Jonas Biliunas BRISIAUS GALAS Ir Savickis Jurgis AD ASTRA

1. Kūrinio žanras ir tipas. 2. Pavadinimo reikšmė.

Jonas Biliūnas Psichologinė novelė Pavadinimas iš karto atskleidžia apie ką bus kalbama tekste. Pavadinimas konkretus ir iš karto vainikuojantis pabaigą.

3. Kūrinio tema. 4. Kūrinio sandara.

Senatvė, nereikalingumas. Kūrinį galima suskirstyti į keletą dalių: 1. Brisiaus senatvė. 2. Brisiaus prisiminimai. 3. Brisiaus mirtis.

5. Pasakotojas, pagrindinis veikėjas.

Pagrindinis veikėjas tai senas šuo Brisius, per kurio paveikslą pasakotojas iškelia senatvės ir nereikalingumo problemą. Pasakotojas yra stebėtojas, jis veiksmą stebi, mato veikėjų veiksmus ir išgyvenimus, bet to neanalizuoja, o palieka veiksmą vertinti pačiam skaitytojui.

6. Vaizduojamo laikmečio buitis, papročiai.

Vaizduojama troba, kiemas, spalių krūva. Vyrai į medžioklę pasiimdavo su savimi ne tik ginklus, bet ir šunis.

7. Vertybės. 8. Laikas ir erdvė.

Vertybių skalėje aukščiausią vietą užima tarpusavio ryšys, reikalingumas, meilė ir supratimas. Laikas ir erdvė vis keičiasi priklausomai nuo Brisiaus veiksmo. Vienoje vietoje Brisius senas, kitoje jis dar jaunas ir žaidžia su vaikais. Kūrinyje derinamas dabarties ir praeities laikas.

9. Kompozicija.

Siužetas nesutampa su fabula. Veiksmas pasakojamas ne nuosekliai.

10. Literatūros srovė. 11. Problemos.

Modernizmas 1. Ar senas reiškia nereikalingas? 2. Ar su amžiumi ateina ir pagarba? 3. Ar visada lengva suprasti vienas kitą?

12. Moralinis pagrindinio įvykio vertinimas.

Pagrindinis veiksmas nevertinamas. Autorius palieka veikėjui pačiam vertinti veiksmą.

Jurgis Savickis Epinis apsakymas Išvertus iš lotynų kalbos reiškia „į žvaigždes“. Pavadinimas yra metafora, kurioje galima įžvelgti ir truputį ironijos. Ja atskleidžia pagrindinio veikėjo Dalbos požiūris į gyvenimą. Vyras yra labai religingas, giliai tikintis, pavyzdingas ūkininkas. Su tokiais įsitikinimais jis tarytum turėtų sėdėti Dievo dešinėje, bet...Viskas lieka tik vidiniame veikėjo pasaulyje, o realiame gyvenime Dalba elgiasi priešingai. Žmogaus elgesio ir mąstymo konfliktas. Apsakymą galima suskirstyti į keletą dalių: 1. Dalbos pasiryžimas keisti savo gyvenimą. 2. Kelionė į bažnyčią. 3. Dalbos nelaimė. 4. Planų įvykdymas. 5. Veiksmas Dalbai grįžus namo. Pagrindinis veikėjas yra ūkininkas Dalba. Tai vienas iš ne daugelio identifikuotų Jurgio Savickio sukurtų veikėjų. Veikėjo pavardė tokia pati kaip senovinis darbo įrankis. Pavardė reiškia, kad veikėjas šaltas, grubus, nemalonus. Šį veikėją galima vadinti veikėju „kauke“. Pasakotojas yra stebėtojas. Jis ironiškai, dažnai su pašaipa žiūri į veikėjo elgesį, tačiau elgesio neanalizuoja ir nevertina, o palieka viską vertinti skaitytojui. Vaizduojama kaimo gyvenvietė, bažnyčia ir jos pastatai. Minimas paprotys eiti sekmadieniais į bažnyčią. Sekmadienis laikytas šventa diena. Taip pat minimas Komunijos priėmimas, kunigo kalėdojimas pas žmones.

Materialinės: Dalbos turtas. Dvasinės: Humaniškumas, kuris atskleidžiamas ne per žmogaus, o per šuns portretą. Kūrinio laikas apima vieną dieną-sekmadienį. Erdvė laisvai keičiama. Veiksmas vyksta Dalbos namuose, vėliau ant užšalusios upės, po to vyksmas persikelia į zakristiją ir bažnyčią. Vėliau veiksmas vėl gražinamas ant ledo, o galiausiai ir į ūkininko namus. Rėminė(uždara), turi aiškią pradžią ir pabaigą. Kūrinyje tam tikra tvarka išdėstytos scenos, epizodai. Ekspresionizmas 1. Ar už gera atlyginama geru? 2. Ar teorinis tikėjimas pakelia „į žvaigždes? 3. Ar visada reikia siekti užsibrėžto tikslo? 4. Kiek svarbi gyvybė? Pagrindinis veiksmas nevertinimas visiškai. Savickis leidžia pačiam skaitytojui nuspręsti ir įvertinti veikėjų veiksmų vertę.

Na štai vat ta lentelė...nežinau ar čia išvis kažką į temą parašiau, bet tai vis geriau nei nieko...manau....jei ką tai pasiredaguosi, juk protinga panelė esi...na ką, malonu padėti buvo... Tavo Katinėlis....,,