Lei Bold. .Akupresura.1999 Krantai

Gerhard Leibold

AKUPRESŪRA

mūsų knyga Vilnius 1999

Gerhard Leibold AKUPRESSUR Falken Verlag 1997

UDK 615.85 Le-106

Turinys

Iš vokiečių kalbos vertė TADAS STEIBLYS Redagavo ALDONA PAULAUSKIENĖ

©

1997

by

Falken

Veri

NiedernhauseryTs. © Leidimas lietuvių kalba, ISBN 9986-617-14-6

„Mūsų knyga", 1999

5

Įžanga

N o r s A m e r i k o s diplomatijos pasiekimai ir eko­ n o m i n i a i ryšiai tarp V a k a r ų ir R y t ų j a u leidžia aplankyti šią „ m i t ų karalystę", vis dėlto Kinijos kultūra daugeliui europiečių yra devyniais užrak­ tais u ž r a k i n t a - neįprasta ir šiek tiek b a u g i n a n t i . V i e n a iš k l i ū č i ų b a n d a n t suprasti k i n ų kultūrą ir pasaulėžiūrą yra jų raštas, turintis 44 tūkstan­ čius daugiareikšmių r a š m e n ų - h i e r o g l i f ų . T a č i a u n e t ir i š m a n a n t šį raštą, e u r o p i e č i a m s labai sun­ k u suprasti k i n ų pasaulėžiūrą, k a d a n g i m ū s ų po­ žiūris į g a m t ą r e m i a s i t e c h n i k o s žiniomis, gam­ tos j ė g ų ir n a u d i n g ų išteklių n a u d o j i m u . Tradici­ nis Azijos kultūros atstovo ryšys su g a m t a visiš­ kai kitoks: jis savo g y v e n i m o ritmą stengiasi har­ m o n i n g a i derinti prie g a m t o s . T o k s požiūris ak­ centuoja sąsajas su gamta, o vakariečiai p a b r ė ž i a skirtumus. D a u g e l i u i e u r o p i e č i ų b ū d i n g a p a p r a s t u s daly­ kus paversti sudėtingais, o azijiečiai stengiasi su­ dėtingus dalykus supaprastinti. Jie m o k o s i „gy­ venti šypsodamiesi", t. y. vertinti paprastumą, ge­ rumą, toleranciją ir pagarbą kūrybai. Šios savybės

6

7

m u m s tapo n e b ū d i n g o s . L a b i a u įprasta skintis ke­ lią a l k i n ė m i s nei gyventi paprastą ir k u k l ų gyve­ nimą, b ū t i t o l e r a n t i š k i e m s ir g e r i e m s . T a i suta­

Taškinę terapiją aiškinančios mokslinės teorijos

p a t i n a m a su a s m e n i n i o ir profesinio n e s ė k m ė m i s , o p a g a r b a kūrybai u ž l e i d o vietą b e a t o d a i r i š k a m plagijavimui. K a d šis požiūris į g y v e n i m ą y r a ne­ t i n k a m a s , r o d o tai, j o g n o r s s u k u r i a m a materiali­ nė g e r o v ė ir didžiulis komfortas, vis daugėja žmo­ nių, t u r i n č i ų r i m t ų p s i c h o l o g i n i ų p r o b l e m ų , o pa­

D a u g histologų, neurologu, chirurgų ir kitų

s i t e n k i n i m a s ir saviraiška t a p o itin reti. J e i g u no­

m e d i c i n o s šakų atstovų atliko eksperimentus

r i m e suprasti kinų g y d y m o m e t o d u s , turime žvelg­

siekdami moksliškai paaiškinti akupunktūros ir

ti į r y t ų p a s a u l ė ž i ū r ą su pagarba, pasitikėjimu,

a k u p r e s ū r o s v e i k i m o m e c h a n i z m ą , t a č i a u nori­

b e išankstinės n e i g i a m o s n u o s t a t o s .

mų rezultatų negavo, todėl vienareikšmio moks­

Šios k n y g o s tikslas - skatinti ž m o n i ų t e i g i a m ą p o ž i ū r į į save b e i aplinkinius.

linio a i š k i n i m o iki šiol n ė r a . K i t a vertus, nė vienas iš t y r i m ų negali paneig­ ti a k u p u n k t ū r o s ir akupresūros poveikio, kuris d a ž n a i p a d e d a tada, kai tradicinė V a k a r ų medi­ cina tik sušvelnina ligą arba yra bejėgė. Tradicinės V a k a r ų medicinos požiūriu k i n ų m e ­ dicina nepagrįsta moksliniais įrodymais. Ji remia­ si a n a t o m i š k a i n e į i r o d o m a (arba kol kas neįrodo­ m a ) prielaida, kad ž m o g a u s k ū n e e s a m a i s vadi­ n a m a i s i a i s energijos takais - meridianais - cirkuliuoj a energij a. K a i p įrodymą kinų gydytoj ai pa­ teikia p a v y z d ž i ų iš savo praktikos: veikiant t a m tikrus taškus vyksta tokie reiškiniai, kuriuos pa­ aiškinti į m a n o m a tik d a r a n t prielaidą, kad t a m tikrais m e r i d i a n a i s cirkuliuoja energija.

8

V i e n o s m o k s l i n ė s n u o m o n ė s šiuo k l a u s i m u d a r

kitose k ū n o vietose m a ž i a u s i a i 20 valandų, o kar­

nėra, n e s e s a m o s teorijos y r a n e i š b a i g t o s ir nega­

tais ir i l g i a u ar visiškai p r a e i n a . P a n a š u s povei­

li p a a i š k i n a v i s ų reiškiniu. G a l i m a sakyti, k a d ge­

kis p a s t e b ė t a s i r t a i k a n t akupresūrą. Ž m o g a u s

riausiai k i n ų p o ž i ū r į aiškina neuroterapija, ku­

organizmas kaip kirminas sudarytas iš segmen­

r i o s oficialioji m e d i c i n a šiuo m e t u dar nepripažįs­

tų, k u r i ų n a r e l i a i sujungti tarpusavyje. Atskirti

ta.

su­

v i e n ą s e g m e n t ą v i e n ą n u o kito labai s u n k u . T i k

k a u p t o m i s žiniomis, j o g ligos m e t u y p a č svarbus

s t u b u r a s , o d a i r v e g e t a c i n ė n e r v ų s i s t e m a evo­

v a i d m u o t e n k a n e r v ų sistemai. I š e s m ė s b e t k o k s

l i u c i o n u o d a m i išlaikė savo p i r m i n ę s e g m e n t a c i ­

v e g e t a c i n ė s n e r v ų sistemos p o v e i k i s j a u y r a t a m

ją. T u o ir r e m i a s i segmentinė terapija. K i e k v i e ­

tikra neuroterapijos rūšis. Siauresniu aspektu tai

n a s o d o s s e g m e n t a s susijęs su e v o l i u c i š k a i jį ati­

p a k e n k i m ų laukų paieška ir s e g m e n t i n ė terapija.

t i n k a n č i u t a m tikru o r g a n u . M a s a ž u o j a n t t a m

laukai y r a patologiškai pakitusios

tikrus o d o s s e g m e n t u s , l e i d ž i a n t v i e t i n i u s anes­

o r g a n i z m o vietos, kuriose gali nepasireikšti j o k i e

t e t i k u s arba d i r g i n a n č i ą m e d ž i a g ą , v e i k i a m a s

ligos s i m p t o m a i a r dėl j ų ž m o g u s nesiskųs, t a č i a u

koks nors vidaus organas. Konkrečius organus

Neuroterapija

Pakenkimų

remiasi

neuropatologijos

j o s gali sukelti ar skatinti ligos p r o c e s u s kitose

a t i t i n k a n č i o s o d o s v i e t o s v a d i n a m o s akupunktū­

o r g a n i z m o vietose. V i s u o t i n a i ž i n o m a ir pripažįs­

r o s i r a k u p r e s ū r o s taškais. P a ž e i d u s k u r į n o r s

t a m a , kad, pvz., pūlingas d a n t ų arba lėtinis (chro­

o r g a n ą šie t a š k a i gali t a p t i j a u t r ū s s p a u d i m u i

n i š k a s ) tonsilių u ž d e g i m a s , gali sukelti reumatą,

ar lytėjimui - tai m e s p a t y s p a s t e b i m e kasdie­

širdies ar inkstų ligas. Be lokalių ligų sukėlėjų,

niame gyvenime.

p a k e n k i m ų laukais gali b ū t i i r a p m i r u s i o s k ū n o

Akivaizdu, kad taikant akupunktūrą ar akup­

dalys (pvz., kai kurie dantys) ar operacijos b e i skie­

resūrą g a l i m a tikėtis atvirkštinio poveikio. Kita

p ų r a n d a i . J e i t o k s p a k e n k i m ų laukas g y d o m a s

vertus, g a l i m a m a n y t i , kad neuroterapija y r a ki­

antibiotikais, chirurgiškai šalinant ligos židinį ar­

nų taškinės terapijos dalis, tačiau pastarasis tei­

b a v a r t o j a n t a n e s t e t i k u s , pvz., prokainą, pasi­

ginys iki šiol n e b u v o rimtai nagrinėtas.

reiškia atokus poveikis į ligos židinio sukeltus li­

N ė r a n e g i n č i j a m ų į r o d y m ų apie ryšį tarp neu­

gos p o ž y m i u s kitose k ū n o vietose. V i s u o t i n a i ži­

roterapijos ir kinų taškinės terapijos; n e m a ž a aku­

n o m a s tuoj po injekcijos atsirandantis p r o k a i n o

p u n k t ū r o s ir akupresūros seansų m e t u atsiran­

p o v e i k i s : p o kelių s e k u n d ž i ų d i n g s t a s k a u s m a s

d a n č i ų reiškinių neuroterapija paaiškinti negali.

11

10

N e u r o l o g a i spėja, k a d g y d a n t t a š k i n ė s terapi­ j o s b ū d u svarbiausią v a i d m e n į atlieka centrinė n e r v ų sistema. Šią n u o m o n ę patvirtina faktas, k a d k e i č i a s i t a m tikrų o d o s t a š k ų j u t i m o r e c e p t o r i ų j a u t r u m a s t e m p e r a t ū r a i ir lytėjimui. Svarus kon­

Ligų atsiradimas ir diagnozė kinų liaudies medicinos požiūriu

t r a r g u m e n t a s : jei a k u p u n k t ū r o s m e t u adata bū­ tų d u r i a m a tiesiai į nervą, dūrio vietoje t u r ė t ų pa­ sireikšti j u t i m o sutrikimai ar net paralyžiaus p o ž y m i a i . T o k i ų reguliarių, keletą d i e n ų ar sa­ v a i č i ų t r u n k a n č i ų s u t r i k i m ų po a k u p u n k t ū r o s se­ a n s ų n e p a s t e b ė t a . B e to, n ė r a a k i v a i z d a u s ryšio tarp m e r i d i a n ų ir nervinių takų.

Nors dar

neišaiškinta jutimo receptorių sankaupų reikšmė t a m t i k r u o s e t a š k u o s e , g a l i m a g a n a tvirtai teigti, k a d tiesioginio ryšio t a r p c e n t r i n ė s n e r v ų siste­ m o s i r k i n ų taškinės terapijos nėra. R e m i a n t i s m ū s ų š i a n d i e n i n ė m i s ž i n i o m i s įtiki­ n a m i a u s i a i k i n ų t a š k i n ę terapiją aiškina neuroterapijos teorija. T i k k i n ų m o k s l a s apie energiją

K i n ų m e d i c i n a ž m o g ų laiko m a ž a i r u ž d a r a sis­ t e m a , h a r m o n i n g a i d e r a n č i a prie m a k r o k o s m o energijos struktūros. T o k s ž m o g a u s kaip v i s u m o s s u v o k i m a s - k a i p m i k r o k o s m o m a k r o k o s m e - a p i m a visas jo k ū n o dalis, dvasią, gebėjimus ir ryšius. Vis dėlto toks požiūris į ž m o g ų e u r o p i e č i a m s yra svetimas. M u m s sunku įsivaizduoti ir pripažinti, kad žmo­ g u s y r a h a r m o n i n g o s v i s u m o s dalis. E s a m e linkę ne ieškoti pusiausvyros su gamta, o valdyti ją ir n a u d o t i s jos turtais.

ir e l e m e n t u s gali i š s a m i a i paaiškinti akupunktū­ r o s i r a k u p r e s ū r o s g y d y m o m e t o d o e s m ę . Šiandie­ niniai e k s p e r i m e n t a i negali nei patvirtinti, nei pa­ n e i g t i šios teorijos. T o d ė l p a t i k ė k i m e per t ū k s t a n t m e č i u s sukaup­ ta p a t i r t i m i ir p a s i k l i a u k i m e k i n ų i š m i n t i m i : tas, kuris g y d o , y r a teisus!

Ligų atsiradimas K i n ų m o k y m a s remiasi nuostata, k a d ž m o g u s suserga tuomet, kai pažeidžiama jo m e r i d i a n ų sis­ t e m a cirkuliuojančios energijos pusiausvyra. Šią p u s i a u s v y r ą gali p a ž e i s t i p a t s ž m o g u s , p v z . ,

13

12

neteisingai maitindamasis, laikydamasis darbo

K i n ų gydytojai peršalimą traktuoja k a i p aplinkos

r e ž i m o , n e a t i t i n k a n č i o jo vidinio b i o l o g i n i o laik­

v e i k s n i ų — vėjo, šalčio ir d r ė g m ė s - energijos įsib­

r o d ž i o , ar dėl p s i c h i n i ų sutrikimų. L i g a s gali su­

r o v i m ą į o r g a n i z m o m e r i d i a n ų sistemą. Š i e m s

kelti ir išorės veiksniai, j e i g u j a s sukeliančios ap­

v e i k s n i a m s efektyviai priešintis gali tik stiprus,

linkos energijos p a t e n k a į m e r i d i a n ų sistemą.

energetiškai subalansuotas žmogus, o energe-

P a p r a s č i a u s i a s p a v y z d y s - p e r š a l i m a s . J i s aki­

tiškai n u s i l p ę s - suserga. A k u p u n k t ū r o s specia­

v a i z d ž i a i r o d o e s m i n i u s V a k a r ų i r R y t ų medici­

listas ne tik n u s l o p i n a į o r g a n i z m ą prasiskverbu­

nos skirtumus.

sią ir ligą sukeliančią energiją, b e t ir ieško ener­

D a ž n i a u s i a i p a s i t a i k a n t y s p e r š a l i m o simpto­

getinio n u s i l p i m o priežasčių, atkuria pusiausvy­

m a i - sloga ir k o s u l y s - V a k a r ų gydytojui reiškia

rą ir h a r m o n i z u o j a energijos cirkuliavimą meri­

v i r š u t i n i u o s e k v ė p a v i m o t a k u o s e atsiradusią li­

dianais. Be to, jis atidžiai išanalizuoja p a c i e n t o

gą. Ją sukelia skersvėjis ir d r ė g m ė - dėl šių veiks­

mitybą ir g y v e n i m o būdą. Ar ligonis teisingai mai­

n i ų į viršutinius k v ė p a v i m o t a k u s n e p a t e n k a pa­

tinasi? K i e k laiko jis dirba ir ar p a k a n k a m a i ilsi­

k a n k a m a i kraujo (išemija), t o d ė l s u m a ž ė j a jų ap­

si? P a g a l i a u a k u p u n k t ū r ą t a i k a n t i s g y d y t o j a s

sauginė reakcija.

Vakarų medikai stengiasi

išnagrinėja p a c i e n t o socialinius santykius ir psi­

mažinti kvėpavimo takų gleivinės uždegimą,

c h o l o g i n ę b ū k l ę . Gal ligonis tik „įsikalbėjo" ligą?

pašalinti sekretą iš k v ė p a v i m o t a k ų ir n u g a l ė t i

V i s u m i n ė s terapijos požiūriu atskiros sutrikdytos

ligos sukėlėją. S k i r d a m a s vaistus ir g y d y m ą dak­

eneretinės z o n o s yra antraplaniai ir ne itin svar­

t a r a s pašalina lokaliai ir patologiškai pažeisto or­

b ū s dalykai, kurie r o d o pažeistą o r g a n i z m o ener­

g a n o p a k i t i m u s . T a č i a u tikroji ligos priežastis ne­

getinę pusiausvyrą. Ši platesnė, v i s u m ą apiman­

a t p a ž į s t a m a ir n e p a š a l i n a m a .

ti d i a g n o z ė ir terapija leidžia ne tik sušvelninti

M u s visus v e i k i a skersvėjis, šaltis ir d r ė g m ė .

vietinį ir laikiną ligos poveikį, b e t ir saugo n u o

J e i g u tai b ū t ų tikrosios ligos priežastys, visi žmo­

pasikartojančių

n ė s sirgtų.

priežastį.

A n t r a vertus, iš savo patirties ž i n o m e , j o g vie­ ni ž m o n ė s tarsi turi i m u n i t e t ą p e r š a l i m u i ir j u o b e v e i k n i e k a d a neserga, o kitus prasidėjus šalta­ j a m melų s e z o n u i p e r š a l i m a s „ a p l a n k o " dažnai.

susirgimų

pašalinant

tikrąją

15

14

Ligas skatinančios aplinkos energijos

tuje ar vėjyje). A p l i n k o s šiluminė energija gyvy­ b e i taip pat būtina, b e t jos perteklius kelia nude­ g i m u s , o p e r n e l y g intensyvus saulės spinduliavi­

Sunkiausias d i d m i e s č i u ir p r a m o n ė s centrų už­ teršto oro p a d a r i n y s y r a s m o g o sukeltos ž m o n i ų

m a s - šiluminį smūgį. K i n ų m o k y m a s teigia, kad yra penkios kosmi­

m i r t y s ( s m o g a s atsiranda dėl didelio oro užterštu­

n ė s energijos:

karštis, šaltis, d r ė g m ė , s a u s u m a s

m o e s a n t a t m o s f e r o s f r o n t ų okliuzijai, a u k š t a i

ir vėjas. J o s pasireiškia ir atskirai, ir kartu: drėg­

t e m p e r a t ū r a i ir didelei s a n t y k i n e i oro d r ė g m e i ) .

n a s šaltis, sausas karštis, sausas, d r ė g n a s ar šal­

Statistiškai įrodyta, kad, be t o k i o drastiško ne­

tas vėjas. K i e k v i e n a iš šių energijų b ū d i n g a t a m

i g i a m o p o v e i k i o , o r a s labai veikia m ū s ų darbin­

t i k r a m m e t ų laikui (žr. lentelę).

g u m ą ir savijautą, s k a t i n a latentines ligas ir sun­ k i n a j ų eigą. N e m a ž a ž m o n i ų t a m t i k r a m oru blo­ gai j a u č i a s i ar j i e m s ką n o r s skauda, kiti iš anks­ t o j a u č i a oro p o k y č i u s . T a č i a u tikrosios m e t e o r o t r o p i z m o (ligų p r i k l a u s o m y b ė s n u o oro) priežastys iki šiol n e ž i n o m o s . K i n ų liaudies m e d i c i n a j a u t r u m ą oro s ą l y g o m s aiškina k a i p energetinio s i l p n u m o padarinį. Svei­ k o ž m o g a u s , kurio a p s a u g i n ė reakcija nepažeis­ ta, aplinkos energijos įveikti negali, o į sergančio ž m o g a u s , t u r i n č i o silpną a p s a u g i n ę reakciją, m e ­ r i d i a n ų sistemą ši energija n e s u n k i a i prasiskver­ bia. T a m tikras k o s m i n ė s energijos kiekis ž m o g u i y r a gyvybiškai b ū t i n a s , t a č i a u p e r didelis kiekis daro n e i g i a m ą įtaką. K a d e g z i s t u o t ų gyvybė, b ū t i n a d r ė g m ė . T a č i a u dėl d r ė g m ė s i r š a l č i o p e r t e k l i a u s ž m o g u s gali peršalti (pvz., š l a p i o m i s k o j o m i s s t o v ė d a m a s lie-

Jei t a m tikru m e t ų laiku vyrauja šio suskirsty­ m o neatitinkanti energija, jos poveikis ž m o g a u s organizmui žalingas, nes apsauginės reakcijos pri­ sitaikiusios prie kalendorinio m e t ų laiko sąlygų. T o d ė l d r ė g n a s ir šaltas oras vidurvasarį sukelia d a u g i a u ligų nei rudenį, kai toks oras m u m s įp­ rastas.

17

16

P a g a l s a v o j u d r u m ą i r karštį k o s m i n ė energija

• Drėgmė y r a labai nejudri yin energija, bū­

s k i r s t o m a į yang ir yin. D r ė g m ė ir šaltis y r a ne­

d i n g a v a s a r o s pabaigai. \ m ū s ų m e r i d i a n ų siste­

j u d r i o s energijos ir jos v a d i n a m o s yin; vėjas,

m ą j ą d a ž n i a u s i a i atneša vėjas. B ū d a m a nejudri,

karštis ir s a u s u m a s y r a j u d r i o s energijos ir vadi­

d r ė g m ė neįsiskverbia giliai į m ū s ų energijos sis­

n a m o s yang.

temą, t a č i a u g a n a greit įsitvirtina m ū s ų organiz­

Šaltis y r a nejudrioji yin energija, kuri vy­

m e , dažniausiai sąnariuose, todėl m u m s sutinsta

rauja žiemą. P e r p ė d a s ji p a t e n k a į m e r i d i a n ų sis­

ar s k a u d a sąnarius, n e g a l i m e laisvai jų lanksty­

t e m ą i r p i r m i a u s i a sukelia k u l k š n i e s pabrinki-

ti. K a i p m i n ė t a , ši energija y r a nejudri ir visiškai

m u s , p o t o m e r i d i a n a i s šaltis kyla a u k š t y n . Va­

pašalinti ją iš o r g a n i z m o dažniausiai n e p a v y k s ­

k a r ų m e d i c i n a patvirtina, k a d t a r p šaltų p ė d ų i r

ta, todėl s u s e r g a m a lėtinėmis ligomis, pvz., sąna­

k u l k š n i ų e d e m ų y r a tiesioginis ryšys. Šaltos pė­

r i ų r e u m a t u . D r ė g m ė p a s i t a i k o k a r t u s u vėju,

d o s gali b ū t i p e r š a l i m o su sloga arba i n k s t ų ir šla­

šalčiu ar karščiu.

p i m o p ū s l ė s u ž d e g i m o priežastimi. Šaltis gali da­

*• Sausumas — r u d e n s judrioji yang energija.

ryti p o v e i k į atskirai arba k a r t u su d r ė g m e , sau­

Iš patirties ž i n o m a , k a d nusausėjusi gleivinė y p a č

s u m u a r vėju.

n e a t s p a r i l i g o m s , todėl r u d e n į dažni k v ė p a v i m o

• Karštis y r a judrioji yang energija, vyrauj anti

t a k ų u ž d e g i m a i s u pakilusia t e m p e r a t ū r a (sausa,

šilčiausiu m e t ų laiku - vasarą. Paviršinis šilumos

užgulta nosis, užkimimas, kosulys, bronchitas,

poveikis sukelia o d o s n u d e g i m ą (įdegimą), giliau

p l a u č i ų ligos ir pan.). Kartais dėl sauso oro užkie­

įsiskverbusi š i l u m a esti saulės ar šiluminio smū­

tėja viduriai. Y p a č p a l a n k i o s sąlygos ligų sukėlė­

gio ir karštinės priežastis. Dėl šilumos poveikio or­

j a m s s u s i d a r o ankstyvą šiltą arba vėsų, vėjuotą

g a n i z m a s gali netekti d a u g skysčių, ž m o g u s gali

ir vėlyvą rudenį.

p r a d e d a kliedėti ( m e d i k a i tai v a d i n a dehidrataci-

Vėjo energija yra pati greičiausia ir judriau­

ne Mpertermija ir kliedesiais karščiuojant). Karštis,

sia iš v i s ų energijų, todėl ji sukelia daugiausia li­

k a i p ir šaltis, gali veikti k a r t u su vėju, s a u s u m u ar

gų. Ši yang energija b ū d i n g a pavasariui. Į meri­

d r ė g m e . K a i p šaltis šiltuoju m e t ų laiku, taip šilu­

d i a n ų sistemą vėjo energija dažniausiai p a t e n k a

m o s antplūdis žiemą sąlygoja t a m tikrų ligų pro­

p e r ryklę, p a k a u š į ir skruostus. Dėl savo j u d r u m o

trūkį. Įrodyta, k a d rizika peršalti šaltą žiemą yra

vėjas įsiskverbia giliai ir pasiekia n e t v i d a u s or­

k u r kas m a ž e s n ė nei šiltą ir drėgną žiemą.

g a n u s . P a v i r š i n i s v e i o energijos p o v e i k i s k e l i a

19

18

v i e t i n i u s s k a u s m u s ir - retais atvejais - para­

tiksliai n u r o d o ryšius tarp elementų, k o s m i n i ų

lyžiaus p o ž y m i u s . J e i vėjas pasiekia gilesnius m e ­

reiškinių, o r g a n ų sistemų, o r g a n i z m o zonų, ener­

r i d i a n u s , p a p r a s t a i s k a u d a galvą, r a u m e n i s i r

gijų ir jų savybių. Šios žinios b ū t i n o s n o r i n t tiks­

s a u s g y s l e s s p r a n d o ir n u g a r o s srityse arba atsi­

liai d i a g n o z u o t i ir skirti tinkamą g y d y m o būdą.

randa reumato požymiai.

T i k tas, kuris gerai žino ryšius tarp m e t ų laikų,

Pasiekus pagrindinį meridianą pakyla tempe­

energijų ir organų, gali pasakyti, k u r i a m o r g a n u i

ratūra, krečia drebulys, galima peršalti ar susirgti

t a m tikru m e t ų laiku yra pavojinga j o neatitin­

gripu, kvėpavimo t a k u uždegimu. Per pagrindinį

k a n t i k o s m i n ė energija.

m e r i d i a n ą vėjo energij a gali pasiekti kurį n o r s or­ g a n ą i r sukelti, pvz., p l a u č i u u ž d e g i m ą . K a i p i r kiekviena iš aukščiau nagrinėtu energijų, vėjas vei­ kia k a r t u su šalčiu, karščiu, s a u s u m u ar d r ė g m e .

E l e m e n t ų m o k s l a s išskiria penkis e l e m e n t u s : v a n d e n į , ugnį, ž e m ę , metalą ir medį. Vanduo atitinka šaltį; jis susijęs su žiema. V a n d u o m a i t i n a medį, tačiau gesina ugnį. Vande­

V i s o m s p e n k i o m s energijoms b ū d i n g a v i e n a sa­

niui priskiriami inkstai ir šlapimo pūslė, be to, jis

v y b ė : p i r m i a u s i a j o s įsiskverbia į šalutinius meri­

susijęs su kaulais ir jutimo organais - ausimis. Van­

d i a n u s , i š k u r i ų j a s g a n a l e n g v a pašalinti, t a č i a u

d e n į atitinka sūrus skonis, j u o d a spalva ir b a i m ė .

k u o giliau aplinkos energija įsiskverbia į m ū s ų

=*» Ugnis atitinka karštį ir vasarą. Ji dar skirs­

energijos sistemą, t u o s m a r k i a u ji veikia m ū s ų or­

t o m a į karališkąją (imperatoriškąją) su jai priski­

g a n i z m ą i r t u o s u n k i a u j ą pašalinti.

r i a m a i s širdimi b e i plonąja žarna ir antrinę, ku­ riai priskiriami kraujotakos ir „trigubo šildiklio"

Vidinės ir psichologinės ligų priežastys

organai. Be t o , jai priskiriami liežuvis ir krauja­ gyslės. Ugnis susijusi su džiaugsmu, r a u d o n a spal­ v a i r k a r č i u s k o n i u . Pagal e l e m e n t ų m o k s l ą u g n i s m a i t i n a ž e m ę ir slopina metalą.

M o k s l a s , nagrinėjantis ž m o g ų kaip k o s m o s o da­

Žemė atitinka d r ė g m ę ir vasaros pabaigą. Ji

lelę ir pripažįstantis tarpusavio ryšius t a r p ž m o ­

k o n t r o l i u o j a v a n d e n į ir m a i t i n a metalą. Ž e m ė su­

g a u s ir a p l i n k o s , turi šiuos ryšius išnagrinėti ir

sijusi su b l u ž n i m i , skrandžiu, k ū n o audiniais ir

aprašyti. K i n a i tai p a d a r ė p e n k i ų e l e m e n t ų m o k s ­

b u r n a . Ją atitinka geltona spalva, saldus skonis

le, k u r i u o r e m i a s i v i s a jų m e d i c i n a . Sis m o k s l a s

ir s u s i r ū p i n i m a s .

20

2]

Metalas m a i t i n a v a n d e n į ir n e l e i d ž i a atsi­ rasti m e d ž i u i . M e t a l a s atitinka r u d e n į i r j a m bū­ dingą energiją - sausumą.

Yin

organas yra

plaučiai, yang o r g a n a s - storoji žarna, j u t i m o or­ g a n a s - nosis. M e t a l a s susijęs su o d a , plaukuotu­ m u , aštriu skoniu, b a l t a spalva i r liūdesiu. Paskutinysis elementas yra medis, atitinkan­ tis vėją ir pavasarį. Jis m a i t i n a u g n į ir kontro­ liuoja ž e m ę . M e d ž i u i p r i s k i r i a m i k e p e n y s , tulžies p ū s l ė , r a u m e n y s i r akys. M e d į atitinka r ū g š t u s s k o n i s , žalia spalva ir įtūžis. Yin ir yang s u d a r o organu, poras, k u r i ų pagrin­ diniai m e r i d i a n a i taip p a t s u d a r o a t i t i n k a m a s po­ ras. J i e sudaro svarbiausias h o m o l o g i n e s meridia­ n ų p o r a s , kurias tarpusavyje j u n g i a transversalės. Šios t r a n s v e r s a l ė s išeina iš v i e n o p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o lo t a š k o ir susijungia su kito meridia­ no iun tašku. Š i ų t a š k ų r e i k š m ė b u s p a a i š k i n t a aptariant pagrindinius meridianus. V i d i n e s ir p s i c h o l o g i n e s ligų priežastis paaiški­ n a t o l i a u p a t e i k i a m a lentelė.

A p l i n k o s energijos įtaką m ū s ų o r g a n i z m u i j a u nagrinėjome. V i d a u s ligas sukelia žmogaus vidiniai faktoriai mityba ir psichologiniai sutrikimai. Ryšius tarp jų galima paaiškinti remiantis elemen­ tų mokslu. Taip kinų medicina paaiškina vienokios ar kitokios mitybos žalą t a m tikriems organams. P e r sūrus maistas kenkia sekrecijos orga­ n a m s . T a i patvirtina i r e u r o p i e č i ų m e d i c i n a : b e v a l g o m o s i o s druskos inkstai negali pašalinti iš or­ g a n i z m o m e d ž i a g ų apytakos m e t u susidariusių šlakų, p e r didelis d r u s k o s kiekis sukelia v a n d e n ę (vandenligę). A n o t e l e m e n t ų m o k s l o , p e r kartus maistas labai k e n k i a širdies kraujotakos sistemai. ^ Ž m o n ė s , b e s i s k u n d ž i a n t y s skrandžiu, gali patvirtinti, k a d pernelyg saldus maistas sukelia s k r a n d ž i o s k a u s m u s . D ė l s a l d u m y n ų d a ž n a i ėda rėmuo, todėl turintiems skrandžio problemų r e k o m e n d u o t i n a j ų vengti.

23

22

L a b a i aštrus, su d a u g p r i e s k o n i ų m a i s t a s n e i g i a m a i v e i k i a p l a u č i u s i r storąją žarną. a * V a l g a n t y s d a u g rūgštaus m a i s t o ž m o n ė s s k u n d ž i a s i k e p e n ų i r tulžies s k a u s m a i s . K i n ų e l e m e n t u m o k s l a s aiškina ir tas ligas, ku­ r i ų priežastys y r a p s i c h o l o g i n i o p o b ū d ž i o .

M e d i c i n a i ž i n o m a , k a d visos skrandžio ir dvy­ likapirštės ž a r n o s o p o s v i e n a i p ar kitaip atsiran­ da dėl p s i c h o l o g i n i ų p r o b l e m ų arba dėl per dide­ lio ir slegiančio r ū p e s č i o . Stebėtina, k a d k i n ų gy­ dytojai tai žino j a u kelis t ū k s t a n t m e č i u s , o euro­ piečiai sužinojo visiškai neseniai.

Baimė y p a č kenkia sekrecijos organams, pvz.,

*• Liūdesys y p a č k e n k i a p l a u č i a m s . T a i patvir­

i n k s t a m s . K i n a i teigia, k a d inkstus atitinkantis

t i n a ir V a k a r ų m e d i c i n o s praktika - p l a u č i ų ligo­

e l e m e n t a s y r a v a n d u o , k u r i s k o n t r o l i u o j a širdies

m i s dažnai sergantys ž m o n ė s linkę į depresiją. Ki­

u g n i e s energiją (kaip ž i n o m e , v a n d u o g e s i n a ug­

tas su l i ū d e s i u susijęs organas y r a storoji žarna.

n į ) . P e r silpna i n k s t ų energija n e g a l i efektyviai

Ir šiuo atveju e u r o p i e č i ų m e d i k a i sutinka su ele­

k o n t r o l i u o t i ugnies, t o d ė l ir ji iš 1-ojo širdies t a š k o

m e n t ų m o k s l o išvada: depresija labai susijusi su

širdies m e r i d i a n u p a t e n k a į k r ū t i n ė s ląstą ir su­

vidurių užkietėjimu.

kelia dusulį, s u n k u m ą širdies plote ir b a i m ę . Nag­

=*• Ž m o n ė s , k u r i e m s dažnai kyla įniršio prie­

rinėjant b a i m ė s i r š l a p i m o o r g a n ų ryšius paste­

puoliai, v a d i n a m i cholerikais (žodis „cholerikas"

b ė t a , k a d didelė b a i m ė sukelia n e v a l i n g ą v a i k ų i r

kildinamas iš žodžio „chole" - tulžis). Visi žino liau­

suaugusiųjų šlapinimąsi.

dišką p o s a k į „išlieti tulžį". T i k r o v ė tik patvirtina

=*• S u n k u įsivaizduoti, k a d džiaugsmas taip p a t

e l e m e n t ų m o k s l o išvadas: įniršis silpnina kepe­

gali b ū t i ligos priežastis. T a č i a u visi žino, k a d su­

nis ir tulžį. Be to, pastebėta, k a d cholerikai daž­

sitikimas s u seniai m a t y t u ž m o g u m i arba netikė­

n i a u serga gelta, j i e m s d a ž n i a u susidaro tulžies

ta labai d ž i u g i žinia sukelia kraujotakos sutriki­

akmenys.

m u s ; dėl t o ž m o g u s n u a l p s t a , patiria šoką a r n e t

K i n ų m e d i c i n a dažnai r e m i a s i m u m s neįpras­

širdies infarktą. T a i akivaizdžiai r o d o ryšį tarp

t o m i s p r i e l a i d o m i s , tačiau j ų išvadas patvirtina

širdies, kraujotakos s i s t e m o s ir d ž i a u g s m o .

modernioji m e d i c i n a .

N e t medicininio išsilavinimo neturintis žmo­ g u s ž i n o , k a d susirūpinimas sukelia ligas ir pir­ m i a u s i a kliūna skrandžiui.

25

24

Kinų diagnostika K i n ų g y d y t o j ų t y r i m ų m e t o d a i b e v e i k nesiski­

Mokslas apie e n e r g i j ą taškinės terapijos pagrindas

ria n u o k l a s i k i n i ų v a k a r i e t i š k ų b ū d ų . J ų pagrin­ dą s u d a r o a n a m n e z ė ir pojūčiai, k u r i u o s gydyto­ j a s g a u n a t i r d a m a s ligonį. T a č i a u kinai ž m o g ų lai­ ko energetine sistema, o ligas - ne vietiniais reiški­ niais, o globaliais e n e r g e t i n ė s s i s t e m o s p o k y č i a i s ,

Iš p i r m i n i ų energijų yin ir yang sąveikos atsi­

todėl tyrimų rezultatai aiškinami bei suvokiami

r a n d a visos kitos energijos ir gyvybės. Pagal gam­

k i e k kitaip.

t o s m o k s l ų apibrėžimais sunkiai p a a i š k i n a m ą ki­

K a l b ė d a m a s i s s u p a c i e n t u gydytojas stengiasi

nų g a m t o s filosofijos principą energijos j u d a veik­

n e t i k s u ž i n o t i a n a m n e z ę i r ligonio s k u n d u s , b e t

d a m o s v i e n a kitą. K a i šis judėjimas baigiasi, įsi­

b a n d o suprasti ž m o g ų k a i p a s m e n y b ę , sužinoti j o

gali yin r a m y b ė .

g y v e n i m o būdą, įpročius, polinkius, p r o b l e m a s i r

Y a n g e s a n t i s yang s u k u r i a ugnį, yin esantis

konfliktus. Šią plačią ir išsamią d i a g n o z ę gali at­

yin - v a n d e n į , yin esantis yang - metalą, yang

likti t i k specialistas, t o d ė l šioje k n y g o j e apie tai

e s a n t i s yin — m e d į .

nebus kalbama.

Ž e m ė sujungia ir v a l d o keturias pasulio šalis. G r y n a s i s yin y r a šiaurėje; jis sukuria šaltį ir van­ denį. P i e t u o s e yra grynasis yang, kuris sukuria š i l u m ą ir ugnį. R y t u o s e y a n g juda, todėl čia atsi­ r a n d a vėjas b e i m e d i s . V a k a r u o s e yin sustoja ir sąlygoja sausrą, iš kurios atsiranda m e t a l a s . Vi­ duryje yang su yin tarpusavyje susimaišo ir ska­ t i n a d r ė g m ė s b e i ž e m ė s atsiradimą. Yang turi sielą, b e t neturi k ū n o , o yin turi kū­ ną, b e t n e t u r i sielos. Todėl beformis y a n g n a u d o ­ ja yin k a i p kūną. Yin y r a nejudrus, tačiau yang gali priversti jį judėti. Bet kokia b ū t y b ė gyva tol,

26

27

k o l yin ir yang y r a susijungę. A t s k y r u s šias sub­

Ši paveldėtoji energija atitinka europietiškos m e ­

stancijas yang p a k y l a į kosmosą, o y i n lieka k a i p

d i c i n o s s ą v o k ą „ g y v y b i n g u m a s " , t. y. g e b ė j i m ą

n e g y v a materija.

priešintis n e i g i a m i e m s aplinkos v e i k s n i a m s . J e i

Yang ir yin tarpusavio santykiai n i e k u o m e t ne­

n e i g i a m a s išorės poveikis per stiprus arba pažeis­

n u t r ū k s t a : yang p a d a r o yin gyvą, savo r u o ž t u gy­

tas vidinės energijos balansas, kartu mažėja ir pa­

v y b i n g a s yin leidžia egzistuoti yang. P a p r a s č i a u

v e l d i m o s energijos potencialas, todėl senesni, ser­

tariant, iš k o s m o s o į ž e m ę t e k a energija, kuri su­

gantys ar n u o l a t stresą patiriantys ž m o n ė s m a ž i a u

t e i k i a jai g y v y b ę . G y v a materija, n o r ė d a m a pa­

g y v y b i n g i ir n e a t s p a r ū s išorės poveikiui. K a i pa­

laikyti gyvybę, pati susikuria e n e r g i j ą - t a i virški­

veldėtoji energija sunaudojama, gyvybingasis

n i m a s , m e d ž i a g ų apykaita ir k v ė p a v i m a s . T a i ki­

y a n g grįžta į k o s m o s ą ir ž m o g u s miršta. Paveldi­

n ų f i z i o l o g i j o s m o k s l o p a g r i n d a s (fiziologija -

m o j i energija cirkuliuoja visa m e r i d i a n ų sistema,

m o k s l a s apie o r g a n i z m ą ir j a m e v y k s t a n č i u s gy­

p i r m i a u s i a stebuklingaisiais m e r i d i a n a i s , kurie

v y b ė s p r o c e s u s ) . Iš e s m ė s tai neprieštarauja va­

m a i t i n a s t e b u k l i n g u o s i u s organus.

k a r i e t i š k a m s u p r a t i m u i apie kūną (yin) ir dvasią (yang).

Prie s k r a n d ž i o e s a n č i a m e „ t r i g u b a m e šildiklyj e " iš m a i s t o g a m i n a m a energija. Ši k ū n o energi­

B e t k o k s gyvas objektas n i e k a d a negali b ū t i tik yin arba yang — tai labai reliatyvu ir p r i k l a u s o

j a b ū n a įvairiu rūšių. Maitinimo energija

aprūpina visus

o r g a n u s ir

n u o m ū s ų p o ž i ū r i o . A p s k r i t a i v y r a s y r a yang, o

audinius bei užtikrina jų funkcijų atlikimą.

m o t e r i s —yin. B e t ir v y r o , ir m o t e r s k ū n a i y r a yin.

P l a u č i u o s e ji susimaišo su k o s m i n i o kvėpavimo

K ū n o dešinėje pusėje yra yin, kairėje - y a n g ; prie­

energija ir p e r 1-ąjį plaučių tašką š o n i n e krūtinės

k i n ė k ū n o dalis y r a yin, u ž p a k a l i n ė - yang ir 1.1.

ląstos d a l i m i įeina į m e r i d i a n ų sistemą. Maitini­ m o energija daugiausiai cirkuliuoja pagrindiniais

Kūno energijos

m e r i d i a n a i s . „ T r i g u b a m e šildiklyje" m a i t i n i m o energija s u s i m a i š o su organiniais skysčiais ir ga­ m i n a kraują. M a i t i n i m o energija varinėja kraują

P i r m i n ė ž m o g a u s k ū n o energija y r a paveldėto­

kraujagyslėmis. Ryšį tarp kraujo ir energetinės

ji energija, be kurios g y v y b ė n e į m a n o m a . G i m d a ­

ž m o g a u s b ū s e n o s patvirtina i r V a k a r ų m e d i k ų

m a s ž m o g u s turi t a m tikrą n e k i n t a m ą j o s kiekį.

patirtis. T i p i š k a s kraujo e n e r g e t i n ė s r e i k š m ė s

29

28

p a v y z d y s y r a m a ž a k r a u j y s t ė . B ū d i n g i šios ligos s i m p t o m a i y r a n u o l a t i n i s n u o v a r g i s i r s i l p n a or­

^

j i m u į s k r a n d į (kardialinė skrandžio dalis); Vidurinė „trigubo

g a n i z m o apsauginė reakcija; kinų m e d i c i n o s p o ž i ū r i u , tai energijos t r ū k u m o p o ž y m i s . Maitini­ m o energijos įtaką kraujui t a i p p a t n e s u n k u įro­ dyti: t r ū k s t a n t kai k u r i ų m a i s t o m e d ž i a g ų (pvz., v i t a m i n o B ] 2 ) išsivysto t a m t i k r o s anemijos rūšys, s u k u r i a apsauginę energiją.

šildiklio" dalis

yra

skran­

d ž i o viduryje; ^ Apatinė „ trigubo šildiklio" dalis -

skrandžio

išėjime (prievartis). Iš prievarčio išeina plonas vadinamasis šilumos kanalas, kuris eina plonąja ir storąja ž a r n o m i s ir

n u o k u r i ų senovėje n e t m i r d a v o . Maistas

Viršutinė „trigubo šildiklio" dalis y r a ties įė­

Žinoma,

k a d ž m o g a u s m i t y b a turi įtakos j o a t s p a r u m u i li­ g o m s ; n e p a k a n k a m a arba n e t i n k a m a m i t y b a , ly­ giai k a i p ir m a ž a k r a u j y s t ė , m a ž i n a a t s p a r u m ą li­ g o m s . K i t a i p n e i m a i t i n i m o energija, a p s a u g i n ė energija d a u g i a u s i a i cirkuliuoja p a v i r š i a u s meri­ dianais, taigi ji gali efektyviau priešintis ligas su­ k e l i a n č i o m s aplinkos e n e r g i j o m s .

p a s i e k i a inkstus. K l a s i k i n ė m e d i c i n a n e ž i n o n ė v i e n o o r g a n o , kuris atitiktų „trigubą šildiklį". Su­ k r a m t y t a s i r s u d r ė k i n t a s seilėmis m a i s t a s p e r s t e m p l ę p a t e n k a į skrandį ir vidurinėje „trigubo šildiklio" dalyje iš dalies paverčiamas energija. At­ siradusi energija skirstoma į švariąją ir nešva­ riąją. Švarioji energija kyla viršutinės „trigubo šil­ diklio" dalies link, kuris p e r d u o d a ją p l a u č i a m s . Čia švarioji energija susimaišo su kvėpavimo ener­ gija ir p e r 1-ąjį p l a u č i ų tašką p a t e n k a į meridia­ n ų sistemą.

Energijos generatorius „trigubas šildiklis"

Nešvari skystoji energija patenka į apatinę „tri­ g u b o šildiklio" dalį ir vidiniu kanalu pasiekia inks­ tus. Inkstai atskiria n e s u v i r š k i n a m ą balastą ir

A k t y v u s i s š i l u m o s o r g a n a s - v a d i n a m a s i s „tri­

p e r d u o d a žarnynui, k u r jis iš o r g a n i z m o pašali­

g u b a s šildiklis" - susijęs su a p l i n k a ir p a g r i n d i n ė

n a m a s . I n k s t u o s e energija visiškai išvaloma, at­

jo funkcija - g a m i n t i energiją. J i s p r i k l a u s o ert-

s k i r i a m a s skystis, kuris p a š a l i n a m a s kaip šlapi­

m i n i a m s yang o r g a n a m s . Šis o r g a n a s y r a prie

mas.

s k r a n d ž i o , ten, k u r V a k a r ų m e d i k a i fiksuoja dau­ giausia s k r a n d ž i o o p ų ( s k a u s m ų ) :

P a g a l e l e m e n t ų m o k s l ą ( v a n d u o = inkstai mai­ tina m e d į = k e p e n i s ) išvalyta energija p a t e n k a į

31

30

Energetinių meridianų ir g y d y m o t a š k ų anatomija

k e p e n i s ; čia dalis energijos a t i d u o d a m a t u l ž i e s pūslei. Ši energija m e r i d i a n u kyla iki išorinio akies k a m p u č i o ir išeina į paviršiu. Švariosios energi­ j o s likutis pagal e l e m e n t ų m o k s l ą ( m e d i s = kepe­ n y s m a i t i n a u g n į = širdį) p e r širdį p a t e n k a į plo­ nąją ž a r n ą ir j o s m e r i d i a n u iškyla į paviršių ties v i d i n i u akies kraštu. Švarioji energija y r a a p s a u g i n ė energija. Be to,

Ž m o g a u s k ū n u uždara, panašia į kraujo apyta­

ji r e g u l i u o j a m i e g o ir b u d r u m o fazių ritmą; dieną

k o s ratus, sistema cirkuliuoja energija. Šie ener­

į akių z o n ą p a t e n k a d a u g i a u energijos, todėl j o s

getiniai takai v a d i n a m i meridianais (karališkai­

b ū n a a t m e r k t o s . N a k t į energija n u s l ū g s t a į giles­

siais lo), nes jie panašūs į žemės dienovidinius (me­

n i u s s l u o k s n i u s , a k i ų v o k a i „ a p s u n k s t a " ir ž m o ­

r i d i a n u s ) ir j u n g i a vieną k ū n o dalį su kita. Svarbiausi energetiniai takai y r a 12 pagrindi­

gus užmiega.

nių,

arba organų,

meridianų, p r a s i d e d a n č i ų ert-

m i n i u o s e , arba kaupiančiuose, o r g a n u o s e . Ertminiai organai, pvz., skrandis, plonoji ir sto­ roji žarnos, š l a p i m o pūslė, tulžis ir „ t r i g u b a s šildiklis", yra yang, nes jie susieti su aplinka ir ga­ m i n a aktyvią energiją. K i t i šeši p a g r i n d i n i a i m e r i d i a n a i p r a s i d e d a k a u p i a n č i u o s e organuose: plaučiuose, perikarde, blužnyje, k e p e n y s e ir inkstuose. Jie v a d i n a m i y i n meridianais. P l a t e s n i u aspektu visa m e r i d i a n ų sistema y r a yang, n e s palyginti su o r g a n ų sistema (yin) ji išsi­ dėsčiusi paviršiuje. Yang m e r i d i a n a i sujungia galvą su r a n k o m i s ir

k o j o m i s , yin m e r i d i a n a i - krūtinės ląstą su

32

33

rankomis ir kojomis. Visi pagrindiniai meridia­

Tae yang y r a viršutinis sluoksnis, jungiantis

n a i išsidėstę simetriškai. B e i š o r i n i ų t a k ų k ū n o

m u s su aplinka, t o d ė l jis pirmasis pajunta ligų

paviršiuje, k i e k v i e n a s m e r i d i a n a s t u r i v i d i n e s

poveikį.

j u n g t i s s u t a m tikrais o r g a n a i s (todėl m e r i d i a n a i

ming m e r i d i a n ų p o r o s . Pirmoji y i n zonos meridia­

vadinami pagal šiuos organus).

nų p o r a tae yin glaudžiai susieta su yang ming.

P a g a l b e n d r ą s i a s funkcijas 6 yang ir 6 yin m e ­ ridianai s u d a r o 6 m e r i d i a n ų p o r a s :

Š i e k tiek giliau y r a chao yang ir yang

D a r giliau atsiveria chao yin, o vidurinioji y i n m e ­ r i d i a n ų p o r a tsiue yin j u n g i a tae yin ir chao yin.

Tae yang s u d a r o p l o n o s i o s ž a r n o s m e r i d i a ­

Prieš p r a d e d a n t gydyti n e i g i a m ų aplinkos ener­

n a s , j u n g i a n t i s r a n k ą su galva, ir š l a p i m o p ū s l ė s

gijų sukeltas ligas b ū t i n a ištirti, iki kurio apsau­

m e r i d i a n a s , j u n g i a n t i s galvą su koja.

ginio sluoksnio įsiskverbė ligas sukelianti energi­

Tae yin s u d a r o b l u ž n i e s m e r i d i a n a s , einan­

ja. T i k t u o m e t a k u p u n k t ū r a ar akupresūra vei­

tis iš g a l v o s į k r ū t i n ę , ir p l a u č i ų m e r i d i a n a s , ei­

k i a n t a t i t i n k a m ų m e r i d i a n ų p o r ų iun arba lo

n a n t i s iš k r ū t i n ė s į ranką.

t a š k u s g a l i m a pašalinti šią energiją.

=*• Chao yang s u d a r o „trigubo šildiklio" meri­

12 p a g r i n d i n i u m e r i d i a n ų nepajėgia aprūpinti

d i a n a s (iš r a n k o s į g a l v ą ) ir tulžies p ū s l ė s meri­

energija v i s ų audinių. K i n ų m e d i c i n o j e egzistuo­

dianas, j u n g i a n t i s galvą su k o j o m i s .

ja pagalbinių takų sąvoka. Be to, m a n o m a , k a d

?fc I n k s t ų m e r i d i a n a s (eina iš kojos į k r ū t i n ę ) ir širdies m e r i d i a n a s (jungia krūtinę ir r a n k a s ) su­ d a r o chao yin.

t a r p m e r i d i a n ų taip pat cirkuliuoja energija, n e s be energijos negali gyvuoti j o k s audinys. Jungtis tarp meridianų visuomet prasideda vie­

Yang ming s u d a r o storosios žarnos meridia­

no p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o lo taške ir baigiasi kito

n a s (jungia r a n k ą su g a l v a ) ir skrandžio meridia­

p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o iun taške. Be to, šios jung­

n a s , p r a s i d e d a n t i s galvoje ir einantis į koją.

t y s v i s u o m e t j u n g i a yang meridianą su yin meri­

K e p e n ų m e r i d i a n a s i r kraujo a p y t a k o s r a t o m e r i d i a n a s ( a t i t i n k a m a i sujungia koją su krūti­ ne ir k r ū t i n ę su r a n k a ) s u d a r o tsiue yin. T r y s yang m e r i d i a n ų p o r o s s u d a r o k ū n o išori­

d i a n u . T o l i a u šios skersinės j u n g t y s b u s vadina­ m o s transversalėmis. T a š k u o s e lo taip pat prasideda išilginės jung­ tys - longitudinalės, kurios iš dalies atitinka vi­

nį a p s a u g i n į apvalkalą, trys yin p o r o s - v i d i n ę ap­

dinių ir išorinių m e r i d i a n ų linij as ir pasiekia meri­

s a u g i n ę zoną.

dianui priskirtą organą. Išimtis - plaučių ir tulžies

34

35

Pagrindiniai meridianai

p ū s l ė s longitudinales, k u r i o s baigiasi ne atitinka­ m u o s e o r g a n u o s e , o susijungia su storosios žar­ nos ir kepenų meridianais. K i t i p a g r i n d i n i a i t a k a i r a u m e n i s i r sausgysles

Plonosios žarnos meridianas

aprūpina energija iš pagrindinių meridianų. Ener­ gijos

apytakos

ratą u ž b a i g i a ypatingieji

meridia­

Išorinis

meridianas:

jis

prasideda

šoniniame

nai, kurie išsidėstę t a m tikrose kojų ir r a n k ų vie­

mažojo piršto nago kamputyje. Šonine rankos

t o s e ir j u n g i a yin ir yang o r g a n u s .

d a l i m i jis k y l a a u k š t y n p a ž a s t i e s link, t u o m e t

V i s a s energijos t ė k m e s k o o r d i n u o j a centriniai

z i g z a g u e i n a p e r m e n t ę , p a s i e k i a s p r a n d o apa­

laidieji takai, kurie dėl savo y p a t i n g o i š s i d ė s t y m o

t i n ę d a l į ir g a l i a u s i a i p e r e i n a į p r i e k i n ę k ū n o

k i t ų energijos t a k ų atžvilgiu v a d i n a m i stebuklin­

dalį, p a s i b a i g d a m a s r a k t i k a u l i o duobutėje. K a k ­

cirku­

l o r a u m e n i m i s m e r i d i a n a s p a s i e k i a a p a t i n į žan­

liuoja n e a t n a u j i n a m a , gyvybiškai b ū t i n a paveldė­

d i k a u l į ir p a s i d a l i j a į dvi a t š a k a s . V i e n a iš jų

toji energija. J i e a p r ū p i n a energija stebuklinguo­

e i n a į v i d i n į a k i e s k a m p u t į , susijungia su šlapi­

sius o r g a n u s , kurie savo s a n d a r a p a n a š ū s į ert-

m o p ū s l ė s m e r i d i a n u i r b a i g i a s i v e i d o viduryje,

m i n i u s , t a č i a u atlieka kaupiančiųjų o r g a n ų funk­

k i t a a t š a k a energiją n u k r e i p i a į i š o r i n į akies

cijas. Š i e m s o r g a n a m s priskiriami skeletas, kraujo

k a m p u t į i r b a i g i a s i t i e s p r i e k i n e ausies pagrin­

a p y t a k o s sistema, kepenų-tulžies sistema, geni­

do dalimi.

talijos ir centrinė n e r v ų s i s t e m a (ji sudaryta iš

Vidinis

gaisiais

(magiškaisiais)

meridianais.

g a l v o s ir s t u b u r o s m e g e n ų ) .

Jais

meridianas prasideda raktikaulio duo­

butėje ir p e r širdį b e i skrandį nusileidžia iki plo­ nosios žarnos. Lo taškas: p l o n o s i o s žarnos m e r i d i a n o lo taš­ k a s y r a dilbio apatinio ketvirčio išorinėje pusėje. Š i a m e taške prasidedanti longitudinale iš pra­ d ž i ų k y l a šalia išorinio m e r i d i a n o , tačiau virš al­ k ū n ė s keičia kryptį ir p e r petį pasiekia raktikau­ lio d u o b u t ę . Iš čia kartu su vidiniu m e r i d i a n u ji nusileidžia iki p l o n o s i o s žarnos.

37

36

Šlapimo pūslės meridianas

Iš lo t a š k o i š e i n a n t i t r a n s v e r s a l ė u ž s i b a i g i a kitoje r a n k o s pusėje, šiek tiek virš riešo, kur y r a širdies iun taškas.

•

Išorinis

meridianas:

jis

prasideda

vidiniame

akies kamputyje, kur iš vienos plonosios žarnos m e r i d i a n o atšakos g a u n a energiją. P e r kaktą m e ­ r i d i a n a s kyla iki viršugalvio, įsiskverbia į smege­ nis ir šiek tiek žemiau (maždaug ties m o m e n s kau­ l u ) išeina į paviršiu- T u o m e t jis k a k l u leidžiasi ž e m y n ir ties sprandu pasidalija į dvi atšakas. Vie­ na iš ju leidžiasi iki paskutiniojo kaklo slankste­ lio, t a d a apie 4 cm pasuka į dešinę ir n u g a r a tę­ siasi iki s ė d m e n ų . T a d a ji keičia kryptį, priartėja prie s t u b u r o ir s ė d m e n i m i s bei šlaunimi pasiekia pakinklį, k u r susijungia su antrąja šaka. Pasta­ roji po išsišakojimo praeina šalia m e n t ė s ir nuga­ ra b e i š l a u n i m i nusileidžia iki pakinklyje esančio s u s i j u n g i m o taško. Iš čia m e r i d i a n a s b l a u z d a lei­ džiasi ž e m y n ir a p l e n k d a m a s šoninę kulkšnį šoni­ ne p ė d o s p u s e pasiekia mažojo pirštelio nagą. Č i a m e r i d i a n a s baigiasi. Vidinis meridianas: ties m o m e n s k a u l u dvi vi­ d i n ė s atšakos įeina į kaukolę. V i e n a s m e g e n y s e išsišakoja ir užpakalinėje dalyje vėl iškyla į pa­ viršių, o antroji kaukolėje pasiekia ausį.

Galvoje esantys plonosios žarnos meridianai

38

39

Ties antruoju j u o s m e n s slanksteliu n u o išori­ n i o m e r i d i a n o atsiskiria vidinė atšaka, kuri pra­ eina p r o inkstus ir pasiekia šlapimo pūslę. Lo taškas: pūslės m e r i d i a n o lo taškas yra apa­ tinėje pakinklio dalyje. I š čia l y g i a g r e č i a i i š o r i n e i m e r i d i a n o š a k a i l o n g i t u d i n a l e k y l a a u k š t y n į galvą. P e r k o p u s i v i r š u g a l v į ji pasiekia vidinį akies kamputį, ap­ lenkia n o s i e s šnervę ir įeina į burną. P a k i n k l i o lo taške prasidedanti transversale baigiasi ties v i d i n e kulkšnimi e s a n č i a m e inkstų iun taške. K a i p m i n ė t a , plonosios žarnos ir šlapimo pūs­ lės m e r i d i a n a i sudaro tae yang m e r i d i a n ų porą.

Storosios žarnos meridianas Išorinis

meridianas:

meridianas

prasideda ro­

d o m o j o piršto v i d i n i a m e kamputyje ir r a n k a kyla a u k š t y n peties link. T e n m e r i d i a n a s keičia kryptį ir eina tiesiai į paskutinį kaklo slankstelį, n u o jo kyla įstrižai aukštyn ir kaklo priekine dalimi nu­ sileidžia į raktikaulio duobutę. K a k l o r a u m e n i m i s m e r i d i a n a s pakyla apati­ Transversale

Šlapimo pūslės meridianas

n i o ž a n d i k a u l i o link. T a r p nosies ir viršutinės lū­ p o s energija t e k a į p r i e š i n g ą pusę, k u r n o s i e s š n e r v ė j e b a i g i a s i storosios ž a r n o s m e r i d i a n a s .

40

41

Lo taškas: storosios žarnos lo taškas yra apati­ nėje dilbio dalyje ties nykščiu. L o n g i t u d i n a l e kartu su išoriniu m e r i d i a n u pa­ siekia raktikaulio duobutę. V i e n a longitudinales atšaka k a r t u s u vidiniu m e r i d i a n u p e r plaučius p a s i e k i a storąją žarną, kita kyla apatinio žandi­ k a u l i o link ir t e n išsišakoja: viena dalis m a i t i n a smakrą, kita skruostu eina į ausį. Transversale apeina dilbį ir priekinėje riešo dalyje baigiasi plau­ č i ų iun taške.

Skrandžio meridianas Išorinis

meridianas:

energiją

skrandžio

meri­

d i a n a s g a u n a iš jungties, aprašytos nagrinėjant storosios žarnos meridianą, su kuria jis susijun­ gia 1-ajame skrandžio taške. Iš t e n išorinis meri­ d i a n a s leidžiasi į apatinį žandikaulį. Čia meridia­ Storosios žarnos meridianas

n a s išsišakoja: šalutinė atšaka eina į smilkinį, o pagrindinė kaklo raumenimis pasiekia raktikau­

T e n p r a s i d e d a šalutinis meridianas, kuris eina pro

lio duobutę. Šiek tiek p a s u k d a m a s į šoną meridia­

n o s į ir k y l a į v i d i n į a k i d u o b ė s kraštą, iš k u r apa­

n a s krūtine p e r spenelį nusitęsia ž e m y n į pilvą.

tiniu v o k u pasiekia 1-ąjį skrandžio tašką. Ši jung­

Besileisdamas įstrižai žemyn meridianas pilvo zo­

tis s k r a n d ž i o m e r i d i a n ą a p r ū p i n a energija.

noje artėja prie kūno vidurio linijos, tačiau jos ne­

Vidinis meridianas: iš raktikaulio d u o b u t ė s vi­

pasiekęs keičia kryptį ir leidžiasi į kirkšnį. Kojos

dinis m e r i d i a n a s p e r plaučius pasiekia storąją žar­

priekine puse (tiksliau, blauzdikauliu) meridianas

ną ir čia baigiasi.

nusidriekia iki kelties. Keltimi meridianas nueina

42

43

raktikaulio d u o b u t ę . Po to ji kaklu pakyla iki apa­ tinio ž a n d i k a u l i o ir pro ausį pasiekia viršugalvį. N u o viršugalvio m e r i d i a n a s kaktikauliu nusilei­ džia iki n o s i e s šaknies ir grįžta į kaklą. K a u k o l ė ­ je l o n g i t u d i n a l e išsišakoja ir susijungia su kitais meridianais. Iš lo t a š k o transversale b l a u z d a pasiekia keltį ir p ė d o s vidinėje dalyje šalia didžiojo piršto pa­ grindo susijungia su blužnies m e r i d i a n o apatiniu iun tašku. Storosios žarnos ir skrandžio m e r i d i a n a i suda­ ro yang ming m e r i d i a n ų porą.

„Trigubo šildiklio" meridianas Skrandžio meridianas

Išorinis

meridianas:

jis

prasideda

bevardžio

piršto n a g o išoriniame k a m p e . R a n k a jis kyla iki į antrąjį pirštą ir užsibaigia ties nago kampučiu. At­

m e n t ė s , palinksta į priekį ir užsibaigia raktikau­

skira nedidelė atšaka eina į vidurinįjį kojos pirštą.

lio duobutėje, k u r 12-ajame skrandžio taške pra­

Vidinis meridianas: vidinė šaka p r a s i d e d a rak­ tikaulio d u o b u t ė j e ir p e r skrandį b e i pilvo e r t m ę p a s i e k i a kirkšnį. Č i a vidinis m e r i d i a n a s susijun­ gia su išoriniu. T i e s s k r a n d ž i u atsiskiria atšaka ir eina į b l u ž n į .

sideda vidinis m e r i d i a n a s . P r i e s p r a n d o iš n u g a r o s pusės šalutinis meri­ d i a n a s išeina į paviršių. Iš čia jis kyla aukštyn ir už ausies išsišakoja. \ ausį įeina vidinis meridia­ n a s ir prieš ausį jis vėl pasiekia paviršių, leidžia­

Lo taškas: s k r a n d ž i o lo taškas yra m a ž d a u g ties

si ž e m y n iki žandikaulio ir po to skruostu kyla

b l a u z d i k a u l i o v i d u r i u . Iš šio taško išeinanti lon­

a u k š t y n . M e r i d i a n a s b a i g i a s i i š o r i n i a m e akies

g i t u d i n a l e k a r t u su išoriniu m e r i d i a n u pasiekia

k a m p u t y j e . K i t a m e r i d i a n o dalis po išsišakojimo

44

45

Vidinis meridianas p r a s i d e d a raktikaulio duo­ butėje e s a n č i a m e 12-ajame skrandžio taške. Apei­ d a m a s širdies perikardą, jis nusileidžia iki skran­ džio ir „trigubo šildiklio". Šalutinis meridianas ties p e r i k a r d u atsišakoja, iš kitos pusės apgaubia šir­ dį ir grįžta į raktikaulio d u o b u t ę . S u k d a m a s i s ap­ link kaklą jis pasiekia paskutinįjį kaklo slankste­ lį ir iškyla į p a v i r š i u toje vietoje, iš kurios išorinis m e r i d i a n a s e i n a ausies link. Lo taškas y r a šiek tiek aukščiau riešo, ties vir­ šutinės dilbio dalies viduriu. L o n g i t u d i n a l e kyla a u k š t y n iki peties išorinės dalies ir p a s u k a į krū­ tinės vidurį. N e t o l i širdies perikardo ji susijungia su kraujotakos m e r i d i a n u . Iš lo taško išeinanti a p s u k a aplink ausį, leidžiasi ž a n d i k a u l i o link, po

t r a n s v e r s a l e ties n y k š č i o sąnariu apgaubia riešą

to s k r u o s t u p a k y l a a u k š t y n ir baigiasi ties apati­

ir iun t a š k e susijungia su kraujo apytakos meri­

n i u a k i d u o b ė s kraštu.

dianu.

Tulžies pūslės meridianas Išorinis

meridianas:

energijos takas prasideda

ties išoriniu akies krašteliu prie antakio galo. Č i a jis iš k a r t o pasidalina į dvi dalis. V i e n a iš jų eina tiesiai ausies link, vingiuota linija apsuka aplink ją ir pasiekia ausies spenelio ataugėlę. T e n meri­ d i a n a s s t a i g i a i u ž s i r i e č i a i r k i l d a m a s įstrižai a u k š t y n p a s i e k i a viršugalvį. K a r t u s u š l a p i m o

47

46

p ū s l ė s m e r i d i a n u tulžies pūslės m e r i d i a n a s pa­ kaušiu nusileidžia iki sprando ir pasiekia paskutinį sprando slankstelį. N u o čia jis pasisuka į šoną, pa­ siekia m e n t ę ir iš ten eina tiesiai į raktikaulio duo­ butę. L i e m e n s šonu besileisdamas ž e m y n meridia­ n a s pasiekia sėdmenis, apeina juos lanku iki uodegikaulio. Horizontaliai j u d ė d a m a s ž e m y n meridia­ n a s pasiekia 30-ąjį tulžies pūslės tašką ties klubo sąnariu, k u r susijungia su antrąja atšaka. Pastaro­ ji prasideda ties akies kraštu ir padariusi ant skruos­ to kilpą pasiekia žandikaulį, po to per kaklą - rakti­ kaulio duobutę. Čia prasideda vidinis meridianas, kuris kirkšnyje iškyla į paviršiu. Aplenkęs genitali­ jas, meridianas horizontaliai nusitęsia iki 30-ojo tul­ žies pūslės taško, k u r susijungia su pirmąja atšaka. Kojos šonu meridianas leidžiasi iki pėdos, praeina pro kulkšnį ir keltimi pasiekęs ketvirtojo piršto na­ go k a m p u t į baigiasi. Vidinis meridianas p r a s i d e d a raktikaulio duo­ b u t ė j e ir y r a g a l v o s antrosios atšakos tęsinys. Ei­ d a m a s k r ū t i n ė s ląsta, jis p a s i e k i a k e p e n i s ir tul­

Tulžies pūslės meridianai

žies pūslę, t o l i a u pilvo e r t m e n u s i l e i d ž i a į kirkšnį ir ties 30-uoju s k r a n d ž i o t a š k u iškyla į paviršiu.

t o n a g o k a m p e longitudinales atšaka susijungia

Lo taškas: t u l ž i e s p ū s l ė s lo t a š k a s y r a m a ž d a u g

su k e p e n ų m e r i d i a n u . Lo taške prasidedanti tul­

b l a u z d o s š o n e ties v i d u r i u . L o n g i t u d i n a l e ant kei­

žies pūslės transversale susijungia su k e p e n ų iun

t ė s š o n i n ė s k u l k š n i e s aukštyje išsišakoja ir mai­

tašku, e s a n č i u tarp pirmojo ir antrojo padikaulio.

tina visus kojos pirštus, išskyrus ketvirtąjį, ku­

Tulžies pūslės ir „trigubo šildiklio" m e r i d i a n a i su­

r i a m e b a i g i a s i išorinis m e r i d i a n a s . D i d ž i o j o pirš-

daro chao yang m e r i d i a n ų porą.

49

48

Blužnies meridianas Išorinis

meridianas:

meridianas

p r a s i d e d a vi­

d i n i a m e didžiojo kojos piršto n a g o kamputyje. Vi­ dine kojos puse jis kyla iki kirkšnies ir stačiu kam­ pu n u k r y p s t a k ū n o vidurio linijos link. Po to jis d a r kelis c e n t i m e t r u s kyla aukštyn, daro n e d i d e l į l a n k ą į šoną, o a u k š č i a u b a m b o s vėl p a s u k a į vi­ durį. S i a m e t a š k e prasideda vidinis m e r i d i a n a s , o išorinis staigiai keičia kryptį ir krūtine įstrižai k y l a a u k š t y n . K r ū t i n ė s viršuje m e r i d i a n a s užlinksta ir t r u p u t į nusileidęs ž e m y n baigiasi krū­ tinės ląstoje. Vidinis meridianas: toje vietoje, kur išorinis me­ r i d i a n a s virš b a m b o s pasiekia vidurio liniją, atsi­ skiria vidinis m e r i d i a n a s ir per b l u ž n į b e i skran­ dį pasiekia širdį. Šalutinis m e r i d i a n a s sujungia b l u ž n į su pažastyje esančiu 1-uoju širdies tašku. Trečioji atšaka n u o išorinio m e r i d i a n o atsišakoja viršutinėje krūtinės dalyje ir k a k l u pasiekia lie­ žuvį. Lo taškas: b l u ž n i e s lo taškas yra vidinėje pė­ dos dalyje. Iki kirkšnies longitudinale s u t a m p a su išoriniu m e r i d i a n u , įeina į pilvo ertmę ir p e r storąją žarną b e i skrandį p a t e n k a į blužnį. Lo t a š k e p r a s i d e d a n t i transversale įstrižai p e r keltį ir b l a u z d i k a u l į pasiekia skrandžio iun tašką, Blužnies meridianas

esantį b l a u z d o s š o n e ties viduriu.

50

51

Plaučių meridianas

dianas keičia kryptį ir, nusileidęs iki 1-ojo plau­ č i ų taško, iškyla į paviršių.

Išorinis

meridianas:

energijos takas

prasideda

Lo

taškas:

p l a u č i ų lo t a š k a s y r a š i e k t i e k

1-ajame p l a u č i ų t a š k e (priekinėje krūtinės ląstos

a u k š č i a u riešo, m a ž d a u g toje vietoje, k u r užčiuo­

dalyje virš spenelio). Jis truputį pakyla peties link,

p i a m a s pulsas.

p o t o r a n k o s š o n u nusileidžia iki n y k š č i o . Vidinė­ j e n y k š č i o pusėje, netoli n a g o k a m p o , išorinis me­ r i d i a n a s baigiasi.

Iš šio taško išeina longitudinale ir baigiasi 1-ajame storosios žarnos taške; šis taškas yra rodomojo piršto nago vidiniame kamputyje. Transversale ap­

Vidinis meridianas: jis prasideda skrandyje ties

juosia riešą ir pasiekia storosios žarnos iun tašką,

v i d u r i n e „trigubo šildiklio" dalimi. Iš p r a d ž i ų jis

esantį tarp pirmojo ir antrojo delnakaulių. Bluž­

leidžiasi storosios ž a r n o s link, t e n apsisuka ir p e r

nies ir plaučių meridianai sudaro tae yin meridia­

s k r a n d į b e i p l a u č i u s pakyla iki gerklų. Č i a meri-

nų porą.

Kepenų meridianas Išorinis

meridianas

prasideda

kojos

didžiojo

piršto nago išoriniame kamputyje. Keltimi me­ ridianas kyla iki vidinės kulkšnies, o n u o jos b l a u z d o s v i d i n e d a l i m i - iki p a k i n k l i o . V i d i n e š l a u n i e s p u s e m e r i d i a n a s p a s i e k i a k i r k š n į i r čia e s a n t į 12-ąjį k e p e n ų tašką b e i u ž l i n k s t a į k ū n o vidų. Virš g a k t i k a u l i o m e r i d i a n a s vėl iškyla į pa­ v i r š i ų ir p i l v u įstrižai eina iki 11-ojo š o n k a u l i o . T i e s šio š o n k a u l i o laisvuoju g a l u jis įsiskverbia g i l y n į k ū n ą ir 7-ajame tarpšonkaulyje, šiek tiek š o n e , m e r i d i a n a s vėl iškyla į paviršių ir b a i g i a s i Plaučių meridianas

ties 14-uoju ( p a s k u t i n i u o j u ) k e p e n ų tašku.

52

53

pirmąją išori­

tašku, k u r i a m e prasideda antroji išorinio me­

n i o m e r i d i a n o dalį su antrąja, t.y. kirkšnyje esan­

ridiano dalis. Vidinis pagrindinis meridianas

tį 12-ąjį k e p e n ų t a š k ą su virš gaktikaulio e s a n č i u

prasideda kepenyse, pereina diafragmą ir prie

Vidinis

meridianas: jis

sujungia

š o n k a u l i ų išsišakoja. Pagrindinė atšaka rykle k y l a ž a n d i k a u l i o , p o t o a k i e s l i n k i r k a k t a pa­ s i e k i a k a u k o l ė s c e n t r i n ę liniją. Akyje atsiski­ r i a a t š a k a , k u r i s k r u o s t u l e i d ž i a s i ž e m y n i r ap­ juosia lūpas. Paskutinysis vidinis meridianas iš k e p e n ų kyla aukštyn ir susijungia su plau­ čių meridianu. Lo taškas: k e p e n ų lo t a š k a s y r a b l a u z d o s vi­ dinėje pusėje ties viduriu. I k i g e n i t a l i j ų l o n g i t u d i n a l e e i n a š a l i a išori­ n i o m e r i d i a n o , o t e n jie atsiskiria. Transversale sujungia k e p e n ų meridiano lo t a š k ą s u t u l ž i e s p ū s l ė s iun t a š k u , e s a n č i u p r i e šoninės kulkšnies.

Kraujo apytakos meridianas Išorinis

meridianas:

šalia

spenelio

vidinis

m e r i d i a n a s p a s i e k i a k ū n o p a v i r š i ų . R a n k o s vi­ dine puse jis leidžiasi ž e m y n iki didžiojo piršto n a g o v i d i n i o k a m p o . M a ž d a u g t i e s r a n k o s vi­ duriu atsiskiria šalutinė atšaka, kuri baigiasi b e v a r d ž i o p i r š t o n a g o i š o r i n i a m e k a m p e i r su­ Kepenų meridianas

sijungia su „trigubo šildiklio"meridianu.

54

55

Vidinis meridianas: jis prasideda šiek tiek žemiau

Iš lo t a š k o išeinanti transversalė apsuka ran­

krūtinkaulio ir apjuosia perikardą. Perėjęs diafrag­

ką iš kitos pusės ir šoninėje pusėje ties dilbio vi­

m ą prie s k r a n d ž i o m e r i d i a n a s išsišakoja. V i e n a

d u r i u susijungia su „trigubo šildiklio" iun tašku.

atšaka eina žemiau krūtinkaulio ir iškilusi i paviršiu

K e p e n ų ir kraujo apytakos meridianai sudaro tsiue

virš spenelio susijungia su išoriniu meridianu.

yin m e r i d i a n u porą.

Lo taškas: šio m e r i d i a n o lo taškas y r a vidinėje dilbio pusėje, keli c e n t i m e t r a i virš riešo. Č i a pra­ s i d e d a n t i l o n g i t u d i n a l e greta išorinio m e r i d i a n o k y l a iki spenelio,virš jo įsiskverbia gilyn, pasie­ k i a k r ū t i n k a u l į ir k a r t u su v i d i n i u m e r i d i a n u lei­ džiasi į skrandį.

Širdies meridianas

•

•

Išorinis meridianas: jis prasideda pažastyje, vi­ dine rankos puse nusileidžia ž e m y n ir baigiasi ma­ žoj o piršto n a g o vidiniame kamputyje. Vidinis

meridianas:

jis

prasideda

širdyje

ir

skersai pereidamas krūtinę pažastyje, 1-ajame šir­ dies taške, tęsiasi kaip ir išorinis meridianas. Ki­ ta v i d i n i o m e r i d i a n o atšaka pereina per diafrag­ mą ir nusileidžia iki plonosios žarnos, trečia - kak­ lu kyla aukštyn ir pasiekia akies obuolį. Lo taškas: širdies m e r i d i a n o lo taškas y r a ant riešo, m a ž o j o pirštelio pusėje. L o n g i t u d i n a l e r a n k a šalia išorinio m e r i d i a n o k y l a iki 1-ojo širdies taško. Č i a ji d a r o nedidelį lanką ž e m y n iki krūtinkau­ lio ir lygiagrečiai m e r i d i a n u i k a k l u kyla iki liežu­ vio šaknies. Longitudinale tęsiasi šalia vidinio me­ r i d i a n o iki išorinio akies k a m p u č i o ir t e n susijun­ Kraujo apytakos meridianas

gia su p l o n o s i o s žarnos m e r i d i a n u .

56

57

Inkstų meridianas Išorinis

meridianas prasideda priekinėje pado

dalyje. E i d a m a s įstrižai atgal jis pasiekia pėdos vi­ dinės dalies vidurį, n u o čia kyla kulkšnies link, ap­ suka aplink jį, vidine kojos puse pakyla iki šlapi­ mo pūslės ir įsiskverbia į vidų. Virš gaktikaulio, šiek tiek šone, meridianas vėl pasiekia paviršių ir pilvu b e i krūtine kyla iki raktikaulio duobutės.

T r a n s v e r s a l ė p r a s i d e d a lo t a š k e ir b a i g i a s i plo­ n o s i o s ž a r n o s iun taške, kuris y r a paskutiniaja­ m e delnakaulyje.

Inkstų meridianas

58

59

Vidinis

meridianas:

Magiškieji meridianai

šiek tiek ž e m i a u š l a p i m o

p ū s l ė s išorinis m e r i d i a n a s įeina į vidų, kyla iki i n k s t ų ir kiek a u k š č i a u gaktikaulio išeina į pa­

Šie m e r i d i a n a i - tai pagrindiniai takai, labai

viršių k a i p išorinis m e r i d i a n a s . R a k t i k a u l i o duo­

išsišakoję ir turintys d a u g skersinių jungčių. Jie

butėje jis vėl įeina į vidų, k a k l u ir s m a k r u pasie­

v a l d o ir reguliuoja visos energetinės sistemos dar­

k i a liežuvio š a k n į ir čia baigiasi. T i e s inkstais at­

bą, a p r ū p i n a m a g i š k u o s i u s o r g a n u s paveldimąja

siskiria atšaka ir eina į k e p e n i s , p e r e i n a per diaf­

energija ir p a d e d a o r g a n i z m u i apsiginti n u o ap­

ragmą, p e r p l a u č i u s , pasiekia liežuvio š a k n į ir čia

l i n k o s p o v e i k i o . Š i ų m e r i d i a n ų p a v a d i n i m a s atsi­

baigiasi. P r i e p l a u č i ų š o n i n ė atšaka p a s i e k i a šir­

r a d o dėl j ų y p a t i n g o išsidėstymo kitų m e r i d i a n ų

dį, o krūtinės viduryje susijungia su kraujo apy­

atžvilgiu.

takos meridianu. Lo taškas: i n k s t ų m e r i d i a n ų lo t a š k a s y r a vidi­ nėje p ė d o s dalyje ties k u l n u .

„Stebuklingaisiais indais" k i n ų m e d i c i n a vadi­ n a tas o r g a n ų sistemas,

kurios sudarytos kaip

ertminiai yang organai, tačiau atlieka kaupiančių­

L o n g i t u d i n a l e s kelias b e v e i k s u t a m p a s u išori­

jų yin o r g a n ų funkcijas. Egzistuoja p e n k i o s orga­

n i u m e r i d i a n u : ji k y l a iki š l a p i m o pūslės, p i l v u ir

n ų s i s t e m o s , b ū t i n o s gyvybei palaikyti: skeletas,

k r ū t i n e p a s i e k i a širdį ir susijungia su kraujota­

kraujo a p y t a k o s sistema, kepenų-tulžies sistema,

k o s m e r i d i a n u . Iš šio t a š k o išeinanti atšaka pa­

genitalijos ir centrinė n e r v ų sistema.

siekia stuburą ir ties 3-iuoju k r ū t i n ė s slanksteliu iškyla į paviršių.

P a v e l d i m o j i energija lokalizuota c h r o m o s o m o ­ se ir antinksčiuose. Ji svarbi ž m o g a u s v y s t y m u i s i

Iš lo t a š k o i š e i n a n t i transversale a p s u k a apie

ir ž y m i a dalimi apsprendžia individo gyvybingu­

k u l n ą ir b a i g i a s i išorinėje p ė d o s dalyje š l a p i m o

m ą i r a t s p a r u m ą ligoms. P a v e l d i m o s i o s energijos

p ū s l ė s iun taške.

n e g a l i m a n e i papildyti, nei pakeisti; kai ji baigia­

Š i r d i e s ir i n k s t ų m e r i d i a n a i s u d a r o chao yin m e r i d i a n ų porą.

si, ž m o g u s miršta. Dvasinis ž m o g a u s g y v e n i m a s (jausmai, p a s k a t o s ir 1.1.) ir jo funkcijos (mąsty­ m a s , atmintis, s ą m o n ė ) labai priklauso n u o pa­ v e l d i m o s i o s energijos. P e r h o r m o n u s , kuriuos intensyviai ir dideliais kiekiais g a m i n a antinksčiai (iki šiol ž i n o m a apie

61

60

3 0 h o r m o n ų ) , p a v e l d i m o j i energija dalyvauja be­ veik kiekviename gyvybiniame procese. Iš antinksčių ištekanti paveldimoji energija per magiškuosius meridianus pirmiausia pasiekia ir maitina penkis stebuklinguosius organus. Po to p e r in ir tsing t a š k u s ji keliauja į p a g r i n d i n i u s m e r i d i a n u s . M a ž y č i a i s k a n a l i u k a i s energija pa­ siekia odą ir užtikrina j o s apsauginę reakciją. Tuo­ m e t m a g i š k a i s i a i s m e r i d i a n a i s grįžta į stebuklin­ guosius o r g a n u s arba antinksčius ir energijos apy­ t a k o s ratas b a i g i a s i . B e p a v e l d i m o s i o s energijos, magiškieji m e r i d i a n a i k a i p šalutiniai takai trans­ portuoja m a i t i n i m o ir apsauginę energiją. T a m tik­ rose atkarpose abiejų r ū š i ų energijos teka priešin­ g a k r y p t i m i n e i p a v e l d i m o j i energija, t o d ė l šiose v i e t o s e energijos cirkuliaciją g a l i m a labai l e n g v a i pažeisti. K i n ų m e d i c i n a išskiria 8 m a g i š k u o s i u s meri­ dianus, kurie v a d i n a m i pagal jų a t l i e k a m a s funk-

Tou mo stebuklingasis meridianas

cijas. energijos, t o d ė l jis yra pagrindinis yang energijos takas.

Tou mo Jen mo „Gubernatoriaus" meridiano pagrindinės atšakos e i n a p a l e i s t u b u r ą n u o s ė d m e n ų iki gal­

„Gubernatoriaus" antipodas yra magiškasis „di­

v o s . N u g a r o j e , k r ū t i n ė j e ir pilve y r a keli šaluti­

r e k t o r i a u s " m e r i d i a n a s . T a i pagrindinis ž m o g a u s

niai takai. Į tou mo s u t e k a visos ž m o g a u s yang

yin energijos takas. Jis eina tiksliai k ū n o viduriu

63

62

Š l a p i m o p ū s l ė s m e r i d i a n a s y r a g e r o k a i virš j u o s m e n s , k e p e n ų m e r i d i a n a s yra ties j u o s m e n i u , b e t p e r giliai. Šie du m e r i d i a n a i sudaro išimtį ir tik j ų i š v i s u dvylikos p a g r i n d i n i ų m e r i d i a n ų ne­ v e i k i a tae mo. Čong

Jen mo (kairėje) ir tae mo magiškieji meridianai

p e r pilvą ir k r ū t i n ę , p a k y l a iki s m a k r o ir išsišakoja. Kiekviena iš atšaku per skruostus pasiekia akis. P i l v o i r k r ū t i n ė s s a n d ū r o j e n u o m e r i d i a n o atsiskiria k e t u r i o s atšakos, kurios n u o j o nutols­ ta pilvo sienelėje. Tae mo Ties j u o s m e n i u kūną juosia „diržo" meridianas. Jis j u n g i a v i s u s p a g r i n d i n i u s m e r i d i a n u s , t o d ė l gali k o n t r o l i u o t i b e i k o o r d i n u o t i j ų veiklą.

Čong mo magiškasis meridianas

mo

64

65

giliai, tai čong mo k ū n o paviršiuje sujungia svar­ b i a u s i u s i n k s t ų m e r i d i a n o taškus. Čong mo m e r i d i a n a s šiek t i e k š o n e pilvu ir krū­ t i n e p a k y l a iki k a k l o v i d u r i o . Č i a jis t r u p u t į nu­ k r y p s t a į šoną, p a s i e k i a smakrą, apjuosia l ū p a s ir b a i g i a s i s m a k r o viduryje. Apatinėje pilvo daly­ j e n u o m e r i d i a n o atsiskiria atšaka i r susijungia s u jen mo. P a g r i n d i n ė atšaka šlaunies v i d u m i leidžiasi že­ m y n iki inkstų pagrindinio meridiano, kita atšaka, lygiagreti p a g r i n d i n e i , - ž e m y n į pėdą.

Vei mo M a g i š k a s i s vei mo m e r i d i a n a s susideda iš dvie­ jų m e r i d i a n ų : v i e n a s j u n g i a tris yang z o n a s , kitas — tris yin zonas.Yang vei mo p r a s i d e d a šalia šoni­ n ė s kulkšnies, ž e m i a u j o s riečia puslankį, blauz­ d a i r š l a u n i m i p a k y l a iki kirkšnies. N u o kirkšnies l i e m e n s š o n u m e r i d i a n a s eina iki ausies ir kau­ k o l e iki k a k t o s . Yin vei mo p r a s i d e d a b l a u z d o s priekyje ties b l a u z d i k a u l i o viduriu. K o j o s priekiu, pilvo ir krū­ tinės š o n u m e r i d i a n a s pasiekia savo galutinį tašką k a k l e ir čia baigiasi. Magiškieji yang vei mo (kairėje) ir yin vei mo meridianai

67

Keo mo „ K u l n o " m e r i d i a n a s koordinuoja k ū n o judesius ir e i n a n t h a r m o n i z u o j a „ k u l n u jėgą". Yang keo mo p r a s i d e d a ties kulkšnimi, apjuosia ją iš apačios ir koja kyla iki kirkšnies. T a d a m e r i d i a n a s p e r e i n a į n u g a r ą ir tęsiasi iki p e č i u , po to grįžta į priekinę k ū n o dalį ir k a k l u pasiekia vidinį akies kamputį. Išorine k a u k o l ė s d a l i m i - kakta ir viršugalviu jis p a s i e k i a p a k a u š į ir ausies aukštyje pasibaigia. In keo mo p r a s i d e d a ties vidine kulkšnimi. Meri­ dianas nusitęsia vidine kojos p u s e per pilvą ir krū­ t i n ę ir ba i g i a s i v i d i n i a m e akies kamputyje.

Raumenų-sausgyslių ir ypatingieji meridianai K i e k v i e n o p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o tsing taške, e s a n č i a m e r a n k o s ar kojos piršto gale, prasideda raumenų-sausgyslių

meridianas.

Šiomis

šalutinė­

m i s a t š a k o m i s energija v i s u o m e t kyla į viršų. Jie p i r m i a u s i a m a i t i n a plaštakas, alkūnes ir pečius arba kulkšnis, kelius ir sėdmenis. E i d a m i per krū­ Magiškieji yang keo mo (dešinėje) ir yin keo mo meridianai

tinę, n u g a r ą ir galvą, šie m e r i d i a n a i tarpusavyje susipina.

68

69

Kiekvienas raumenų-sausgyslių meridianas

Ypatingieji meridianai, sudarantys p a p i l d o m a s

p r i k l a u s o v i e n a m iš p a g r i n d i n i ų m e r i d i a n ų . Tai­

yin ir yang m e r i d i a n u jungtis, išsidėstę šiose kū­

gi ir r a n k a , ir koja eina p r o tris yin ir tris yang

n o vietose:

r a u m e n ų - s a u s g y s l i ų m e r i d i a n u s . Priešingai n e g u kitų meridianų, k u r i ų tarpusavyje j u n g i a s i tik yin ir yang meridianai, r a u m e n ų -sausgyslių meridia­ n u o s e kai k a d a tarpusavyje jungiasi yang su yang ir yin su yin. R a n k o s yang m e r i d i a n a s , einantis k a u k o l ė s šonu, ties s k r u o s t i k a u l i u susijungia su kojos yang m e r i d i a n u . R a n k o s yin meridianas krū­ tinės ląstoje susijungia su kojos yin m e r i d i a n u , kylančiu nuo gaktikaulio. V i s i r a u m e n ų - s a u s g y s l i ų m e r i d i a n a i išsidėstė

Terapijos taškai

k ū n o paviršiuje, t o d ė l j u o s labai l e n g v a i p a ž e i d ž i a neigiami aplinkos veiksniai. Tokiais atvejais skau­ da sąnarius ir r a u m e n i s , kartais t r u m p a m atsi­

Terapijos ir diagnozės taškai išsidėstę visuose energijos t a k u o s e ( m e r i d i a n u o s e ) . Jų paskirtis -

randa paralyžiaus požymių. kojų,

sukoncentruoti ir iškelti į paviršių meridianais te­

ertminių ir kaupiančiųjų organų pagrindinių me­

k a n č i ą energiją. P i r m i a u s i a energijos t ė k m ę gali­

r i d i a n ų jungtis. Šie m e r i d i a n a i prasideda didžiuo­

ma veikti jos susikaupimo taškuose atliekant

siuose s ą n a r i u o s e (kelyje, klube, petyje), eina pil­

punktūrą, presūrą ar šildymą (moksibustiją). K a i

vu ir k r ū t i n e , k y l a a u k š t y n iki k a k l o ar s p r a n d o

kurie taškai sergant t a m p a skausmingi, todėl ga­

ir susijungia su g a l v o s yang m e r i d i a n u .

l i m a tiksliai diagnozuoti ligas. Dažniausiai taškai

Ypatingieji

meridianai

užbaigia

rankų,

G a l v o j e y r a tik p a g r i n d i n i a i yang m e r i d i a n a i ,

išsidėstę tarp r a u m e n ų ir sausgyslių arba k a u l ų

kurie p a g a l yin-yang ryšio d ė s n i n g u m ą be yin y r a

į d u b o s e . Š i a n d i e n ž i n o m a apie 700 koncentraci­

n e g y v y b i n g i . T o d ė l ypatingieji yin m e r i d i a n a i la­

j o s taškų.

b a i svarbūs, n e s j i e į galvą n e š a b ū t i n ą yin ener­ giją-

=*• Svarbiausi, žinoti j a u gilioje senovėje, yra ziu taškai. Kiekvienas pagrindinis meridianas turi

71

70

šešis t o k i u s taškus, be t o , yin m e r i d i a n ų trečiasis

p ū s l ė s m e r i d i a n ą n u t e k a apsauginė energija. P e r

ir ketvirtasis t a š k a i s u t a m p a .

šiuos t a š k u s g a l i m a tiesiogiai veikti ertminius ir

V i s i šeši ziu t a š k a i y r a r a n k o j e (tarp p l a š t a k o s ir alkūnės) ir kojoje (tarp p ė d o s ir kelio sąnario). Šios z o n o s y r a yang z o n o s , todėl aplinkos energi­ j ų įtaka j o m s y p a č stipri.

k a u p i a n č i u o s i u s organus, o p e r kitus t a š k u s - tik netiesiogiai. =*• V e i k i a n t mo taškus taip p a t galima tiesio­ giai veikti o r g a n u s . D ė l glaudaus ryšio su orga­

Be ziu taškų, d a r ž i n o m i p e n k i ų r ū š i ų taškai,

n a i s jie t a m p a labai s k a u s m i n g i ir n a u d o j a m i nu­

k u r i ų įtaka e n e r g e t i n ė m s funkcijoms labai svar­

statant d i a g n o z ę . Be to, jais į pilvą ir krūtinę te­

bi.

ka m a i t i n a m o j i yin energija. Dangaus langai - t a i p s k a m b i a i kinai vadi­

n a t a m tikrus k a k l o i r s p r a n d o taškus, kurie per­ d u o d a energiją iš l i e m e n s (yin = ž e m ė ) į galvą (yang = d a n g u s ) . f; Jungiamuosius

lo

taškus

a p t a r ė m e nagrinė­

d a m i p a g r i n d i n i u s m e r i d i a n u s . Šie taškai yra ten, k u r n u o p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o atsišakoja trans­ v e r s a l e (susijungia su kito p a g r i n d i n i o m e r i d i a n o iun t a š k u ) ir l o n g i t u d i n a l e (susijungia su atitin­ k a m a i s o r g a n a i s ) . P e r lo t a š k u s ir skersines pa­ g r i n d i n i ų m e r i d i a n ų j u n g t i s h a r m o n i z u o j a m a j ais t e k a n t i energija. P e r l o n g i t u d i n a l e s ir lo t a š k u s p a g r i n d i n i a i m e r i d i a n a i gali veikti j i e m s priskir­ tus organus. Reguliavimo

(tsri)

taškai v a l d o pagrindiniais

m e r i d i a n a i s t e k a n č i ą energiją. Šie taškai užtikri­ na, k a d s e r g a n t t a m t i k r o m i s l i g o m i s n e s u s t o t ų energijos c i r k u l i a v i m a s . Pritarimo

taškais į n u g a r o j e

esantį š l a p i m o

73

72

Taškinės terapijos būdai

letą centimetrų. Paralyžiui ar kai k u r i o m s k i t o m s l i g o m s g y d y t i a k u p u n k t ū r o s specialistas n a u d o j a ilgas, apie 5 cm ilgio adatas, kurios d u r i a m o s stat­

K a r t u s u m o k s l u apie m e r i d i a n u s vystėsi i r t a m tikri e n e r g e t i n i u t a š k ų p o v e i k i ų b ū d a i . Š i a n d i e n ž i n o m a a k u p u n k t ū r a ( g y d o m a s m u l k i o m i s , labai aštriomis adatomis), akupresūra, kurią labai leng­ va taikyti individualiam gydymui, ir šildymas (taškai v e i k i a m i š i l u m a arba gydomųjų žolelių ga­ rais).

m e n a i į odą, v e i k i a n t k e l e t ą m e r i d i a n o t a š k ų iškart. V i e n a s s e a n s a s t r u n k a apie 15 m i n . Jaučian­ t i e m s s m a r k i u s s k a u s m u s l i g o n i a m s seansas gali trukti iki 1 val., o m e n k e s n i u s - r e k o m e n d u o j a m i t r u m p e s n i (iki 5 m i n . ) , b e t d a ž n e s n i seansai. A k u p u n k t ū r ą d r a u d ž i a m a atlikti po sotaus val­ gio, t u r i n t tachikardiją, smarkiai prakaituojant arba n e b l a i v i e m s p a c i e n t a m s . Be to, į t a m tikras

Akupunktūra Š i u o m e t u a k u p u n k t ū r a i dažniausiai naudoja­ m o s įvairaus ilgio l e n k t o s plieninės adatos ilgais

k ū n o vietas apskritai d r a u d ž i a m a durti adatas (pvz., prie a k i ų obuolių). A k u p u n k t ū r ą turi taiky­ ti tik specialistai, išmanantys, kuriuos taškus rei­ kia veikti.

s m a i g a l i a i s . „ K r u v i n o j o j e " akupunktūroje taiko­ m o s t r i k a m p ė s p l i e n i n ė s adatos, kurias ištraukus ž a i z d a d a r šiek tiek kraujuoja. J a u t r i e m s pacien­ t a m s n a u d o j a m a s specialus n e d i d e l i s p l a k t u k a s s u d a u g y b e s m u l k i ų adatų. Šiuo p l a k t u k u gydy­ tojas d a u ž o p e r e n e r g e t i n i u s taškus. A d a t o s į odą d u r i a m o s s t a t m e n a i arba n e d i d e l i u k a m p u , šiek tiek įstrižai. D ū r i o gylis priklauso n u o o d o s storio ir m e r i d i a n o b u v i m o gylio. Į jautrias k ū n o vietas, pvz., ausis ar veidą, p a k a n k a įdurti 1-3 m m , o į r a u m e n i s (pvz., į kojas, s ė d m e n i s ) reikia durti ke-

Šildymas K a i k u r i ų m e r i d i a n ų taškus g a l i m a veikti n e tik a d a t o m i s , b e t ir žolelėmis. Iš jų d a r o m i gumu­ lėliai, kurie v a d i n a m i moxa, arba kao, ir pridegi­ n a m i m e r i d i a n ų taškuose. Šie gumulėliai dažniau­ siai g a m i n a m i iš džiovinto kiečio (artemisia vulgaris), kai kuriais atvejais - iš kitų žolių ar prie­ s k o n i ų pvz., imbiero ar druskos. Priklausomai n u o t a š k o p r i d e g i n a m i 3-6 rutuliukai (labai retai -

74

75

d a u g i a u kaip šeši), k u r i e n u i m a m i v o s pajutus

getiniais psichologiniais principais kaip ir aku­

s k a u s m ą ar deginimą. Y p a č atsargiai reikia nau­

p u n k t ū r a . T i k ė t i n a , k a d akupresūros p a t y r i m a s

doti iš žolelių p a d a r y t u s cigarus - jų p r i l i e t i m o

b u v o n a u d o t a s v ė l i a u atsiradusiai akupunktūrai.

vieta m e r i d i a n ų t a š k u o s e turi būti labai tiksli. K a i

V i e n a svarbiausių ligų priežasčių - h a r m o n i n ­

k a d a iš žolelių p a d a r y t i milteliai d e g i n a m i spe­

gos energijos cirkuliavimo sutrikimai ir n e i g i a m a s

cialiame siete, o atsiradę d ū m a i n u k r e i p i a m i į ati­

aplinkos b e i energijų poveikis. A k u p r e s ū r o s se­

t i n k a m a s k ū n o vietas. K a r t u s u š i l d y m u g a l i m a

anso m e t u a t i d a r o m i u ž b l o k u o t i meridianai, išju­

taikyti ir akupunktūrą: ant adatų u ž m a u n a m i žo­

d i n a m a sustingusi ar į o r g a n u s sutekėjusi ener­

lelių r u t u l i u k a i ir j u o s p r i d e g i n u s b e i įdūrus ada­

gija, iš o r g a n i z m o š a l i n a m a ligas sukelianti ener­

tą g a u n a m a s i n t e n s y v u s gilusis poveikis. A k u p u n k t ū r o s kontrindikacijos galioja ir šildy­

gija ir t o k i u b ū d u atkuriama energetinė meridia­ n ų pusiausvyra.

m u i : n e g a l i m a p r i d e g i n t i žolelių e s a n t ū m i a i li­

Š i a n d i e n „ m i t ų karalystėje" a k u p r e s ū r o s pa­

gai, j e i m e r i d i a n ų sistemoje y r a š i l u m i n ė s energi­

grindai d ė s t o m i j a u pradinių klasių m o k i n i a m s .

j o s perteklius, j o s n e g a l i m a taikyti širdies energi­

F a b r i k u o s e r e n g i a m i privalomi kursai, kuriuose

j o s z o n o s e , ant v e i d o , t o s e vietose, k u r p e r d a u g

p a t y r ę gydytojai aiškina darbuotojams akupresū­

s a u s g y s l i ų ir m e r i d i a n ų , b e i nėščiųjų pilvo apa­

ros subtilumus. Kaimuose jaunus ir senus

čioje.

akupresūros m o k o „basos gydytojos". Vis dėlto

Ir akupunktūrą, ir š i l d y m ą gali taikyti tik spe­

a k u p r e s ū r a n e g a l i p a k e i s t i g y d y t o j o . B e j o ga­

cialistai, ž i n a n t y s taškus, t a i k y m o b ū d u s ir spe­

l i m a išsiversti tik tada, jei nereikia specialių

cifiką b e i indikacijas.

žinių, j e i ligą g a l i m a i š g y d y t i n e s u d ė t i n g a i s m e ­ t o d a i s a r a n k s t y v o j o j e j o s stadijoje.

Akupresūra

Svarbiausi akupresūros kaip saviterapijos pri­ valumai: >• N e l e i d ž i a atsirasti ligai arba s u t r u m p i n a jos

K i t a i p nei g y d y m o m e t o d a i , a k u p r e s ū r a (lot. acus - taškas, pressare - s p a u d i m a s ) j a u d a u g i a u k a i p 5 0 0 0 m e t ų Kinijoje y r a puikiai pasiteisinęs saviterapijos b ū d a s . J i s r e m i a s i tais pačiais ener-

eigą; P a p r a s t a n a u d o t i , n e k e n k i a sveikatai; N e t taikant ilgą laiką nesukelia šalutinio po­ veikio;

76

77

# : A i š k i o s indikacijos s u tiksliai n u s t a t y t a i s taškais; * N e n a u d o j a m i j o k i e įrankiai, todėl n ė r a dū­ r i o s k a u s m o , k r a u j a v i m o ar infekcijos pavojaus.

K o l pajusite teigiamus pokyčius, gali tekti veik­ ti daugelį taškų, n o r s retkarčiais p a k a n k a ir vie­ n o taško. J e i s p a u s d a m i s k a u s m i n g u s taškus nejaučiate

Šioje k n y g o j e s ą m o n i n g a i a p r a š y t o s n e v i s o s

j o k i o p o v e i k i o , reikia veikti kitus taškus. J e i ir to

akupresūros indikacijos. D a ž n a i būtini išsamūs

n e g a n a , m ė g i n k i t e spausti daugelyje indikacijų

d a u g e l i o k ū n o z o n ų m e d i c i n i n i a i t y r i m a i , o tai,

n u r o d y t u s pagalbinius taškus su atokiu v e i k i m u .

b e abejo, v i s i š k a i n e t i n k a s a v a r a n k i š k a m gydy­

N e t jeigu jūs per apsirikimą spaudėte kitus

m u i n a m u o s e . Kinijoje ž m o n ė s s t e b ė t i n a i g e r a i

taškus, n e s i b a i m i n k i t e dėl šalutinio ar n e i g i a m o

i š m a n o b e n d r o s i o s m e d i c i n o s p a g r i n d u s , todėl j i e

p o v e i k i o . Tiksliai atlikę a k u p u n k t ū r o s seansus ir

t a i k o įvairius g y d y m o m e t o d u s n e k e l d a m i pavo­

nepastebėję j o k i o poveikio patikrinkite:

j a u s s v e i k a t a i . E u r o p a i tai n e b ū d i n g a , t o d ė l šio­ je k n y g o j e apsiribojama tik a k u p u n k t ū r a ir akupresūra. D a ž n a i a k u p r e s ū r o s terapijos p o v e i k i s b ū n a

A r s p a u d ė t e b ū t e n t t u o s taškus, kurie b u v o nurodyti? a* Ar tikrai g y d o t e tą ligą, t. y. gal sergate kita liga, kurios s i m p t o m a i panašūs?

t o k s didelis, k a d j ą taikyti tiesiog b ū t i n a . T a č i a u

Jeigu J u m s atrodo, kad viskas atlikta ne­

kai k u r i o s ligos, pvz., angina pectoris arba p e r

p r i e k a i š t i n g a i , o liga nesitraukia, galbūt ligos

a u k š t a s kraujospūdis, reikalauja n u o l a t i n ė s gy­

akupresūrą išgydyti negali.

dytojų priežiūros. Jeigu laikomasi nurodymų,

Terapijai pasirinkite r a m i ą patalpą, k a d galė­

a k u p r e s ū r ą g a l i m a taikyti k a i p p a p i l d o m ą tera­

t u m ė t e atsipalaiduoti ir susikaupti. Atsigulkite,

pijos p r i e m o n ę .

u ž d ė k i t e r a n k a s ant pilvo ir laisvai k v ė p u o k i t e -

P i r m i a u s i a a p r a š o m i ligos s i m p t o m a i . Lygin­

gilus k v ė p a v i m a s veikia r a m i n a m a i ir t a d a leng­

d a m i su jais savo p a s t e b ė j i m u s , galite spėti, ko­

v i a u atsipalaiduoti. Pacientai, sergantys organi­

kia liga sergate. S p a u s k i t e v i s u s n u r o d y t u s meri­

n ė m i s širdies ir p l a u č i u ligomis, t o k į k v ė p a v i m o

d i a n ų taškus ir anglies g a b a l i u k u ar l ū p d a ž i u pa­

b ū d ą gali n a u d o t i tik gydytojui leidus. Tuoj p a t

ž y m ė k i t e , kurie y r a s k a u s m i n g i . J e i neužčiuopia­

n u t r a u k i t e gilųjį kvėpavimą, jei širdies plote ar

te t o k i ų taškų, p a ž y m ė k i t e visus knygoje nurody­

p l a u č i u o s e pajusite n e m a l o n ų j a u s m ą ar sunku­

t u s a t i t i n k a m o s ligos t a š k u s .

mą. Nesijaudinkite, jei svaigs galva - tai vyksta

79

78

dėl p a d i d ė j u s i o d e g u o n i e s kiekio kraujyje - ir tęs­

ar r o d o m a i s i a i s pirštais. P a v a l g i u s pilvo t a š k ų

kite gilųjį kvėpavimą.

spausti n e g a l i m a .

A k u p r e s ū r ą g a l i m a atlikti ir sėdint, ir stovint.

N e visus n u g a r o j e e s a m u s taškus ž m o g u s gali

T a č i a u iš pradžių rekomenduotina, jei įmanoma,

m a s a ž u o t i pats. J e i n ė r a k a m pagelbėti, ant kieto

s e a n s u s atlikti gulint. L i g o s profilaktikai p a k a n ­

p a g r i n d o p a d ė k i t e nedidelį kietą rutuliuką ir at­

k a v i e n o s e a n s o ryte, kitais atvejais t a š k u s rei­

sigulkite ant jo taip, k a d šis tiksliai s p a u s t ų gy­

k i a m a s a ž u o t i 3 - 4 k a r t u s p e r dieną, g e r i a u s i a

domąjį tašką.

vienodais intervalais (suprantama, jeigu nenu­

Jei laikysitės šių taisyklių, prie kurių greit pri-

rodyta kitaip). Dažniausiai taškai masažuojami

p r a s i t e , n e t r u k u s pajusite „ a k u p u n k t ū r o s ste­

n y k š č i a i s , r o d o m a i s i a i s a r d i d ž i a i s i a i s pirštais.

buklą".

J e i r e i k i a p a v e i k t i d i d e s n į k ū n o p a v i r š i a u s plo­ tą, v i e n u m e t u s p a u d ž i a m a d v i e m pirštais arba v i s u d e l n u . P i r š t ų g a l i u k u s tvirtai p r i s p a u s k i t e p r i e a t i t i n k a m o t a š k o i r atlikite s u k a m u o s i u s ju­ d e s i u s . S p a u s t i p i r š t a i s r e i k i a t a i p , k a d šiek t i e k s k a u d ė t ų . Y p a č s v a r b u , k a d p e r ilgi n a g a i nesu­ žeistu odos. Nestiprus taškinis m a s a ž a s j a u t r i o m s k ū n o vie­ t o m s , p i r m i a u s i a prie akių, t r u n k a n e ilgiau k a i p 3 0 sekundžių. V i d u t i n i o s t i p r u m o m a s a ž a s t i n k a pilvo t a š k ų terapijai ir p a p r a s t a i t r u n k a ne ilgiau k a i p 15 se­ kundžių. Stiprus s p a u d i m a s n e t u r ė t ų trukti ilgiau k a i p 7 - 1 0 sekundžių, antraip gali atsirasti dirginimas. K a i kurie taškai s p a u d ž i a m i keletą k a r t ų s u neil­ g o m i s p e r t r a u k ė l ė m i s . K r ū t i n ė s taškai b e v e i k vi­ s u o m e t m a s a ž u o j a m i stipriai spaudžiant nykščiais

81

80

INDIKACIJOS Akių skausmas A k i s s k a u d a ar j a s s p a u d ž i a dėl n u s i l p u s regė­

J e i ir tai n e p a d e d a , u ž s i m e r k i t e ir pirštų ga­ lais n e s m a r k i a i p a d a u ž y k i t e per akių v o k u s šiek tiek a u k š č i a u blakstienų. Pradėkite prie nosies šaknies ir baikite ties išoriniais akių k a m p u č i a i s .

j i m u i (astenopija), esant r a g e n o s a r r e g o s n e r v o u ž d e g i m u i , padidėjus v i d i n i a m akies s p a u d i m u i ar s u s i ž e i d u s akį. J e i g u s k a u d a galvą ties kakta, p y k i n a ar pan., b ū t i n a n e d e l s i a n t kreiptis į gydy­ toją. Šie s i m p t o m a i y r a artėjančio g l a u k o m o s prie­ puolio požymiai. T u o m e t būtina imtis skubių v e i k s m ų , antraip galima per keletą v a l a n d ų apak­ ti. V i s o s kitos o r g a n i n ė s akių s k a u s m o priežastys turi b ū t i ištirtos ir g y d o m o s , n e s gali sukelti ilga­ laikius p a k e n k i m u s . A k u p r e s ū r ą g a l i m a taikyti tik t u o m e t , kai akis s k a u d a dėl pervargimo, n e m i g o s , j a u t r u m o oro po­ k y č i a m s ar pagirių. Šiais atvejais akupresūrą padės greitai atsikra­ tyti k a n k i n a m ų s k a u s m ų . U ž d ė k i t e pirštą ant a n t a k i o v i d u r i o ir n e s m a r ­ kiai s p a u s d a m i trinkite jį s t u m d y d a m i pirštą kau­ lu n u o v i e n o krašto į kitą. J e i n e p a d e d a , n y k š č i u

„ A p e l s i n o žievelė"

ir rodomuoju pirštu masažuokite nosies šaknį

Ši liga d a ž n a i ir klaidingai v a d i n a m a celiuli­

s t u m d y d a m i pirštus a u k š t y n ir ž e m y n , o ties an­

tu, n e s visi l i g ų p a v a d i n i m a i , kurie b a i g i a s i ga­

takiais spauskite truputį stipriau. Po to r o d o m u o j u

l ū n e -itas, m e d i c i n i n ė j e literatūroje reiškia t a m

p i r š t u nestipriai p a d a u ž y k i t e per kairę ir d e š i n ę

tikro o r g a n o u ž d e g i m ą . T u o tarpu s e r g a n t „apel­

n o s i e s šnerves.

s i n o ž i e v e l e " u ž d e g i m a s pasireiškia n e v i s u o m e t .

83

82

2-ojoje stadijoje ž m o g u i stovint j a u galima pa­ stebėti b ū d i n g u s p o ž y m i u s : o d a t a m p a jautri i r p a n a š i į apelsino žievę, grublėta ir su įdubėlėmis. Gulint požymių nesimato. Paskutinėje stadijoje ligos požymiai akivaizdūs: labai sustorėjęs p o o d i n i s sluoksnis, oda pasidaro labai nelygi ir raukšlėta b e i jautri spaudimui. Lie­ čiant odą akivaizdžiai j u n t a m a grūdėta p a o d ž i o struktūra. Vienintelė v e i k s m i n g a p r i e m o n ė - pakeisti ir N o r s ši n e e s t e t i š k a o d o s liga m e d i c i n i n ė j e lite­

racionalizuoti mitybą, kad s u m a ž ė t ų k ū n o svoris.

ratūroje p i r m ą kartą b u v o aprašyta j a u X I X a.,

Be to, reikia daryti gydomąją gimnastiką ir ma­

iki šiol j o s p r i e ž a s t y s tiksliai n e ž i n o m o s . M a n o ­

sažus, lankytis saunoje, d a u g plaukioti ir važinė­

m a , k a d ją gali sukelti a u d i n i u degeneracija, rie­

ti dviračiu. A k u p r e s ū r a yra p a g a l b i n ė g y d o m o j i

b a l ų a r h o r m o n ų a p y t a k o s sutrikimai. Š i a n d i e n

priemonė, gerinanti tradicinio gydymo poveikį. Be-

įtariama, k a d t i k r o s i o s priežastys y r a riebalinių

je, r e i k ė t ų pridurti, k a d Kinijoje ž m o n ė s profilak­

ląstelių pokyčiai, p a d i d ė j ę s v a n d e n s s u l a i k y m a s

tiškai d a r o a k u p r e s ū r o s p r a t i m u s ir šia liga be­

ir ž m o g a u s h o r m o n i n ė s ypatybės. H o r m o n i n i ų po­

veik n i e k a s neserga.

k y č i ų b u v i m ą liudija tai, k a d v y r a i celiulitu be­

P i r m i a u s i a n y k š č i u spauskite tašką sėdmeny­

v e i k neserga, t a č i a u gali turėti p a k i t u s į ir kito­

se k i e k ž e m i a u k l u b o sąnario, po to tašką prieki­

k i o s struktūros v y r i š k ą jungiamąjį audinį. Ser­

n i a m e v i r š u t i n i a m e šlaunies trečdalyje ir pakin­

g a n t celiulitu s k i r i a m o s trys ligos stadijos. 1-ojo-

klį. D a r s p a u s k i t e minkštąjį a u d i n į p o v i d i n e

je stadijoje ligą g a l i m a atskirti tik gnybiant odą,

kulkšnimi.

n e s ž m o g u i g u l i n t a r s t o v i n t j o k i ų p o ž y m i ų nesi­ m a t o . B ū d i n g i a u s i a s 1-osios stadijos p o ž y m i s greitai susidarančios m ė l y n ė s , n e t ir nestipriai su­ s p a u d u s odą.

Apetito stoka Sergant kai kuriomis ligomis apetitas t r u m p a m sumažėja ar visai dingsta. T a i apsauginė organiz­ mo reakcija: jis n e a p k r a u n a savęs p a p i l d o m u

84

85

Angina

pectoris

Stenokardijos priepuoliai užeina staiga. Ž m o ­ gus i m a dusti, j a u č i a s u n k u m ą krūtinėje ir skaus­ mą kairėje pusėje, kuris d a ž n a i pereina į kairę r a n k ą ir n u s i t ę s i a iki delno, retkarčiais - kaire k ū n o p u s e ir koja iki p ė d o s . J e i s k a u s m a s labai stiprus ir ž m o g ų a p i m a mirties b a i m ė , labai tikė­ tina, k a d įvyks infarktas. T o k i u atveju reikia ne­ delsiant v a ž i u o t i į ligoninę. O r g a n i n ė s t e n o k a r d i j a a t s i r a n d a dėl širdies kraujagyslių kalkėjimo. K a i p r o d o tyrimai, kal­ k ė j i m o p o ž y m i ų esti ir palyginti j a u n ų ž m o n i ų or­ g a n i z m u o s e . Susiaurėjus kraujagyslėms į širdies r a u m e n į p a t e n k a m a ž i a u d e g u o n i e s . K i t o s orga­ d a r b u - v i r š k i n i m u - ir gali efektyviau gintis n u o

n i n ė s priežastys: infekcijų pažeistas širdies rau­

l i g o s . T a č i a u ilgalaikė apetito stoka y r a r i m t o s li­

m u o , tonsilių u ž d e g i m a s , sąnarių r e u m a t a s , ap­

g o s p o ž y m i s , t o d ė l r e i k i a n e d e l s i a n t pasitikrinti

sinuodijimas.

sveikatą.

E s a n t funkcinei stenokardijai dėl n e r v i n g u m o ,

A k u p r e s ū r ą g a l i m a taikyti tada, k a i k a s n o r s

streso, p e r v a r g i m o , p s i c h o l o g i n i ų p r o b l e m ų ar ni­

„ n u m u š a apetitą", t. y. kai jis dingsta dėl psicho­

k o t i n o p o v e i k i o susitraukia k o r o n a r i n ė s širdies

l o g i n i ų priežasčių.

kraujagyslės ir, kaip ir kalkėjimo atveju, į širdies

Š i u o atveju r e i k i a m a s a ž u o t i p o apatiniu šon­

r a u m e n į p a t e n k a m a ž i a u d e g u o n i e s . Į šią „tik"

k a u l i u e s a n č i ą pilvo sritį ir n y k š č i u spausti įdu­

funkcinę ligos formą n e g a l i m a n u m o t i ranka, nes

b a s p o k e l i ų m e n i s k a i s . P a p i l d o m a i galite stipriai

d a ž n i p r i e p u o l i a i labai k e n k i a širdies r a u m e n i u i

s p a u s t i tašką, k u r s u e i n a keltis su b l a u z d i k a u l i u .

ir funkcinė f o r m a gali tapti organine. D a u g e l i s šia l i g a s e r g a n č i ų ž m o n i ų r ū k o i r tu­ r i p e r a u k š t ą k r a u j o s p ū d į . B e t o , n e m a ž a j ų da­ lis d i r b a l a b a i į t e m p t ą darbą, y r a a m b i c i n g i ir

87

86

tį šiek tiek virš spenelio. Jei to negana, raskite šalia b a m b o s esančius s p a u d i m u i jautrius taškus ir n e s m a r k i a i j u o s spauskite. Pagalbiniai taškai su a t o k i u v e i k i m u y r a ant 4-ojo p a d i k a u l i o virš 4-ojo p i r š t o ir p a d o viduryje. Infarkto rizika mažėja spaudžiant kraujotakos m e r i d i a n o r a m y b ė s tašką. Šis taškas yra vidinėje dilbio pusėje p e r 3 pirštus virš riešo. M a s a ž u o ­ j a n t „dieviškojo abejingumo" taškus, esančius ko­ j o s į d u b o s e k i e k ž e m i a u kelio m e n i s k o , mažina­ m a s stresas. T a i g i , jei s k u n d ž i a t ė s p e r a u k š t u Angina pectoris

kraujospūdžiu, pirmiausia m a s a ž u o k i t e m i n ė t u s taškus.

a s m e n i n i a m e g y v e n i m e s m a r k i a i konfliktuoja s u aplinkiniais. V i s a tai p a p i l d o m i rizikos faktoriai.

Atsipalaidavimas, nuovargis

B e abejo, t o k i o s r i m t o s ligos k a i p stenokardija

Ir fizinis, ir dvasinis n u o v a r g i s atsiranda dėl

p a č i a m gydyti n e g a l i m a . G y d y m a s efektyvus b u s

ląstelėse s u s i k a u p u s i u šlakų. N u o v a r g i s - tai ap­

tik tada, jei b u s pašalinti visi rizikos ar ligą skati­

sauginė o r g a n i z m o reakcija n u o pervargimo. Jei

n a n t y s faktoriai. A k u p r e s ū r a gali p a d ė t i išvengti

n u o v a r g i s valingai ar stimuliatoriais slopinamas,

p r i e p u o l i u ar s u m a ž i n t i užėjusio priepuolio skaus­

tai o r g a n i z m a s greit išeikvoja rezervus ir išsen­

m u s , t a č i a u t o n e p a k a n k a . T i k gydytojas gali nu­

ka. A t m i n k i t e , k a d organizmui reikia labai daug

statyti rizikos faktorius k i e k v i e n a m p a c i e n t u i in­

laiko, k a d vėl atstatytų jėgas. N u o l a t s e k i n a m a s

dividualiai ir skirti g y d y m ą . Be to, tik specialis­

o r g a n i z m a s yra nedarbingas ir neatsparus ligoms.

tas gali n u s t a t y t i stenokardijos formą ir skirti gy­

Todėl negalima piktnaudžiauti akupresūra ir

dymą.

stengtis k o m p e n s u o t i ja poilsio trūkumą.

P r i e p u o l i o išvengsite ar s u m a ž i n s i t e užėjusio

K i t a v e r t u s , p e r greit n u v a r g s t a m a ir s e r g a n t

p r i e p u o l i o s k a u s m ą s p a u s d a m i iš karto po krū­

k a i k u r i o m i s l ė t i n ė m i s ligomis, pvz., k e p e n ų ne­

t i n k a u l i u esantį t a š k ą ir 1-ąjį širdies tašką, esan-

p a k a n k a m u m u ar uždegimu ir mažakraujyste.

89

88

Bronchitas

T o k i u atveju a k u p r e s ū r a p a d ė t i negali. T a i g i jei­ g u n u o l a t j a u č i a t e n u o v a r g į a r s i l p n u m ą nedels­ d a m i pasitikrinkite sveikatą.

B r o n c h ų u ž d e g i m a s yra rimta gydytojo priežiū­ r o s reikalaujanti liga. L i g a prasideda drebuliu,

A k u p r e s ū r a gali įveikti nuovargį, atsiradusį dėl

aukšta temperatūra, skausmu plaučiuose ir smar­

v e g e t a t y v i n i u ar h o r m o n i n i u sutrikimu, senėjimo,

k i u k o s u l i u su pūlingais geltonais ar tamsiai ža­

per žemo kraujospūdžio ar dvasiniu problemų.

liais skrepliais. D a u g e l i s b r o n c h i t o sukėlėjų šian­

Šiais atvejais a k u p r e s ū r a stimuliuoja kur kas la­

d i e n atsparūs antibiotikams, todėl g y d y m a s daž­

b i a u . T a č i a u j e i g u k a i p išimtį vieną kartą n u o ­

n a i b ū n a sunkus. Sergant sunkia b r o n c h i t o for­

vargiui nuslopinti taikysite akupresūra, vėliau tu­

m a pastebėtas t e i g i a m a s česnako poveikis, kurio

rėsite šį poilsio deficitą visiškai pašalinti.

antibiotinių savybių turintys aliej ai krauj agyslėmis

Pirmiausia palieskite kaklą abiejose pusėse ties

pasiekia plaučius ir ten išskiriami iš organizmo.

k a k l o arterijomis. R o d o m ą j į ir didijį pirštus

Lėtinis b r o n c h i t a s neturi ryškių požymių: ne­

u ž d ė k i t e taip, k a d pulsuojanti arterija b ū t ų t a r p

stiprus kosulys, prie kurio ligonis greitai pripran­

p i r š t ų galų. Pirštais iš v i r š a u s į apačią nestipriai

ta, k i e k pakilusi t e m p e r a t ū r a ir pablogėjusi savi­

spauskite išilgai arterijos. Po to nykščiais stipriai,

jauta. D ė l p a v o j i n g u b r o n c h i t o padarinių reikia

b e t tolygiai s p a u s k i t e i r b r a u k i t e n u o ausies p e r ž a n d i k a u l į iki k a k l o arterijos - iš p r a d ž i ų dešinė­ je, po to kairėje pusėje. J e i g u to nepakanka, spaus­ kite keturis kartus po 5 s e k u n d e s įdubą s p r a n d o viduryje ties k a u k o l ė s p a g r i n d u . M a ž d a u g 3 cm į d e š i n ę ir į kairę n u o tos v i e t o s y r a galvos r a u m e ­ n y s , k u r i u o s reikia m a s a ž u o t i iš viršaus į apačią. S i l p n u m a s j a u č i a m a s dėl p e r ž e m o kraujospū­ džio, todėl m a s a ž u o k i t e šiuos taškus tol, kol krau­ jospūdis taps normalus.

Bronchitas

91

90

ilgai gerti dideles antibiotikų d o z e s , be to, papil­ d o m a i skiriami vaistai b r o n c h ų s p a z m o m s suma­ žinti ir sekreto i š s k y r i m u i p a g e r i n t i . A b i e m atvejais a k u p u n k t ū r a papildo tradicinės m e d i c i n o s terapiją ir, jei p r a d e d a m a taikyti g a n a anksti, n e l e i d ž i a b r o n c h i t u i atsirasti ar įsisenėti. P i r m i a u s i a spauskite p o gerkle e s a m ą įdubą. T i e s pečiais susiraskite kitas įdubas ir jas taip pat s p a u s k i t e . P o t o s p a u s k i t e v i r š 4-ojo k r ū t i n ė s slankstelio esantį tašką. J e i to n e p a k a n k a , nykš­ čiu spauskite vidinėje alkūnės ir riešo dalyse e s a m u s taškus.

Dantų s k a u s m a s

Dantų skausmas

D a n t ų s k a u s m a s atsiranda t u o m e t , kai paken­ k i m a s p a s i e k i a d a n t ų p u l p ą (vidinį s l u o k s n į p o

sinti, kol nueisite p a s gydytoją, pvz., naktį, sa­

e m a l i u ) . P a ž e i d u s visą d a n t ų e m a l į t a m tikri dir­

vaitgalį ar darbo m e t u .

gikliai, pvz., saldus, r ū g š t u s , k a r š t a s ar šaltas m a i s t a s , sukelia greitai p r a e i n a n č i u s s k a u s m u s .

N e t jei d a n t ų ir neskauda, profilaktiškai tik­ rinkite dantis b e n t 2 kartus per m e t u s .

J e i u ž d e g i m a s y r a tik d a n t i e s p u l p o s paviršinėje

D a n t ų skausmą sumažinsite labai stipriai

dalyje, s k a u s m a i yra t r u m p a l a i k i a i ir staigūs, o

s p a u s d a m i n y k š č i o n a g u kitos r a n k o s r o d o m o j o

k a i u ž d e g i m a s a p i m a visą danties pulpą - skaus­

piršto n a g o kraštą. T a i p p a t galite spausti viršu­

m a i t r u n k a ilgą laiką.

galvyje ir prieš ausies spenelį e s a m u s taškus. Ki­

D a n t į i š s a u g o t i g a l i m a t i k l a i k u p a š a l i n u s už­

ti p a p i l d o m i taškai: šlaunies viršuje prie d u b e n s

d e g i m o židinį. T o d ė l eikite p a s s t o m a t o l o g ą , v o s

k a u l o , riešo vidinėje pusėje, minkštieji audiniai

pajutę pirmuosius danties skausmus. Akupresū-

tarp n o s i e s ir viršutinės l ū p o s bei taškai už šoni­

rą g a l i m a taikyti tik l a i k i n a m s k a u s m u i n u m a l -

n ė s kulkšnies.

93

92

Darbingumo didinimas Stimuliatoriai gali t r u m p a m p a d i d i n t i darbin­ gumą, tačiau pasibaigus j u v e i k i m u i d a r b i n g u m a s staigiai m a ž ė j a ir reikia k u r kas ilgiau ilsėtis ne­ g u p r i e š n a u d o j a n t stimuliatorių- I l g e s n į laiką n a u d o j a n t stimuliatorius o r g a n i z m a s greitai su­ n a u d o j a rezervus ir visiškai išsenka. Iš tikrųjų pa­ gerinti d a r b i n g u m ą g a l i m a tik treniruojantis — tiek fiziškai, tiek dvasiškai. A k u p r e s ū r a gali pa­ didinti o r g a n i z m o darbingumą, t a č i a u nestimu­ liuoja j o . R a s k i t e k a k l o viduryje ties k a u k o l ė s p a g r i n d u įdubą, t r u p u t į p a k e l k i t e galvą ir n y k š č i u stipriai s p a u s k i t e šią vietą apie 7 s e k u n d e s . K a s r y t d a r y d a m i šį p r a t i m ą greitai pastebėsi­ te, k a d t a p o t e darbingesni, pagerėjo savijauta. • Depresija ir baimė B a i m ė dėl b e p r a s m ė s egzistencijos y r a neatski­ r i a m a g y v e n i m o dalis. N e u r o t i š k i ž m o n ė s sten­ giasi ją i š s t u m t i iš savo g y v e n i m o . M a r t i n a s Hei­ degeris b a i m ę v a d i n a „ m ū s ų egzistencijos būtimi". B a i m ė g y v e n o k a r t u s u m ū s ų protėviais, j i gyve­ n a s u m u m i s i r m ū s ų p a l i k u o n y s taip p a t turės i š m o k t i su ja gyventi. Beje, reikia skirti abstrak­ čią b a i m ę n u o k o n k r e č i o s , pvz., b a u s m ė s b a i m ė s . B a i m ė gali kilti ir dėl fizinės ar p s i c h i n ė s ligos. Prasidėjus stenokardijos priepuoliui ž m o g u s labai

Depresija

d a ž n a i pajunta b a i m ę . Be to, b a i m ė y r a įvairių ligų, pvz., n e u r o z ė s , depresijos ir kitų p s i c h i n i ų ligų, p o ž y m i s . S u n k i a n e u r o z ė s forma sergantys ligoniai įgy­ ja t a m tikrą apsauginį m e c h a n i z m ą , pvz., kai ku­ r i u o s v e i k s m u s jie atlieka skatinami įkyrių idėjų. D i d e l ė b a i m ė sukelia b a i m ę dėl b a i m ė s ; ši liga v a d i n a m a fobija. Į k y r i o s idėjos sukelti p o e l g i a i ar p s i c h o z ė rei­ kalauja s p e c i a l a u s g y d y m o ir a k u p r e s ū r a čia be­ v e i k n e g a l i p a d ė t i . T a č i a u kitais atvejais, k a i b a i m ė k y l a dėl o r g a n i n i ų ligų, streso, pervargi­ m o , n e d i d e l i ų neurotinių sutrikimų, depresijos

95

94

a r b l o g o s n u o t a i k o s , a k u p u n k t ū r a y r a veiksmin­

tašką, k u r u ž č i u o p i a m a s pulsas, arba smarkiai

g a p r i e m o n ė . B e t k o k i u atveju prieš p r a d ė d a m i

spausti n y k š č i u didžiojo piršto nagą.

n a u d o t i trankvilizatorius ( s l o p i n a m u o s i u s vais­ Diegliai

t u s ) , keletą d i e n ų m e t o d i š k a i darykite akupresūr o s p r a t i m u s . Vaistai tik s l o p i n a b a i m ė s jausmą,

Stiprus ir staigus skausmas ties kryžkauliu va­

t a č i a u n e p a š a l i n a j o s priežasčių, o a k u p r e s ū r a at­

d i n a m a s diegliu. Užėjus s k a u s m u i ž m o g u s sten­

k u r i a o r g a n i z m o p s i c h o l o g i n ę pusiausvyrą.

giasi u ž i m t i tokią padėtį, k a d m a ž i a u s i a i skaudė­

A b u b a i m ė s t a š k a i y r a k ū n o simetrijos linijoje.

tų, o n e g y d a n t s k a u s m a s savaime po keleto d i e n ų

J u o s j u n g i a pilvu, k r ū t i n e i r s m a k r u einantis „di­

praeina. Nereguliarūs liumbago priepuoliai y r a

r e k t o r i a u s " m e r i d i a n a s . 1-asis t a š k a s y r a tiksliai

p i r m a s p a ž e i s t ų tarpslankstelinių diskų simpto­

s m a k r o gale, po a p a t i n i u ž a n d i k a u l i u . 2-asis taš­

m a s . N e g a i š k i t e laiko ir kreipkitės į gydytoją, jei­

k a s y r a ties apatinio k r ū t i n k a u l i o galu. Papildo­

gu diegliai sustiprėja ar padažnėja.

m a i galite spausti „dieviškojo abejingumo" taškus, k u r i e y r a ž e m i a u kelio m e n i s k o , šiek tiek į šoną. E n d o g e n i n ę (vidinių priežasčių sukeltą) dep­ resiją, k u r i esti p a v e l d i m a i r j o s e i g a s u t a m p a su ciklotimijos (lengvos m a n i a k i n ė s depresijos psichozės) fazėmis, gali gydyti tik specialistas. A k u p r e s ū r a gali p a d ė t i a t s i k r a t y t i m e l a n c h o l i ­ j o s , l i ū d e s i o a r d e p r e s i j o s , a t s i r a n d a n č i o s kei­ čiantis o r a m s , p o n u s i v y l i m ų arba n e s ė k m i ų . Pa­ stebėję p i r m u o s i u s depresijos p o ž y m i u s , susiras­ k i t e d e š i n ė j e p i l v o p u s ė j e e s a n t į j a u t r i a u s i ą taš­ k ą i r n e s t i p r i a i s p a u s k i t e j į r o d o m u o j u i r di­ džiuoju pirštais. Po to, pradėję vidinėje alkūnės l i n k i o dalyje, s p a u s k i t e t a š k u s p a e i l i u i i š v i d a u s į išorę. D a r galite s m a r k i a i m a s a ž u o t i ant riešo esantį

Diegliai

97

96

U ž ė j u s d i e g l i a m s a k u p r e s ū r a p a d ė s greitai su­ m a ž i n t i skausmą.

sidėstę vidurinėje pilvo linijoje. Pradėkite n u o taš­ k o , po b a m b a ; visi kiti taškai yra p e r delną že­

Spauskite tašką virš smilldnio ir įduboje už žan­

m i a u , ties gaktikauliu. J e i g u tai n e p a k a n k a m a i

dikaulio, po to taškus virš antrojo j u o s m e n s

v e i k s m i n g a , spauskite vidinėje kojos pusėje šlau­

s l a n k s t e l i o ir ties k r y ž k a u l i u . P a p i l d o m a i spaus­

n i e s viduryje e s a m u s taškus ir kitus du taškus

kite virš m a ž o j o pirštelio delnakaulyje esantį taš­

a n t A c h i l o sausgyslės: vieną už kulkšnies, kitą -

ką, t a i p p a t taškus pakinklyje, ant š o n i n ė s kulkš­

keliais centimetrais aukščiau. Veiksminga spausti

n i e s ir a n t k u l n o .

ir „dieviškojo a b e j i n g u m o " tašką. Šis taškas yra ž e m i a u kelio m e n i s k o ir šiek tiek šone. Kiti papil­ Frigidiškumas

F r i g i d i š k u m a s y r a d a ž n a i p a i n i o j a m a s su at­ šalusiais j a u s m a i s p a r t n e r i u i i r b e v e i k v i s a d a y r a

d o m i t a š k a i s u t a m p a s u a p r a š y t a i s depresijos skyrelyje: v i e n a s taškas yra ties s m a k r o galu, ki­ t a s — po krūtinkauliu.

p s i c h o l o g i n ė problema, kurią pašalinti gali psicho­ terapija. P a š a l i n u s o r g a n i n e s priežastis akupre­ sūra b e v e i k visais atvejais p a d e d a . V i s i taškai iš-

Galūnių tirpimas T o k i e n e m a l o n ū s pojūčiai kaip galūnių tirpimas ar parestezija („skruzdėliųbėgiojimas") atsiranda dėl n e p a k a n k a m o audinių aprūpinimo krauju, pvz., dėl aterosklerozės ar nepatogios kūno padėties. Ki­ tos priežastys: vegetatyviniai sutrikimai, nervinis dirginimas dėl stuburo p a k e n k i m o . Galvos skausmas T i k r o s i o s g a l v o s s k a u s m o p r i e ž a s t y s iki šiol n ė r a tiksliai ž i n o m o s . A i š k u tik, k a d s m e g e n ų s k a u d ė t i negali, o s k a u s m ą sukelia s m e g e n ų žie­ v ė a r kraujo i n d a i . Spėjama, k a d s k a u s m u s gali s u k e l t i s u s i t r a u k u s i o s s m e g e n ų kraujagyslės ar

Frigidiškumas

s u g l e b u s i o s s m e g e n ų arterijos.

98

99

S k a u s m u s gali justi įvairiose galvos v i e t o s e ir j u o s gali sukelti skirtingi faktoriai. N e a b e j o j a m a , k a d galvos s k a u s m u s sukelia s m e g e n ų žievės už­ d e g i m a s , s m e g e n ų s u t r e n k i m a s , i n f e k c i n ė s ligos, s m e g e n ų s k l e r o z ė , p e r aukštas k r a u j o s p ū d i s , ma­ žakraujystė, p a k i t ę s c u k r a u s kiekis kraujyje, pa­ žeisti t a r p s l a n k s t e l i n i a i diskai, v i r š k i n i m o sutri­ k i m a i , užkietėję viduriai, saulės smūgis, netaisyk­ linga kūno laikysena ir plokščiapadystė. Be to, galvą s k a u d a dėl stresų, pervargimo, pyk­ čio, susijaudinimo, b e s i k e i č i a n č i o oro, m i e g o sto­ k o s , a l k o h o l i o i r n i k o t i n o . P s i c h i n ė s ligos t a i p p a t

Bendrojo pobūdžio galvos skausmas

y r a g a l v o s s k a u s m o priežastis. B e t k o k į i l g i a u k a i p tris d i e n a s t r u n k a n t į i r

į m a n o m a tverti. G a l v o s s k a u s m o priepuoliai b e

a k u p r e s ū r a n e p a g y d o m ą galvos s k a u s m ą turi iš­

y p a t i n g o p o v e i k i o b e n d r a i savijautai gali kilti dėl

tirti gydytojas. G a l v o s s k a u s m ą gydyti t a b l e t ė m i s

susijaudinimo, p y k č i o ar kitų p s i c h o l o g i n i ų veiks­

y r a labai p a v o j i n g a , n e s j ų p o v e i k i s greitai praei­

n i ų . G y d y d a m i t o k į s k a u s m ą , p i r m i a u s i a virš

n a , o t i k r o s i o s p r i e ž a s t y s išlieka. T u o m e t ž m o n ė s

k i e k v i e n o antakio raskite s k a u s m i n g u s taškus ir

vartoja vis d i d e s n į v a i s t ų kiekį, kuris gali ne tik

s m a r k i a i juos spauskite. Po to n y k š č i u ir r o d o m u o ­

a p n u o d y t i organizmą, b e t i r p a k e n k t i i n k s t a m s .

j u p i r š t u s p a u s k i t e n o s i e s n u g a r ė l ė s vidurį b e i u ž

R e t k a r č i a i s a n a l g e t i k u s vartoti g a l i m a , t a č i a u

abiejų a u s ų e s a m a s įdubas.

d a u g e l i u atvejų a k u p r e s ū r a t a i p p a t s ė k m i n g a i

P a p i l d o m a i galite nesmarkiai padaužyti per au­

p a d e d a . Beje, tabletėmis nevertėtų piktnaudžiauti

sų k r e m z l e s ir k i e k stipriau - p e r viršugalvį b e i

i r gerti j a s k a s k a r t s u n e g a l a v u s . B e n d r ą galvos

m a s a ž u o t i sagitalinę k a u k o l ė s liniją p r a d ė d a m i

s k a u s m ą ( „ ū ž i a galva") gali sukelti ir infekcinės

ties k a k t a ir b a i g d a m i ties p a k a u š i u . J e i to nepa­

ligos, pvz., gripas, p e r š a l i m a s , m i e g o t r ū k u m a s ,

k a n k a , dešinės r a n k o s n y k š č i u spauskite kairės

pagirios, v i d u r i ų užkietėjimas ir j a u t r u m a s oro po­

r a n k o s arteriją ties r i e š u ir taškus abiejose išori­

k y č i a m s . D ė l j ų galvą įskausti gali tiek, k a d v o s

n ė s e p ė d ų dalyse šalia didžiųjų pirštų.

100

101

J e i ryte n u b u d u s s k a u d a pakaušį ir kaktos, a k i u a r s p r a n d o p a v i r š i ų i r s k a u s m a s p o v a l a n d o s pra­ eina, o v ė l i a u pasikartoja, tai gali b ū t i infekcinių ligų, š a l u t i n i u e r t m i ų u ž d e g i m o , d a n t ų ligų, reu­ mato ar stuburo pakitimu požymis. K a k t o s i r p a k a u š i o s k a u s m a s , pakilusi k ū n o t e m p e r a t ū r a ar v ė m i m a s yra aterosklerozės, hiper­ tonijos, s m e g e n ų žievės u ž d e g i m o , s m e g e n ų auglio

Kaktos skausmas

Smilkinių skausmas

Pakaušio skausmas

ar i n k s t ų u ž d e g i m o s i m p t o m a s . Pastebėję šiuos po­ ž y m i u s n e d e l s d a m i pasitikrinkite sveikatą.

Galvos skausmo ypatingieji taškai

Kairiosios ar dešiniosios galvos pusės skausmas, prasidedantis akyje, gali b ū t i ū m a u s g l a u k o m o s p r i e p u o l i o s i m p t o m a s . T u o m e t b ū t i n a skubi gydy­ tojo pagalba. Į gydytoją n e d e l s i a n t reikia kreiptis

Gerklės uždegimas

ir atsiradus staigiam, pulsuojančiam skausmui

Gerklės u ž d e g i m a s kyla dėl infekcijų ar dėl kvė­

s m u k i n i u o s e ; r ū k a n t i e s i e m s tai gyvybei pavojingo

p a v i m o t a k ų - n o s i e s ir b r o n c h ų - u ž d e g i m o , ku­

s m n k i n i ų arterijų u ž d e g i m o p o ž y m i s .

ris p e r s i m e t a į gerklę. K i t o s priežastys gali b ū t i

Specialiųjų t a š k ų a k u p r e s ū r a m a ž i n a t o k i o p o ­ b ū d ž i o s k a u s m u s , t a č i a u n e p a š a l i n a j ų priežas­ ties.

alergija ir vietiniai dirgikliai: d ū m a i , dulkės ar cheminės medžiagos. Akupresūra gerklės uždegimą gydo pakankamai

Užėjus smilkinių skausmui rodomuoju pirštu

efektyviai. Beje, gerų rezultatų pasieksite tik ta­

s p a u s k i t e k a u l ą t a r p a n t a k i o g a l o ir ausies kau­

da, kai pašalinsite visus m i n ė t u s išorės dirgiklius.

šelio. P a k a u š i o s k a u s m u s s u m a ž i n s i t e r o d o m u o ­

G y d y m ą pradėkite s p a u s d a m i tašką kakle, p o

j u i r d i d ž i u o j u pirštais s p a u s d a m i s p r a n d o vietą

to t a š k u s ž e m i a u ausies spenelio ir prie žandikau­

p e r 3 c m u ž ausies.

lio sąnario prieš ausį. P a p i l d o m i taškai yra į d u ­

Kaktos skausmą malšina iškart spaudžiami

boje p o gerkle, alkūnėje, u ž nykščio nago, b l a u z

du taškai: vienas - įduboje už ausies spenelio,

d o s išorinėje pusėje, ant šoninės k u l k š n i e s ir

kitas - ant k a k l o arterijos.

4-uoju p a d i k a u l i u ant kelties.

IIOH

102

103

Pagalbiniai taškai

Gerklų uždegimas

Šį u ž d e g i m ą gydyti turi specialistas, nes tokie

Gerklės uždegimas

ligos p o ž y m i a i (ypač r ū k a n č i ų pacientų) gali ro­ dyti e s a n t piktybinį auglį. N o r i n t kuo greičiau pa­ Gerklų uždegimas

V i r š u t i n i ų ir apatinių k v ė p a v i m o t a k ų katarą (gleivinės u ž d e g i m ą ) sukelia sausas oras, dulkės, n i k o t i n a s , c h e m i n ė s m e d ž i a g o s ar b a l s o pervargi­ m a s ( p e r t e m p i m a s ) . T i p i š k i s i m p t o m a i y r a ger­ klės k u t e n i m a s ar deginimas, n o r a s atsikosėti, už­ k i m ę s b a l s a s , kosulys, patinusi g e r k l ų gleivinė, o v a i k a m s d a ž n a i trūksta oro. Lėtinis n o s i e s ir ša­ lutinių e r t m i ų u ž d e g i m a s , b r o n c h i t a s a r gerklės - t o n s i l i ų u ž d e g i m a s y r a ilgalaikis k e n k s m i n g ų dirgiklių p o v e i k i s g e r k l o m s ir sukelia lėtinį jų už­ degimą.

šalinti negalavimą, be akupresūros, reikia visiš­ k a i nekalbėti. A t i t i n k a m i taškai yra b u r n o s k a m p u č i u o s e ir virš A d o m o obuolio (įduboje po gerkle). Papildo­ m a i galite m a s a ž u o t i taškus virš pirmojo stuburo slankstelio ir virš antrojo j u o s m e n s slankstelio bei spausti šoninį r o d o m o j o piršto kraštą. Hemorojiniai mazgai H e m o r o j i n i a i m a z g a i yra vyšnios dydžio v e n ų išsiplėtimai apatinėje tiesiosios žarnos dalyje. Šie m a z g a i b ū n a v i d i n i a i i r išoriniai. P a g r i n d i n ė s

105

104

Hemorojiniai mazgai

l i g o s p r i e ž a s t y s y r a v i d u r i ų u ž k i e t ė j i m a s , nutu­ k i m a s , n ė š t u m a s a r s ė d i m a s darbas. J e i g u išma­ t o s e p a s t e b ė s i t e kraują, pasitikrinkite, ar neturi­ t e ž a r n y n o auglio. P i r m i a u s i a reikia keisti g y v e n i m o būdą: b ū t i n a d a u g i a u j u d ė t i ir valgyti d a u g ląstelienos (balas­ t o ) t u r i n č i o m a i s t o . N u o l a t i n į h e m o r o j i n į krauja­ v i m ą b ū t i n a n e d e l s i a n t sustabdyti, n e s gali išsi­

b a i m ė s , auklėjimo, susvetimėjimo ar pervargimo,

vystyti m a ž a k r a u j y s t ė .

i š s e k i m o , streso. Tai psichologinės priežastys, ku­

Y p a č r i m t a i s atvejais reikia daryti operaciją,

rios slopina refleksinius procesus. Akupresūra ne­

t a č i a u d a u g e l i u atveju p a k a n k a a k u p r e s ū r o s . Pir­

gali pašalinti t o k i ų organinių priežasčių kaip dia­

m i a u s i a n y k š č i a i s spauskite išorinę riešo dalį, p o

b e t a s , hipofizio ligos, h o r m o n i n i a i sutrikimai, nu­

to - peties sąnario viduryje esantį tašką. Pagalbi­

t u k i m a s , sužeidimai ar apsigimimai. Pašalinę or­

n i a i t a š k a i y r a ties 5-uoju p a d i k a u l i u , už ir virš

g a n i n e s priežastis išmėginkite akupresūra, kuri

k u l k š n i e s bei už didžiojo kojos piršto n a g o .

Kinijoje t a i k o m a labai sėkmingai. P i r m i a u s i a reikia paminėti „dieviškojo abejin­

Impotencija

g u m o " t a š k u s po kelių m e n i s k a i s b l a u z d o s išori­

D a u g e l i u atveju impotencija v y r a m s atsiranda

nėje pusėje, b a i m ė s taškus prie s m a k r o galo po

dėl v i d i n i ų k o m p l e k s ų , l a u k i m o a r n e ž i n o m y b ė s

apatiniu žandikauliu ir tašką žemiau krūtinkaulio

107

106

galo. Spausdami šiuos taškus pašalinsite tokias

Akupresūra nesunkiai malšina skausmingus

psichologines kliūtis kaip laukimo baimė ir

s i m p t o m u s , t a č i a u t i k r ą s i a s l i g o s p r i e ž a s t i s ga­

n e u r o z ė . Po to paeiliui šešis kartus su trumpo­

li pašalinti tik specialistas. Jeigu pažeistas

m i s p e r t r a u k o m i s s p a u s k i t e s p e c i a l i u o s i u s taš­

t a r p s l a n k s t e l i n i s d i s k a s t a i p u ž s p a u d ž i a nervą,

kus: abiejose pusėse virš m e n t i k a u l i u (ties 6-

k a d n e t p a r a l y ž i u o j a m a koja, n e d e l s d a m i k r e i p ­

uoju krūtinės slanksteliu) ir taškus, esančius

k i t ė s į g y d y t o j ą . T o k i u atveju b ū t i n a o p e r a c i j a .

p e r d e l n o plotį į kairę ir į d e š i n ę ties j u o s m e ­

Pagrindiniai taškai yra po sėdmenimis ir tarp

niu. Pagalbiniai taškai yra s ė d m e n ų viduryje,

šoninės kulkšnies bei kulno. P a p i l d o m a i galite

t i e s u o d e g i k a u l i u , p o b a m b a i r k i r k š n y j e , pa­

m a s a ž u o t i j u o s m e n i n ę s t u b u r o dalį.

k i n k l i u o s e , p r i e v i d i n i u k u l k š n i ų i r v i d i n ė j e kel­

K r e i p k i t ė s į gydytoją, j e i g u parestezija d a ž n a i

t i e s d a l y j e . K i t i t a š k a i y r a d e l n e t a r p 4-o i r 5-o

kartojasi arba t r u n k a ilgą laiką. U ž t i r p u s galū­

p i r š t ų , i š o r i n ė s e a l k ū n i ų d a l y s e i r b l a u z d ų vi­

n ė m s s p a u s k i t e p e r d u pirštus virš pulso čiuopi-

duryje.

mo esantį tašką arba p e r keturis pirštus virš vi­ dinės k u l k š n i e s esantį tašką. Iš i j a s

K l u b ų s k a u s m a s atsiranda t u o m e t u , k a i ties j u o s m e n i u pažeistas tarpslankstelinis diskas pra­ d e d a spausti v i e n ą ar kelias s ė d i m o j o n e r v o šak­ n e l e s . S k a u s m a i gali atsirasti p a m a ž u a r staiga, gali trukti ilgai ir d a ž n a i kartotis. S k a u s m a s sustiprėja kosint, č i a u d a n t ar kei­ č i a n t kojos padėtį. P a g a l s k a u s m o p o b ū d į g a l i m a n u s t a t y t i p a ž e i s t ą t a r p s l a n k s t e l i n į diską: j e i g u skausmas užpakaline šlaunies ir blauzdos dalimi n u e i n a iki k u l n o ir p a s i e k i a mažąjį kojos pirštą, vadinasi, pažeistas paskutinysis diskas. Jeigu s k a u d a š o n i n ę kojos d a l į ir didijį kojos pirštą, pa­ žeistas prieš p a s k u t i n i s diskas.

Išijas

109

108

Klimakterinis periodas

Kelio sąnario reumatas Kelio sąnario uždegimągali sukelti reumatas, bak­

Pereinamuoju laikotarpiu (klimakteriniu periodu)

terijos ar sąnariu tuberkuliozė. Dažnai bakterijų su­

moterys dažnai b ū n a nervingesnės nei paprastai, jas

keltą uždegimą galima išgydyti tik operuojant

išmuša karštis ar prakaitas, kankina širdies plaki­

ir šalinant ligos židinį. Akupresūra gali pagydyti reu­

m a s ar apima depresija. Gydytojų paskirtų hormonų

matą, tačiau jei sąnario uždegimą sukėlė bakterijos,

negalima vartoti pernelyg ilgai, todėl akupresūra yra

ji gali būti tik papildomas terapinis gydymas, maži­

efektyvi priemonė negalavimams šalinti.

nantis tinimus ir skausmus. Pirmiausia spauskite

P i r m i a u s i a spauskite taškus abiejose kaklo pa­

žemiau kelio menisko ir šiek tiek šone esančius taš­

g r i n d o p u s ė s e . Po to spauskite alkūnės, virš ir už

kus, taškus pakinklio viduryje, už šoninės kulkšnies

v i d i n ė s kulkšnies b e i virš m a ž o j o kojos piršto ant

ir prie kulno. Pagalbiniai taškai yra viršutinio šlau­

penktojo padikaulio taškus. Pagalbiniai taškai yra

nies ir dilbio trečdalio šoninėje pusėje.

s ė d m e n ų viduryje ir virš antrojo kryžkaulio

Stiprius t i n i m u s s u m a ž i n s i t e n y k š č i u spausda­

slankstelio.

m i šoninėje kelio sąnario dalyje e s a n č i u s taškus. Be to, galite spausti t a š k u s prie šeivikaulio gal­ v u t ė s , apatinėje b l a u z d o s dalyje ir prie ketvirtojo kojos piršto šaknies.

Klimakterinis periodas

111

110

Kosulys K a i k v ė p a v i m o t a k ų gleivinė p a s i d e n g i a sek­ r e t u ar s v e t i m k ū n i a i s ir prie j o s n e p r i e i n a oras arba ji kitai p a k e n k i a m a u ž d e g i m o , į s m e g e n y s e e s a n t į k o s u l i o centrą iš gleivinės nukeliauja ati­ t i n k a m i nerviniai i m p u l s a i . S i a m e centre suke­ l i a m a s k o s u l i o refleksas: giliai į k v e p i a m a s oras, b a l s o plyšiai u ž s i d a r o , į t e m p i a m i pilvo r a u m e n y s ir greitai p r a v ė r u s b a l s o plyšius p l a u č i u o s e su­ s p a u s t a s oras staigiai i š k v e p i a m a s . K o s u l y s v e i k s m i n g a s tik t a d a , k a i i š k o s t i m i skrepliai ar s v e t i m k ū n i a i . S a u s a s k o s u l y s be rei­ kalo dirgina gleivinę, apkrauna kraujotaką ir truk­

Kosulys

do m i e g o t i . C h r o n i š k a s k o s u l y s gali sukelti plau­ č i ų emfizemą.

Stiprus ir chroniškas kosulys labai vargina šir­

A k u p r e s ū r a m a ž i n a kosulį, t a č i a u n e v e i k i a n ė

dį ir n e t gali p a k e n k t i jai, todėl s p a u s k i t e t a š k u s

v i e n o s jo priežasties. Šios p r i e ž a s t y s gali b ū t i dū­

t r u p u t į virš i r ž e m i a u b a m b o s , ties p a ž a s t i m i s ,

m a i , d u l k ė s , aitrūs garai, s a u s a s ir šaltas oras ar

į d u b ą po g e r k l e ir žasto apatinę dalį prie alkū­

n i k o t i n a s , k u r i ų reikia vengti.

n ė s . J e i a k u p r e s ū r a p e r tris dienas akivaizdžiai

G y d y d a m i kosulį, n u g a r o j e ties trečiuoju stu­ b u r o s l a n k s t e l i u p e r 4 - 5 cm į k a i r ę ir į dešinę n u o

n e s u m a ž i n a k o s u l i o , n e d e l s d a m i kreipkitės į gy­ dytoją.

j o r a s k i t e įdubas. K a s d i e n stipriai s p a u s k i t e š i u o s t a š k u s pen­

Kraujavimas iš nosies

k i s k a r t ir k a r t o k i t e tai 6 k a r t u s p e r dieną. Be t o ,

Kraujavimą sukelia dažnas nosies šnypštimas,

g a l i t e 5 k a r t u s p e r d i e n ą n y k š č i u n e s m a r k i a i iš

k r a p š t y m a s a r p e r n e l y g sausa n o s i e s gleivinė.

a p a č i o s p a d a u ž y t i p e r n o s i e s š n e r v e s a r b a kai­

D a ž n a s n o s i e s kraujavimas gali būti kraujo

r i u o j u n y k š č i u spausti dešiniojo n y k š č i o galą (pa­

k r e š ė j i m o sutrikimų, kraujo i n d ų ligų, k e p e n ų ar

galvėlę).

inkstų n e g a l a v i m ų ir hipertonijos simptomas. Tai

112

113

r i m t o s ligos, reikalaujančios s k u b a u s m e d i c i n i n i o

Be t o , kryžkaulio s k a u s m u s gali kelti ir dubens

t y r i m o . P r a d ė j u s kraujuoti iš n o s i e s a k u p r e s ū r a

ar pilvo o r g a n ų ligos. Tokiais atvejais m o t e r i m s

p a d ė s g r e i č i a u i r p a t i k i m i a u n e i kitos p r i e m o n ė s .

b ū t i n a kreiptis į specialistą, n e s tai gali b ū t i gi­

T r u p u t į atloškite galvą ir pirštu s p a u s d a m i dary­

nekologinės ligos. B e t koks ilgai trunkantis ar daž­

kite s u k a m u o s i u s j u d e s i u s prie p i r m o j o s t u b u r o

n a i pasikartojantis kryžkaulio s k a u s m a s turi bū­

s l a n k s t e l i o k r e m z l ė s arba r o d o m u o j u p i r š t u pa­

ti ž e n k l a s apsilankyti pas gydytoją.

d a u ž y k i t e p e r stuburą.

A k u p r e s ū r o s taškai

yra p e č i ų juostoje, greta

m e n t i k a u l i ų , abipus stuburo b e i kairėje ir deši­ Kryžkaulio skausmas Staigus ar p a m a ž u atsirandantis skausmas

nėje pusėse ties šlaunų pagrindais. P a p i l d o m a i ga­ lite spausti ž e m y n vidinį ausies volelį.

apatinėje n u g a r o s dalyje gali reikšti, k a d pažeisti tarpslanksteliniai diskai, sergama j u o s m e n s ligo­ m i s , n u t u k i m u ar p e r silpni pilvo p r e s o r a u m e n y s .

Mazginis venų išsiplėtimas M a z g i n i s v e n ų išsiplėtimas, kitaip tariant, ve­ n ų varikozė, yra įgimto j u n g i a m o j o audinio nepa­ k a n k a m u m o padarinys. Sergant šia liga v e n i n i a i v o ž t u v a i n e p a k a n k a m a i gerai sulaiko kraują, to­ dėl v e n i n i s kraujas s u n k i a u grįžta iš kojų į širdį. D ė l n e p a l a n k e s n ė s kraujotakos sistemos dubens srityje m o t e r y s n u o šios ligos kenčia d a ž n i a u n e i vyrai. V e n i n i u s m a z g u s b ū t i n a gydyti v o s tik jie atsi­ r a n d a , n e s n e g y d o m i jie gali sukelti pavojingus p a k e n k i m u s . Labai dažnai iš šių m a z g ų išsivysto v e n ų u ž d e g i m a s , o tai gali įvykti labai greitai, n e t ankstyvojoje ligos stadijoje. T r o m b o z ė s gali sukelti m i r t i n a s embolijas. A t s i r a d u s v o č i a i ant b l a u z d o s d a r i r š i a n d i e n neretai vienintelis paciento išsigelbėjimas

yra

114

115

amputacija. K a d a n g i Kinijoje akupresūra nau­

n i a u n e i kitus. Jei ž m o g u s aplinką įsivaizduoja

d o j a m a p r o f i l a k t i š k a i , šia l i g a s e r g a l a b a i m a ­

e s a n t n e p a l a n k i ą ar priešišką, b u v o n e t i n k a m a i

ž a i ž m o n i ų - T a m t i k r ų t a š k ų s p a u d i m a s skati­

auklėj amas ar yra y p a č j autrus, tai per ilgesnį lai­

n a k r a u j o t a k ą i r t o d ė l n e t i r v ė l e s n ė s e l i g o s sta­

ką gali išsivystyti viską slopinantis ir n e m a l o n u s

dijose n e l e i d ž i a i š t u š t ė t i i š s i p l ė t u s i o m s v e n o m s .

m e n k a v e r t i š k u m o j a u s m a s . J e i g u šis j a u s m a s

M o t e r y s j a u n u o dvidešimties metų, o įtarus

ž m o g ų a p i m a vis labiau, po kurio laiko gali prasi­

į g i m t ą j u n g i a m o j o a u d i n i o s i l p n u m ą - ir anks­

dėti n e u r o z ė ar užplūsti neurotiškos n u o t a i k o s .

č i a u t u r ė t ų k a s d i e n atlikti a k u p r e s ū r o s prati­

Menkavertiškumo komplekso problemą ypač

m u s . M a s a ž a s labai paprastas ir trunka apie

gerai aiškina individualioji psichologija, kurią su­

minute. Stipriai spauskite taškus aplink vidinę

k ū r ė ir p a g r i n d ė Alfredas Adleris. Šis V i e n o s gy­

k u l k š n į i r t a š k ą ant b l a u z d i k a u l i o p e r d e l n o plo­

dytojas b u v o Z i g m u n d o Froido m o k i n y s , t a č i a u iš­

tį virš kulkšnies.

siskyrus n u o m o n ė m s jie ė m ė dirbti atskirai. Adlerio n u o m o n ė r e m i a s i prielaida, k a d n i e k a m ne­

Menkavertiškumo kompleksas

t i n k a m u besijaučiąs ž m o g u s savo menkavertišku­

K i e k v i e n a s i š m ū s ų y r a p a t y r ę s jausmą, k a d

m ą d i d ž i u l ė m i s p a s t a n g o m i s stengiasi k o m p e n ­

g y v e n i m a s p e r n e l y g s u d ė t i n g a s ir n e s u g e b a m e ar

suoti, pvz., labai daug dirbdamas. Kita vertus, yra

n e g a l i m e išspręsti jo k e l i a m ų p r o b l e m ų . Beje, iš­

pavojus, kad nuolat savimi nepatenkintam žmogui

silavinusius ž m o n e s šis j a u s m a s a p i m a d a u g daž-

Mazginis venų išsiplėtimas

Menkavertiškumo kompleksas

116

117

n e p a k a k s j ė g ų ilgai išlikti d a r b i n g a m i r pakeisti

akupresūra. Pirmiausia spauskite truputį žemiau

n u o m o n ę apie save.

b a m b o s esantį tašką, po to - du taškus kairėje ir

Šį nuolatinį psichologinį spaudimą žmogus ban­

dešinėje kirkšnyse. P a p i l d o m i taškai y r a vidinėje

do tariamai nugalėti neurotišku elgesiu, pvz., užsi­

kojos pusėje prie k e l i u meniskų, vidinėje pėdos

sklendžia savyje, šalinasi kitų ir stengiasi, kad nie­

dalyje prie k u l n o ir šalia stuburo.

k a m nekristu į akis jo „ n i e k a m tikę sugebėjimai".

Kartais menstruacijos esti tokios skausmingos,

P e r ilgesnį laiką šis m e n k a v e r t i š k u m o j a u s m a s

k a d m o t e r i s negali atlikti įprastų darbų. T o k i u

labai a p s u n k i n a kasdienybę, b l o g a i veikia nuotai­

atveju b ū t i n a kreiptis į ginekologą. Y p a č sunkiais

ką, ž m o g u s tarsi v e r č i a m a s viską daryti prieš sa­

atvejais skiriamas h o r m o n i n i s g y d y m a s arba

vo valią ir dėl to j a u č i a s i vienišas. A k u p r e s ū r a gali padėti atsikratyti šio j a u s m o , n e s psichologinis s p a u d i m a s v i s u o m e t pasireiškia p s i c h i k o s įtampa, kurią g a l i m a efektyviai suma­ žinti s p a u d ž i a n t t a m tikrus taškus. J e i g u m e n k a v e r t i š k u m o j a u s m a s pasidaro t o k s stiprus, k a d a p s u n k i n a b e n d r a v i m ą , p a t a r t i n a į p a g a l b ą pasitelkti ir psichoterapiją. P i r m i a u s i a nestipriai spauskite kaulines įdu­ b a s už ausies speneliu, po to įdubą p a k a u š i o vi­ duryje ties k a u k o l ė s p a g r i n d u . Be to, galite tru­ putį s p a u s t i v i d i n ę k u l k š n į ir p a d i k a u l i o vidurį. Menstruacijų ciklo sutrikimai M e n s t r u a c i n i s kraujavimas susijęs su b e n d r u savijautos pablogėjimu, galvos ir kryžkaulio s k a u s m a i s , p y k i n i m u , n e r v i n g u m u ir 1.1. Š i u o s n e g a l a v i m u s , k u r i u o s paprastai nuslopi­ n a s u t a b l e t ė m i s , g a l i m a g a n a efektyviai gydyti

Menstruacijų ciklo sutrikimai

119

118

d a r o m a operacija, t a č i a u d a ž n a i vietoj k a i k u r i ų v a i s t ų g a l i m a taikyti akupresūrą. S p a u s k i t e prie kelio sąnario esančius taškus, b e to, t a š k u s u ž v i d i n ė s i r p o šonine k u l k š n i m i b e i šoninėje p ė d o s dalyje prie k u l n o ir didžiojo piršto. P a p i l d o m a i spauskite taškus po krūtimis, šiek tiek š o n e prie š o n k a u l i ų l a n k o krašto, taškus p e r tris pirštus ž e m i a u b a m b o s kirkšnyse ir t a š k u s išil­ gai stuburo, p r a d ė d a m i n u o viršaus i r b a i g d a m i

Miego sutrikimai

ties s ė d m e n i m i s . n o t e m p e r a t ū r o s . Jei akupresūrą n e p a g y d o nemi­ Miego sutrikimai

gos, reikia k u o s k u b i a u pasitikrinti sveikatą. N o ­

J e i g u ž m o g u s n e g a l i užmigti, d a ž n a i p a b u n d a

r ė d a m i pašalinti užėjusią nemigą, n y k š č i ų galais

a r m i e g a n e g i l i u m i e g u , vadinasi, sutriko j o mie­

paeiliui spauskite abiejų r a n k ų kiekvieno piršto

gas. Šiandieninis g y v e n i m o ritmas labai p a l a n k u s

pagalvėles.

m i e g o s u t r i k i m a m s atsirasti, o p i k t n a u d ž i a v i m a s

n i n e k u l k š n i m i , o r o d o m u o j u pirštu - po vidiniu.

b e r e c e p t o g a u n a m a i s m i g d o m a i s i a i s vaistais ga­

Šiuos p r a t i m u s atlikite 10 m i n . prieš miegą.

Po to n y k š č i u spauskite tašką po šo­

li sukelti lėtinį o r g a n i z m o apsinuodijimą. A k u p r e s ū r ą p a l y g i n t i su vaistais y r a k u r k a s pranašesnė, nes ji neturi neigiamo poveikio net ir t a i k a n t ją ilgą laiką.

Migrena D a ž n i a u s i a i vienoje galvos pusėje staiga užei­ n a n t i s m i g r e n i n i s g a l v o s s k a u s m a s gali tęstis

M i e g a s gali sutrikti dėl d a u g y b ė s priežasčių:

k e l i a s v a l a n d a s ar dienas. Jį sukelia s m e g e n ų

t r i u k š m o , s k u b ė j i m o , p e r didelis o r g a n i z m o dirgi­

kraujagyslių susitraukimai ar išsiplėtimai. Jie at­

n i m o , streso, m o n o t o n i š k o ir n u o b o d a u s darbo, ju­

s i r a n d a susijaudinus, įsitempus, sutrikus virški­

dėjimo t r ū k u m o i r n e t i n k a m o g y v e n i m o b ū d o , so­

n i m u i arba b e akivaizdžios priežasties.

čios ir v ė l y v o s v a k a r i e n ė s , n e i š s p r ę s t ų konfliktų

Priepuoliai p r a s i d e d a nuovargiu, padidėjusiu

ir rūpesčių, a t e r o s k l e r o z ė s , n a k t i n i o kraujospū­

d i r g l u m u ar m i r g ė j i m u akyse, po to pykina, atsi­

d ž i o s u m a ž ė j i m o , k i t ų s k a u s m ų ar pakilusios kū-

r a n d a šleikštulys, y p a č didelis j a u t r u m a s šviesai,

121

120

ciniai k a k l o p a k i t i m a i . J i e m s b ū d i n g a tai, k a d skausmas priklauso nuo kaklo padėties. Šiuos s k a u s m u s gydykite s p a u s d a m i taškus, n u r o d y t u s skyrelyje apie s p r a n d o s k a u s m u s . Nervingumas, susijaudinimas N e t i n k a m a s nervinis reguliavimas dažna i y r a įgimtas ir dažniausiai pasireiškia j a u n i e m s ar į Pagalbiniai taškai

menus

linkusiems

žmonėms.

Nervinė distonija

t a i p p a t gali b ū t i neurotinių sutrikimų, p s i c h i n i ų Migrena

l i g ų ar ilgalaikių p e r v a r g i m ų padarinys. R e g u l i a r ū s akupresūros seansai puikiai maži­

dvejinasi akyse, o retkarčiais n e t sutrinka kalba.

na nervingumą, tačiau negali pakeisti kvalifikuoto

Ū m a u s p r i e p u o l i o m e t u a k u p r e s ū r a p a d ė s tik t u o

g y d y m o ir pašalinti tikrųjų ligos priežasčių.

atveju, jei j ū s u g y v e n i m o b ū d a s ir m i t y b a yra tvar­ kingi ir j ū s ų n e k a m u o j a vidiniai konfliktai. Pir­ m i a u s i a n y k š č i a i s n e s m a r k i a i spauskite įdubas s m i l k i n i u o s e . Po to r o d o m a i s i a i s pirštais spaus­ kite ties išoriniais a n t a k i ų galais ir k i e k ž e m i a u a k i d u o b ė s kraštą ties išoriniais akių k a m p u č i a i s . G a l o p spauskite nosies šaknį prie vidinių akių kam­ pų ir taškus virš žandikaulio sąnario. J e i g u to ne­ p a k a n k a , dar spauskite vidinę p ė d o s dalį prie di­ džiojo piršto sąnario arba kairiojo delno minkštuo­ sius audinius t a r p r o d o m o j o piršto ir nykščio. J e i a k u p r e s ū r a n e p a d e d a , gali būti, k a d serga­ te migraine cervicale, t. y. galvą s k a u d a k a i p ir m i g r e n o s atveju, tik s k a u s m u s sukelia degenera-

Nervingumas

122

123

P i r m i a u s i a spauskite „dieviškojo abejingumo"

trikimu. Jeigu žinote, kad j ū s u skrandžio sutriki­

taškus po kelio meniskais šoninėje b l a u z d o s daly­

m a i atsirado dėl nervinių priežasčių, akupresūra gali

je. Po to 5 s e k u n d e s spauskite viršugalvio centrą ir

padėti greitai ir efektyviai juos išgydyti.

7 sekundes jautrią įdubą sprande ties kaukolės pa­

K a i sutrikimai atsiranda dėl organinių priežas­

grindu. P a p i l d o m i taškai yra už žandikaulio po au­

čių, a k u p r e s ū r a yra tik įprastos terapijos pagal­

simi ir krūtinės kraštuose prieš pažastis.

b i n ė p r i e m o n ė . D a ž n a i gydytojas iš r e n t g e n o nuo­ t r a u k o s gali vienareikšmiai diagnozuoti organinį

Nerviniai skrandžio sutrikimai M ū s u psichika labai smarkiai veikia virškinimo sistemą ir procesą. Dideli rūpesčiai, pyktis, stresas,

p a k e n k i m ą . Pasitikrinkite sveikatą, jei skrandžio s k a u s m a i ar v i r š k i n i m o sutrikimai k a n k i n a jus ilgesnį laiką.

n e r v i n g u m a s ar neišspręsti konfliktai „ m u š a per

K a i p n e r v i n i ų taip ir organinių skrandžio ligų

skrandį" ir gali „numušti apetitą". Visos skrandžio

s i m p t o m a i yra „spaudžiamas" skrandis, skausmai

ir dvylikapirštės žarnos opos turi psichologines prie­

skrandžio įduboje, trumpalaikiai skausmai skran­

žastis ir šis nervinis skrandžio veiklos sutrikimas

dyje, apetito sutrikimai, p y k i n i m a s ar šleikštu­

per t a m tikrą laiką gali virsti rimtu organiniu su-

lys, nervingas oro ryjimas (aerofagija).

Nerviniai skrandžio sutrikimai

Skrandžio rėmuo

125

124

S k r a n d ž i o s k a u s m a i ryte i r p o p a g i r i ų y r a ne­

m a i . B e t o , n u g a r ą s k a u d a dėl s ą n a r i ų r a i š č i ų

abejotinas s k r a n d ž i o o p ų p o ž y m i s , t o d ė l k u o grei­

p a t e m p i m o , s u m u š i m ų , p e r s i t e m p i m o ar dėl ne­

č i a u pasitikrinkite sveikatą. D ė l aerofagijos (pvz.,

taisyklingos laikysenos. Jei per dvi dienas akupre-

k a r t u s u m a i s t u prisirijus o r o ) l a b a i i š s i p l e č i a

sūros pratimų skausmas nepraeina, kreipkitės į gy­

s k r a n d i s , t o d ė l gali p a ū m ė t i širdies ligos ar pra­

dytoj ą, n e s n u g a r o s skausmas gali b ū t i tuberku­

sidėti širdies priepuolis su d u r i a n č i u s k a u s m u šir­

liozės, š o n k a u l i u uždegimo, tulžies ar inkstų funk­

dies plote, atsirasti širdies p l a k i m a s ( „ d a u ž o s i šir­

cijų s u t r i k i m ų arba auglio simptomas.

dis") a r a p i m t i b a i m ė . Pirmiausia smarkiai spauskite skrandžio įdubą po krūtinkauliu. Po to spauskite taškus šalia raktikau­ lio ir galiausiai du taškus šalia stuburo ties paskuti­ niuoju šonkauliu. Papildomai spauskite nervingumą mažinančius taškus, baimės taškus po smakru ir ties krūtinkaulio galu bei „dieviškojo abejingumo" taškus šoninėje blauzdos pusėje po kelio meniskais. K a i g r a u ž i a r ė m u o , spauskite viršutinį krūtin­ k a u l i o galą. Po to raskite s k a u s m i n g u s taškus ant r a k t i k a u l i ų ir stipriai s p a u s d a m i sukamaisiais ju­ desiais m a s a ž u o k i t e j u o s . P a p i l d o m a i i š p l a u č i ų i š k v ė p d a m i orą r o d o m u o j u ir didžiuoju pirštais pa­ d a u ž y k i t e p e r pilvo vidurio liniją: pradėkite ties skrandžio įduba ir baikite ties b a m b a . Šią akupresūros terapiją galite taikyti ir profilaktiškai, tačiau jei r ė m u o graužia dažnai, pasitarkite su gydytoju. Nugaros skausmai N u g a r o s s k a u s m u s sukelia r e u m a t i n i a i stubu­ ro s l a n k s t e l i u ir t a r p s l a n k s t e l i n i ų d i s k ų pakiti-

Pirmiausia masažuokite nugaros audinius (rau­ m e n i s ) aplink mentikaulį ir už plaučių. Po to

127

126

s p a u s k i t e t a š k u s s ė d m e n y s e , šlaunies užpakali­

sios savijautos) kartais galima n e s u n k i a i išgydy­

nėje dalyje p e r d e l n o ilgį ž e m i a u s ė d m e n ų i r p e r

ti akupresūra. J e i individualus g y d y m a s n e d u o ­

d e l n o plotį virš p a k i n k l i o .

da n o r i m u rezultatų, kreipkitės į gydytoją. Pirmiausia spauskite taškus prie ausies ir įstri­

Odos uždegimas Ū m i u s o d o s u ž d e g i m u s sukelia bakterijos ir vi­

žai virš b a m b o s . Pagalbiniai taškai yra kelio m e ­ n i s k o viduryje ir alkūnėje.

r u s a i ( a l e r g i n ė r e a k c i j a ) arba i š o r ė s dirgikliai, p v z . , šaltis, k a r š t i s , s p i n d u l i a v i m a s , trintis a r

Pabudimo sutrikimai

c h e m i n ė s m e d ž i a g o s . I š p r a d ž i ų o d a parausta, j ą

D a u g e l i u i ž m o n i ų ryte keltis iš lovos y r a tikra

degina, v ė l i a u gali prasidėti kraujosrūvos, atsi­

k a n č i a . V i e n i atsibunda prieš kelias v a l a n d a s iki

rasti v o t y s ir s p u o g a i .

kėlimosi, kiti tik paryčiais sunkai u ž m i e g a , o nu­

J e i g u m i n ė t i dirgikliai veikia ilgą laiką, prasi­

b u d u s s k a u d a galvą arba ji svaigsta.

d e d a lėtinės o d o s ligos, kurios kartais gali pereiti

Rytinis nuovargis gali atsirasti dėl latentinės cuk­

į o d o s vėžį. T o d ė l pastebėję, k a d odą d a ž n a i beria,

raligės, mažakraujystės, vitaminų stokos, skydliau­

b ū t i n a i kreipkitės į gydytoją. P a p r a s t u s b ė r i m u s

kės funkcijų sutrikimo ar kitų lėtinių ligų. Jo prie­

( b e pakilusios k ū n o t e m p e r a t ū r o s a r pablogėju-

žastimi gali būti ir psichologiniai veiksniai: stresas, apatija ar nerimas dėl artėjančios dienos problemų. Labai dažnai „pelėdų" biologinis laikrodis nesutam­ pa su jų gyvenimo ritmu, t. y. vėlai gulantys žmo­ nės sunkiai keliasi ryte ir darbingiausi yra tik ant­ roje dienos pusėje. Tipiška „pelėda" ryte negali pa­ busti be žadintuvo, neturi apetito ir negali išsivers­ ti be kavos puodelio. Jeigu norite patikrinti, kuriai ž m o n i ų grupei priklausote, pabudę suskaičiuokite širdies dūžius per vieną įkvėpimą (vidutiniškai per vieną įkvėpimą širdis susitraukia 4 kartus). J e i g u suskaičiuojate daugiau kaip 4 dūžius, va­

Odos uždegimas

dinasi, esate „vieversys", jei m a ž i a u - „pelėda".

128

P r i e n a k t i n i o darbo r e ž i m o pripratęs ž m o g u s ne­ gali suderinti savo darbo laiko su v i d i n i u orga­ n i z m o laikrodžiu. A k u p r e s ū r a gali p a d ė t i tik tuo­ m e t , k a i išsityrus p a š a l i n a m o s o r g a n i n ė s rytinio n u o v a r g i o priežastys. A b i e m nykščiais d a r y d a m i n e ž y m i u s sukamuo­ sius j u d e s i u s m a s a ž u o k i t e k a u k o l ė s vidurio lini­ ją: p r a d ė k i t e ties kakta, kilkite a u k š t y n viršugal­ v i u ir p a k a u š i u nusileiskite iki s p r a n d o . T a i p paliesite visus s v a r b i u s viršugalvio taš­ k u s ir greitai pasijusite ž v a l e s n i ir darbingesni. P o t o k i u p r o c e d ū r ų g r e i č i a u p r a e i n a pagirios a r d i n g s t a rytinis n u o v a r g i s keičiantis o r a m s (žino­ ma, jei žmogus t a m jautrus).

Pečių sąnariu reumatas

s k a u s m a i su nedideliais tinimais ir be pakilusios Pečių sąnarių reumatas

temperatūros, traškėjimas judinant sąnarį - visa

Ū m u s peties sąnario u ž d e g i m a s p r a s i d e d a n u o

tai susidėvėjusio sąnario požymiai (arthrosis de­

stiprių p e č i ų s k a u s m ų , tinimų, sąnario j u d r u m o

formans), y p a č dažni senyvo amžiaus pacientams.

s u m a ž ė j i m o i r pakilusios k ū n o t e m p e r a t ū r o s .

Keliais pirštais iš karto spauskite skaudamo pe­

Susirgus sąnarių u ž d e g i m u k y l a pavojus pa­

ties pusės dilbio vidurį, kol pajusite staigų ir smar­

k e n k t i širdžiai ir i n k s t a m s , t o d ė l jo n i e k a d a ne­

kų skausmą. Po to spauskite peties kraštą ir rakti­

g y d y k i t e n e p a s i t a r ę s u gydytoju.

kaulio galątol, kol juos ims skaudėti. Galiausiai ma­

A k u p r e s ū r a m a ž i n a s k a u s m u s ir sąnarių tini­ m u s . P i r m i a u s i a spauskite labiausiai s k a u d a m u s

sažuokite šoninį žasto tašką ties jo viduriu arba vi­ durinį delnakaulį m a ž d a u g ties nykščio sąnariu.

taškus pečiuose. Po to spauskite stuburą j u o s m e n s aukštyje ir n y k š č i u m a s a ž u o k i t e alkūnės linkį bei dilbio vidurį. Iš pradžių nestiprūs, o vėliau stiprėj antys pečių

Per a u k š t a s k r a u j o s p ū d i s Š i r d i e s h i p e r t o n i j a l a i k o m a s a u k š t e s n i s nei 80 m m / H g d i a s t o l i n i s ir 120 m m / i Ig sistolinis

130

131

spaudimas. Jokiu b ū d u negalima pasakyti, kad n o r m a l u s sistolinis kraujospūdis yra 100 plius a m ž i u s : tai, k o g e r a , v i r š u t i n ė l e i s t i n a r i b a , o ne normalus kraujospūdis. Draudimo bendrovių statistikos specialistai įrodė, k a d k r a u j o s p ū d ž i u i p a k i l u s n u o 1 1 0 m m / H g iki 1 3 0 m m / H g širdin ė s m i r t i e s r i z i k a p a d i d ė j a 5 0 % . T o d ė l n e t i r ne­ d i d e l ę h i p e r t o n i j ą r e i k i a g y d y t i i š k a r t o j a i atsi­ r a d u s . A u k š t a s k r a u j o s p ū d i s y r a n e liga, o tik sveikatos sutrikimo požymis, kuris n e g y d o m a s p e r ilgesnį laiką gali sukelti kitus kur kas rim­ tesnius sveikatos sutrikimus. V i e n a i š hipertonijos p r i e ž a s č i ų y r a n u o l a t i n i s o r g a n i z m o d i r g i n i m a s , kuris j a u n ų ž m o n i ų krau­ j o t a k ą d a ž n a i v e i k i a labai intensyviai ir n u o l a t o s .

Per aukštas kraujospūdis

D ė l t o a t s i r a n d a v a d i n a m o j i „ j a u n a t v i n ė hiperto­

p r a t e k a m a ž i a u k r a u j o . T u o m e t „ r a u d o n o j i hi­

nija". Hipertoniją taip p a t gali sukelti stresas, nuo­

p e r t o n i j a " t a m p a p a v o j i n g a „blyškiąja h i p e r t o ­

latinis nervinimasis, skubėjimas, vidiniai konflik­

nija". P r a d i n ė j e stadijoje diastolinis kraujo spau­

tai, n i k o t i n a s , l i a u k ų funkcijų sutrikimai, infek­

d i m a s esti n o r m a l u s , t a č i a u p o k u r i o l a i k o vir­

cijos tonsilėse, d a n t y s e ar nosies s i n u s u o s e , nutu­

šija 1 0 0 m m / H g . Sustiprėja galvos skausmai, i m a

k i m a s , i n k s t ų ir kraujo ligos, aterosklerozė, aler­

ūžti ausyse, svaigsta galva, neįprastai greit nu-

gija ir kt.

v a r g s t a m a , susilpnėja atmintis, sutrinka kai ku­

A n k s t y v o j o j e h i p e r t o n i j o s stadijoje išsiplečia

rios s m e g e n ų funkcijos - visa tai artėjančios apo­

o d o s kraujagyslės, t o d ė l p a c i e n t a i a t r o d o sveiki ir

pleksijos pranašai. Pertemptas širdies r a u m u o dir­

kartais skundžiasi galvos s k a u s m a i s ar svaigimu.

ba sutrikusiu r i t m u ir n e p a k a n k a m a i stipriai. Lai­

N e s i i m a n t p r i e m o n i ų p o kurio laiko p a k e n k i a m i

ku atlikus š l a p i m o tyrimą galima d i a g n o z u o t i su­

inkstai. P a k e n k t i inkstai į kraują išskiria medžia­

sitraukusius inkstus, kurie n e g y d o m i sukelia van­

gą, kuri m a ž i n a kraujagyslių spindį, todėl j o m i s

d e n ę ar n e t mirtį. N o r i m e dar kartą pabrėžti: net

132

133

e s a n t n e d i d e l e i hipertonijai reikia s k u b a u s ir, j e i

Kraujo s p a u d i m a s taip pat gali sumažėti dėl ve­

b ū t i n a , n u o l a t i n i o g y d y m o . Terapija turi b ū t i at­

getatyvinės reguliacijos sutrikimų, mažakraujys­

l i e k a m a p r i ž i ū r i n t gydytojui, t i k r i n a n č i a m krau­

tės ar depresijos. P a g a l i a u dėl išgąsčio, traumi­

j o s p ū d į i r g a l i n č i a m atpažinti hipertonijos požy­

n i o š o k o su n u k r a u j a v i m o ar be jo gali labai išsi­

mius.

plėsti kraujagyslės ir dėl to ž m o g u s p r a r a n d a są­

N u o l a t i n ė a k u p r e s ū r a p a t i k i m a i saugo n u o šir­

m o n ę . K a i p e r ž e m a s kraujospūdis y r a dėl t a m

dies p r i e p u o l i u ir k i t ų su hipertonij a susijusių pa­

tikros, tai jį išgydyti galima tik taikant ilgalaikę

vojų.

ligos terapiją. į g i m t a s p e r m a ž a s arterinis krau­

P i r m i a u s i a r o d o m a i s i a i s pirštais tris k a r t u s

j o s p ū d i s y r a ne liga, t a č i a u dėl j o s ž m o g u s patiria

s p a u s k i t e A d o m o o b u o l i o aukštyje ant k a k l o ar­

didelių n e p a t o g u m ų (greit nuvargsta, svaigsta ir

terijos esančius taškus ir tuo pat m e t u giliai įkvėp­

s k a u d a galvą). T o k į per m a ž ą kraujo s p a u d i m ą

kite (taškai iš k a i r ė s ir iš dešinės p u s ė s spaudžia­

galima reguliuoti akupresūra. Hipotonikai gali pa­

m i v i e n u m e t u ) . P o t o d u kartus spauskite spran­

siguosti tuo, k a d per m a ž a s kraujospūdis tausoja

de, k i e k ž e m i a u k a u k o l ė s p a g r i n d o esančią įdu­

kraujotakos sistemą, jie vidutiniškai ilgiau gyve­

bą. K i t a s t a š k a s y r a p o b a m b a , kurį reikia nestip­

na ir, kitaip nei h i p e r t o n i k a m s , j i e m s negresia in­

riai spausti abiejų r a n k ų pirštais. Galiausiai

farktas. Atsigulus kraujas geriau pasiskirsto or­

spauskite riešo išorėje esantį tašką ir 5 kartus stip­

g a n i z m e ir visi negalavimai praeina, o ryte jie vėl

riai s p a u s d a m i b r a u k i t e p e r didžiojo piršto galą.

sustiprėja. T o d ė l akupresūros seansą r e k o m e n ­

Paskutinieji taškai, kuriuos galite spausti, y r a nu­

d u o j a m a pradėti dar lovoje.

garoje - a n t m e n č i ų ir virš s ė d m e n ų ties 11-ojo š o n k a u l i o galais.

P i r m i a u s i a smarkiai paspauskite prie A d o m o o b u o l i o esančią kaklo arteriją. S m a r k i a u suakty­ vinti kraujotakos sistemą galite s p a u s d a m i tašką

Per ž e m a s k r a u j o s p ū d i s

kaklo įduboje ties kaukolės pagrindu. Pirštu brau­

J e i g u kraujo slėgis, s u k u r i u o s u s i t r a u k d a m a

kite k a u k o l ė s sagitaline linija n u o šio taško iki

širdis i š s p a u d ž i a kraują į kraujagysles, y r a m a ­

viršugalvio ir energingai m a s a ž u o k i t e galvos odą.

žesnis n e g u 100 m m / H g , tai kraujagyslėmis per­

J e i g u to n e p a k a n k a , ties m a ž o j o piršto n a g o kam­

n e š a m a nepakankamai deguonies. Dažniausiai

pu raskite s p a u d i m u i j autrų tašką, kurį kitos ran­

p e r m a ž a s k r a u j o s p ū d i s (hipotonija) y r a įgimtas.

kos nykščio n a g u stipriai spauskite ir masažuokite

134

135

Per žemas kraujospūdis

m a ž d a u g p u s ę m i n u t ė s . Spausti reikia tiek, k a d t r u p u t į s k a u d ė t u , b e t o d o s pažeisti n e g a l i m a . Š į

s k a u s m a i i r svaigimas b e i n o r a s vemti. P y k i n i m ą

širdies m e r i d i a n o t a š k ą g a l i m a m a s a ž u o t i b e t ka­

sukelia n u o d a i , p e r m a ž a s kraujo kiekis smege­

da, v o s pajusite s i l p n u m ą ir galvos svaigimą. Pa­

n y s e , n e v ė d i n t a patalpa, ritmiškas m a š i n o s „ban­

galbinis taškas, kurį galima smarkiai spausti

g a v i m a s " kelionėse arba psichologiniai faktoriai,

n y k š č i u , y r a krūtinėje ties p a ž a s t i m i . Pagrindi­

pvz., pasibjaurėjimas. Ilgai trunkantis pykinimas

n i u s taškus spauskite mažiausiai 3 kartus per die­

gali b ū t i l ė t i n i u apsinuodijimu, mažakraujystės,

ną, p a g a l b i n į t a š k ą ties n a g o k a m p u - kai tik rei­

s m e g e n ų l i g u ar infekcijų p o ž y m i s , todėl nedels­

kia.

d a m i pasitikrinkite sveikatą. T r u m p a l a i k į p y k i n i m ą galite greitai sustab­ Pykinimas (šleikštulys)

dyti s p a u s d a m i nurodytus taškus. Pirmiausia

Pykinimu vadinamas nemalonus jausmas

r o d o m a i s i a i s p i r š t a i s s p a u s k i t e kaktą v i r š an­

s k r a n d ž i o srityje, k u r į d a ž n i a u s i a i l y d i g a l v o s

t a k i ų v i d u r i o , po to - į d u b ą s p r a n d o viduryje

137

136

t i e s k a u k o l ė s p a g r i n d u . Šį tašką s p a u s k i t e stip­

d e g i m o , dėl ilgalaikio dulkių, d ū m ų ar c h e m i n i ų

riai ir d a u g kartu- P a p i l d o m i taškai, kuriuos spau­

medžiagų poveikio.

d ž i a n t i r m a s a ž u o j a n t m a ž ė j a p y k i n i m a s , y r a ties

D a ž n i a u s i a i n e p a k a n k a spausti taškus, gydan­

p a ž a s t i m i s , k r ū t i n ė s ląstos apačioje virš b a m b o s ,

čius ryklės uždegimą, nes labai dažnai reikia gy­

žasto viduryje ir dilbio š o n e .

dyti ir n o s i e s ar šalutinių e r t m i ų gleivinės pavir­ šinį uždegimą. Be to, reikia drėkinti pernelyg sau­

Ryklės uždegimas Ū m u ryklės u ž d e g i m ą dažniausiai sukelia in­ fekcinės n o s i e s ir k a k l o ligos. B ū d i n g i a u s i užde­ g i m o s i m p t o m a i : peršėjimas, d e g i n i m a s , sausu­ m a s gerklėje, s k a u s m a s ryjant ir padidėjęs sek­ r e t o i š s k y r i m a s . R y k l ė s gleivinė parausta, ją gali išberti p ū l i n g i s p u o g a i . Lėtinis ryklės u ž d e g i m a s atsiranda dėl lėtinio n o s i e s ir šalutiniu e r t m i ų už-

są p a t a l p o s orą, o rūkantieji turi laikinai atsisa­ kyti savo žalingo įpročio. R o d o m u o j u pirštu spauskite už ausies esančią spenelio ataugėlę ir sprando įdubą ties k a u k o l ė s p a g r i n d u . P o t o spauskite nugaroje p e č i ų taškus, taškus prie 8-ojo stuburo slankstelio, šoninius vir­ šutinio ir v i d u r i n i o dilbio trečdalio taškus ir ma­ s a ž u o k i t e riešo sąnarį. P a p i l d o m a i v i e n u r a n k o s pirštu spauskite kaklo arteriją, o kitu - tašką virš j o s a p a t i n i a m e žandikaulyje. Sloga Slogą sukelia virusinė infekcija, o skersvėjis ir p e r š a l i m a s tik paspartina ligos eigą. P i r m i a u s i a n o s į p r a d e d a kutenti ir šiek tiek deginti, po to at­ s i r a n d a č i a u d u l y s , nosis prisipildo v a n d e n i n g o sekreto, ištinsta nosies gleivinė ir pasunkėja kvė­ p a v i m a s pro nosį. S l o g a y r a n e p a v o j i n g a , t a č i a u labai t r u k d a n t i liga, b e t o , gali k i e k pakilti k ū n o t e m p e r a t ū r a , krėsti drebulys ir skaudėti galvą. Dažniausiai slo­

Ryklės uždegimas

ga be komplikacijų, gydymo ir vaistų praeina

138

139

s a v a i m e p e r 7 ar 10 dienų. Sloga (rhinitis) u ž e i n a

r o d o m o j o piršto. V i s u o m e t pradėkite n u o kairės

sergant gripu ar kitomis infekcinėmis ligomis, taip

rankos. Be to, galite smarkiai spausdami pirštu ma­

p a t s e r g a n t kaklo, ryklės ir p a p i l d o m ų e r t m i ų už­

sažuoti krūtinkaulį 4-ojo šonkaulio aukštyje.

degimais. A k u p r e s ū r a gali n e t i k p a d ė t i ū m a u s priepuo­ lio atveju, bet ir laiku ją taikant neleidžia prasidėti

Skrandžio gleivinės uždegimas N u o l a t i n i s p e r s i v a l g y m a s , p e r d i d e l i s skys­

gleivinės u ž d e g i m u i . Pirštų galus uždėkite ant an­

č i ų k i e k i s , k e n k s m i n g o s m e d ž i a g o s , aštrūs prie­

t a k i ų ir m a s a ž u o k i t e j u o s b r a u k d a m i pirštus į vei­

s k o n i a i , p e r k a r š t a s a r p e r š a l t a s m a i s t a s , in­

do vidurį. Po to s p a u s k i t e t a š k u s prie n o s i e s šner­

fekcijos, j a u d i n i m a s i s , pyktis, n e r v i n g u m a s , rū­

vių ir rodomuoju pirštu bei nykščiu masažuokite

k y m a s i r a l k o h o l i s s u k e l i a ū m ų gastritą.

n o s i e s šaknį.

Gastrito simptomai: sunkumas skrandyje,

Jei to nepakanka, spauskite tašką įduboje, esantį

m ė š l u n g i š k i s k r a n d ž i o s u s i t r a u k i m a i , išsipū­

p e r du pirštus n u o o d o s raukšlės tarp nykščio ir

tęs skrandis, persivalgymo jausmas, liežuvis su apnašomis, kartais v ė m i m a s . Jei ši liga iš pat p r a d ž i ų n e b u s r i m t a i g y d o m a , j i g a l i v i r s t i lė­ tiniu gastritu, sukeliančiu skrandžio opas ar n e t vėžį. Kelias dienas gerkite vien arbatą ir ū m u s glei­ v i n ė s u ž d e g i m a s praeis. G y d y m ą galite pagerinti t a i k y d a m i akupresūra. Pirmiausia stipriai spaus­ kite po k r ū t i n k a u l i u esančią skrandžio įdubą, po to per d e l n o plotį ž e m i a u (prie b a m b o s ) esantį taš­ ką. T u o m e t spauskite kairėje ir dešinėje kirkšny­ se esančius taškus, taškus po kelio m e n i s k a i s , vi­ dinėje p ė d o s dalyje prie k u l n ų ir už didžiojo kojos piršto n a g o . J e i po dviejų dienų nejaučiate aki­ v a i z d a u s pagerėjimo, n e d e l s d a m i pasitikrinkite

Sloga

sveikatą.

140

141

nų traukuliai ir sustingimas, n e p a k a n k a m a krauj o t a k a r a n k o s e , r a n k ų ir pirštų nervinių šaknelių dirginimas ir spaudimas ar n e t paralyžius. Be stu­ b u r o r e u m a t o , k a k l o s k a u s m u s gali sukelti skers­ vėjis ar n e t a i s y k l i n g a k ū n o laikysena. Kai kaklas sustingsta ir nebegalite jo pasukti, ant kaklo susiraskite skausmingiausią tašką. Nesmar­ kiai spauskite šį tašką daug kartų, kol skausmas akivaizdžiai sumažės. Papildomi taškai yra pečių priekyje virš kaulo, alkūnės linkyje ir per 5 cm že­ m i a u n u o jo išorinėje dilbio pusėje. Jei spaudžiamus taškus skauda, vadinasi, gydymas naudingas.

Skrandžio gleivinės uždegimas

J e i g u k a m u o j a kaklo r a u m e n ų m ė š l u n g i s , ro­ d o m a i s i a i s ir didžiaisiais pirštais spauskite p e č i ų Sprando skausmai ir sustingimas R e u m a t i n ė s k a k l o s t u b u r o dalies ligos, smege­ n ų žievės u ž d e g i m a s , s m e g e n ų augliai i r stabligė sukelia stiprius k a k l o s k a u s m u s , k a k l o r a u m e n y s m ė š l u n g i š k a i į s i t e m p i a ir t a m p a y p a č jautrūs ly­ tėjimui. J e i g u įtariate b e n t v i e n ą iš šių ligų ar kaklo s k a u s m a i t r u n k a ilgai, n e d e l s d a m i kreipkitės į gy­ dytoj ą. A k u p r e s ū r ą p i r m i a u s i a reikia taikyti prasidė­ jus reumatiniams

ar panašiems

skausmams

s p r a n d o arba p e č i ų srityje. Kiti b ū d i n g i p o ž y m i a i : į r a n k ą ar delną perėjęs s k a u s m a s , kaklo raume-

Sprando skausmai ir sustingimas

143

142

r a u m e n i s . P o t o s p a u s k i t e d u t a š k u s s p r a n d o vi­ duryje visai prie p a t stuburo, tašką prie didžiojo kojos piršto pagrindo, su k u m š č i u p a d a u ž y k i t e per p a d o vidurį. J e i t o n e p a k a n k a , kitos r a n k o s n y k š č i u spaus­ kite labai j a u t r ų tašką prie mažojo piršto n a g o pra­ džios ir tašką virš alkūnės sąnario. T a i p p a t veiks­ m i n g a spausti k a k l o p a g r i n d o t a š k u s ties pečiais. P a p i l d o m a i galite masažuoti taškus tarp raktikau­ lio ir žasto bei tašką išorėje ties dilbio viduriu. Šienligė Š i e n l i g ė - tai p a d i d i n t a s j a u t r u m a s (alergija) m e d ž i ų , g ė l i ų ir žolių ž i e d a d u l k ė m s ar jų kvapio­ s i o m s m e d ž i a g o m s . Ši rimta ir s u n k i liga dažniau­ siai p r a s i d e d a prieš b r e n d i m o laikotarpį, n u o ant­ rojo iki penktojo g y v e n i m o d e š i m t m e č i o b ū n a stip­ riausia, o po to baigiasi. Alergija p r a s i d e d a stip­ r i u čiauduliu, p a d i d ė j a sekreto išskyrimas, užsi­ k e m š a nosis, įskausta galvą, kartais p a k y l a tem­ peratūra, d e g i n a akis ir s m a r k i a i t e k a ašaros. Iš šienligės gali išsivystyti kita alerginė liga - bron­ c h i n ė a s t m a . S a u g i a u s i a s b ū d a s i š v e n g t i ligos n e b ū t i ten, k u r y r a alergenų, t a č i a u tai b e v e i k n e į m a n o m a . L a i k u s u m a ž i n t a s j a u t r u m a s labai p a l e n g v i n a ligos s i m p t o m u s . K a r t a i s g a l i m a chi­ r u r g i n i u b ū d u ištiesinti n o s i e s pertvarą. Ū m i o s šienligės atveju skiriami k o r t i z o n o g r u p ė s ir anti-

h i s t a m i n i n i a i vaistai, kurie ilgiau vartojant gali kelti didelį pavojų sveikatai. Geriausia, jeigu a k u p r e s ū r o s p r a t i m u s p r a d ė t u m ė t e ir reguliariai d a r y t u m ė t e j a u n u o vasario m ė n e s i o . B e abejo, a k u p r e s ū r a p r a d e d a i r užėjus ū m i a m šienligės priepuoliui. P i r m i a u s i a p e n k i s kartus p e r dieną n y k š č i u ir r o d o m u o j u pirštu stipriai spauskite n o s i e s šner­ ves. Po to švelniai spauskite taškus tarp n o s i e s ir viršutinės l ū p o s b e i truputį atsikišusį kaulą prie ausies iki jį p r a d ė s šiek tiek skaudėti. J e i g u akių u ž d e g i m a s vis tiek nepraeina, vie­ n u m e t u spauskite taškus prie išorinių antakių galų, po to - n e s m a r k i a i prie vidinių galų. Papil­ d o m a i n y k š č i a i s m a s a ž u o k i t e smilkinius ir kaklą po smakru.

145

144

Širdies negalavimai Širdies n e g a l a v i m a i a t s i r a n d a dėl širdies y d o s , širdies r a u m e n s u ž d e g i m o , širdies v a i n i k i n i u kraujagyslių l i g ų ar susilpnėjusios širdies veik­ los. T o k i a s ligas v i s u o m e t turi gydyti specialistas. A k u p r e s ū r a gali p a š a l i n t i f u n k c i n i u s š i r d i e s n e g a l a v i m u s , p v z . , širdies r i t m o s u t r i k i m u s , ta­ chikardiją ir s u n k u m u s širdies plote (širdies s p a u d i m a s ) , k u r i e d a ž n i a u s i a i susiję s u d u s u l i u , rankų drebėjimu, smarkiu prakaitavimu ir v i r š k i n i m o s u t r i k i m a i s . Š i e m s s u t r i k i m a m s skir­ k i t e t i n k a m ą d ė m e s į , n e s ilgalaikiai f u n k c i n i a i

Širdies negalavimai

širdies v e i k l o s s u t r i k i m a i gali virsti o r g a n i n ė m i s širdies l i g o m i s . J i e a t s i r a n d a dėl streso, nervin­

kite n u o apačios ir m a s a ž u o d a m i kiekvieną tašką

g u m o , konfliktų, n e u r o t i š k ų n u o t a i k ų , n i k o t i n o ,

kilkite iki p e č i ų linijos.

g e l e ž i e s i r v i t a m i n ų t r ū k u m ų , h o r m o n i n i ų sutri­ k i m ų lytinio b r e n d i m o m e t u ar klimakteriniu periodu. T a š k u s m a s a ž u o k i t e , j e i į m a n o m a , reguliariai 6 k a r t u s p e r dieną, t a č i a u prieš tai ištirkite orga­ n i n e s ligos priežastis ir j a s pašalinkite. Pirmiau­ sia n y k š č i u n e s m a r k i a i s p a u s k i t e s k r a n d ž i o įdu­ b ą p o k r ū t i n k a u l i u . P o t o spauskite vidinėje kai­ r ė s r a n k o s pusėje e s a m u s taškus: p r a d ė k i t e n u o a l k ū n ė s ir kilkite p a ž a s t i e s link s p a u s d a m i kiek­ v i e n ą reflektorinės z o n o s tašką. P a p i l d o m a i galite m a s a ž u o t i p o m e n t i k a u l i a i s e s a m u s t a š k u s arba t a š k u s šalia s t u b u r o . Pradė-

Šlapimo pūslės uždegimas Šlapimo pūslės uždegimas nėra jau toks papras­ tas dalykas, k o k s gali pasirodyti iš p i r m o žvilgs­ nio. T i k aktyvus ir ilgalaikis g y d y m a s - mažiau­ siai 3 m ė n e s i u s - neleis ū m i a i ligai pereiti į lėtinę, galinčią rimtai pakenkti šlapimtakiams, inkstų gel­ delei ir inkstų audiniui. Šios ligos simptomai yra skausmas šlapinantis ir sustiprėjęs skausmas prieš ištuštėjant pūslei, padažnėjęs šlapinimasis, degi­ nantis skausmas šlapimtakiuose, šlapinimasis į lo­ vą. Bendrieji požymiai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, liežuvis su apnašomis.

146

147

N y k š č i u spauskite kirkšnį ir m a s a ž u o k i t e taš­ kus a n t gaktikaulio. Po to didžiuoju pirštu spaus­ kite ties p a k i n k l i u esantį tašką, taip pat šoninę kulkšnį ir tašką virš mažojo kojos piršto ant penk­ tojo padikaulio. Terapijos rezultatai b u s geresni, jei nevalgysi­ te r ū g š t a u s m a i s t o , acto, r ū g š č i ų vaisių (apelsi­ nų, c i t r i n ų ir p a n . ) , p r i e s k o n i ų (pipirų, garstyčių, s v o g ū n ų ir kitų), negersite alaus, baltojo v y n o ir k i t ų a l k o h o l i n i u gėrimų, kavos ir stiprios j u o d o s arbatos. G e r k i t e p a k a n k a m a i skysčių, b e t n e p e r d a u g - apie 1 litrą kasdien. Šlapinimasis į lovą Šlapimo pūslės uždegimas

N e v a l i n g a s šlapinimasis, dažniausiai mergai­ t ė m s , atsiranda dėl šlapimtakių ar stuburo defek­

Š l a p i m o pūslės u ž d e g i m o sukėlėjai labai atspa­

tų arba dėl šlapimo pūslės uždegimo. Naktinis šla­

rūs, o šaltos p ė d o s ir skersvėjis tik skatina ligos

p i n i m a s i s į lovą gali atsirasti ir dėl p s i c h o l o g i n i ų

vystymąsi.

p r o b l e m ų ar n e t i n k a m o auklėjimo, pvz., dėl per

Žolelių arbatas galima naudoti, jei neprieštarauja gydytojas ir tik lengvos ligos atveju. Dažniau­

m a ž a i s k i r i a m o d ė m e s i o ar dėl n e p a g r į s t ų baus­ mių.

siai skiriamos augalinių m e d ž i a g ų koncentrato tab­

J e i g u trejų m a t ų vaikas vis dar šlapinasi į lo­

letės arba stiprios dezinfekuojančios medžiagos, ku­

vą, b ū t i n a kreiptis į gydytoją ir ištirti jo sveikatą.

rios nukeliauja iki š l a p i m o pūslės ir t e n p r a d e d a

N e r a d u s j o k i ų organinių priežasčių tikrosios prie­

veikti. Akupresūra pirmiausia skirta n e m a l o n i e m s

žastys y r a p s i c h o l o g i n i o p o b ū d ž i o , kurias b e v e i k

s i m p t o m a m s slopinti ir g y d y m o procesui paspar­

v i s a d a g a l i m a išgydyti psichoterapija ir konsul­

tinti; išgydyti šlapimo pūslės u ž d e g i m ą akupresū­

tuojant tėvus v a i k ų auklėjimo klausimais. Psicho­

ra g a l i m a tik ankstyvojoje ligos stadijoje.

loginių priežasčių akupunktūra nepašalins, tačiau

148

149

tvarka: ties kelio sąnariu, ties šlaunies viduriu, gaktikauliu ir galiausiai ties šonine kulldinimi. S e n a t v i n i o š l a p i m o n e l a i k y m o atveju b ū t i n a n u o l a t k o n s u l t u o t i s su gydytoju. S p a u d ž i a m i taš­ k a i y r a p e r pirštą virš b a m b o s , kirkšnyje, vidinė­ je kelio sąnario pusėje, p e r tris pirštus ž e m i a u ke­ lio m e n i s k o ir k i e k ž e m i a u pakinklio. Tarpslanksteliniai diskai Šie diskai y r a t a r p s t u b u r o s l a n k s t e l i ų ir at­ lieka a m o r t i z a t o r i a u s v a i d m e n į . J i e s u d a r y t i iš išorinio fibrozinio žiedo ir vidinio želatininio (koloidinio) branduolio. Organizmui senstant Šlapinimasis į lovą

tarpslanksteliniai diskai t a m p a ne tokie elastin­ gi, y p a č d u paskutiniai j u o s m e n s diskai, kurie

gali sustabdyti š l a p i n i m ą s i į lovą, kol b u s paskir­

smarkiai apkrauti. Pažeistų tarpslankstelinių dis­

ta psichoterapija. K i t a vertus, prieš v y s t y m o s i de­

k ų s i m p t o m a i y r a nuolatiniai n u g a r o s skausmai,

fektus ar kitokius organinius p a k e n k i m u s akupre-

diegliai ar n e t atskirų k ū n o dalių paralyžius. Šie

sūra y r a bejėgė: ji gali laikinai sustabdyti šlapini­

s k a u s m a i atsiranda t u o m e t , kai sutrūksta fibro-

mąsi, atsiradusį dėl p ū s l ė s u ž d e g i m o . T a m gali­

zinis ž i e d a s ir želatininis (koloidinis) b r a n d u o l y s

m a s p a u s t i taškus, aprašytus š l a p i m o p ū s l ė s už­

p r a d e d a spausti nervines šakneles. T o k i u atveju

d e g i m o skyrelyje.

reikia k u o skubiau daryti operaciją, nes vėliau pa­

Prieš miegą taškai spaudžiami paeiliui tris kar­

ralyžiaus b u s n e į m a n o m a išvengti.

tus su t r u m p o m i s pauzėmis. Pirmiausia spauskite

T r ū k ę s tarpslankstelinis diskas nesuauga ir gy­

tašką virš m a ž o j o piršto ant penktojo delnakaulio ir

d y m a s arba operacija tik sustabdo ligos vystymą­

virš mažojo kojos piršto ant penktojo padikaulio. Taš­

si ir s u m a ž i n a s k a u s m u s . A k u p u n k t ū r a n e g a l i

kai spaudžiami ant abiejų rankų ir kojų. Po to spaus­

i š g y d y t i p a ž e i s t o disko, t a č i a u j i gerai m a ž i n a

kite paveikslėlyje pavaizduotus taškus tokia eilės

s k a u s m ą ir galima atsisakyti kai kurių skausmą

150

151

tokite t o k i u s p a s p a u d i m u s kas 30 m i n u č i ų tol, kol s k a u s m a s g e r o k a i sumažėjo. D a r spauskite tašką p e r tris pirštus ž e m i a u krūtinkaulio arba taškus a p l i n k b a m b ą ir ties kirkšnimi. J e i g u šis gydy­ m a s n e p a d e d a , m ė g i n k i t e spausti taškus, m i n ė ­ t u s n u g a r o s ir kryžkaulio s k a u s m ų skyreliuose. K a k l o ir krūtinės tarpslanksteliniai diskai pa­ k e n k i a m i reti i r g y d o m i tuo pačiu b ū d u . Traukuliai Visi ar kai kurie m ė š l u n g i š k a i įsitempę rau­ m e n y s d a ž n i a u s i a i atspindi v i d i n ę ž m o g a u s bū­ seną ir r o d o , k a d ž m o g u s y r a labai neurotiškas, Tarpslanksteliniai diskai

a p i m t a s streso ar nervingas. Fizinės priežastys, s u k e l i a n č i o s traukulius, yra m a g n i o ir kalcio trū­ k u m a s , p r e s k y d i n i ų liaukų p a k e n k i m a s , vitami­

m a l š i n a n č i ų vaistų. Be a k u p u n k t ū r o s , g a l i m a gy­

n ų t r ū k u m a s i r p a n . Beje, kartais priežastys esti

dyti v o n i o m i s , m a s a ž a i s , g y d o m ą j a g i m n a s t i k a ,

n e a i š k i o s . T r a u k u l i u s taip p a t gali sukelti daž­

d ė v ė t i specialius k o r s e t u s .

n a s k v ė p a v i m a s , susijaudinimas a r b a i m ė . M ė š ­

B e t k o k į p a ž e i s t u t a r p s l a n k s t e l i n i ų d i s k ų gy­

l u n g i s r a u m e n į gali sutraukti dėl ilgalaikės ne­

d y m ą turi skirti specialistas. K u o a n k s č i a u į jį

p a t o g i o s k ū n o padėties, r a u m e n ų p e r t e m p i m o a r

kreipsitės, tuo lengviau b u s pašalinti ar suma­

p e r š a l i m o . Be abejo, stiprių, į epilepsiją p a n a š i ų

žinti p a k e n k i m ų padarinius. Nesitenkinkite

t r a u k u l i ų priežastis turi išsiaiškinti specialistas.

s k a u s m o n u m a l š i n t i tik a k u p r e s ū r a , n e s b e spe­

S u t r i k u s į elektrolitų balansą taip p a t turi atsta­

c i a l a u s g y d y m o liga p r o g r e s u o s . L i e s d a m i stu­

tyti gydytojas, n e s m a g n i o ir kalcio t r ū k u m a s ga­

b u r ą r a s k i t e s k a u s m i n g i a u s i ą vietą. R o d o m u o j u

li p a k e n k t i širdies r a u m e n i u i .

p i r š t u t a i p p a s p a u s k i t e t a r p d v i e j ų slankstelių, k a d p a j u s t u m ė t e aštrų, p j a u n a m ą skausmą. Kar-

K i t u s n e s t i p r i u s r a u m e n ų t r a u k u l i u s gali­ ma

greitai ir efektyviai pašalinti akupresūra.

153

152

P i r m i a u s i a s p a u s k i t e p a k a u š i o įdubą ties k a u k o ­

Staigus b l a u z d o s mėšlungis greitai praeina tai­

lės p a g r i n d u ir darykite s u k a m u o s i u s j u d e s i u s . Po

k a n t akupresūrą. Paeiliui spauskite abiejų šlau­

to raskite s k a u s m i n g u s taškus į kairę ir į dešinę

nų užpakalinės dalies taškus iš viršaus ž e m y n n u o

n u o šios į d u b o s i r stipriai spauskite j u o s . Galiau­

s ė d m e n ų iki pakinklių. Po to m a s a ž u o k i t e blauz­

siai p a l e n k i t e galvą ž e m y n ir glostykite pakaušį,

dos šoninę dalį n u o kelio sąnario iki šoninės kulkš­

s p r a n d ą ir p e č i u s iš v i r š a u s ž e m y n .

n i e s . B a i g d a m i ištieskite koją ar spauskite padi-

D ė l p e r t e m p i m o i r atšalimo m ė š l u n g i s d a ž n a i

kaulio vidurį.

s u t r a u k i a b l a u z d o s r a u m e n į , o tai labai pavojin­ ga plaukiojant. Blauzdos mėšlungis padažnėja

Ūžesiai ausyse

t r ū k s t a n t m a g n i o i r k a l c i o . B e to, b l a u z d o s rau­

Ausų ūžesiais vadinami bet kokie pašaliniai

m e n i s s u t r a u k i a dėl aukštos k ū n o t e m p e r a t ū r o s ,

ausyje atsiradę garsai. Jų priežastis - a u s ų li­

n e r v i n i u n e g a l a v i m u a r kraujotakos s u t r i k i m u .

gos, kraujotakos sutrikimai ar apsinuodijimas.

J e i b l a u z d ą d a ž n a i sutraukia m ė š l u n g i s , b ū t i n a i

D a ž n a i pasikartojančius ūžesius ar s p e n g i m ą rei­

išsiaiškinkite priežastis.

k i a ilgai n e l a u k i a n t ištirti. K a i p ir kitais atvejais, akupresūrą p a n a i k i n a tik ūžesį, b e t pačios ausies n e g y d o ir tikrųjų ligos priežasčių n e p a š a l i n a .

155

154

P i r m i a u s i a r o d o m u o j u p i r š t u ir n y k š č i u trinki­

m o obuolio i r sukamaisiais judesiais masažuoki­

te ausies g e l d e l ė s kraštą iš viršaus ž e m y n ir vėl

te kaklą iš viršaus ž e m y n . Po to spauskite išsiki­

a u k š t y n . P o t o s p a u s k i t e priekinėje ausies k r e m ­

šusius raktikaulio taškus.

zlėje esančius taškus, pradėdami nuo apatinio, esan­

Šiuos gydomuosius pratimus darykite daug kar­

čio ausies spenelyje. J e i to n e p a k a n k a , s p a u s k i t e

tų su t r u m p o m i s pertraukėlėmis. P a p i l d o m a i ga­

v i d i n i u s a n t a k i ų galus ir m i n k š t u o s i u s a u d i n i u s

lite spausti vidinius alkūnės taškus ir keturis kar­

t a r p n o s i e s k a u l o ir viršutinės l ū p o s .

tus po 7 sekundes įdubą ties skrandžiu. Veido neuralgija

Užkimimas G e r k l ų gleivinės u ž d e g i m o s i m p t o m a i y r a nu­

5-asis ir storiausias trišakis nervas (trigeminus)

slopintas, šiurkštus ar visiškai p r a p u o l ę s balsas.

įjautrina sritį aplink akis, viršutinį ir apatinį žan­

Ž m o g u s u ž k i m ę s gali b ū t i ir dėl ryklės ligų, larin-

dikaulius.

gito (balso s t y g ų u ž d e g i m o ) , gerklės auglio, n e r v o p a k e n k i m o a r vietinio paralyžiaus.

Trišakio nervo neuralgija ( s k a u s m a s dėl nervo p a k e n k i m o ) dažniausia vienoje v e i d o pusėje ir ke­

N e p a s i t a r u s su gydytoju akupresūrą g a l i m tai­

lia didelius s k a u s m u s . T a i pjaunantis ar į elek­

kyti tik tada, kai u ž k i m i m a s atsirado dėl g e r k l ų

tros srovės p o v e i k į p a n a š u s skausmas, dėl kurio

uždegimo ar peršalimo.

p a r a u s t a oda, j u n t a m a s karštis, teka ašaros ar

P i r m i a u s i a spauskite skydliaukę a b i p u s A d o -

stipriai prakaituojama. Dažniausia skausmų priežas­ tis - nervo viršutinio žandikaulio šakos pakenkimas. Šiais skausmais beveik visuomet skundžiasi vy­ r e s n i kaip 50 m e t ų vyrai, o jo priežastys n ė r a pa­ k a n k a m a i aiškios. Nervą pakenkti gali ir medžia­ gų apykaitos ar kraujotakos

sutrikimai, infekci­

j o s ir prie n e r v o esantis t u m o r a s (auglys). Skaus­ m a i atsiranda kalbant, kramtant, liečiant veidą ar veikiant šalčiui. Neuralgij ą visuomet turi gydy­ ti specialistas, n e s tik jis gali nustatyti tikrąsias j o s priežastis.

157

156

na greitai pašalinti n u o d u s ,

infekciją ar kitas

k e n k s m i n g a s m e d ž i a g a s . Ž m o g u s v e m i a ir dėl ki­ t ų priežasčių: s m e g e n ų sutrenkimo, apsinuodiji­ mo m e d ž i a g ų apykaitos produktais, aklosios žar­ n o s u ž d e g i m o , tulžies p ū s l ė s i r i n k s t ų k o l i k o s ( s k a u s m o priepuolio), skrandžio opų, žarnų nepra­ e i n a m u m o , kartais dėl mėšlungiško kosulio. Be to, m o t e r y s dažnai v e m i a nėštumo metu. V ė m i m ą ga­ li sukelti ilga kelionė ar emocinis išgyvenimas, pvz., pasibjaurėjimas ar pasišlykštėjimas.

Veido neuralgija

D a ž n a i v ė m i m a s yra rimtas pavojaus signalas, nes, k a i p ir v i d u r i a v i m o atveju, n e t e n k a m a d a u g

K l a s i k i n ė terapija n e v i s u o m e t v e i k s m i n g a i r

skysčių ir sutrinka elektrolitų balansas. Tokiais

prieš a p s i s p r ę s d a m i daryti operaciją i š m ė g i n k i t e

atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Akupresūrą ga­

akupresūrą.

li tik paveikti vėmimą, pvz., sustabdyti, tačiau tai

P i r m i a u s i a r o d o m u o j u pirštu i r n y k š č i u p e n k i s kartus smarkiai suspauskite sukietėjusi ausies vo­ lelį. Po to p a d a u ž y k i t e vidinius antakių galus prie nosies šaknies. Pagalbiniai taškai yra kaktos kam­ p u o s e prie plaukų. N o r s priepuolis užėjo vienoje pusėje, m a s a ž u o k i t e abi v e i d o puses, k a d priepuo­ lis n e p r a s i d ė t u ir kitoje v e i d o pusėje. Vėmimas T a r p i n ė s e s m e g e n y s e esantis v ė m i m o c e n t r a s sukelia mėšlungišką skrandžio tuštinimą per s t e m p l ę , t. y. v ė m i m ą . S ą m o n i n g a i v ė m i m a s su­ k e l i a m a s tik tais atvejais, kai iš o r g a n i z m o būti-

laikina p r i e m o n ė .

158

159

P i r m i a u s i a kitos r a n k o s n y k š č i u spauskite rie­ šo tašką, kaip p a r o d y t a paveikslėlyje. Po to spauskite tašką išorinėje dilbio pusėje ties alkūne. P a g a l b i n i s t a š k a s yra ant b l a u z d i k a u l i o p o kelio m e n i s k u .

vaistų. T o k į staigų vidurių užkietėjimą galima ne­ sunkiai p a g y d y t i p a s u k o m i s , linų s ė m e n i m i s ir m a s a ž u o j a n t n u r o d y t u s taškus. Jei, be v i d u r i a v i m o , pakyla ir t e m p e r a t ū r a ar­ ba u ž e i n a n u o v a r g i s , b ū t i n a i kreipkitės į gydyto­

Šie visiškai nepavojingi akupresūros pratimai

ją. Viduriavimą, kuris laikantis dietos ir taikant

y p a č r e k o m e n d u o j a m i nėščiosioms. S u n k v e ž i m i ų

a k u p r e s ū r a t r u n k a ilgiau kaip 2 dienas, reikia

vairuotojai, linkę v e m t i ilgos kelionės metu, dėl su-

r i m t a i gydyti, n e s sumažėjęs skysčių ir elektroli­

lėtėjusios reakcijos negali naudoti įprastų tablečių.

tų kiekis o r g a n i z m e gali sukelti n e t mirtį. J e i vi­

T o k i u atveju akupresūra yra viena paprasčiausių

duriuojant staiga užeina traukuliai, būtina nedel­

ir veiksmingiausių p r i e m o n i ų v ė m i m u i slopinti.

siant gultis į ligoninę, n e s tai labai pavojinga gy­ vybei.

Viduriavimas

Atminkite, k a d neišgydytas viduriavimas gali

D a ž n a i ir s k a u s m i n g a i tuštinamasi dėl apsinuo­

pereiti į lėtinį žarnyno uždegimą, kuris sukelia ne­

dijimo, infekcijų, ž a r n y n o u ž d e g i m o , k a s o s veik­

p a g y d o m u s n e g a l a v i m u s ar sveikatos sutrikimus.

los sutrikimų, n e p a k a n k a m o s k r a n d ž i o rūgštin­ g u m o , f e r m e n t ų ir t u l ž i e s pūslės sekreto išskyri­ m o , n e r v i n i o a r alerginio j a u t r u m o . B e n d r a taisyklė t o k i a : prasidėjus v i d u r i a v i m u i pirmą dieną nieko nedarykite, kad iš organizmo pasišalintu visos nuodingos medžiagos. Pirmosio­ m i s d i e n o m i s n i e k o n e v a l g y k i t e ir gerkite tik ne­ saldintą arbatą. P r i e įprasto m a i s t o grįžkite pa­ l e n g v a i r p r a d ė k i t e n u o l e n g v a i v i r š k i n a m o mais­ to, pvz., avižinės k o š ė s , po to galite valgyti ir m ė ­ są - žuvį, p a u k š t i e n ą ir 1.1. V a l g y k i t e m a ž o m i s porcijomis. J e i g u užkietėjo viduriai, j o k i u b ū d u nenaudokite laisvinamųjų

Viduriavimas

160

161

D a ž n i a u s i a i p a k a n k a antrą d i e n ą p o viduriavi­

s i t u š t i n u s d a r n e g a l i m a k a l b ė t i apie v i d u r i u už­

m o p r a d ž i o s pradėti daryti a k u p r e s ū r o s p r a t i m u s

kietėjimą. Daugiadienis vidurių užkietėjimas

ir laikytis d i e t o s . S p a u s k i t e ant kelties prie an­

(kelionėje ar keičiant maisto racioną) baigiasi

t r o ir t r e č i o k o j o s p i r š t o e s a n t į t a š k ą ir t a š k ą vi­

p r a d ė j u s v a l g y t i d a u g b a l a s t o turintį maistą. Lė­

dinėje p a d i k a u l i o p u s ė j e . P o t o m a s a ž u o k i t e apa­

t i n i s v i d u r i ų u ž k i e t ė j i m a s s u k e l i a r i m t u s svei­

t i n į r o d o m o j o p i r š t o s ą n a r į i r v i d i n ę r i e š o dalį

k a t o s s u t r i k i m u s : d i n g s t a apetitas, a p i m a n u o ­

t i e s n y k š č i u . P a p i l d o m a i r o d o m u o j u p i r š t u gali­

v a r g i s ir g a l v o s s k a u s m a i , kartais a p n u o d i j a m a s

te m a s a ž u o t i šalia b a m b o s ir įstrižai virš j o s esan­

ž a r n y n a s . T o k i u atveju b ū t i n a i k r e i p k i t ė s į gy­

čius taškus.

dytoją. P a g r i n d i n ė r e g u l i a r a u s t u š t i n i m o s i sąlyga Vidurių užkietėjimas

tuštintis tada, kai pajuntate norą. Antraip dėl t a m

Viduriai užkietėja sutrikus storosios žarnos

tikrų priežasčių laiku nesituštindami sudarote pa­

funkcijoms, todėl visos išmatos sulaikomos bei

lankias sąlygas viduriams užkietėti. Jei galite, tuš-

sutankinamos. M ū s ų maistas labai susmulkin­

tinkitės n u s t a t y t u laiku ir taip „dresuokite" savo

t a s i r t u r i m a ž a i b a l a s t o , t o d ė l k e l e t ą d i e n u ne-

žarnyną. N u o l a t i n i s laisvinamųjų vaistų vartoji­ m a s labai k e n k i a žarnynui, b l o g i n a savijautą, py­ k i n a ir gali pabloginti sveikatos būklę, n e t sutrik­ dyti k e p e n ų funkcijas. A k u p r e s ū r a greitai ir be j o k i o šalutinio povei­ k i o p a d e d a atsikratyti vidurių užkietėjimo. Pir­ m i a u s i a r o d o m u o j u pirštu spauskite p a d o vidurį už 4-ojo kojos piršto, po to - taškus po kelio m e ­ n i s k a i s ir ties b l a u z d o s pradžia. P a p i l d o m a i galite spausti žasto vidurį, riešo są­ n a r į m a ž o j o piršto pusėje ir šiek tiek virš riešo sąnario. Be t o , galite masažuoti 3-ajį kryžkaulio

Vidurių. užkietėjimas

slankstelį ir abipus 5-ojo j u o s m e n s slankstelio.

162

Žagsėjimas Ž a g s ė j i m a s a t s i r a n d a dėl r i t m i š k o ir m ė š l u n ­ giško d i a f r a g m o s s u s i t r a u k i m o . Šio n e p a v o j i n g o , t a č i a u labai t r u k d a n č i o reiškinio priežastys daž­ n i a u s i a i y r a n e ž i n o m o s , b e t nustatyta, k a d ilgai t r u n k a n t i s žagsėjimas y r a įtrūkusios d i a f r a g m o s ar s k r a n d ž i o opos s i m p t o m a s . D a u g v a l a n d ų trun­ k a n t i s ir n e m a ž ė j a n t i s žagsėjimas s u n k i n a kvė­ p a v i m ą ir m a i s t o rijimą, labai a p k r a u n a kraujo­ t a k o s sistemą ir gali ją tiek išvarginti, k a d ž m o ­ gus miršta. Pasistenkite nenaudoti jokiu vaistu ž a g s ė j i m u i m a ž i n t i i r i š m ė g i n t i a k u p r e s ū r o s po­ veikį. P i r m i a u s i a p i r š t u galais spauskite įdubas šo­ n e p o k e l i u m e n i s k a i s (abiejose kojose i š k a r t o ) i r atlikite s u k a m u o s i u s j u d e s i u s . P a p i l d o m a i galite spausti po raktikauliais š o n e e s a n č i a s įdubas.