la im ė ti a m ž in ą jį g y v e n im ą . K u p r a n u g a rio p erlin d im o p er a d a to s a u sį m e to n im ija y r a v a iz d u s n u ro d y m a s an o d id elio su n k u m o , k u r į su d a ro t u r ta i, sie k ia n t išg a n y m o . R y tie č ia m s m e to n im išk i išsireišk im a i b u v o ir y r a a rtim i ir sav i. N ė ra t a č ia u n eg a lim a , k a d J ėza u s čia p a n a u d o ta s p a ly g in im a s b u v o pata r lin is k a sd ien ės k a lb o s išsireišk im as. 2s_26J ėza u s to k s g r ie ž ta s įsp ė jim a s dėl tu r tų , k a ip k liū tie s išg a n y m u i, n u steb in o a p a š ta lu s . J ie s te b ė jo s i ir k la u sė v ie n a s k itą , je i ta ip y r a , t a i k a s iš v is ga lės p a s ie k ti išg a n y m ą . M o k y to ja s , p a ž v e lg ę s į n u steb u siu s ir n e t išsiga n d u siu s m o k in iu s, ju o s ra m in o , p a a išk in d a m a s, jo g D ie v o įs a k y m ų ir E v a n g e lijo s p a ta rim ų v y k d y m a s , nors, tiesa , y r a su n ku s ir v ie n žm o g iš k ų g a lių rib o se g a l n e t p ersu n k u s, b e t y r a įm a n o m a s, k a i a tsirem ia m e į d ie v iš k a s g a lia s, k u ria s k r ik š č io n y s g a u n a p er m a lo n ę . J u k D ie v u i v is a y r a g a lim a . O v is a p a jė g ia ir žm o gu s, k a i jis y r a v ie n y b ė je su D ie v u , k a i jį g a iv in a D ie v o m alon ė / P ilyp 4,13/.

Turinys

i o8

Mt 19,27-30 20,1-2 Atlyginimas

apaštalams

27Tuomet Petras, atsiliepdamas, tarė jam: « Štai mes palikome visa ir sekėme tave! Kas tad mums bus? » S80 Jėzus sakė jiems: «Iš tikrųjų, sakau jums, jog atgimime jūs, kurie mane sekėte, kai Žmogau s Sūnus sėdės savo garbės soste, sėdėsite ir jūs ant dvylikos sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. 29Ir kiekvienas, kuris paliko dėl mano vardo namus, ar brolius, ar seseris, ar tėvą, ar motiną, ar žmoną, ar vaikus, ar ūkius, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą. 30O daugel pirmųjų bus paskutiniai ir paskutiniųjų-pirmuiiniai. »

5. Panašybė apie sam dinius 2o. J« Mat, dangaus karalystė yra panaši į žmogų šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbinininkų savo vynuogynui. 2Susiderėjęs gi su darbininkais po denarą die nai, pasiuntė juos į savo vynuogyną.

“ T u r tin g a s ja u n u o lis n e su tik o a ts iž a d ė ti v is k o , k ą tu rė jo , k a d , a tė jęs, s e k tų J ė zų . A p a š ta la i t a č ia u p a sie lg ė p rie šin ga i: v o s t ik J ėzu s ju o s p a k v ie tė , p a lik o v is a ir j į iš tik im a i s e k ė , P e tra s to d ė l d r įs ta k la u s ti M ok y t o ją , k ą jie u ž t a i ga u sią . ““A ts a k y d a m a s , J ėzu s u ž tik r in a a p a š ta lu s , jo g jie b u s a tly g in t i a m ž in y b ė je , b ū te n t, a tg im im e, t .y . p risik ė lim e iš n u m iru sių jų , k a i jis p a siro d y s ią s s a v o d ie v iš k o je g a rb ė je ir g a ly b ė je , k a d te is tų g y v u o s iu s ir m iru sius, a tly g in d a m a s teisiu o siu s ir n u b a u sd a m a s p a sm e rk tu o siu s. P a s te b ė tin a , k a d k a i k u rie e g ze g e ta i ž o d į « a t g im im e » a išk in a ne e sch a ta lo g in e , b e t p rie še sch a ta lo g in e p rasm e, b ū te n t, p rile id ž ia esą čia tu r im a m in ty je a n a s m e sija n in is v is a to s a tn a u jin im a s , k u ris tu r ė tų p ra n o k ti p a sa u lio p a b a ig ą , k a ip ta i, jų m a n y m u , g a lim a iš v e s ti iš k a i k u rių š v . R a š to t e k s tų /Iz 6 5,17; 66,22; 2 P e tr 3 ,13; A p 2 1 ,1 ; A p D 3,21/. K r is tu s n u ro d o , k a d k a ip a tly g in im a s u ž p a s ia u k o jim a a p a š ta la m s b u s s u te ik ta v a ld ž ia a n t d v y lik o s Iz ra e lio gim in ių , k ita ip ta r ia n t, a n t v;.so Izra e lio , a n t jų sin a go g o s, o tu o p a č iu ir a n t B a ž n y č io s , nes j i u ž im a sin a go g o s v ie tą . Iš čia sek a, k a d B a ž n y č io je y r a h iera rch in ė, o ne d e m o k ra tin ė v a ld ž ia , nes j i y r a D ie v o d o v a n a , o ne žm o n ių įg a lio jim a s. T a i d a r a išk ia u s e k a iš s e k a n č ių e ilu čių , k u r k a lb a m a ap ie e ilin ių ž m o n ių a tly g in im ą , d a r a n t s k ir tu m ą ta r p a p a š ta lų ir tik in č ių jų : p irm ie ji p a š a u k ti v a ld y t i, o a n trie ji-b ū ti v a ld o m i ir v e d a m i, a ts iž a d a n t v is k o , b ei v irš v is k o s t a t a n t D ie v ą . 29J ėzu s p a b r ė ž ia , jo g ne t ik a p a š ta la i, b e t ir k ie k v ie n a s tik in ty s is , k u ris iš tik im a i sek a b ei p ild o E v a n g e liją , s ta ty d a m a s D ie v ą v ir š v is k o , b u s d a u g e rio p a i a tly g in t a s n et ir žem ės g y v e n im e , b e t s v a rb ia u s ia u ž s itik r in s d a n g a u s g y v e n im ą . 30U ž tik r in ę s g a u sim u a tly g in im u J ėzu s įs p ė ja , k a d nė v ie n a s nesid id ž iu o tų s a v o n u o p e ln a is. N es tie , k u rie ž m o n ių aky^se ro d o si p irm ie ji, p as D ie v ą g a li b ū t i p a s k u tin ie ji. 20. ^ P anašybes p ra sm ė y r a se k a n ti. — Š e im in in k a s -D ie v a s. D a rb in in k a i-žm o n ė s. P ir m ie ji p a k v ie s tie ji-ž y d a i. V ė lia u p a k v ie s tie ji-p a g o n y s . D ie v o ge ru m a s y r a v ir š jo teisin g u m o . D ie v a s visie m s y r a te isin g a s, b e t k a rta is k a i k u rie m s jis d u o d a iš s a v o geru m o d a u g ia u , n eg u te is in g u m a s r e ik a la u tų . K r is tu s į m e sija n in į v y n u o g y n ą v is ų p irm a p a k v ie tė žy d u s. Jie t a čia u m u rm ėjo p rieš jį, b u v o n e p a te n k in ti, ja m p riešin o si, to d ė l iš p irm ų jų g a li lik t i p a s k u tin ia isia is . “D ien o s u ž d a rb is a n u o m e tu siek ė v ie n ą d e n a rą . D e n a ra s b u v o s id a b rinis ro m ė n ų p in ig as, k u rio v e r tė p rily g o v ie n a m a u k so f ra n k u i /Mt 18 ,28/3 m a ž d a u g 3,5 a u k s o gr.

Turinys

Mt 20,3-16

109

3Ir išėjęs apie trečią valandą, pamatė kitus stovinčius aikštėje be darbo, 4ir jiems pasakė: — Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, duosiu jums. — • 50 jie nuėjo. Vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, padarė taip pat. “O apie vienuoliktą valandą išėjęs, rado kitus bestovinčius, ir jiems sako: — Ko čia stovite visą dieną dyki? — 7Jam atsako: — Niekas mūsų nepasamdė. — • Sako jiems: — Eikite ir jūs į mano vynuogyną. — 8Atėjus gi vakarui, vynuogyno savininkas taria savo ūkvedžiui: — • Pašauk darbininkus ir atiduok jiems užmokestį, pradėdamas nuo paskutiniųjų iki pirmųjų. — 9Ir apie vienuoliktą valandą pasamdytieji, atėję, gavo kiekvienas po denarą. 10Po to, atėję pirmieji, tikėjosi gausią daugiau, tačiau ir jie kiekvienas gavo po denarą. nO imdami murmėjo prieš šeimininką, 12 sakydami: — Šie paskutinieji vieną valandą tedirbo, ir juos pastatei lygiomis su mumis, kurie nešėme dienos naštą ir kaitrą. — 130 jis, atsiliepdamas, vienam jų tarė: — Prieteliau, aš neskriaudžiu tavęs. Argi ne už denarą buvai man parsisamdęs? 14Imk, kas tau priklauso, ir eik. O aš noriu ir šiam paskutiniajam duoti, kaip ir tau. 15Argi man neleista daryti, kaip noriu, su tuo, kas yra mano? Nejaugi tavo akis yra pikta, kad aš esu geras? —• 16Taip paskutinieji bus pirmieji, ir pirmieji-paskutiniai. »

3Ž y d a i a n u o m e t d ie n ą — nuo au šro s ik i su tem o s — d a lin d a v o į k e tu r ia s d a lis, k ie k v ie n ą p o tris v a la n d a s . T r e č io ji v a la n d a a ta tik o m ū sų 6, o šešto ji-m ū sų 12; d e v in to j i-m ū sų 15 ir d v y lik to j i-m ū sų 18. R y t ų k r a štu o s e sen iau , o k a i k u r d a r ir d a b ar, sa m d o m ie ji d a rb in in k a i r y te su sirin k d a v o p re k y v ie tė s e b e i a ik štė se, ir la u k d a v o , k o l s a v in in k a i, a tė ję , ju o s p a sis a m d y d a v o . 8A tė ju s v a k a ru i, t .y . b a ig u s dien os d a rb ą , m a ž d a u g apie r8 v a l., s a v in in k a s u ž v e iz d u i lie p ia iš m o k ė ti s u ta r tą u ž m o k e s tį visie m s d irb u siem s d a rb in in k a m s . “P ir m ie ji b u v o p a š a u k ti, k u rie a tė jo į d a rb ą p a s k u tin ie ji ir te d irb o t i k v ie n ą v a la n d ą . J iem s b u v o iš m o k ė ta p iln a s d ie n o s d a rb o u ž m o k e s tis , b ū te n t, k ie k v ie n a s g a v o p o d en arą. i°-i2A t ė ję p irm ie ji, k u rie d irb o v is ą d ien ą , b ū te n t n uo 9 v a i r y t o ik i 18 /6/ v a l. v a k a ro , tik ė jo s i g a u sią d a u g ia u , n egu p o d en a rą . J u k a tro d ė te isin g a , k a d tie , k u rie d a u g ia u d irb o, ir p a k ė lė d ien o s d a rb o su n k u m ą ir v a s a r o s k a itrą , d a u g ia u b ū tų ir a tly g in t i. G a v o t a č ia u ir jie t ik po d en arą. B e t t a i iša u k ė ju o se n e p a s ite n k in im ą . Jie m u rm ėjo ir sak ė, j o g y r a n e te isin g a, k a d jie g a v o t o k į p a t į a tly g in im ą , k a ip tie, k u rie te d irb o t i k v ie n ą v alan dą^ ir t a i v is a i p a v a k a r y j, k a d a k a itr a ja u n e v a rg in a . 13- u Š e i m i n i n k a s t a č ia u v is a i p a g r įs ta i a tm e ta p rie k a iš tą , n u ro d y d a m as, k a d jis ju o s a tly g in o p a g a l s u sita rim ą . J u k b u v o su sid e rėję p o den a rą d ien ai. K a d p a sk u tin ie sie m s d a v ė tie k p a t, k a ip p irm iesiem s, t .y . p o d en arą, t a i y r a jo re ik a la s. J u k k ie k v ie n a s t u r i te is ę e lg tis su s a v o g ė ry b ė m is , k a ip ja m p a tin k a . 15N ė v ie n a s n e tu ri teisė s p ik tin tis ir p r ie k a iš ta u ti ta m , k u ris iš sa v o geru m o d u o d a d a u g ia u , n eg u teisin g a ; d a u g ia u , n eg a tu r ė tų . P rie šin g a i, to k iu a tv e ju k ie k v ie n a s tu r ė tų t ik d ž ia u g tis ir le n k ti g a lv ą p rieš tą , k u ris d a ro gera . — T a v o akis p i k t a — se m itiz m a s. M ū sišk a i re ik ė tų ve rs ti; K o d ė l t u šn a iru o ji a k im is, p y k s ti, k a i m a ta i m ane d a ra n t gera? “ B a ig d a m a s J ėzu s įs p ė ja ž y d u s , jo g jie, n o rs d e d a si ir tik r u m o je y r a p a š a u k ti b ū ti p irm a isiais, riz ik u o ja t a p t i p a s k u tin ia isia is , m e sija n in ėje k a ra ly s tė je , dėl sa v o n etik ė jim o .

Turinys

n o

Mt 20,17-22

2. P A K E L I U I Į J E R U Z A L Ę

1. Trečią kartą prim ena savo kančią 17Ir, kai buvo bepakyląs į Jeruzalę, Jėzus pasiėmė skyrium Dvylika, ir kelyje kalbėjo jiems: 18« Štai kopiame į Jeruzalę, ir Žmogaus Šūnus bus išduotas vyriausiems kunigams ir R ašto žinovams; o jie pasmerks jį mirčiai 19ir atiduos pagonims-pasityčioti, nuplakti ir nukryžiuoti; ir trečią dieną jis prisikels. »

2. Zebediejaus sūnūs ir jų m otina 20Tuomet priėjo prie jo Zebediejaus sūnų motina drauge su savo sūnumis, — parpuolus kniūpščiomis ir norinti kažko jį prašyti. 21Jis gi tarė jai: « Ko nori? » Ji jam sako: «Tark, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas iš tavo dešinės, o kitas iš tavo kairės.» 220 17N u o J o rd a n o J ėzu s leid o si J e ru za lės lin k , k o p d a m a s a u k š ty n . M at,

J e ru za lė y r a m a ž d a u g 800 m t. v ir š jū r o s ly g io , o J o rd a n o slėn is p rie N e -

g y v o s io s jū ro s y r a b e v e ik 400 m t. žem ia u jū ro s ly g io . T a ig i, n o rin t n uo J o rd a n o p a s ie k ti J e ru za lę , re ik ia k o p ti a u k š ty n a p ie 1.200 m t. J ė z ų l y d ė jo m o k in ia i ir b ū r y s žm o n ių , k u rie v y k o V e ly k ų š v e n tė m s į J eru za lę. P a s iv a d in ę s iš m in io s a p a š ta lu s į n u o šalę, J ėzu s t r e č ią k a r tą p rim in ė jiem s, k a s jo la u k ė J e ru za lė je , b ū te n t, k a n č ia , p a n ie k in im a s ir m irtis; b e t ta ip p a t ir p risik ė lim a s. J is t a i p a k a r to tin a i a p a š ta la m s p rim e n a , k a d , k a i ta i įv y k s , jie žin o tų , jo g ta i tu r i įv y k t i, ir, žin o d a m i, n ep asim estų . “ -“ P a k a rto d a m a s , k ą ja u a n k s č ia u b u v o p a s a k ę s apie la u k ia n č ią k a n č ią , su m in i n a u ją a p lin k y b ę , b ū te n t, jo g s a v ų jų b u s p a s m e rk ta s ir p e rd u o ta s p ag o n im s, k a d įv y k d y t ų m ir ti e s sp ren d im ą . K a ip žin o m e, ta ip ir įv y k o : sin e d riu m as p a sm e rk ė J ė z ų m ir :i ir, a tv e d ę p a s P ilo tą , iš re ik a la v o , k a d įs a k y tų j į n u k r y ž iu o ti. 20P a s ž y d u s ž m o n a ir v a ik a i b ū d a v o n u ro d o m i p a g a l v y r ą ir tė v ą . T o d ė l ir č ia e v a n g e lis ta s p r is ta to S a lo m ę, k a ip Z e b ed ie ja u s ž m o n ą ir jo sū n ų m o tin ą . J i b u v o v ie n a iš a n ų m o terų , k u rio s sekė J ė z ų ir ja m t a r n a v o /Mt 27,55; M k 15,41/. S a lo m e p ris ia rtin o p rie J ėza u s d rau g e su sa v o sūn um is, a p a š ta la is J o n u ir J o k ū b u , ir, p a rp u o lu si k n iū p ščio m is, išreiškė ja m g ilią p a g a rb ą , k a ip r y tie č ia m s a n u o m e t b u v o įp ra sta . J i p a s ilik o k u r į la ik ą su k n iu b u si p rieš J ė zų , duodam a! su p ra sti, k a d n ori j į ko p ra š y ti. Iš p a g a rb o s ji n ed rįso p irm o ji p ra b ilti, b e t la u k ė , k a d J ėzu s ją p ra k a lb in tų . A n u o m e t p as r y tie č iu s t a i b u v o p r iv a lu , y p a č m o terim s. O ir n ū d ien a u d ie n cijo se p a s P o p ie ž ių a r v a ld o v u s y r a p riim ta , k a d P o p ie ž iu s ar k a r a liu s p irm a s p ra b iltų , o t ik po to a u d ien cijo s d a ly v is g a li p r a b ilti ir p a re ik šti sa v o re ik a lu s. 21K a i J ėzu s p a k la u sė , ko ji n o rin tį, S a lo m e p ra b ilo ir p a p ra šė m alon ės sa v o sū n u m s, b ū te n t, k a d jiem s s u te ik tų p irm ą sia s v ie ta s sa v o k a r a ly s tė je . « — S a k y k — p a t v a r k y k , p a d a ry k , k a d m a n o sū n ū s, t a u sėd in t sa v o k a r a ly s tė s soste, sė d ė tų v ie n a s iš t a v o d ešin ės, k ita s iš k a irė s, t .y . k a d jie, p o ta v ę s , tu r ė tų p a č ią a u k š č ia u s ią v a ld ž ią B a ž n j’-č io je ». A išk u , k a d S a lo m e ėm ėsi šio ž y g io su sū n ų p rita rim u , o g a l n e t jų p ra šo m a. 22J ėzu s, a tsilie p d a m a s, k re ip ia si n s t i k į S a lo m ę, b e t ir į jo s sūn u s. Jis n u ro d o , jo g jie n e tu ri tik r o s u p ra tim o apie jo k a ra ly s tę . J o k a r a ly s tė je esm in is d a ly k a s y r a ne v ie š p a ta v im a s , o v e r č ia u p a s ia u k o jim a s ir k r y ž ia u s n ešim as. T o d ė l jis k la u s ia ju o s, ar y r a p a sire n g ę ir p a s ir y ž ę s e k ti j į k a n čios k e liu b e i g e r ti su ju o sk a u sm ų ta u rę . P a s ž y d u s g e r ti su k u o m n ors ta u rę , re išk ė d a lin tis su ju o jo lik im u : d ž ia u g s m e a r ska u sm e. A išk u , Jėzu s čia t u r i m in ty je s a v o sk a u sm o ta u rę ; ir k la u s ia ar a p a š ta la i y r a p asire n g ę ja d a lin tis su ju o . Z e b e d ie ja u s sūn ūs d rą sia i a ts a k o , jo g y r a p a sire n g ę ir p a s ir y ž ę j į s e k ti ir ska u sm e.

Turinys

Mt 20,22-30

m

Jėzus, atsakydamas, tarė: « Neišmanote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš turėsiu gerti? » Jam sako: « Galime. » 23Jiems taria: «Mano taurę, tiesa, jus gersite; o sėdėti mano dešinėje ar kairėje-ne mano reikalas šitai duoti, bet kam yra paskirta mano Tėvo. » 24Ir, tai išgirdę, kiti dešimtis supyko ant dviejų brolių. 26Jėzns gi, pasišaukęs juos, pasakė: «Žinote, kad tautų valdovai viešpatauja joms ir didžiūnai v y rauja ant jų. 26Ne taip bus pas jus; bet, jei kas jūsų tarpe norėtų tapti didis, tebūnie jūsų tarnas; 27ir jei kas iš jūsų siektų būti pirmasis, tebūnie jūsų vergas. 28Lygiai kaip ir Žmogaus Sūnus neatėjo, kad jam kas tarnautų, bet kad jis pats tarnautų ir savo gyvybę atiduotų kaip auką daugeliui atpirkti. »

3. Aklųjų pagydym as 29Ir jiems išeinant iš Jericho, jį sekė didelė minia. 30Ir štai du neregiai, sėdį prie kelio, išgirdę, kad eina Jėzus, ėmė šaukti, sakydami: 23J ėzu s p a tv ir tin a , jo g jis žino, k a d jie k e n tė sią -g e rsią jo k a n č io s t a u rę. T a ip ir įv y k o . J o k ū b a s b u v o p irm a sis iš D v y lik o s , k u ris k e n tė jo ir m irė d ėl K r is ta u s /A p D 12,2/. O J o n a s s a v o ilgo g y v e n im o e ig o je t ie k k e n tė jo d ėl K rista u s, k a d , n ors ir n em irė k a n k in io m irtim i, y r a la ik o m a s k a n k in iu / A p D 4 ,1; A p 1,9/. J ėzu s p rid u ria , jo g jis sa v o m o k in ia m s g a lįs d u o ti t ik p riv ile g iją k e n tė ti; o a tly g in im ą d ž ia u g s m u ir la im e d a n g u je s k iria ir te ik ia T ė v a s , p a g a l k ie k v ie n o n u o p eln u s. T a ig i J ėzu s n e n eigia , b e t, p rie šin ga i, p a tv ir tin a , k a d a p a š ta la i u ž j ų iš tik im y b ę ir k a n č ia s g a u s ią a tly g in im ą, b e t ne šio je žem ėje, o a m ž in y b ė je p a g a l d a n g išk o jo T ė v o n u o žiū rą . 24Z e b ed ie ja u s sū n ų s iek im a s p r iv ile g ijų k itu o s e a p a š ta lu o s e su k ė lė n ep a s ite n k in im ą ir n e t p y k t į. A p a š ta lų ta r p e n e trū k o p a v y d o ir g in č ijim o s i dėl p irm a v im o /L k 22,2 4 /. 25-28G ird ė d a m a s k it ų a p a š ta lų m u rm ė jim ą p rieš J o n ą ir J o k ū b ą , Jėzu s p a siša u k ė v isu s p rie sa v ęs ir ju o s m okė, įs p ė d a m a s , k a d B a ž n y č io je n e bus to k ia t v a r k a , k o k ią jie m a to ž e m iško se k a ra ly s tė s e . V a ls t y b ių v a ld o v a i v ie š p a ta u ja , re m d a m iesi jė g a ir n a u d o d a m i p rie v a rtą . O B a ž n y č io je a p a št a la i ir j ų įp ė d in ia i v a d o v a u s ne v ie š p a ta u d a m i, b e t ta rn a u d a m i, k a ip to p a v y z d į m a to jo a sm e n y je . J u k jis n e r e ik a la u ja , k a d k a s ja m ta r n a u tų , b e t v e r č ia u jis p a ts ta r n a u ja ir a u k o ja s i, a tid u o d a m a s n e t s a v o g y v y b ę a tp e r k a m a ja a u k a d a u g e liu i a tp ir k ti. P a s te b ė tin a , k a d e v a n g e lis ta s v a r t o ja g rk . žo d žiu s -lu tro n a n ti p o llo o n -a tp e r k a m ą ją a u k ą u ž d a u ge lį. V a d in asi, K r is tu s p a sia u k o jo , k a d a tp ir k tų ir iš g a n y tų v is ą d a u g y b ę . T iesa, K r is tu s siek ė v is ų iš g a n y m o ir a u k o jo s i u ž v isu s, b e t jis, b ū d a m a s D ie v a s, žin o jo , jo g ne v is i j į p riim s ir jo a u k a p asin au d o s; k ita ip ta r ia n t, ne v is i p asie k s išg a n y m ą . Š ta i ko d ė l Jėzu s p areišk ė ir e v a n g e lis ta s iš tik im a i p e rd a v ė jo ž o d žiu s, jo g a tid u o s sa v o g y v y b ę k a ip p e r m a ld a u ja m ą a u k ą a t p irk ti, o tu o p a č iu la id u o ti iš g a n y m ą , d a u g y b e i, t .y . v is a i t a i g a u sy b e i, k u rie norės p a s in a u d o ti š ia a u k a . 29Iš U ž jo rd a n ė s e id a m a s į J eru za lę, J ėzu s tu r ė jo e iti p er J erich ą . T a i g a rsu s isto rin is m iesta s. J is ra d o si d ešin ėje J o rd a n o p u sėje, ž a liu o ja n č ia m e s lė n y je , a p ie 30 k m . į r y tu s n uo J eru za lės. 30P rie m ie stų v a r t ų r y t ų k ra štu o se g y v a i re išk ia si ju d ė jim a s ir v is o k e rio p a v e ik la . S en ais la ik a is čia s ėd ė d a v o te is ė ja i, a d v o k a ta i, p r e k y b in in k a i, o ta ip p a t ir e lg eto s. V is a t a i v y k o ir J erich e. J ė z u i p ra e in a n t, du te n sėd ėję a k lie ji, s u ž in o ję , jo g J ėzu s y r a b e p ra e in ą s, ėm ė š a u k ti, p r a š y d a m i, k a d jų p a s ig a ilė tų . Jie b u v o g ird ė ję apie jo d a ro m u s ste b u k lu s ir t ik ė jo , k a d jis ga lįs jiem s s u te ik ti re g ė jim ą . E v a n g e lis ta i L u k a s ir M orkus šį į v y k į a p rašo k ie k k ita ip . L u k a s k a lb a apie iš g y d y m ą , įe in a n t į m ie stą / L k 18,35-43/; 0 M o rk u s-išein an t /M k 10,46-52/. B e to , jie a b u k a lb a t ik

Turinys

112

Mt 20,30-34 21,1-5

(Viešpatie, Dovido Sūnau, pasigailėk m usų!» 310 minia draudė juos, kad tylėtų; bet jie dar labiau šaukė, sakydami: «Viešpatie, Dovido Sūnau, pasigailėk musų! » 32Tada Jėzus sustojo, pasišaukė juos ir tarė: « Ko norite, kad jums padaryčiau?# 33Jam sako: ((Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys. » 31Jėzus gi, pasigailėjęs, palie tė jų akis, ir jie čia pat praregėjo ir sekė jį.

3. J E R U Z A L Ė J E

1. Iškilm ingas įėjim as į m iestą

21. *Ir kai prisiartino prie Jeruzalės bei atėjo į Betfagę, prie A lyvų kalno, tada Jėzus pasiuntė du mokinius, 2jiems tardamas: «Eikite į priešais jus stovintį kaimelį, ir tuojau rasite pririštą asilę ir su ja asilaitį. Atrišę, atveskite man. 3Ir jei kas jums ką sakytų, atsakykite: — Jų reikia Viešpačiui, bet greit juos grąžins. — » 4Visa tai gi įvyko, kad išsipildytų žodis, kurį pranašas š itaip pasakė: 5« Sakykite Siono dukrai: Štai tavo karalius ateina pas tave!

apie v ie n o n eregio p a g y d y m ą . G re ičia u sia i t a i b u v o du s k ir tin g i įv y k ia i: J ėzu s bu s p a g y d ę s v ie n ą a k lą jį, įe in a n t į m iestą; o k itą , išein an t. Š iu o s du įv y k iu s M a ta s, k a ip ja m b u v o įp ra sta , s in te tiz u o ja ir ju n g ia į v ie n ą /Mt 27,44; L k 2 3 .3 9 -4 3 /31N e re g ia i ta ip šau k ė , jo g žm o n ės ėm ė ju o s d ra u s ti, ra g in d a m i, k a d n u tiltų . J ie t a č ia u ne t i k n esilio vė , b e t v is la b ia u šau k ė , iš p a ž in d a m i J ė z ų D o v id o S ū n u m i, t .y . M esiju ir p ra š y d a m i p a s ig a ilė ti, s u te ik ia n t jiem s m a lonę, k a d regėtų . 32_33j ė z u s p a g a lia u su sto jo , liep ė ju o s a tv e s t i p a s j į ir, k a i b u v o a t v e s ti, k la u sė, k o jie n orį, k a d jie m s p a d a r y tų . Jie tu o ja u a tsa k ė : « V ie š p a tie , k a d a ts iv e r tų m ū sų a k y s ». 34J ų d id elis tik ė jim a s ir d e sp e ra tišk a s m a ld a v im a s p a lie tė J ėza u s širdį: ja m jų p a g a ilo . J is p a lie tė jų a k is ir čia p a t jie p ra regėjo ; o, p ra re gė ję , u ž u o t g r įž ę n am o, r y ž o s i s e k ti Jėzų . 2 1. xIš J erich o , k o p d a m a s a u k š ty n , J ėzu s p a sie k ė B e ta n iją , k u ri r a d o si a p ie 3 k m . į r y tu s nuo J e ru za lė s /Jon 11,18 /. B u v o p e n k ta d ie n is. S u b a tą p ra leid o B e ta n ijo je /Jon 12,1/. S e k m a d ie n į r y ž o s i iš k ilm in g a i įž e n g ti į J eru za lę. Išė jęs iš B e ta n ijo s ir p a ė jęs apie 1 k m . į siau rės v a k a ru s , p asie k ė B e tfa g ę , p rie A ly v ų k a ln o . 2P ris ia rtin ę s p rie B e tfa g ė s , jė z u s su sto jo p rie ša is k a im e lį, ir iš čia p a siu n tė d u m o k in iu s, k a d jie , n u ė ję į k a im e lį, iš te n a tv e s tų ja m asilę su a sila ič iu , k u r ią ra sią te n a i p ririštą . 3J ėzu s p rim e n a , jo g , je i s a v in in k a s ar k a s n o rs k ita s k la u s tų ju o s, k a m jie im a asilę, k a d a ts a k y t ų , jo g M o k y to ja s jo s re ik a lin g a s , b e t jis ją ir a sila it į tu o ja u g r ą ž in s . J ėzu s ž in o jo , k a s b u v o asilės sa v in in k a s , ir b u v o t i k ras, k a d jis ja m jo s n e a tsa k y s ią s . M a ty t, jis b u v o v ie n a s iš J ėza u s sek ėjų . P a s t e b ė tin a , k a d k a i k u rie e g ze g e t a i t e k s t ą k ie k k ita ip s u p ra n ta ir s e k a n čia i v e rč ia : « J ei k a s ju m s k ą s a k y tų , p a s a k y k ite , jo g M o k y to ja s jo s y r a re ik a lin g a s; ir tu o ja u p a l e is, t .y . afc.dš ir leis n u s iv e sti ». ‘ E v a n g e lis ta s p a b r ė ž ia , jo g v is a š ita i į v y k o ta ip , k a ip p ra n a š a i b u v o n u sa k ę a p ie a te is im ą M esiją. V a d in a s i J ėzu s t ik r a i y r a M esijas.^ 'C itu o ja m a I z a ijo ir Z a c h a rijo p ra n a š y stė s . Iz a ija s 6 6 ,11 k v ie č ia Sion o d u k rą -J e ru za lę d ž ia u g tis , nes p as ją a te in a jo s K a ra liu s-M e sija s. Z a c h a rija s 9,9 įs p ė ja , jo g M esijas a te in a ne su triu k š m u ir g a ly b e , k a ip t a i d aro

Turinys

Mt 21,5-12

113

-Romus, sėdįs ant asilės ir ant asilaičio, darbinės jauniklio.» 60 mokiniai, nuėję, padarė, kaip Jėzus buvo jiems liepęs. 7Jie atvedė asilę ir asilaitį. Po to ant jų uždėjo savo apsiaustus ir ant jų u žsodindino jį. 80 gausi minia tiesė savo apsiaustus ant kelio; kiti gi kirto ir klojo ant kelio medžių šakas, 90 priekyje einančios ir iš paskos sekančios minios šaukė, sakydamos: « Osana Dovido Sūnui! Pašlovintas, kuris ateina Viešpaties vardu! Osana aukštybėse! » 10Ir jam įėjus į Jeruzalę, visas miestas sujudo, klausdami: «Kas yra šis? » uO minios sakė: « Šis yra pranašas Jėzus. Jis yra iš Galilėjos Nazareto. »

2. Prekiautojų išvarym as iš šventyklos 12Įėjo Jėzus į šventyklą ir išvarė visus, kurie pardavinėjo bei p likinėjo šventovėje. Ir išvartė pinigų keitėjų stalus bei balandžių pardažem ės v a ld o v a i, b e t su p a p ra stu m u , š v e ln u m u ir t a ik a . Jis a tž y g iu o ja į J e ru za lę , ne a n t p u ik a u s žirg o u žsisė d ę s, ne a n t k a r iš k a i p a ru o što k u p r a n u g a rio , k a ip t a i d a r y d a v o k a ro ž y g į la im ė ję v a ld o v a i; b e t a n t k u k la u s ir ra m a u s a sila ičio , a n t k u rio d a r n ie k a s n e b u v o jo ję s , k a ip t a i tik o D ie v u i /M k 11,2/. M a t, p a g a l S .T . /Sk 19,2; A t Į 21,3/ re li g inėse a p eigo se te g a lė jo b ū ti p a n a u d o ja m a s t ik to k s g y v u ly s , k u ris jo k ia m k ita m d a rb u i n eb u v o p a n a u d o ta s . K a s tu r ė jo ta r n a u ti D ie v u i, ta s iš im tin a i p rik la u sė D ie v u i, n eg a lė jo b ū t i n a u d o ja m a s jo k ia m p ro fa n in ia m tik s lu i a r d a rb u i. P ra n a ša s n a u d o ja e b ra išk o je p o e z ijo je d a ž n a i v a r to ja m ą sin o n im in į p a ra le lizm ą — • « a n t a silės ir a sila ičio , d a rb in ės ja u n ik lio » — . "-’ M o k in ia i a tlik o v is a , k a ip M o k y to ja s b u v o liep ę s. J ie a tv e d ė asilę ir a sila iti. J ė z u i re ik ė jo t ik a sila ičio , b e t, k a d a n g i t a i b u v o ja u n ik lis , k ad jis b ū tų ra m e sn is, a tv e d ė d rau g e ir asilę. A tv e d u s , m o k in ia i p a re n g ė a sila it į jo jim u i, u ž k lo d a m i a n t jo s a v o a p sia u stu s. 8K a i J ėzu s, u žsisė d ę s a n t a sila ičio , jo jo m iesto lin k , žm o n ės j į s v e ik in o . Iš d ž ia u g s m o ir p a g a rb o s jie tiesė a n t k elio s a v o p lo s čiu s, k lo jo m ed žių š a k a s, m o ja v o ir p lo jo ra n k o m is. 9V ie n i ėjo p rie k y je , k it i sek ė iš p a sk o s. S u sid a rė t ik r a p ro ce sija . M in ia d ž iū g a v o ir s v e ik in o J ėzų , k a ip a te in a n tį p ra n a š ų iš p r a n a š a u tą M esiją. — O s a n a — a ra in a išk a s š ū k is-m ū sišk a i — • « s v e ik a s , v a lio ». M in ia s v e ik in a J ė z ų P sa lm ė s 118 ,2 6 ž o d žia is: « P a š lo v in ta s , k u ris a te in a V ie š p a tie s v a r d u », t .y . k u ris a te in a k a ip D ie v o S ių sta sis; v a d in a s i, — M esijas. O k a d a n g i J ėzu s a te in a k a ip D ie v o S ių sta sis, t a i d žia u g s m in g a s is « v a l i o » a id i ne t i k žem ė je, b e t ir d a n g a u s a u k š ty b ė s e . 10-11Ž m o n ės, k u rie b u v o m ieste, ir k u rie J ėza u s n e b u v o p a ž i nę, s te b ė d a m i iš k ilm in g ą jo įž e n g im ą į J e ru za lę , s te b ė jo s i ir te ira v o si: « K a s jis esąs? » K la u s ia n tie m s a ts a k ė tie, k u rie a tly d ė jo J ė z ų , k u rie d ž iū g a v o ir sv e ik in o jį, k a ip M esiją. J ie a ts a k ė , k a d jis y r a p ra n a š a s J ėzu s, k ilę s iš N a za re to , G a lilė jo je . E v a n g e lis ta s J o n a s p a a iš k in a , k o d ė l m in ia ta ip e n tu z ia s tiš k a i s u tik o , s v e ik in o ir iš k ilm in g a i a tly d ė jo J ė z ų į J eru za lę. T o d ėl, k a d jie žin o jo b e i b u v o m a tę , k a ip J ėzu s p rik ė lė L o z o rių iš n u m iru sių jų /Jon 12 ,17-18 /. 12S e k a n č ią dien ą, įėjęs į š v e n ty k lą , iš v a rė p irk lia u to ju s /M k 11,15 /. Išo rin ia m e š v e n ty k lo s p rie a n g y je , k u r b u v o le is ta įe iti ir p ag o n im s, p a p ra s ta i v y k d a v o tik r a s tu rg u s: b u v o p a r d a v in ė ja m i g y v u lia i au ko m s; k e ičia m i p in ig a i, k a d k ie k v ie n a s tu r ė tų p riim tin ų , t .y . n e s u te p tų m o n etų d u o ti sav o d a lį š v e n ty k lo s lo b y n u i, š i t a i v is a n esid erin o su D ie v o n a m ų

8

Turinys

ii4

Mt 21,12-19

vėjų suolus. 13Ir taria jiems: «Parašyta: — Mano namai vadinsis maldos namai — -, o jus juos darote plėšikų lindyne. » 14Šventykloje prisiartino prie jo akli ir luoši, ir jis pagydė juos. 15Vyriausieji gi kunigai ir Rašto žinovai, matydami nuostabius darbus, kuriuos jis darė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje ir sakančius: «Osana Dovido Sūnui! » — , susierzino 16ir sakė jam: « Girdi, ką šitie sako? » O Jėzus jiems taria: «Taip! Ar niekad neskaitėte: — Iš vaikų ir žindomųjų kūdikių lūpų prirengei sau garbę. — » 17Ir, palikęs juos, išėjo iš miesto į Betaniją ir tenai pernakvojo.

3. Figm edžio pasm erkim as 180 rytmetį, grįždamas į miestą, jautė alkį. 19Ir pamatęs pakelėje vieną figmedį priėjo prie jo, tačiau nerado jame nieko, kaip tik vien lapus. Ir sako jam: «Tegul per amžius neatsiranda iš tavęs vaisius!)) Ir

oru m u b ei šv e n tu m u . Š t a i k o d ė l J ėzu s, v is a t a i p a m a tę s, b e a to d a irišk a i iš v a rė p re k ia u to ju s la u k a n , p a n a u d o d a m a s n e t fizin ę jė g ą . P a s te b ė tin a , k a d J o n a s s a v o e v a n g e lijo je /2,13-16/ p re k ia u to jų iš š v e n ty k lo s iš v a ry m o į v y k į m in i ne J ė z a u s a p a š ta la v im o p a b a ig o je , b e t p ra d ž io je , t .y . p irm o jo a ts ila n k y m o J e ru za lė je p ro ga . Nėra. n eg a lim a , k a d J ėzu s bu s du k a rtu s iš v a rę s p re k ia u to ju s iš š v e n ty k lo s : v ie š o jo g y v e n im o p ra d ž io je ir p a b a ig o je . J ei t a č ia u t a i įv y k o t ik v ie n ą k a rtą , t a i e s a m e lin k ę m a n y ti, jo g ta i b u s įv y k ę , k a ip J o n a s p a d u o d a , b ū te n t, p irm o J ėza u s a ts ila n k y m o J e ru z a lė je m e tu . J ėzu s, p irm ą k a r tą įž e n g ę s į š v e n ty k lą , p a siro d ė esą s jo s V ie š p a ts . K i t i e v a n g e lis ta i d ed a š į į v y k į a p a š ta la v im o p a b a ig o je , k a d a n g i jie t ik ąį k a r t ą k a lb a a p ie o ficia lų J ėza u s įž e n g im ą į J e ru za lę ir į š v e n ty k lą , tu o ta r p u J o n a s m in i k elis J ėza u s a ts ila n k y m u s ir o ficialiu s p a siro d y m u s m ieste ir š v e n ty k lo je . 13J ėzu s p a te isin a s a v o p asie lg im ą , c itu o d a m a s d v i p ra n a š y ste s , b ū te n t: Iz a ijo 56,7 — « M ano n a m a i v a d in s is m a ld o s n a m a i » ir J erem ijo 7, n — «_Jūs ju o s d a ro te p lė šik ų lin d y n e ». Š v e n t y k la y r a m a ld ai, o ne p re k y b a i. Č ia re ik ia m e lstis, o ne p in ig a u ti, s u k č ia u ja n t, k a ip t a i d a ry d a v o įv a ir ū s p re k ia u to ja i. “ P o to J ėzu s ėm ė m o k y ti žm o n es ir g y d y t i ligo n iu s. 15-16V y re s n ie ji, m a ty d a m i d a ro m u s s te b u k lu s , ir gird ėd em i, k a ip m in ia, y p a č v a ik a i š a u k ė ir sv e ik in o J ėzų , iš p a ž in d a m i j į e sa n t M esiją -D o v id o A in į, su sierzin o ir b a n d ė re a g u o ti, sie k d a m i k a ip n ors j į a p k a ltin ti. Jie jj k la u sė, ar jis n eg ird įs, k ą jie sak o , b ū te n t, k a d jį la ik o b e i a p š a u k ia M esiju; jis tu r ė tų t a i p a n e ig ti; ju k t ik r a i n eesąs M esijas! J ėzu s a tsa k o , c itu o d a m a s P sa lm ė s 8,3 žo d žiu s, iš k u rių sek a , jo g M esijas bu s iš p a ž in ta s ir p a š lo v in ta s n e R a š to ž in o v ų , b e t p ra s tu o lių ir v a ik ų . Š iu o J ėzu s iš v ie n os p u sės d u o d a su p ra sti, jo g esąs M esijas, iš k ito s t a č ia u p uses p rik iša ta u to s v y re sn ie sie m s jų n e tik ė jim ą . 17P a v a k a r e J ėzu s n u v y k o į B e ta n iją , k u r, g re ič ia u s ia i L o z o ria u s še im o je, p ra leid o n a k tį. T a i b u v o p irm a d ien is. 18-19A n tr a d ie n į r y t ą iš B e ta n ijo s b u v o b e g r įž tą s į J e ru za lę . J a u sd a m as a lk į, p ris ia rtin o p rie v ie n o figos m e d žio , tik ė d a m a s r a s ti a n t jo v a isių. D e ja , a n t jo te ra d o v ie n la p u s, jo k io v a is ia u s. S e k d a m a s S .T . p ra m a šų p a v y z d ž iu , J ėzu s p ra k e ik ia figmed;., ir jis iš d ž iū s ta . A p a š ta la i steb ė jo si, k a ip figm ed is b e m a ta n t iš d ž iū v o , b e t jie n e su p ra to gilio s d v a sin ė s šio į v y k io p ra sm ės. B ū te n t, J ėzu s fig m e d y je m a tė I z r a e lį ir k ie k v ie n ą p a s k ir ą a sm en į, k u ris y r a d v a s in ia i n e v a isin g a s, ir, p a sm e rk d a m a s jį, siek ė p a ro d y ti, k a ip D ie v a s p a sie lg s su iš g a n y m o n e p riim a n č iu Iz ra e liu ir su k ie k vie n u , ku ris, a tm e s d a m a s m alon ę, n ed u o d a išg a n y m o v a isių .

Turinys

Mt 21,19-27

115

figmedis bematant nudžiūvo. 20Tai matydami, mokiniai st e bėjosi, sakydami: «Kokiu būdu figmedis tučtuojau nudžiūvo? » 21Atsakydamas gi Jėzus tarė jiems: «Iš tikrųjų, sakau jums, jei turėtumėte tikėjimo ir nedvejotumėte, jūs padarytumėte ne tik, kas įvyko su figmedžiu, bet net, jei šiam kalnui tartumėte: — Pakilk ir griūk į jūrą — , tai įvyks. 22Ir visa, ko tik malda, tikėdami, prašytumėte, gausite.»

4, Ginčai su žydų vyresniaisiais 23Jam įėjus į šventyklą, prie jo, kai jis buvo bemokąs, priėjo v y riausieji kunigai ir tautos seniūnai, sakydami: « Kokia galia tai darai? » 240 Jėzus, atsiliepdamas, tarė jiems: «Ir aš paklausiu jus vieno dalyko. Jei jį man pasakysite, ir aš jums pasakysiu, kokia galia tai darau. 25Jono krikštas-iš kur jis buvo? Iš dangaus ar iš žmonių? » O jie samprotavo sau, sakydami: «Jei sakytume-iš dangaus-, jis mums tars: — Kodėl tad juo netikėjote? — 260 jei sakytume-iš žmonių-, turėtume bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu. » 27Todėl, atsakydami, jie tarė Jėzui: «Mes nežinome. » Tuomet ir jis ji e ms sakė: «Nė aš jums nesakysiu, kokia galia tai darau. » 2“P a s te b ė tin a , k a d a p a š ta la i fig m e d žio iš d ž iū v im ą p a s t e b ė jo t i k sek a n č ią d ie n ą /M k 11,20-24/. M a ta s šito n ep re cizu o ja . J is tik p a s t e b i, k ad a p a š ta la i ste b ė jo si, m a ty d a m i ū m a i iš d ž iū v u s į fig m e dį. J u k ir v ie n o s p aro s e ig o je m e d žio iš d ž iū v im a s y r a n u o sta b u s įv y k is . 21A p a š ta la m s b e sis te b in t d ėl ū m a u s fig m e d žio iš d žiū v im o , J ėzu s p a ste b i, jo g ir jie g a lė tų d a r y t i to k iu s ir n e t ž y m ia i d id esn iu s ste b u k lu s , je i tu r ė tų g ilų ir t v ir t ą tik ė jim ą . M a t, tik ė jim a s ju n g ia žm o gų su D ie v u ta ip ir tie k , k a d jis iš D ie v o g a u n a a n tg a m tin ių g a lių ir p a sid a ro p a jė g u s ne t i k iš ta r tu ž o d ž iu iš d ž iū v in ti figos m ed į, b e t n e t g a m to s jė g a s a p v a ld y ti, v ir š jų p a k ilti. 22J ėzu s d a r p rid u ria , jo g re ik ia ne t ik tik ė jim o , b e t ta ip p a t ir m ald o s. A n tg a m tin ių g a lių g a li g a u ti k ie k v ie n a s , k u ris t ik i ir ku ris, g ilia i tik ė d a m as, jų m a ld a u ja iš D ie v o . 23S in ed rista i, s u ž in o ję a p ie J ėza u s p a sie lg im ą su p r e k ia u to ja is , a tė jo p a s j į ir k la u sė, k o k ia teise jis im a si d a r y t i t v a r k ą š v e n ty k lo je . Š i teisė p r ik l a usė t i k ta u to s v a d a m s , b ū te n t, v y r ia u sie m s k u n ig a m s ir sen iūn am s. P r e k ia u to ja i g a u d a v o sp e cia lų leid im ą v e rs tis p r e k y b a š v e n ty k lo s p rie a n g y je . T o k ie le id im a i b ū d a v o te ik ia m i, n e v a k a d p a le n g v in tų žm o n ėm s a tlik ti jų re ligin es p rie v o le s , a u k o ja n t k r u v in a s ir n e k r u v in a s a u k a s. S in e d ristų k la u sim a s tik r u m o je b u v o p rie k a iš ta s b ei p a b a rim a s, o ne te ir a v im asis, ar jis tu r įs teisę ir g a lią iš v a r y t i iš š v e n ty k lo s p re k ia u to ju s. 24-2,U ž u o t a ts a k ę s į k la u sim ą , J ėzu s iš sa v o p usės s ta to k la u s im ą ž y d ų v y resn iesiem s, p a s te b ė d a m a s , je i jie ja m a ts a k y s ią į k la u sim ą , t a i ir jis jiem s d u o sią s a ts a k y m ą , k o k ia teise ėm ėsi iš v a r y t i iš š v e n ty k lo s p re k ia u to ju s. J is k la u s ia sin e d ristu s, k a d jie p a s is a k y tų apie J o n ą K r i k š t y to ją , b ū te n t, ar jis b u v o D ie v o p a š a u k ta s, ar sa v o in ic ia t y v a s k e lb ė a t gailo s k r ik š tą . J ėza u s k la u sim a s ž y d ų v y re s n iu o s iu s p a s ta to į k e b lią p a d ė tį. Iš m o k slin ti ir gu d rū s v y r ia u s ie ji k u n ig a i tu o ja u su p ra n ta , k a d , k o k į n e d u o tų a ts a k y m ą , n eiš v e n g ia m a i a ts ir a s k e b lio je p a d ė ty je . A ts a k iu s , k a d J o n a s b u v o D ie v o sių sta s, K r is tu s tu o ja u p rik iš tų , k o d ė l ta d jie n e tik ė jo jam ; o te ig ia n t, b ū k jis v e ik ę s sa v o a u to rite tu , riz ik a v o n u s t a t y ti p rieš s a v e žm o n e s, nes m in ia j į la ik ė p ra n a šu . G eriau sia išeitis b u v o n e a ts a k y ti į k la u sim ą . T a ip jie ir p asie lg ė, b ū te n t, p areišk ė, jo g n e ž in ą , ar J o n a s b u v o D ie v o s ių sta s, a r p a ts iš s a v ę s v e ik ė . Į t o k į v y r ia u s ių k u n ig ų p a re iš k im ą J ėzu s a ts a k ė , p a b rė ž d a m a s , jo g , k a d a n g i jie n esiteik ė ja m t ik s lia i a ts a k y t i į k la u sim ą , t a i ir jis n e a ts a k y s ią s į jų kla u sim ą .

Turinys

n6

Mt 21,28-33

5. Jėzus priekaištauja ž ydam s panašybėm is Panašybė

apie

du

sūnus

28« O kaip jums atrodo? — Viena;; žmogus turėjo du sunu. Priėjęs prie pirmojo, tarė: — Sūnau, eik, pasidarbuok šiandien vynuogyne. — 29J i s gi, atsakydamas, tarė: Nenoriu ! Bet vėliau, apsigalvojęs, nuėjo. 30O prie antrojo priėjęs, jam lygiai taip pat kalbėjo. Jis gi, atsakydamas, tarė: —- Einu, Viešpatie — , ir nenuėjo. 31Kuris iš dviejų įvykdė tėvo valią? » Jie sako: « Pirmasis ». Jėzus jiems taria: « Iš tikrųjų, sakau jums, muitininkai ir paleistuvės pralenkia jus dangaus karalystėje. 32Nes Jonas atėjo pas jus teisybės keliu, ir jam netikėjote; o muitininkai ir paleistuvės jam tikėjo. O jus, visa tai matydami, nei vėliau neapsigalvojote, k ad jam tikėtumėte. » Niekšingi

nuomininkai

33« Pasiklausykite kitos panašybes, — • Buvo žmogus savininkas, kuris įsiveisė vynuogyną ir jį aptvėrė, iškasė jame spaustuvą ir pastatė 28-31IŠ g y n im o s i J ė zu s p erein a į p u o lim ą . S in e d rista m s jis s ta to k itą k la u s im ą , k a d g a v ę s a ts a k y m ą , ju o s p a s m e rk tų . S a v o k la u s im ą J ėzu s įp in a į p a n a š y b ę . P a s te b ė tin a , k a d g in ču o se su ž y d ų v y r e s n ia is ia is J ėzu s p a n a u d o ja eilę p a n a š y b ių . Š io je p a n a š y b ė je k a lb a a p ie t ė v ą , k u ris t u r i du sūnų. J u o s ra g in a e iti d ir b ti į v y n u o g y n ą . P irm a sis , p a r a g in ta s, a ts a k o n eig ia m ai. B e t v ė lia u , a p s ig a lv o ję s ir g a ilėd a m a sis, k a d a ts is a k ė k la u s y ti tė v o , e in a ir d ir b a v y n u o g y n e . An trasis, p a s k a tin ta s , a tsa k o -n u e isią s, b e t n ein a. K r is tu s k la u s ia , k a ip jie m s a tro d o , k u ris iš sū n ų tik ru m o je išp ild ė tė v o v a lią ta s a i, k u ris su tik o , b e t n e n uėjo; a r ta s a i, k u ris n esu tik o , b e t n uėjo? Ž y d a i a tsa k o : « A išk u , ta s a i, k u ris n u ėjo ir dirbo! » S a v o a ts a k y m u sin e d rista i n e tie s io g in ia i p a t y s sa v e p a sm e rk ė. M a t, J ėzu s k a ip t ik ju o s la ik ė ta is, k u rie sa k ė « t a i p », b e t n e v y k d ė ; k u rie d ėl ž m o n ių a k ių d ė jo s i ta r n a u ją D ie v u i , b e t tik r u m o je n e v y k d ė D ie v o v a lio s . J ėzu s d ar p rid ū rė, jo g jie ne t ik n e v y k d o D ie v o v a lio s , b e t y r a b lo g e sn i u ž tu o s, k u riu o s la ik ė b lo g ia u sia is, b ū te n t, m u itin in k u s ir p a l e is t u v e s. P a s te b ė tin a , k a d k a i k u riu o se k o d e k su o se 29 ir 30 e ilu tė s y r a s u k e ič ia m o s. 32J ėzu s p a a iš k in a , k o d ė l ž y d ų v y r e s n ie ji y r a b lo g e sn i u ž m u itin in k u s ir p a le istu v e s. M a t, p a le is tu v ė s ir m u itin in k a i ė jo p a s J o n ą , jo k la u sės, d a rė a tg a ilą ir k r ik š ty d in o s i, tu o ta r p u v y r ia u s ie ji k u n ig a i a ts is a k ė p riim ti J o n ą , ja m tik ė ti; o ju k jis b u v o t ik r a i D i e v o sių sta s ir ėjo te is y b ė s b ei šv e tn tu m o k e liu . N e t ir v ė lia u , k a i E ro d a s n u žu d ė J o n ą , jie s a v o n u s ista ty m o jo a tž v ilg iu n e p a k eitė , ju o n e tik ė jo ir n ed arė a tg a ilo s , p rie k u rio s J o n a s v is u s sk a tin o . T a ig i jie jo k iu b ū d u n eg a li p r ily g t i a n a m sū n u i, k u ris a t sa k ė tėvui-« ne », b e t p a s k u i, a p s is v a rs tę s ir g a ilėd a m a sis įžeid ę s t ė v ą , n u ėjo į d a rb ą . 33J a u p ra n a ša s Iz a ja s /g, 1 -7/ ka'.bėjo ap ie Iz ra e lį, ly g in d a m a s j į v y n u o g y n u i. Š ia p a n a š y b ė J ėzu s d u o d a s u p ra sti, k a d D ie v a s s a v o iš rin k ta ja i ta u ta i, k a ip a n a s s a v in in k a s s a v o v y n u o g y n u i, su te ik ė v is a , k ą t i k re ik ė jo su te ik ti: ją s a u g o jo , ja rū p in o si p rie jo s b u d ė jo . T a č ia u tie , k u rie m s p a v e d ė v a d o v a u t i ta u ta i, p a siro d ė n eištik im i, n e s ą ž in in g i ir n e t g a lv a ž u d žia i. T a u to s v a d a i a tm e tė D ie v o p a s ju o s sių stu o siu s p ra n a šu s, ju o s n ie k in o , p rim u šė ir k a i k u riu o s n e t u žm u šė . D ie v a s d a b a r a ts iu n tė p as ju o s sa v o S ū n ų , b e t jie n e sid ro v i n ei Sūn aus; p rie šin g a i, re n g ia si j į n u ž u d y ti. V y n u o g y n a i p a p r a s ta i įv e is ia m i įk a ln ė se. T o d ė l v y n u o g ė m s s p a u s ti s p a u st u v ą įr e n g d a v o p a č iu o s e v y n u o g y n u o s e , iš k a ld a m i u o lo je d v ie jų a u k š tų a n g ą . V irš u tin ė je a n g o je p ild a v o v y n u o g e s ir ja s m in d žio d a v o . S u n k a iš v ir š u tin ė s an g o s te k ė d a v o į a p a tin ę , k u r s to v ė d a v o in d a i su n k a i s u p ilti ir le is ti, k a d fe rm e n tu o tų s i /Job 2 4 ,11 ; T e is 6 ,1 1 ; I z 63,2/. V y n u o g y n u o se b ū d a v o s ta to m i b o k š ta i, k u riu o se d erlia u s ėm im o m etu b u d ė d a v o sargydaa.

Turinys

Mt 21,33-46

117

bokštą, jį išnuomavo ūkininkams ir išvyko. kai atėjo vaisių metas, pasiuntė savo tarnus pas anuos ūkininkus, kad paimtų jam priklausančius vaisius. 35I r ūkininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną sumušė, kitą nugalabijo, o dar kitą akmenimis užmušė. 36Vėl siuntė kitus tarnus, daugiau negu pirma, ir su jais taip pasielgė. 370 galop pasiuntė pas juos savo sūnų, tardamas: — Mano sūnaus jie drovėsis. — 38Išvydę gi sūnų, ūkininkai kalbėjosi tarp savęs: -— Tai įpėdinis! Eiva, užrnuškime jį, ir turėsime jo paveldėjimą. — 39Ir , nutvėrę, išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. 40K ą tad vynuogyno savininkas, atvykęs, padarys aniems ūkininkams? » 41Jam sako: «Piktadarius žiauriai nužudys, o vynuogyną išnuornuos kitiems, kurie atiduos jam vaisių savu laiku. » 42Jėzus jiems taria: «Ar niekados neskaitėte Raštuose: — Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta, ir yra nuostabu mūsų akyse. — 43Todėl, sakau jums, jog dangaus karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri neša vaisių. 44Ir, kas krinta ant šio akmens, suduš; ir, ant ko jis kristų, tą sutriuškins. » 45Išgirdę jo panašybes, vyriausieji kunigai ir fariziejai suprato, kad jis apie juos kalba. 46Ir siekdami jį suimti, bijojo minių, nes jos laikė jį pranašu.

a4N u o m a a n u o m e t, o k a i k u r d a r ir n ūdien , a t m o k a m a d e rlia u s d a lim i, p a g a l p a d a r y ta s u sita rim ą . 37D r o v ė s i s-n ed rįs p a n ie k in ti b e i p riešin tis. 38-30N u o m in in k a i tik ė jo s i, k a d , u ž m u š ę v ie n in te lį įp ėd in į, jie g a u sią jo p a v e ld ė jim ą : p a s is a v in sią ja m p r ik la u s a n tį p a lik im ą . T a ig i g obšum o a p a k in ti, n u tv ė rė s a v in in k o sū n ų ir, ištem p ę iš v y n u o g y n o , j į u žm u šė. “ P a s a k ę s p a n a š y b ę , J ėzu s k la u s ia ž y d ų v y re s n iu o s iu s , k ą jie m ano, k a ip p asie lg sią s s a v in in k a s su to k ia is n iek šin g a is n u o m in in k a is. 41 Ž y d a i a ts a k o , jo g n ėra a b ejo n ė s, k a d s a v in in k a s , su g rįžę s, su n u o m in in k a is p a sie lg s be p a sig a ilėjim o : ju o s n u ž u d y s , o v y n u o g y n ą išnuom u o s k itie m s, k u rie p ild y s įsip a re ig o jim u s. 4zR e m d a m a sis ž y d ų d u o tu a ts a k y m u , J ėzu s a ts k le id ž ia p a n a š y b e s m e sija n in ę p ra sm ę, ta ik y d a m a s sa u P s 118 ,2 2 ž o d žiu s . N ie k š in g i ū k in in k a i y r a ta u to s v a d a i. J ie ju k sie k ia n u ž u d y t i jį- D ie v o S ū n ų . T u o p a č iu jie y r a p an ašū s an iem s m ū rin in k a m s, k u rie a tm e ta t ą a k m e n į, k u ris y r a sk ir ta s b ū ti k e rtin iu a k m e n iu D ie v o B a ž n y č io je ; jie a tm e ta D ie v o Sūn ų, k u ris a te in a p a s ju o s k a ip ža d ė ta s is M esija s /Iz 28,18; 1 P e t r 2,4/. 43J ėzu s p a b r ė ž ia , jo g jie p a t y s d a v ė a ts a k y m ą , k a ip D ie v a s p a sie lg s su ja is , d ėl j ų p a sie lg im o su jo S ū n u m i. M e sija n in ė k a r a ly s tė iš jų b u s a tim t a ir a tid u o ta p a g o n ių p a v e ld ė jim u i, k u rie b e n d ra d a rb ia u s su iš g a n y m o m a lo n e ir d u o s š v e n tu m o va isių . “ J ėzu s a išk ia i p a sisa k o , jo g jis esąs a n a s k e rtin is akm u o , k u r į ta u to s v y r e s n ie ji a tm e tė /A p D 4 ,11/. Jis ta ip p a t p a b r ė ž ia , jo g jo a tm e tim o p a s ė k o s b u s la b a i s k a u d ž io s. M a t, a ts im u š ti į jį-k e r tin į akm en į-, re iš k ia su d u ž ti; išsista ty d i, k a d jis -k e rtin is a k m u o -, u ž k r is tų , re iš k ia b ū t i s u triu š k in ta m . Š ta i k a s la u k ia J ė z a u s priešų! Su J ė z u m i k ie k v ie n a s v is a d a la im i, be jo ar p rieš j į k ie k v ie n a s y r a s k ir ta s b ū t i s u triu šk in ta s. P a s te b ė tin a , k a d k a i k u rie k o d e k s a i š ią e ilu tę išle id ž ia . 45Ž y d ų v y r e s n ie ji s u p ra to , k a d s a v o p a n a š y b e s J ėzu s jie m s ta ik ė . Jie n iršo a n t jo ir a p sisp ren d ė j į n u ž u d y ti. Ie š k o jo t a č ia u tin k a m o s p ro go s. M a t, n ed rįso v ie š a i j į su im ti, nes b ijo jo m in ios, k a d a n g i ši j į la ik ė p ra n a šu .

Turinys

Mt 22,1-13 Vestuvių

puota

22. 1Ir, atsiliepdamas, Jėzus vėl kalbėjo jiems panašybėmis, sakydamas: 2« Dangaus karalystė yra panaši į žmogų-karalių, kuris kėlė vestuves savo sūnui. 3Ir siuntė tarnus šaukti pakviestuosius į vestuves, bet jie nenorėjo ateiti. 4Vėl pasiuntė kitus tarnus, tardamas: — Sakykite pakviestiesiems: — Štai paruošiau vaišes. Mano veršiai ir peniukšliai paplauti ir viskas prirengta. Ateikite į vestuves! — 5Jie gi, nekreipdami dėmesio, nuėjo sau, kas į savo lauką, kas prie savo prekybos. 60 kiti, nutvėrę jo tarnus, išniekino ir užmušė. 'Karalius gi supyko ir , pasiuntęs savo karius, užmušė anuos galvažudžius ir jų miestą sudegino. 8Tuomet taria savo tarnams : — Vestuvės, tiesa, paruoštos, bet pakviestieji nebuvo verti. “Eikite tad į kryžkeles ir, kuriuos tik berastumėte, kvieskite į vestuves. — 10Ir, išėję į kelius, anie tarnai surinko visus, kuriuos rado, blogus ir g erus; ir vestuvių menė prisipildė besivaišinančiųjų. uO karalius, įėjęs pasižiū rėti bssivaišinančiųjų, pamatė tenai vieną žmogų neapsirengusį vestuvių drabužiu. 12Ir jis jam taria: — Prieteliau, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvinio rūbo? — Jis gi tylėjo. “ Tuomet karalius sakė tarnams: —- Surišę jam rankas ir kojas, išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. — Nes daug yra pašauktų, o maža išrinktų. »

22,1J ėzu s to lia u k a lb ė jo ž y d a m s , ju o s įsp ė d a m as, p a n a š y b ė m is . E v a n g e lis ta s č ia a tp a s a k o ja p a n a š y b ę apie k a ra lių , k u ris ren gė v e s tu v e s sa v o sū n u i. K a ra liu s -D ie v a s . S ū n u s -K ris tu s . S u ž a d ė tin ė - B a ž n y č ia . V e s tu v ių pok y lis -iš g a n y m o m alon ės, ga u n a m o s p e r B a ž n y č ią . P ir m ie ji p a k v ie s tie již y d a i. S u k v ie s tie ji iš s k e rs tg a tv ių -p a g o n y s . Š ia p a n a š y b e J ėzu s d a r k a r tą p rim e n a ir p rik iš a ž y d a m s jų n e tik ė jim ą ir n ed o ru m ą . D ie v a s ju o s p ir m u o siu s k v ie tė į m e sija n in ės k a r a ly s tė s v a išes, b e t jie k v ie tim o n ep riėm ė, ir p a č iu s k v ie tė ju s išn ie k in o ir u žm u šė . Ž y d a m s a tm e tu s M esiją, į m esija n in ė s k a r a ly s tė s d ž ia u g s m ą k v ie č ia m i p a g o n y s. Š iu o J ėzu s p a b r ė ž ia m e sija n in ės k a r a ly s tė s v is u o tin u m ą . K r is tu s v isie m s la id u o ja išg a n y m ą , b e t ne v is i n ori ju o p a s in a u d o ti. V is i y r a k v ie č ia m i į iš g a n y m ą , b e t n e v isi bu s iš g a n y ti. Šis p a s ta ra sis įs p ė jim a s li e čia v is u s, ne v ie n ž y d u s . T o lia u d a r p a b r ė ž ia m a , jo g n e u ž te n k a b ū ti p a k v ie stie m s į iš g a n y m ą ir p riim ti k v ie tim ą , re ik ia d a r t u r ė ti tin k a m ą d a n g išk o m s v a iš ė m s rū b ą. V a d in a s i, n e u ž te n k a v ie n b ū t i p a k r ik š ty ta m , v ie n n ešio ti k r ik š č io n io v a r d ą , k a d u ž s itik r in tu m e iš g a n y m ą , re ik ia d a r b ū t i .'.aisvam n u o n u o d ėm ių , tu r ė ti d ie v iš k o s m alon ės s to v į, k u ris y r a a n a s r e ik a la u ja m a s d a n g išk o m s va išėm s rū b as. 3R y t ų k ra štu o se b ū d a v o p a p ro ty s p o k y lio iš v a k a rė s e p rim in ti k v ie s tie siem s, k a d a ts ila n k y t ų į va išes. ‘ P e n i ū k š 1 i a i-n u p en ėti ir p io v im u i p a r e n g ti g y v u lia i. ’ D a ro m a a liu z ija į ta i, k a s tu r ė jo į v y k t i 70 m e ta is, k a i ro m ėn ai, įs iv e r ž ę į J e ru za lę , m ie stą s u g rio v ė ir su d egin o , o g y v e n to ju s išžu d ė . V a d in a si, ta i, k a s a ts itik o J e ru za le i 70 m e ta is, b u v o D ie v o -K a r a lia u s b a u sm ė u ž jo S ū n a u s a tm e tim ą ir n u ž u d y m ą . Š is įs p ė jim a s ž y d a m s tu r ė jo b ū t i m a lo n ė. D e ja , jie jo s n ep riėm ė, į J ėza u s įs p ė jim ą n ek reip ė dėm esio. 10Į iš g a n y m ą ir į B a ž n y č ią k v ie č ia m i visi: g e ri ir b lo gi. T a č ia u iš g a n y m ą p a v e ld ė s t i k ge rie ji, o b lo g ie ji b u s p a s m e rk ti p ra g a ro k a n čio m s. 13Į iš g a n y m ą k v ie č ia m i v isi. K v ie t im ą p riim a ne v isi, b e t did elė g a u s y bė; t a č ia u rin k tin ių k r ik š č io n ių p a ly g in a m a i n ėra d a u g. P a b r ė ž tin a , k a d iš šio te k s to n e g a lim a iš v e sti, b ū k p a s m e rk tų b u s d a u g ia u , n egu iš g a n y tų .

Turinys

Mt 22,15-23 Dievas

ir

119

ciesorius

15Tuom3t, nuėję, fariziejai tarėsi, kaip jį sugautų kalboje. 16Ir nusiunčia pas jį savo mokinius kartu su erodininkais, sakydami: ((Mokytojau, žinome, kad esi tiesakalbis ir mokai Dievo kelio tiesoje, ir į nė vieną neatsižiuri, nes neatsižvelgi į žmonių veidus. 17Pasakyk tad mums, kaip tau atrodo: valia m o kėti ciesoriui mokestį, ar ne? lsJėzus gi, žinodamas jų klastingumą, tarė : «Kam gundote mane, veidmainiai?! 19Parodykite man mokesčio pinigą. » O jie atnešė jam denarą. 20Ir jis taria jiems: « Kieno yra šitas atvaizdas ir įrašas? » 21Jam sako: «Ciesoriaus. » Tuomet jis taria jiems: «Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui ir, kas Dievo, Dievui. » 22Tai girdėdami, jie stebėjosi ir, palikę jį, nuėjo sau. M irusiųjįį

prisikėlimas

23Tą pačią dieną prisiartino prie jo sadukiejai, kurie sako, kad nesą 16 F a r iz ie ja i, su sirin k ę, ta rė si, k a ip g a lė tų a p k a ltin ti J ė z ų ir j į p a s m e rk ti. N u ta rė p a s ių s ti k a i k u riu o s iš s a v o m o k in ių , k a d š ie ji įv a iria is k la u sim a is b a n d y tų j į iš p ro v o k u o ti, s u k o m p r o m itu o ti ir a p k a ltin ti. “ F a r iz ie ja i p a s ite lk ia sau d a r ir ero d in in k u s. Š ie ji b u v o v a ld o v o E ro d o š a lin in k a i. P o litik o je jie b u v o p a la n k ū s R o m o s v a ld ž ia i, o re lig ijo je lin k ę į lib e ra liz m ą , a rtim i sa d u k ie ja m s. F a r iz ie ja i p a s ik v ie tė e ro d in in k u s, k a d jie e v e n tu a lia i b ū tų liu d in in k a i ir k a lt in t o ja i p a s ro m ėn u s, je i J ėzu s p a s is a k y tų k ą p rieš v a ld ž ią . M at, jie b u v o a p sisp re n d ę ja m s t a t y t i p a v o jin g ą k la u s im ą a p ie m o k e sčių m o k ė jim ą . S ie k d a m i iš p ro v o k u o ti, fa r iz ie jų a ts to v a i p r a b y la į J ėzų , j į g ird a m i bei p rip a ž in d a m i, jo g jiis la ik ą s is tie so s ir ją te igią s, n e a ts iž v e lg d a m a s į asm en is ir n e p a ta ik a u d a m a s n iek a m . Jie to d ėl tik is i, k a d jis d rą sia i ir tie s ia i a ts a k y s ir į jų k la u sim ą , k u r į re n gia si s t a t y t i. 1,Jie k la u sia: A r v a l i a , t .y . a r re ik ia , ar p r iv a lu m o k ė ti ciesoriuiR o m o s im p e ra to riu i n u s ta ty tu s m o k esčiu s? K la u s im a s b u v o tik r a i k la stin g a s. A tr o d ė , k a d J ėzu s, a ts a k y d a m a s į š į k la u s im ą , n e išv e n g ia m a i p a s ta ty s ią s s a v e į p a v o jin g ą p a d ė tį. J ei a ts a k y s : « T a ip », ž y d a i a p a k ltin s j į e sa n t ro m ė n ų š a lin in k ą , ir ta u to s iš d a v ik ą . J e i a ts a k y s : «N e», ero d in in k a i a p k a ltin s k a ip m a ištin in k ą p rieš v a ld ž io s įs ta ty m u s . 18 Jėzu s žin o k la u sim o k la s tin g u m ą . T o d ė l p rieš a ts a k y d a m a s , p rik iša fa rizie ja m s jų v e id m a in išk u m ą . M a t, k a i jie j į g iria , sie k ia p a s t a t y t i ja m p in k les, s t a t y d a m i k la s tin g ą k la u sim ą . i 9-2°X a d a ts a k y t ų į k la u sim ą , J ėzu s p ap ra šo p a r o d y ti ja m p in ig ą . Jie ja m p a d a v ė d en a rą . T a i b u v o ro m ė n ų p in ig as, a ta tin k ą s dien os u ž d a r b į /Mt 20,2/. P a ė m ę s s id a b rin į p in ig ą , a n t k u rio a ts p a u s ta s im p era to ria u s T ib e r ija u s a tv a iz d a s ir įrašas: « T ib e riu s caesar, d iv i A u g u s ti filiu s », Jėzu s p ak lau sė : K ie n o šis a tv a iz d a s ir įrašas? » F a r iz ie ja i b u v o p r iv e r s ti a ts a k y ti, jo g ta i y r a cieso riau s. T u o m e t J ėzu s jie m s p areišk ė , jo g y r a p r iv a lu a tid u o ti cieso riui, k a s y r a ciesoriau s; k a ip iš k ito s p u sės ly g ia i y r a p riv a lu a tid u o ti D ie v u i, k a s y r a D ie v o . 21J ėzu s t a ig i a ts a k ė ta ip , k a d n ei ž y d a i g a lė jo k ą ja m p rik iš ti, n ei ro m ėn ai k u o a p k a ltin ti. J is a išk ia i n u ro d ė, jo g k ie k v ie n a s tu r i d v e jo p ą p rie v o lę d v e jo p a i v a ld ž ia i-ž e m iš k a i ir d ie v iš k a i. Ž y d a i p r iv a lė jo m o k ė ti m o k e s tį š v e n ty k la i, b e t jie tu r ė jo d u o ti d u o k lę ir R o m o s im p e ra to riu i, k u rio v a ld ž ią , n o rėd a m i ar n en o rėd am i, tu r ė jo p rip a ž in ti ir p rip a ž in o /Jon 19,15/. 22 F a r iz ie ja i ir e ro d in in k a i s te b ė jo s i J ėza u s su g e b ė jim u a ts a k y t i į k la u sim ą ta ip , k a d jie n e g a lė jo ja m n iek o p rik iš ti. T o d ė l, p a lik ė jį, n u ėjo sau. 23F a r iz ie ja m s n ep asise k u s p a s t a t y t i į p in k les J ė z ų , b a n d ė t a i p a d a r y ti s a d u k ie ja i. D a r t ą p a č ią d ie n ą jie a tė jo p a s J ėzų , p a s ir y ž ę p a s t a t y t i ja m k la u sim ą , k u riu o tik ė jo s i p a s ta ty s ią j į į k e b lią p a d ė tį. S a d u k ie ja i n e tik ė jo į k ū n ų p risik ė lim ą . T a ig i s u g a lv o jo k la u s ti J ė z ų k a ip t ik a p ie p ris ik ė lim ą , s ie k ia n t p a r o d y ti, jo g e są ju o k in g a t ik ė ti į k ū n ų p risik ė lim ą .

Turinys

Mt 22,23-34

120

prisikėlimo, ir jį klausė, 24sakydami: «Mokytojau, Mozė sako: — Jei kas mirtų bevaikis, teveda jo žmoną jo brolis ir tepažadina savo broliui palikuonių. — 25Buvo gi pas mus septyni broliai. Pirmasis, vedęs, mirė ir, neturėdamas vaikų, savo žmoną paliko savo broliui. 26Panašiai ir antras, ir trečias iki septintojo. 270 paskiausiai numirė ta moteris. ^Taigi, prisikėlime, kurio iš septynių ji bus žmona? Juk visi ją turėjo! » 2B0 , atsakydamas, Jėzus jiems tarė: « Klystate, nežinodami Raštų, nei Dievo galybės. 30Mat, prisikėlime nei vedama, nei tekama, bet yra kaip Dievo angelai danguje. 310 apie mirusiųjų prisikėlimą, ar neskaitėte, ką Dievas jums pasakė, tardamas: 32— Aš esu Abraomo Dievas, ir Izaoko Dievas, ir Jokūbo Dievas — ? Dievas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų! » 33Tai girdėdamos, minios stebėjosi jo mokslu. Didžiausias

įsakymas

340 fariziejai, išgirdę, kad jis uždarė burną sadukiejams, susirinko 24S a v o k la u s im ą s a d u k ie ja i re m ia L e v ir a to įs t a t y m u / A t Į 25,5-6/, p a g a l k u rį, je i m ir št a v y r a s n e p a lik ę s v a ik ų , t a i n a šlę p riv a lo v e s t i m iru sio jo brolis, k a d m iru sia ja m p a ž a d in tų įp ėd in į. B ū te n t, p rim a sis n ašlės pagim d ytąsis^ sūn us a ts to v a u d a v o m ir u s isjo b ro lio šeim ą ir p a v e ld ė d a v o jo p a lik im ą . Š is įs ta ty m a s v e ik ė ne t ik p a s ž y d u s , b e t ir k itu o s e R y t ų k r a š tu o se, la id u o ja n t šeim ų tę s tin u m ą . 25-28Ž y d a i, iš s k y ru s sa d u k ie ju s, tik ė jo , k a d a m žin a sis g y v e n im a s b ūsiąs to b u la žem išk o g y v e n im o tą s a . S a d u k ie ja i n e tik ė jo į k ū n ų p risik ė lim ą . J ie la ik e a b su rd iš k a t ik ė ti į b ū sim ą g y v e n im ą , p r ile id ž ia n t k ū n ų p ris ik ė lim ą . Š ią s a v o te z ę jie p a a iš k in a ir p a g rin d ž ia p a v y z d ž iu ap ie 7 b ro liu s ir v ie n ą žm o n ą , k u rią v is i 7 b u v o v e d ę . J e i b ū tų p risik ė lim a s, k u rio žm o n a a n a m o te ris tu r ė tų b ū t i a m ž in y b ė je ? 29-3o jg ZUs a ts a k o sa d u k ie ja m s , n u ro d y d a m a s, jo g ž y d a i n eteisin g a i s u p ra n ta R a š tą a p ie a m ž in ą jį g y v e n im ą ; o s a d u k ie ja i n eišm an o , k a d D ie v u i y r a g a lim a , k a s ž m o g u i a tro d o n eįm a n o m a . J is p a b r ė ž ia , k a d d a n g au s g y v e n im a s b u s ne k ū n in is, k o k į žem ė je g y v e n a m e ; o d v a s in is, k o k į g y v e n a a n g e la i d a n g u je . K ū n ų p risik ė lim a s būsiąs, b e t p ris ik ė lu s ie ji k ū n a i n eb u s, k a ip ju o s žem ėje tu rim e, o p a k e is ti, g a rb in g i, k o k į tu r ė jo p risik ėlęs K r is tu s /P ily p 3,21; 1 K o r 15,35-51/. P a s te b ė tin a , k a d , p rim in d a m a s d a n ga u s a n g elu s, J ėzu s p rim in ė sa d u k ie ja m s a n tr ą jų k la id ą , k u ri lie tė an gelus. M a t, jie n eigė a n g e lų b u v im ą /A p D 23,8/. 31-32K a d m iru sieji g y v e n a J ėzu s į r odo iš š v . R a š to , citu o d a m a s Iš 3,6 žo d žiu s, k u ria is D ie v a s a p s ire iš k ia M ozei, ta rd a m a s : « A š esu A b ra o m o D i e v a s . . . » Š is a p reišk im a s įv y k o ir šie ž o d ž ia i b u v o p a s a k y ti, k a i p a tr ia r ch a i A b ra o m a s , Iz a o k a s ir J o k ū b a s sen a i ja u b u v o m irę. Ir v is d ė l to D ie v a s M ozei sakė: « A š esu A b ra o m o D :.evas. . . » V a d in a s i, A b ra o m a s ir k iti p a tr ia rc h a i ir M ozės la ik a is b u v o g y v i ; k ita ip D ie v a s b ū t ų sakęs: « A š esu b u v u s ių jų jū s ų p a tr ia rc h ų D i e v a s ». O je i p o m irtie s ž m o gu s lie k a g y v a s siela, t a i s a v u la ik u t u r i b ū ti ir k ū n ų p risik ė lim a s, nes žm o gu s d a n g a u s la im e p iln a i ga lės d ž ia u g tis , tik: k a i b u s p iln a s s a v o p rig im ty je , b ū te n t, su k ū n u ir s iela /2M ak 12,44/. 34T a r p fa r iz ie jų ir s a d u k ie jų n e b u v o p rie te lišk u m o . T a ig i fa rizie ja i, išgird ę, k a d J ėzu s sa v o a ts a k y m u u ž d a rė sa d u k ie ja m s b u rn ą , ir jie b u v o p riv e r s i p a s iš a lin ti, ja u tė ta m t ik r ą p a s ite n k in im ą . T a č ia u iš s a v o p usės g a lv o jo ir p la n a v o , k a ip g a lė tų J ė z ų a p k a ltin ti, p a s iro d y d a m i gu d resn i u ž sa d u k ie ju s . T o d ė l su sirin k o ir ta rė si, k a ip g a lė tų iš p r o v o k u o ti ir a p k a lt in t i J ėzų . P a s te b ė tin a , k a d k a i k u rie k o d e k s a i te k s t ą p a d u o d a k ie k s k irtin g a i. G ra ik išk a m e te k s te v ie to j « e p i to a u to », s k a ito « e p i to a u t o n ». Iš v e rtu s : vdeton « su sirin ko d ra u g ėn », s k a ito « su sirin ko p a s j i », t .y . p as Jėzų . P irm a sis s k a ity m a s y r a p atik im e sn is.

Turinys

Mt 22,32-44

121

draugėn; 35ir vienas iš jų, Įstatymo mokytojas, klausė jį, gundydamas: 36«Mokytojau, kuris įsakymas yra didžiausias Įstatyme?)) 370 jis jam tarė: «Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, ir visa savo siela, ir visu savo protu. 38Šis yra didžiausias ir pirmasis įsakymas. 890 antrasis, šiajam panašus: — Mylėsi savo artimą, kaip pats save. — 40Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai. » Mesijas

ir Do v i d a s

410 fariziejams tebesant susirinkus, Jėzus juos klausė, 42sakydamas: « K ą jus manote apie Kristų? Kieno jis yra sūnus? « Jie jam taria: «Dovido. » 43Jis jiems sako: « Kaip taigi Dovidas, Dvasios įkvėptas, jį vadina Viešpačiu, sakydamas: — Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, kol aš padėsiu tavo priešus pakoju po tavo kojomis. — 45Jei tad Dovidas jį vadina Viešpačiu, kaip jis yra jo sūnus? » 46Ir nė vienas negalėjo jam atsakyti nė žodžio, nei kas nors nuo tos dienos drįso daugiau jį klausti.

35P a s ita rę , fa r iz ie ja i įg a lio jo v ie n ą iš Į s ta ty m o m o k y to jų b e i R a š to ž in o v ų , k a d p a k la u s in ė t ų J ė z ų apie Į s ta ty m ą . J i e tik ė jo s i, jo g g a l b u s g a lim a s u la u k ti a ts a k y m ų , d ėl k u rių g a lė tų b ū ti a p k a ltin ta s k a ip m a ištin in k a s p rieš Įs ta ty m ą . 35R a b in a i p ris k a ič iu o d a v o 613 įs a k y m ų Įs ta ty m e , b e t ne v is u s jų la ik ė ly g ia i s v a rb ia is . T o d ė l Įs ta ty m o m o k y to ja s k la u sė J ėzų , k u ris jo n u o m on e esąs s v a rb ia u s ia s įs a k y m a s Į s ta ty m e . 37J ėzu s, n esileisd a m a s į p la te sn iu s a išk in im u s, tie s ia i a ts a k ė į p a s t a t y t ą k la u sim ą , citu o d a m a s R a š to ž o d žiu s /A t Į 6,4-5/: « M y lė si V ie š p a tį, sav o D ie v ą v is a š ird im i. . . », t .y , viso m is fizin ėm is ir d v a sin ėm is ga lio m is. V a d in asi, p a ts s v a rb ia u s ia s įs a k y m a s y r a m y lė ti D ie v ą viso m is ga lio m is. 39J ėzu s d a r p rid u ria , jo g a n tra s is s v a rb o s a tž v ilg iu įs a k y m a s y ra -m y lė ti a rtim ą , k a ip p a ts s a v e /K u n 19,18/. 4 “D ie v o ir a rtim o m eile re m ia si v is i k it i įs a k y m a i . Š ie du įs a k y m a i y r a ta r tu m ša ltin is ir sin te zė v is o to , k ą D ie v a s y r a a p reišk ę s p er p ra n a šu s, ir k o jis r e ik a la u ja Savo Įs ta ty m u . “ -42J ė z u i a ts a k iu s į k la u sim ą , fa r iz ie ja i, m a ty t , n e g a lė d a m i n iek o ja m p rik š ti, ty lė jo . T u o m e t jis ėm ė ju o s k la u s in ė ti. J is klau sė: k ą jie m a n ą a p ie M esiją, ap ie jo ž e m iš k ą kilm ę? J ie a ts a k ė , k a d M esijas b ū sią s D o v id o ain is. 43-45iš e id a m a s iš fa r iz ie jų d u o to a ts a k y m o , J ėzu s s ta to d a r a n tr ą k la u sim ą, c itu o d a m a s P sa lm ė s 110 ,2 žo d žiu s: je i M esija s D o v id o ain is, k o k iu ta d b ū d u p a ts D o v id a s , r a š y d a m a s D ie v o įk v ė p im u , P s a lm ė je apie j į k a lb a k a ip apie sa v o V ie šp a tį? F a r iz ie ja i n e p a jė g ė į ši k la u s im ą a ts a k y t i. B e t a tsakym .as lengv v ai s u v o k ia m a s , je i p rile id žia m e , k a d M e s ija s y r a D ie v o S ū n u s, ta p ę s ž m o g u m i ir te is in ia i p rip a ž įs ta m a s k a ip D o v id o a in is. Š iu o J ėzu s a išk ia i d u o d a su p ra sti, k a d R a š to ž in o v a i n e s u p ra n ta p ra n a š y sč ių , n e te is in g a i ja s a išk in a . 4CT a ip J ėzu s u ž d a rė b u rn ą ne t i k sa d u k ie ja m s , b e t ir fa r iz ie ja m s . N ie k a s to lia u n ed rįso j į k la u s ti, n ei su ju o g in č y tis .

Turinys

122

Mt 23,1-12

6. Jėzus sm erkia fariziejų veidm ainiškum ą 23. ^Tuomet Jėzus kalbėjo minioms ir savo mokiniams, Sakydamas: «Ant Mozės katedros atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai. 3Taigi visa, ką jie jums sakytų, darykite ir laikykite, bet nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie sako, bet nedaro. 4Jie suriša sunkias bei vargiai panešamas naštas ir jas užkrauna ant žmonių pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. 5Visus savo darbus jie daro, kad žmonėms pasirodytų. Jie pasiplatina tad krepšelius ir pasiilgina kutus; “mėgsta pirmas vietas pokyliuose bei pirmas kėdes sinagogose; 'pasveikinimus aikštėse ir būti žmonių v adinami «rabi». 8Jūs gi nesivadinkite «rabi», nes jūsų Mokytojas yra vienas, o jūs visi esate broliai. 9Ir nė vieno nevadinkite ant žemės savo tėvu, nes vienas yra jūsų Tėvas-dangiškasis. 10Nė mokytojais nesivadinkite, nes vienas yra jūsų Mokytojas-Kristus . nO jūsų didžiausiasis tebūnie jūsų tarnas. 12K uris gi save aukštintų, bus pažemintas; ir kuris pasižemintų, bus išaukštintas. » 23,1E v a n g e lis ta s p a d u o d a eilę g r ie ž t ų J ėzau s p a s is a k y m ų p rieš R a š to žin o v u s ir fa rizie ju s . J ie d ė jo si R a š to m o k y to ja is , sa u g o to ja is ir Įs ta ty m o v y k d y to ja is , b e t tik ru m o je b u v o v e id m a in ia i, s a v a n a u d ž ia i, g a rb ė tro šk o s, a k li ta u to s v a d a i. '- “K a lb ė d a m as m in iai ir m o k in iam s, J ėzu s p a s te b i, k a d R a š to ž in o v a i ir fa r i z ie ja i y r a te is ė ti ta u to s m o k y to ja i. Š ią te isę jie p a v e ld ė jo iš M ozės. M at, M ozė p a tv a r k ė ir p a s k y rė , k a s ru rė jo m o k y ti ir v y k d y t i Į s t a ty m ą /Iš 18,24/. K a d a n g i R a š to ž in o v a i ynu te is ė ti m o k y to ja i, to d ė l re ik ia jų k la u s y ti. T a č ia u čia p a t J ėzu s p rid u ria , įs p ė d a m a s n e s e k ti jų p a v y z d ž iu , ir p a b r ė ž ia , k a d jie, tiesa , m o ko te is in g a i, b e t p a t y s nevy^kdo to , k ą m oko. 4R a š to ž in o v a i ir fa riz ie ja i, b ijo d a m i p ra s iž e n g ti Į s ta ty m u i, p aisė n et m a žia u s ių sm u lk m en ų , s ta tė įv a iria u s ių re ik a la v im ų , k u rie b u v o su n k ia i b e jv y k d o m i. B e t patj/s v is o to n e v y k d ė , s u ra sd a m i sau įv a ir ia u s ių p a s ite isin im ų /A p D 15,10 ; K o l. 2,2ė-23/. 5 F a r iz ie ja i išo rin iai sten g ė si p a s iro d y ti esą to b u li, d arė gera , b e t v isa t a i ne iš m eilės D ie v u i, o iš noro būti. žm o n ių g iria m i ir g e rb ia m i. “K a d iš s isk irtų iš k itų , fa r iz ie ja i n a u d o d a v o p la te sn iu s m a ld o s k rep še lius ir d ė v ė d a v o ilge sn iu s p ri e a p s ia u s tų k u tu s. Tuo si e k ė a tk r e ip ti į s a v e d ėm esį, k a d v is i ju o s m a ty t ų ir s te b ė tų s i jų m a ld in g u m u ir ištik im u m u Į s ta ty m u i. M in im i k rep šelia i-fila k te ric.-b u v o o d in ia i k rep šelia i, į k u riu o s b ū d a v o d e d a m a ir k u riu o se b ū d a v o la ik o m a iš tra u k o s iš M ozės k n y g ų . Š iu o s krep šeliu s p a m a ld ū s ž y d a i, b e sim e lsd am i, u ž s id e d a a n t k a k to s ir a n t k a irė s ra n k o s, k a d ne t ik v id in i a i, b e t ir išo rin ia i tu r ė tų p rieš ak is D ie v o Į s t a ty m ą , k a ip t a i b u v o įs a k ę s p a ts M ozė /Iš 13 ,1-10 ; A t Į 6,4-9/. K a d n u o la t p risim in tų D ie v o Įs ta ty m ą , M ozė d a r b u v o įsak ęs p rie a p sia u sto tu r ė ti p rik a b in tu s k u tu s . J ie b ū d a v e p rik a b in a m i p rie p lo sč ia u s k a m p ų /S k 15,37-44/. " -'T o lia u Jėzu s p rik iš a fa r iz ie ja m s jų išd id u m ą b ei g a rb ė s tro šk im ą . M a t, jie m ie lai u ž im d a v o g a rb ė s v ie t a s sve čiu o se; re ik a la u d a v o p irm ų k ė d žių sin ago gose; viešu o se p a siro d y m u o se n o rėd a v o b ū t i s v e ik in a m i ir v a d in a m i « ra b i » titu lu . R a b i- m ū s i š k e i « m a n o m o k y to ja u ». "-“ S m e rk d a m a s fa r iz ie jų išd id u m ą b e i g a rb ė s iešk o jim ą , Jėzu s įs p ė ja s a v o m o k in iu s, k a d jie n e s ie k tų ir n e s is a v in tų g a rb ė s t itu lų . Jie n e tu r i v a d in tis m o k y to ja is ar tė v a is , n es v ie n a s y r a tik r a s is M o k y to ja s -K r is tu s , ir v ie n a s y r a tik ra s is v is ų T ė v a s -D ie v a s : d a n g išk a sis T ė v a s ; o jie v is i ta rp e sa v ęs y r a b ro lia i, v a d in a s i, ly g ū s . u -12K r is tu s d a r įs p ė ja s a v o m o kin iu s, k a d jie ne t i k n e s ie k tų ga rb ės, b e t, p rie šin ga i, v e r č ia u m y lė tų ir b ra n g in tų n u siže m in im ą . J ėzu s p a b rė ž ia , jo g jo B a ž n y č io je p irm o s v ie to s su te ik ia m o s ne a sm en iu i p a g e r b ti, b e t b ro lia m s ta rn a u ti; ir v a ld ž ia d u o d a m a , ne k a d v ie š p a ta u tų , b e t k a d t a r n a u tų . T a ip k a d , je i k a s B a ž n y č io je s ie k tų ga rb ės, jo s n u sto s D ie v o a kyse; ir, p riešin ga i, je i k a s s a v e la ik y tų n e v e r tu ir n ereik šm in gu , bu s D ie v o įv e rtin ta s .

Turinys

Mt 23,13-22

123

7. G rąsym ai fariziejam s ir Rašto žinovam s 13«Vargas gi jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kad užsklendžiate žmonėms dangaus karalystę ; juk jus neįeinate, nei leidžiate įeiti tiems, kurie norėtų įeiti. 14Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie ryjate našlių namus ir nuduodate kalbą ilgas maldas. Jums tad teks rūstesnis teismas. 15Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie jurą ir žemyną perkeliaujate, kad laimėtumėte vieną naujatikį ; ir, kai toks tampa, jį padarote dvigubai, negu jus patys, pragaro vaiku. 16Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: — Jei kas šventykla prisiektų, negalioja; bet jei kas šventyklos auksu prisiektų, yra įpareigotas. — 17Paiki ir akli! Kas yra svarbiau: auksas ar šventykla, kuri p ašv e nčia auksą? 18Ir: — Jei kas prisiektų altoriumi, negalioja; bet jei kas prisiektų auka, kuri yra ant jo, yra įpareigotas. — 19A kli! Kas yra svarbiau: auka, ar altorius, kuris pašvenčia auką? 20Juk kas prisiekia altoriumi, tuo pačiu prisiekia ir tuo, kas yra ant jo. 21Ir kas prisiekia šventykla, ja prisiekia ir tuo, kuris joje gyvena. 22Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kas ant jo sėdi. » “ E v a n g e lis ta s p ra d e d a eilę s k a u d ž ių J ėzau s p a s a k y t ų p rie k a iš tų R a š to ž in o v a m s ir fa rizie ja m s . P ir m u o ju p rie k a iš tu J ėzu s k a ltin a fa rizie ju s , k a d jie , n ors d e d a si esą d v a sio s v a d a i, b e t, u ž u o t a tid a rę žm o n ėm s d u ris į d an gų , ja s u ž tre n k ia . M a t, jie ta ip g r ie ž ta i a išk in o Į s t a ty m ą ir iš jo v e d ė to k ią d a u g y b ę įs a k y m ų b ei re ik a la v im ų , k a d ju o s v is u s u ž la ik y t i b u v o b e v e ik n eįm a n o m a . Taigi to k iu Įs ta ty m o a išk in im u fa r iz ie ja i iš g a n y m ą žm o n ėm s d a rė su n k ia i p a s ie k ia m a , o tu o p a čiu , u ž u o t a tid a r y t i d a n g au s k a ra ly s tė s d u ris, J a s p r a k tiš k a i la ik ė u ž s k lę s ta s. 14Š io s e ilu tė s d a u g e ly je k o d e k sų n ėra. T e k s to k r it ik a i m an o , k a d ši e ilu tė b u v o įt e r p t a M ato e v a n g e lijo je , p a im a n t ją iš M o rk au s e v a n g e lijo s /M k 12,40/. K a ip b e b ū tų , v is t ie k t a i y r a K r is ta u s ž o d žia i. J ėzu s p rik iša fa r iz ie ja m s n e g a ile s tin g u m ą ir n e teisin g u m ą n ašlių a tž v ilg iu , o t a ip p a t v e id m a in iš k u m ą b ei s to k ą n u o šird u m o m a ld o je . U ž v is a t a i jie tu rė s a t s a k y ti D ie v o teism e. 15J ėzu s d a r p rik iša R a š to žin o v a m s ir fa r iz ie ja m s p e rd ė tą jų uolu m ą, ie š k a n t p ro z e litų . Jie d arė v is a , k a d t i k su ra stų k u r n ors ir a tv e r s tų v ie n ą ar a n trą p a g o n į į ž y d ų tik ė jim ą . T a č ia u šis jų u o lu m a s b u v o t i k p a v ir šu tin išk as. P irm o je eilėje jie rū p in d a v o s i a ts iv e r tu s į p a g o n į a p ip ia u s ty ti, t .y . išo rin iai p a d a r y t i ž y d ą , b e t n esiste n g d a v o p ro z e litu s p e ra u k lė ti, įd ie g ia n t jiem s tik r ą Įs ta ty m o d v a sią . A ts it ik d a v o ta ig i, k a d a ts iv e r tu s ie ji ne t ik n e a tsiž a d ė d a v o s a v o p a g o n iš k ų s ilp n y b ių b e i y d ų , b e t d a r p a s is a v in d a v o iš fa r iz ie jų jų v e id m a in iš k u m ą b ei n en u o šird u m ą, ta p d a m i to k iu b ū d u d v ig u b a i b lo gesn i, n egu b u v o b u v ę . — P r a g a r o v a i k a i — sem itizm as: p ra g a ru i p rik la u są , p ra g a ru i ta r n a u ją žm o n ės. ^ 16-22G a lia u s ia i J ėzu s p rik iš a fa r iz ie ja m s j ų s u k tu m ą , a išk in a n t b e i v e r t in a n t p rie sa ik a s. P a g a l R a š to žin o v u s p rie sa ik a tu r ė jo b ū ti d a ro m a D ie v o v a rd u , k ita ip ji tu r ė jo b ū ti la ik o m a n e g a lio ja n č ia . T a ig i, je i k a s p ris ie k d a v o š v e n t y k la ar a lto riu m i, to k ią p rie sa ik ą jie la ik y d a v o n e g a lio ja n č ia . T a č ia u p rile is d a v o d v i išim tis. B ū te n t, je i k a s p ris ie k d a v o š v e n ty k lo s , a u k su a r a lto ria u s a tn a ša , to k ią p rie sa ik ą jie la ik ė g a lio ja n č ia ir įp a r e ig o ja n č ia . S u p ra n ta m a , k o d ė l jie d a rė to k ia išim tį. M a t, b u v o go b šū s, ir n o rėjo g a u ti a u k s ą b e i p a s in a u d o ti a tn a š o m is . J ėzu s sm erk ia to k ią p rie sa ik o s p r a k t ik ą b e i a išk in im ą , n u ro d y d a m a s, jo s n e lo g išk u m ą ir p a b r ė ž d a m a s , jo g v is a g a lu tin a i y r a D ie v o , o p irm o je eilėje ta i, k a s y r a p a š v ę s ta jo g a rb e i. T o d ėl, a r p risiek si š v e n ty k la , ar jo s auksu; ar p risiek si a lto riu m i, ar a u k a a n t jo, g a lu tin a i ju k p risie k i D ie v u i, ir esi įp a re ig o ta s la ik y t i p rie sa ik ą . N es š v e n t y k la y r a d a u g ia u , n eg u jo s a u k sa s, ir a lto riu s d a u g ia u , n egu a n t jo p a d ė ta a u k a . J u k š v e n t y k la ir a lto riu s p a š v e n č ia a u k s ą ir a tn a šą . Išsire isk im a s

Turinys

124

Mt 23,23-29

23« Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie duodate dešimtinę mėtų, krapų ir kmynų, o apleidote svarbesnius Įstatymo dalykus: teisingumą, gailestingumą ir ištikimumą! O reikėjo tai daryti ir anų neapleisti. 24Aklieji vadai, kurie iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį! » 25« Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie nuvalote taurės ir dubens išorę, o viduje jie yra pilni godulystės ir nesaikingumo. 26Aklasis fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, kad taptų švari ir jos išorė. » 27 «Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kad esate panašus į pabaltintus kapus, kurie išorėje, tiesa, atrodo gražus, bet viduje yra pilni mirusiųjų kaulų ir visokio n e švarumo. 28Taip ir jus-išo-

g a l i o j a - į p a r e i g o j a y r a te c h n iš k i ra b in ų v a r to ja m i term in a i. Ž o d in ia i " n e g a lio ja ,, r e ik ė tų v e r s ti « y re , n iek a s, n iek o n e re išk ia ». M ūsų a t a tin k a m i te r m in a i y ra -sa isto -n e sa isto . 23Į s t a ty m a s įp a re ig o jo k ie k v ie n ą ž y d ą , t u r in t į n u o s a v y b ę , m o k ė ti š v e n t y k la i d e šim tą d a lį gau n am o derliau s: ja v ų , v y n o , a lie ja u s ir k. / A tĮ 14,23/. F a r iz ie ja i t a č ia u iš p erd ėto u o lu m o r e ik a la v o , k a d d e šim tin ė b ū tų d u o d a m a iš k ie k v ie n o d a ly k o : n e t iš a ro m a tin ių žo lių , k a ip m ė to s , k r a p a i ir k m y n a i, k u rio s n a u d o ja m o s k a ip v a lg io p rie sk o n ia i. J ėzu s n e p e ik ia R a š to ž in o v ų ir fa r iz ie jų d ėl jų u o lu m o Į s ta ty m u i, k a s lie č ia d e šim tin ės m o k ė jim ą; b e t jis p rim e n a , k a d sa v o u o lu m ą jie t u r ė tų ro d y ti, k re ip d a m i d ė m esį ne į sm u lk m en as, o v e r č ia u į pa.grindinius d a ly k u s . J is p rik iša , k a d jie , tiesa , iš tik im a i d u o d a d e šm tin ę n e t iš įv a irių p rie sk o n ių , b e t n e p aiso b ei n e v y k d o s v a rb ių p areig ų , k u ria s u ž d e d a te isin g u m a s, g a ilestin g u m a s ir tie su m a s b e i n u o šird u m as. B ū d a m :, iš tik im i sm u lk m en o m s, tu o la b ia u jie tu r ė tų v y k d y t i e sm in iu s Įs ta ty m o re ik la v im u s. 24F a r iz ie ja i k o š d a v o gėrim ą , k a d k a rta is n e p r a r y tų k o k io n ors n e š v a ra u s v a b a lė lio , k a ip u o d a s, m o s k ita s ir k ., ir t a ip n e p a ž e is tų Į s ta ty m o , k u ris re ik a la v o v e n g t i v iso to , k a s b u v o la ik o m a s u te p ta . Iš k ito s t a č ia u p usės tie p a t y s fa r iz ie ja i la u ž y d a v o sv a rb iu s Į s ta ty m o įs a k y m u s , p ra s ižen g d a m i teisin g u m u i, s to k o d a m i g a ilestin g u m o . T a ig i jie sau g o jo si, k a d n e p r a r y tų uodo, o le n g v a i p r a r y d a v o k u p r a n u g a r į. J ėzu s čia n a u d o ja p o p u lia rų , p a ta r lin į išsireišk im ą. 25Is ta ty m a s re ik a la v o įv a ir ių a p s iv a ly m ų /Iš 19 ,10 ; K u n 12,6; 16 ,1; 17,15/. R a š to ž in o v a i ir fa r iz ie ja i m o k ė ir re ik a la v o , k a d ne t ik asm en s, k a r tą su sitep ę, a p s iv a ly t ų , b e t k a d b ū tų n u v a lo m i ir p a d a ro m i ritu a lia i š v a rū s n e t ir in d a i b e i įv a irū s v a r to ja m i ra k a n d a i. T o k ie m s a p v a ly m a m s T a lm u d e y r a s k ir ta s ištisa s s k y riu s, f a r i z ie j a i ta ig i itin u o lia i rū p in o si n e t in d ų a p v a ly m u ; jie v is a darė, k a d išo rėje p a s ir o d y tų to b u la i v y k d ą Į s t a ty m ą . J ėzu s p rik iš a jie m s jų išo rišk u m ą, k u ris lie tė ne t i k fi z in į, b e t y p a č d v a s in į g y v e n im ą . J i e rū p in o si, k a d ta u rė s ir in d a i b ū tų n u v a ly t i, b e t jie n ep aisė, k a d b ū tų t y r a b e i ^m orališkai p riim tin a ta i, k a s b ū d a v o p ila m a į ta u rę a r d e d a m a į d u b en į. Š v a r iu o s e d u b e n y se d a ž n a i jie d ė d a v o m a is tą , ar ta u rė se p ild a v o gėrim ą , k u ris n e re ta i n e te is in g a i b u v o g a u ta s ir n es a ik in g a i n a u d o ja m a s. S a ik in g u m a s v a lg y m e ir gėrim e, o ta ip p a t v a lg io ir gėrim o įs ig ijim o teis ė tu m a s y r a d a u g s v a rb ia u , n egu ta u rė s ir d u b en s išo rin is š v a ru m a s. T a č ia u ne t a ip g a lv o jo ir e lg ėsi fa rizie ja i. 26V e lt u i k a s v a ly t ų stik lo išorę, je i jo v id u s n ešv a ru s, n es n e šv a ru m a s m a ty s is iš v id a u s . V is ų p irm a ta d re ik ia iš v a ly t i s tik lą iš v id a u s, o k a i v id u s b u s š v a ru s, t a d a b u s le n g v a ir išorę n u v a ly t i. T a ip y r a ir d v a sin ia m e g y v e n im e . V is ų p irm a re ik ia iš v a ly ti v id ų -sie lą , o p a s k u i n esu n k u ir išo rė je p a s ir o d y ti š v a riu b e i teisiu . 2,-28J ei ž y d a s p risilie sd a v o p rie k a p o , b u v o la ik o m a s su te p tu /Sk 19,16/. T o d ėl, k a i žm o n ės e id a v o šv e n tė m s į J eru za lę, p ak elė se e są k a p a i b ū d a v o

Turinys

Mt 23, 28-35

125

rėje, tiesa, atrodote žmonėms teisūs, bet viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo. » 29«Vargas jums, Rašto žinovai ir fariziejai, veidmainiai, kurie statote antkapius pranašams ir puošiate teisiųjų paminklus, 30ir sakote: — Jei mes būtume buvę mūsų tėvų dienose, nebūtume buvę jų dalininkai, išliejant pranašų kraują. — 31Taip patys sau liudijate, jog esate vaikai tų, kurie užmušė pranašus. 32Ir jūs pripildykite savo tėvų saiką! ^Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs išvengsite pasmerkimo pragaran? 34Todėl štai aš siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Iš jų-užmušite ir nukryžiuosite; iš jų-plaksite savo sinagogose ir persekiosite iš miesto į miestą; 35kad taip kristų ant jūsų visas nekaltas kraujas, išlietas ant žemės, nuo teisiojo Abelio kraujo iki kraujo Barachijo sūnaus Zacha-

b a ltin a m i, k a d iš to lo b ū tų m a to m i, ir k a d m a ld in in k a i, m a ty d a m i, g a lė tų p ra e i t i p ro ju o s, iš v e n g ia n t s u s ite p i m o. Ž y d ų k a p a i a rb a tu r ė d a v o a k m e n in iu s a n tk a p iu s , a rb a b ū d a v o a p k ra u ti a k m e n im is. T o d ė l ju o s n u d a ž y t i b u v o le n g v a . K r is tu s p rik iš a fa r iz ie ja m s , k a d jie y r a ta r tu m a n ie n u d a ž y t i k a p a i-išo rė je g r a ž ia i a tro d ą , b e t v id u je p iln i n ešva ru m ų -; t a ip ir jie išo rin ia i ro d o si žm o n ėm s teisū s, o sa v o v id u je y r a p iln i v is o k io p ik to . a9R a š to ž in o v a i ir fa r iz ie ja i sten g ė si r o d y ti p a g a r b ą p ra n a ša m s ir d idiesiem s S .T . v y r a m s . Jie s ta tė jiem s a n tk a p iu s ir p riž iū rė jo jų p a m in k lu s. J ie la ik ė g y v ą jų a tm in im ą . 30 F a r iz ie ja i m ė g d a v o k r itik u o ti ta u to s v a d ų , k u rių d a u g u m a b u v o s a d u k ie ja i, e lg sen ą is to r ijo s e ig o je, y p a č d ėl jų s a n t y k ių su p ra n a ša is. J ie t v ir tin d a v o , jo g jie n ie k u b ū d u n e b ū tų ta ip p a sie lg ę su p ra n a ša is, k a ip t a i įv y k d ė a m ž ių b ė g y je ta u to s v a d a i, ju o s p e rse k io d a m i ir u žm u šd a m i. “ K r is tu s n e p e ik ia fa r iz ie jų d ėl jų ro d o m o s p a g a rb o s p ra n a ša m s, b e t jis p rim e n a , jo g jie p a t y s p r is ip a ž įsta esą a in ia i tų , k u rie žu d ė p ran ašu s; t a ig i y r a p a v e ld ė to ja i ano sen o lių p a lik im o , k u ris įim a ir p ra n a šų ž u d y m ą . 32Iš tik r ų jų , p a b r ė ž ia K r is tu s , jie n e sisk iria n uo s a v o sen olių; jie y r a to k ie p a t y s ž u d ik a i, k a ip ir jų p ro tė v ia i. J u k J ė z u i n ė ra p a s la p tis , k a d jie y r a p a s ir y ž ę j į n u ž u d y ti. T a ig i su iro n ija s k a tin a ju o s p a s iro d y ti, k a s t i k ru m o je jie y r a , b ū te n t, n ie k šin g i p e r s e k io ta ja i D ie v o sių stų jų . 33A štr ū s J ėza u s ž o d ž ia i n ėra k e ik sm a s, n ei p y k č io išsilie jim a s, o v e r čia u tiesu s fa r iz ie jų v e id m a in iš k u m o n u ro d j'm a s ir p asm e rk im a s, o d rau g e ir g a ile s tin g a s įs p ė jim a s b e i k v ie tim a s t a is y tis . J ėzu s d r a s tiš k a i ir d ra m a t iš k a i įs p ė ja fa rizie ju s , p rim in d a m a s, k a d jų v e id m a in iš k u m a s y r a to k s, jo g jis g rąso jiem s p a sm e rk im u p ra g a ra n . Jie tu r ė tų to d ė l š it a i a ts im in ti ir, a tsim in d a m i, t a is y tis , k a d iš v e n g tų p ra ga ro . 34K a ip a m ž ių b ė g y je D ie v a s siu n tė p as I z r a e lį p ra n a šu s, ta ip d a b a r J ėzu s siu n č ia p a s ž y d u s s a v o a p a š ta lu s ir m o k in iu s, k u rie a te in a p a s ju o s, k a ip N a u jo Į s t a ty m o m o k y to ja i, D ie v o a ts to v a i ir p ra n a š a i /i K o r 12,28; 2,6; E f 4 ,11/. K a ip Iz ra e lio sen o liai p erse k io jo p ra n a šu s, t a ip d a b a rtin ė s k a rto s ž y d ų v a d a i e lg sis su K r is ta u s siu n čia m a is E v a n g e lijo s sk e lb ėjais: jie ju o s p erse k io s, k a n k in s ir u ž m u š /A p P 5,40; 7,54; 12 ,1 /. 35J ėzu s d a r k a r tą įs p ė ja , jo g , a tm e s d a m i j į ir p e rse k io d a m i jo m o kin iu s, ž y d a i u ž s itr a u k ia a ts a k o m y b ę d ėl išlieto n e k a lto k r a u jo tų , k u rie b u v o D ie v o sių s ti s k e lb ti ir v y k d y t i iš g a n y m ą . K r is tu s ju n g ia s a v y je v is ą a t p irk im o d a rb ą . K r is ta u s k r a u ju je , k u rį jis y r a b e išlie ją s dėl išg a n y m o , ju n g ia s i vdsas dėl a tp irk im o išlie ta s k r a u ja s , k a ip N a u jo , ta ip ir Seno T e s t a m en to , p ra d e d a n t n uo A b e lio u ž m u šim o ir b a ig ia n t Z a c h a rijo n u ž u d y m u , k u ris b u v o p a s k u tin is iš S .T . p ra n a šų /.2Kron 19,22/. P a s te b ė tin a , jo g Z a c h a rija s čia p er k la id ą n u ro d o m a s k a ip B a r a c h ijo sūn us. T ik r u m o je jis b u v o J o ja d o s sūn us. K u r is n ors iš p e rra š in ė to jų j į su m aišė su k itu p ra n a šu Z a ch a riju , k u ris b u v o B a ra c h ijo s sūn us, ir y r a ž in o m a s k a ip v ie n a s iš d v y li k o s M a ž ų jų p ra n a šų /Zach. 1,1/.

Turinys

Mt 23,35-39 24,1-5

126

rijo, kurį užmušėte tarp šventyklos ir altoriaus. 36Iš tikrųjų, sak au jums, visa tai ateis ant šios kartos. » 37 «Jeruzale, Jeruzale! Tu, kuri žudai pranašus ir akmenimis užmuši pas tave siųstuosius! Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, ir jus nenorėjote. 3SŠtai jums paliekama tuščias jūsų namas. 39Nes, sakau jums, nuo šiol jus nebematysite manęs, kol netarsite: — Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu! — »

8. Jėzus, pranašaudam as, kalba apie paskutiniuosius įvykius Jeruzalės

sugriovimas

24. 1Išėjęs iš šventyklos, Jėzus ėjo sau. Ir priėjo jo mokiniai, kad rodytų jam šventyklos pastatus. 2Jis gi, atsiliepdamas, tarė jiems: «Ar nematote jus viso to? Iš tikrųjų, sakau jums, neliks čia akmens ant akmens, kuris nebūtų nugriautas. » 30 jam sėdint ant A lyvų kalno, prisiartino prie jo mokiniai, privačiai, tardami: «Sakyk mums, kada tai įvyks, ir koks tavo atėjimo bei pasaulio pabaigos ženklas? » 4Ir, atsakydamas, Jėzus tarė jiems: « Žiūrėkite, kad kas nesuklaidintų jūsų. 5Nes daugelis ateis mano vardu, saky-

36J ėzu s n u ro d o ir p a b r ė ž ia , jo g b a u sm ė u ž v is u s a n u o s n u sik a ltim u s, ir y p a č u ž jo n u ž u d y m ą , k ris a n t šios k a rto s ž y d ų . T a i įv y k o 70 m eta is, k a i ro m ė n a i su n aik in o J e ru za lę , s u g rio v ė š v e n t y k lą ir Izra e lio v a ik u s iš s k la idė p o p a s a u lį n e š ti v e r g ų d a lią , 3,-39S u s k a u d a m a šird im i ir su a ša ro m is a k y s e J ėzu s p ra n a š a u ja J e ru za lės su n a ik in im ą b e i tr a g iš k ą s a v o ta u to s lik im ą . J is p a b r ė ž ia , jo g iš s a v o p u sės p a d a rė v is a , k a d šio tra g iš k o lik im o b ū t ų iš v e n g ta , b e t ž y d a i n e site ik ė jo k la u s y ti, n ei jo g lo b a i p a s iv e s ti. B a u sm ė to d ė l p a sid a rė n eišv e n g ia m a , ir j i bu s b a isi. T a u to s n e iš tik im y b ė v e r čia D ie v ą a p le isti š v e n t y k l ą ir J e ru za lę , ta ip k a d j i ta p s tu š č ia , lik s s u n a ik in ta ir a p le ista , — it d y k u m a . J ū s ų n a m a s . . . G a lim a s u p ra s ti — J e ru za lė a rb a š v e n t y k l a. T ie s io g in ia i g r e ič ia u s ia i ta ik o m a š v e n ty k la i, o n etie sio g in ia i ir J e ru za le i. G a lia u s ia i J ėzu s p a b r ė ž ia , jo g ta u to s a tm e tim a s ir jo s tra g iš k a s lik im a s tęsis, k o l jie n e a tsig rę š į jį-M esiją , ir n e p rip a žin s jo to k iu v ie š a i ir išk ilm in g a i. 24,1J ėzu s p a lik o š v e n ty k lą , išeid a m a s g r e ič ia u s ia i p ro r y tin e s duris. B u v o p a v a k a r y s . J is ėjo , k a d G e tse m a n i ar B e ta n ijo je , k a ip t a i b u v o įp ra s ta , p ra le is tų n a k tį. K a i p a k ilo į A l y v ų k a ln ą , m o k in iai, a ts ig rę ž ę , žv e lg ė a tg a l į m iestą . J e ru za lė s p a s ta ta i, a u k su n u d a ž y t i b e sile id žia n č io s sau lės s p in d u lių , šešėlių žaism e, ž a v ė jo a k į ir v irp in o šird į. A p a š ta la i, s u s iža v ė ję , a tk re ip ė ir M o k y to jo d ė m esį į u ž b u r ia n tį m iesto gr o žį. G a l tu o jie siekė p a v e ik ti J ėzų , k a d p a s ig a ilė tų šio d id m g o m iesto , šios p u o šn io s š v e n ty k lo s , ap ie k u rių su n a ik in im ą jis b u v o jie m s k a lb ė ję s. 2T a č ia u J ėzu s, a tsilie p d a m a s, p a k a r to tin a i p a b r ė ž ia , jo g v is i tie p a s ta t a i ne t i k b u s su g ria u ti, b e t ta ip bu s s u n a ik in ti, k a d iš t ų d id in g ų m ū rų n e lik s a k m e n s a n t akm en s: v is a bu s iš v e rs ta , s u ly g in ta su žem e. "Įk o p ę s į k a ln ą , J ėzu s a tsisėd o ir ž iū rė jo į m iestą . P rie jo p risia rtin o k a i k u rie iš a p a š ta lų , b ū te n t, P a tr a s ir jo b ro lis A n d r ie ju s , J o n a s ir jo b ro lis J o k ū b a s /Mk 13,3/, ir v is a i p r iv a č ia i te ir a v o s i b e i p rašė, k a d jiem s p a s a k y t ų , k a d a įv y k s J eru za lės su n a ik in im a s, ir k o k s b u s ž en k la s, iš ku rio ga lės p a ž in ti, k a d a n a b a is io ji p a b a ig a y r a b e a te in a n ti. 4-5A ts a k y d a m a s , J ėzu s n u ro d o e ilę ž e n k lų , k u rie įv y k s p rieš a n ą g a lu tin ę p a b a ig ą , ir k u rie b u s p r a n o k s ta n ty s ir įs p ė ja n ty s žen k la i, k a d iš p r a -

Turinys

Mt 24,5-12

127

dami: — Aš e su^ Kristus! — Ir daugelį apgaus. 60 girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad tai įvyktų. Bet dar ne galas. 7Mat, tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę, ir bus badų, marų ir žemės drebėjimų įvairiose vietose. s0 visa tai-tik pradžia skausmų. % Tuomet paduos jus kankinimams ir jus užmuš, ir būsite dėl mano vardo visų tautų nekenčiami. 10Ir tuomet daugelis pasipiktins, vieni kitus išduos bei vieni kitų neapkęs. uKils taip pat daug klaidingų pranašų, ir jie daugelį suvedžios. 12Ir dėl niekšybių gausėjimo, meilė pas

n a š a u to ji p a b a ig a ja u a r tė ja . P ir m u o ju že n k lu a r tė ja n č io J e ru za lė s sun ai, k in im o J ėzu s n u ro d o k la id in g ų p ra n a šų p a s iro d y m ą . Jie dėsis m esijaiss k e lb sis iš g e lb ė to ja is , ir ta ip s u v e d ž io s d a u g e lį. J ėzu s ra g in a sa u g o tis to k ių k la id in g ų p ra n a šų . V isa t a i t ik r a i įv y k o . J u o za p a s F la v iju s /Bei. Iu d . 2, 258-263/ liu d ija , k a d , y p a č p ro k u ra to ria u s F e lik so la ik a is , t .y . 58-60 m ., P a le s tin o je a ts ira d o i r v e ik ė n e m a ža s u v e d ž io to jų , k u rie sk e lb ėsi esą m es ija i ir k u rs tė žm ones s u k ilti p rieš rom ėn us. 6A n tr u o ju že n k lu J ėzu s n u ro d o įv a iriu s g ą sd in im u s b ei g ą sd in a n čiu s ga n d u s ap ie k a ru s ir n eram u m u s. J ėzu s ra g in a n e išsig ą sti ir n ep a sid u o ti p a n ik a i, nes to k ie d a ly k a i v y k s t a ir y r a n eišve n g ia m i. 7 T r e č iu o ju že n k lu J ėzu s n uro do n elaim es, k u rio s s k a u d ž ia i p a lie s ir p rislėg s žm o n es. K ils k a rų , a ts ira s s u k ilim ų , b u s b ad o , m aro ir žem ės d reb ė jim ų . Is to rin ia i fa k ta i liu d ija , k a d P a le s tin o je , M. A z ijo je ir E u ro p o je a n u o m e tu , t .y . n uo 30 ik i 70 p .K r ., b u v o v is a eilė s u k ilim ų , n eram u m ų , ž u d y n ių , k a rų . T a c ita s apie š į la ik o ta r p į ta ip rašo: « T a i is to r ija p iln a į v y kių : b a isi k o v o m is, a u d rin g a s u k ilim a is, tr a g iš k a n e t ir ta ik o je ». /H isto ria 1,2/ P a č io je P a le s tin o je ta m e la ik o ta r p y je b u v o du s u k ilim a i. V ie n a s p rie v a ld y t o jo K v in t ilija u s C u m an o /48-52Į. Kitas p rieš G esija u s F lo rio 64-66/. A p ie 45 m. P a le s tin o je sia u tė d id e lias b a d a s /A p D 11,28/. M a ž d a u g tu o p a č iu m e tu R o m o je s ia u tė m a ra s /T a cita s, A n n a le s 12, 13; 13, 6-8/. B u v o ta ip p a t žem ės d re b ė jim ų M. A z ijo je , G ra ik ijo je ir I ta lijo je , k u r b u v o s u n a ik in ta P o m p ė ja . V a d in a s i, v is a v y k o , k a ip K r is tu s b u v o p ra n a š a v ęs. 9K e tv ir t u o ju žen k lu , k u ris tu rės įs p ė ti a p ie a r tė ja n č ią J eru salė s t r a g e d iją , J ėzu s n uro do k r ik š č io n ių p erse k io jim ą . J is bu s tik r a i žiau ru s ir p a sib a isė tin a s. Ir iš tik r ų jų , v is a įv y k o , k a ip J ėzu s p ra n a š iš k a i b u v o n u sak ęs. K r is ta u s se k ė ju s ž ia u ria i p e rse k io jo ž y d a i ir ro m ė n ai P a le s tin o je ir v is o je R o m o s im p e rijo je . Š is p erse k io jim a s p a r e ik a la v o d a u g a u k ų . N uo d ia k o n o S tep o n o , k u r į ž y d a i u žm u šė a k m e n in m is, ik i a p a š ta lo J o k ū b o , k u r į n u žu d ė k a ra liu s E ro d a s su im p e ra to ria u s C la u d ija u s p rita rim u /A p D 7,58; 12,1/, d a u g y b ė t ik in č ių jų b u v o p la k a m i, k a lin a m i, te isia m i ir žu d o m i. I k i 70 m e tų v is i a p a š ta la i, iš s k y ru s t i k J o n ą , m irė k a n k in ių m irtim i; o ju o s sek ė k a n č io s ir m irties keliu dėl t ik ė jim o į K r is t ų tū k s t a n č ia i k itų tik in č ių jų . įo -^ p e n k ta sis že n k la s a rtė ja n č io s b a u sm ės tu r ė jo b ū ti p a č ių k r ik š č io n ių d v a sin is silp n ė jim a s. J ėzu s įsp ė ja , jo s p e rse k io jim ų a k iv a iz d o je , k a i ku rie k ir k š č o n y s n eištesės, p a s ip ik tin s , a tk ris; a ts ir a s jų ta rp e iš d a v ik ų , o ta ip p a t ir k la id in g ų p ran ašų ; k a ip p e rse k io jim ų p a sė k o je , t a ip y p a č d ėl n e iš v e n g ia m a i b e sis k v e r b ia n č io s p a g o n išk o s d v a s io s ir g y v e n im o p a v y z d ž ių k a i k u rie k r ik š č io n y s p ra d ės p ra ra s ti g y v e n im o š v e n tu m ą , ir m e ilė D ie v u i jų šird y se im s b lėsti. Š ita s K r is ta u s p ra n a šišk a s įsp ė jim a s, d e ja , išsip ild ė. J a u P a u liu s la iš k e P ily p ie č ia m s sk u n d ėsi, sa k y d a m a s : « N es d a u gelis, a p ie k u riu o s ju m s d a ž n a i k a lb ė ja u , o d a b a r su a ša ro m is sak au , e lg ia si k a ip K r is ta u s k r y ž ia u s n ep rie telia i. J ų g a la s -p ra ž u v im a s ; jų D ie v a sp ilv a s; jų p a s id id ž ia v im a s-, d ėl ko tu r ė tų g ė d y tis; jų m in ty s n u k reip to s į žem išk u s d a ly k u s » /P ilyp 3, 18-19/.

Turinys

128

Mt 24,12-22

daugelį išblės . 130 kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas. 14Ir bus skelbiama ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas.» 15« Taigi, kai išvysite per pranašą. Danielių pasakytą sunaikinimo baisybę, stovinčią šventoje vietoje, — kas skaito, teišmano, — 16tuomet, kurie yra Judėjoje, tebėga į kalnus; 17kurie yra viršuje ant namo, tenežengia žemyn ko nors iš savo namD pasiimti; ir, kurie yra laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. 19Vargas gi nėščioms ir žindančioms anomis dienomis. 20O melskitės, kad jūsų bėgimas neįvyktų žiemą, nei subatą. 21Kadangi tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki šiolei, nei kada nors bus daugiau. 22Ir, jei anos dienos nebūtų sutrumpintos, niekas neišsigelbėtų. Bet dėl išrinktųjų anos dienos bus sutrumpintos.»

“ įs p ė ję s dėl p e rse k io jim ų i r g a lim ų a tk ritim ų , J ėzu s d rą sin a a p a šta lu s, u ž tik rin d a m a s la im ė jim ą ir išsig e lb ė jim ą tiem s, k u rie ištesės, k u rie lik s iš tik im i ik i ga lu i. “ P a g a lia u še š tu o ju žen k lu , k u ris p ra n o k s J e ru za lė s tra g e d iją , J ėzu s nu ro d o , jo g p irm v is o to E v a n g e lija bu s p a s k e lb ta v isa m e a n u o m e tin ia m e p a s a u ly je , t .y . v is o je R o m o s im p e rijo je . V a d in a s i, p irm a n eg u Iz ra e lis bu s s u n a ik in ta s į B a ž n y č ią b u s p a š a u k ti p a g o n y s , k a d p a v e ld ė tų išg a n y m o p a lik im ą , ir iš p a s k u tin ių jų ta p t ų p irm a isiais, k a ip J ėzu s ž y d u s b u v o įsp ė jęs /Mt 19,20/. 15A rtim ia u s ia s , b e ta rp is , J e ru za lės su n a ik in im o žen k la s bu s š v e n t y k lo s p a s ib a isė tin a s išn ie k in im a s, k a ip ta i p ra n a š a v o D a n ie liu s /D an 9 ,2 7 ; 1 1 ,3 1 ; 12 ,11/. Š ita i įv y k o , k a i v a d in a m ie ji z e lo ta i-fa n a tik ų grup ė-69 m. u žė m ė š v e n t y k lą ir iš žu d ė 8500 ž m o n ių , ta r ia m ų jų n e p rie te lių /Ju o zap as F la v iju s , B e ll. Iu d . 4 ,305-313/. J ėzu s p rim e n a , jo g k ie k v ie n a s , k u ris sk a ito šią D a n ie lia u s p ra im šy stę , p a m a tę s a n u o s žia u ru m u s ir a n ą š v e n ty k lo s išn iek in im ą , te ž in o , jo g J e ru za lė s s u n a ik in im a s y r a ja u čia p a t. “ J e ru za lė s su n a ik in im a s p irm o je e ilėje tu r ė jo p a lie sti J u d ė ją ir jo s g y v e n to ju s . J ėzu s įs p ė ja m o kin iu s, k a d , iš v y d ę a n u o s įv y k iu s š v e n ty k lo je , n e la u k d a m i p a s itr a u k tų į k a ln u s ir te n a i p a sislė p tų , k o l v is a įv y k s . 17-18J ėzu s įsp ė ja , jo g įv y k ia i bu s sta ig ū s, ir to d ė l n o r in tie ji išsigelb ė ti, tu ri, v is a p a lik ę , iš te n k u r b e sirastų , b ė g ti į k a ln u s . J e i k a s r a s tų s i a n t tera so s, n e tu ri n u sile isti ž e m y n į b u tą , k a d k ą n o rs p a siim tų , b e t, išo rin iais la ip ta is n u lip ęs, t e b ė g a į k a ln u s. O je i k a s r a s tų s i la u k u o se p rie d arb o , te n e g r įž t a į n am u s p a s iim ti d r a b u ž ių , b e t tie s ia i te b ė g a į k a ln u s. 19Y p a tin g ų s u n k u m ų tu rė s m o te ry s-m o tin o s, k u rio s la u k ia s i k ū d ik ių , a r k u rio s t u r i d a r m a ž y č ių , ž in d o m ų v a ik ų . J o m s bu s su n k u b ė g ti, o d ar su n k ia u k a ln u o se s la p s ty tis . 20 J ėzu s k v ie č ia m e lstis, k a d a n ie b a isū s įv y d d a i n e įv y k t ų žiem o s m e tu ar su b a to je . Ž iem os m e tu , d ėl lie ta u s ir š a lč io , su n k u b ė g ti, o d a r su n k ia u g y v e n ti, p asislėp u s, u o lų lin d yn ė se . S u b a to s g i d ie n ą ž y d a m s n e b u v o le is ta d a r y t i ilge sn ę k elio n ę. J ie m s b u v o d r a u d ž ia m a e iti to lia u k a ip 900 m e tr ų /2000 ž y d iš k ų ku bitų /. 21J ėzu s d a r p rim e n a ir p a b r ė ž ia , k a d J e ru za lė s s u n a ik in im a s bus su sijęs su s k a u d ž ia u sia is iš g y v e n im a is . P r a n a š a i, k a lb ė d a m i apie D ie v o b a u s m es, v a r to d a v o t ą p a t į išsireišk im ą, k u r į J ėzu s čia v a r to ja , b ū te n t, « bus d id elis s u s p a u d im a s » /Jer 30,7; D a n 12 ,1; A p 16,18./. J u o za p a s F la v iju s apie J e ru za lės s u g r io v im ą š ita ip rašo: « M an a tro d o , jo g v is o s v is ų ta u tų iš g y v e n to s n ela im ės e sa n čio s m a že sn ė s, n egu ž y d ų » /B ell. Iu d . P r ; 12/. 2aR o m e n ų šėlim a s b e i žia u ru m a s b u v o to k s , jo g g a lė jo v is a n u šlu o ti nuo žem ės. B e t D ie v a s sp ecia liu s a v o įsik išim u a p rib o jo š į šėlim ą, k a d išg e lb ė tų išrin k tu o siu s, t .y . k rik š čio n is . T ik r u m o je k r ik š č io n y s su sk u b o la ik u p a s iš a lin ti į U ž jo rd a n ę , ir ta ip išlik o g y v i /E us. H .E . 3, 5.3/.

Turinys

Mt 24,29-31

129

33« Tuomet, jei kas jums sakytų; — Štai Kristus čia! — arba: — Ten! — , netikėkite. 24Nes kils netikrų mesijų ir klaidingų pranašų, ir jie darys didelių ženklų ir stebuklingų veiksmų, taip kad suklaidintų, jei galima, net išrinktuosius. 25Štai aš jums iš anksto pasakiau! 26Taigi, jei jums sakytų: •— Štai jis yra tyruose! — Neišeikite. — Štai - kambariuose! — Netikėkite. 27Nes kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nuspindi iki vakarų, taip įvyks ir Žm ogaus Sū nau s atėjimas. 28Kur tik besirastų lavonas, ten susirinks ereliai. » P a s a u Ii o p a b a i g a

290 tuojau, po anų dienų suspaudimo, saulė aptems ir mėnulis nebeskleis savo spindėjimo, žvaigždės kris nuo dangaus ir dangaus galybės bus sukrėstos. 30Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ž e nklas. Ir tuomet aimanuos visos žemės giminės, ir jos išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį ant dangaus debesij su galybe ir didžia garbe. 31Jis siųs savo 23. 25J ėzu s d a r įsp ė ja , k a d J e ru za lė s s u g rio v im ą p ra n o k s ir ly d ė s ne t ik fizin ės n ela im ės, b e t ir d v a s in ia i su n k u m a i. V e ln ia s išn a u d o s šią p ro gą, ne t i k k a d g a lu tin a i p a rb lo k š tų Iz ra e lį, n et y p a č k a d p u ltų b e k y la n č ią K r is ta u s B a ž n y č ią , s u v e d ž io ja n t k r ik š č io n i s. J ėzu s ta d s k a tin a sav u o siu s, k a d , k a i v is a t a i v y k s , jie b ū tų a ty d ū s ir n e sileistų s u v e d ž io ja m i. B e to , J ėzu s p a b r ė ž ia , k a d k la id in g ie ji p ra n a ša i, v e ln io v e ik ia m i, ro d y sis tu r į a n tg a m tin ių galių : d a ry s n u o s ta b ių d a ly k ų , it b ū tų t ik r a i D ie v o sių stieji. T a ip k a d ir K ristau s s e k ė ja m s b u s p a v o ja u s b ū ti su k la id in tie m s. Jie t a čia u t u r i p a s itik ė ti D ie v u , nes D ie v a s sa v o sp ecia liu įsik išim u ga lės s u tra m d y t i v e ln io v e ik im ą ir a p s a u g o ti ju o s n uo su k la id in im o . '• -“ Š io m is e ilu tė m is ju n g ia m a J e ru za lės su g rio v im o p ra n a š y stė su p a sau lio p a b a ig o s p ra n a š y ste . K r is tu s šias d v i p ra n a š y ste s , k u rio s tu r i ta r p sa v ęs ta m tik r o p an ašu m o , ju n g ia į v ie n ą , k a d tu o b ū d u a p g a u b tų ir v ie n ą ir a n trą , v is o m s p ra n a š y stė m s b e n d ru , m ig lų rū b u , k u rio s išsisk laid o t ik fa k tu i įv y k u s . K r is ta u s a n tra s is a tė jim a s b u s n e tik ė ta s , b e t a išk u s. Jis susp in d ės k a ip ža ib a s, b e t n u šv ie s v is ą p a d a n g ę n uo r y t ų ik i v a k a rų . Jo n ereik ės e iti ie š k o ti k u r n ors į ty r u s , ar į rū m ų k a m b a riu s. J is sp in d ės v i siem s n u o d a n g au s. N e re ik ės ta ip p a t p rie jo k v ie s ti, n es sa v a im e v is i p rie jo su sirin k s, k a ip p rie la v o n o s a v a im e su sk ren d a erelia i. — « K u r b e b ū tų la v o n a s , te n su sirin k s e relia i ». — T a i p a ta rlin is išsireišk im as /Job 39,30/. J u o p a ž y m im a sp o n ta n iš k a s su siėjim a s, sa v a im in is su sirin k im a s. 29F iz in į ir d v a s in į su sp a u d im ą sek s g a m tin is su k rė tim a s, ir jis ž en k lin s ja u ne J eru za lės, b e t p a sa u lio p a b a ig ą . P ra n a š iš k o je p e r s p e k ty v o je s u g r e tin a m i du įv y k ia i, k u rie, n ors la ik u y r a to lim i, b e t esm e y r a a rtim i. K o s m in ia i su k rė tim a i p ra n a š iš k o je k a lb o je ž e n k lin a p a p r a s ta i y p a t in g ą D ie v o įs ik iš im ą b e i p a sire išk im ą is to r ijo je /Iz 13,9; 34,4; J e r 4,23-26; E z 32,7; A m 8,9/. •— D a n g a u s g a l y b e s — ga u sū s ir d id in g i d a n g a u s k ū n a i, p la n e to s b u s su k rėsto s: bu s išm u što s iš sa v o o rb itų , ta ip k a d k ris vdena a n t k ito s v is u o tin ė je k a ta s tro fo je . 30S ta ig a a n t d a n g a u s p a s iro d y s Ž m o g a u s S ū n a u s žen k la s. K o k s jis bus? G re ič ia u sia i k r y ž iu s , k u ris, tiesa , y r a K r is ta u s k a n č io s , b e t d rau g e ir jo p erg a lės ž en k la s, d u o d ąs ja m te isę v ie š p a ta u ti ir te is ti. Š ių žen k lų a k iv a iz d o je žm o n ės d a ry s a tg a ilą , a im a n u o d a m i iš su sig ra u d in im o ir iš b a im ė s /A p 1, 7; J o n 19 ,3 7 /. P a s iro d ž iu s že n k lu i, tu o ja u p a s iro d y s ir p a ts K r is tu s ein ą s a n t d eb esų . V a d in a s i, įv y k s k a ip D a n ie liu s p ra n a š a v o /D an 7, I 3- I 4 /31A n g e la i trim ito g a rsa is d u o s ž e n k lą k ū n ų p ris ik ė lim u i /i K o r 1 5 , 5 2/ ir p a s k u tin ia m teism u i. S .T . D ie v o p a siro d y m u i b e i a p sire išk im a i d a ž n a i b ū d a v o ly d im i trim ito g a rsų /Iš 19 ,16 ; Iz 2 7,13 ; E z 39,9/. T r im itų garsai s im b o liz u o ja d v a s in ę D ie v o g a lią , k u ri p rik e ls kū n u s iš n u m iru sių jų ir su rin k s v isu s K r is ta u s a k iv a iz d o je išk ilm in g a m teism u i.

9

Turinys

Mt 24,31-40 angelus su skardaus balso trimitu, ir ;ie surinks jo išrinktuosius iš keturių vėjų: nuo vieno dangaus pakraščio iki kito. » 32« Mokykitės iš figmedžio panašybes . — Kai jos šaka jau suminkštėja ir sprogsta lapai, jus žinote, jog vasara arti. “ Panašiai ir jus, kai visa tai išvysite, žinokite, kad yra arti, prie durų. MIš tikrųjų, sakau jums, jog ši karta nepraeis, kol visa tai įvyks. 35Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis. » 36« O anos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, vien tik Tėvas. 37Kaip Noės dienos, taip bus ir Žmogaus Sūnaus atėjimas . 38Kaip anomis gi dienomis prieš tvaną valgė ir gėrė, vedė ir tekėjo iki tos dienos, kurią Noė įžengė į arką, 39ir nesusivokė, kol užėjo tvanas ir visus nunešė, taip įvyks ir Žmogaus Sūnaus atėjimas. 40Tuo-

3!-34N u o p a sa u lio p a b a ig o s g r įž ta m a v ė l p rie J e ru za lė s su grio vim o . D a r k a r t ą p ra n a šišk o je p e r s p e k ty v o je s u g re tin a m i la ik u to lim i, b e t esm e a rtim i įv y k ia i. F ig o s m edis g a lė jo b ū ti že n k la s p a m a ž u a r tė ja n č io s J e ru za lės p a b a ig o s, b e t ne p a sa u lio g a lo , k u ris tu rė s p a s ir o d y ti ū m a i, k a ip ž a ib a s a n t d a n g au s. P a le s tin o je figos m edis p ra d e d a sp ro g ti k o v o m ėn es y je , k a d a te n a i v a s a r a y r a ja u a rti. Jėzus įs p ė ja a p a š ta lu s , k a d , k a i jie iš v y s v isu s a n u o s žen k lu s, tu r i žin o ti, jo g J e ru za lė s sugriovdm as ja u y r a čia p a t, ir to d ė l p riv a lo la ik u iš jo s p a siša lin ti. J ėzu s p r im y g tin a i k a r to ja , k a d J e ru za lė s su n a ik in i m as įv y k s d a r prie šios k a rto s . S6I r d a r k a r t ą J ėzu s te ig ia , k a d v is a t a i tik r a i įv y k s : t ik r a i J eru za lė bu s s u g r ia u ta , b e t ta ip p a t tik r a i ir p asaulio p a b a ig a a teis. J e ru za lė s išg rio v im a s , k a r t ą įv y k ę s fa k ta s , tu rės b ū ti liu d ijim a s ir u ž tik rin im a s, k a d ir a n tr o ji p ra n a š y stė -a p ie p a sa u lio p a b a i g ą ir a n tr ą K r is ta u s a tė jim ą -išsip ild y s. 36A p a š ta la i p rašė J ė z ų , ne t i k k a d n u r o d y tų že n k lą , b e t ta ip p a t k a d p a s a k y t ų ir la ik ą , k a d a a n a s s u n a ik i nim a s ir a n a g a lu tin ė p a b a ig a įv y k s . Ž e n k lu s J ėzu s n u sak ė, b e t la ik ą p a s a k v ti a tisisa k ė , n u ro d y d a m a s, jo g la ik a s y r a v ie n d a n g išk o jo T ė v o ž in io je, o žem ėje v is ie m s y r a ir tu r i lik ti p a s la p tis . V is a i su p ra n ta m a , ko d ė l la ik o n ė v ie n a s n e tu r i ž in o ti. M a t, la ik o ž in o jim a s , k a d a k a s įv y k s ią , ne t ik n iek o n e p ra v e rs tų , n e t b ū tų tik r a n elaim ė. J u k je i k a r ta is žm o gu s žino, k a s ir k a d a jo la u k ia , b e la u k d a m a s jis d v ig u b a i k e n č ia . P a v y z d ž iu i, p a s m e rk ta s is m irti, k o l sp ren d im a s įv y k d o m a s , iš g y v e n a n e ž m o n išk a s k a n č ia s . J e i žj^dai b ū t ų ž in o ję, k a s ju o s iš tik s J e ru za lės su g rio v im o m e tu , ir, je i jiem s b ū tų b u v ę iš a n k sto p a s a k y ta , k a d a ta i įv y k s , d a u g e lis j ų b e la u k d a m i b ū tų m irę iš b a im ės, o k a i k u rie b ū tų išėję iš p ro to . Ž o d ž ių — « n e i S ū n u s » k a i k u riu o se ko d e k su o se n ėra. J ei t a č ia u šie ž o d ž ia i y r a a u te n tišk i, t a i ju o s re ik tų s u p ra s ti ir a išk in ti ta p ra sm e, k a d k a ip D ie v o Sū n u s J ėzu s n e a b e jo tin a i ž in o jo , b e t k a ip Ž m o ga u s Sūn us, t .y . k o l g y v e n o žem ėje, tu rė jo la ik y t i p a s la p tį ir n ie k a m to n e p a s a k y ti. 37-39J ėzu s a ts is a k ė p a s a k y t i l a ik į, b e t m o k in iu s įsp ė jo , k a d v is a t a i sta ig a įv y k s , n e la u k ia n t ir n e s itik in t. T a i įv y k s , k a ip b u v o įv y k ę su tv a n u . T v a n a s iš tik o , k a i žm o n ės, n iek o n e n u ja u sd a m i, ra m ia i sau g y v e n o k a s d ie n į s a v o g y v e n im ą . P a n a š ia i b u s siu p a sa u lio p a b a ig a . J i a te is, n iek a m n iek o n e n u ja u č ia n t. 40K a d a n g i p a s k u tin ie ji įv y k ia i a te is n e tik ė ta i, to d ė l J ėzu s k v ie č ia ir r a g in a b ū ti v is a d a p asire n gu s s u t ik t i k o sm in ę, o v is ų p irm a in d iv id u a lin ę p a b a ig ą . K ie k v ie n a s v is a d a tu r i b ū t i p asire n gę s s to tis D ie v o a k iv a iz d o n , nes nė v ie n a s n e ž in o n ei d ienos, n ei v a la n d o s , k a d a V ie š p a ts p a ša u k s a m ž in y b ė n . O jis p a š a u k ia lig o n iu s, b e t ir sve ik u o siu s; sen us, b e t ir ja u nus; k a i k u riu o s jis p a s iš a u k ia n et n uo k a sd ien io d arbo.

Turinys

Mt 24,40-51 25,1-2

met du bus lauke: vienas paimamas ir vienas paliekamas; 41dvi bemalančios girnomis: viena paimama ir viena paliekama. » Ragina

rengtis

teismui

43«Budėkite tad, nes nežinote, kurią dieną jūsų Viešpats ateis. “ Supraskite gi tai, kad, jei šeimininkas žinotų, kurią nakties sargybą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų įsibrauti į savo namus. 44Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes tą valandą, ku rią nemanote, Žmogaus Sūnus ateis. » 45« Kas tad yra anas ištikimas ir sumanus tarnas, kuriam šeimininkas patikėjo savo namiškius, kad jiems duotų savo metu maisto? 46Laimingas anas tarnas, kurį sugrįžęs jo šeimininkas ras taip darantį. 47Iš tikrųjų, sakau jums, jis jam patikės visas savo gėrybes. 480 jei anas, nedoras, tarnas sakytų savo širdyje: — Mano viešpats užtrunka! — 49ir imtų mušti savo bedratarnius, o valgytų ir gertų su girtuokliais, 5°to tarno šeimininkas sugrįš dieną, kurią jis nelaukia, ir valandą, kurios nesitiki, sljį perskros pusiau ir duos jam dalį su veidmainiais. Tena i bus verksmas ir dantų griežimas. » Išmintingos

ir

paikos

mergaitės

25. ^Tuomet dangaus karalystė prilygs dešimčiai mergaičių, kurios pasiėmusios savo lempas, išėjo jaunikio pasitikti. aO penkios jų buvo “ R y tu o s e grū d u s m a ld a v o ra n k in ėm is girn o m is. O ju k ir E u ro p o je sen iau b ū d a v o v a r to ja m o s ra n k in ės girn o s. B u v o t a č ia u P a le s tin o je a n u o m et ir asilo ar m ulo s u k a m ų g irn ų /Mt 18,6/. įs p ė jim a s b ū ti p asiren gu siem s g a lio ja ly g ia i v y r a m s ir m o t e rim s. 42-43S a v o ra g in im ą b ū ti v is a d a p asire n g u s s u t ik t i p a s k u tin iu o s iu s į v y kiu s J ėzu s p a r y šk in a p a n a š y b e apie rū p e s tin g ą s a v in in k ą , k u ris, n u ja u sd a m as, k a d g a li įs ib ra u ti į n am u s v a g y s , b u d i ir n e le id ž ia jie m s įs ib ra u ti. P a n a šia i p riv a lo b u d ė ti ir k ie k v ie n a s žm o gu s, k a d a p s is a u g o tų n uo d v a s in ių p lė šik ų ir n u o g a lim o p ra ž u v im o p ra g a re . J u k n u sid ė jė lių « d a lis bus ežere, d e g a n čia m e u g n im i ir siera; o t a i yrra a n tr o ji m ir t is » /A p 21,8/. — L a ik ą ž y d a i s k a ič iu o d a v o ro m ėn ų p a p ro čiu , p a g a l k a rišk a s sa rg y b a s, k u rio s b ū d a v o k e ičia m o s k a s tr y s v a la n d o s . T a ig i iš v is o b u v o 4 d ien os ir 4 n a k tie s s a r g y b o s . P ir m o ji n a k tie s s a r g y b a p ra s id ė d a v o n uo 18 ir b a ig d a vo si 21 v a la n d ą A n tro ji-n u o 21 ik i 24. T re č io ji- n u o 24 ik i 3. K e t v ir t o ji n uo 3 ik i 6. V a g y s p a p r a s ta i įsib ra u d a v o pro kiem o ar n am o sien oje p a s id a r y tą s k y lę . T a i n e b u v o su n ku p a d a r y t i , nes sien os, y p a č k iem o , b ū d a v o s u lip d y to s iš p a p ra s to m olio. 45-51Ir d a r k ita p a n a š y b e Jėzu s ra g in a b u d ė ti ir b ū ti p asire n gu s pask u tie n ie m s įv y k ia m s . It a n a s š eim in in k a s, ku ris, tu rė d a m a s iš v y k t i, p a tik i s a v o n am u s ir n am išk iu s v ie n a m iš sa v o ta rn ų , k a d v is a p riž iū rė tų ir v i su s a p rū p in tų . D i e v a s , p a ša u k ę s ž m o g ų žem ės g y v e n im u i, ja m p a tik i bei sk iria a tlik ti k a i k u riu o s u ž d a v in iu s iš g a n y m o p lan u o se. K aip a n a s še im in in k as, g rižę s n e tik ė ta i, iš tik im ą ta r n ą a tly g in a , o n ed o rą p a sm e rk ia ir ž ia u r ia i n u b a u d ž ia , ta ip ir D ie v a s a tsin e ša į žm o n e s-sa v o ta rn u s. I š t ik im u o siu s jis a tly g in s , p a k v ie sd a m a s į d a n g au s laim ę; o n ed o ru o siu s, ku rie g y v e n im e e lg ia si ly g b ū tų t ik r i šeim in in k ai ir n e tu r ė tų a ts a k y ti p rieš t i k r ą jį Š e im in in k ą , s k a u d ž ia i n u b au s, a tm e sd a m a s n uo sa v ęs, k a d e itų p ra g a ra n , k u r y r a b aisu s b e v iltiš k u m s ir a m žin a s sk a u sm a s. — P e r s k r o s p u s i a u . . . — žia u ria u siu b ū d u n u b au s. S e n o v ė je p a g o n y s p r a k t ik u o d a v o šios rū šies žiau ru m u s: p ririšę u ž k o jų , p lė š d a v o p a s m e r k tą jį p u siau . 25-l J ėzu s p a d u o d a d a r vdeną p a n a š y b ę , k a d p a a iš k in tų ir p a r a g in tų b u d ė ti ir b ū ti v is a d a p asiren gu siem s s to ti D ie v o a k iv a izd o m nes n ežin o m e , k a d a V ie š p a ts a te is m us p a k v ie s ti a m ž in y b ė n . Panašy^bė im a m a iš ž y d ų v e s tu v ių .

Turinys

132

Mt 25,2-14

paikos ir penkios išmintingos. 3Mat, paikosios, pasiėmę savo lempas, nepasiėmė su savim aliejaus; 4išmintingosios gi pasiėmė su savo lempomis aliejaus induose. 50 jaunikiui užtrunkant, visos pradėjo snausti ir užmigo. “Vidurnaktį gi pasigirdo šauksmas: — Š tai jaunikis! Išeikite jo pasitikti! — 'Tuomet atsikėlė visos anos mergaitės ir sutvarkė savo lempas. sO paikosios sakė išmintingosioms: — Duokite mums jūsų aliejaus, nes musų lempos gęsta. — • “Išmintingosios gi atsakė, tardamos: — Kad kartais nepritruktų mums ir jums, eikite verčiau pas pardavėjus ir nusipirkite sau. — 10O joms nuėjus pirktis, atėjo jaunikis, ir, kurios buvo pasirengę, įėjo su juo į vestuves, ir durys buvo užsklęstos. “ Vėliau gi atėjo ir likusios mergaitės. Jos sakė; — Pone, pone, atidaryk mums! — 120 jis, atsiliepdamas, tarė: — Iš tikrųjų, sakau jums, aš jūsų nepažįstu. — “ Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos. » T ai e n t a i

14« Mat, bus taip , kaip anas žmogus, kuris, iškeliaudamas, pasišaukė P a s k u tin is ir išk ilm in g ia u sia s ž y d ų v e s tu v ių v e ik s m a s b ū d a v o , k a i ja u n ik is a t v y k d a v o į ja u n o sio s n am u s ir ją iš k ilm in g a i v e s d a v o s i į sa v o n am u s, k u r, p a rsiv e d u s, v y k d a v o p o k y lis. Išm in tin g o s ir p a ik o s m e rg a itės v a iz d u o ja tik in č iu o s iu s B a ž n y č io je . V ie n i y r a ap d a irū s: jie v is a d a y r a a p s irū p in ę d a n g išk o m is m a lon ėm is, ir to d ė l u ž t ik r in t a i įeis į d a n g išk ų v e s t u v ių p u o tą . K it i, d e ja , g y v e n im o m a lo n u m ų s u v e d ž io ti, k a r ta is n e te n k a d a n g išk ų m a lo n ių , ir riz ik u o ja , je i m irtis u ž k lu p tų n ee sa n t m alon ės s to v y je , p a s ilik ti u ž d a n g a u s d u rų , n e b ū ti įle is ti į d a n g išk ų v e s tu v ių d ž ia u g sm ą . 3-4A n u o m e t ž y d a i n a u d o d a v o n ed id eles m o lin es lem p u te s. J a s ž ib in d a v o a lie ju m . P a ik o s m e rg a itė s n ep ra m a tė , k a d ja u n ik is g a li v ė lu o ti, ir n ep asiėm ė a ts a rg a i in d e ly je a lie ja u s, k a ip t a i p a d a rė išm in tin go sio s. 5- 7J a u n ik is ja u n ą ją v e sd a v o si į sa v o n am u s p a p ra s ta i v a k a re ar n a k tį. M a t, į ja u n o sio s n am u s jis tu r ė d a v o v y k t i ja u sau lei n u sileid u s. O k o l n u v y k d a v o ir p a r v y k d a v o , p ra e id a v o k e lių v a la n d ų la ik a s /Teis 4,10-18; T o b 6,16; 8,19/. Š į k a r t ą ja u n ik is v y k o su ja u n a ja į s a v o n a m u s t ik apie vid u rn a k ty. B e la u k ia n t, m e rg a itės-ja u n o sio s p a m e rg ės-p ra d ė jo s n a u sti ir u ž m ig o . 8-10J a u n ik iu i b e a te in a n t, b u v o p a ž a d in to s , ir tu o ja u ėm ėsi t v a r k y t i s a v o lem p a s. P a ik io s io s p a s t e b ė jo , k a d jų lem p o s stin g a a lie ja u s. K re ip ėsi ta d į išm in tin g ą sia s, k a d jo s iš s a v o tu rim ų a ts a rg ų jo m s p a s k o lin tų . B e t šiosios a ts is a k ė d u o ti, b ijo d a m a s , k a d p a sid a lin u s, g a li p r is tig ti ir v ie n o m s ir a n tro m s. T a ig i p a ik io sio sio m s m e rg a itėm s n elik o k ito s išeities, k a ip e iti iešk o ti, k u r g a lė tų n u sip irk ti. T a č ia u , k o l n u ė jo ir su g rįžo , v is i ja u b u v o su ė ję į v id ų ir d u ry s b u v o u ž s k lę s to s . A ts im in tin a , jo g b u v o n a k tis. “ -“ P a v ė la v u s io s io s p ra šėsi įleid žia m o s, b e t n eb u v o įleisto s. K a d a n g i n e d a ly v a v o v e s tu v ių eisen o je, t a i ja u n ik is ja s p a la ik ė p aša lin ėm is, n e p rik la u s a n č io m is prie v e s t u v ių d a ly v ių . l3P a s a k ę s p a n a š y b ę , Jėzu s ir v ė l ra g in a b u d ė ti, k a d k ie k v ie n u m etu b ū tu m e p asire n g ę p riim ti D ie v o p a k v ie tim ą įe iti į d a n g išk ų v e s t u v ių p u o tą . P a n a š y b ė tu r i d a r m istin ę p ra sm ę. Jau n ik is -K ris tų s. M erga itės-žm o n ės. L e m p o s -tik ė jim a s . A li e ju s -g y v e n im o šv e n tu m a s . V e s tu v ių v a i šės-d an gau s d ž ia u g sm a s. “ J ėzu s tę s ia s a v o k a lb ą , p a s a k y d a m a s d a r k it ą p a n a š y b ę , k u ria p rim e n a ir p a r y š k in a r e ik a lą b ū ti p a sir e n gu s s to ti D ie v o a k iv a izd o m D ie v a s e lg iasi su žm o gu m i, k a ip a n a s š e im in in k a s, ku ris, p rieš iš v y k d a m a s p a tik i sa v o ta r n a m s tu r tu s, k a d jie ja is n a u d o tų si, ir, ja m s u g rįžu s, g r ą ž in tų su p a lū k a n o m is. B ū te n t, D ie v a s d u o d a k ie k v ie n a m ž m o g u i žem ės g y v e n im e su g e b ė jim ų ir m a lo n ių , k a d v is u tu o n a u d o d a m a sis p a s i e k t ų la im ė jim ų , k u riu o s a tid u o tų D ie v u i, k a i jis p a ša u k s p a s s a v e . M a t, d a n g išk o ji laim ė k ie k v ie n a m s u te ik ia m a p a g a l jo p a s ie k tu s la im ė jim u s /Ap 22,12/.

Turinys

Mt 25,14-27

133

savo tarnus ir jiems perdavė savo turtus. 15Vienam davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną, — kiekvienam pagal jo sugebėjimą. Ir i švyko. 16Čia pat gavusysis penkis talentus, nuėjęs, vertėsi jais ir p e lnė kitus penkis. 17Panašiai tas, kuris gavo du, pelnė kitus du. lsO tas, kuris gavo vieną, nuėjęs, iškasė duobę ir paslėpė savo šeimininko pinigą. » 19« O po ilgo laiko grįžta anų tarnų šeimininkas ir atsiskaito su jais. 20Ir, atėjęs tas, kuris buvo gavęs p e nkis talentus, atnešė kitus penkis, tardamas: — Pone, man davei penkis talentus, žiūrėk, kitus penkis talentus esu pelnęs! — 21Jo šeimininkas jam pasakė: — Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tave pastatysiu ant didelių. Įeik į savo pono džiaugsmą. 220 , atėjęs tas, kuris buvo gavęs du talentus, sakė: — P one, man davei du talentus, žiūrėk, aš laimėjau kitus du! — 23Jo šeimininkas jam pasakė: — Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tave pastatysiu ant didelfų, Įeik į savo še imininko džiaugsmą, 240 , atėjęs ir tas, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: — Pone, žinodamas, kad esi kietas žmogus; piaunąs, kur nešėjai, ir renkąs, kur nebarstei, 25todėl, bijodamas, nuėjęs užkasiau tavo talentą žemėje. Va, turėk, kas tavo. — 260 atsakydamas, jo ponas tarė: — Blogasis ir tingusis tarne! Žinojai, kad piaunu, kur nešėjau, ir renku, kur nebarsčiau. 27Taigi ir tu turėjai pa15T a le n ta s :s id a b rin is p in ig a s, k u ris K r is ta u s la ik a is a ta tik o 5000 d e n arų . P a n a š y b e p rim e n a m um s, jo g D ie v a s ne v isu s ž m o nes ly g ia i a p d o v a n o ja . Iš p rig im tie s žm o n ės y r a s k ir tin g i s a v o s u g eb ė jim a is. V isie m s t a čia u D ie v a s d u o d a , k i e k y r a b ū tin a ; o k ie k v ie n a m , k ie k jis y r a p a jė g u s.

16-I8D ie v a s d a u g ia u d u o d a tie m s , k u r ie y r a s u m a n ū s . M a t, žin o , k a d jie , k a ip a n ie š e im in in k o a p s u k r u s ta r n a i, tin k a m a i p a n a u d o s g a u tu s t a le n tu s ir p a sie k s d id e lių la im ė jim ų . B a ilie m s ir n e su m a n ie m s m a ž ia u d u o d a , n es žino, k a d jie y ra , k a ip a n a s š e im in in k o ta r n a s , k u ris , k a d n e tu r ė tų r ū p e sč ių , u ž k a s a g a u tą ta le n tą . “ S e im in in k a s u ž tr u n k a s v e tu r ilg ą la ik ą . P a g a lia u g rįž ta , o, su g rįžęs, p a s iš a u k ia ta r n u s ir p a r e ik a la u ja a ts is k a i ty t i iš v iso to , k ą b u v o gavę. 20-23pįrmieji d u , a tė ję , p a re išk ia , jo g g a u tu s p in ig u s le id o į a p y v a r tą ir la im ė jo a n t r a tie k . Š e im in in k a s ju o s p a g iria , jie m s p a ž a d a p a tik ė s ią s d a u g d id e s n ių t u r t ų ir p a k v ie č ia p a s sa v e į v a iše s. K ą t a i reišk ia ? V isa ta i sa k o , k a d D ie v a s k ie k v ie n ą ž m o g ų , k u ris iš tik im a i ja m t a r n a u j a žem ės g y v e n im e , s ą ž in in g a i a tlik d a m a s ja m p a tik ė ta s p a re ig a s ir s u m a n ia i išn a u d o d a m a s ja m d u o tu s su g e b ė jim u s, p a g irs, a p d o v a n o s ir p a k v ie s į d a n g išk ų v a iš ių d ž ia u g s m u . Ž em ės g ė ry b ė s y r a t i k m e n k ie k is, ly g in a n t ja s su d a n g išk o sio m is, n e s šio s y r a b e rib ė s -a p im tie s ir la ik o a tž v ilg iu . 24T re č ia sis , m a ž ia u s ia i g a v u sy s is, t a r n a s p a sie lg ė, k a ip e lg ia si d a u g e lis v is ų la ik ų ta r n ų . J is p a slė p ė , u ž k a s d a m a s žem ėje, š eim in in k o d u o tą p in ig ą . Š e im in k ą jis la ik o iš n a u d o to ju , to d ė l n e tu r i jo k io n o ro n a u d o tis jo p in ig u , k a d p a s k u i ja m g r ą ž in tų su n u o šim č ia is. V a iz d a s im a m a m s iš ū k in in k ų g y v e n im o . Ž e m v a ld ž ia i p a v e s d a v o ū k iu s d a rb in in k a m s , š ie ji a tlik d a v o d a rb u s , b e t d e rlia u s d a lį p a s iim d a v o s a v in in k a s . N u p la u tu s ja v u s su k lo d a v o a n t k lo jim o , iš k u ld a v o , b e t d a lį g rū d ų p a s iim d a v o s a v in in k a s . Iš čia p o sa k is: p la u n i, k u r n e šė ja i; re n k i, k u r n e b a rs te i. P ik tu s ir p a v y d u s t a r n a s g rą ž in a š e im in in k u i p in ig ą , b e t b e p a lū k a n ų , ir ja u č ia s i e sąs te isu s. 20-27Š e im in in k a s p rik iš a šia m ta r n u i jo n e ig ia m ą n u s ite ik im ą ir tin g in y s tę . I š n e a p y 'k a n to s š e im in in k u i jis n u s p ren d ė n e s in a u d o ti jo p in ig u . T u o la b ia u , k a d b u v o ir tin g in y s , ir b e v e lijo a ts is a k y ti rū p e s č io , le id ž ia n t į a p y v a r t ą iš p o n o g a u tą p in ig ą . K a ip a n ie m s, t aip ir š ia m š e im in in k a s b ū tų d a v ę s a tly g in im ą , ta ip k a d b ū tų la im ė ję : ir s a v in in k a s , g a u d a m a s p a lū k a n a s , ir ta r n a s , g a u d a m a s p re m iją . K ie k v ie n a s ta ig i, k u ris iš tik im a i ta r n a u j a D ie v u i, n ie k a d a n e tu r i n u o sto lių ; p rie šin g a i, v is a d a ti k laim i, n es D ie v a s a tly g in a š im te rio p a i.

Turinys

134

Mt 25,27-40

vesti mano pinigą pinigų verslininkams, kad aš, sugrįžęs, atsiimčiau, kas mano, su palūkanomis. 2SAtimkite tad iš jo talentą ir duokite tam, kuris turi dešimt talentų. 29Mat, kuris turi, tam bus duota, ir jis turės su kaupu; o, kuris neturi, iš to bus atimta ir tai, ką turi. 30Ir nenaudėlį tarną išmeskite laukan, į tamsybes, kur bus vaitojimas ir dantų griežimas.# P a sk u tin is teismas

31« O k ai Žmogaus Sūnus, ir visi angelai su juo, ateis savo garbėje, tuomet jis atsisės savo garbės soste. i2Ir susirinks priešais jį visos tautos. Ir jis atskirs vienus nuo kitų kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. “ Ir pastatys avis savo dešinėje, o ožius kairėje. 34Tuomet Karalius tars tiems, kurie iš jo dešinės: — Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite karalystę, kuri yra parengta jums nuo pasaulio sukūrimo! 35Nes buvau išalkęs, ir davėte man valgyti; buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte; buvau pakeleivis, ir mane priglaudėte; 36— nuogas, ir mane aprengėte; sirgau, ir mane aplankėte; buvau kalėjime, ir atėjote pas mane. — 37Tuomet teisieji atsakys jam, tardami: — Viešpatie, kada mes matėme tave išalkusį, ir pavalgydinome; ištroškusį, ir pagirdėme? 380 kada regėjome tave pakeleivį, ir priėmėme; ar nuogą, ir aprengėme? 39Kada gi matėme tave ligonį ar kalėjime, ir atėjome pas tave? 40Ir atsakydamas, 28-29D ie v a s d u o d a g a u sia i m a lo n ių tie m s, k u rie jo m is n au d o ja si; o iš tų , k u rie n e su g eb a ar n en o ri g a u to m is m a lo n ė m is p a s in a u d o ti, a tim a ir ta i, k ą b u v o d a v ę s. 30K a ip a n a s še im in in k a s, t a ip ir D ie v a s n e iš tik im ą ir n ed o rą ta r n ą , a tę m ė s v is a s ja m s u te ik ta s m alon es, a ts tu m ia n uo sa v ęs, ir jis a tsid u ria p ra g a ro ta m s y b ė se , k u r a m ž in a n e d a lia ir b e v iltiš k a s sk a u sm a s. 31A m ž ių ^ p a b a ig o j e J ėzu s p a s iro d y s žem ės žm o n ėm s a n trą k a rtą , b e t ja u ne k a ip Ž m o g a u s S ūn us-lien č ia n tis A tp ir k ė ja s , o k a ip v is a g a lis V a ld o v a s ir T e is ė ja s . J is p a s iro d y s v is o je sa v o g a rb ė je, a p s u p ta s a n g elų ir sėd įs k a ra liš k a m e so ste /A p D 20,11/. E v a n g e lis ta s , tik r ia u s ia i citu o d a m a s p a tie s K r is ta u s p a s a k y tu s žo d žiu s, j į v a d in a K a ra liu m ; k a i k ita is a tv e ja is J ėzu s sav e n u ro d o Ž m o g a u s Sū n a u s titu lu ; d au g k u r ta č ia u e v a n g e lijo se jis n u ro d o m a s ir D ie v o S ū n a u s titu lu . T iesa , k a ra lia u s t it u lą J ėzu s sau p risk iria , b ei p r is ip a ž įs ta esąs k a ra liu s, teism e p rieš P ilo t ą /Jon 18,37/. 32-33Į p a s k u tin į teism ją su sirin ks ir stosis p rieš J ė z ų v is a ž m o n ija j M t 10, 15; 11,2 2 .2 4 ; I 2,41-42/. Š i v is a ž m o n ių v is u m a b u s s u s k ir s ty ta į d v i g r u pes, ir a ts is to s-g e rie ji d ešin ėje, o b lo g ie ji k a irė je p u sėje. G e rieji ly g in a m i su a v im is , nes a v y s y r a ram io s ir klu sn io s. B lo g ie ji gi ly g in a m i su o žia is, nes š ie ji p a p r a s ta i y r a p ik ti ir su n k ia i s u v a ld o m i. 34G eru o siu s K r is tu s -T e is ė ja s p a k v ie s į d a n g a u s k a r a ly s tę , k a d p a v e ld ė tų d a n g išk a s g ė ry b e s, k u ria s T ėvas n uo a m ž ių p aru o šė ir p a v e ld ė ti p a šau k ė v is u s tu o s, k u rie y r a š v e n ti ir n ep e ik tin i, k u rie j į m jd i /E f 1,3-5/. 35-3“D a n g iš k a s T ė v a s p a s k y r ė ir p a ša u k ė m us p a v e ld ė ti d a n g a u s la im ę nuo p a s a u lio p ra d žio s , b e t šią la im ę m es tu rim e n u s ip e ln y ti, v y k d y d a m i E v a n g e liją , o p irm o je v ie to je p a g rin d in į Į s ta ty m o įsa k y m ą : m y lė ti v irš v is k o D ie v ą , o s a v o a rtim ą k a ip p a t y s sav e. A rtim o m eilė, v y k d o m a dėl D ie v o , įim a s a v y je v is ą D ie v o Įs ta ty m ą , ir tu o p a čiu u ž tik r in a iš g a n y m ą /Mt 22,3; Jon 13,35; i K o r 13,1-7/. 40K a d a n g i K r is t u je v is i esam e s u ju n g ti į v ie n ą M istin į K ū n ą /E t 4,1-16/, ir k a d a n g i esam e d a n g išk o jo T ė v o įsū n iai, a tp ir k ti ir įs ig y ti K r is ta u s k ra u ju /E f 1,5-7/, t a i v is i esam e b ro lia i J ė z u je . J u k Iš g a n y to ja s y r a p asa k ę s, k a d v is i tie, k u rie v y k d o d a n g išk o jo T ė v o v a lią , ja m y r a b ro lia i ir sesers /Mt 12,49-50/. O j e i 'K r i s t u s m us la ik o b ro lia is ir y r a v ie n a su m um is, b ū d a m a s M istin io K ū n o g a lv a , t a i tu o l ab iau m es sa v o ta rp e p riv a lo m e ja u s tis ir b ū ti b ro lia i ir sesers.

Turinys

Mt 25,40-46 26,1-3

135

Karalius tars jiems : — Iš tikrųjų, sakau jums, ki e k kartų tai padarėte vienam iš šių pačių mažiausiųjų mano brolių, man padarėte. — “ Tuomet tars ir tiems, kurie iš kairės: — Eikite šalin nuo manęs jūs prakeiktieji, į amžinąją ugnį, prirengtą velniui ir jo angelams! 43Nes buvau išalkęs, ir manęs nepavalgydinote; buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte; 43buvau pakeleivis, ir manęs nepriėmėte; — nuogas, ir manęs neaprengėte; — ligonis ir kalėjime, ir manęs neaplankėte. 44Tuomet ir jie atsakys, tardami: — Viešpatie, kada mes tave matėme alkstantį, ar trokštantį, ar pakeleivį, ar nuogą, ar sergantį, ar k alėjime, ir tau nepatarnavome? — 45Tuomet jis atsakys jiems, tardamas: — Iš tikrųjų, sakau jums, kiekvieną kartą, kai to nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte. — 46Ir eis-šitie į amžinąjį k e ntėjimą, o teisieji į amžiną gyvenimą. »

III. JĖ Z U S-M E SIJA S: KANČIA, M IRTIS, PRISIKĖLIMAS 1. K A N Č I A

1. Sąm okslas prieš Jėzų

26. xIr atsitiko, kad, užbaigęs visas šias kalbas, Jėzus tarė savo mokiniams: 2« Žinotu, kad už poros dienų yra Velykos, ir Žmogaus Sūnus atiduodamas nukryžiuoti. » “Tuomet susirinko į vyriausio kunigo, kuris vadinosi Kaifas, rūmus “ P r a g a r o b a u sm ė b u v o s k ir ta n u p u o lu siem s a n g ela m s. Ž m o g ų D i e v a s su k ū rė ir p a ša u k ė , k a d jis , g y v e n d a m a s v ie n y b ė je su ju o , b ū tų la im in g as ./Prad 1-2/. T a č ia u , k a d a n g i žm o gu s y r a la is v a s b ū ti ar n e b ū ti v ie n y b ė je su D ie v u , t a i tie , k u rie a ts is a k o b ū ti su D ie v u , p a t y s s a v s p asm e rk ia p ra g a ru i. D a n g a u s la im ė ar p ra g a ro k a n č ia y r a žm o ga u s ran ko se: v is a p rik la u so n uo jo la is v o ap sisp ren d im o . 42-45K a ip te is ie ji k v ie č ia m i į d a n g a u s la im ę, k a d a n g i a rtim o m eilės d a rb a is įro d ė s a v o m eilę ir iš tik im y b ę D ie vu i; ta ip n ie k a d ė ja i y r a a ts tu m ia mi ir p a s m e rk ia m i p ra g a ro k a n č io m s, k a d a n g i g y v e n o ne D ie v u i, o sau; k a d a n g i n e v y k d ė p a g rin d in io įs a k y m o , b ū te n t, n e tu rė jo m eilės D ie v u i ir žm o n ėm s. 46K r ista u s -T e is ė jo išta rm ė b u s g a lu ti n ė, ir p a sė k o s a m žin o s. T e is ie ji eis į d a n g a u s la im ę, o n ed o rieji į p ra g a ro k a n č ia s . 26,1-2P ra d e d a m a k a n č io s is to rija . P a s a k ę s a n a s v is a s k a lb a s /Mt 21,2326,1/, p am o k ę s b e i įsp ė jęs b ū t i p asiren gu siem s s u tik ti p a sk u tin iu o siu s įv y k iu s , J ėzu s p rim e n a a p š ta la m s , jo g V e ly k o s ja u čia, o p rieš t a i jis tu r ė s ią s b ū ti n u k r y ž iu o ta s . T a ig i jo k r y ž ia u s k e lia s ja u y r a p ra sid ėjęs. V e ly k o s -d id žia u sia ž y d ų šv e n tė . J i š v e n č ia m a n uo 14 ik i 21 N isan . P a g a l ž y d ų k a len d o rių N isa n b u v o p rim a sis m e tų m ėnuo; a ta tik o m ū sų s k a ič ia v im u k o v o b a la n d ž io m ėn esių la ik ą /Iš 12,1-20/. Š v e n tė p ra s id ė d a v o 14 N isan v a k a re . J ėzu s p a sa k ė , jo g u ž d v ie jų d ie n ų y r a V e ly k o s , v a d in a s i, jis š ita i sak ė 13 N isan . T a i b u v o tre č ia d ie n is, nes V e ly k o s ta is m e ta is išp u o lė p e n k ta d ie n į /Mk 15,42; Jon 19,31/. “P r ie š šv e n te s v y r ia u s ia s k u n ig a s K a ifa s s u k v ie tė p a s s a v e ta u to s v y r e s n iu o siu s p a s ita r ti, k ą tu r ė jo d a r y t i su J ėzu m i. T a i b u v o ne o ficialu s su sirin k im a s, o t ik p a s ita rim a s. T o d ė l jis v y k o ne o ficialio je sin ed riu m o b ū s tin ė je , k u ri b u v o p rie š v e n ty k lo s , o K a ifo rū m u o se. K a ifa s ėjo v y ria u sio k u n ig o p a re ig a s nuo 18 ik i 36 m e tų p o K r is t a u s .

Turinys

136

Mt 26,3-11

vyriausieji kunigai ir tautos seniūnai, % susitarė suimti Jėzų klasta ir nužudyti. 5Sakė gi: «Ne šventės metu, kad nekiltų maišto tautoje ».

2. Vaišės Betanijoje 60 Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, 7priėjo prie jo moteris, nešina alabastriniu brangių kvepalų indu, ir, jam sėdint prie stalo, išpylė ant jo galvos. sO išvydę tai, mokiniai piktinosi, sakydami: «Kam šitas eikvojimas? 9Juk tai butų buvę galima brangiai parduoti ir duoti beturčiams. » 10O Jėzus, tai žinodamas, sakė jiems: « Kam varginate šią moteriškę? Juk ji padarė g erą darbą man . 11Nes beturčių 4-5S u sir i n kę p a s K a ifą ta u to s v a d a i s v a rs tė ne J ėzau s p a sm e rk im o k la u sim ą , t a i jie ja u a n k s č ia u b u v o n u sp ren d ę /Jon 11,47/, b e t jo suėm im o s ą ly g a s b e i g a lim y b e s . J ie n u ta rė g rie b tis k la s to s ir p a g re itin ti la ik ą , t .y . j į su im ti ir p a s m e rk ti tu č tu o ja u , d a r p rieš š v e n te s, k o l d a r n e b u v o su sirin k ę m in ios m a ld in in k ų . M a t, jie b ijo jo , k a d su ėm u s K r is tų , m in ia n e su k e ltų m a išto , k u rių ta rp e b u v o n e m a ž a J ėza u s p a se k ė jų . N u ta rė ta d v e ik t i a t sa rg ia i ir p a s la p č ia , b e t g r e ita i ir a p g a u lin g a i. 6 J ė z u s b u v o p a k v ie s ta s į v a iš e s į B e ta n iją p a s S im o n ą, v a d in a m ą R a u p s u o tą jį. T a i įv y k o š e š ta d ie n į 9 N isa n /Jon 12,1-8/. S im o n as b u v o a rtim u o se ry šiu o se su L o z o riau s šeim a , ir g re ič ia u s ia y r a ta s p a ts Sim o n as F a rizie ju s , k u ris b u v o p a k v ie tę s v a iš ė m s J ė z ų M a g d a lo je /L k 7,37/. 7 V a iš ių m etu į k a m b a rį įėjo m o teris. J i tu r ė jo ra n k o se a la b a s tr i n į in d ą p iln ą b ra n g ių k v e p a lų . P r is ia r tin u s i p rie J ėza u s, a tv ė r ė in d ą ir k v e p a lu s išliejo J ė zu i a n t g a lv o s . E v a n g e lis ta s J o n a s, a tp a sa k o d a m a s š į įv y k į, nurodo^ jo g m in im o ji m o teris b u v o M a rija, L o z o ria u s ir M o rto s sesuo /Jon 12,3/. Š is įv y k is }n a la b a i p an ašu s ta m . k u r į a p rašo L u k a s 7,36-50. Į v y k ia i s k irtin g i, b e t m o teris tik r ia u s ia i t a p a ti. T a p a ti M a rija M a g d a lie tė G a lilė jo je p a te p ė k v e p a la is J ė z u i k o ja s , a p g a ilė d a m a sa v o n uodėm es; ta p a ti M a rija , d a b a r B e ta n ijo je p a te p a J ė z u i g a lv ą , išre ik šd a m a sa v o d id ž ią p a g a rb ą ir m eilę. P a s ž y d u s b u v o įp ra s ta b ra n g iu s s v e č iu s p a g e rb ti, p a t e p a n t g a lv ą ir k o ja s k v e p ia n č ia is a lie ja is. K a d a n g i šeim in in k as, k a ip M a g d a lo je , ta ip ir B e ta n ijo je šios ga rb ės J ė zu i n esu te ik ė, t a i š ita i išd rįso p a d a r y ti M a rija. 8-°M arijo s p o elgis iša u k ė p a s m o k in iu s, o y p a č p as J u d ą Is k a r ijo tą , n e ig ia m ą v e rtin im ą ir n et p a s ip ik tin im ą /Jon 2,4-6/. K a m to k s p in ig ų e ik v o jim as? J u k šie k v e p a la i g a lė jo b ū t i p a r d u o ti u ž k e lis šim tu s d en a rų , ir p in ig a i v e r č ia u tu rė jo b ū ti iš d a lin ti b e tu rčia m s! /Jon 12,5/ — L a ik a s b ė ga. D a u g k a s k e ič ia s i. B e t žm o gu s s a v o siela v is a d a vna ta s p a ts . K a m to s išlaidos? K a m ta s p in ig ų m ė ty m a s? — G ird im m u rm a n t d a u g k ą , d a u g k u r. Ir k a s m u rm a? D a u g ia u s ia tie, k u rie n e d a u g k u o s k iria s i n uo J u d o is k a r ijo to . O apie J u d ą iš d a v ik ą e v a n g e lis ta s J o n a s š ita ip liu d ija : « N e v a r g š a i ja m rū p ėjo , b e t p in ig a i, nes b u v o g o b ša s ir v a g is » /J o n 12,6/. 10J u d a s p rie k a iš ta v o , k a lb ė d a m a s is su k ita is a p a š ta la is, p a ty lo m is , o J ėzu s, n ors ir n eg ird ė jo , b e t žin o jo , a p ie k ą jie k a lb ė jo , ir k ą jie m in tijo . T o d ė l jis k reip ėsi į ju o s ir liep ė p a lik t i M a riją r a m y b ė je , n e d a r y ti j a i n em alon u m o, nes s a v o p a sie lg im u j i u ž sip e ln ė ne p ap e ik im o , o v e r č ia u p a g y rim o. J u k ji p a d a rė g e rą d a rb ą ja m , D ie v o S ū n u i. J i išre išk ė ja m s a v o m eilę. O m eilė D ie v u i y r a v ir š v is k o . A rtim o m eilė iš p la u k ia iš D ie v o m eilės. A r tim a s tu r i b ū ti m y lim a s ne d ė l sa v ęs, b e t d ė l D ie v o . A rtim o m eilė t ik r u m oje y r a D ie v o m eilės p a sire išk im a s išo rėje, /i J o n 1,1/. S a v o m eilę D ie v u i išre išk iam e a rtim o m eilės d a rb a is; b e t g a lim e D ie v ą ir tie s io g in ia i n u d ė ti, k a ip p a sie lg ė M a rija . O tie sio g in is m eilės p a reišk im a s D ie v u i n iek u b ū d u n e p a ž e id ž ia , n ei y r a p rie šin ga s a rtim o m eilei. T a ig i M a rija dėl sa v o p o le gio n e tu ri b ū ti p eik ia m a , b e t, p riešin ga i, y r a se k tin a s p a v y z d y s v isie m s.

Turinys

Mt 26,11-16

137

jūs visada turite pas save, o mane ne visada turite. 12Mat, išpildama šį kvepalą ant mano kūno, ji tai padarė mano laidotuvėms. 13Iš tikrųjų, sakau jums, jog visame pasaulyje, kur tik b ebūtų skelbiama ši Evangelija, bus pasakojama, jai atminti, ir tai, ką ji padarė. »

3. Išdavim as 14Tuomet vienas iš Dvylikos, kuris vadinosi Judas Iskarijotas, nuėjęs pas vyriausius kunigus, 15sakė: « K ą velijate man duoti, ir aš jums išduosiu jį? » O jie paskyrė jam trisdešimt sidabrinių. 16Ir nuo tada jis ieškojo progos, kad jį išduotų. “ V a r g s ta n č ia is b ei b e tu rč ia is re ik ia rū p in tis ir jie m s p a d ė ti, b e t m eilė v a r g š a m s n ie k a d a n e tu ri b ū ti s ta to m a vdrš D ie v o m eilės. 12-13J ėzu s n a u d o ja s i p ro ga , k a d p rim in tų s a v o m irtį. P a s ž y d u s b u v o p a p ro ty s , p rieš la id o ja n t, p a te p ti m iru sių jų kū n u s k v e p ia n č ia is a lie ja is. Š į p a s k u tin į p a ta r n a v im ą J ė z u i d a b ar, iš a n k sto , a tlik o M a rija . M at, v ė lia u šios p areig os j i ir k ito s m o te ry s n esu k u b o a tlik ti, nes d ėl a r tė ja n č io s š v e n tė s k ū n a s, n u im ta s n uo k r y ž ia u s , tu o ja u tu r ė jo b ū ti p a d ė ta s į k a p ą /L k 24,1/. O ir V e ly k ų r y t ą , n ors s k u b ė jo p rie k a p o su k v e p a la is , k a d p a te p tų M o k y to jo k ū n ą , b e t jo ja u n erad o , nes b u v o p risik ė lęs /Mt 28,1/. 14K o d ė l J u d a s Is k a r ijo ta s a p sisp ren d ė iš d u o ti M o k y to ją ? G a lė jo b ū ti eilė p riž a s č ių , d ė l ku rių J u d a s r y ž o s i iš d u o ti J ė z ų . B u v o go b šu s /Jon 12,6/, b lo g a s /Jon 6,71/, s a v a n a u d is . J is d ė jo s i p rie N a z a re to M o k y to jo , nes t i k ria u sia i tik ė jo s i k ą n ors sau la im ė ti. M e siją jis , k a ip ir k it i ž y d a i, v a iz d a v o s i k a ip p o litin į ta u to s iš la is v in to ją , iš k e lia n t ją vdrš k it ų ta u tų . B ū ti ta ig i J ėza u s m o kin iu , ir t a i vie n u iš rin k tin ių , leid o t u r ė ti v ilč ių , k a d rnes ija n in ė je k a r a ly s tė je ga lėsią s g a u ti d id e lių p riv ile g ijų , žin o m a , žem išk a p ra sm e. B e t k a i J ėzu s p ra d ė jo k a lb ė ti a p ie k a n č ią ir m irtį, J u d u i t a i b u v o d id elis a p s iv y lim a s , v e d ą s į n ep a site n k in im ą ir n e t į n e a p y k a n tą . Šiuo p a sin a u d o jo v e ln ia s. J is ra d o g e rą d ir v ą J u d o sielo je. J is v e ik ė ir len kė J u d ą į v y k d y t i b a isų n u s ik a ltim ą , iš d u o d a n t D ie v o Š ū n ų /'Jon 13,27/. I5A p sisp re n d ę s J ė z ų išd u o ti, J u d a s n u ėjo p a s v y r ia u s iu s k u n ig u s ir ju o s k la u sė, k ie k jie ja m u ž m o k ė tų , je i jis iš d u o tų M o k y to ją . S in ed rista i p a siū lė 30 sid a b rin ių . V ie n a s s id a b rin is -ž y d iš k a s šek elis ar g ra ik išk a s sta te ra s -a ta tik o k e tu rie m s ro m ėn išk iem s d e n a ra m s. T a ig i u ž J ėzau s iš d a v im ą sin e d rista i p a siū lė J u d u i 120 d en arų . N e b u v o t a i d id elis p in ig as. Įs ta ty m a s to k ią su m ą re ik a la v o m o k ė ti u ž k ie k v ie n ą v e rg ą /Iš 21,32/. V a d in a s i, n et ir siū lo m u p in ig u v y r ia u s ie ji k u n ig a i siek ė J ė z ų p a n ie k in ti, ly g in a n t j į v e rg u i. J u d a s su ž y d ų s iū ly m u su tik o . P a s iė m ė 30 sid a b rin ių ir la u k ė bei ie š k o jo p ro go s, k a d a sau gia i, k a ip žy^dai re ik a la v o , g a lė tų išd u o ti d ie v iš k ą jį M o k y to ją . 16-i7V e ly k a s ž y d a i v a d in d a v o N e ra u g in tų D u o n ų šv e n te . M a t, šios šv e n tė s m e tu jiem s b u v o le is ta v a lg y t i t ik n e r a u g in tą d u o n ą, v a d in a m a s m acas /Iš 12,8/ P ir m o ji N e ra u g in tų D u o n ų d ie n a p ra sid e d a 13 N isan v a k a re . T a i b u v o P a sire n g im o d ien a /P arasceve/. T ą d ie n ą b u ta i tu r ė d a v o b ū ti išv a lo m i, k a d n e lik tų n ieko , k a s y r a ra u g in ta . P r a d e d a n t š v e n tę ž y d a i tu r ė jo v a l g y t i V e ly k ų a v in ė lį /Is 12,6/. 14 N isan į p a v a k a r ę a v in ė lis tu r ė d a v o b ū ti a u k o ja m a s š v e n ty k lo je . J is tu rė jo b ū ti p iln a i s v e ik a s , ne m a ž ia u a štu o n ių d ien ų ir ne d a u g ia u v ie n ų m etų . Š v e n ty k lo je p a a u k o ta s a v in ė lis tu r ė jo b ū ti išk e p a m a s a n t u gn ies ir s u v a lg o m a s v isa s, n e la u ž a n t k a u lų . V a lg a n čių]'ų tu r ė d a v o b ū ti ne m a ž ia u 10 ir ne d a u g ia u 20. V a k a r ie n e i v a d o v a u d a v o šeim o s g a lv a . A r t ė ja n t šiai š v e n te i, a p a š ta la i te ir a v o s i J ėzų , k u r jis y r a n u m a tę s v a lg y t i V e ly k ų v a k a rie n ę . P a s te b ė tin a , k a d ž y d a i V e ly k ų š v e n tę ir V e ly k ų v a k a rie n ę , k a d a v a lg y d a v o a v in ė lį, v a d in d a v o tu o p a č iu v a rd u -g rk . p a s k a , lo t. p a są u a , eb r. p esah . E b r. p esa h re išk ia -p ra ė jim a s, p eršo k im as, š is v a r d a s ž y d a m s tu rė jo p rim in ti is to rin į fa k tą , k a ip D ie v o

Turinys

138

Mt 26,17-22

4. Paskutinė vakarienė 170 pirmąją Neraugintų Duonų dieną mokiniai priėjo prie Jėzaus, sakydami: «Kur nori, kad paruoštume tau valgjdi Velykų vakarienę? 18Jis gi tarė jiems: « Nueikite į miestą pas tokį tai ir jam sakykite: — Mokytojas sako: Mano metas yra arti. Pas tave darau Velykų vakarienę su savo mokiniais. — » 19Ir mokiniai padarė, kaip Jėzus buvo jiems įsakęs, būtent, jie paruošė Velykų avinėlį. I š d a v i k o

n u r o d y m a s

2“O atėjus vakarui, jis sėdosi prie stalo drauge su Dvylika. 21Ir jiems bevalgant, jis tarė: «Iš tikrųjų, sakau jums, vienas iš jūsų išduos mane. » 22lr labai nuliūdę, ėmė vienas po kito jam sakyti: «Nejaugi aš, Viešpatie? » 230 jis, atsakydamas, tarė: «Kuris dažo su manim ranka dubea n g ela i, s ių s tie ji n ešti m ir tį E g ip tie č ių p irm g im i a ns, eid am i, a p le n k ė ž y d ų n am u s, ta ip k a d j ų p irm g im ia i n e ž u v o /Iš 12,8/. Š ta i k o d ė l ir a p a š ta la i, k la u sd a m i, k u r J ėzu s n o ri v a lg y t i V e ly k ų v a k a rie n ę , v a r to ja ž o d į p aska: « K u r n ori, k a d p a re n g tu m e p ask ą ? ». 18-19J ėzu s p a s iu n čia a p a š ta lu s pas ja m g e ra i p a ž įs ta m ą žm o gų , k a d p ra n e š tų , jo g n orįs p a s j į v a lg y t i V e ly k ų v a k a rie n ę . E v a n g e lis ta s n e m in i a n o ž m o ga u s v a rd o . D a u g k a s m an o , sp ė ja , k a d t a i b u s b u v ę s e v a n g e listo M o rk au s tė v a s /M k 14,51/. M o kin iai, k u riu o s J ė z u s p a siu n tė p a re n g ti V e ly k ų v a k a rie n ę , b u v o P e tra s ir J o n a s /L k 22,8/. Šie du m o k in ia i p aru o šė v is a , k a s b u v o re ik a lin g a ritu a lin e i V e ly k ų v a k a rie n e i, k u rio s m etu b u v o v a lg o m a p a a u k o ta s a v in ė lis. A ts im in tin a , k a d ž y d a i d ien ą sk a ič iu o d a v o , p ra d e d a n t n u o v a k a ro . 2,,V e ly k ų v a k a rie n ę žy^dai p ra d ė d a v o v a lg y t i sa u lei n u sileid u s. E v a n g e lis ta s J o n a s n u ro d o /Jon 18,18/, k a d J ėzu s V e ly k ų a v in ė lį b u s v a lg ę s P a siren g im o dien os v a k a re . Iš čia sek a, k a d J ėzu s V e ly k ų v a k a rie n ę v a lg ė d ien ą a n k sčia u , b ū te n t, k e tv ir ta d ie r į /14 N isan/, o ž y d a i p e n k ta d ien į. K a ip t a i iša išk in ti? Š iu o k la u sim u esam e p la č ia u rašę L ie t. E n c. v o l. 22, 100-102. N o rs a u to ria i įv a i r i a i aiškins,, t a č ia u m u m s a tro d o , jo g p a ti p a tik im ia u s ia n u o m o n ė y r a se k a n ti. F a r iz ie ja i g r ie ž ta i la ik y d a v o s i leg a lin io V e ly k ų š v e n tim o la ik o . P a g a l ju o s V e ly k ų a v in ė lis tu r ė jo b ū t i v a lg o m a s 14 N isa n v a k a re . B e t s a d u k ie ja i, k a i V e ly k o s iš p u ld a v o p e n k ta d ie n į, š v e n tę n u k e ld a v o į šešta d ien į, ir V e ly k ų a v in ė lį v a lg y d a v o ne 14, o 15 N isan , t .y . p e n k ta d ie n į v a k a re . J ėzu s b u s la ik ę sis le g a lin io la ik o , to d ė l V e ly k ų v a k a rie n ę v a lg ė k e tv ir ta d ie n į 14 N isan v a k a re . — S ė d o s i — u žė m ė v ie ta s p rie sta lo . M at, ž y d a i p rie s ta lo ne sėd ė d a v o , b e t g u lė d a v o a n t k a irio šono, r a n k a p asirėm ę a n t p a g a lv ė lių . P a s k u tin ę v a k a rie n ę Jėzu s v a lg ė su a p a š ta la is, ir jie b u v o v isi. 21V a k a rie n ė s e ig o je J ė z us a ts k le id ė išd a v im o p a s la p tį. T a i b u v o įs p ė jim a s, o iš d a v ik u i p a s k u tin ė m alon ė, k u rio s jis, d e ja , nepriėm ė. 22K r is ta u s įs p ė jim a s, k a d v ie n a s :.š jų j į išd u o s, s u ja u d in o ir n u liū d in o a p a šta lu s. J iem s b u v o su n ku suvokt:., k a ip t a i g a lė tų į v y k t i. T o d ė l v ie n a s po k ito k reip ės į M o k y to ją , k la u sd a m i, k u ris g a lė tų iš d rįs ti t a i p a d a ry ti. N e d rįsd a m i v ie n a s k it ą įt a r t i, k ie k v ie n a s b e v e lijo k la u s ti apie sav e: « N e ja u g i t a i aš, V ie šp a tie ? » 23J ėzu s a ts a k o , jo g j į i šd u o siąs, k a ip P s a lm is ta s y r a p ra n a š a v ę s /Ps 41,10/, ta s a i, k u ris tu o m e tu d a ž ė su ju o d u b e n y je d u o n ą. A p a š ta la m s to k s a ts a k y m a s n e b u v o a išk u s. M a t, ir k it i d a žė su J ė z u m i d u b e n y je d u o n ą. T o d ė l J o n a s, P e tro p a r a g in ta s, p a p ra šė M o k y to ją , k a d a išk ia i n u ro d y tų k u ris esąs iš d a v ik a s . /Jon 13, 24-26/. T a d a J ėzu s ja m p asa k ė : « T a s a i, k u ria m aš, p a d a ž ę s , p a d u o siu k ą s n į ». T a i b u v o J u d a s Is k a r ijo ta s . P a ž y m ė tin a , k a d ž y d a i, v a lg y d a m i, im d a v o k ą sn iu s p iršta is ir p a s id a ž y d a v o b e n d ram e d u b e n y je .

Turinys

Mt 26,23-28

139

nyje, tasai mane išduos. 24Žmogaus Sūnus, tiesa, pasišalina, kaip apie jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Jei anas žmogus nebtitų gimęs, jam būtų geriau. » 250 Judas, kuris buvo jį beišduodąs, atsiliepdamas, tarė: « Nejaugi aš, Mokytojau? » Sako jam: « Tu pasakei. » Eucharistijos

įsteigimas

260 jiems valgant, Jėzus, paėmęs duoną ir atkalbėjęs palaiminimą, laužė ją ir, duodamas mokiniams, sakė: « Imkite, valgykite: tai yra mano kūnas. » 27Paskui, paėmęs taurę ir padėkojęs, davė jiems, sakydamas: « G erkite iš jos visi, 28nes tai yra mano, naujosios sandoros, kr au24T ė v o y r a to k ia v a lia , k a d J ėzu s p a siša lin tų , t .y . m irtų . Jis tu ri, k a ip p ra n a š a i y r a išp ra n a ša v ę , p a lik ti sa v u o siu s, k e n tė ti, m irti, b e t p ris ik e lti ir g r jž t i p a s T ė v ą /Ps u ; I z 53/. T a č ia u ta s , k u ris j į išduos, p a d a ry s b a isų n u s ik a ltim ą , t a ip k a d ja m b ū tų geriau , j e i jis n e b ū tų gim ęs. J u k ge ria u n e g im ti, n egu, gim u s, a m ž in a i p r a ž ū ti p ragare! “ K a ip k it i a p a š ta la i, t a ip ir J u d a s sa v o ru o ž tu k la u s ia M o k y to ją , n e ja u g i jis b ū tų iš d a v ik a s . T a ig i J u d a s p rie v iso k ito n iek šin gu m o ju n g ia d a r ir a k ip lė š iš k ą v e id m a in y s tę , ro d v d a m a s is k it ų a p a š ta lų a k y s e ly g b ū tų n ieku d ė ta s. A ts a k y d a m a s J u d u i, J ėzu s n a u d o ja e b ra išk ą išsireišk im o form ą: vdetoje a ts a k y k i — « T a ip , t a i tu! » — sako: « T u p a s a k e i ». T a i n e tie sio g in is, b e t te ig ia m a s a ts a k y m a s . Jo p ra sm ė y r a — « N e aš, b e t t u p a ts s a k a i ir p ris ip a ž įsti! » A tid e n g im u s iš d a v y s tė s ir įs p ė jim a s iš d a v ik o n eb u v o t a i p a p ra s ta s iš sk a u d a n č io s širdies išsilie jęs n u sisk u n d im a s, b e t v e rč ia u g a ile stin g a s įsp ė jim a s v isie m s, b e t p irm o je eilėje iš d a v ik u i, “ V a k a r ien ės m etu : j a i e in a n t į g a lą /L k 22,20; 1 K o r 11,25/, Jėzu s įv y k d o ta i, k ą b u v o ž a d ė ję s , a p ie k ą b u v o a p a š ta la m s p a k a r to tin a i k a lb ė ję s /Jon 4, 7-14; 6, 26-66/. b ū te n t, įs te ig ia E u c h a r is tiją . P a ė m ęs n era u g in to s d u o n o s, a tk a lb ė jo p a d ė k o s m a ld ą, la u ž ė d u o n ą, d a v ė p o g a b a lė lį a p a š ta la m s į ra n k a s, ta rd a m a s: « Im k ite , v a lg y k ite : t a i y r a m an o k ū n a s ». Ir įv y k o , k a d an ie d u o n o s g a b a lė lia i, k u riu o s a p a š ta la i la ik ė sa v o ra n k o se, ja u n eb u v o d u o n a, b e t jo k ū n a s. J o d ie v iš k a s žod is, k a ip a n u o m e t iš ta r ta s ra u p s u o ta jam : «N o riu , b ū k n e s u te p ta s !* — p a d a rė j į s v e ik ą , ta ip d a b a r d u o n a — -tap o jo k ū n a s. Ir išsip ild ė jo ž o d žia i, p a s a k y t i K a fa r n a u m o sin a go g o je , — « D u o n a , k u rią aš d u o siu , y r a m an o k ū n a s » /Jon 6,51/. 27-“ P a s k u i im a ir v y n o ta u rę į s a v o ra n k a s. A tk a lb a padėkos m ald ą. D u o d a m o k in ia m s iš taurės g e rti ir sako: « G e rk ite iš jo s v is i, nes ta i y r a m ano, n au jo sio s san d o ro s, k r a u j a s . . . » Su šiais ž o d žia is ta u rė je b u v o ja u ne v y n a s , o J ėza u s š v e n č ia u s ia s k ra u ja s . J ėzu s p a b r ė ž ia , k a d šis E u c h a ris tijo s k r a u ja s y r a išliejam as n a u ja ja i s a n d o ra i p a t v ir t in t i b ei žm o n ijo s nuodėmėms a tle is ti, o tu o p a čiu žm onėm s iš g a n y m ą la id u o ti. K a ip sen o ji -išg a n y m o p a ž a d ų -s a n d o ra ta r p D ie v o ir Izra e lio b u v o p a t v ir t in t a a u k o ja m ų a tn a šų k ra u ju , ta ip n a u jo ji — išg a n y m o v y k s m o — san d o ra y r a p a t v ir tin a m a K r is ta u s k r a u ju , k u ris b u v o išlie ta s m iršta n t a n t k r y ž ia u s , ir ku ris n u o la t išliejam as E u c h a r is tijo s a u k o je a n t a lto rių . P lg Iš 24,8. E u c h a r is tija ta ig i n ėra v ie n t ik « š v e n ta v a k a rie n ė », k a ip k a i k a s n ū d ien b a n d o te ig ti, bet y r a t ik r o ji a tp e rk a m o ji K r is ta u s au ka; n ėra ta ip p a t v ie n t ik « m em o riale sacrificii c ru cis-a tm in im a s k r y ž ia u s a u k o s », bet y r a tik r o ji a u k a , k u ri la ik o a tž v ilg iu p ra n o k o k r y ž ia u s a u k ą ; nes p a s k u tin ė je v a k a r ie n ėje, įs te ig ia n t E u c h a r is tiją , K r is ta u s k r a u ja s ja u t ik r a i išsiliejo ir to lia u išsilie ja k ie k v ie n ų š v . M išių eig o je. K r is ta u s ž o d ž ia i « u ž d a u g e lį* re ik ia s u p ra s ti u ž v is ą g a u s v b ę . N ė ra t a ig i rib o ja n tis išsireišk im as, b e t v e ik ia u a p ib e n d rin ta s p a s a k y m a s: u ž d a u g y b ę . K r is tu s , tie s a , jn irė ir s a v o k r a u ją išliejo u ž v isu s. T a č ia u ne v is i jo a u k a p a s in a u d o ja . Ž m o g u s^ y ra la isv as: jis ga li p riim ti, b e t gali ir a tm e s ti K r is ta u s a tp e r k a m ą ją a u k ą . Ž in o m e, k a d b u v o ir y r a žm o n ių , k u rie a tm e ta D ie v ą ir K r is t ų , o tu o p a č iu a ts ir a n d a

Turinys

i 4o

Mt 26,28-35

jas, išliejamas už daugelį nuodėmėms atleisti. 280, sakau jums, nu o dabar aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kai jį, naują, gersiu su jumis savo Tėvo karalystėje. »

5. Įspėjim as Petrui 30Ir, atkalbėj ę padėkos giesmę, išėjo į Alyvų kalną. 81Tnomet Jėzus sako jiems: « Šiąnakt jus visi manimi pasipiktinsite. Nes parašyta: — Ištiksiu piemenį, ir išsiblaškys kaimenės avys. 320 po to kai prisikelsiu, pirma jūsų atsirasiu Galilėjoje. — » “ Petras gi, atsakydamas, tarė jam: «Jei ir visi tavimi pasipiktintų, aš niekuomet nepasipiktinsiu. » 34Jėzus jam sakė: «Iš tikrųjų, sakau tau, šią pačią naktį, pirma negu gaidys pragys, tu tris kartus išsiginsi manęs.# 35Petras jam sako: « Net jei turėčiau su tavim mirti, aš neišsiginsiu tavęs. » Taip kalbėjo ir visi mokiniai.

ir ša lia j o la id u o ja m o išg a n y m o . K r is ta u s k r a u ja s n en u p la u n a š ių jų n u o d ėm ių . Ž in o m e ta ip p a t, k a d y r a to k ių , k u rie y r a n e v e r t i K r is ta u s k r a u jo a u k o s. T o k ie , k a ip įs p ė ja š v . P a u liu s, « u ž s ip e ln o ne išg a n y m ą , b e t v e r čia u p a s m e rk im ą » /i K o r 11,29/. Iš čia a i š ku , k o d ė l K r is tu s ir e v a n g e lis ta i n a u d o jo ž o d žiu s « u ž d a u g e lį », o ne « u ž v is u s ». K la id in g a i to d ė l k a i k u rie te o lo g a i v e r č ia « u ž v d su s», ir le id ž ia s u p ra sti, b ū k K r is tu s ne t ik siek ė, k a d jo k r a u ja s b irtų visie m s n u o d ėm ių a tle id im o la id a s , b e t ir p a d a rė , jo g tik r a i jis ta p o n u o d ėm ių a tle id im a s v.siem s. 29P ask u tin ė v a k a rie n ė y r a p a v e ik sla s d a n g išk ų v a iš ių /Mt 8 ,11: 22,1/. K r is tu s ja u n esiv a išin s žem ėje, b e t jis v a išin sis su a p a š ta la is an ose d a n g iš k o se va išėse /L k 22,15/. 30-31Ž y d a i V e ly k ų v a k a rie n ę b a ig d a v o , s u k a lb ė d a m i ar p a g ied o d a m i p a d ė k o s giesm es, v a d in a m a s H a le i. T a i b u v o p sa lm ė s 1 1 3 -1 1 8 . P r a d e d a n t v a k a rie n ę b ū d a v o s u k a lb a m a 1 1 3 -1 1 4 p sa lm ė s, o b a ig ia n t-i 1 5 -11 8 . P lg . T a lm u d , p esa ch in 10,7/. V a k a r ie n ę o ficia lia i u ž b a ig u s , J ėzu s su m o k in i a is b u v o b eein ąs į A ly v ų Icalną, k u r p a p ra s ta i p ra le is d a v o n a k tį. P rieš išein an t ta č ia u , jis įsp ė jo m o k in iu s ir a sm e n išk a i P e trą , jo g jie v is o to a k iv a iz d o je , k a s į v y k s t ą n a k tį, p a sim e sią ir j į a p le isią /Jon 13,36; L k 22,31-34/. įs p ė dam as ta č ia u jis n u ro d o , jo g t a i įv y k s , nes ta ip p ra n a šo b u v o išp ra n a ša u ta /Z a ch 13,7/. 32Įsp ėję s a p a š ta lu s , k a d jie s u v o k tų sa v o silp n u m ą , J ėzus ju o s s k a tin a n e p ra ra s ti vdlties. M at, v is a ši tr a g e d ija tu ri įv y k t i, nes to k ia y r a T ė v o v a lia ir ta ip p ra n a šų y r a iš a n k sto n u s a k y ta , b e t jie tu r i a ts im in ti, k ą jis ja u a n k s č ia u b u v o jie m s p a sa k ę s, jo g jis p risik e ls iš n u m iru sių ir, p ris ik ėlęs, v ė l jiem s p a s iro d y s , b u s su ja is K a i jie p a siša lin s iš J e ru za lė s ir s u g rįš į G a lilė ją , jis te n a i a ts ira s p irm a jų ir ju o s su tik s. 33-35P e tr a s , a ts ilie p d a m a s į M o k y to jo įsp ė jim ą , u ž tik r in a , k a d , jei ir v is i jį a p le istų , jis to n ie k a d a n ep a d a rys; n e t, je i re ik ė tų ir m irti, jis lik s su ju o . Jėzu s, k re ip d a m a sis į P e trą , su liū d esiu p rim e n a ja m , jo g n e ž iū rin t jo p rim y g tin o u ž tik rin im o , š ią n a k tį p rieš b a ig ia n tis tr e č ia i n a k tie s s a rg y b a i, t .y . p rieš t r e č ią v a la n d ą r y to , jis n e t tris k a rtu s jo išsigin s. T r e č io ji n a k tie s s a r g y b a p a p ra s ta i b ū d a v o v a d in a m a « g a id ž io g ie d o jim o s a r g y b a » — « g a llic in iu m », k a d a n g i ta m e la ik e g a id ž ia i p a p ra s ta i p ra d e d a g ie d o ti. P e tro išs ig y n im o la ik ą n u ro d o , n a u d o d a m a sis liau d ies k a lb ė jim o b ū d u , b ū te n t, p a g a l g a id ž io g ie d o jim ą , o ne p ag al k a rin ių s a r g y b ų k e itim ą si, k a ip ro m ė n a i n u ro d y d a v o la ik ą . P e tra s b u v o n u o šird u s, b e t silp n a s. Jis^ p a ts n esu v o k ė, k ie k siek ė jo r y ž t a s , ir k a ip to li ėjo jo silp n u m a s. K i t i a p a š ta la i, se k d a m i P e tro p a v y z d ž iu , ir jie te ig ė b ei įtik in ė jo jo n eap leisią.

Turinys

Mt 26,36-41

141

6. Getsem anyje 36Tuomet jis ateina su jais į ūkį, vadinamą Getsemani, ir taria mokiniams: « Pasėdėkite čia, kol aš, nuėjęs, tenai pasimelsiu. » 37Ir, pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, jis ėmė sielvartauti ir nuogastauti. 38Tuomet sako jiems: «Mano siela pertekusi liūdesiu iki mirčiai. Pasilikite čia ir budėkite su manim. » 39Ir, kiek paėjęs, parpuolė kniūpsčias, melsdamasis ir sakydamas: «Mano Tėve, jei galima, teatstoja nuo manęs šį taurė; tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu. » 40Paskui sugrįžta pas mokinius ir juos randa bemiegančius, ir jis taria Petrui : «Taip jūs negalėjote pabudėti su manim nė vienos valandos? “ Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą. Dvasia, tiesa, yra žvali, bet kūnas silp-

3eP a lik ę s v a k a r ie n b u tį, J ėzu s n uo Sion o k a ln o n u sileid o žem y n , p e rė jo K e d ro n o ta r p e k lį ir p a sie k ė A ly v ų k a ln o p a p ėd ėje e s a n tį ū k į, žin o m ą G e tse m a n i v a rd u . Č ia jis p a p ra s ta i p ra le is d a v o su m o k in iais n a k tį. T a i g i ši vdeta J u d u i, iš d a v ik u i, b u v o g e ra i p a ž įs ta m a . — G e t s e m a n i yna su d ė tin is e b ra išk a s žod is; g a th -s p a u s tu v a s ir šem a n im -a ly v o s. V a d in a si, te n a i b u v o a ly v o m s s p a u s ti sp a u s tu v a s . Iš čia ir p a v a d in im a s G etsem an i. D a r ir šia n d ie n to je v ie to je a u g a a ly v ų m e d žia i. K r ik š č io n y s v is a d a šią v ie t ą b ra n g in o . J a u 380 m. čia b u v o p a s t a t y t a b a zilik a . Š io s b a zilik o s liek a n o s b u v o a tr a s to s 1891 m. N ū d ie n čia s to v i k it a p u o šn i b a z ilik a . 37-3SA tė ję s į v ie tą , k u r p a p r a s ta i jie p ra le is d a v o n a k tį, J ėzu s liep ia m o k in iam s ten p a s ilik ti. O p a ts , p asiė m ęs su s a v im tris a rtim ia u siu s a p a š ta lus, b ū te n t, P e trą , J o n ą ir J o k ū b ą , Z e b ed ie ja u s sūn us, a ts ito lin a k ie k į n u o šalę, k a d p a sim e lstų . P a siėm ė su s a v im a rtim ia u siu s a p a š ta lu s , k ad jie , k u rie b u v o jo d ie v iš k o s g a rb ė s liu d in in k a i a n t T a b o ro k a ln o /Mt 17,1-2/, d a b a r b ū tų ir jo žm o g išk o silp n u m o k a n č io s a k iv a iz d o je s te b ė to ja i. Jis p r is ip a ž įs ta , jo g iš g y v e n a tie s io g m irtin ą s ie lv a r tą , b ū te n t, jis y r a to k s , k a d g a lįs iš š a u k ti m irtį. R a g in a m o kin iu s, k a d jie b u d ė tų su ju o , ir ta ip p a le n g v in tų ja m k a n č ią . 39P a ė ję s k e lia sd e šim t m e tr ų /L k 22,41/ n uo tr ijų a p a š ta lų , Jėzu s, s u k n iu bęs a n t žem ės, p ra d e d a m elstis! Ž m o g išk o s p rig im tie s sa v a im in is p rie šin im asis k a n č ia i ir m irč ia i v e ik ia J ėzų tie k , k a d jis n e iš tv e ria n ep rašęs T ė v ą , je i g a lim a , a tito lin ti n uo jo k a n č io s ta u rę , b et p rid u ria , jo g y r a p asiren gęs į v y k d y t i T ėvo v a lią , n e ž iū r in t k ie k t a i ja m t u r ė tų k a in u o ti. “ J ėzu s tris k a rtu s n u tra u k ia m a ld ą ir g r įž ta p rie tr ijų m o k in ių . T a i, k ą jis iš g y v e n o tu o m etu d v a s in ia i ir fizin iai, p ra šo k o ž m o gišk o p a jė g u m o rib a s. M a t, b ū d a m a s D ie v a s , jis žin o jo ir k a n č io s b a isu m ą ir d rau g e jo s d a lin į n esek m in gu m ą . Jis tro šk o , p a k ilę s a n t k r y ž ia u s , v isu s p a tr a u k ti p rie sav ęs, b e t d rau g e ž in o jo , k a d d a u g e lis n uo k r y ž ia u s n usigręš, ju o b o d ėsis, ir d a u ge liu i jis n eb u s išg a n y m u i, o v e rč ia u p a sm e rk im u i. N e žm o n išk o sk au sm o p rislė g ta s, k re ip ia si į T ė v ą , p ra š y d a m a s paguodos; jis jo s iešk o ta ip p a t p as m y lim ia u siu s sav o m o k in iu s. Jis p a k a r to tin a i g r įž t a prie jų , k a d jų a rtu m a s s u te ik tų ja m k ie k a tv a n g o s jo s ie lv a r te . R a d ę s ju o s m ie g a n čiu s, p r ie k a iš ta u ja p irm o je e ilėje P e tru i, k a d n e p a jė g ia b u d u ti su ju o , P e tra s ju k ž a d ė jo lik ti ir b ū ti su ju o ik i m irtie s /Mt 26,35/, 0 v a d a b a r n e p a jė g ia nė v a la n d o s p a b u d ė ti su juo. “ J ėzu s ra g in a a p a š ta lu s b u d ė ti ir m e lstis, nes, je i jis -D ie v o S ū n u s-išgy v e n a t o k į žm o g išk o s p rig im tie s silp n u m ą , ta i tu o la b ia u jie p riv a lo tu r ė ti p rieš a k is s a v o silp n u m ą ir b u d ru m u , a p d a iru m u b ei m a ld a ste n g tis įg a lin ti s a v e a ts is p ir ti n eišv e n g ia m o m s p ag u n d o m s. J is p u ik ia i žin o , k a d jie y r a p iln i ge rų n orų, b e t silp n i s a v o k ū n iš k a p rig im tim i: j ų s ie la -ž v a li, b e t k ū n a s p iln a s s ilp n y b ių . Jie p riv a lo to d ė l b u d ė ti, k a d n e įp u ltų į p a g u n d ą , ir m elstis, k a d , p a te k u s į p a g u n d ą , D ie v a s s tip r in tų ir įg a lin tų a ts is p irti p a g u n d o m s /Mt 6,13/.

Turinys

142

Mt 26,42-50

nas. » 42Vėl, antrą kartą nuėjęs, meldėsi, sakydamas: «Mano Tėve, jei šioji negali praeiti, kad aš jos negerčiau , tebūnie tavo va lia !» 43Ir, atėjęs, vėl rado juos miegančius, nes jų akys buvo mieguistos. 44Ir palikęs juos, trečią kartą nuėjęs, meldėsi, kartodamas tuos pačius žodžius. 45Tuomet grįžta pas mokinius ir jiems sako: « Miegokite jau ir ilsėkitės. Štai prisiartino valanda, ir Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas. 46Kelkitės, eime! Štai atėjo tas, kuris mane išduoda. »

7. Jėzus suim am as 47Ir jam dar tebekalbant, štai atėjo Judas, vienas iš Dvylikos, ir su juo didelė minia su kalavijais ir vė z dais, nuo vyriausių kunigų ir tautos seniūnų. 48Išdavėjas gi buvo davęs jiems ženklą, sakydamas: « Kurį pabučiuosiu, tai tas yra: jį suimkite. > 49Ir, tuojau priėjęs prie Jėzaus, tarė: «Sveikas, Mokytojau! » Ir jį pabučiavo. 50O Jėzus tarė jam: «Priet e liau, ko atėjai? » Tuomet, pripuolė, nutvėrė Jėzų rankomis ir jį suėmė. 42J ėzu s ž in o jo , k o k ia y r a T ė v o v a lia , b e t jis leid o, k a d ž m o g išk o ji p rig im tis ja m e p a s iro d y tų v is o j e s a v o jė g o je , p rie šin d a m a si k a n č ia i ir b ė g d a m a n uo m irties, n e t ir ta d a , k a i p a b ė g ti n e b u v o g a lim a , š iu o J ėzu s iš ry š k ino n e t i k s a v o ž m o g išk ą , b e t ir s a v o d ie v iš k ą p rig im tį. M a t, ž m o g iš k a i p r ig im č ia i p r ie š ta ra u ja n t v is a sa v o jė g a , jis nė k i e k n e d v e jo d a m a s p a jė g ė k a r to ti: « N e m an o , b e t ta v o , T ė v e , teb ū n ie v a lia ! « V a d in a s i, jis p a jė g ė p a k ilti v irš žm o g išk o s p rig im tie s, ir g a lė jo ją p a l e n k ti d ie v iš k ą ja !. “ A p a š ta la i n e p a jė g ė a ts is p irti m iegu i. J ų a k y s m erkėsi, ly g k o k s svo ris b ū tų slėg ęs jų b la k s tie n a s ir ja s len k ę s m e rk tis. P a ž o d ž iu i re ik ė tų v e rs ti: « jų a k y s b u v o su n k io s », t .y . su n k ia i va ld o m o s: m erkėsi, n e žiū rin t p a s ta n g ų ja s la ik y t i a tv e r ta s . 46T r e č ią k a r t ą su g rįžę s p as m o kin iu s, k a d a n g i jo a g o n ija G etsem a n i ja u b u v o b a ig ta , g a lė jo a p a š ta la m s s a k y ti: « D a b a r g a lite ja u m ie g o ti ir ilsėtis. J ū sų b u d ė jim a s m a n ja u n eb e re ik a lin g a s. K a n č io s ta u rę ja u im u gerti: ji ja u y r a m ano ra n k o se. M a t, iš d a v ik a s ja u čia p a t. « K i t i e g ze g e ta i šios e ilu tė s ž o d žiu s s k ir tin g a i a išk in a . J ie m ano b ū k J ėzu s ir š į k a r tą a p a š ta lu s b a ria , k a m jie m iega. Jie v e rč ia : « J ū s v is te b e m ie g a te ir ilsitės?! » 46K a i J u d a s su gru p e s in e d ristų i:: s a r g y b in ių b u v o b e p risia rtin ą , tu o m et J ėzu s p a ž a d in o tris a p a š ta lu s ir g rįžo p rie k itų m o k in ių , k a d v is ų a p a š ta lų a k iv a iz d o je s to tų p rieš iš d a v ik ą ir jo s u im ti a tė ju siu s žy d u s. “ V y r ia u s ių k u n ig ų ir ta u to s sen iū n ų ta r n a i ir s a rg y b in ia i, v a d o v a u ja m i J u d o Is k a r ijo to , g in k lu o ti k a la v ija is ir la d zo m is, a tv y k o į G etsem an i, k a d čia n ie k a m n e m a ta n t ir n eg ird in t, n a k tie s ^ram ybėje su im tų Jėzų . Juos a tly d ė jo ro m ėn ų k a rių d a lin y s /Jon 17,12/. Š ie ji g re ič ia u s ia i b u v o p a sių sti sau g u m o su m e tim ais, v y r ia u s ia m k u n ig u i p ra ša n t. 48-46j u d a s b u v o su sita ręs su s in e d rista is, k a ip j i e , a tv y k u s į G etsem an i, g a lė sią a tp a ž in ti J ė z ų . B u v o ju k n a k tis , o J ėzu s ra d o si ta r p a p a š ta lų . R e ik ė jo ta d b ū ti tik rie m s , k u ris y r a J ėzu s. J u d u i n e b u v o su n k u a tp a ž in ti M o k y to ją . Jis to d ė l sak ė sin e d rista m s, jo g , a tė ju s į v ie tą , jis p a sv e ik in sią s M o k y to ją , j į p a b u č iu o d a m a s . Š ita s bu s ž e n k la s, k a d t a i J ėzu s, ir j į jie tu r i su im ti. P a s žy-dus tu o m e t b u v o p riim ta , k a d m o k in ia i b u č iu o tų m o k y to ju i ra n k ą , o k a i k u ria is a tv e ja is p a b u č iu o tų ir į v e id ą . P a b u č i a v o — gr. k a te file t e n — išreišk ė s a v o m eilę: a p k a b in o ir p a b u č ia v o . 50J ėzu s į iš d a v ik iš k ą p a b u č ia v im ą a ts a k o š v e ln iu įsp ė jim u . Jis j į k la u sia: « P rie te lia u , ko tu čia? » Š iu o k la u sim u J ėzu s k v ie č ia J u d ą a p s ig a lv o ti, k o jis a tė jo , k ą jis daro, k a d s u p ra s tų sa v o elgesio b a isu m ą . K a i k u rie ta č ia u e g ze g e ta i š į te k s t ą k ita ip a išk in a . P a g a l ju o s J ėzu s, ja u a p sisp re n dęs b ei p asiru o šęs k e n tė ti, s k a tin a J u d ą v y k d y t i sa v o iš d a v ik iš k ą d a rb ą . « P r ie te lia u , v y k d y k , k o esi a tė jęs! ».

Turinys

Mt 26,51-58

*43

51Ir štai vienas iš buvusių su Jėzumi, ištiesęs ranką, išsitraukė savo kalaviją ir, smogęs vyriausio kunigo tarnui, nukirto jam ausį. 52Tuomet taria jam Jėzus: « Grąžink kalaviją atgal į jo vietą, ne s visi, kuri e griebiasi kalavijo, nuo kalavijo žūsta. 63Ar manai, kad aš negalėčiau prašyti savo Tėvą, ir jis man duotų virš dvylikos legijonų angelų? 64Taigi kaip išsipildytų Raštai, jog tai p turi įvykti? » 55Aną valandą Jėzus sakė minioms: « Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais, kad mane suimtumėte! Kasdien sėdėdavau šventykloje, mokydamas, ir nesuėmėte manęs. 560 visa tai įvyko, kad išsipildytų pranašų Raštai. » Tada visi mokiniai, palikę jį, pabėgo.

8. T eism e prieš sined rium ą 570 kurie suėmė Jėzų, nuvedė jį pas vyriausiąjį kunigą Kaifą, kur buvo susirinkę Rašto žinovai ir seniūnai. 58Petras gi sekė jį iš tolo iki 51M a ta s m in i, k a d vdenas iš a p a š ta lų sm o gė v y r ia u s io k u n ig o ta rn u i k a la v iju , n u k irsd a m as ja m ausį. E v a n g e lis ta s J o n a s p a b rė ž ia , k a d t a i b u v o P e tra s , ir k a d ta rn a s , k u r į P e tra s ištik o , v a d in o si M a lk u s /Jon 18,10/. 52_5i j g Zus su d rau d ė P e trą , įs a k y d a m a s n e v a r to ti kalavdjo, nes k a la v ijo n a u d o jim a s v is a d a y r a p a v o jin g a s , o šiu o a tv e ju b u v o b e re ik a lin g a s. Jėzu s p rim en a , k a d jis p a ts le n g v a i g a lė tų a p sig in ti, p a n a u d o d a m a s sa v o d ie v iš k ą g a lią . B e t jis n o riai p a sid u o d a į ž y d ų ra n k a s, nes la is v a i p risiim a k a n č ią . T okia ju k y r a T ė v o v a lia . T a ip a p ie j į b u v o n u s a k ę p ra n a ša i. R e ik ia ta d , k a d jis k e n tė tų , m irtų ir p ris ik e ltų . M a t, k a n č ia a tp irk s žm o n iją ; o, p r isik e ld a m a s iš n u m iru sių jų , la id u o s d v a s in į ir fizin į p risik ė lim ą a m žin a m g y v e n im u i tie m s, ku rie tik ė s į jį. P e tro p a sie lg im a s b u v o p a v o jin g a s , nes jėg o s p a n a u d o jim a s iša u k ia a ts a k y m ą jė g a , o tu o p a č iu s ta to p a v o ju n žū ti. Įn iršę ž y d a i g a lė jo le n g v a i čia p a t iš ž u d y ti a p a š ta lu s . Įsp ėd a m a s P e trą , Jfėzus n e tiesio g in ia i d aro a liu z iją į a tsik e ršin im o įs ta ty m ą , k u ris g a lio jo p as žyd u s, v a d o v a u ja n tis p rin cip u : a k is u ž a k į, d a n tis u ž d a n tį /Išrn 11,16 ; T eis 1,6; 2 K a r 12,9/. “A ną v a l a n d ą — tu o m etu , k a i J ėzu s, su im ta s, s to v ė jo p rieš s a v o su ėm ėju s. J is p ra b ilo į a tė ju siu o siu s, p rik išd a m a s, k a d jie išėjo p rieš j į g in k lu o ti, ta r tu m jis b ū tų k o k s p lėšik a s; d rau g e p rim in ė, jo g k a sd ien vie ša i m o kė š v e n t y k lo j e , — g a lė jo ta d tu o m e t su im ti, n e sig rie b ia n t g in k lų . Š ia p a s ta b a Jėzus: iš vie n o s p u sės p a b r ė ž ia s a v o n e k a ltu m ą , o iš k ito s-p rik iš a sin e d rista m s jų k la s tin g u m ą . 59J ėzu s d a r p rid ū rė, jo g , n e ž iū rin t ž y d ų k la stin g u m o , jis ir d a b a r g a lėjo iš v e n g ti suėm im o, b e t to n ed aro , nes y r a p a s iry ž ę s k e n tė ti, k a d a n g i to k ia y r a T ėvo v a lia ir ta ip p ra n a šų y r a iš p ra n a š a u ta . K ą p ra n a š a i n u sak ė a p ie k e n č ia n tį J a h v ė s T a r n ą /Iz 53,12/, d a b a r išsip ild o ja m e . T o d ė l sin e d r is ta i n e tu r i jo k io p ag rin d o d id ž iu o tis, b ū k sa v o k la s tin g u m u y r a p a sie k ę la im ė jim ą . E v a n g e lis ta s p rid u ria , jo g a p a š ta la i, m a ty d a m i, k a d J ėzu s p a s id u o d a su im a m a s , p a sk u b o m is p asišalin o , b ijo d a m i, k a d ž y d a i n e su im tų ir jų . 57Ž y d a i J ė z ų n u v e d ė p as v y r ia u s ią k u n ig ą K a ifą . T en b u v o s u ša u k ta s sin ed riu m as, t .y . v y r ia u s io ji ta u to s ta r y b a . R o m ė n a i p rip a ž in o ž y d a m s ta m tik r ą te is in ę savdvaldą. J ą v y k d ė v y r ia u s ia s k u n ig a s d rau g e su sin ed riu m . N o rm a lia i sin ed riu m as p o sė d ž ia u d a v o v ie n o je iš salių p rie šventyddos. B e t, k a d a n g i b u v o n a k tis , o n a k tį š v e n t y k la b ū d a v o u ž d a r y ta , t a i sin e d riu m a s t e is t i J ė z ų su sirin k o p a s K a ifą . K a ifo rū m a i ra d o si v a k a rin ė je Sion o k a ln o p u s ė j e , n e to li n u o ten , k u r J ėzu s v a lg ė p a s k u tin ę V elyTk ų v a k a rien ę. P rie š a tv e d a n t p as K a ifą , Jėzu s b u v o n u v e s ta s p irm a m a p k la u s in ė jim u i p a s b u v u s į v y r ia u s ią k u n ig ą A n ą /Jon 18,13/. T a i į v y k o g re ičia u s ia i p a tie s K a ifo įs a k y m u , k a d p a g e r b tų A n ą , k u ris b u v o jo u o švis, ir k a d tu o p a č iu la im ė tų la ik o su sirin k ti sin ed riu m u i. 58P e tra s , p a d rą sin ta s ir p a s k a tin ta s a p a šta lo Jon o /Jon 18,15/, ry ž o s i s e k ti M o k y to ją iš p ask o s, k a d p a m a ty tų , k u o v is a b a ig sis. Jie a b u su Jon u

Turinys

144

Mt 26,58-66

vyriausiojo kunigo rūmų ir, įėjęs į vidų, sėdėjo su tarnais, norėdamas pamatyti, kaip baigsis. 39Vyriausieji gi kunigai ir visas sinedriumas ieškojo neteisingo liudijimo prieš Jėzų kad jį pasmerktų mirčiai, 60bet nerado, nors prisistatė daugelis neteisingų liudininkų. Pagaliau gi du, išėję priekin, 61tarė: « Šitas sakė: — Aš galiu sugriauti Dievo šventyklą ir per tris dienas ją atstatyti. — » 62Tuomet vyriausias kunigas, atsistojęs, tarė jam: «Nieko neatsakai, ką šitie liudija prieš tave? » 63Jėzus gi tylėjo. Tada vyriausias kunigas sakė jam: « Aš saikdinu tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytumei, jei tu esi Kristus, Dievo Sūnus. » f>4Jėzus jam t aria: «Tu pasakei. Bet, sakau jums, netrukus jus išvysite Žmogaus Sūnų sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse. » G5Tuomet vyriausias kunigas perplėšė savo drabužius, tardamas: «Jis piktžodžiavo. Kam dar reikia mums liudytojų? Štai dabar girdėjote piktžodžiavimą! 66Kaip jums regisi?» O jie;, atsakydami, tarė: «Vertas mira tė jo ik i K a ito rū m ų . J o n u i ta r p in in k a u ja n t, nes jis tu r ė jo ten ai p a ž įs ta m ų ,

P e tra s g a lė jo įe iti į v id ų , t .y . į rū m ų k iem ą . Įė jęs, a tsisėd o ir sėd ėjo su ta r n a is p rieš u gn ies, la u k d a m a s, k o l visa baigsis. ““ Įs ta ty m a s re ik a la v o /Sk 35,30; A t Į 17,6/, k a d nė v ie n a s n e b ū tų p a s m e rk ta s, je i jo n u s ik a ltim a s n ebus p a liu d y ta s b e n t d v ie jų liu d in in k ų . Š ta i k o dėl šia p ro g a sin e d riu m as iešk o jo liu d in in k ų p rieš K r is tų , k a d g a lė tų j į p a s m e rk ti, k a ip iš a n k sto b u v o a p sisp ren d ę. 60L iu d in in k ų p rieš K r is tų a tsira d o d a u g, b e t jų liu d ijim a i n esu ta rė , ir b u v o p e rd a u g a išk ia i m elagin gi. “ P a g a lia u a ts is to jo p rieš sin e d riu m ą d u liu d in in k a i, k u rie su ta rė sa v o liu d ijim e . Jie k a ltin o J ėzų , b ū k jis te ig ę s g a lįs s u g ria u ti š v e n t y k lą ir ją a t s t a t y t i p er tris dien as. J ie t a č ia u n e te isin g a i p e r d a v ė ne t i k J ėza u s m in tį, b e t n e t ir p a č iu s jo žo d žiu s išk reip ė. M at, J ėzu s a n u o sa v o p a s a k y m u , kury c itu o ja J on as 2,19 -22, tu r ė jo m in ty je ne š v e n t y k lą k a ip p a s ta tą , o S in a g o g ą k a ip S .T . išg a n y m o san d o ro s liu d y to ją . J ėzu s įsp ė jo , k a d , p ris ik e ld a m a s iš n u m iru sių , jis a n t b a ig u sio s s a v o m isiją S in ag o go s, išk ild in s N .T . B a ž n y č ią . T a ig i a n u o p a s a k y m u J ėzu s k a lb ė jo apie s a v e p a tį, apie sa v o m ir tį ir p risik ė lim ą . Jo m irtis a n t k r y ž ia u s b u v o d rau g e S in a g o g o s m irtis; o jo p risik ė lim a s b u v o jo įste ig to sio s n a u jo s B a ž n y č io s p ra d ž ia . L iu d in in k a i t a č ia u ne t i k m in tį n e te is in g a i s u p ra to ir p e rd a v ė , o ir jo p a s a k y tu s ž o d žiu s k la id in g a i p a c ita v o . M a t, J ėzu s n esakė: « A š s u g ria u siu », b e t « s u g ria u k ite ». N e J ėzu s, b e t p a t y s ž y d a i, n u ž u d y d a m i J ėzų , s u g rio v ė s a v o S in ag o gą . 62-83P a r o d y m ų n e p a k a n k a m u m a s ir J ėza u s tydėjim as p riv e r tė K a ifą k la u s ti p o p rie sa ik a , k a d p a s is a k y tų , a r jis la ik ą s sa v e M esiju ir D ie v o S ū n u m i ar ne. T e ig ia m a s a ts a k y m a s tu r ė jo b ū ti p a k a n k a m a p rie ž a s tis j į p a s m e rk ti, k a ltin a n t p ik tž o d ž ia v im u p rieš D ie v ą , k a d a n g i b ū d a m a s žm o gu s s a v in a s i d i e v iš k u m ą b ei s ta to sa v e ly g iu su D ie v u . J au a n k s č ia u ž y d a ifa i'izie ja i k a ltin o j į p ik tž o d ž ia v im u ir n o rėjo u ž m u š ti /Jon 8,18; 18,33/. “ 'Oficialiai ir po p rie sa ik a p a k la u s ta s, J ėzu s a tsa k ė , p areik šd a m a s, jo g p a ts K a ifa s p a sa k ė , k a s jis esąs, b ū te n t, M esijas ir D ie v o S ūn us. J i s g e ra i ž in o jo , k a d to k s jo a ts a k y m a s tu r ė jo re ik š ti ja m p a s m e rk im ą m irčia i. B e t jis ju k a tė jo ta m , k a d liu d y t ų t:.esą, k a d a p s ire ik š tų esąs M esijas, k a d k e n tė tų , m irtų ir, p risik e ld a m a s, a tn e štų iš g a n y m ą . S in ed rista m s t a č ia u jis p rim e n a ir ju o s įs p ė ja , k a d d a b a r jie j į g a li te is ti ir p a s m e rk ti, b e t a teis m e ta s, k a d a jie j į iš v y s a n trą k a rtą , o tu o m e t jis a te is ir p a s iro d y s sa v o d ie v iš k o je g a rb ė je, k a d te is tų ju o s :.r v isu s k itu s /Mt 25,31-46; D a n 7, 13-14/. 65-eeK a ifa s p asie k ė, ko tik ė jo s i. J ėza u s a ts a k y m ą , jis la ik ė p ik t ž o d ž ia v im u . P a s ip ik tin im o žen k la n , jis p erp lėšė s a v o d r a b u ž į /P rad 37,29/. Į s t a t y m a s re ik a la v o m irties b a u sm ės tiem s, k u rie d rįsd a v o s a v in tis d ie v išk a s s a v y b e s , n e tu rė d a m i ta m p a g rin d o . T o k ia b a u sm ė b ū d a v o ta ik o m a p ra n a šam s, k u rie to k ia is sa v e la ik ė , b e t tik r u m o je n e b u v o D ie v o p a š a u k ti

Turinys

Mt 26,67-75

145

ties. » e7Tada jie spiaudė jam į veidą ir mušė kumsčiais; o kiti kirto per skruostus, sakydami: «Pranašauk mums, Kristau! — Kas yra tas, kuris tave užgavo? »

9. Petras iš sigina Jėzaus 690 Petras sėdėjo lauke, kieme. Prie jo prisiartino viena tarnaitė, sakydama: «Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu. » 70Bet Petras užsigynė visų akivaizdoje, tardamas: «Nežinau, ką sakai! » 710 jam išeinant į tarpvartį, kita pamatė jį ir sako ten esantiems: « Šit as buvo su Jėzumi N azaretiečiu. » 72Jis ir vėl neigė, prisiekdamas: «Aš nepažįstu to žmogaus. » ,30 tuoj po to ten stovėjusieji, priėję, sakė Petrui: «Tikrai ir tu esi iš jų, nes ir tavo tarmė išduoda tave. » 74Tuomet jis ėmė keiktis ir prisiekinėti: « Aš nepažįstu to žmogaus.)) Ir netrukus pragydo gaidys. 75Tada atsiminė Petras Jėzaus pasakymą: «Pirma negu gaidys pragys, tu tris kartus manęs išsiginsi. » Ir, išėjęs laukan, graudžiai verkė.

/A tĮi8 ,2 o / . K a ifa s ta d iš k ilm in g a i p a re išk ia , jo g jo k ių liu d in in k ų d a u g ia u n e re ik ia , k a d a n gi J ėzu s p ik tž o d ž ia v o , ir to d ė l v ie n d ėl šio y r a p a sm e rk tin a s. Jis k re ip ia s i į sin e d ristu s ir o ficialia i ju o s k la u sia , k o k io s jie y r a n uom onės. O jie a ts a k ė , k a ip K a ifa s la u k ė: « J is v e r ta s m irties! » 87K a i sin e d riu m as p a sk e lb ė, k a d J ėzu s esąs p a s m e rk ta s m irti, tu o m e t p ra sid ė jo jo n iek in im a s ir k a n k in im a s . V ie n i sp ia u d ė ja m į v e id ą , k it i m ušė, o d a r k iti, ty č io d a m ie s i, p riė ję iš u ž p a k a lio k ir to p er sk ru o stu s ir k la u sė k a d įsp ė tų , k a d a n g i d ė jo si p ra n a šu , k a s j į u ž g a v o . 69Į v y k o , k a ip J ėzu s b u v o įsp ė jęs P e tr ą /Mt 26,34/. Jis išsig y n ė M o k y to jo . P e tr u i b e s ėd in t su v y r ia u s io k u n ig o ta r n a is p rie ugn ies, v ie n a iš t a r n a ič ių j į a tp a ž in o ir ja m p rik išo , k a d jis e sąs v ie n a s iš J ė z a u s m o k in ių . 7()A iš k u , m e rg a itė s m e sta s P e tr u i k a ltin im a s išša u k ė v is ų su sid o m ėjim ą . P e tra s išsig a n d o ir d a u g n e g a lv o d a m a s p areišk ė , jo g ta r n a itė s te ig im a s ja m y r a n e su p ra n ta m a s, nes y r a n e p a g rįsta s. 71P a n e ig ę s ta r n a itė s k a ltin im ą , P e tra s r y ž o s i p asišalin ti: b e t t a r p v a r ty j e k it a ta r n a itė j į a tp a ž in o ir ėm ė tv ir tin t i, k a d jis tik r a i esąs J ėzau s m o k in y s. 72P e tra s , k a ltin a m a s, p a te k o į p a n ik ą . Jis ėm ė n eigti, k e ik d a m a s ir p risiek in ė d a m a s, jo g n e p a ž įs tą s M o k y to jo iš N a za re to . ,3B e t te n s to v ė ju s ie ji, gird ė d a m i j į k a lb a n t g a lile jie tiš k a ta rm e , įs itikin o , k a d tik r a i b ū sią s v ie n a s iš J ė z a u s se k ė jų , n es t a i ro d o ir jo ga lilėjie tiš k a ta r m ė . J u k J ėzu s b u v o iš G a lilė jo s ir jo m o k in ia i d a u g u m o je b u v o g a lilė jie č ia i. G a lilė jie č ių ta rm ė s k y rė s i nuo J e r u z a lie č ių g o m u rin ių b a lsių išta rim e. 74Į ta r im u i b e i k a ltin im u i v is d id ė ja n t, P e tra s u ž s isp y rę s n eigė. B e t čia p a t p ra g y d o g a id y s . E v a n g e lis ta s M o rk us p a s te b i, jo g t a i b u v o a n tra s g a id ž io p ra g y d im a s /M k 14,72/. V a d in a s i, ta i b u v o t a r p k e tv ir to s ir p en k to s v a la n d o s r y to . 76G a id ž io p ra g y d im a s p rim in ė P e tr u i K r is ta u s įsp ė jim ą, k a d , p irm a n eg u g a id y s pragy^s, jis tris k a rtu s jo išsigin siąs. Į v y k o , k a ip K r is tu s b u v o p a sa k ę s, n ors P e tra s b a n d ė u ž tik r in ti, k a d t a i jo k iu bū d u n e įv y k s . D a b a r P e tra s p a m a tė ir įsitik in o esąs silp n a s ir n u sid ėjė lis žm o gu s. P a s k u b o m is jis išėjo p ro v a r tu s ir, n u ėję s į n u o šalę, g r a u d ž ia i p ra v ir k o , a p g a ilė d a m a s išsig y n im o k a ltę . to

Turinys

Mt 27,1-8

146

10. T eism e prieš Pilotą Jėzus

vedamas

pas

Pilotą

27. *0 atėjus rytui, vyriausieji kunigai ir tautos seniūnai tarėsi prieš Jėzų, kad jį nužudytų. 2Ir, jį surišę, nuvedė ir perdavė valdytojui Pilotui. Išdaviko

mirtis

3Tuomet Judas, kuris jį išdavė, matydamas, kad jis pasmerktas, susigraužęs, nunešė atgal trisdešimt sidabrinių vyriausiems kunigams ir seniūnams, 4tardamas: ((Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują.# O jie sakė: «Kas mums? Tu žinokis. » 5Ir, metęs sidabrinius šventykloje, jis pasišalino ir, nuėjęs, pasikorė. 60 vyriausieji kunigai, paėmę sidabrinius, sakė: «Nevalia clėti juos šventyklos lobvnan, nes tai yra kraujo užmokestis.# 'Pasitarę gi, nupirko už juos puodžiaus lauką ateiviams laidoti. 8Todėl 27-1S in ed riu m a s ja u b u v o n a k tį p a sm e rk ęs J ė z ų m irčia i. B e t Į s t a t y m as n eleid o , k a d k a s n ors b ū tų p a s m e rk ta s a n t g r e itų jų ir d a r n a k tį /A p D i , t 8/. D ė l to jie iš n a u jo su sirin k o r y te ir p a k a r to tin a i bei o ficia lia i p a sm e rk ė J ė z ų m irčia i. 2R o m ė n a i leid o ž y d a m s te is ti sa v u o siu s p a g a l jų Į s ta ty m ą . T a č ia u p a sm e rk im o m irč ia i a tv e ju ro m ė n ai re z e rv a v o sau teisę sp ren d im ą p a t v ir tin t i ir įv y k d y ti. J u d ė ja nuo 6 m e tų p o K r . p rik la u s ė S irijo s p ro v in c ija i, ir b u v o v a ld o m a p ro k u ra to ria u s /Jon 18,38/. T u o m e tu p ro k u ra to riu m i b u v o P o n tiju s P ilo ta s. P ro k u ra to riu s p a p ra s ta i g y v e n d a v o C e z a rė jo j e , b et d id e sn ių š v e n č ių m etu p e rsik e ld a v o g y v e n t i J e ru za lė je , k a d a sm en išk a i k o n tro liu o tų t v a r k ą ir sau g u m ą , e sa n t d id e lia m m a ld in in k ų su p lū d im u i š v . M ieste. J e ru za lė je p ro k u ra to riu s a p s is to d a v o a rb a E ro d o rū m u o se, a rb a A n to n ijo s p ily je , k u ri b u v o p rie p a t š v e n ty k lo s . T u o m etu P ilo ta s b u v o a p sisto ję s A n to n ijo s p ily je . Į čia ž y d a i p e n k ta d ie n io ryd ą a tv e d ė J ė z ų , k a d P ilo ta s p a t v ir t in t ų jų sp ren d im ą, k u riu o J ėzu s p a s m e rk ia m a s m ir č ia i . “S id a b rin ia i, g a u ti u ž M o k y to jo iš d a v im ą , n ea tn e šė J u d u i n ei d žia u g sm o , nei n au d os. P riešin g a i, a tn e šė ja m su s ig ra u žim ą , k u ris n u ve d ė j į į b e v ilt i šk u m ą ir sav d žu d y b ę. G al J u d a s, išd u o d a m a s J ėzų , siek ė t ik g a u ti p in igų , ir v is a i n e g a lv o jo , k o k io s bu s vdso to p asėk o s. V ė lia u gi, p a m a tęs, k a d p a sė k o s b u v o tra g iš k o s , p a ju to t o k į są žin ė s g r a u žim ą , k a d įp u o lė į n e v ilt į ir b a ig ė g y v e n im ą s a v iž u d y b e . 4- 5P r ie š n u s iž u d y m a s J o d a s n u ėjo pas sin ed ristu s, k a d g r ą ž in tų jiem s p in ig u s g a u tu s u ž iš d a v im ą . O k a i sin e d rista i į jo p ris ip a ž in im ą , jo g ja u čia si n u s ik a ltę s išd u o d a m as n e k a ltą žm o gų , cin išk a i a ts a k ė , k a d t a i jo re ik a la s , jis su p a n ie k a sv ie d ė p in ig u s a n t žem ės ir išėjęs į n u o šalę p a sikorė . 6Š v e n ty k lo s lo b y n a n n e v a lia b u v o d ė ti n e š v a ria s a u k a s / A t Į 23,19/. S in e d rista i p aėm ė J u d o n u m estu s p in ig u s. B e t, k a d a n g i t a i b u v o k a in a s u ly g ta u ž K r is ta u s išd a v im ą , sid a b rin ia i p a g a l Į s t a ty m ą b u v o n ešva rū s, to d ė l n eg a lė jo b ū ti d e d a m i į š v e n ty k lo s iž d ą . R e ik ė jo ta d ju o s su n a u d o ti k a m n ors k ita m . 'P a s ita r ę , sin e d rista i n u sp ren d ė u ž tu o s p in ig u s n u p irk ti žem ės s k ly p ą , ir ji p a n a u d o ti k a p in ė m s la id o ti s v e tim ša lia m s. J ie n u p irk o k o k io t a i p u o d ž ia u s la u k ą , k u ris ra d o si p rie G eh en o s slėn io, B lo g o P a ta r im o k a ln o p a p ėd ėje, į p ietu s n uo m iesto . T en b u v o p a k a n k a m a i m olio p u o d a m s d ir b ti /Jer 18,2/. T en b ū d a v o la id o ja m i a te iv ia i ir sv e tim ša lia i /4 K a r 23,5/. “V ėliau ^ ši v ie t a b u v o p ra d ė ta v a d in ti K r a u jo L a u k a s -a ra m a iš k a i H a k e ld a m a h . š is v a r d a s b u v o d u o ta s, k a d a n g i la u k a s b u v o n u p irk ta s u ž p in igus, u ž k u riu o s J u d a s iš d a v ė M o k y to ją . T ris d e šim t sid a b rin ių b u v o K r is ta u s k r a u jo k a in a.

Turinys

Mt 27,8-19

147

anas laukas iki šios dienos yra vadinama Kraujo Laukas. “Tuomet išsipildė, kas buvo šitaip pasakyta per pranašą Jeremiją: « Ir paėmė trisdešimt sidabrinių, įkainuotojo kainą, sulygtą iš Izraelio sūnų, 10ir juos atidavė už puodžiaus lauką, kaip man Viešpats yra skyręs. » J ė z u s

p a s

P i l o t ą

U0 Jėzus atsistojo prieš valdytoją. Ir valdytojas klausė jį, tardamas:

« Žydų karalius esi tu? » Jėzus gi tarė: « Tu sakai. » 12Ir, kai vyriausie ji kunigai bei seniūnai jį kaltino, jis nieko neatsakė. 13Tuomet Pilotas sako jam: «Ar negirdi, kiek prieš tave liudija? » 14Ir jis neatsakė jam nė į vieną žodį, taip kad valdytojas labai stebėjosi. 150 šventės metu valdytojas paprastai paleisdavo miniai vieną iš kalinių, kurio jie pageidaudavo. 16Turėjo gi tuomet žymų kalinį, vadinamą Barabą. 17Taigi, esant jiems susirinkus, Pilotas paklausė juos: « Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristų? » 18Mat, jis žino jo, kad jie jį iš pavydo yra įdavę. 190 , kai jis sėdėjo teismo 9-10C itu o ja m a d v i p ra n a š y stė s s u ju n g to s į v ie n ą , b ū te n t, Z a ch a rijo 1 1 , 1 2s ir J e rem ijo 18,2; 19 ,1; 22,6-7/. E v a n g e l i sta s, citu o d a m a s, m in i t ik J e rem iją , nes jis b u v o žym esn is ir žin o m e snis p ra n a šas. “ S in e d rista i, išau šu s ry tu i, v ė l su sirin k o , k a d fo rm a lia i p a s m e rk tų J ė zų , k a ip to r e ik a la v o Į s ta ty m a s . P o to a tv e d ė j į p a s P ilo tą , k a d šis p a t v ir t in t ų ir į v y k d y t ų jų sp ren d im ą , k a ip to r e ik a la v o ro m ėn ų įstatym iai. P r is ta tę J ė z ų P ilo tu i, ž y d a i jo a k iv a iz d o je k a ltin o j į ne re ligin iais, b e t v e r čia u p o litin ia is m o ty v a is . J ie teig ė, b ū k jis d ėd ąsis k a ra liu m i, k u rs tą s žm on es, g a lįs s u k e lti m a ištą p rieš rom ėn us. Išg ird ęs k a ltin im u s, v a ld y to ja s p a k la u s ė J ė z ų , ar jis t ik r a i la ik ą s s a v e k a ra liu m i. J ėzu s, a ts a k y d a m a s , n en eig ia, b e t, ž y d a m s įp ra stu stiliu m i, a ts a k o d v ip ra s m iš k a i. — « T u s a k a i », k a s re iš k ia , « ne aš, b e t t u ir k it i t a i te ig ia ». T a č ia u , k a ip s k a ito m e p as e v a n g e lis tą J o n ą 18 ,3 1, J ėzu s ra m in a P ilo tą , n u ro d y d a m a s, k a d n eesąs p o litin is v a ld o v a s , ir k a d jo k a r a ly s tė n ėra iš šios žem ės: n ėra p o litin ė, b e t d v asin ė. i2-i4Į jjįtn s ž y d ų k a ltin im u s ir P ilo to k la u sim u s J ėzu s n e a tsa k ė . Jis ty lė jo , ir jo ty lė jim a s b u v o išk ilm in g a s liu d ijim a s jo n e k a ltu m o ir n e ly g s ta m a s įro d y m a s jo k iln u m o . P ilo ta s ste b ė jo si, k a d J ėzu s n esiteisin o. B e t jis te is in g a i s u p ra to jo ty lė jim ą , ir įsitik in o , k a d jis y r a n e k a lta s. 15K a d a n g i V e ly k o s p rim in ė ž y d a m s ta u to s iš la is v in im ą iš E g ip to , ta i R o m o s v a ld y t o ja i šios š v e n tė s p ro g a p a le isd a v o v ie n ą iš k a lin ių , ku rio žy'dų v isu o m en ė p ra š y d a v o . 16T u o m e tu b u v o k a lin im a s p a g a rsė ję s n u sik a ltė lis, ž m o g ž u d y s B a ra b a s /Mk 14 ,7 /. i7-isP ilo ta s, b ū d a m a s įs titik in ę s, k a d J ėzu s y r a n e k a lta s , b a n d ė k a ip n ors j į p a le isti. V e ly k o s b u v o čia p a t, o V e ly k ų p ro g a p a p ra s ta i p a le isd a v o v ie n ą iš k a lin ių . K re ip ė s i ta d į su sirin k u siu s ž y d u s ir kla u sė, k u rio jie n o rė tų , k a d jis p a le istų V e ly k ų proga: J ėza u s ar ž m o g ž u d ž io B a ra b o ? P ilo ta s ž in o jo , k a d J ėzu s b u v o p a g a rs ė ję s ir tu r ė jo t a u to je p a s e k ė jų , to d ė l b u v o b e v e ik tik r a s , k a d m in ia p a p ra š y s p a le isti N a z a re to M o k y to ją , o ne B a ra b ą . D e ja , įv y k o k ita ip . M at, te n su sirin k u si m in ia b u v o s in e d ristų ran ko se. T a u to s sen iū n ai m i n ią b u v o s u k u rs tę ir p ale n k ę, k a d r e ik a la u tų J ė zu i m irties. T a ig i, k a i P ilo ta s leid o {p asirin kti Jėzų ar B a ra b ą , m in ia ėm ė r e ik a la u ti, k a d p a le istų B a ra b ą , o J ė z ų n u k r y ž iu o tų . 1 “E v a n g e lis ta s priduria., k a d P ilo to a p sisp re n d im ą , geria u , nusistatym rą p a le isti J ė z ų su stip rin o jo žm o n o s p ra šy m a s. M a t, ji a n ą n a k tį tu r ė jo y p a tin g ą sap n ą: s a p n a v o J ė z ų ir d ėl jo sap n e d a u g k e n tė jo . R o m ė n a i, k a ip v is i p a g o n y s, b u v o p rie ta rin g i: tik ė jo sap n am s ir b u rta m s /A p D 13,6/. Ž m o n a P ilo tą apie sa p n ą p a in fo r m a v o p er v ie n ą iš k a riš k ių ar a u k š tų jų v a ld in in k ų . J i p rašė, k a d jis n e d a r y tų n iek o p ik t a J ėzu i, n es esąs n e k a lta s, ir to d ė l j į n u b a u sd a m a s g a lė jo u ž s itr a u k ti d ie v ų k e rštą . — « T o n eb ū n ie

Turinys

Mt 27,19-30

soste, jo žmona atsiuntė pas jį, sakydama: « Tenebūnie nieko tarp tavęs ir ano teisiojo. Nes aš sapne dėl jo šiandien daug kentėjau. » 20O vyriausieji kunigai ir seniūnai įtikino minias, kad prašytų Barabo, Jėzų gi pražudytų. 210 valdytoj as, atsiliepdamas, sakė jiems: « K atrą iš dviejų norite, kad jums paleisčiau: » Jie gi tarė: «B arab ą.» 22Pilotas jiems sako: « Ką tad turėčiau daryti su Jėzumi, vadinamu Kristumi? » Jie visi taria: «Tebūnie nukryžiuotas ! » 230 jis pasakė: «K ą gi bloga jis padarė? » Bet jie dar labiau šaukė, sakydami: «Tebūnie nukryžiuotas! » 240 Pilotas, matydamas, kad nieko nelaimi, bet sąmyšis tik dar didėja, paėmęs vandens, nusiplovė minios akivaizdoje rankas, tardamas: «Aš esu nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs atsakysite. » 25Ir, atsiliepdama, visa minia sakė: « Jo kraujas ant mūsų ir ant mūsų vaikų! » ^Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų, nuplakęs, atidavė nukryžiuoti.

U . Jėzus išjuokiam as ir erš k ėčiais vainikuojam as 27Tuomet valdytojo kareiviai, nusivedę Jėzų į pretoriumą, surinko prie jo visą kohortą. 28Išrengę jį, jie apsiautė jį purpuriniu apsiaustu 29ir, nupynę iš erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos ir į jo dešinę įspraudė nendrę. Paskui, priklaupdami prieš jį, tyčiojosi iš jo, tardami: « Sveikas, žydų karaliau! » 30Ir, spiaudydami į jį, paėmė nendrę ir mušė n i e ko ta r p ta v ę s ir a n o te is io jo » — lo t. n ih il tib i et iu sto illi: « n ep risid ėk jo k iu b ū d u p rie a n o te is io jo p a s m e r k im o ». 2o_22Minia, s u k u r s ty ta ir p rig r ą sin ta s in e d ristų , re ik a la v o , k a d b ū tii p a le is ta s B a ra b a s , o ne J ėzu s. T u o m e t P ilo ta s , k re ip d a m a sis į m in ią, k la u sė , k ą tu r ė tų d a r y t i su J ėzu m i. J'.s tik ė jo s i, k a d m in io je a ts ir a s ią ž m o n ių, k u rie p ra š y s p a s ig a ilė ti N a za re to M o k y to jo . D e ja , a ts a k y d a m i, jie vdsi š a u k ė ir r e ik a la v o j į n u k r y ž iu o ti. 23P ilo ta s ste b ė jo s i to k iu m in io s n u s is ta ty m u . J is d a r k a r t ą k reip ėsi į ju o s, k la u sd a m a s: « K ą gi p ik ta jis y r a p ad a ręs, d ėl ko tu r ė tų b ū ti n u k r y žiu o tas.* A išk u , P ilo ta s siekė g e lb ė ti J ėzų , b e t įšėlusi m in ia g rū m o jo ir š a u k ė , re ik a la u d a m a , k a d b ū tų n u k r y ž iu o ta s . 24V a ld y t o ja s , m a ty d a m a s , k a d jo p a s ta n g o s p a le isti J ė z ų n e su la u k ia m in io je p ritarim o ; p rie šin g a i, ją t ik la b ia u s iu tin a , b ijo d a m a s m a išto , o ta ip p a t b ū ti a p s k ų s ta s cieso riu i /J o n 18,12/, n en o ro m is r y ž o s i p a te n k in ti ž y d ų r e ik a la v im ą , leisd a m a s j į n u k r y ž iu o ti. B e t p rieš t a i p a p ra šė va n d e n s ir, n u sip la u d a m a s ra n k a s, p areišk ė n eesąs k a lta s d ėl šio te isio jo žm o ga u s n u ž u d y m o , p rim in d a m a s ž y d a m s , jog v is a k a ltė k r in ta a n t jų . P a s te b ė tin a , k a d a n u o m etu , k a ip ž y d a i , ta ip ir p a g o n y s, p r a k t ik u o d a v o ra n k ų nusip lo v im u išre ik šti s a v o n e k a ltu m ą d ėl vien o ar a n tro asm en s p asm e rk im o / A t l 2 j,6 ; P s 26,6/. 25Ž y d a i, a tsilie p d a m i, p iln a i p risiėm ė a ts a k o m y b ę u ž J ėza u s n u ž u d y m ą , ir ta i ne t ik k a ip in d iv id a i, b e t ir k a ip v is a t a u ta , šau k d a m i: « Jo k ra u ja s teb ū n ie a n t m ū sų ir a n t m ū sų vaikų!» 26M a ta s su m in i, k a d P ilo ta s liep ė n u p la k ti J ėzų , b e t n e p a a iš k in a k o d ėl. P a a iš k in a e v a n g e lis ta s J o n a s 1 9 ,1 -1 5 . T ik r u m o je P ilo ta s , įs a k y d a m a s n u p la k ti J ė z ų, siek ę j į iš g e lb ė ti . J is m anė, k a d m in ia, p a m a č iu s i J ė z ų n u p la k tą , tu o p a s ite n k in s , ir n e re ik a la u s j į n u ž u d y ti. 27V a ld y t o ja s tu r ė jo s a v o asrnen:.nę s a r g y b ą . K a r e iv ia i, s k ir ti v a ld y t o jo a p sa u g a i, b u v o v a d in a m i p re to ria n a is. M a t, v a ld ž io s rū m a i v a d in o si p re to riu m ; to d ė l rū m ų s a r g y b in ia i v a d in o si p re to ria n a is. J e ru za lė je v a ld ž io s rū m a i b u v o A n to n ijo s p ily je , k u ri ra d o si prie š v e n ty k lo s , į šiau rę. K o h o r t a — k a rin is v ie n e ta s , su sid ed ąs iš 600 k a rių ir v a d o v a u ja m a s k a rin in k o , k u ris tu r ė jo trib ū n o t itu lą . P rie J ė z a u s su sirin k o g re ič ia u s ia i n e v is i 600 k a re iv ių , b e t v is i k o h o rto s k a ria i, k u rie tu o m e tu ten b u v o . 28-30K a r e iv ia i b u v o g ird ė ję apie Jėziį, tik r ia u s ia i iš sin e d ristų , k a d jis

Turinys

Mt 27, 30-37

149

jam per galvą. 31Ir, kai pasityčiojo iš jo, nuėmė nuo jo apsiaustą, apvilko jį jo drabužiais ir jį nuvedė nukry ž iuoti.

12. Su kryžiumi ir ant kryžiaus 320 išeidami sutiko žmogų kirenietį, vardu Simoną. Šį jie privertė nešti jo kryžių. 33Ir, atėję į vietą, vadinamą Golgota, kuri yra vadinamoji Kaukolės vieta, 34jie davė jam gerti vyno sumaišyto su tulžimi, b e t, kai paragavo, jis nenorėjo gerti. 350 jį nukryžiavę, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą, 36ir, atsisėdę, sergėjo jį tenai. 37Virš jo galvos uždėjo jo apkaltinimo užrašą: « Šitas yra Jėzus, žydų karalius. » la ik ą s s a v e k a ra liu m i, e sąs ž y d a s n a cio n a lista s. T o d ė l n a u d o ja si p roga, k a d iš jo p a s ity č io tų . N u p la k ę , jie j į a p s ia u tė p re to ria n o rau d o n u p lo sčiu m i ta r tu m t a i b ū tų p u rp u r i n is k a ra liš k a s a p sia u sta s. O a n t g a lv o s ja m u ž s p a u dė iš e ršk ė čių n u p in tą v a in ik ą , ly g ta i b ū tų k a r a liš k a k a r ū na. P a g a lia u į d ešin ę r a n k ą įsp rau d ė n en drę, ta r tu m ta i b ū tų v a ld o v o sk e p tra s. Š ta i žjrdų k a ra liu s! D a b a r p rieš j į jie k la u p ė s i ir, tj^čiodam iesi, s v e ik in o , sa k y d a m i: « S v e ik a s , žy^dų k a ra liau ! » P a s k u i, p aė m ę n en drę, ėm ė k ir s ti ja m p er g a lv ą , k a d e ršk ė čių d y g lia i g ilia u įsm ig tų , la b ia u įs k a u d in tų , d a u g iu a s u k r u v in tų . T o k į J ėzų: su m u štą , išn ie k in tą , k r u v in ą , į ž m o g ų n e p a n a šų -P ilo ta s p r is ta tė ž y d ų m in iai, ta rd a m a s: « Š ta i žm ogus! » J is tik ė jo s i, ka d , iš v y d ę j į to k į, ž y d a i n u rim s, jo p a sig a ilės, n ereik a la u s, k a d b ū tų n u k r y ž iu o ta s . D e ja , ž y d ų ž ia u ru m a s b u v o d id esn is, n egu P ilo ta s g a lėjo įs iv a iz d u o ti. 31K a i P ilo ta s , žm o gu s e g o ista s ir b a ily s , n en o ro m is ir n u sip la u d a m a s r a n k a s n u silen k ė ž y d ų re ik a la v im u i ir a tid a v ė K r is t ų n u k r y ž iu o ti, k a re iv ia i ji v ė l a p v ilk o jo d ra b u ž ia is, ir, u ž d ė ję ja m a n t p e č ių k r y ž ių , iš v e dė į n u k r y ž ia v im o v ie tą . “ K a r e iv ia i v e d ė J ė z ų į n u k r y ž ia v im o v ie tą . J is ėjo n ešd a m as su n k ų k iy ž ių . J o jė g o s b u v o b e išse n k a n čio s. T o d ė l š im tin in k a s , b ijo d a m a s , k a d J ėzu s g a lįs n e p a jė g ti n u e iti ik i m irtie s v ie to s, su s ta b d ė p a k e liu i s u tik tą s v e tim š a lį v y r ą , Sim o n ą, a te iv į iš K ire n ė jo s , ir j į p riv e r tė p a d ė ti J ė z u i n ešti k r y ž ių . Sim o n as su sa v o šeim a v ė lia u ta p o ž y m ū s k rik š č io n y s , y p a č b u v o žin o m i ta r p p irm ų jų k r ik š č io n ių du jo sūn ūs A le k s a n d ra s ir R u fu s /Mk 15,21/. 3N u k r y ž ia v im o v ie t a ra d o si k e le tą š im tų m e tr ų a ts tu n uo m iesto , į šiau rę. T a i b u v o apie 10 m e trų a u k š č io k a lv a . J i tu r ė jo k a u k o lė s iš v a izd ą , to d ė l b u v o v a d in a m a : lo t. c a lv a riu m , arm . g u lg u th a , o gr. g o lg o th a , liet. k a u k o lė . 34P a s m e rk tie sie m s m ir ti a n t k r y ž ia u s b ū d a v o d u o d a m a g e rti v y n o s u m a išy to su k a rtu m y n a is, k a d p a le n g v in tų k a n č ia s , k u rio s tu r ė jo b ū ti n e ž m o n išk o s /P a t 31,6/. E v a n g e lis ta s k a rtu m y n u s v a d in a tu lž im i /Ps 69,22/ M a t, tu lž is p a p ra s ta i la ik o m a sim b o liu k a r ty b ė s . J ėzu s, p a r a g a v ę s ir p a žin ę s, k a d ta i y r a g ė rim a s sk a u sm u i s u m a žin ti, a ts is a k ė ge rti. J is b u v o p a s iry ž ę s p a k e lti v is ą sk a u sm ą , k o k s jis b e b ū tų , ir k o k į žm o g išk o s jėg o s g a li p a k e lti. 3®Prieš p r ik a la n t a n t k r y ž ia u s , k a r e iv ia i išren gė J ė z ų , j į a p n u o g in d a m i. T a ip b u v o įp r a s ta n u k r y ž iu o ti, k a d n u k r y ž iu o ta s is d a r d a u g ia u k e n tė tų n u o sau lės ir n uo v a b z d ž ių . N u k r y ž iu o to jo d r a b u ž ia i te k d a v o k a re iv ia m s , k u rie įv y k d y d a v o n u k r y ž ia v im ą . J ėza u s tu n ik a — a p a tin is rū b a s — b u v o n u m e g z ta , ir b u v o iš v ie n o g a b a lo . T o d ė l k a r e iv ia i m e tė b u r tą , k u ria m jų šis d ra b u ž is tu r ė jo t e k t i /Jon 19,23-24/. 30K a i J ėzu s b u v o p r ik a lta s p rie k r y ž ia u s ir k r y ž iu s p a k e lta s a u k š ty n , k a re iv ia i p a s ilik o s a r g y b o je , sėd ėd a m i p rie k r y ž ia u s . M at, n u k r y ž iu o tie ji tu r ė jo b ū ti s a u g o ja m i, k a d k a s n ors n e sik ė sin tų išg e lb ėti. S a r g y b a tu r ė d a v o p a s ilik ti, k o l n u k r y ž iu o ta s is n u m ird a v o . 37K r is ta u s k r y ž ia u s fo rm a b u v o m a ž d a u g to k ia , k o k ią m es esam e p ra tę v a iz d u o tis. Iš ilg i n is g a b a la s b u v o g a n a a u k šta s, t a ip k a d k a re iv is b u v o

Turinys

Mt 27, 38-46

38Tu o met su j u o nukryžiuojami du nusikaltėliai: vi e nas iš dešinės, 0 kitas iš kairės. 390 ei nantieji pro šalį tyčiojosi iš jo, kraipydami galvas 40ir saky-

dami: «Tu, kuris sugriauni šventyklą ir per tirs dienas atstatai, gelbėk save! Jei tu esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus! » “ Panašiai ir v y riausieji kunigai su R ašto žinovais ir se niūnais, tyčiodamiesi, sakė: 42« K itus išg elbėjo, o savęs negali išgelbėti! Jis Izraelio karalius! Tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir tikėsime juo! 4:iPasitikėjo Dievu, teišgelbsti dabar jį, jei nori! Jis juk sakė: — Aš esu Dievo Sūnus. » — O užgauliojo jį taip pat ir nusikaltėliai, kurie buvo nukryžiuoti su juo.

2. M I R T I S

1. Jėzus m iršta ant kryžiaus 45Nuo šeštos gi valandos pasidarė tamsu visoje žemėje iki devintos valandos. 460 apie devintą valandą Jėzus sušuko didžiu balsu, tarda-

p riv u rsta s p a k e lti įm ir k y tą k e m p iu ę a n t n en drės, k a d p a s ie k tų J ėzau s lū p a s /Mt 27,48/. V ir š J ėza u s g a lv o s , a n t išilgin io k r y ž ia u s g a b a lo , k a re iv ia i p rik a lė m e d in ę le n te lę su įr a š u trim is k a lb o m is -g ra ik ų , lo ty n ų ir e b ra jų . Įrašas: « š i t a s y r a Jėzu s, ž y d ų k a r a liu s * — n u ro d ė k a ltę , k o d ė l jis būvu) n u k r y ž iu o ta s , b ū te n t, k a d jis d ėjęsis e sąs ž y d ų k a ra liu s. 38T eisu sis D ie v o S ū n u s n u k r y ž iu o ja m a s su d v ie m p lė šik a is ir g a lv a ž u d ž iais. T eisu sis D ie v a s ta r p n u s ik a ltė lių žm onių! T a i įsp ū d in g a s a tp irk im o p a v e ik sla s . 39-44Ž m o g a u s p ik tu m a s y r a b e rib is. N e tu rė jo rib ų ir ž y d ų n iek in g u m a s. J ie n e site n k in o p a k a b in ę J ė z ų a n t k r y ž ia u s . T o jiem s n e u ž te k o . Jie j į k e n g a l v a s t ai čia n tį ir m ir š ta n tį n iek in o ir u ž g a u li o jo . K r a i p y d a m i b u v o įp r a s ta s p as ž y d u s p a ju o k o s ž e n k la s /Jer 18 ,16 ; P s 22 , 8 ; E k k li 1.3,.7/. 45J ėzu s k e n tė jo a n t k r y ž ia u s apie tris v a la n d a s : nuo 6, m ū sų s k a ič ia v im u 12, ik i 9, m ū sų i5 v a l. K a i Jėzus; b u v o p a k e lta s su k r y ž iu m i a u k š ty n , s ta ig a p a sid a rė ta m s u J e ru za lė je ir visiame k ra š te , ir t a i tęsė si, k o l n um irė. S ta ig u s s u tem im a s b u v o n u o sta b u s, b e t n e b ū tin a i s te b u k lin g a s . T a i g a lėjo į v y k t i ir d ėl g a m tin ių v e ik s n ių . N u o s ta b u m a s t a č ia u y r a su ta p im e su J ėza u s k a n č ia a n t k r y ž ia u s . V ie n a y r a tik r a , k a d t a i n e b u v o sau lės u ž te m im a s , k a ip t a i p erio d išk a i a ts itin k a . M a t, to k ie u ž te m im a i n e įv y k s ta , k a i y r a m ėn u lio p iln a tis . O J ėzu s m irė k a ip tik k a i b u v o p iln a tis , b ū te n t, V e ly k ų išv a k a rė s e . K o d ė l J ė z u i m iršta n t ta m s a a p g a u b ė žem ę? Š is re iš k in y s t ik r ia u siai tu r i d v a s in ę p ra sm ę. T a m s a j u k ž e n k lin a liū d e sį ir sk a u sm ą . Šį liū d e s į ir sk a u sm ą iš g y v e n o p rig im tis dėl K ū r ė jo m ir tie s . B e to , ž em ę a p g a u b u si ta m s a I š g a n y to ju i m ir šta n t žen k lin o , jo g tie , kurio p a sm e rk ė ir žu d ė D ie v o Sūn ų, b u v o ta m s y b ių v a ik a i, ta m s y b ių k u n ig a ik š č io -v e ln io ta rn a i. V e ln ia s triu m fa v o , m a ty d a m a s J ė z ų m ir šta n t a n t k r y ž ia u s ; b e t jis n esu v o k ė , jo g ta i n e b u v o jo la im ė jim a s, b e t v e r č ia u p ra la im ė jim a s . K r y ž iu s ta p o tik r a s is g in k la s k o v o ti ir la im ė ti p rieš v e ln ią . 425 s; 3,22; 5,17; 6,19; Jon 1,32 - Tiesos' D vasia L k i 2 ,n s ; Jon 14.17 - B ažn y čio s siela: - Jėzaus p ažad ėta ir suteik ta L k 11,13 ; 12,12; 24,49; Jon 7,37s; I4 ,i6 s; 17 ,7s; 20,22 - veikia B ažn y čio je, teikdam a malones Mt io ,ig s ; Jon 20/21S; A p D 2, is - apšviečia protus M t 10,20; Mk 13 ,11; L k 12,11; 21,14; Jon 14,16; 15,26; i6 ,i3 ss - R ain in toja-U žtarėja jo n 14,16; 17,26; 15,26; 16,7-13 - pasireiškia K rikšte Mt 3,11; Mk 1,8 L k 3,16; Jon 3,5 - simboliai: - vanduo Jon 3,5; ugnis L k 3,17; A p D 2,3; vėjas Jon 3,8; A p D 2,is; balandis M t 3,17 D žiaugsm as: dėl žem iškų ve rtyb ių Jon 3,29; L k 15.4s.22s paeinąs iš tikėjim o: -- D ievu je L k 1,47 - Jėzuje Jon 15,11; 16,20; 17,24 - varge Mt 5,12; A p D 5,41; 20,24

E E beris-Jėzaus protėvis L k 3,35 E gip tas M t 2,13.19; A p D 7,7.19 E kskom unika-išskyrim as 12,42; 16,2

Jon

9,22.34;

E k sta zė A p D 10,10; 11,5; 22,17 E lis-Juozapo tė va s L k 3,23 E lijas-pranašas M t 11,14; I 7 >3 : 2 7 >4 7 : Mk 9,3-ios; 15,35; L k 1,17; 4 ,2 5 : 9,20; Jon 1,21 E liak im as-K ristau s prosenelis M t 1,13; L k 3,30 E liazaras-Jėzaus protėvis L k 3,29 E liziejus-pranašas L k 4,27 E lžb ieta-Jono K r. m otina L k 1,5.57.39 Em anuelis- Mt 1,23; Iz 7,14 Em aus-m iestelis L k 24,133 E m aus-m iestelis L k 24,133 E non -vietovė Jon 3,23 Enochas-prosenelis L k 3,37 E nosas-patriarchas L k 3,38 E retikai- Mt 24,5.24; 7,15-20 Erodas: D idysis M t 2 ,i.3 s .i3 .i6 -i8 s ; L k 1,5 A n tipas-tetrarchas L k 3,1333; Mt 14.3.6-12; 13,31-33; L k 23,7 A gripas I A p D 12,1-22 A grip as II A p D 25,13-26; 26,1-32 E rodiada-E rodo A ntipo sugulovė Mt 1 4 ,3 - 8 Erodininkai-politinė p a rtija M t 22,16; M k 3,6; 12,13-17 E srom as-K ristaus protėvis M t 1,3; L k 3 ,3 3

E ucharistija: - K ristu s p ažad a Jon 6,48-71 - įsteig ta Mt 26,26s; Mk i4,22ss; L k 22,19 - tik ro ji A uka, atk arto tin a į am žius L k 22,19 - realus Jėzaus buvim as Mt 26,28; Mk i4,22ss; Jon 6,48-51 - b ū tin a išganym ui Jon 6,53; te ikia išganym o m alonę Jon 6,57; ju n gia organiškon vienybėn su Jėzum i Jon 6,56; su T ėvu Jon 6,57s; s u tikin čiaisiais Mk 14,22; Jon 13 ,is - laid uoja kūnų prisikėlim ą Jon 6,14

Turinys

604 Eunuchas-išdaras Mt 19,12; ApD 8,27 E van gelija-geroji Naujiena: - D ievo apreikšta pasauliui Mk I,14 - Jono pradėta skelb ti Mk i,2s; Jon 1,23 - K ristau s paskelbta žm onijai Mt II,5 ; Mk 1,15; L k 4,1-8 - perduota apaštalų Mt 16,15; L k 10,7; A p D 13,15; 20,24 - teik ia išgan ym ą Mt 28,19 - privali L k 9,62 - y ra p a ts K ristu s L k 2,10 E zechijas Mt 1,19

G alilėja M t 2,22; 3,13; 4,12; 19,1; Mk 1,9; 14,70; 16,7; L k 1,26; 3,1; 4,14: 17,1; Jon 1,43; 2,1; 4,54; 7,1; A p D 5 ,3 7

G am alielis-R ašto m okytojas A p D 5,3439; 22,3 Garbinim as: D ievo M t 4,10; 6,5.9; L k 4,8; Jon 4 , 22 SS

K ristau s Mt 2,2; 24,52; Jon 9,38

28,9;

Lk

G arizim -Sam arijos kalnas Jon 4,20 Geneologija-kilm ė: L k 3,233 Genezaretas: - G alilėjos

F

14,33;

K ristau s

sritis

Mt

Mt

1,1 s;

14,34;

Mk

6.5 3

- ežeras-Tiberiados jū ra M t 4,18; 15,29; Mk 1,16; 7,31; Jon 6,1.16; 21,1

F ares-K ristaus prosenelis M t 1,3; L k 3 ,3 3

Fariziejai: - religinė-politinė sekta, kuriai priklausė daugum a R ašto žin ovų M t 3,7; L k 5,30 - aršūs Jėzaus priešai L k 5,21; Mk 2,18; M t 9,14; 12,10; Mk 2,23; 8,11; L k 13,31 - Jėzus įspėja ir prikiša jiem s jų veid m ain ystę M t 5,20; 6,1-6; L k 11,37; iš .io s s ; Mt 23,1-36

G G abata-L ito strato s-vieta, kur Jėzus b u vo teisiam as ir išjuokiam as Jon 19,13 Gabrielius-archangelas L k 1,26-38 G adarėnai-G erazėnai-Š. U žjordanės gy ven to jai M t 8,28; Mk 5,1; L k 8,26 Gailestingum as: D ievo L k 1,50-78; 6,36; Jon 3,18 Jėzaus Mt 9,36; 11,28; Mk 1,41; 6,34; 8,1; L k 7 . 1 3 -4 7 ; IO>3 3 ; 15,20; 23,42; Jon 8,u ; i o , i i žm onių, nes D ievas to reikalauja Mt 9,93; 12,1 - nes taip laim im a D ievo gailestingum as M t 5,3; 6,5; Mk I I . 22S

- nes negailestingieji bus nubausti M t 6,5 s ; 18,36; L k 6,37 nusidėjėliai tu ri p rašyti D ievo ga ilestingum o L k 18,14; 15,18; Mt 26,75; 27,4

Gerasis G anytojas-Jėzus: - rūpinasi savo k aim ene Jon 10,3 - gina Jon 10,15 - laid uoja am žin ą g y v y b ę Jon 10,11 - ieško p ak lyd usių jų Mt 18,12; L k 15,4 - pats eina ir m okinius siunčia ieškoti prapuolusių Izraelio avių Mt 10,6; 15,24 - rūpinasi a tvesti ir kitas avis į vien ą avidę Jon 10,16 - gailisi tų, kurie y ra it a v y s be piem ens Mt 9,36; M k 6,34 - teism o dieną atskirs avis nuo ožių M t 25,32 - p a v e da P etrui ga n yti savo avis Jon 21,15 -17 Geri darbai-džiugina žm ogų, žadina pasitikėjim ą, pelno atpildą Mt 5,12; 10,42; 16,27; 25,343; L k 6,46; Jon 5,29; 15,16 Gerumas: D ievo Mk 10,18; Mt 5,34; 19,17; L k 18,19 Jėzaus Mt 15,22; 17,15; 20,30; L k 5.27; 7 , 3 4 ; i5 ,is s ; 19,7 tik in č ių jų M t 9,13; 12,7 G etsem ani-K ristaus agonijos vie ta Mt 26,36; Jon 18,1; Mk 14,32 G irtavim as L k 21,34 G yvenim as: D ievas yra gyven im o davėjas Mt 16,16; Jon 1,4

Turinys

605 Jėzus y ra am žinojo gyven im o šaltin is Jon i ,i 2 s ; 3,3ss; 5,26; 6,35.63. 68; 11,25; 20,31 žem iškas-vertė ir tikslas Mt 5,48; 6,25-34; L k i2 ,ig s s am žinasis gyven im as M t 18,8; 19, 16; 25,46; Mk 10,17; L k 10,25; Jon 5,29; 17,3 Godum as Mt 6,19; L k 12,19 G o lg ota-K alvarija-n u k ryžiavim o vieta Mt 27,33; Mk 15,22; Jon 19,17 G om ora-m iestas Mt 10,15 L k i7,28ss I Išd a vy stė M t 10,21; 26,1 4 ss; Mk 13,9; 14 ,10 -2 1.43SS; L k 2 1,16; 22,3-47; J on 31,21-30; 18,2.5

Išdidum as Mt 23,12; L k 18,14

1,51;

14,11;

Išganym as: paruoštas D ievo L k 2,3os per Jėzų L k i ,67 s s ; Jon 3,17; 10,9; A p D 5,32; 16,23 Jezus-Išganytojas: M t 1,21; L k 2,11; Jon 4,42 - atėjo te ik ti išgan ym ą M t i8 ,io ss; L k 5,32; 19,gs; Jon 3,17; 5,34; io,27ss; i2,44ss - išgelbsti fiziniai M t 8,25; 9,21; 14,30; Mk 3,4; 5,23; 6,56 - išgelbsti dvasiniai L k 7,48 s; 9 , 5 9 ; 19.10; Jon 3 ,1 7; 5,34; 12,47; 1 9 .9

sąlygos išganym ui: - tikėjim as L k 8,48; 17,19; 18,42 - geri darbai M t 7,2is; 25,313 - pasiaukojim ai Mt 10,39; 19,25; 24,13; L k 9,24; I3,3ss; Jon 12,25 Įsikūnijim .as-Dievo Sūnaus: pranašų n usakytas L k 2,11; įvyrkęs laiko p iln y b ei atėjus L k 1,35; Jon " 1,14; 6,38.62; 8,58; 10,30; 14,11; 1 7 , 5 įrodytas stebuklų M t 9,5s; Jon 5,36; 6,27; 9,3; 10,25; r x,43; L k 9,22 Išm ėginim as M t 6,13; L k 11,4; Įspėjim as L k 17,3; 23,40 Išsižadėjim as M t 19,28; Mk io ,2 9 ss; L k 14,33; 18, 29 įstatym as: S.T. - sandora L k 24,44 - šv. R ašstas L k 16,17; Jon 10,35

- nepanaikinam as, bet išpildom as N .T . L k i6 ,i6 s; M t 5,17; 7,12; 22,40 N .T. - Jėzus duoda n aują Įstatym ą M t 28,20; Mk 16,15; L k 10,27; 22,19; Jon 3,5; 6,53 ss - patikėtas B a ž n y čia i Mt 16,18, i 8,I7S - galioja visiem s M t 28,i8s; Mk 16,15 - pranašesnis už S.T. M t 5,21 s už fariziejų ir pagonių M t 6,1-18; 6,19-24 civilinis: galioja, jei nepriešingas dvasiniam. M t 22,21; 12,1-4 b ažn ytin is M t 16,18 ; 18,18; 28,20; Jon 21,18 Ištikim ybė: D ievo L k 1,45.70.73 žmonių: - D ievu i L k 12,44; 16,10 - žemiškuose dalykuose L k i g . is; Mt 25,1453; Mk 13,33 - atpildas Mt 25,3iss; L k 19,1; Mk 13,33 Ištverm ė: - m aldoje L k 18,1-8; Mt 7,7ss; i 5 , 2 iss; Mk 7,24ss - v ien yb ėje ir m eilėje su K ristum i Jon "8,31; 14,4.7; 1 5 ,4 - 9 - E va n g elijo je jo n 8,3is - persekiojim uose L k 21,19; Mt 10,22 - Jėzus m eldžia ištverm ės P etrui L k 22,32 Ištvirkim as: - įspėjim as Mt 15,19; A p D 15,29 - pasėkos L k 15,13 Izraelis: - išrinktoji tauta: M t 10,6; 19,28; 27,9; Mk 12,29; 15,32; L k 1,68,2, 25; 22,30; Jon 12,13 - K ristus y ra siųstas visų pirm a gelbėti Izraelį Mt 2,6; 27,42; L k 24,21; Mt 15,24 - bus išgelbėtas paskutin is L k 22,30 Įkvėpim as: - D ievas y ra tikrasis šv. Rašto autorius; hagiografas y ra sąm oningas įrankis L k 1,1-4 - D ievas, šv. D vasia kalbėjo per pranašus Mt 22,43; i,22s; L k i,68s; Jon 3,34 - šv. D vasia kalbės per apaštalus Mt 10,20; Mk 13 ,5S; L k 12,12; Jon 14,26; 15,27

Turinys

6o6 L k 2,39-52; atradim as šv en tyk lo je L k 2,41-50 - viešasis gyvenim as: krikštas Mt 3,i3ss; Mk i,9ss; L k 3,21; Jon 1,31-34 gundym as Mt 4 ,1-11; Mk 1,12; L k 4,1-13 apaštalavim as G alilėjoje Mt 4, 12-13,58; Mk 1,14-9,50; L k 4,149 , 5 °: J on 2,is; 4,43S.; 6 ,is Jud ėjoje ir Jeruzalėje M t 19-25; Mk 10-16; L k i9,28s; Jon 2,13,5,1; 7,2; 10,22; 13,1 - kan čia: suėm im as Mt 26,47-56 teism e prieš sinedrium ą M t 26,5768; Mk 14,66-72; L k 22,54-64; Jon 18,12-27 teism e prieš P ilotą Mt 27,1-23; Mk 15,1-14; L k 23,1-23; Jon 18-28 nuteisiam as m irti ant k ryžiau s žy d ų reikalavim u Mt 27,223; M k 15,138; L k 23,22s; Jon 19,153 - m irtis ant kryžiaus: pranašų išpranašauta L k 24,25 paties Jėzaus n u sak yta Mt i6 ,2 is; L k 24,6; Jon 12,243 laisvai prisiim ta M t 26,54; Mk 10,45; J on 10,n ; 18,8s auka atsilyginim ui u ž mūsų nuodėmes Mk 10,45 k areivių įv y k d y ta ant Golgotos M t 27,33-46; Mk 15,20-25; L k 2 3 ,3 3 ® ; J °n 19,14-33 palaidojim as: Juozapas iš A riinatėjos palaid oja savo naujam e kape Mt 27,5733; Jon 19,40 prisikėlim as iš num irusiųjų M t 28, 1-10; Mk 16,1-10; L k 24,1-12; Jon 20,1-18 pasirodym ai M t 28,7ss; Mk 16,7-14; L k 24,9-47; Jon 20,9-27 įgalioja ir siunčia apaštalus skelbti E va n g eliją Jon 2o,2iss; 21,153; Mt 28, i 8 s s ; Mk 16,153; L k 22,30 įžengia į dangų L k 24,5oss; Mk 16,19; A p D 1,9

- šv. R aštas p arašytas D ievo įkvėpim u M t 21,42; Mk 12,353; L k io,25s; 20,9 Įkvėpim o vyksm as: - apreiškia D ievo p aslaptis L k 2,3 - praneša būsim us įvyk iu s L k 2,30; Jon 16,24 - teik ia liu d ym ą apie K ristų Jon 15,27

- liu d ija prieš nuodėm ę Jon 16,8

J Jerem ijas-pranašas Mt 2,17; 16,14; 27,9 Jerichas-istorinis m iestas M t 20,29; Mk 10,46; L k 10,30; 1 9 ,is Jeruzalė-Izraelio sostinė: - D idžiojo karaliaus m iestas Mt 5 ,3 5

- iškilm ingas įžengim as į Jeruzalę Mt 2 1 ,is - Jėzus p ran ašauja sugriovim ą ir v erkia Jeruzalės L k 19,41; Mk 13 ,is; L k 23,28s Jėzus-K ristus: - vard as-Išgelbėtojas M t 1,21; L k 1,31; 2,11 - išpranašautas ir lauktasis Mesijas Jon 1,41; 4,25; Mt 13,37; L k 2 ,11; 19,10; M k 13,16 Asm uo: - D ievo Sūnus M t 16,16; Mk 14,62; L k 1,35; Jon 1,1.14 ; 5 . 1 9 ; 6,46; 10,30; 20,31 - Žm ogaus Sūnus M t 1,1.16; 9,27; 12,23; L k i , 3 i; 2,7.21; 3,23; Jon 1,14; 4,6s - M okytojas Mt 5-7; L k 4,43; Jon 13,13 - K un igas Mt 26/26SS; Mk 14,223 L k 22,19; Jon 17 - K aralius Jon 18,37; L k 1,32 Kilm ė: - karališka-D ovid o ainis Mt 1,1; 22,42; Jon 7,42 - kunigiška L k 3,23 G yvenim as: - va ik ystė: pradėtas iš šv. D vasios Mt t, 18. 20.23; L k 1,35; gim ęs iš Mergelės M arijos L k 1,31; 2,6ss; B e tliejuje M t 2,1; L k 2,5s; p a a u k otas šv en tyk lo je L k 2,2is; p a garbin tas Išm in čių M t 2,gss; L k 2,8-20; bėgim as į E g ip tą M t 2,7-15; gyven im as N azarete Mt 2,igss;

Jokūbas: - patriarchas M t 1,2; L k 3,34; Jon 5 ,5 - 1 2 - apaštalas-Zebediejaus sūnus Mt 4,21; 17,1; 20,24; 26,37; Mk 3,17; 5 ,37; 13 ,J3; 1 4 , 3 3 ; L k 8,51; 9,28; A p D 12,2 - apaštalas Jaunesnysis - « V iešpaties B rolis » M t 10,3; Mk 3,18; A p D 1,13; M t 13,55; M k 6,3; 15, 40; A p D 15,13-21; 21,18

Turinys

6oy J o n a -p ra n a šas: M t 12,40-42; 11,29 -32

16,4;

Lk

Jonas; - K rik šty to ja s M t 3,1-12; 9,i4s; 11,1-15 ; 14,1-12; Mk 1,4-8; 2,18; 6,14-29; L k 1,5-24; 3,1-6.15-17; 5 -3 3 SS; 7,18-28; 9,7-9; Jon 1,15; 1 9 - 3 4 ; 3,25-30; A p D 1,22; 19,3 - apaštalas Mt 4,21; 10,3; 17,1; 20,24; 26,37; M k 3 , 1 7 ; 5 ,3 7 ; 1 3 .3 ; 14,33; L k 8,51; 9,28; Jon 1,40; 13,23-25; 19,26; 20,1-10; 21,2; A p D 1,13; 3 ,1-11; 4,13.19; 8,i4S Jopė-Jafa-senas Palestinos m iestas, nūdien T e ll-A v iv priem iestis A p D 9,36; 10,15; u , 5 Jordanas-upė M t 3,6-13; 4,15.25; 19 ,x; Mk 1,5.9; 3,8; 10,1; L k 4,1; Jon 1,28; 10,4° Jubiliejus L k 4,18 Judas: - patriarcho Jokūbo sūnus, Jėzaus prosenelis L k 3,33 - apaštalas T adiejus, « V iešpaties B r o lis », kanoniško laiško autorius M t 10,3; 13,55; L k 6,16; Jon 14,22 - Iskarijotas-išd avikas Mt 10,4; 26, 14S.25; 27,3-5; L k 22,47; Jon 6,70; i2,4ss; 11,56; 13,2-29; A p D 1,18 Judėja-pietinė Palestinos sritis L k 1,39; 2,4.16; 4,44; M t 19,1; Mk 10,1; Jon 4,54; 7,1; 11,7; A p D 1,8 Juozapas: - patriarch as Jon 4,5 - protėvis šv. Juozapo L k 3,23s - šv. Juozapas K ristau s teisinis tėvas: L k 3,23; 4,22 D ovid o ainis L k 1,27 dailidė M t 13,55 teisus ir klusnus Mt 1,24; 2,14.21; L k 2,22SS - « V iešpaties B r o lis » Mt 13,55; 2 7 ,5 6

- Arim atietis, kuris palaidojo J ėzų M t 27,57ss; M k i5,42ss; Jon 19,38-42

K K afarnaum as-G alilėjos m iestas Mt 8,5; 9,9; 11,23; 17,24; Mk 1,21; 2,1; 9 , 3 3 ; L k 4,23; jo n 4,46; 6,17

Ivaifas-vyriausias kunigas L k 3,2: - teisia ir pasm erkia Jėzų Jon 11,49; M t 26,57; Mk 14,53; L k 22,54; Jon 18,13-28 K a lv a rija - G olgota - K ristau s m irties vieta K a n a -G alilėjos m iestelis, kur K ristus padarė pirm ą stebuklą Jon 2,1; 4,46; Jon 21,2 K an an ietė-m oteris sirofenikietė Mt 15, 22; Mk 7,26 K ankinystė: - ištik im yb ė K ristu i iki m irties L k 2 i,i2 s ; Mt 10-12; 10,17.21.28; 14,10; Mk I3,gss; A p D 7,54-60 - K ristau s p a v y z d y s Jon 15,13 - žadėtas atlyginim as Mt 10,39; Jon 12,23 K antrybė-band ym uose Mt 8,15; 21,19; A p D 7,59

24,13;

Lk

K efa-P etras Jon 1,42 K entėjim ai: - vertė M t 5 ,11; L k 16,22 - pa.guoda L k 24,26 - atpildas Mt 5,10-12

24,26; Jon

K erštas M t 5,38-40; L k 6,273; 9,54 K laid in gi pranašai Mt 7,15; 13 ,5s; Mk I 3 .I 4 S Klusnum as: - D ievui: kūrin ių K ū rėju i Jon 4,323 K ristau s T ėvu i Mk 14,36; Ton 6,38; 10,18 krikščionių Mt 5,22-44; 7,24-29; L k 5,4s; Jon 2,7s; 6,38; 14,30; A p D 4,18; 5,29 - B a ž n y č ia i Mt 18,17 - v a sty b e i M t 22,21; Mk 12,17; L k 20,23 Ivova-kalavijas M t 10..34SS; L k i2,49ss K rikščion is-K ristau s sekėjas A p D 11,25 K rikščion yb ė: - K ristau s paskelbta religija, kuri sieja tikinčiuosius su K ristum i Jon 13,8-35; 14,1-21; 15,1-27; j:6,i5ss; 17,8-24: tarpe savęs tikėjim o ir m eilės ryšiu per šv. D va sią v ie n yb ėje, kokia yra šv č. T r e jy bėje Jon I3,24ss; I5 ,i2 ss; 16, 13SS; 17,3.26; Jon 16,27; 17, 2 0 SS

Turinys

6o8 - tikėjim as, kuris rem iasi N .T . M t 5,17; I 2 ,i8 s s ; Jon 3,34; Mk 16,20

- tikėjim as, kuris teik ia šviesą, išgan ym ą ir džiaugsm ą L k 2,30ss; kuris sutin ka pasipriešinim o Mt 16,24 Krikštas: - Jono-atgailos-vandens: išoriniu apsiplovim u simbolizavo vid in į a p siv alym ą nuo nuodėm ių Mt 3,6; Mk 1,4; L k 3,3 - Jono k rik štą priėm ė ir K ristus, kuris prisiėm ė visų nuodėmes, kad b ū tų paaukotas, it avinėlis, k raujo kirkštu Jon i,29ss; Mt 3,15; Mk 1,10; M t 10,38 - S ak ra m entas: įsteigim as M t 28,19 būtinum as Jon 3,5 teikim as M t 28,19; Mk 16,16; L k 23,43; A p D 2,41; 8,12 padariniai Jon 3,3-8; 4,10; 5,21; A p D 2,38; 22,16 Kūnas: - žm ogus-asm uo Jon 1,14; Mk 10,8 - santykiuose su siela Mt 26,41; - Jėzaus: fizinė prigim tis Jon 1,14; Mt 26,12; 27,50 garbingas kūnas po prisikėlim o L k 24,393; Jon 20, 19.26 eucharistinis M t 26,26; Mk 14,22; L k 22,19 M istinis K ū n a s-B a žn y čia Jon 1,4.12.16; i5 ,is s ; 17,20; L k 10,16; M t 18,5 K unigystė: - pašaukim as M t 4, i 8s ; 9,9; L k 6,13; Jon 1,39-50; 20,21 - siuntim as Mk 3,i3ss; L k 9,1-6; M t 28,18 - savybės: sąm oningum as Mt 5,13; 26,21; L k 17,1-2 apaštališkas uolum as M t 10,27; M k 16,15; L k 9,iss; 10,1-10 pasiaukojim as M t 13,9; L k 10,3; 2 i,i6 s ; Jon 15,18; 16,2 pam aldum as Mt 26,41; Mk 9,28s; Jon 14,13; 15,5-7: 16,23 nuolankum as Mt 18,3S; L k 17,10; Jon 13,I4S atsižadėjim as Mt io ,8 s; L k 14,33; 2 2 ,3 5

- pašven tim as Jon 17,19 - p a ža d ai ir atlyginim as Mt 13,11; 5,9; 19,273; 24,453; 28,20; Jon 14,1-3; 15,15; i6 ,i3 s; 17,11.24

L Laimė: - žem iškoji-turtai-lėbavim ai Mt 23,is; L k 6,24; I2 ,i6 s; 16,19 ; Mk 6,2is - am žinoji: begalinė M at 6,20; 13,443 laim im a tikėjim u ir gerais darbais Jon 6,40; 5,248; 12,25; Mt 5 , 3 ; 2 5 >3 IS realizuojasi D ievo regėjim e ir organiškoje vie n y b ėje su K ristum i Jon 17.2s.2o; 14,3 reiškiasi garbėje ir pilnutiniam e pasitenkinim e Mt 13,43; 25,21 Laisvė: - bendrai: galim ybė b ū ti n evaržom am iš išorės ir iš vidaus Mt 10,28 - geras naudojim asis laisve M t 7, 21; 25,14; L k 12,35-47; Jon 14 , 1 5 - D ievo va ik ų laisvė Jon 8 ,3 iss; L k 2,38; 4,19.21 L am ech-N oės tėva s L k 3,365 Lam pa: M t 25,1-8; L k 12,35;

J on

5,3 5

L ėbavim as: L k 6,25; 16,19-25; 17,263; 2 i ,3 4 Legijonas-rom ėnų karinis vienetas Mk 5 ,9

L iežuvis: L k 6,45; Mt i2,36s Liga: - priežast)^ Jon 5,14; 9,3; A p D 12,21 - stebuklingi p agyd ym ai M t 9,35; Mk 1,34; L k 4,39; 6,19 L igonių patepim as: Mk 6,13 Liūdesys: - blogas Mt 19,22; 27,3S; L k 22,45 - geras M t 26,22; L k 24,17; Jon 20, is - K ristau s Mk 3,5; L k 19,41; Jon n ,33S ; M t 26,37; 27,46; L k 23,46 - m okinių Mt 5,4; Jon 16,20; 17,13 Liudym as: - teisinis Mt 18,16; 26,5gss; Mk 10,19 - religinis-duotas: T ėvo Sūnui Mt 3,17; L k 9,35; Jon 5,32; 8,13-17; 5, 36-46 Kristaus: - apie save Jon S, 14 - apie T ėv ą Jon 3 , i i s ; 7,29; 8,26; i 8 ,3 7

Turinys

- apie tiesą Jon 3,11.323; 7,7; 8, i3s; 18,37 - už mus M t 10,32; L k 12,8 Š v. D vasios Jon 15,26; 16,7-15 Jono K rikš. Jon 1,63.15.19-36:3,22; 5,3 3

ap aštalų L k 24,48; Jon 15,2 7; 19,35 tik in č ių jų Mt 10,18; M k 13,9; L k 2I,I3S

Lobis-žem iškieji tu rta i M t 2,11; 6,19; 13,44; 16,26; L k 12,33; 18,22 L ob yn as-šven tyklo je Mk 12,41; L k 21,1; Jon 8,20 Lozorius: B etan ijos Jon 1 1 ,is.; I 2 , i s s elgeta L k i 6,20 s s L u kas-evan gelistas A p D 5ss; 21,1-18; 27,1-18

16,10-17; 20,

M M agdalena - žiūr. M arija M akedonija-šiaurinė G raikijos A p D 16,9-12; 18,5; 20,1

sritis

Malda: - vieša Mt 26,30 - p riva ti M t 18,20 - reikalas Mt 6,9; 26,41; Mk 11,24; L k 18,1; 21,36; Jon 16,24 - sėkm ingum as: priklausąs nuo t ikėjim o L k 11,12 ir nuo vienybės su K ristu m i bei T ėvu M t iS .ig s ; Jon I4 ,i3 s; 15,7; 16,23; I 7 >1 > 0 taip p a t nuo gailesčio L k 23,42 - sąlygos gerai maldai: sutikim as su D ievo v a lia Mt 6,8; 26,39 gera in ten cija M t 6,5s nuolankum as Mt 6,5; L k 15,19; 18 ,l i s ištverm ė M t 7,1-11; 17,203; 21,22; L k 11,5-9; 18,1-8 susikaupim as ir nuoširdumas Mt 6,6s - tikslas bei objektas: pagarbin ti D ievą M t 6,10; p ap rašyti m alonių Jon 16,23; padėk oti L k 10,21; 17 ,11-19 - m alda už: m usidėjėlius ir neprietelius M t 5,44; L k 6,28; 23,34; u ž m irusius Jon 4,5; Mt 26,12; M k 16,1; Jon 11,33; už pašaukim us Mt 9,37ss; u ž t ikėjim o skleidim ą M t 9,37ss - T ėve mūsų Mt 6,9ss; L k n ,2 s s

M alkus-vyviausio kunigo tarnas Mt 26, 51; L k 22,51; Jon 18,10 Malonė: - reikalinga M t 11,27; L k 18,26; Jon 6,44; 17,6-17 - nep e ln y ta M t 11,27 - p ašven čiam oji L k 1,28; Jon 1,16 - ve ik ia n čio ji Jon 15,4; L k 22,61 - sėkm inga Jon 10,27 - pakan kam a M t 23,37 - p asto vi Jon 14,23 - pašven čia ir padaro D ievo v a ikais Jon 15,148; L k 11,12 ; Jon i 4 ,2 3 M ainona-turtai M t 6,24; L k 16,13 M ana-D ievo duota duona Mt 4,4-11; sim bolis E uch aristijos Jon 6,32s Marija: - Jėzaus Motina: M otina pilnutine prasm e Mk 3,31; L k 1,43:2,48; Jon 2,1-12; 19,25-27 D ievo M otina M t 1,16-20; 2,11; 1 3 , 5 5 ; M k 6,3; L k 1,27-56 K en čian čioj i M otina Mk 3,21; L k 2,34; Jon I9,25ss Mergele M otina Mt 1,23; L k 1, 26-38 M alonės P iln oji L k 1,28 Apreiškim as L k 1,26-38 E lžb ieto s aplan kym as L k 1,39-80 Jėzaus gim im as L k 2,22-28 Išm in čių aplankym as M t 2 ,iss B ėgim as į E g ip tą Mt 2,13-23 Jėzaus atradim as šven tyk loje L k 2,42-52 G alilėjos K an o je Jon 2,1-12 V iešajam e Jėzaus gyvenim e Mt i2,46ss; L k 11,275 A n t K a lva rijo s kalno Jon 19, 25-27 - Kleopienė-Juozapo brolio Kleopo žm ona, Jokūbo M ažojo ir kitų vad inam ų V iešpaties B rolių m otin a M t 27,56; Mk 15,40; L k 24,10; Jon 19,25 - M agdalena, kuri y ra ta p at ką B etanijos M arija, Lozoriaus sesuo M t 27,56; M k 15,40; L k 8,2; 24,10; 10,38-42; Jon 1,1-44; 12,12, 1-8; 19,25; 20,1-18 - M orkaus m otina A p D 12,12 M atas-Levi-apaštalas Mt 9,9-15; 10,3; Mk 2,14; 3,18; L k 5,27; A p D 1,13 Meilė: - D ievo-T rejyb ėje M t 26,19; Jon 3 , 3 5 ; 5,20; 10,17; * 5 , 9 ; 16,14; 17,20-26

Turinys

6 io žm ogui M t 6,9; L k 1 1 ,5s; 15,11; Jon 3 , i 6 s ; 14,21; 16,27; i7,2os - Jėzaus T ėv u i Mt 26,39; Jon 14,283 žm onėm s Jon 3, i 6s ; I5 ,i2 s; Mt 18,11; L k 19 ,is; prieteliam s Jon 1 1 ,is; 13,1; 14,21; 1 5 ,is; nepriet eliam s L k 23,34 - žmonių: D ievu i Jon I 5 ,i 2 s ; Mt 22,3 4 ; Mk i2,28ss p rivali ir au kščiau sia Mt 6,24; L k 14,25; Jon 15,9 Jėzui M t 6,24; L k 7,47; Jon 14,15-28; 21,15-18 artim ui žiūr. artim o meilė Melas: -

velnias y ra melo tėva s Jon 8,44 ateina iš širdies Mt 15,20 sm erktinas Mk 10,19; A p D 5,2ss k rikščionys tu ri b ū ti tiesūs savo kalboje M t 5,37

M ergystė: M t 1,20; 20,34; A p D 21,9

19,12;

Lk

- pirm inėje B a ž n y čio je A p D 9,36s; 12,12; i6 ,i.i3 s s ; 21,9 M otiejus-apaštalas A p D 1,23-26 Mozė: - P entateucho autorius Mk 12,26 - K ristau s atovaizdis: kaip išlaisvintojas Mt 11,4; L k 4,16 kaip įstatym d avjrs Mt 5 ,is; Mk i o , i s ; Jon 1,17 kaip pranašas M t 2 1,11; L k 7,11 kaip stebukladaris Jon 6, n s s kaip kunigas Jon 20,22 kaip teisėjas M t 19,28 - pasirodo Jėzaus atsim ainym e Mt 17,3; M k 9,43; L k 9,30 - m ielas D ievu i A p D 7,20-45 M urm ėjim as prieš D iev ą L k 15,2; 19,6; Jon 6 ,4iss

1,34;

M esijas-K ristus-Pateptasis: Jėzus K ristus L k 22,67; J on 4,25s; 7 ,4 is ; 11,27; A p D 9,22 M ichėjas-pranašas M t 2.6 Mirtis: - fizinė: nežinia kad a ateis L k 12,16; 21,34; M t 24,42 teisiuosius guodžia prisikėlim o viltis Jon 5,243; L k 16,22 nusidėjėlius u žklups n etikėtai Jon 8,24 žem iškos gėrybės ir m irtis L k 12 ,1 6s - d vasinė-am žinoji sk irta nusidėjėliam s M t 7,21; 25,41; Jon 5,29 žiūr. pragaras M isijos-apaštalavim as-piūtis Mt 9,37; 28,19; Mk 16,15; L k 10,2; Jon 4,35; A p D 1,8 Mišių auka-žiū r. E u ch a ristija M okestis duoklė M t 17,24; 22,17; Mk 12,14 M orkus-evangelistas A p D 12,12.25; 13,5; I 5 .3 7 S M orta-Lozoriaus sesuo L k 10,36-42; Jon 11,1-44; I2 .2 Moterys: - talkin inkės Jėzui L k 8,1-3; n , 2?; Jon 20,17; Mk 1 4 , 9 ; 15.40; 16,1-9; L k 7.36-50; 2 3 , 3 7 ; 24,is; A p D 1,14

N Našlė: - N aim o L k 7,12 - pranašė Ona L k 2,37 - au ko toja pinigėlio Mk L k 2 I , 2 SS

i2,42s;

N au joji Sandora L k 22,20 N azaretas: - G alilėjos miestas Mt 2,23 - neturėjo gero vard o Jon 1,45 - Š v. Šeim ynos gyv en vietė L k 1, 26; 2,4.51; M t 2 1,11 - neprietelingas Jėzui L k 4 , i 6 s N ea p yk an ta L k 14,26; Jon 7,7; 12,25; 15,23; M t 5,42; L k 6,27 N edėkingum as L k i 7 , n s ; Mt 5,38 N egailestingum as M t 18,283; 25,41-46; L k io,3oss; 16,20 Neklusnum as: D ievui M t 15,19 B a ž n y č ia i A p D 7,39 N eraugintos lykos

Duonos

dienos-žiūr.

V e-

N eregis-aklas: - kūno M t 9,273; i2,22s; 15,30; 21,14; Mk 8,22s; 10,46; L k 6,39; 14,13.21; i 8,35 s ; Jon 9 ,is - dvasios M t 6,22s; 13,14; 15,14 Mk 3,is; L k 6,39; n ,3 3 s; Jon i,4 S ; 8,21; 9,40; 12,40

Turinys

6n N esutarim as M t 5,40; 12,25; Mk 3,235; L k 1 1 ,17 ; 2 2 , 2 4 N ešališkum as M t 22,16; M k 12,14; L k 20,21

- atleidim as: tik D ievas M t 9,2s; L k 7,47ss; dėl Jėzaus nuopelnų Mt 1,21; 9,2; 20,28; 26,28; Jon 1,29; atleidim o galia suteikta apaštalam s M t 18,18; Jon 20,23

N eteisingum as Mt 5,17.38; 23,14; L k 16,11

N uolankum as-nusižem inim as: - sąm oningum as bei pripažinim assavo m enkystės Ivlt 3,11;, 8,8; 15,26; L k 15,19; Jon 4,10 - D ievas nori, K ristus ragina prie nuolankum o L k 1,52; M t 11,29; 18,1-4; 20,26; Mk 9,35 - vertė Mt 5,3; 11,25; J8,4; 19,14; L k 10,21; 14,11; Jon 8,50; 17,23

Netikėjim as: - y ra nuodėm ingas Jon 16,8 - K ristus įspėja ir baria dėl netikėjim o M k 4,40; 9,19; L k 9,37; 24,25; Jon 6,31; 20,27 - kyla: iš blogų darbų Jon 3,19; 8,34; iš am bicijos Jon 5,44; iš apakim o bei atsisakym o priim ti tiesą Jon 8,32s; iš velnio Jon 8,44 - pasireiškia: atm etan t K ristų Jon 5,38s; 6,66s; 10,22; užm erkian t akis prieš D ievo darbus Jon 12,37; abejo j ant D ievo p a ž a dais L k i,5 s - pasėkos Mk 16,16; Jon 3,18; 8,24; 12,48 N eturtas: - neturto d vasia E van gelijo je Mt 5,3; L k 1,53; 6,20 - neturtas ir Jėzus: gy v en a netu rte L k 2,7; skelbia E va n g eliją vargšam s M t 11,5; L k 4,18; 7,22; neturi kur galvos pirglausti L k 9 >5 8 - neturtas ir apaštalai: palieka visa ir seka Jėzų M t 4,20; L k 5,11; gy v en a iš išm aldos L k 8,1 apaštalauja, gyven dam i iš A p vaizd os Mt 9,9s; L k io ,4S S - reikalaujam a iš K ristau s artim ų sekėjų M t 19,21; L k 18,22 - patariam a visiem s tikintiesiem s M t 5,3; L k 6,20; M t 6,19.33; L k 11,9; 14,13.21 N ikodem as-slaptas Jėzaus m okinys Jon 3,1-28; 7,50; 19,39 N inive-A sirijos m iestas M t 12,41; L k 11,30.32 N ojus-patriarchas Mt 24,37; L k 17,26 Nuodėmė: - kilmė: k y la iš V elnio Jon 8,44 ir iš žm ogaus širdies Mt 5,27 - gim toji Jon 1,19 - asm enine M t 6,12; Jon 3,5: 8,34 — m irtin oji M t 23,24; L k 6,41; - m ažoji M t 5,273 - prieš šv. D va sią M t 12,31; Mk 3,24; L k 12,10 A p D 7,51 - b logybė ir bausm ė Jon 19,11; M t 5,22; 11,22; Jon 5,14; M t 18,22

N uteisinim as: - gaunam as per m alonę Jon 15,4 - reikalingas mūsų bendradarbiavim as L k 7,47; M t 7,21; M k 16,15 - padariniai: teik ia išganym o m alonę bei šv. D vasios dovanas Mt 5,20; Jon 3,3; 14,17; 17,23; a tleid žia nuodėm es M t 9,2; 16,16; Jon 20,22

O Obed: Jėzaus prosenelis, R ūtos sūnus M t 1,5; L k 3,32 O sana-sveikinim o šūkis: valio M t 21,9; M!k 11,10; Jon 12,13

P P agonys: pašaukim as į išgan ym ą M t 8, 11; L k 13,29; Jon 10,16; A p D 10,111; 15,7-11 Pagundos-gundjnnai: - D ievo Mt 4,7 - K rista u s Mt 4 ,is; Mk 1,11-14 ; L k 4 ,is; 22,40.46; Jon 6,15; I2,27S - mūsų: D ievas leidžia, b et teik ia malonės, kad kiekvien as gali a tsispirti, ir taip laim ėti nuopelnų L k 22,31; Jon 11,2-4 - gu n d ytojas-veln ias M t 4,1-11; L k 22,31; Jon 13,2; A p D 5,3 - pagundų versm ė kūno pageidim ai Jon 1,14 - apsauga-budrum as ir m alda Mt 6,13; 26,41; Mk i4 ,4 is; L k 8,13; 22,46

Turinys

6l2 P aguoda: - guodėjas: K ristus M t 11,28; Jon 16,20; šv. D va sia Jon 15,265; 16,7 - E va n g elija paguodos šaltinis Mt 5.5

Pakantum as: Mt 13,29; Mk 9,38; L k 6 , 3 7 ; 9 , 5 4 : i3>6ss; Jon 8,1-11 Pam okslas: K ristau s k alb a nuo kalno Mt 5-7; L k 6,20-49 Panašybė-parabolė: Jėzus mėgo kalbėti panašybėm is-vaizdais Mt 13,3. 10,34; Mk 4,11.34; L k 8,10; Jon 16,12 - apie D ievo k ara lystę Mt 13,313; M k 4,31; L k 13,21; Mt 9,17; Mk 4,26 s s ; L k 5,37; Mt 13,2433 - įvairūs pam okym ai Mt 24,4533; L k 12,423; 15 ,8s; i 6 , i s s ; Mt 18,12; 22,2ss; L k io,3oss; I2 ,i6 s; I4 ,i6 s - apie m aldą L k n ,5 s s ; 11,5; 18,10 - eschataloginės Mt 24,32; L k 18,1; 19,12; 12,35 ir k. P apiktinim as: - reikalas ven gti M t 17,27 - ven gti, kas gali p ap ik tin ti Mt 5,20; Mk 9,42 - n epasipiktin ti Jėzum i ir E v a n gelija L k 7,23; M t 13,22; Mk 13,5 - tie, kurie piktin osi Jėzum i Jon 6,35.42; Mk 7,15 - vargas tiem s, kurie teikia p a piktin im ų Mt 13,40; Mk g,42s Paprastum as: - tikras Mt 10,16 - klaidingas M t 22,16 - reikalas L k 10,21; Mt 18,3 Pasaulis: - D ievo sutvertas Jon 1,3 - D ievo num ylėtas: žm onių buveine M t 4,8; Mk 14,9; 16,15; Jon 3,16; 11,27; 12,19; 18,20; į k u rį T ėvas atsiuntė savo num ylėtą Sūnų, kad jį išgelbėt y Jon 3,17; 4,42; 12,47; sunaikindam as nuodėm ę Jon 1,29; te ik dam as tikėjim o šviesą Jon 1,9; 3,19; 8,12 ir dievišką gyven im ą Jon 6,33; siųsdam as nešti išganym o šviesą ir gyven im ą savo m okinius Jon 17,15.18; M t 5,14; 28, i 6 s - D ievu i priešingas: vra velnio įtakoje Jon 1,10; 12,13; reikia ven g ti pasaulio dvasios Jon 17,9; pikta.sis pasaulis y ra prieš K ristų

ir jo sekėjus Jon 7,7; 15,18; bet K ristu s nugalėjo pasaulio kuniga ik štį Jon 12,31; 16,11.33 - tik in tie ji neturi tu rėti bendro su pikto pasaulio d vasia Jon 8,23; 14,27; 17,16; 18,36; savo k ovo je prieš p ik tą pasaulį jie tu ri pasitikėti, nes K ristus nugalėjo pasaulį Jon 16,33 - pasaulio pabaiga Mt 24,iss; Mk I3 ,iss; L k 2 1 ,iss P asitenkinim as L k 3,14 P asitikėjim as Dievu: - pagrindas: pasaulis jrulnas sunkum ų, — juose reikia p a sitikėti D ievu M t 6,25 s ; 10,16; Mk 8,34s ; 13,5; L k 21,8-19; D ievas atsiuntė savo Sūnų, kad mus gelbėtų ir mums padėtų Jon 3, i 6s ; Jėzus goudžia ir gelbsti Mt i i ,25 s s ; i 8, i o s s ; Jon 3 ,is; kas negalim a žmonėms, g a lim a D ievui Mk 10,233; D ievas padeda ir siekia išgelbėti visus Mt 4,43ss; 6/25S; 22, is L k 2,10; 8,50; 24,36; Jon 6,20 - kam e? - m edžiaginiuose sunkum uose Mt 6,25-34; persekiojim uose M at 10,16; Mk i3,5ss; Jon 14,25; i 6,24 s ; siekiant nuodėm ių atleidim o Mt 18,153 Mk 2,43; L k 7,36 s ; I 5 , i s s ; 18,9-14; I9 ,iss; 23,33ss; m aldoje L k 11,513; Jon 16,233 Pasiuntinybė: - J ėzus-mesij altinis pasiuntinys, siųstas T ėvo Mt 11,9-27; Mk 12,2; L k 4,i7ss; 9,48; 10,16; Jon 3,17; 4,34; 6,38ss; 9,7; 10,36; 17,18; atėjęs, kad išgelbėtų žmones M t 5,17; Mk 1,38; 10,45; L k 12,49; 19,10 - šv. D vasia siųsta T ėvo ir S ū naus L k 24,49; Jon 14,26; 15,26; 16,7 - apaštalai siųsti Jėzaus Mt 9,38; 1 0,16; 22,3; 28,19; L k 9,1; 10,16; Mk 16,15; Jon 13,16; 20,21; A p D 9,17; 22,21 P askutin ė vakarienė-žiūr. V elykos Pasninkas: - tikslas Mt 6,16-18; 17,20; Mk 9,29; L k 2,37; i8 ,i2 ss; A p D 13,2s; 14,22 - p avyzd žia i: K ristus M t 4,2s; L k 4,2s; Jono m okiniai Mt 19,4; pranašė Ona L k 2,37; fariziejus L k 18,22

Turinys

613 - reikalas M t 17,20; Mk 9,28 - būdas M t 6, i6s Pašaukim as: - visų žm onių į išgan ym ą M t 28, i6s; 20,16; 22,14 - žyd ų Jon 5 ,ig s - pagonių A p D i5,7ss; n , i s s - paskirų asm enų į m okinius Mk 10,17; L k 9,57 s s .6 i - apaštalų Jon i,35ss; Mt 4,18; 12,3S; Mk i , i 6 s s ; L k 5 ,is - pan ašybė apie vestu vių puotą M t 22, i s ; L k I4 ,i5 s - priim tas M t 19,27; Mk 1,18; L k 18,28; M t 8,19 - prarastas Mk io ,i7 s ; L k 9,57s; Jon 13,26 - atm estas Jon 5,37s; M t 23,333; L k 19,41; I4 ,i5 s - daug pašauktų, m aža išrin ktų Mt 20,16; 22,14 Patepim as: - K ristus-Pateptasis: p a te ptas šv. D vasia A p D 10,38 - Jėzų patepė B etanijos MariaM arija M agdalena L k 7,36-50; M t 26,6 s s ; Mk 8,38; 14,3; Jon I 2 ,ISS - sam aritonas patepė su že istąjį L k 10,34 P atriarchai Mt 22,32; L k 13,28 Paulius-apaštalas: - pašaukim as A p D 9,3-19; 22,6-21; 26, 1 2 SS - apaštališkos kelionės A p D 13-23 - kalin ys A p D 23,23-28,31 P av yzd y s: - gerojo sūnaus L k i5,23ss - fariziejų L k 19,30 - darbininkų M t 27,18 P avyzd ys: - D ievas Mt 6,16.45.48 - Jėzus Jon 13.15.34ss; 14,12 - k rikščionys tu ri b ū ti visiem s p a v y z d y s Mt 5 ,i6ss - blogas p a v y zd y s M t 18,6 Pergalė-Jėzaus L k 12,31; 16,33

io ,i7 s ;

11,20; Jon

Persekiojim ai: - K ristau s p a tirti Mt 23,3is; Mk 13 ,is; Jon 3,17; 15,18; 18,1; 19 ,is - apaštalų la u k tieji bei išg yv en tieji: iš anksto Jėzaus n u sak yti bei įspėti M t io ,i6 ss, siųsti v e lnio L k 22,31; žyd ų v y k d y ti

-

L k 11,47; ateiną iš pasaulio Jon 15,18-27; i6,2oss visų tik in čių jų dalis Jon I5,i8ss; 16, is reikia priim ti ir pernešti su p a sitikėjim u, drąsa ir m alda Mt 10,16-42; Mk 14,38 palaim a persekiojam iem s, bausmė persekiotojam s M t 5,ioss; 10,28.33; 2 I >44 privalu atleisti persekiotojam s Mt 5,43ss; L k 6,27.313

Petras-apaštalas: - Jono sūnus Sim onas, K ristaus p avad in tas Petru Mt 4,18; 16,173; Mk 3,16; Jon 1,42; 20,2; 21,15 - pašauktas K ristaus Ton i,4 is , Mk 1,16 - pirm asis iš D vy lik o s Mk 3,i3ss - Jėzus Petro nam uose M t 8,14 - išp a žįsta Jėzų Mesiju ir D ievo Sūnum i Jon 6,67ss; M t 16,16 - K ristaus atsim ainym o liudininkas Mt 17,1-9 - Jėzus subaria Mk 8,32s - Jėzus m eldžiasi u ž jį L k 22,31-33 - paskutinėje vakarien ėje ir Getsem ani Jon 13,4-9.24; Mk 14,29; M t 26,37 - išsigina Jėzaus Mk I4,66ss; L k 22,61; Jon 18,15-27 - prie kapo J011 2o,2ss; L k 24,12 - Jėzus pasirodo P etru i L k 24,34 - Jėzus p a žad a ir suteikia p rim atą Jon 1,42; 2 i,i5 s s ; M t 16,18; L k 22,3iss; Mk 16,7 - v a d o v a u ja A p D 3,4; 9-12 Piktosios dvasios-žiūr. velniai P ik t žod žia vim as: - D ievu i ir K ristu i M t 9,32; 10,25; 27,36; L k n ,i 4 s ; 22,65; J on IO>33 - šv. D vasiai Mk 3,29; L k 12,10 - K ristus kaltinam as p ik tž o d ž ia vim u M t 26,65; Mk 2,7; Jon 10,33 P ilypai-M akedonijos m iestas, kur P a u lius ap aštalavo A p D 16,11-40 P ilypas: - apaštalas Jon 1,43; 6,5ss; i2,2os; 14 ,8s; L k 6,14 - diakonas A p D 6,5; 8,5-40 - tetraich?.s Erodo A n tipo brolis L k 3,1; Mk 6,17; M t 14,3 Pilotas: - Palestinos va ld yto jas prokuratoriaus titu lu L k 3,1; 13,1

Turinys

614 - p ask u tin į teism ą ir savo antrą a tėjim ą Mt 11,24; 25 , 3 IS Mk 8,38; L k 10,12; 21,25; Ton 5,26s; 14,3 - šv. D vasios atsiuntim ą L k 29,49; Jon 7,373; 14,25; 15, 26 s ; i6 ,7ss - Judo išd a vy stę Jon 6,65; 13,2. 21 - Petro išsigynim ą Jon 13,34 - laukiančius persekiojim us prieš apaštalus Mt 10,15; Mk 13,4. 14; L k 21,12-19; Jon 13,4: 2 i,i8 s - pasaulio pab aigą ir Jeruzalės sugriovim ą Mt 24,i5ss - p ripažin tas pranašu Mt 16,14; 21,46; L k 7,16; 24,19; Jon 4,29; 6,14; 7,14; 9,17

- teisia ir, žydam s reikalaujant, pasm erkia Jėzų, nors žino jį esant n ek altą M t 27,2-26; L k 25,12-52; Jon 19,18-39; A p D 3,13 Pirm enybė /siekimas/-ambicija: - siekim as nenupelnytos pirm en ybės bei garbės M t i8 ,iss ; 2o,2iss; 23,23ss; M k 9,33; L k 9,46ss; 22,24ss; Jon 12,43 - tu ri b ū ti slopinam a M t 20,26s; Jon 6,15 Pirm gim is-viengim is L k 2 ,2 3 ; Jon i,i4 ss ; 3 ,1 6

Pokylis: - nusikalstantis p o k yliav im a s Mt 14,6-11; L k 16,19 - svetin gas vaišinim asis L k 15,22; 24,29 - Jėzus vaišėse M t 9,10; L k 7,36-50; i o ,38 s s ; 19,2-10; Jon 2 ,1 -1 1 ; 12,1-3 - naujosios sandoros vaišės-paskut inė vak arien e Mt 26,26ss; Mk i4,22ss; L k 22,i9ss; L k 24,30 - eschatologines vaišes M t 5,3-s; 8 ,11- 2 2 ,n s s; L k 12,37 Pragaras: - G ehena-am žinoji ugnis-tam sybės M t 5,22; 13,42; L k i 6,23 s ; M t 8,12; 22,13; 25,30 - am žinas M t 18,8; 25,46; Mk 9,47s; - velnio ir p rakeik tų jų p aveld ėjim as Mt 23,33; L k I 2 ' 5 - pragaro vartai-galyb ės neįveiks K ristau s B a žn y čio s Mt 16,18 Prakeikim as: - D ievas pasm erkia nusikaltusiuosius M t 25,41: - Jėzus prakeikia figm edį Mt 21,18; Mk 1 1 ,1 2ss Pranašas: - tas, kuris k alb a D ievo vardu, praneša D ievo valią, nusako ateitį: S .T .-M t 5,i2ss; 7,12; 13,17; 22,40; 23,37; L k 1,71; 2,36; 16,31; A p D 10,43; N .T . A p D 11,27; I 3.I I I 5.22 - klaid ingieji pranašai M t 7,15; 24,11; L k 6,25; A p D 13,16 - Jėzus Pranašas: A tsto v a u ja T ėv ą Jon i,is s ; 14 ,8s; 10,25; nusako ateitį: - savo k an čią M t 16,21; 26,1; Mk 9,31; io,33s; L k 4,6

P ra žū tis-am žinoji: Mt 3,12; 18,8; 25,413; M k 9,43ss; 16,16; L k 13,17 P red estinacija-pram atytas teisių jų išganym as Jon 6,44; 10,273; 13,18; Mt 20,23; M k 13.20S Priesaika: - D ievo L k 1,73 - draudim as bereikalingai ša u k tis D ievo vardo teisyb ei u ž tik rin ti M t 5,33ss; 23,16-22 P riešai-reikia juos n ed ėti M t L k 6,27; 23,34; Mk 11,25

5,44;

P rietarai A p D 13,6; 19,19 P rievaizd as-u žvaizd as Mt 20,8; L k 8,3; 16,1-8 Prisikėlim as iš num irusiųjų: - K ristaus:išpranašautas: S .T . Ps 8,7; 15,8-11; paties Jėzaus Jon 2,i8ss; Mk 14,58; 15,29; M t 16,21; 17,9; 20,i7ss; L k 24,4433 - tik ra i įvykęs, nes Jėzus buvo tik ra i miręs Mk i5,42ss; Jon ig ,3 iss; L k 24,1-10 ir prisikėlusį daug kas regėjo pasirod žiusį su kūnu: turėjo žaizdas, valgė ir p. M t 28,7s; Mk 16,6-14; L k 24, 34-40; Jon 20,17-29; 21,12 - K ristų prisikėlusį regėjo ir jo prisikėlim ą paliudijo: kareiviai M t 27,66; 28,4-14; m oters Mt 28,5-10; Jon 20,11-18; m okiniai L k 24,13-35; apaštalai L k 24,48 - m ūsų prisikėlim as: jį laiduoja K ristu s Jon 11,25; jį p aliu d ija Jėzaus prik eltieji iš num irusiųjų M k 5,41; L k 7 ,11-17 ; Jon 5,2is; i i , i s s ; jis bus visuotinis ir tikras

Turinys

6i5 Mk i2,23ss; M t 24,31; Jon 6,39ss; 5,28; L k 14,14; A p D 17,18-34; 23,6- 24,15 - krikščionio dvasinis prisikėlim as Jon 5,25; 6,50; 11,26

R R abi-M okytojas: - K ristus M t 23,8; 5,22-44; Mk 1,22; Jon 1,17; 5,39ss - R ašto m o k yto jai M t 2,4; 7,29; 23,2-3 R achelė-patriarcho Jokūbo žm ona Mt 2.18 R am a-B en j am ino gim inės m iestas M t 2.18 R am ybė: - D ievo teikiam a palaim a L k 2,14; 24,36; Jon 17,3 - M esijaninė d ovan a L k 1,79; 2,143 - tikroj i-sielos b ei sąžinės ram ybė M t 10,343; L k 12,51; ją teikia Jėzus Jon 14,27; 16,33; 20, i 9 : jį teik tin a ir broliam s Mk 9,50 - palaim inti, kurie y ra taiko s bei ram ybės nešėjai M t 5,9; L k 16,22 - laik in o ji ir am žin oji ram ybė Mt 5,9; 10,12; M k 5,34; L k 2,14; 7,50; 10,5.36 - žyd ų sveikinim osi būdas Mt 10, I2 S R an k ų uždėjim as: - laim inant M t 9,18; 19,135; Mk 6,5; 8,23; L k 4,40; 13,13 - p ašven čian t A p D 6,5; 8,17; 13,3 R aštas šv.: - titu lu o ja m a-Įsta tym a s, P ranašai ir Psalm ės M t 2,23; 7,12; L k 16,16; 24,45; Jon 7,19; 10,34 - Jėzus atėjo įv y k d y ti Įstatym ą Mt 5,17; L k 16,16 - Jėzus aiškina R aštą L k 4,l6s; 24 . 2 5 s - Jėzus argum entuoja iš R ašto M t 21,42; 22,29 - Jėzus cituoja R a štą prieš velnią M t 4,5s; prieš priešus Jon 5 ,igs; M t 22.4IS - velnias ir priešai citu oja R aštą prieš Jėzų ir prieš Jėzaus pag y d y tą a k lą jį Jon 9 ,is; L k 4,1 - R aštas pilnai išsipildys M t 5,17; L k 16,143; Mk 10,32 - ne visa, kas apreikšta, yra R ašte Jon 20,30

R ašto Žin ovai-m okytojai: daugum oje Jėzaus priešai M t 9,3; 12,38; 26,57. Jėzus atm eta jų m okym ą ir juos įspėja Mt 23,1; M k 7,6; L k 11 ,14-54; 20.45S

Raugas: - geras: dangaus k aralystė panašį į . . .M t 13,33; L k 13,21 - blogas: reikia saugotis fariziejų . . . M t 16 ,6s R augės-kū kaliai M t i3,24ss R a u psuotieji: - izoliuoti nuo sveik ų jų L k 13,46; 17,12 - pasveikim ą tu ri p a liu d yti k u nigas šv en tyk lo je Mt 8,4; L k 17,14 - Jėzus stebklingai išgydo Mt 8,2s; L k 17,14 R yžtin gu m as M t 6,24; L k 9,57ss; 11,23 Rojus: - laim ės v ie ta

10,37;

Mt 6,i9s;

!9 ,2 i;

13,363;

R om ėnai L k i9,43ss; 2i,2os; Jon 11,48 L k 10,20; 12,13; 22,243; Jon i6 ,i6 s; I 7 ,2 0 S

- priem onės pasiekti M t 25,313 - sunkum ai laim ėti M t io,23s

R om um as-švelnum as: - K ristau s M t 12,18; 21,5; 11,29; Mk 10,13; L k 22,51; Jon 18,23; Mt 26,5 o s s - krikščionio Mt 5,5-10.22-383 R ūstybė: - D ievo Jon 3,36 - K ristaus: - prieš prekiautojus šven tyk loje Jon 2,13; Mk n ,i 5 s ; - prieš fariziejus M t 23,13; - prieš apaštalus Mk 10,14; 3,5; M t 16,23 - prieš nusidėjėlius Jon 8,2is - paskutin iam e teism e Mt 25, 41SS

- Jono K rik šty to jo Mt 3,7 - Zebediejaus sūnų L k 9,54 - tik in čių jų : - grąsym as rūstaujantiem s Mt 5,22; - palaim a atlaidiem s L k 3,7; Jon 3 ,3 6

Rufas-Sim ono

K ireniečio

sūnus

Mk

15,21

R u t-svetim tau tė m oteris K ristau s neologijoje M t 1,5

Turinys

ge-

6i6 S Sudukiej ai: - religinė-politinė žyd ų klasė Mt 3 ,7

- neigia dvasių b uvim ą ir kūnų prisikėlim ą M t 22,23-33 - Jėzus sm erkia juos Mt 16,6 - daugiausia atsakin gi u ž Jėzaus pasm erkim ą Mk n ,i 5 s s ; M t 21, 23SS; 26,i4ss; Jon i i ,46 s Salome: - apaštalų Jono ir Jokūbo m otina Mt 20,20; Mk i5,4os; 16,1 - E rodiados duktė, k uri p areikalavo iš Erodo Jono K rik šty to jo galvo s Mt I4,6 s s ; Mk 6,2iss Saliam onas: - D ovido sūnus, Izraelio karalius Mt 1,6; 12,42; 6,29; Jon 10,23 Sam arija L k 17,11; Jon 4,1-7; A p D 8, iss; 15,3 Sam aritonai-religinė sekta: - K ristus santykiuose su sam ariton ais L k 9 ,5iss; 10,25-37; * 7 > 16; Jon 4,75.39-42 - gerasis sam aritonas L k 10,25 Santuoka: —• įsteig ta D ievo Mt 19,4 - nesuardom a M t 5,32; ig,4ss; Mk 10,4-12; L k 16,18 - neegzistuoja danguje L k 20,34 - sim bolizuoja K r is taus vien yb ę su B a ž n y č ia M t 22,1-14; 25,10; Jon 3 ,2 9

Sargybiniai Mt 27,65; 28,4; A p D 5,23 Sąžinė: - gera: sielos akis Mt 6,22s - bloga M t 27,3; Jon 8,7ss Sėjimas: - D ievo žodžio Mt 13.1-8.24ss - p a v y zd y s p asitik ėti D ievo A p vaizd a M t 6,26; 13,8; Mk 4,27; Jon 4,37 - pasėtas grūdas tu ri m irti, kad atneštų vaisių Jon 12,245 Sėkla-panašybės: - garstyčio s grūdas Mk 4,30 - raugės M t 13,2435 - įvairi dirva M t 4,3ss - tikėjim as it garstyčios grūdas L k 17,6; Mt 17,20 Sekm adienis-Viešpaties diena M t 28,1; L k 24,1; Jon 20,1; A p D 20,7

Seniūnai-žydų vyresnieji-sinedristai Mt 16,21; 26,3; Mk 8,31; 14,53; L k 9,22; A p D 4,5; A p D 11,30; 14,23; 15.2.23; 20,17 Siela: - nem irtinga žm ogaus d vasia Mt 6,26; 10,28; 16,26; Mk 8,36; 13,19 - dvasinis-vidinis žm ogaus g y v e nim as M t n ,2 9 s; 22,37; Mk 12,30; 14,34; L k 1,16; 2,35; 10,27; 12,19; Jon 12,17 - gyvyb ė-žm o g išk a asm enybe Mt 2,20; 6,25; 10,39; Mk 8,35; 10,45; L k 9,24; 12,23; 17,23; Jon 10,11; 12,25; 15,13; 13,37 Siloės tv en k in ys L k 13,4; Jon 9,7 Sichar-Sichem -m iestelis prie Jokūbo šulinio Jon 4,5 Simeonas: - Jėzaus p rovėvis L k 3,30 - senelis Sim eonas atpažinęs K ū d ikėlį Jėzų M esijum i šven tyk loje L k 2,25-35 Simonas: - P etras žiūr. P etras - Jėzaus gim inaitis M t 13,55; Mk 6,3: greičiausia tas pats k ą apaštalas, vadinam as U olusis ar K ananietis M t 10,4; Mk 3,18; L k 6,15; A p D 1,3 - fariziejus, pas k u rį Jėzus v a išinosi L k 7,36 s - R aupsuotasis M t 26,6-13; Mk I4,3ss; Jon 12,1-8. - K irenietis M t 27,32; Mk 14,3 - Jopės odininkas A p D 9,43; 10, 6.17.32 - b urtin inkas A p D 8,9-24 - Judo Iskarijoto tėva s Jon 6,71; 12,4; 13,26 Sim onija-dvasinių v e rtyb ių įsigijim as u ž pinigus M t io,8ss; L k 10,7 Sinagoga-žyd ų maldos nam ai Mt 4,23; 6,2; 10,17; M k 1,21-39; L k 4,15; 8,41; Jon 9,22; A p D 9,2ss; 13,14; 22,19 S kaistyb e - fizinis ir dvasinis nekaltum as M t 5,28; 19,3-12 - m ergystė- atsisakym as m oterystės iš meiles D ievui-celibatas: Jėzaus ir D ievo Motinos p a v y z d ys L k 1,27; 2,7; M t 1,18; E vangelijos patarim as M t 5,8; 19,12; dangaus gyven im as Mt 22,30

Turinys

617 š

S k a isty k la M t 12,32 Sm erkim as-teisim as: - Jėzus neatėjo sm erkti, bet išgelbėti Jon 3,17; 12,48 - N e v a lia te is ti M t 7 ,1-5 ; L k 6,37

Š alp a L k 12,33; 16,19; A p D 4,34; 6,iss; 20,35

Šeima; Jėzaus-šv. Šeim a M t i , i 8 s ; L k 1,27; 2,18.418.48.51 - Lozoriaus L k 10,385; Jon 1 1 ,is; 12 ,is - tė v a i ir v a ik a i Mt i5,4ss; Mk 7, ioss

Sodom a ir Gomora: pasm erk tie ji m iestai - sunaikinti dėl ištvirkim o Mt 10,15 - vaizd as paskutinio teism o L k 17,28 Steponas-diakonas A p D 6,5ss; 7,1-8,2 Stropum as-uolum as: - Jėzaus dėl šven tyk los L k 19,45; Jon 2,15 K rikščion ių: - k la u sy ti D ievo M t 2,14; 11,12; 12,41; Mk 3,3iss; L k 1,38; 8,igs; A p D 9,6 - pad ėti žm onėm s L k io,3oss - perdėtas uolum as M k 3,318; L k 9,54; M t 26,51 S usitaikym as: - su D ievu žiūr. A tgaila. A tsiv e rtim as - su artim u Mt 5,23ss; 6,14; 18,35; Mk 11,25; L k 12,58 S utvirtin im o 8,143

Sakram entas

ApD

1,5;

S u vedžio tojas-p ap iktin to jas Mt i8,6ss; 24,11; M k 9,42; L k 17,1 S vetim oteriavim as: - draudžiam as Įstatym o Jon 8 ,is draudžiam as Jėzaus M t 10,19; 19,3s; L k 16,18 - dvasinis-geism o nusikaltim as Mt 5,27; 15,19 -- Jonas prikiša E rodui Mk 6,18 - Jėzus nepasm erkia svetim oterės bet reikalauja, kad daugiau nenusidėtų Jon 8 ,is Svetingum as: - patin ka D ievui Mt io,gss; L k 14.13: i9 ,5 -io - baudžiam as nesvetingum as Mt io ,i3 s s - Jėzus svečias L k 10,38; Mt 25,

-

Šeštadienis-subata: poilsio ir m aldos diena M t 12,113; M k 2,25-3,5; L k 6,1-10; 1 4 ,is; 23,56; Jon 5,1-18; 7,14-24 - subatiniai m etai L k 4 , i 8s plg K u n 25,10 ŠStonas-velnias D ievo ir žm onių neprietelis Mt 16,23; Mk 8,33; Jon 8,44 nusikaltęs angelas L k 10,18 - m elagis aukščiausia prasm e Jon 8 ,4 4 -- kenkia žm onėm s Mk 4,3; 6,9; L k 13,16; 22,31 - gundo ir ved a į p ik ta bei į nuodėm ę M t 13,19; Jon 8,44 - šio pasaulio ir p ik tų jų k u n ig aikštis Jon 12,31; 14,30 - D ievo neprieteliai yra velnio v a ikai L k 4,13:22,3; Jon 13,2.27 - Gundo Jėzų M t 4 ,is; M k 1,13; L k 4,13; bet neturi galios į Jėzų, ir Jėzus jį sudraudžia bei nugali M t 4 ,1-11; L k 10,17-20; Jon 12,31; 16,11 Šm eižtas: - sm erkiam as M t 23,33; Mk 10,19 - Jėzus ken čia šm eižtus Mt 26,573; 27,63; L k 7,34S; Jon 7,12 - palaim in ti, kurie k en čia dėl n eteisin go šm eižto M t 5,11 Š ven tyk la- J erų žalė j e Jėzaus kūno sim bolis M t 26,61 - d raud žiam a prisiekinėti šv e n ty k la M t 26,13 - šven tyk los u žd anga p ly šta Mt 2 7 ,5 1

34-40

Sapnas M t 1,20; 2,13-22 Saulė L k i ,78 s ; Mt 13,43; 24,49; 27,45 Sionas-Jeruzalė Mt 21,43 Sirija-R om os provin cija Mt 4,24;

Lk

2 2

Turinys

- Judas išd avikas m eta šv e n ty kloje išdavim o pinigus M t 27,5 - Jėzus ir šven tyk la: - aukojam as L k 2,2is -- atrandam as L k 2,46 - išvaro prekiautojus Jon 2,13; Mk n , i 5 s

6i8

- m oko Mt 26,55; Mk 11,15 ; L k 9,51; Jon 2,i3 s; 5,14; 7,10; - iškilm ingai atein a M t 21,15 - pranašauja sugriovim ą M t 24, 2SS

- m oka m okestį M t 17,243 - v iršija šv en tyk lą M t 12,6 - šven toji vie ta M t 4,5; 24,15; 2 7 -5 3 ; A p D 6,13 Sviesa-dvasinė: - K ristus Jon 1,4.9; 8,12; 9,5; 12,35; L k 2,32 - tikintieji-tiesos v a ik ai Jon 12,36; L k 16,8 ir išganym o šviesos nešėjai M t 5,i4s; Jon i,7 s; 8,12; L k n ,3 3 S - E vangelijos šviesa gali ta p ti ta m sybė n etinkam oje sieloje M t 6,22; L k " I i , 3 3 s; J on I - 5

T

Taika-išrinė; - tarp tik in č ių jų A p D 2,42; 4,32 - su visais žm onėm is Mt 5,233; 6,14; 18,35; L k 12,58 apie

talentus

Mt

Tam sa: - velnias ir D ievui priešingas pasaulis y ra dvasinė tam sa Jon 1,5; L k 22,53 - pragaras tam sybės vie ta M t 8,12; 22,13; 25,30 - K ristus išlaisvina iš tam os Mt 4,16; Jon 8,12; 12,46; L k 1,79 Tarnavim as: - D ievu i M t 6,24; L k 16,13 - a p a š t a l a v i m o v e i k l a Mk i o , 4 2 S S - m eiles ta rn y b a L k 10,40; Jon 13 .!2 Teisėjas: - D ievas-V yriausias Teisėjas Mt i 8 .3 5 - Jėzus-Išgan ytojas Mt 24,30; Jon 5,22; 8,i5s; A p D 10,42 - teisieji drauge su K ristum i Mt 19,28; L k 22,30 - žem iškieji teisėjai L k 18,2; Jon 10,33; M t 5,25 Teisingum as M t 5,22; 19,18; 22,57

Teisusis: - D ievas Jon 17,11 - K ristu s Mk 1,24; L k 1,35; Jon 6,69 - šv. D vasia M t 12,32 - žm ogus pašauktas į šventum ą per m alonę M t 5,6.48; L k 1,75; 2,52; Jon 10,28 Teofilius-asm uo, kuriam skiria L ukas savo evan geliją ir A p aštalų D arbus L k 1,1-4; A p D 1,1 T estam entas-žiūr. Sandora. Š v. R aštas N aujo ir Seno T estam ento žiūr. R aštas T ė v e m ūsų-Viešpaties m alda Mt 6,9-13; L k 11,1-4

T adas-Judas apaštalas žiū r. Judas

T alentas-panašybės 18,25; 25 ,i4ss

Teisum as-dorybė Mt 1,19; 3,15; L k 1,6; Mt 6,1 - individualinis žm ogaus gerum as bei šventum as gaunam as iš D ievo per m alonę, bet žem ės gyven im e y ra tik dalinis Mt 6,12; Jon 14 ,* 5 - 2 3

Tiesa: D ievas y ra tiesa Jon 7,28; 8,43s; *7 .3 - T ėv as Jon 3,3iss; 7,29; 8,26; I 7 . 3 -I 7 - Sūnus Jon 1,14; 7,16; 8,37ss; 14,6; 18,37 - šv. D va sia Jon 14,1733; 15,26; 16,12-15 Tiesum as M t 5,37; 10,16; L k 20,21 Tikėjim as: - reikalingum as Mt 8,13; 9,22; 16, 15; 17,19; Mk 1,14; 5,34; L k 1,45; 5,20; Jon 6,53; 12,35; 14.2; A p D 4,12; 16,30 - kilm ė-iš D ievo Mt 11,27; 16,17; Jon 14,6; 17,17; ne iš žm ogiškos prigim ties M t 16,17 - pagrindas, kodėl reikia tikėti: - D ievo autoritetas Mt 11,27; Jon 17,17 - pranašų liudym as bei pranašy sčių išsipildym as L k 24,443 - stebuklai Jon 3,2; 10,37; 21,31 - apaštalų liud ijim ai apie K ristų ir E va n g eliją Jon 1,14; 20,303; 21.24S; L k 1,1-4 - objektas: - K ristu s Jon 17,3; A p D 1,8; šv č. T rejyb ė Jon 14 ,5s; išg an y mo E va n g elija žiūr. E v a n gelija

Turinys

6ig - pasėkos: - nuteisina Mk 16,16 - suteikia dievišką įsū n yste Jon 1,12 - suteikia šv. D va sią bei išgan ym o m alones Jon 7,37S - laid uoja am žin ą gyven im ą Jon 5,24; 6,40s; Mk i6 ,i5 s - reikalavim ai: - tu rėti sielą; kuri b ū tų gera dirva E van gelijo s sėklai L k 8,15; 9.24 - g y v e n ti tik ėjim u M t 7,21 s - B a ž n y čia garan tuoja tik ėjim ą Mt i 6 ,I5 s ; 28,i 8s - tikėjim o išpažinim as: - reikalas Mt 7,15; 13,58; Mk 16,14; A p D 20,29 - sėkm ingum as M t 21,20; Mk 9,23; L k 1 7 ,5S - p a v y zd žia i L k 1,45; 7 ,is; Jon 2,is; 4,43s; 9,6; 1 1 ,is; Mk 5,25; 7,26s; 10,46; M t 5,25s; 15,22 - paskatinim ai Jon 6,32; 12,38; 14,1 - k liū tys Jon 5,44; 8,343.443 Tikslas-gyven im o M t 4,10; 22,373; Jon 17,3; A p D 17,26 Tiberiada: - m iestas Jon 6,23 - ežeras G enezareto Jon 6,1; 21,1 Tiberijus-im peratorius L k 3,1 T im otiejus-P auliaus m okinys A p D 16,1; 19,22; 20,4 T iras-F en ikijos m iestas M k 11,21; 15,21; A p D 21,3.7

3,8;

Mt

Tobulum as-krikščioniškas: - realizuojasi m eilėje M t 5,3S; 22, 3 7 s; Jon i3,35ss; 15,13 - visi privalo siekti L k 9,23; Jon 17,21 - pasiekiam as per k ry ž ių L k 14,26; I 7 . 3 3 . pil dant įsakym us Jon 14,15 ir priim an t E van gelijo s p a ta rimus Mt 5,35-43; 19,16; L k 10,42; Jon 8,31 - sekti K ristum i, panašėti jam Mk 8,34 Tom as-apaštalas, vadinam as D idim as M t 10,3; Jon 11,16 ; 14,5; 20,24ss; 21,2 Tradicij a -P ad avim as: - fariziejų M t 15,2-9; 23,4 - Apreiškim o perdavim as žodžiu L k 1,2, nes ne visa y ra perduota R aštu Jon 21,25

- B a žn y čio s m okym as-paeinąs iš D ievo Mt 11,27; perduotas S ū naus ir p aliu d ytas šv. D vasios Jon 16,13; A p D 16,4 T rakon itidė-U žjord anės šiaurinė sritis vald om a tetrarcho P ilyp o L k 3,1 T rejyb ė švč.: - paslaptis Mt 28,19 - T ėvas-D ievas Mt 11,25; J on 17, i -3 - Sūnus-D ievas Jon 1,1; 8,28; 10, 22; gim ęs iš T ėvo Jon 1,14; 8,42; L k 10,22; skirtin gas nuo T ėvo Mt 3,17; 26,64; J on„ 5 . 3 7 ; 8,16 17,5; vadinam as- « Ž o d is » Jon 1,1; siųstas T ėvo įv y k d j'ti išgan ym ą Jon 3,17; 5,37 - šv. D vasia-D ievas, k y la iš T ėvo ir Sūnaus M t 10,20; Jon 15,26; i 6,I4 s ; 20,22; sk irtin ga nuo T ė vo ir Sūnaus M t 10,20; Jon 14, 16-26; 15,26; 16,7-14; siųsta T ė vo ir Sūnaus Jon 14,26; 15,26 - tos pačios prigim ties Jon 10,30; tygūs Jon 5,26; am žin i Jon 1,12; 8,58; to paties tobulum o ir to je pačioje garbėje M t 28,19; Jon 5,19; i6 ,i2 s; 17,10 - T rejy b ė ir krikščionys: - sū n ystė sa n ty k y je su T ėvu Jon 1,12 - m istinė vien yb ė sa n ty k y je su Sūnum i Jon i7 ,2 is s - šv en ta buveinė sa n ty k y je su šv. D va sia Jon 3,5; 20,21 T rim itas Mt 24,31 Turtas: - geismas: gobšum as, šykštum as L k 12,15 - p a v o ja i Mt 10,245; 13,22; L k 14,15; Mk I 0 , 22 SS - reikalas rūpintis dvasiniais tu r tais, kurie neprarandam i M t 6, igss - žem iškos gėry^bės tu ri tarn au ti kaip priem onė dvasinėm s laim ėti, daran t gera, d alinantis su n eturin čiais L k 1 6 ,is; A p D 2,4.4; 4 , 3 2SS T u ščia garbė: - kėlim as savęs, rodym asis savo tariam oje didybėje L k 14,7; M t 6,2 - veidm ainiškas savęs aukštinim as M t 2,7; 15,7; 22,18; L k 12,1; 16,15 - dvasin ė tu štyb ė M t 23,55; Jon

Turinys

12,43

620 T virtum as: - D ievo M t 22,29; 26,64 - Jėzaus K ristau s tik ro je piln ybėje L k 4,36; 5,17; 6,19, y p a č an traja m e atėjim e Mt 24,30 - apaštalai ir tik in tie ji gauna stip rybę bei galias iš K ristau s L k 9 ,i; 24,49 - k an tryb ė, ištvėrim as L k 2 1,19 ; Mk 13,13

V alstyb ės vald žia: privalu p aklusti Mt 22,15-21; Mk 12,13-17; L k 20, 20-26

U Ugnis: - K rikšto-šv. D vasios ugnis Mt 3,11; L k 3,16; A p D 2,3 - E van gelijos L k 12,49 - meilės L k 24,32 - atgailos M k 9,483 - tikėjim o L k 24,32 - bausmės: - fizinio sunaikinim o atveju L k 9 .5 4

- pragaro Mt 13,41; 18,8; 25,41; M k 9,43ss; L k 16,23 U žkietėjim as-d vasinis aklum as: - n etikėjim e Jon 12,40; Mt n ,2 o s; - nuodėm ėje M t 12,32.43 - atsisakym as priim ti m alonę Mt 23,37; priešinim asis D ievui Jon 1,4; 8,21.40; 9,40:, 12,40; priešinim asis šv. D vasiai A p D 5,5iss - pasėkos Mk 3,is; M t 6,23; L k i i , 3 3 : 6 ,3 9 U žm okestis-atpildas - D ievo: - geriem s-am žinoji laim ė danguje M t 22,30ss; Jon 5,29; 6, 39S; M t 2 5 , 3 4 . 4 6 - piktiesiem s-am žinos kančios pragare Mt 25,41; M k 9,43-48 - žm onių M t 6,25-34; 20,10; L k 10,7; 14,13 U žu o ja u ta M t 9,36; 14,14; 15,32; Mk 6,34; 8,2; L k 7,13; 10,33; 15,2°: J on i i ,3 3

V V agis-plėšikas 2 1 ,3 4

Mt

V aikai-kūdikiai: - Jėzus priim a ir laim ina Mk 10,13-16; 9,33 - paprastum o ir nekaltum o p a v y z dys M t 18,3S; Mk 10,14 - privalo gerbti tėvus Mt 19,19; jų klausyki ir jiem s padėti L k 2,51; Mk 7,9-13 - virš visko privalo p a isyti D ievo ir jam tarn a u ti Mt 4,22; 10,35; M k 10,29; L k 18,20

24,42;

Lk

12,39;

V eid m ain yste M t 2,7s; 6,5; 7,5; 15,7; Mk 7,6; 12,38; L k 6,41; i2 ,iss ; 16,15 V eidm ain iai žiūr. fariziejai V elykos: p a ti didžiausia žyd ų šventė. Ji prim inė išsilaisvinim ą iš E gipto. Ji b uvo šven čiam a per 7 dienas, pradedan t 14 N isan. Jos m etu leid žiam a v a lg y ti tik nerauginta duona,. Todėl p a ti šventė buvo vadinam a « N eraugintos D u o n o s» šventė Mt 26,17. Šventės išvakarėse b uvo v a lgom as V e ly k ų A vin ėlis L k 22,8. T ai b uvo ritualin ė V e ly k ų vakarienė. Jėzus ją valgė su apaštalais, ir jos m etu įsteigė E u ch aristija M t 26,20; Mk 14,17; L k 22,14; Jon 13,2 - Jėzus eidavo į Jeruzalę Vely-koms L k 2 ,4 is; Jon 2,13; 6,4; 11,55 - pats K ristus y ra tikrasis V ely k ų A vin ėlis Jon 19,36 - Jėzus paskutinėje V ely k ų v a k a rienėje pradėjo naujas V elykas Mt 26,26ss, kurios švenčiam os krikščionių, kol ateis am žin osios pasaulio pabaigoje Mt 26,29 V eln ias-piktoji d vasia žiūr šėtonas Vergas-tarnas: - Jėzus-M esijas Jah vės Tarn as Iz 42,3; 49,6; 53,5 Mt 12,19; L k 2 , 3 0 SS - Jėzus prisiėm ė tarno dalią Mt 12,18; 20,28; Mk 10,45; L k 22,27 - apaštalai tik in čių jų tarn ai Mt 20,26; L k 17 ,7S - T ik in tieji D ievo, vienintelio V iešpaties M t 6,24; L k 16,13 - tarnas tu ri b ū ti budrus L k 12, 35SS; klusnus L k 12,455; nuolankus L k 17 ,7S - skirtum as tarp tarno ir sūnaus M t i7,24ss; Jon 8,3oss V estuvės Jon 2,is; M t 22,is

Turinys

621 Vieningum as: - tarp D ievo ir žm ogaus Jon 15,9; 17.26 - Jėzus V ien y to ja s L k 9,35; Jon 19.27 p e r B a ž n y č ią Mt i 6 , i 8 s ; Jon 2 i,i5 s s - tik in čių jų su Jėzum i Jon 15,55; I 7 . 2 ISS « V iešpaties broliai » - Jėzaus pusbroliai M t 12,46-50; 13,55; M k 3,3is; 6,3; 15,40; L k 8,19; Jon 7,3ss; A p D 1,14 V iešpats: - D ievas M t 5,33; 11,25; Mk 1,20; 5,19; L k 1,6.28.40; 4,18 - K ristus žiūr. Jėzus - šeim ininkas, ponas M t 6,24; L k 6,37; 17,7; 22,24; J on 13,16; 15,20 V iltis-lūkesčiai: - Izraelio viltis išsipildo Jėzuje M t 4,17; 12,28; 13,33; 2 5 . 3 4 ; L k 13,29; 17,203; Jon 17,36 - tik in čių jų viltis: - am žinasis gyven im as M t 16,27; 18,8; 25,3iss; Jon 3,15; 5,24; 6,54; 11,25 — antrasis Jėzaus atėjim as, kurį seks kūnų prisikėlim as ir paskutinis teism as Jon 5,28s; 6, 39 s; 14,3 - stoka vilties Mt 27,43 - perdėta viltis Mt 26.33s.69ss V yresn ieji žiūr seniūnai V ynas: - gėrim as teikiąs pasism aginim ą Mt 11,19 ; L k 12,18; Jon 2,3.10 - naudojam as kaip v a ista i L k 19, 34; M t 27,34; M k 15,23 sim bolis naujos išganym o sandoros M t 9,17; 26,27; L k 22,20; Mk 2,22 V ynuogynas-vynm edis: - sim bolizuoja Izraelį Mt 21,333; Mk 12,1-12; L k 20,9-19 - sim bolizuoja visą žm oniją Mt 20,1-16; K ristau s M istinį K ū n ą B a ž n y č ią Jon 15,1-7 V yn in in kai-pan ašybė L k 20,gs; Mk 1 2 ,is V isag aly bė-galybė - D ievo L k 1,37; 2,i3S - K ristau s M t 28,18; Mk 16,17; Jon 1,3; 5,19.21 - šv. D vasios L k 3,22; Jon i,32s; 3,2; 9 , 3 3 ; L k i.35ss - apaštalai apd ovan oti an tg a m tinėmis galiom is Mk 9,23; 10,27; Jon 14,12; 20,2is

V isažinojim as: -- D ievo M t 6,4; 21,2; Mk 2,8; 14,13; L k 22,10; Jon 1,47; 16,30; A p D 15,8 - K ristau s M t 11,27; Mk 2,8; 3,2; 9,33; 12,15; L k 10,22; 21,20; 22,34; J on r ,47; 4,16; 2 1,17 V ysk u p ai A p D 20,28 V isuotinum as: - E v a n g elija tu ri b ū ti skelbiam a visiem s Mt 26,28; 28,19; Mk 16.15 - pagonys priim am i į B a ž n y čią A p D 11,1-18 ; P aulius p ašau k iam as b ū ti pagonių apaštalu A p D 9 .1 5

- į dangaus k ara lystę ateis iš visų k raštų Mt 8,11; L k 13,29

Z Zabulonas-Jokūbo sūnus, vienos iš 12 Jzraelio gim inių tėvas. Sritis, kur g y veno Zabulio ainiai M t 4,13.15 Zacharijas: - pranašas, Tojados sūnus Mt 23, 35; L k 11,51 - Jono K rik šty to jo tėva s L k 1, 1-69 Zachiejus-m utininkas L k 19,1-10 Zebediejus-apaštalų Jono ir Jokūbo tė vas Mt 4,21; 10,2; 20,20; 27,56; Mk 1,19; 3.17; L k 5 ,io ; Jon 21,2

Ž Žem iškieji rūpesčiai M t 6,25ss; 13,22; Mk 4,18; L k 8,14; i2,22ss; A p D 20,34 Ženklai-ste buklai: - Jėzaus: - b uvo išpranašauta, kad M esijas darys stebuklus Mk 6,is; L k 7 ,1 8s; Jon 7,3 is - įvairiaip vadinam i: ženklai Jon 4,48; 6,26; 9,16; nuostabum ai /prodigiuml Jon 4,48; darbai, veiksm ai Jon 5,36 - vyk d o m i dieviška galia, ir įrodo Jėzaus dieviškum ą Jon 3,3s; 9 . 3 S Mk 3,13; L k 5,17; 9 ,is; 10,18; Jon 11,40; 2 ,n s s ; 11,38

Turinys

622 - teik ia pagrindą tik ė ti į Jėzų M esiją L k 7,21; 24,50; Jon

ta la i gauna antgam tinius apreiškim us bei nurodym us A p D 8,26 s s ; io.gss; 11,12 ; 16,6; 21,1 oss - sąlygos patirti ir įv y k d y ti stebuklą: tikėjim as M t 9,28s; 21,20; M k 5,27; 9,23s; io,52s; 16,15; Jon I4 ,i2 s - b logiičji netiki, nors ir m ato M t 11,20; L k 16,31; Jon 12,37; I 5 , t 8s ; žy d a i k altin a Jėzų, kad darąs stebuklus ne D ievo, o v e lnio galia Mt 9,34; L k 11,15

5,36 s s ; 6,22 s ; 10,25; J4>9

- p a tv irtin a E van gelijo s tik ė tinum ą Mk 16,20; jo n 14,10; 10,37, 0 tu0 pačiu rodo, jog n eturi pasiteisinim o n etikin tieji Jon 15,24 - įvairios rūšys: gam toje iš v a n dens padaro v y n ą Jon 2,is; stebuklinga ž v e jy b a L k 5,48; Jon 21,1 s; nutildo audrą Mt 8,243; eina virš vandens Mt 14,25; padaugina duoną Jon 6,5; M t 15,32; prakeikia figm edį M t 21,18; gy^do ligonius Jon 4,46; M t 8,2-14; L k 5,18; 7 ,is; Jon 5 ,is; g,6s; M t 20,29; išyaro velnius M k 1,23; Mt 9,32; i2,22s; 15,21; Alk 9,17; L k 8,26; 13,10; prikelia iš num irusių L k 7 ,l i s ; Mk 5,223; Jon 11,1 pi-anašų ir ap aštalų L k 4,25ss i o , i s; A p D 3,75; 5,1-10.12; 8,13; 9,33-41; 13 ,n s ; 14,10; 20,7S K ristu i ir apaštalam s: - T ėvas iš dangaus liu d ija apie Sūnų M t 3,i3ss; L k 9,35; Jon 12,28 - A tsim ain ym as L k 9,28s - nuostabūs žen klai Jėzui kenčiant, m irštant ir prisikeliant iš num irusiųjų Mt 27,513; 28, 2ss; Jon 18,6; 19,26; 20,7 - stebu k lai apaštalam s: Paulius stebuklingai pašaukiam as b ū ti apaštalu A p D 9,5-16; ap a šta lai stebuklingai išgelbim i iš kalėjim ų A p D 5,17; i2,7ss; 16,25; apsaugojam i nuo m irties A p D 27,34ss; 28,3ss; apaš-

Žydai: - užkietėjim as M t i3 ,i3 ss; A p D 7,51; 2Š,24ss, y p a č vad ų bei v y resniųjų Jon 1,19; 2,18; 5,16; 8,57; 8,18; 22,34; l8,I2SS - diasporos, -kurie gyven o tarp pagonių Jon 11,52; A p D 21,27 - atsivertim as M t 23,37; A p D 2, 36SS Ž yn ys-žyn ia v im a s Mt io,8ss; A p D 8,924; 13,6; 19,17 Žmogus: - D ievo sutvertas į savo panašum ą M t 5,48; 19,4 - D ievas juo rūpinasi Mt 6,26s - D ievas j į m y li ir išgelbsti Jon 3 .I 7 S - garbingum as A p D 17,28 - skirtas am žinam gyven im ui Mt 4,10; 18,14; 22,375; Jon 17,3; A p D 17,26 Ž m ogžu d ystė Mt 5,21; Mk 10,19; Mt 26,51 Žm onių nuomonės paisym as Mt 5,11; i o ,28 s s ; Mk 8,38; L k 12,4; A p D 4,19

Turinys