LITERATŪRINIS RAŠINYS. 2

RENGIMAS LITERATŪRINIAM IR SAMPROTAVIMO RAŠINIUI TIKSLAS:  Tobulinti lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės)mokytojų kompetenciją rengiant literatūriniam ir samprotavimo rašiniui ugdymo procese.

UŢDAVINIAI:  Suteikti mokytojams rašinio rašymo ir

vertinimo ţinių.  Ugdyti gebėjimą taikyti metodus, kurie skatintų mokinių kritinį mąstymą ir kūrybiškumą, plėtotų kultūrinę kompetenciją.  Ugdyti gebėjimą konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti.  Ugdyti tolesnio tobulinimosi ir savarankiško mokymosi sampratą.

LITERATŪRINIS RAŠINYS

Literatūrinis rašinys – tai atsakymas į klausimą (temą):  Reikia vengti pasakoti viską, ką mokinys ţino,

ir susitelkti į klausimą;  Visi teiginiai turi būti aiškūs ir susiję su tema,

t. y. su analizuojamais kūriniais.

Rašinio įţanga  Įţanga neturėtų būti per ilga;  Joje privalu įvardyti autorius ir kūrinius, kurie

bus nagrinėjami rašinyje, jų kontekstą, pvz., „Trys garsūs renesanso rašytojai – J. Radvanas, M. Husovianas ir M. Daukša – kūriniuose kalba apie...“;  Įţanga turėtų parodyti, kad mokinys gerai supranta temą (klausimą), joje turi būti suformuluota tezė.

Dėstymo pastraipa  Pastraipa gali būti analitinė ir lyginamoji;  Analitinė pastraipa, kai kalbama apie rašytojo

idėjas,vertybes, parodoma, kaip ir kodėl jis renkasi specifinę kalbą ir struktūrą;  Lyginamoji pastraipa, kai rašoma apie dviejų skirtingų autorių (kūrinių) panašumus ir skirtumus;  Kai rašoma iš dviejų autorių (kūrinių), gera pastraipa turėtų būti ir analitinė, ir lyginamoji.

Lyginamosios pastraipos struktūra 1.Pirmas pastraipos sakinys – teiginys, kuris turėtų aiškiai parodyti, į ką bus sutelktas dėmesys, tai mokinio poţiūris. Pavyzdţiui, pastraipa galėtų prasidėti taip: Renesansinėje Lietuvoje buvo sukurta kūrinių, idealizuojančių lyderius, išskirtines asmenybes, - tai M. Husoviano „Giesmė apie stumbrą“ ir J. Radvano „Radviliada“.

2. Antras pastraipos sakinys  Tai pirmas teiginio įrodymas –

mokinys turi pagrįsti savo poţiūrį, remdamasis pirmu tekstu (kūriniu): Mikalojaus Husoviano poemoje, parašytoje remiantis metraščiu „Vytauto pagyrimas“, išaukštinamas Vytautas Didysis.

3. Pirmos teiginio dalies įrodymas

 Mokinys turi parašyti keletą analitinių sakinių;  Privalu vartoti literatūrologijos sąvokas, norint

parodyti, kas vaizduojama, kaip ir kodėl autorius renkasi vienokią ar kitokią meninę meninę raišką ir struktūrą. Galima cituoti.

Vytautas – idealus valdovas, drąsus, garbingas, didingas, jo bijo „Trys milžinai, prieš kuriuos drebėdavo visas pasaulis“ – galingiausi pasaulio valdovai. Idealizuojančiais epitetais ,,taurus“, ,,šventas“ apibūdinamas valdovo teisingumas ir tvarka valstybėje.

4. Siejamasis sakinys  Parašius 1 pastraipos dalį, reikia ją susieti su

kita dalimi, kurioje bus analizuojamas kitas kūrinys;  Daţniausiai vartojami siejamieji ţodţiai, pvz., vis dėlto, tačiau, kita vertus, taip pat: Taip pat idealų veikėją, Vilniaus vaivadą Mikalojų Radvilą Rudąjį, vaizduoja J. Radvanas herojiniame epe ,,Radviliada“.

5. Vienas ar keli analitiniai sakiniai  pristatomas kito autoriaus (kūrinio) poţiūris:

Radvila – puikus karvedys, tėvynės gynėjas ir patriotas, kuriam svarbiausios vertybės – dora, atsakomybė ir garbė.

6. Keli analitiniai sakiniai

 analizuojamas abiejų autorių (kūrinių)

poţiūris;  aptariami panašumai ir skirtumai.

.

Abu personažai – ir Vytautas Didysis, ir Mikalojus Radvila Rudasis – kuriami laikantis panegirikos reikalavimų: gerosios jų savybės (Vytauto teisingumas, Radvilos patriotizmas) hiperbolizuojamos, apie ydas nekalbama. Tačiau autoriai siekia skirtingų tikslų: M. Husovianas nori parodyti europiečiams, kad Lietuva – civilizuota šalis, o J. Radvanas – kelti tautinę dvasią,ypač sumenkusią po Liublino unijos.

7. Išvadinis sakinys  tinkamai uţbaigiama pastraipa, grįţtama

prie poţiūrio, išsakyto 1 sakiniu;  Jei visoje pastraipoje visą laiką laikomasi poţiūrio, tokio sakinio galėtų ir nebūti: Taigi ir M. Husovianas, ir J. Radvanas, vaizduodami išskirtines asmenybes, išryškina jų nuopelnus tėvynei, pasiaukojamą darbą ,,tėvų ir istorijos labui“.

Išvados  Išvados – viena trumpa pastraipa, kurioje

apibendrinami rašinio argumentai;  Reikia sugrįţti prie tezės ir parašyti pagrindinę rašinio mintį;  Išvadose neturi būti nieko nauja, bet būtina apibendrinti abu nagrinėtus kūrinius.

AČIŪ UŢ DĖMESĮ!