gudanavicius .Vaistiniai.augalai.1960.LT

LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA BOTANIKOS INSTITUTAS

St. GUDANAVICIUS

VAISTINIAI AUGALAI

\

V A L S T Y B IN Ė

PO L IT I N Ė S

IR M O K S L IN Ė S V IL N IU S -

1960

LITE RA TOR OS

LEIDY KL/

PRATARME

Nuo seniausių laikų iki XIX amžiaus pradžios augalai buvo pa­ grindinis šaltinis vaistų gamyboje. XIX amžiuje pradėjo sparčiai vystytis organinės chemijos mokslas, kuris sudarė sąlygas farmaci­ nės chemijos pramonei išsivystyti, pavyzdžiui, 1874 m. buvo susin­ tetinta salicilinė rūgštis, 1884 m. — antipirinas, 1896 m. — salolas; 1887 m. — fenacetinas ir kt. Nuo 1897 m. kas mėtai buvo išleidžia­ ma dešimtys naujų sintetinių preparatų. Nėra abejonės, kad kai kurie sintetiniai preparatai (antipiretikai) turėjo ir iki šios dienos turi didelę reikšmę medicinoje. “ '^ jn te tin ių preparatų gausumas ir jų vartojimo paprastumas (tableife^ piliulės) greitu laiku išstūmė daugumos svarbių vaistinių augalų aifeiais vartotą natūralią vaistinę žaliavą. Po pirmojo im­ perialistinio karo Tarybų Sąjungoje ir Vakarų Europoje vėl buvo susidomėta ne tik seniau vartotais vaistiniais augalais, bet ir imta ieškoti naujų, iki šiol medicinoje nevartotų. Mūsų šalyje į moksli­ nės medicinos praktiką buvo įtraukta daugybė anksčiau medicinoje nežinomų augalų. Tarybų Sąjungoje pastaruoju metu didelį darbą nuveikė Visa­ sąjunginis vaistinių ir aromatinių augalų tyrimo institutas (BHJIAP), kuris ištyrė ir sukultūrino nemaža naujų svarbių vais­ tinių augalų. Lietuvos TSR liaudyje vaistiniai augalai vartojami gydymo rei­ kalams labai seniai. Tačiau literatūros šiuo klausimu beveik netu­ rime. Tiesa, 1927 m. buvo išleista prof. K. Grybausko knygelė „Vais­ tingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritaikymas", bet ji buvo ski­ riama daugiau liaudžiai. 1948 m. išleista prof. J. Dagio ir E. Kanopkos „Vaistingieji augalai ir jų paruoša", kuri taikoma vaistinės 3

žaliavos paruošėjams. 1956 m. išleista S. Gudanavičiaus ir P. Mikšionio knygelė „Vaistiniai-techniniai augalai1*, kuri skiriama vaistinių-techninių augalų augintojams. Šios knygos tikslas — pateikti mokslinės ir liaudies medicinos žinias apie vaistingųjų augalų praktinį panaudojimą. Veikale ap­ rašyta apie 150 augalų, kurių dauguma yra mūsų floros atstovai, kai kurie iš jų lengvai kultivuojami. Vienas kitas augalas apra­ šytas ir ne mūsų respublikos floros, bet jo žaliavų bei preparatų galima gauti iš kitų Tarybų Sąjungos respublikų. Aprašant augalus, nesismulkinta į botaninius požymius, bet stengtasi augalą apibūdinti bendrais bruožais, nurodant augimo vietas bei tų augalų paplitimą. Svarbiausia kreipta dėmesys į veiklią­ sias medžiagas bei jų gydomąsias savybes. Duodami svarbesni augalų botaniniai ir -farmakognostiniai žaliavos sinonimai. Auto­ riaus manymu, tai turi nemažą reikšmę, — padeda augalą teisingai atpažinti. Ypač pravartu tiems, kurie norės sulyginti pavadinimus su senąja literatūra, nes kai kurių augalų pavadinimai, seniau bu­ vę kaip sinonimai, dabar yra pagrindiniai ir priešingai. Farmakopėjiniai augalai pažymėti „F V III“, reiškia, kad šie ąugalai yra įtraukti j Tarybų Sąjungos VIII leidimo farmakopėją.

BENDROJI

DALI S

VAISTINIŲ AUGALŲ REIKŠMĖ MEDICINOJE

Tarybų Sąjungos augalinė danga labai turtinga ir ypač įvairios rūšinės sudėties. Todėl nenuostabu, kad mūsų šalies vietinių auga­ lų tyrimo įstaigos, pavyzdžiui, Visasąjunginis chemijos farmacijos mokslinio tyrimo institutas, Visasąjunginis vaistinių ir aromatinių augalų tyrimo institutas ir kitos, kasmet patiekia nuodugniai eks­ perimentiškai išanalizuotų naujų vaistinių augalų bei iš jų paga­ mintų preparatų, anksčiau nevartotų mokslinėje medicinoje. Jeigu pažiūrėsime j VIII leidimo Tarybinę farmakopėją, joje raijg e O T jįg ip s n iu s , kuriuose aprašoma augalinė žaliava bei iš jos pagaminti prepžffcątai. Iš jų 84 yra TSRS floros atstovai. Tai rodo, kad tiktai 13 pavaataimų tenka užsieninei florai. Būdinga tai, k a d \ie tu v o s TSR, palyginti mažame geografinia­ me plote, auga apie -J0 farmakopėjinių augalų. 17 farmakopėjinių augalų mūsų klimatinėmis sąlygomis sėkmingai gali būti auginami kaip našūs kultūriniai vaistiniai augalai. Vadinasi, apie 60% visų farmakopėjinių augalų žaliavos galima paruošti Lietuvos TSR te­ ritorijoje. Reikia tikėtis, kad busimojo IX leidimo „Farmakopėjoje“ žymiai padidės augalų nomenklatūra, ir mūsų augaliniai resursai dar dau­ giau bus išnaudoti liaudies sveikatingumui užtikrinti. Gydytojams terapeutams gerai žinoma, kad vienpusiškas sinte­ tinių medžiagų vartojimas ne visada duoda norimus rezultatus; priešingai, naudojant kombinuotus sintetinius ir augalinius prepa­ ratus, gaunami tam tikrais atvejais labai geri rezultatai. Tai visai suprantama, nes augalinėje žaliavoje yra didelis kompleksas orga­ ninių junginių, kurie, nors ir mažais kiekiais, bet kartais organiz­ mui yra būtini ir kurių jokios sintetinės medžiagos negali pakeisti. 5

fiziologiniai procesai vyksta intensyviausiai, tai yra, žoliniuose au­ galuose, prieš jų žydėjimą. Pradėjus augalams žydėti, veikliųjų medžiagų kiekis daugelyje augalų žymiai mažėja, o kokybinė sudė­ tis dažnai kinta. Tenka pažymėti, kad tos pačios rūšies (net tais pačiais metais vegetacijos periode) vystymosi fazės vyksta nevienodu laiku, tai priklauso nuo meteorologinių, ekologinių ir kitų aplinkos sąlygų. Taigi kalendorinėmis datomis nurodyti žaliavos rinkimo laiką yra netikslu. Tinkamiausią laiką rinkti vienai ar kitai žaliavai galima nustatyti tik tam tikrose sąlygose, stebint augalų vystymosi fazes. Tik atitinkamoje fazėje surinkus augalus bei jų dalis ir tinkamai paruošus, galima tikėtis gero gydymo efekto. Į žaliavos technologinį paruošimą reikia kreipti didelį dėmesį ir turėti reikalingų žinių, kaip pagaminti geros kokybės vaistinę ža­ liavą. POŽEMINIŲ AUGALŲ DALIŲ RINKIMAS IR JŲ PARUOŠIMAS VAISTINEI ŽALIAVAI

Š a k n y s — R a d i c e s. Šaknimis augalas ima iš dirvos m a ij^ ^ medžiagas ir jomis įsitvirtina. Kai kurių vaistinių augalų žaliaTOKjriošti imama~0fedu visa požeminė dalis, t. V. šaknys ir šakniastiebiai, pavyzdžiui, vMerijonų. Paruoštų valerijonų vaistinė žaliava vadinama Rhizoma e t\a d ix Valerianae. Gaminant vieną ar kitą vaistinę žaliavą iš požem ius augalų dalies, reikia žinoti, kokia yra joje svarbiausia veiklioji medžiaga, gerai pažinti augalų biolo­ giją, nes nuo minėtųjų savybių daugiausia priklauso augalų rinki­ mo laikas ir žaliavos kokybė. Augalus, kurių požeminėse dalyse svarbiausi yra saponinai, tanidai ir į juos panašios medžiagos, ge­ riausia kasti prieš žydėjimą. Iš tokių augalų paminėtini: vaistinis putoklis (Saponaria officinalis), mėlynasis polemonas (Polemonium coeruleum), gyvatžolė (Polygonum bistorta) ir kt. Jei požeminėse augalų dalyse svarbiausia medžiaga yra inulinas, krakmolas, gleivingosios medžiagos, tokius augalus geriausia kasti vėlai rudenį, nes šiuo laiku minėtųjų medžiagų būna dau­ giausia. Iš tokių augalų paminėtini: švelnioji ybiškė (Althaea offi­ cinalis), paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum) ir kt. Požeminės dalys paprastai kasamos baigiantis augalų vegetaci­ jai, nors veikliųjų medžiagų ne visuomet tuo laiku būna daugiausia. Priešingai, literatūroje vis dažniau pasirodo teiginių, kad veikliųjų medžiagų biologinis aktyvumas geresnis tada, kai augalai kasami 7

žydėjimo pradžioje. Tačiau šis klausimas pastaruoju metu yra ti­ riamas. Š a k n i a s t i e b i a i — R h i z o m a t a . Tarp šakniastiebių ir šaknų yra didelis morfologinis skirtumas. Šakniastiebiai daugiausia yra vegetatyvinio dauginimosi organai, iš dalies — maisto atsargų sukrovimo vieta. Tipinga šakniastiebių žaliava gaminama iš balinio ajero (Acorus calamus), paprastojo varpučio (Agropyrum repens), mėlynojo vilkadalgio (Iris germanica) ir kt. Šakniastiebiai vaistinei žaliavai ruošti kasami 3—5 metų ir senesnio amžiaus augalų. Šakniastiebių kasimo laiką sąlygoja augalų ekologinės augimo vietos. Pavyzdžiui, balinio ajero šakniastiebius galima kasti tiktai vidurvasarį, kada ežerų ir upių vanduo būna žemiausiame lygyje. Kai kurių augalų iškasti šakniastiebiai tuojau nuvalomi (pašalinamos šaknys ir žie­ vė), pavyzdžiui, vilkadalgio, ajero ir kt. G u m b a i — T u b e r i . Gumbai — augalų vegetatyvinio daugi­ nimosi organai, kuriuose sukraunamos maisto n^džiagos. Vaistinių augalų, duodančių žaliavai gaminti gumbus, nū r—1 T' tokių paminėtini: mėlynoji kurpelė (Aconitum napelras), gegužraibė (Orchis) ir kt. Mėlynosios kurpelės gumbai kasami augalams vege­ taciją pabaigus, o gegužraibių — žydint, nes tuo laiku augalai leng­ viausiai randami ir patogiausia juos iškasti. Gegužraibių iškasti gumbeliai, tuojau nuo jų nuvalius žemes, dedami 3—5 minutėms į verdantį vandenį, kad jie nustotų gyvybingumo. Išėmus iš van­ dens, greitai džiovinami. S v o g ū n a i — B u l b i . Svogūnas yra labai sutrumpėjęs au­ galo stiebas, apsuptas storų mėsingų lapų, kuriuose yra susikaupu­ sios maisto medžiagos. Iš tokių augalų yra visiems gerai pažįsta­ mas valgomasis svogūnas (Allium cepa), česnakas (Allium sativa), jūrinis svogūnas (Šcilla maritima) ir kt. Žaliavai ruošti svogūnai kasami augalams pabaigus vegetaciją, t. y. stiebams bei lapams nudžiūvus. Daugumos augalų iškastos požeminės dalys apvalomos — nu­ plaunamos. Tačiau dėl greito veikliųjų medžiagų ekstragavimosi bei gleivėjimosi kai kurių augalų šaknų bei gumbų plauti nepata­ riama. Vengiama plauti ybiškių šaknis, gegužraibių gumbelius ir kt. Plauti reikia visuomet kaip galima greičiau (plaunamą žaliavą kuo trumpiau laikyti vandenyje). Nuplauta žaliava tuojau plonai paskleidžiama, kad vanduo nuvarvėtų ir šiek tiek apdžiūtų pavir­ šius. Be to, nuplautą žaliavą reikia susmulkinti, kad greičiau ir vie­ 8

nodžiau džiūtų; storos šaknys skaldomos išilgai, tačiau masinėje gamyboje piaustoma mašinomis atitinkamo stambumo gabaliukais, skersine kryptimi. Džiovinimas yra ne kas kita, kaip žaliavos konservavimas, t. y. žaliavoje esamos drėgmės pašalinimas iki tokio kiekio, kad jf negestų ilgesnį laiką. Paprastai džiovinant iš žaliavos išgariname drėgmę iki 10— 12%. Vaistinės žaliavos džiovinimas gamyboje yra labai svarbustechnologinis procesas, nes nuo jo labai priklauso žaliavos kokybė. Džiovinama dviem būdais: natūraliai ir apšildomose džiovyklo­ se. Žaliavą, kurioje veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, įvairūs eteri­ niai aliejai, savo prigimtimi yra lakios, geriausia džiovinti natū­ raliose sąlygose, o apšildomose džiovyklose — ne aukštesnėje kaip 30—35° C temperatūroje. Žaliavas, kuriose veikliosios medžiagos yra alkaloidai, gliukozidai ir kitos joms panašios, reikia džiovinti dirbtinėje temperatūroje — ne žemesnėje kaip 50—60° C. Požemines augalų dalis, % tįose veikliosios medžiagos yra la­ kios, galima džiovinti tiesiog OTtųeiratoKaifoje,TSąįau tokioje, kad saulės spinduliai neskaidytų veikliųjų medžiagų, l^ to k ių augalų paminėtina ajerų šakniastiebiai (Rhizoma Calami), debesylo (Radix Inulae), valerijonų šaknys (Radix Valerianae) ir Tiesiogi­ nėje saulės atokaitoje negalima džiovinti vilkadalgio šaKniastiebių (Rhizoma Iridis). Jie džiovinami labai iš lėto ir pavėsyje, nes džiū­ vimo metu žaliavoje turi veikti enzimai, skaldą medžiagas iki mum s reikalingos medžiagos — irono; saulėje bei apšildomose džiovyklo­ se fermentai žūva ir žaliava gaunama menkavertė. Žaliavą, kurioje veikliosios medžiagos yra širdies grupės gliuko­ zidai bei alkaloidai, reikia džiovinti apšildomose džiovyklose, nes šioje žaliavoje yra fermentų, kurie skaldo veikliąsias medžiagas iki biologiškai neveiklių medžiagų. Todėl svarbu kuo greičiausia tuos enzimus-fermentus padaryti neveikliais. Kadangi fermentai yra bal­ tyminės prigimties medžiagos, tai aukštoje temperatūroje jie koaguliuoja— krėsi ir todėl negali skaldyti svarbių gliukozidų. ANTŽEMINIŲ AUGALŲ DALIŲ RINKIMAS IR PARUOŠIMAS

Iš antžeminių augalų dalių, pavyzdžiui, žiedų (Flores), lapų (Folia), žolės (Herbą) ir kt. gaminama įvairi vaistinė žaliava. S u m e d ė j ę a u g l i a i — S t i p i t e s . Žaliavai ruošti daž­ niausiai naudojami vienamečiai augliai, bet kartais — daugiamečiai, 9>

pavyzdžiui, amalo (Viscum album). Augliai renkami antrojoje va­ saros pusėje, džiovinami natūraliai; pjaustomi 4—5 cm ilgio gaba­ liukais. Mūsų krašte vaistinei žaliavai medžiagą — auglius duoda du augalai — karklavijas (Solanum dulcamara) ir aukščiau minė­ tasis amalas. Pagaminta žaliava vadinama Stipites Visci albi ir Stipites Dulcamarae. Ž i e v ė — C o r t e x . Žievė, kaip vaistinė žaliava, vartojama žy­ miai plačiau, negu augliai. Žievei rinkti geriausias laikas būtų ru­ duo, nes tada daugiausia sukaupta įvairių veikliųjų medžiagų. Ta­ čiau tuo laiku žievė būna „prikepusi4* prie medienos ir techniškai lupimas neįmanomas. Mūsų sąlygomis ji lengvai lupasi pavasarį, t. y. pradėjus sultims judėti. Praktiškai žievė lupama tol, kol ji „prikepa", bet geriau nuimti anksčiau. Tinkamiausia žievė gauna­ ma tada, kai ji lupama nuo 3—4 m. medelių kamienų bei šakų, kol dar nėra kamštinio audinio. Mūsų floroje paminėtinas žievę duodąs farmacijos reikalams augalas — šaltekšnis (Rhamnus frangula), o iš jo gauta žaliava vadinama Cortex Frangulae. Nulup­ ta žievė džiovinama natūraliai — pastogėse. Saulėje džiovinti negalima. Z o 1 ė — H e r b ą . Daug vaistinės žaliavos gaminama iš įvairių iolinių augalų. Žolė piaunama tada, kai augalai pilnai išsivysto, t. y. butonizacijos bei žydėjimo fazėse. Derliui nuimti parenkamas sausas, saulėtas oras, nes giedru laiku nuimtą derlių žymiai leng­ viau džiovinti, o sudžiovinta žaliava būna geresnės kokybės: Jeigu augalai stambūs, stiebai stori, tai dažnai imama tik viršutinė auga­ lų dalis, o belapė sumedėjusi dalis paliekama. Pavyzdžiui, karčiojo Mečio (Artemisia absinthium) paprastai renkama tiktai viršutinė stiebų dalis. L a p a i — F o l i a . Lapai labai.svarbūs augalų organai. Juo­ se vyksta organinių medžiagų sintezė. Vaistinei žaliavai gaminti jie renkami tada, kai pasiekia normalų dydį, bet juose dar turi vykti intensyvūs fiziologiniai procesai. Pageltę, kenkėjų bei ligų pažeisti lapai vaistinei žaliavai netinka. Lapų derlius nuimamas augalų žy­ dėjimo fazėje. Tačiau praktiškai jie skinami augalams pradėjus žy­ dėti ir trunka iki pirmų šalnų. Iš karto negalima nuimti visų lapų pirmiausia dėl to, kad labai nukentėtų augalų vystymasis, o dalis jų paprastai žūtų, antra, dalis lapų būtų nepilnai išsivystę ir todėl žaliava būtų prastesnės kokybės, be to, iš ploto vieneto išeitų ma­ žas žaliavos derlius. Lapai paprastai renkami 2—3 kartus, viršuti­ niai jauni paliekami, kol pasieks normalų išsivystymą. Lapai ski­ lo

narni saulėtomis dienomis po pietų. Nuskintus lapus reikia greitai padžiauti. Ž i e d a i — F l o r e s . Tai bendras terminas, kuris vartojamas plačia prasme visiems žiedų organams, t. y. žiedų sudėtinėms dalims. Žiedai vaistinei žaliavai ruošti renkami visiškai išsivystę, tai yra išsiskleidę. Praktiškai graižai (ramunių ir kitų augalų) skinami ta­ da, kai liežuviniai žiedeliai būna horizontalioje padėtyje, o vamzde­ linių būna prasiskleidę i>/4 jų dalis. Tokiu la ik ^ u rin k ti graižai ko­ kybiškai duoda geriausią žaliavą, jei tik tinkam ^Sųįžiovinam a. V a i s i a i — F r u c t u s . Praktiniu požiūri^nėra*lT5t»i^hdetio skirtumo tarp sėklos ir vaisiaus. Vaistinei žaliavai nemaža v l ^ tojama įvairių augalų vaisių bei sėklų. Vaistų gamybai skirti vaisiai turi būti švarūs, visiškai subrendę, nepažeisti kenkėjų bei ligų. Jų drėgnumas ne didesnis kaip 10—12%. S ė k l o s — S e m i n a . Vaistinei žaliavai ruošti vartojamos fi­ ziologiškai subrendusios kai kurių augalų sėklos. Jos turi būti šva­ rios, nepažeistos kenkėjų bei ligų, gerai išdžiovintos (drėgmės sėk­ lose gali būti iki 12— 13®/o). Jeigu sėklos naudojamos preparatų ga­ mybai, tai jos susmulkinamos į rupius miltus arba tik suplojamos. Kai kurių augalų sėklos tiesiog vartojamos gydymui, pavyzdžiui, linų sėklos (Semen Lini), blusinio gysločio, (Semen Psyllii) ir kt. P u m p u r a i — G e m m a e . Visi sumedėję daugiamečiai au­ galai kiekvienais metais išaugina pumpurus, iš kurių sekančiais metais vystosi lapai bei augliai. Pumpurai visada yra apsuptj odiškų žvynelių, kad augimo kūgeliai būtų apsaugoti nuo nepalankių aplinkos sąlygų veikimo. Kai kurių augalų žvyneliai yra gausiai prisotinti įvairių dervinių (balzaminių) medžiagų. Mūsų krašte vaistinei žaliavai ruošti dažniausiai renkami šių augalų pumpurai: beržo (Gemmae Betulae), pušies (Gemmae Pini), juodojo topolio (Gemmae Populi) ir kt. Pumpurus geriausia rinkti vasario—balan­ džio mėn.,tai yra iki jų sprogimo pradžios. Džiovinami ne aukštes­ nėje kaip 35° C temperatūroje. U o g o s — B a c c a e . Uogomis vadinami sultingi daugiasėkliai vaisiai. Vaistinei žaliavai gaminti uogos renkamos tada, kai jos pradeda sirptij nes visai išsirpusias sunku rinkti — dalis jų susimaigo ir iš tokių ištižusių uogų gaunama blogos kokybės žaliava. Farmacinėje nomenklatūroje uoga (Bacca) ir vaisius (Fructus) turi tą pačią prasmę, pavyzdžiui, Fructus Myrtillorum pilnai galime n

pavadinti Baccae Myrtilli. Surinktų uogų negalima plauti, nes jos blogai džiūsta ir išsiekstraguoja greitai tirpstančios medžiagos. Džiovinti iš pradžių 55—60° C ir baigti 40° C temperatūroje. K a n k o r ė ž i a i — S t r o b i l i . Šis pavadinimas taikomas žie­ dynams, panašiems j kankorėžius, pvz., apynių spurgai. Apynių spurgai vaistinei žaliavai renkami tada, kai jie techniš­ kai subręsta. Ši brendimo fazė nustatoma iš šių požymių: spurgai išsivystę iki normalaus dydžio, žiedynuose (spurguose) lupulino liaukos citriniškai geltonos spalvos, turi malonų, specifišką kvapą. Spurgą lengvai suspaudus tarp pirštų ir paleidus, jis turi atgauti savo pirmykštę formą; lengvai jj maigant, girdimas savotiškas girgždėjimas. Kada spurgai fiziologiškai subręsta, žvyneliai paru­ duoja ir lengvai byra, paprastai vaistinei žaliavai gaminti ne­ tinka. Tinkamai paruošti spurgai vadinami Strobili Lupuli arba Flores Lupuli. L i a u k o s — G l a n d u l a e . Daug yra augalų, turinčių ant la­ pų, stiebų paviršiaus bei žieduose įvairaus dydžio liaukų, kuriose būna susikaupę įvairių medžiagų, pavyzdžiui, eterinių aliejų, dervi­ nių medžiagų ir kt. Mūsų krašte vienintelė liaukų žaliava gaminama iš apynių spurgų — Glandulae Lupuli. S p o r o s — S p o r a e. Sporos yra žemesniųjų augalų daugini­ mosi ląstelės. Šios žaliavos pavyzdžiu yra pataisų sporos. Pataisui pasiekus tam tikrą amžių (25—30 m.), iš jo horizontaliai augančio (šliaužiančio) stiebo išauga sporofilai, kurių viršūnėse yra varpų pavidalo organai. Juose išsivysto nepaprastai daug smulkių sporų, kurioms subrendus ir išbyrėjus, prasideda gana sudėtingu būdu naujos pataisų kartos vystymasis. Vaistinei žaliavai ruošti liepos mėn. sporofilai žirklėmis nuker­ pami ir išdėstomi ant švaraus popieriaus; po 2—3 parų sporos iš­ byra. Džiovinti geriausia pastogėse, bet galima ir tiesiog saulės atokaitoje, tik reikia žiūrėti, kad vėjas nenuneštų sporų ir į jas ne­ pripūstų dulkių bei žemių. Galutinai sporos išvalpmos persijojant jas per šilkinius sietus. Išvalyta žaliava vadinama Sporae Lycopodii. P i e s t e l ė s — S t i g m a t a. Vaistinė žaliava ruošiama iš kai kurių augalų žiedų piestelių, pavyzdžiui, kukurūzų. Iš burbuolių iš­ augę kuokštai ilgų, siūlų pavidalo žemyn nusvirusių „plaukų" ir yra piestelės. Jos renkamos tada, kai įgauna žalią spalvą. Parudavu­ sios vaistinei žaliavai netinka. Surinktas piesteles reikia rūpestingai išdžiovinti natūralioje temperatūroje ir paskui greitai supakuoti 12

: drėgmės nepraleidžiančią tarą, nes jos yra hodroskopiškos — grei­ t i iš oro prisitraukia drėgmės ir pradeda gesti. Paruošta žaliava vadinama Stigmata Maydis. SURINKTOS ANTŽEMINES AUGALŲ DALIES TOLESNIS PARUOSIMAS k

Antžeminės augalų dalys vandens visada turi daugiauT^s^u požeminės dalys, dėl to jos greičiau genda. Todėl surinktus žiedus, lapus bei žoles reikia greitai džiovinti. Antžeminių dalių, išskyrus sėklas bei vaisius, negalima džiovinti tiesiog saulės atokaitoje. La­ pus, žiedus bei žoles, kuriose veikliosios medžiagos yra gliukozidai bei alkaloidai, būtina džiovinti 50—60° C temperatūroje. Žaliavas, kuriose veikliosios medžiagos yra eteriniai aliejai ir joms panašios medžiagos, geriausia džiovinti natūraliais t. y. pa­ stogėse. Džiovinant apšildomose džiovyklose, temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 35° C. Džiovinant natūraliai, žalioji masė išdės­ toma nestoru sluoksniu ir reikia ją nuolat vartyti, kad vienodai džiūtų. Neišdžiūvusios masės negalima smulkinti. Išdžiovinta ža­ liava atitinkamai susmulkinama, išvaloma ir supakuojama. Lapai, žolė piaustoma 5—6 mm dydžio gabaliukais. Dulkes, smėlį bei la­ bai susitrynusias medžiagos dalis reikia atsijoti per tankius sietus. Žaliava, pakuojama į medines dėžes (didesni kiekiai), turi būti gerai supresuota. Mažiems kiekiams naudojami pergamentinio popieriaus maišeliai. Prie kiekvienos žaliavos rūšies pridedama etiketė. Vadinasi, norint vaistinę žaliavą tinkamai paruošti, reikia turėti tam tikrų žinių.

SPECIALIOJI

DALIS

ŽEMESNIEJI AUGALAI ARBATINIS „GRYBAS"

Medusomyces gisevii

Arbatinis „grybas" priklauso aukšliagrybių (Ascomycetes) kla­ sei, Saccharomycetaceae šeimai. Iš tiesų tai nėra pilna to žodžio prasme grybas, bet dviejų mikroorganizmų simbiozės padarinys — mielių grybelio (Torula) ir acto rūgšties bakterijos (Bacterium xylinum ). Kai kurie autoriai nurodo, kad dažnai kartu gyvena ir kita bakterija (Bacterium gluconicum). Mielių grybeliui reikalingas maitinamasis skiedinys, kuriame būtų cukraus. Grybelis skaldo cuk­ rų į alkoholį ir anglies dvideginį. Aukščiau minėtosios bakterijos alkoholį perdirba į acto rūgštį. Vadinasi, šie mikroorganizmai vie­ nas kitam padeda maitintis, gyventi ir daugintis. Grybo maitinamajame skiedinyje, vykstant gyvybiniams proce­ sams, pasigamina nemaža produktų, kaip gliukoninė rūgštis, me­ džiaga, panaši j askorbininę rūgštį, ir kitos rūgštys. Minėtųjų or­ ganinių rūgščių kompleksas teigiamai veikia raumenų darbingumą, suaktyvina medžiagų apykaitą ir net pagerina virškinimą. Pastaruoju metu minėtuoju „grybu" susidomėjo mokslinės įstai­ gos, ir jau yra atlikta nemaža tyrimų, patvirtinančių jo gydomąsias savybes. Konstatuota, kad maitinamoji terpė turi bakteriostatinių ir bakteriocidinių savybių. Omsko klinikose atlikti stebėjimai parodė, kad, sergant angina, enterokolitu, gaunami teigiami rezultatai, ge­ riant „grybo" maitinamąją terpę. Reikia tikėtis, kad greitu laiku minėtasis „grybas" bus įtrauktas į oficialius gydomuosius pre­ paratus. Pagal TSRS Sveikatos ministerijos Vyriausiosios farmacijos valdybos 1955 m. informacinį laišką Nr. 2(10) patariama „grybą" auginti taip. 2 litrų talpos stiklinis indas pripilamas normalios koncentracijos, tikrų arbatžolių arbatos, kuri pasaldinama (į vieną 14

litrą dėti 50—60 g cukraus); paskui tirp alls atvėsinamas iki kam­ bario temperatūros (20°C), įdedamas gabalėlis arba sluoksnis, grybienos ir indas laikomas kambario temperatūroje. Minėtame skiedinyje „grybas" suskaldo cukrų į aukščiau minėtus organinius junginius. „Grybo“ terpė geriama po 2—3 parų. Geriama po 100 ml 3 kartus per dieną; išgėrus patariama va­ landą gulėti. Sergant angina, patariama minėtuoju tirpalu plauti gerklę. DIRVINIS ASIŪKLIS

Eąuisetum arvense L. (F VIII) (Syn. Eąuisetum arcticum Rupr.) Dirvinis asiūklis priklauso asiūklinių (Eąuisetaceae) šeimai. Tat sporinis, daugiametis, žolinis augalas. Nevaisingi stiebai ir šakutės nariuoti, šviesiai žalios spalvos. Vaisingi stiebai rausvi, išauga anksti pavasarį, subrandina sporas ir nudžiūsta. Auga- rūgščios reakcijos dirbamose dirvose, pievose ir kitose vietose. Vaistinei žaliavai (Herbą Eąuiseti) gaminti renkami nevaisingi stiebai, t. y. visa antžeminė augalo dalis, birželio ir liepos mėn. Žaliavoje randama silicinės rūgšties, saponino ekvizetino, orga­ ninių rūgščių, karčiųjų medžiagų, karotino, vitamino C ir kitų me­ džiagų. Seniau, ypač liaudies medicinoje, dirvinio asiūklio žolė bu­ vo plačiai vartojama gydyti tuberkulioziniams susirgimams. Moks­ linėje medicinoje dirvinio asiūklio žolė bei iš jos pagaminti prepa­ ratai vartojami kaip diureticum. Pašalinio veikimo neturi, tačiau, sergant inkstų ligomis, nevartotinas, nes gali dirginti inkstus. Mū­ sų farmacinės chemijos pramonė gamina skystą ekstraktą (Extractum Eąuiseti fluidum). Pasak Bėslerio, iš dirvinio asiūklio žolės pagamintas nuoviras turi dezinfekuojančių savybių. Patariam a iuo skalauti burnos ertmę sergant angina, dantų smegenų uždegi­ mu ir kt. Iš šviežiai nuplautos žolės išspaustos sultys turi kraują stab­ dančių savybių, vartojamos kraujuojant plaučiams. RP. Extrac.ti Eąuiseti fluidi 30,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį 2—3 kartus per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti).

U

1 pav. D irv in is asiūklis ( E ą u i s e t u m a r v e n s e L.): 1 — v a is in g a s p a v a s a rin is stiebas, 2 — sp o ra n g ė, 3 — spora, 4 — n e v aisin g a s v a sa rin is stiebas

Decocti herbae Eąuiseti minoris 5,0—2 D. S. Skalauti burnos ertmę Rp. Herbae Eąuiseti eone. Fructuum Juniperi eone. aa 40,0 Radicis Graminis eone. 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti 3—4 kartus per die­ ną po V2 stiklinės (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) Herbae Eąuiseti arvensis eone. Foliorum Betulae eone. 2a 50,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ plikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pa­ laikyti V2 valandos, perkošti ir atvėsinti; išgerti per dieną, padalijus į 3 dalis (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) ISLANDINĖ KERPENA

Cetraria islandica Ach. (Syn. Lichen islandicus L., Lobaria islandica Hoff., Physcia islandica DC.) Islandinė kerpena priklauso kežiečių (Parmeliaceae) šeimai. Biologiniu požiūriu įdomus augalas. Tai dviejų, savo prigimtimi skirtingų, augalų simbiozės padarinys — žaliųjų dumblių ir grybų. Žalieji dumbliai asimiliuoja anglies dvideginį, o grybas —*minera­ linius junginius bei vandenį. Tai labai paplitęs augalas, ypač šiau­ rės srityse. Lietuvos TSR taip pat gausiai aptinkamas sausuose pu­ šynuose, ypač dažnas Vilniaus srities miškuose. Vaistinei žaliavai (Herbą Lichen islandicus) ruošti kerpena ren­ kama vasarą sausu oru. Žaliavoje randama angliavandenių iki 70°/o, lichenino, dekstrolichenino, karčių medžiagų — cetrarino, protocetrarinės rūgš­ ties ir kt. Cetrarinas organizme mažina kai kurių liaukų sekreto išsisky­ rimą, ypač prakaito, taip pat sulaiko vėmimą. Be to, islandinė 2 V a is tin ia i a u g a la i

17

2 pav . I s l a n d in ė k e r p e n a ( C e tr a r i a i s l a n d i c a Ach.): A — a u g a la s , ž iūrin t iš s a u lė s a pšvie stos pusės; B — a u g a la s , ž iū rin t iš prie šingo s pusės; / — ke rpenos gniužulo v irš ū n ė su apotecija, 2 — gniužulo k ra š ta s , 3 — piknidija mikrokonidijų. iš b arsty m o m etu

kerpena vartojama kaip gleivinė medžiaga. Jeigu norima kerpeną panaudoti tik kaip gleivinę medžiagą, tai, norint pašalinti cetrariną, veju reikia į vieną litrą fv an dens į t il25— ^Nukartinta žaliava (Lichen islandicus examoratus) tinka gaminti drebučiams. Pasak Stolo, cetrarinas stipriai antibiotiškai veikia Kocho laz­ deles. Tai rodo, kad liaudies medicinoje islandinės kerpenos vartoji­ mas nuo džiovos tam tikru laipsniu moksliškai yra pateisinamas. RP. Lichenis islandici 30,0 Aquae 600,0 Virinti tol, kol liks 300 ml., pridėti cukraus 30,0 g D. S. Gerti kas Va valandos po šaukštą (Nuolat vemiant)

Rp. Lichenis islandici 100,0 Radicis Symphyti Foliorum Farfarae 5a 50,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ pilti 2 stiklinėmis vandens, virinti pusę va­ landos; gerti po 1 stiklinę prieš valgį. (Esant padidintam skrandžio rūgštingumui)

Rp. Lichenis islandici 20,0 Spiritus vini 80° 100,0 M. f. maceratio. D. S. Po 30 lašų (Sergant isterija)

(

Rp* Tincturae Lichenis islandici (1 : 5) 50,0 D. S. Kojų įtrynimams (Prakaitavimui sumažinti) BERŽO JUODASIS GRYBAS

Inonotus obliąuus (Pers.) Pilat (Syn. Poria obliąua Bres., Polyporus nigricans Fries., Phellinus igniarius f. nigricans (Fr.) Bond.) Tai grybas, kuris musų respublikoje auga ant senesnio amžiaus beržų kamienų bei jų storų šakų. Kartais jis aptinkamas ir ant kitų 19

lapuočių medžių. Būdinga šiam grybui tai, kad jis auga tiktai ant sveikų kamienų. Sis grybas neturi formos. Paprastai jis gali būti didesnis ar mažesnis, suskilęs įvairiomis kryptimis ir įvairaus gylio plyšeliais; beveik juodos spalvos. Grybo masė kavinės spalvos, kie­ toka, be kvapo ir skonio. Šio grybo nereikia maišyti su kitais ant beržų augančiais gry­ bais, kurie paprastai turi formą, dažniausiai kanopos pavidalo, ir auga ant išdžiūvusių bei džiūstančių beržų. Beržo juodasis grybas liaudies medicinoje nuo senų laikų varto­ jamas sergant piktybiniais navikais. Jau 1864 metais jį tyrinėjo ži­ nomas farmakognostas G. Dragendorfas. Pastaruoju metu šis grybas mokslinės medicinos yra pripažin­ tas efektingu vaistu piktybiniams navikams gydyti. Pagal TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslinės tarybos 1956 m. instrukciją grybas rekomenduojamas vartoti sergant piktybiniais navikais visuose kūno organuose. Tačiau geriausią gydymo efektą duoda gy­ dant skrandžio, plaučių vėžį. Pagal aukščiau minėtąją instrukciją grybas nesukelia organizme jokių pašalinių reiškinių. Vaistams gaminti grybus galima rinkti visais metų laikais, ta ­ čiau šiek tiek efektingesnį veikimą turi surinkti anksti pavasarį ir rudenį. Iš surinktų grybų tuojau galima daryti ekstraktą, o jei sudaro­ mos jų atsargos, tai jie džiovinami ne aukštesnėje kaip 50° C tem­ peratūroje ir saugomi ne ilgiau kaip 3—4 mėnesius. Šiuo metu jau pramoniniu būdu gaminamas preparatas (ekstraktas), vadinamas „Bin-čaga“, kurio dedama 2 arbatinius šaukštelius į vieną stiklinę vandens. Naminiu būdu užpilas gaminamas taip. Grybas susmulkinamas (sutarkuojamas arba susmulkinamas mėsai malti mašinėle). Jei jis yra džiovintas, tai iš pradžių nuplaunamas virintu vandeniu, at­ vėsintu iki 45—50° C. Paskui reikia užpilti tokiu pačiu vandeniu ir palaikyti 3—4 valandas, kad jis suminkštėtų. Paskui vanduo nu­ pilamas ir grybas susmulkinamas. Susmulkinto grybo vieną tūrio dalį reikia užpilti penkiomis da­ limis virinto šilto vandens (sunaudoti tą vandenį, kuriame grybas buvo pamerktas) ir laikyti 48 valandas. Paskui nukošiama per mar­ lę, turinys išspaudžiamas ir išspaustas tirštesnis skystis sumaišo­ mas su nukoštu skysčiu. Toks skystis tinka vartoti 3—4 paras. Šio skysčio per parą gerti po 3 stiklines nedideliais kiekiais, bet kokiu laiku. 20

Vartojant grybą, reikia laikytis dietos — nevalgyti mėsiškų, ašt­ rių , riebių valgių; geriausia pieniškas bei augalinis maistas. Varto­

jant grybą, negalima leisti į organizmą gliukozės ir penicilino, nes šis grybas jiems yra antagonistas. KELMINIS PAPARTIS

Dryopteris filix mas (L.) Schot. (F VIII) (Syn. Aspidium filix mas Swartz., Polypodium filix mas L.) Kelminis papartis priklauso papartinių (Polypodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, sporinis augalas. Jo lapai išauga iki 1 m aukščio, dukart plunksniškai suskaldyti. Lapkočiai trumpi, apaugę rudais, lancetiniais žvyneliais. Apatinėje lapų pusėje dviem eilėmis išsidėstę inkstiški, rudos spalvos sporų maišeliai. Šakniastiebiai stambūs, jų paviršius nelygus dėl buvusių lapų liekanų, piūvis žals­ vos spalvos su septyniomis šviesesnėmis dėmelėmis (gyslos). P a­ partis mėgsta augti pavėsingose vietose, miškuose bei krūmuose. Mūsų respublikoje gana dažnas. Vaistinei žaliavai (Rhizoma Filicis maris) šakniastiebiai renka­ mi vėlyvą rudenį, spalio mėn.; jie švariai nuvalomi ir džiovinami 45—50° C temperatūroje. Žaliavoje randama aspidinolio, papartinės rūgšties, albaspidino, flavaspidino ir filmazono. Minėtųjų medžiagų kompleksas vadinamas filicinu, kurio švie­ žioje žaliavoje būna apie 2%>. Kadangi šakniastiebių ątsarga grei­ tai (per 3—4 mėn.) nustoja žymios dalies veikliųjų medžiagų, tai farmacinė pramonė gamina ekstraktą Extractum Filicis maris aethereum, kuriame filicino būna ne mažiau kaip 25°/o. Be to, eks­ traktą daug lengviau dozuoti. Terapijoje ekstraktas vartojamas prieš virškinamojo trakto pa­ razitus, ypač palyginti sėkmingai veikia prieš kaspinuočius. Ta­ čiau šis preparatas yra nuodingas ir vartotinas tiktai gydytojui nurodžius. Šviežią žaliavą galima priimti miltelių pavidalu. Rp.

Extracti Filicis maris aetherei 6,0 Calomelanos 0,5 Meili s depurati 30.0 M. f. emuls. D. S. Suvartoti nevalgius, padalijus į keturias porcijas, kas dešimt min. 21

3 pav. K elm inis p a p a r t i s (D r y o p te ris filix m a s (L.) S chot.): A — šaknia stie b is,

B — lapas.

A patinėje la po p u s ė je m a tom os ž iūrint iš apačios

s p o ra n g ė s ;

1 — d alis

lapo,

Rp. Extracti Filicis maris aetherei 5,0 Rhizomatis Filicis maris pulv. 5,0 ut I. boli N. XX D. S. Kas penkios min. po vieną piliulę

Rp. Extracti Filicis maris recentis 8,0 (6,0) Calomelanos 0,5 (0,3) Sirupi simplicis 25.0 Olei Absinthii Olei Menthae pip. gtt. VI M. f. emuls. D. S. Suvalgyti per dešimt min. RpExtracti Filicis maris aetherei 0,9 Mėlis depurati 25,0 D. S. Padalyti pusiau ir imti per pusę valandos (6—7 metų vaikui) MAUMEDI NĖ LAKŠTABŪDĖ

\

Agaricus albus Scheff. (Syn. Fomes Laricis Murr., Polyporus officinalis Fries.) Maumedinė lakštabūdė priklauso lakštabūdinių (Agaricaceae) šeimai. Tai parazitinis grybas, kuris parazituoja ant sibirinio mau­ medžio (Larix sibirica Ledb.) ir daurinio maumedžio (Larix daliurica Turcz) liemenų bei storesnių šakų. Grybiena, liaudyje vadinama kempine, renkama nuo maumedžių pavasarį iki vasaros pradžios. Juo didesnis, t. y. senesnis grybas (kempinė), juo geresnė žaliava. Nuo surinktos grybienos nuvaloma viršutinis sukietėjęs ir apatinis himenialinis sluoksniai. Vidurinis purusis grybienos sluoksnis supiaustomas ir natūraliai išdžiovina­ mas. Gerai paruošta žaliava būna lengva, balzganos spalvos, labai kartaus skonio. Randamos medžiagos cheminiu požiūriu dar ne visai ištirtos, bet kai kurios jau žinomos, pavyzdžiui, agaricininė ir pseudoagaricininė rūgštys. Agaricininė rūgštis, kitaip vadinama agaricinu, der­ vinės substancijos, o viena iš jų, vadinamoji raudonoji derva, turi stiprią, vidurius laisvinančią savybę. Be to, randama nemaža kitų medžiagų: riebalų, gliukozės, manito, citrininės ir obuolinės rūgščių, kalio ir magnio karbonatų. Vaistams gaminti vartojama visa grybiena 23

(Agaricus albus) ir iš jos pagaminti preparatai, pavyzdžiui, Agaricinum, Tinctura Agarici albi ir kt. Pagal prof. Gamermaną, prof. Mušinskį ir kitus specialistus maumedinė lakštabūdė (Agaricus albus) ir iš jos pagaminti prepa­ ratai, kaip Agaricinum, yra puiki priemonė prakaitavimui sumažinti (antisudorificum), ypač džiova sergantiems. Pasak prof. Mušinskio, Agaricus albus ir jo preparatai kumuliatyvinio veikimo neturi. Ligoniai, net ilgesnį laiką vartodami, prie jų nepripranta. Patirta, kad šunvyšnės (Atropa belladonna) preparatai tam tikrose kombinacijose su maumedinės lakštabūdės (Agaricus albus) preparatais padidina pastarųjų veikimą. Rp. Agarici albi 5,0 Natrii hydrocarbonici 2,0 Aąuae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Po vieną valgomą šaukštą kas 3 valan­ dos (Prakaitavimui mažinti) Rp. Agarici albi 10,0 Foliorum Salviae 15,0 Aąuae 200,0 Meili s depurati 3,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgomą šaukštą kas 3 valandos (Smarkiai prakaituojant)

Rp. Agarici albi 1,0 Foliorum Belladonnae 2,0 Pulveris et extracti Liąuiritiae q. s. ut f. pilulae N. L. X D. S. Po 1—2 piliules 2 kartus per dieną (Prakaitavimui mažinti)

RpTinct. Agarici albi 30,0 Tinct. Lichenis islandici 20,0 Tinct. Belladonnae 5,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį į V2 stiklinės van* ' dens; gerti iš ryto ir vakare (Smarkiai prakaituojant nakties metu, ser­ gant džiova) 24

PŪSLĖTASIS GUVE1NIS

Fucus vesiculosus L. Pūslėtasis guveinis priklauso guveininių (Fucaceae) šeimai, Šio guveinio yra keliolika formų ir jos visos tinka vaistinei žalia­ vai gaminti. Tai jūrų dugno augalas, kuris auga prie akmenų. P a­ plitęs Baltijos ir Siaurės jūrose, Siaurės Atlante. Lietuvos pajūryje guveinį bangos išmeta į krantą, atneštą iš žymiai tolesnių jūros sričių, nes mūsų respublikos pajūrio dugnas yra smėlėtas ir jis čia neauga. Vaistinei žaliavai gaminti daug geriau tinka guveinis iš Atlanto bei Siaurės jūros, negu iš Baltijos jūros, nes tenykštėježaliavoje būna žymiai daugiau mineralinių druskų ir jodo. Pūslėtojo guveinio vaistinėje žaliavoje (Herbą Fuci vesiculosi),. gniužule, randama dijodotirozino, 15—16«/0 mineralinių druskų, ku­ rių tarpe visada būna daugiau ar mažiau jodo ir bromo. Be to, žo­ lėje yra daug gleivingų medžiagų. Pasak prof. Mušinskio, Bėslerio, šio guveinio žole gydoma sky­ dinės liaukos sutrikimai ir arteriosklerozė, taip pat organizme ji re­ guliuoja riebalų apykaitą. Galima vartoti ir mūsų pajūryje randamą guveinj, tik dozė ati­ tinkamai turi būti didesnė, nes jo žolėje yra mažiau mineralinių druskų ir dijodotirozino. Pūslėtojo guveinio gniužulai turi nemalonų kvapą, ypač vande­ niniai jo preparatai, todėl stengiamasi vartoti miltelių bei ekstraktopavidalu. Kol kas mūsų vaistinėse ekstrakto nėra, bet gniužulų ne­ sunkiai galima prisirinkti mūsų respublikos pajūryje. Surinktus gniužulus reikia švariai nuplauti, greit plonai pa­ skleisti pastogėse ir išdžiovinti. Žaliavos atsargos laikomos herme­ tiškai uždaromuose stikliniuose buteliuose. Gerai paruošta žaliava turi būti tamsiai rūdos spalvos. RpFuci vesiculosi pulverati 200,0 D. S. Po 2 arbatinius šaukštelius j V2 stiklinės vandens; gerti iš ryto ir vakare (Esant nutukimui ir arteriosklerozei) Rp. Fuci vesiculosi pulverati 60,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį j arbatą 1—2 kartus per dieną (Silpnai besivysiantiems vaikams) 25

Rp. Herbae Fuci vesiculosi 50,0 Herbae Visci albi 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens, palaikyti uždengtą lk valandos, nukošti; išgerti per dieną gurkšniais (Esant padidintam kraujo spaudimui)

PAPRASTOJI SKALSC

Claviceps purpurea Tul. (F VIII) (Syn. Sphaeria purpurea Fr., Sphaeria entomorrhiza Schum. Cordyceps purpurea Fr., Sphaeropus fungorum Gnib.) Paprastoji skalsė priklauso žagrūninių (Hypocreaceae) šeimai. Tai parazitinis grybas, kuris parazituoja rugių varpose. Svarbus jo gyvenimo momentas — rugių žydėjimas. Rugių žydėjimo metu į žie­ dą turi patekti skalsės spora. Patekusi į rugio žiedo mezginę, spora sudygsta ir nuo to mo­ mento mezginė užleidžia vietą grybo hifams, kurie čia plinta, mis­ dami tuo maistu, kuris turėjo tekti grūdui. Tuojau po grybo įsiveisimo pradeda vystytis konidijos ir tuo pat metu gaminasi saldus skystis, kuris apsivelia konidijomis. Tą skystį su konidijomis mėgs­ ta įvairios musės. Pastarosios, skraidydamos nuo vieno žiedo ant kito, rugių žydėjimo metu užkrečia kitus žiedus ir tokiu būdu gry­ bas išsiplatina. Konidijos, patekusios į žiedo mezginę, greitai išsi­ vysto į grybieną-sklerotį, kuris yra sudarytas iš tankiai susipynu­ sių hifų. Skalsių išsiplatinimas rugiuose yra blogos agrotechnikos ir prastos rugių veislės požymis. Žemės ūkio mokslas energingai ko­ voja su skalsėmis. Dėl to farmacinė pramonė kasmet vis mažiau gauna šios brangios žaliavos vaistų gamybai. Pastaraisiais metais dedama daug pastangų specialiai auginti skalsės. Tam tikslui la­ boratorijose užauginamos skalsiagrybio konidijos ir numatyti ru­ gių plotai žydėjimo metu apkrečiami, apipurškiant juos specialiais tirpalais, kuriuose yra konidijų. Taigi vaistinę žaliavą sudaro suaugę ragelių pavidalo skleročiai (Secale cornutum), kurie subrendę būna rudai juodos spal­ vos, jų piūvis balzganai rožinės, o pasenusių — rudos spalvos. 26

4 pav. P a p r a s t o j i s k a isė (C lav ic ep s p u r p u r e a T ul.): — ru gio v a rp a su grybo skleročiais; / — p a s k ir a s skleročius, 2 — rugio u ž u o m a zg a , pa:^ta grybo sp orų, 3 — beveik visai s u a r d y ta grybo veikim o u ž u o m a zg a , 4 — skleročio rymosi p ra d ž ia , 5 — to le sn ė gry b o vystym osi s tad ija, 6 — tos pačios s tad ijo s išilginis piūvis, 7 — ,,s u d y g ę s “ sklerotis, 8 — ,,daigelio“ v irš ū n ė

Žaliavoje randama alkaloidų ergotoksino, ergometrino ir kt. Be to. dar būna daug riebalinio aliejaus (35—40% ), tiramino, histaminoir kitų medžiagų. Skalsiagrybiai labai seniai vartojama vaistinė žaliava ginekologijoje. Alkaloidų kompleksas veikia (kraujo indus,, ypač gimdos sutraukimą, dėl to stabdo kraujavimus ir palengvina gimdymo procesus. Tačiau skalsės preparatai turi būti vartojami tiktai gydytojui nurodžius, nes, nelaiku pavartojus, gali sukelti abortus ir kitas nemalonias pasekmes^ Farmacinė pramonė gamina ekstraktus, grynus alkaloidus ampulėse injekcijoms; natūralus skalsiagrybis rečiau vartojamas. Rp. Pulveris Secalis cornuti 0,3 (0,5) D. t. d. N. XII in charta cerata D. S. Po 1 miltelį 3 kartus per dieną (Esant gimdos atonijai) Rp. Infusi Secalis cornuti 5,0—180,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Po gimdymo)

RpExtracti Secalis cornuti spissi 2,0 Pulveris et extracti Liąuiritiae q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 1 piliulę 3 kartūs per dieną (Reikalui esant, po gimdymo) VAISTINIS PATAISAS

Lycopodium clavatum L. (F VIII)

Vaistinis pataisas priklauso pataisinių (Lycopodiaceae) šeimai. Tai daugiametis, sporinis, amžinai žaliuojantis mūsų miškų auga­ las. Tenka pabrėžti, kad pataisas floristiniu požiūriu yra reliktinis augalas, nuo sporos sudygimo iki žydėjimo praeina 27—30 metų. Todėl yra nedovanotinas nusikaltimas rauti šiuos augalus papuo­ šimams kaip žalumyną. Pataisas birželio—liepos mėnesiais išaugina sporofilus, netiks­ liai žmonių vadinamus „varputėmis**, iš kurių, jas padžiovinus sau­ lės atokaitoje, išbyra labai smulkios, geltonos spalvos sporos. Sporae lycopodii tai ir yra vaistinė žaliava. Sporose būna iki 50°/o 28

5 p av . V a i s t in i s p a t a i s a s (L y co p o d iu m c l a v a t u m L.) 4 — a u g a lo d a lis su sporofilais (v a rp u tė m is ); 1 — stiebo la p a s, 2 — sporofilo lapelis, 3 — sporofilo lapelis, žiūrin t iš išorės, 4 — sporofilo lapelis iš vidaus, 5 — spo ros

riebalinio aliejaus. Sporų ypatybė yra ta, kad jos nehigroskopiškos ir jose nesusidaro sąlygos veistis grybelių sporoms bei bakterijoms. Sporos vartojamos barstyti iššutusioms vietoms, ypač vaikams. Vaistinėse vartojama apibarstyti piliulėms, kad jos nesuliptų. Se­ niau sporos buvo vartojamos šlapimo išsiskyrimui skatinti. P asta­ ruoju metu retai bevartojama. Tačiau šiais laikais sporos plačiai vartojamos technikoje — lie­ jyklose formoms išbarstyti ir kitose metalo apdirbimo šakose. Bend­ rai jos yra daugiau indiferentinė medžiaga, tačiau pataiso žolė (Herbą Lycopodii) turi stipriai veikiančių alkaloidų, kurie dar ne visiškai ištirti. Rp. Lycopodii 80,0 Zinci oxydati 20,0 M. f. pulvis. D. S. Iššutusioms vietoms barstyti

Rp. Lycopodii 8,0 Sirupi Althaeae 40,0 Olei Foeniculi gtt. V M. f. emuls. D. S. Kas 2 valandos po arbatinį šaukštel] (Vaikams šlapimui susilaikius)

Rp. Acidi tannici Lycopodii 3a 7,5 Adepis suilli 15,0 M. f. unguentum. D. S. Tepalas lėtiniams nušalimams gydyti

VAISTINĖ GIGARTINA

Gigartina mammilosa J. G. Agardh Vaistinė gigartina priklauso gigartininių (Gigartinaceae) šei­ mai. Tai raudonasis dumblis, augąs jūrų dugne, prisitvirtinęs prie uolų. Daugiausia paplitęs Atlanto vandenyno uolėtuose pakraščiuose. Šių dumblių išmeta bangos ir mūsų Baltijos jūros pakraščiuose. Vaistinei žaliavai gaminti renkami dumblių gniužulai, kurie šva­ riai nuplaunami ir džiovinami, plonai išsklaidžius juos skardinėse 30

pastogėse. Išdžiūvusi žaliava būna tamsiai rudos spalvos, trapi. Sausa žaliava (Carrageen, Lichen Carrageen) tuojau turi būti sudė­ ta j stiklinius butelius, gerai užkimšta ir laikoma sausoje, vėsioje, tamsioje vietoje. Žaliavoje randama natrio, kalcio, magnio, jodo ir bromo mine­ ralinių druskų, kurių bendras kiekis sudaro iki 20%. Yra daug ir gleivingų medžiagų. Be to, ji pagreitina organizme medžiagų apykaitą, sulaiko (stabdo) vėmimą ir laisvina vidurius. Verdant (1 :20) beveik visiškai išsileidžia, virsdama drebučiais. Dėl aukš­ čiau minėtųjų savybių ši žaliava vis plačiau pradedama vartoti gy­ dymo reikalams. -f— RpCarrageen pulver. 100,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį į stiklinę vandens; išgerti prieš miegą (Užkietėjus viduriams) Rp. Carrageen 5,0 Aąuae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgomą šaukštą kas */j valandos .(Vėmimui sulaikyti) Rp. Carrageen Lichenis islandici aa 20,0 Aąuae 1000,0 M. f. gelatina. Virinti tol, kol liks 500 ml, perkošti D. S. Po valgomą šaukštą kas V2 valandos (Nėščioms moterims vėmimui sulaikyti) CUKRINE LAMINARIJA

Laminaria saccharina (L.) Lamour Laminarijos priklauso rudųjų dumblių tipui, laminarinių (Laminariaceae) šeimai. Laminarijų gentyje yra keletas rūšių. Kai kurių rūšių šios genties dumbliai yra svarbūs žmonių gyvenime. Vieni naudojami vaistinei žaliavai gaminti, kiti pašarui bei maistui. Šie dumbliai auga vandenynų ir jūrų dugne, prisitvirtinę rizoidais prie uolų. Vaistinė žaliava gaminama iš cukrinės ir pirštuotosios laminarijų gniužulų. Iš gniužulų kotų gaminami „stiebeliai" (Stipi31

les Laminariae), kurie vartojami ginekologijoje bei chirurgijoje kaip zondai. Iš gniužulų gaminami milteliai terapijai. Gniužuluose ir jų kotuose randama šių medžiagų: jodo, bromo ir kalcio druskos, manito, polisacharido laminarino, vitamino C ir kt. Seniau gana plačiai buvo vartojama chirurgijoje stipites Laminareae, bet pastaraisiais dešimtmečiais buvo užmiršta. Dabar mokslo medicina j minėtas žaliavas vėl atkreipė reikiamą dėmesį. Mūsų farmacinė pramonė pradėjo gaminti iš cukrinės laminarijos gniužulų miltelius (Pulvis Laminariae), kuriais sėkmingai gy­ domi lėtiniai, ypač atoniniai, vidurių užkietėjimai. Patariama jais gydyti arteriosklerozę, tačiau galima vartoti tik gydytojui nurodžius, nes, esant inkstų uždegiminiams procesams, dėl jodo druskų buvimo šio preparato negalima priiminėti. Be to, yra individų, kurių orga­ nizmas negali pernešti jodo (jodizmas). Rp. Pulveris Laminariae saccharinae 25,0 D. S. V2—1 arbatinį šaukštelį miltelių vieną kartą per dieną *

AUKŠTESNIEJI AUGALAI ALIJOŠIUS

Aloe L. (F VIII)

Alijošiai priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Šioje gentyje yra apie 150 rūšių. Tai sukulentiniai daugiamečiai augalai, kurie savai­ me auga Pietų Afrikos ir Pietų Azijos pusiau stepinėse vietovėse. Mokslinėje medicinoje nuo senų laikų vartojamas iš keliolikos rūšių lapų pagamintas ekstraktas, būtent, iš Aloė vera L., Aloe ferox Mill., Aloė arborescens Mill., Aloė Perryi Back ir kt. Tarybų Sąjun­ goje kultivuojamas Aloė arborescens Mill. ir jo atmainos, kaip vie­ nametė kultūra subtropiniuose rajonuose. Mūsų krašte kambariuose Aloė arborescens auginama kaip gėlė. Jos lapai vartojami gydymui. Tarybų Sąjungoje iš šviežių lapų far­ macinė pramonė gamina skystą ekstraktą, kuris ampuliuojamas pagal akademiko Filatovo metodą. Pasaulinėje prekyboje būna įvairių rūšių ekstrakto, kuris priklauso nuo jo gavybos būdo ir bo­ taninės augalų rūšies, pavyzdžiui, Extract. Aloės lucida yra geres­ nės rūšies žaliava. Tai labai kartaus skonio, trapi, žalsvai ruda 32

unorfinė masė, kurioje yra daug įvairių medžiagų, iš kurių svarbiausi yra antragliukozidai. Jie daugiausia būna surišti ir va­ dinami aloinu. Suskilęs aloinas duoda aloemodiną-antrachinoną ir aloemodiną-antranolį. Be to, randama dažinių ir dervinių me­ džiagų. *, Terapinės dozės (0,2—0,5 g) sauso ekstrakto laisvina vidu­ rius. Aloinas padidina tulžies sekrecijos išskyrimą. Iš kitos pusės, tulžis suaktyvina aloino veikimą. Mažos dozės (po 0,01—0,1 g) aloino žadina apetitą ir pagerina virškinimą. Nepatartina vartoti šių ekstraktų hemorojaus ir gimdos kraujavimo atvejais, nes aloiaas padidina kraujo pritekėjimą j pilvo ertmės srityje esančius indus. Alijošiaus preparatus ypač atsargiai reikia duoti nėščioms moterims. Šie preparatai taip pat nevartotini norint staigiai ir greitai išvalyti vidurius, nes alijošius veikia iš lengvo, o padidin­ tos dozės gali sukelti net žarnų uždegiminius procesus. Alijošiaus preparatais gydomi lėtiniai vidurių užkietėjimai, tulžies ir kepenų sutrikimai. Švieži lapai ir iš jų išspaustos sultys nuo seno varto­ jami liaudies medicinoje gydant apdegimus, užsisenėjusias žaiz­ das, plaučių tuberkuliozę ir t. t. Dabartiniu metu mūsų farmacinė pramonė iš alijošiaus šviežių (žalių) lapų gamina sultis. Jos iš lapų išspaudžiamos presu. Iš­ spaustos sultys konservuojamos spiritu: imama 90 dalių sulčių ir 20 dalių 95° spirito. Konservuotas sultis patariama vartoti esant virškinamojo trakto sutrikimams, pavyzdžiui, gastritui, gastroente­ ritui, enterokolitui ir t. t. Preparatas priimamas po 1 arbatinį šaukštelį 2—3 kartus per dieną 20—30 min. prieš valgį. Išoriniam vartojimui gaminama alijošiaus lapų emulsija, kuri taikoma gydyti egzemoms, nudegimams ir kitoms sunkiai gyjančioms žaizdoms. Rp. Aloė pulv. 3,0 Saponis medicati 2,0 Extr. Rhei aąuosi 1,0 Aquae q. s. ut f. pilulae N. L. X D. S. Po 2—3 piliules nakčiai (Esant lėtiniams vidurių užkietėjimams) Rp. Axungiae porcinae Butyri vaccae Mellis depurati aa 100,0 Succi Aloė 15,0 Pulveris Cacao 100,0 33

D. S, Po 1 valgomą šaukštą į stiklinę karšto pieno; išgerti 2 kartus per dieną (Liaudies medicinoje plačiai vartojama sergant plaučių tuberkulioze) Rp. Tinct, Aloė compositae 50,0 ** D. S. Po valgomą šaukštą į V2 stiklinės van­ dens; išgerti nakčiai (Nutukusiems asmenims, sergantiems lėti­ niu vidurių užkietėjimu) Rp. Extracti Aloė aquosi in ampulis a 1,1 D. t. d. N. XXX D. S. Nuo 1 iki 2 amp. po oda kasdien arba kas antra diena (Gydytojui nurodžius) Rp. Extr. Aloė 1,5 Extr. Rhei 3,0 Extr. Belladonnae 0;45 Massae pilularum q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 1 piliulę iš ryto ir vakare (Esant skausmingam vidurių užkietėjimui) ANYŽINE OŽIAŽOLĖ

Pimpinella anisum L. (F VIII) (Syn. Anisum officinalis Monch, Carum anisum H. Baili., Apium anisum Crantz., Tragium anisum Hoffm., Anisum vulgare Gartn.) Anyžinė ožiažolė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Vienametis, žolinis augalas. Tarybų Sąjungoje ožiažolė auginama Azijos respublikose. Mūsų respublikoje kultivavimui šis augalas neperspektyvinis, nes tiktai sausomis vasaromis kartais pasiseka gauti derlių, kuris paprastai būna labai blogas. Vaistinei žaliavai (Fructus Anisi, Semen Anisi) vartojamos subrendusios vaisių sėk­ los, kurios turi saldų skonį, stiprų, savotišką anyžiui būdingą kvapą. Kvapas priklauso nuo eterinio aliejaus, kurio sėklose būna 2—3°/o. Svarbiausias jo komponentas yra anetolis. Be to, vaisiuo­ se būna flavoninės prigimties substancijų — fitino ir riebalinių alie­ jų. Anyžių aliejus nuo seno vartojamas kosuliui raminti. Bendrai 34

6 p-av. A n y ž i n ė o ž ia ž o lė ( P i m p in e l la a n is u m L.): { ir B — v is a s a u g a l a s žydėjim o metu; 1 — p a s k ir a s žiedelis, 2 — piestelė. 3 — ne su b ren d ę s vaisius, 4 — s u b re n d u sio v a isiau s išilginis piūvis, 5 — v a isiau s skersinis piuvis

aliejus turi savybę skatinti kai kurių liaukų sekretų padidėjimą, pavyzdžiui, gleivinių, prakaito ir pieno. Anyžiaus vaisiai terapi­ joje visada duoda geresnį efektą, negu grynas eterinis aliejus bei iš jo pagaminti preparatai.

0

Rp. Fructuum Anisi eone. 3,0 Florum Chamomillae 5,0 M. f. species. D. t. d. N. VI

D. S. 1 porciją arbatos mišinio užplikyti stik­ line karšto vandens, po 15 min. nukošti, pridėti medaus; gerti po gurkšnį (kūdi­ kiams) Rp. Fructuum Anisi eone. Foliorum Ribes nigri eone. a a 50,0 Herbae Hyperici eone. 100,0 M. f. species. D: S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po stiklinę prieš valgį (Sergant dispepsija) Rp. Fructuum Anisi eone. 20,0 Radicis Liąuiritiae eone. 10,0 Aąuae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po šaukštą kas 2 valandos (Esant bronchitui)

-h

Rp. Fructuum Anisi vulgaris Fructuum Rubi idaei cont. Foliorum Farfarae eone. Florum Tiliae eone. Corticis Salicis eone. a a 20,0 M. f. species.

*

D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ plikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pa­ virinti 5—10 min., perkošti; gerti karštą po l stiklinę 3—4 kartus per dieną (Peršalus) 36

ANKSTYVASIS ŠALPUSNIS

Tussilago farfara L. (F VIII) (Syn. Tussilago radiata Gilib., Tussilago ruderalis Salisb., T u s a ^ g o rupestris Wall.) Ankstyvasis šalpusnis priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Būdinga tai, kad jis mūsų sąlygomis žydi anksti pavasarį, kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje; iš šakniastiebių išauga žiediniai stiebai, ant kurių būna pavieniai graižai; jų liežuviniai žiedeliai geltonos spalvos. Stie­ bams sudžiovus, pradeda vystytis lapai, kurių apatinė pusė pilkai pūkuota, viršutinė — tamsiai žalia. Auga sunkesnėse dirbamose dirvose, drėgnesnėse atšlaitėse ir kt. Medicinos reikalams vartoja­ mi žiedai ir lapai (Flores Farfarae, Flores Tussilaginis, Folia Farfarae, Folia Tussilaginis). Liaudies medicinoje ypač plačiai varto­ jami lapai, rečiau — žiedai. Į vidų imami dažniausiai atsikosėjimui palengvinti, o kaip išoriniai naudojami esant įvairiems patinimams, sumušimams ir t. t. Mokslinėje medicinoje vartojami sutrikus kvė­ puojamiesiems takams (Species pectoralis). Lapuose ir žieduose aptinkama tų pačių medžiagų, tačiau jų kiekybinis santykis būna skirtingas. Graižuose randarna flavonų žymiai daugiau, negu lapuose. Aplamai randama: gliukozido tusiliagino, inulino, rauginių ir gleivinių medžiagų, eterinio aliejaus. Pelenuose yra žymus kiekis mangano junginių. Rp Foliorum Farfarae 100,0 Herbae Rutae 30,0 Herbae Polygoni avicul. eone. 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, perkošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną (Sergant kepenų ir tulžies akmenimis) Rp. :• Decocti foliorum Farfarae ex 15,0—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą kas 2—3 valandos (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Foliorum Farfarae eone. 100,0 Lichenis islandici eone. 50,0 Florum Verbasci eone. 30,0 M. f. species.

7 pav. A n k s ty v a s i s š a l p u s n i s ( T u ssila g o f a r f a r a L.): A — žydintis a u g a l a s ; / — liežuvinis žiedelis, 2 — vam zd elinis žiedelis, 3 — vatn zdelinio žie ­ delio išilgin is piūvis, 4 — piestelė. 5 — kuokelis, 6 — s u b re ndusios sėklos graižė, 7 — žied­ sostis, 8 — sėkla su skristuku, 9 — skrotelinis la p a s

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens; gerti po stiklinę 3 kartus per dieną (Esant bronchitui bei kosuliui) -f-

Rp. Foliorum Falfarae Fructuum Anisi eone. Radicis Althaeae Radicis Liąuiritiae aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 15— 20 min., perkošti; gferti 3 kartus per dieną po V2 stiklinės po valgio (Sausai kosint) RpFoliorum Farfarae 40,0 Foliorum Plantaginis majoris Radicis Liąuiritiae aa 30,0 M. !. species. D. S. Vieną valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palai­ kyti Uždengus 20 min., perkošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną po valgio (Atsikosėjimui palengvinti)

APYNYS

Humulus lupulus L.

Syn. Lupulus humulus Mill., Cannabis lupulus Scop., Lupulus scandens Lam., Lupulus communis Gartn., Lupulus amarus Gilib., Humulus vulgaris Gilib., Humulus volubilis Salisb.) Apynys priklauso kanapinių (Cannabinaceae) šeimai. Tai dau­ giamečiai, dvinamiai, vijokliniai augalai. Laukiniai apyniai Lietu­ vos TSR palyginti gausiai išsiplatinę. Auga upių atšlaitėse, krū­ muose ir panašiose vietose, kur randa atramą vyniotis. Apynių spurgas — tai 40—60 žiedelių, kompaktiškai susiklosčiusių, žie­ dynas. Vaistinei žaliavai (Strobili Lupuli) tinka tiktai kultūrinių veis­ lių spurgai. Spurguose yra daugiau ar mažiau geltonų liaukelių, kurios vadinamos lupulinu (Lupulinum arba Glandulae Lupuli), 39

8 p av. A p y n y s ( H u m u l u s lu p u lu s L.)': A — š akelė su v yriška isiais žiedais; B — šakelė su m o te riš k a isiais žiedais; C — šakelė su n unoku siais s p u rg a is; 1 — v y riška sis žiedelis iš v irša u s, 2 — vy rišk a sis žie delis iš šono, 3 — kuokelio dulkinę, 4 — dulkinės skersinis piūvis, 5 — m o te riš k a sis ž ie dyn as žydėjim o m etu, 6 — du moteriškieji žiedeliai, 7 — m ote riška sis žiedelis, 8 — s p u rg o žvynelis, 9 — va isius

Juo spurguose daugiau lupulino liaukelių, juo yra vertingesnė ža­ liava. Kultūrinėse veislėse lupulino būna 15—23%, o laukinėse — 7—9%. Cheminiu požiūriu jose randama alfa ir beta karčiųjų rūgščių, alfa ir beta minkštos tirpios dervos ir gama netirpios dervos, ete­ rinio aliejaus iki 1%, tanidinės medžiagos, cholino ir kt. Tai senas techninis augalas, nes apynių spurgai nepamainoma alaus pramonei žaliava. Mokslinėje medicinoje apynių spurgų liaukeles pirmieji pradėjovartoti žymūs venerologai Sigmundas ir Ricordas, kaip priemonę lytinei potencijai atstatyti. Tačiau jų dėtos viltys nepasiteisino. Vėliau lupulino liaukelės (Glandulae Lupuli) buvo vartojamoskaip indiferentinė medžiaga vaistinėse piliulėms barstyti, kad ne­ suliptų. Pastaraisiais dešimtmečiais į lupulino liaukas vėl atkreip­ tas dėmesys kaip j efektingą vaistinę priemonę. Paaiškėjo, kad lupulino liaukose esantis medžiagų kompleksas, veikia organizmą kaip nervų sistemą raminanti bei slopinanti prie­ monė. Be to, turi stiprų bakteriostatinį, antiseptinį ir narkotinį veikimą. Dabartiniu metu apynių spurgai vartojami psichiniamsligoniams gydyti: iš spurgų gaminami čiužiniai ir pagalviai. Ligo­ niai, gulėdami ant tokių čiužinių, būna žymiai ramesni, geriau: miega. Be to, spurgai vis plačiau vartojami arbatų mišiniamsgaminti, pavyzdžiui, species nervina. Rp. Florutn Humuli lupuli Radicis Valerianae cont. Foliorum Melissae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min.; išgerti viena valanda prieš miegą (Bsant nemigai)

Rp. Lupulini 0,5 Kalii bromati 0,2 M. f. pulvis D. t. d. N. XII D. S. Po 2—3 miltelius per dieną (Mažinti padidintam lytiniam potraukiui)

Rp. Extracti Humuli spissi 5,0 Lanolini Vaselini 5a 12,5 M. f. unguentum. D. S. (Įtrinti skausmingas votis) 411

Rp. Lupulini 0,3 Radicis Valerianae pulv. 0,5 M. f. pulvis D t. d. N. XII D. S. Po 1 miltelį 3 kartus per dieną (Esant nemigai) R d. Tincturae Lupuli 15,0 Tincturae Valerianae Tincturae Angelicae aa 10,0 D. S. Po 25 lašus 2—3 kartus per dieną su vandeniu arba su cukrum. (Esant'nemigai ir baimingumui)

%

Rp. Strobili Humuli lupuli Radicis Valerianae aa 10,0 Foliorum Menthae pip. Foliorum Trifo Iii fibrini 5a 20,0 M, f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ plikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti uždengtą 15—20 min., nukošti; gerti 2 kartus per dieną po V2 stiklinės ryte ir vakarę (Esant dideliam jautrumui bei nervuotumui) * APSKRITALAPĖ SAULAŠARĖ

Drosera rotundifolia L. (Syn. Drosera septentrionalis Stokes, Rossolis septentrionalis Scop., Rorella rotundifolia Ali.) Apskritalapė saulašarė priklauso saulašarinių (Droseraceae) šeimai. Tai daugiametis, 10—20 cm aukščio, smulkus, biologiniu atžvilgiu įdomus augalėlis. Aptinkamas durpingose vietose, samanynėse, ten, kur auga spanguolės (Vaccinium oxycoccus). Saul­ ašarė minta smulkiais gyvūnėliais — musėmis, uodais ir kitais vabzdžiais, kuriuos augalas virškina savo lapais ir pasisavina maisto medžiagas specialiais lapų čiulptukais. Mūsų sąlygomis žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais, smulkiais žiedeliais. Vaistinei žaliavai (Herbą Droserae, Herbą Rorellae, Herbą Roris salis) renkama visa antžeminė augalo dalis žydėjimo metu ir tuojau džiovinama. Gerai išdžiovinta žaliava turi būti tamsiąi

9 p av . A p s k r it a la p ė s a u l a š a r ė ( D r o s e r a r o tu n d if o lia L.): f — an tž em in ė a u g a lo dalis, 2 — paskiro žiedelio išilginis piūvis; 3 — p a s k ir a s la pelis

rausvos spalvos, kurią reikia laikyti sausoje vietoje stikliniuose buteliuose. Žaliavoje randama eurino, naftochinono, raudonos dažo medžia­ gos, juglono, organinės rūgšties (obuolinės, citrininės), minerali­ nių druskų, ypač kalio ir kalcio. Žaliava bei iš jos pagaminti preparatai vartojami sergant.bron­ chų kataru, kokliušu, nervinio pobūdžio kosuliu ir kitais kvėpuoja­ mųjų takų sutrikimais. Rp. Tincturae Droseraė 30,0 D. S. Po, 10—20 lašų 3 kartus per dieną (Sergant bronchų kataru)

Rp. Infusi herbae Droserae ex 25,0—400,0 Natrii bromati 4,0 M. D. S. Po vieną valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Sergant kokliušu)

Rp. Herbae Droserae Herbae Plantaginis lanceolatae Herbae Violae tricoloris aa 25,0 M. f. species. D. S. Arbatinį šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline vandens, užvirinti, ataušinti; gerti po 7 2 stiklinės 2 kartus per dieną (Turint nervinio pobūdžio kosulį)

Rp. Herbae Droserae 30,0 Florum Primulae Florum Violae odorot. Florum Malvae silv. aa 20,0 Radicis Liąuiritiae 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikytf 300 ml verdančio vandens, palaikyti 30 min.„ nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną po* V2 —1 stiklinę (Sergant kokliušu) 44

BALINIS AJERAS

Acorus calamus L. (F VIII) (Syn. Acorus aromaticus Gilib., Acorus vulgaris Kern., Acorus odoratus Lam.) Balinis ajeras priklauso ajerinių (Araceae) šeiniai. Mūsų res­ publikoje paplitęs augalas. Upių ir ežerų pakraščiais sudaro ištisus plotus. Tai daugiametis augalas; atgabentas į mūsų kraštą iš Azijos XIV šimtmetyje, puikiai aklimatizavosi, tačiau sėklų nesubrandina ir dauginasi vegetatyviniu būdu. Persai ir arabai paruoštus šviežius šakniastiebius vartoja valgiui. Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį, kurie džiovinami neaukštoje (35°C) temperatūroje. Sudžiovinta žaliava vadinama Rhizoma Calami aromatici, Rhizoma Acori, Rhizoma Acori europaei. Šakniastiebiuose svarbiausios medžiagos yra šios: 2—3°/« ete­ rinio aliejaus, kurio svarbiausieji komponentai yra azoronąs, eugenolis ir įvairūs terpenai, kartusis gliukozidas, akorinas, alkaloidas kalaminas, trimetilaminas, kalamininė rauginę rūgštis, krakmolas ir kt. Pasak Tokino, šakniastiebiuose yra fitoncidų. Šakniastiebiai vartojami terapijoje užpilo (Infusum), nuoviro (Decoctum), eterinio aliejaus (Oleum Calami) ištraukų (tinctura) pavidalu. Dažniausiai vartojama virškinimui pagerinti, šlapimo išsiskyrimui padidinti. Kaip išoriniai tinka aromatinėms vonioms ruošti ir plaukų slinkimui sulaikyti. Pagal dr. Carnovski sėkmingai -Kartojamas sustiprinti l)also stygoms. TanĮ ffkslui kramtomi šaknia-stiebiai. Be to, šakniastiebiai plačiai naudojami likerių pramonėje kaip aromatinė, kvapą ir skonį gerinanti žaliava. RP. Infusi rhizomatis Calami ex 15,0—200,0 D. S. Skalauti burnos ertmei —h

Rp. Tincturae Calami aromaticae 20,0 D. S. Po 20 lašų 2 kartus per dieną prieš valgį (Apetitui žadinti) Rp. Rhizomatis Calami 100,0 Radicis Bardanae 100,0 Florum Chamomillae 100,0 M. f. species. 45

10 p av. B a lin is a j e r a s

(Acorus c a l a m u s L.):

A — šakn ia stie bis; B — v irš u tin ė a u g a lo dalis su žie dynu; J — paskiri žiedeliai iš viršaus,, p a s k ir a s žiedelis iš šono, 3 — žiedelio išilginis piūvis, 4 — žiedelio skersinis piūvis

D. S. Mišinį užplikyti 2—3 litrais karšto van­ dens; plauti galvą (Plaukų slinkimui sulaikyti) Rp. Rhiz. Calami Herbae Centaurii minoris aa 30,0 Herbae Absinthii 5,0 Pericarpii Aurantii 10,0 M. f. species. D. S. Arbatos mišinį užpilti V2—V3 litro vyno; gerti po stikliuką prieš valgį . (Skrandžio sekretui padidinti bei virškini­ mui pagerinti) _/

Rp. Rhizomatis Calami aromatici Herbae Absinthii Foliorum Trifolii fibrini Fructuum Carvi cont. 5a 25,0 M. f. species. D. S. Vieną valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palai­ kyti 20 min, perkošti; gerti po 1 valgomą šaukštą 3—i kartus per dieną prieš valgj (Apetitui sužadinti bei virškinimui pa­ gerinti) BALTALKSNIS

Alnus incana Moench (Syn. Alnus tyrolensis Šaut., Betula incana L.) Baltalksnis priklauso beržinių (Betulaceae) šeimai. Tai daugia­ metis, aukštas krūmas, rečiau medis. Baltalksniai gausiai paplitę Lietuvos šiauriniuose, žymiai rečiau — pietiniuose rajonuose. Žydi anksti pavasarį (kovo—balandžio mėn.). Žiedai vienalyčiai, kuoke­ liniai sukrauti j ilgus, piesteliniai — j trumpus žirginius. Piesteliniai žirginiai sudaryti iš 7—10 moteriškųjų žiedelių, ku­ rie po apsivaisinimo išsivysto iki vyšnios uogos dydžio (kankorėžėlių-vaisiukų). Vėlai rudenį jie subręsta, paruduoja ir laikosi ant me­ džių per visą žiemą. Vaistinei žaliavai gaminti (Fructus Alni) mi­ nėtieji žirginėliai renkami žiemos mėnesiais. Žaliavoje svarbiausios yra rauginės (tanidinės) medžiagos; jose gryno tanido — iki 2%, galusinės rūgšties — iki 4%; nemaža yra 47

11 pav. B a lt a lk s n is (A ln us i n c a n a M oench.): A — a u g a lo šakelė v a sa ro s m etu: B — vaisinė šakelė su va isiais žiemos m etu; su v yriškaisiais žiedynais (žirginiais) ir m ote riška isiais ž iedynais

C — šakelė

ir kitų medžiagų. Vartojama virškinamojo trakto sutrikimams gy­ dyti bei viduriavimui stabdyti. Pastaraisiais metais mūsų farmacinė pramonė iš Fructus Alni gamina preparatą „Thmelinin“, tai tamsiai rudos spalvos milte­ liai, kuriuose yra iki 15®/» tanidinių medžiagų. Vartojama specifinio pobūdžio viduriavimams gydyti, esant kolitams, enterokolitams ir panašiais atvejais. Rp. Thmelini 0,5 D. t. d. N XII D. S. Po vieną nliltelį 3 kartus per dieną (Viduriuojant)

-b

Rp. Tincturae fructuum Alni 25,0 D. S. Po 25—30 lašų 3 kartus per dieną (Viduriuojant)

/ Rp.

Infusi fructuum Alni 15,0—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 4 kartus per dieną (Viduriuojant) Rp. Fructuum Alni inčan. 67,0 Rhizomatis Bistortae 33,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ plikyti stikline (250 ml) verdančio vandens ir pavirinti 5—10 min., po V2 valandos nukošti; skystį išgerti per dieną, padalijus į 2—3 dalis (Viduriuojant) BALTAŽIEDĖ NOTRELfc

L a m iu m a lb u m L.

(Syn. Lamium barbatum Sieb., Lamium capitatum Sm., Lamium foliosum Crantz., Lamium petiolatum Royle, Lamium perietariaefolium Benth.) Baltažiedė notrelė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, baltais žiedais augalas. Notrelė su pertrau­ komis žydi visą vasarą. Auga sodybose, patvoriuose, krūmuose ir kt. 4 V a is tin ia i a u g a la i

49

12 pav. B a lt a ž i e d ė n o tr e lė A

žydinti

( L a m i u m a lb u m L.):

viršūnėlė; 1 — žiedo b u to n a s, 2 — vainikėlis, iš p e š ta s iš ta u re lė s išilginis piūvis, 4 — kuokelis, 5 — ta urelė, 6 — riešutė liai (sėklos)

3 — žiedelio-

Vaistinei žaliavai (Flores Lamii albi, Flores Urticae mortuae) renkami tiktai vainiklapiai, kurie turi būti greitai sudžiovinti ir hermetiškai supakuoti. Žaliavoje randama gleivinių medžiagų, mineralinių druskų, tanidų ir t. t. Liaudies medicinoje plačiai vartojama kaip kraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių, gimdos ir kt. Žy­ miai efektingiau veikia ištraukos (Intractum) iš žalių (šviežių) žiedų. Rp. Florum Lamii albi 100,0 Florum Rhoeados cont. 50,0 M. f. species. D. S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, po V2 valandos nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną po 1 stiklinę (Esant gausioms menstruacijoms)

Rp* Tincturae Lamii albi 100,0 D. S. Po valgomą šaukštą į V2 stiklinės pieno (Kraujuojant iš plaučių) Rp. Florum Lamii alb. 50,0 Herbae Alchimillae vulg. 20,0 Herbae Achilleae millef. 10,0 Radicis Valerianae 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, po V2 valandos nu­ košti; gerti po V2 stiklinės 3—4 kartus per dieną (Menstruacijoms reguliuoti) Rp. Florum Lamii albi Herbae Alchimillae vulg. Florum Chamomillae vulg. aa 20,0 Herbae Polygoni hydropip. 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti 300 ml vandens, virinti 15 min., nu­ košti; gerti šiltą po 1 stiklinę 3 kartus per dieną (Esant skausmingoms menstruacijoms)

’^

51

BERŽAS

Betula L. Beržai priklauso beržinių (Betulaceae) šeimai. Tai daugiameeiaiį gausiai paplitę medžiai. Jų yra daug rūšių ir formų. Vaistinei žaliavai (Folia Betulae, Gemmae Betulae) vartojama tik dviejų rūšių lapai ir pumpurai — plaukuotojo (Betula pubescens Ehrh.) ir karpuotojo beržo (Betula verrucosa Ehrh.). __ Lapai renkami gegužės mėn. pabaigoje ir birželio pradžioje, o pumpurai — žiemos mėnesiais iki kovo vidurio. Lapuose ir pumpuruose randamos tos pačios veikliosios me­ džiagos, tik skirtingais kiekiais. Svarbesnės iš jų yra šios: dervi­ nė medžiaga bėtulalbirias, kuris veikia panašiai kaip ir Balsamum Copaivae, tik žymiai švelnesnis, saponinai, flavonai, metylopentazanai, šiek tiek eterinio aliejaus, tanidinės medžiagos, fitoncidai ir kt. Daugumas autorių nurodo, kad minėtųjų žaliavų efektingas diuretinis veikimas skatina tulžies sekreto išsiskyrimą (Petrovą). Kaip išoriniai vaistai spiritinė ištrauka (Tinctura Betulae 1 :5) duoda gerus rezultatus gydant pragulas ir kitas sunkiai gyjančias žaizdas. Rp. Tincturae Betulae 25,0 D. S. Tepti praguloms Rp. Foliorum Betulae 30,0 Natrii hydrocarbonici 0,5 Aąuae 500,0 M. f! infus. D. S. Gerti kas dvi valandos po stiklinės (Gydant vandeningus sutinimus) Rp. . Foliorum Betulae 30,0 Florum Sambuci 20,0 Aquae fervidae 500,0 OI. Menthae pip. gutt. V M. f. infus. D. S. Kas dvi valandos po valgomą šauksią (Sutrikus inkstų geldelėms) Rp. . . Gemmorum Betulae 50,0 ! Florum Cyani 40,0 Florum Calendulae 30,0 M', f. spedes. 52

13 pav. K a r p u o t a s i s b e r ž a s ( B etu la v e r r u c o s a E h r h .) : 1 — Šakelė su vyriškaisiais žirg in ia is a uglio gale ir m ote rišk a isiais šonuose, 2 — v y riška sis žiedas, 3 — m o te riš k a sis žiedas, 4 — šakelė su s u b re n d u sia is ž irginiais

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, po V2 valandos perkošti; išgerti 2 stiklines per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) Rp. Foliorum Betulae 100,0 Herbae Eąuiseti minr. 60,0 Herbae Violae tricolor 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, po V2 va­ landos perkošti; gerti 2—3 kartus per die­ ną po 1 stiklinę (Sergant inkstų uždegimu) Rp. Florum Cyani Gemmorum Betulae Fructuum Petroselini aa 10,0 Foliorum Uvae ursi eone. 50,0 Foliorum Trifolii fibrini Radicis Inulae helenii aa 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Esant inkstų skausmams bei galūnių pa­ tinimams) BLAKINĖ KALENDRA

Coriandrum sativum L. (F VIII) (Syn. Coriandrum diversifolium Gilib., Coriandrum majus Gauan., Coriandrum globosum Salisb., Selinum Coriandrum E.H.L. Krause) Blakinė kalendra priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Vienametis, žolinis, kilęs iš Viduržemio jūros pakraščių augalas. Laukinis aptinkamas Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Lietuvos TSR kultivuojama, gaunami kokybiškai ir kiekybiškai geri derliai. Žydėjimo metu augalas turi nemalonų blakių kvapą. Tačiau, vaisiams nunokus, nemalonus kvapas pranyksta ir vaisiai įgauna malonų kvapą. Kalendrų vaisiai (Fructus Coriandri, Semen Coriandri) nuo se­ niausių laikų vartojami kaip prieskoninė-vaistinė žaliava. Vaisiuo­ se svarbiausioji medžiaga — eterinis aliejus, riebalinis aliejus ir kitos medžiagos. Į eterinio aliejaus sudėtį įeina linaloolis ir aukš­ 54

tesniųjų alkoholių aldehidai. Be to, vaisiuose dar yra cholino, fitino ir kitų medžiagų. Kalendrų eteriniam aliejui tmdinga tai, kad jis lengvai skyla į frakcijas, kurios parfumerijos pramonėje sudaro žaliavą, reikalingą įvairiems kvepalams gaminti. Sveiki vaisiai plačiai naudojami maisto produktų pramonėje kaip priesko­ ninė žaliava. Medicinoje kalendrų vaisiai vartojami apetitui ža­ dinti ir virškinimui gerinti. Rp. Fructuum Coriandri 30,0 Radicis Angelicae Rhizomatis Calami aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, po V2 va­ landos nukošti; gerti 2 kartus per dieną po 1 stiklinę (Esant blogam virškinimui bei pavalgius jaučiant kepenų srityje skausmus) Rp. Fructuum Coriandri 30,0 Fructuum Carvi cont. ’ Fructuum Foeniculi cont. aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, po V2 valandos perkošti; gerti valgant po stiklinę 3 kartus per dieną (Pučiant pilvą po valgio) Rp. Fructuum Coriandri cont. Fructuum Carvi cont. aa 20,0 Foliorum Menthae pip. 5,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, po 15— 20 min. perkošti; gerti po V2 stiklinės po valgio (Virškinimui pagerinti) Rp. Fructuum Coriandri cont. Radicis Liąuiritiae aa 10,0 Corticis Rhamni frangul. 80,0 M. f. species. 55

14 pav. B la k in ė k a l e n d r a ( C o r i a n d r u m s a t iv u m L.): A ir B — v is a s a u g a la s : / — vidurinis žiedas. 2 — kra š tin is žiedas, 3 — piestelės išilginis piūvis, 4 — nu n o k ę s vaisius, 5 — a ts k ira s vaisiukas, 6 — v a isiau s išilginis piūvis, 7 — v a i­ s iau s skersinis piūvis

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės - nakčiai (Viduriams užkietėjus) BLUSINIS GYSLOTIS

Plantago psyllium L. (F VIII) (Syn. Plantago cynopsidea Schult., Plantago parviflora Desf., Plantago sicula Presl.) Blusinis gyslotis priklauso gyslotinių (Plantaginaceae) šeimai. Tai vienametis, žolinis augalas; .savaime auga Azerbaidžane; mūsų krašte auginamas kaip kultūrinis augalas. Medicinoje vartojamos šio augalo sėklos (Semen Psyllii), kurios yra gana smulkios, blizgančios, rusvai juodos spalvos. Sėklose yra daug gleivinių medžiagų, kurias jau arabų gydy­ tojai vartojo terapijoje. Be to, randama riebalinio aliejaus, balty­ mų, kalio ir kalcio druskų. Būdinga tai, kad pamerktos sėklos grei­ tai išbrinksta, padidindamos savo tūrį 3—4 kartus. Sėklos vartoja­ mos nuo lėtinio vidurių užkietėjimo. Tam tikslui nakčiai suvalgoma po 15—20 sėklų, kurios virškinamajame trakte išbrinksta, išskiria gleivinių medžiagų ir po 6—8 valandų suminkština vidurius. Iš sėklų dar gaminami Mucilago Psyllii. Farmacinė pramonė ga­ mina preparatą „Purgenol", kuris taip pat laisvina vidurius. Rp. Seminis Plantaginis psyllii 100,0 D. S. Po valgomą šaukštą nakčiai, užpylus sėk­ las karštu vandeniu (Viduriams laisvinti) Rp. Mucilaginis seminis Psyllii 10,0—100,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per diena. (Viduriams laisvinti) Rp. Seminis Psyllii 100,0 D. S. Valgomą šaukštą sėklų užpilti l/2 stikli­ nės vandens, palaikyti 10—15 min., išgerti skystį kartu su sėklomis prieš valgį (iš ryto ant tuščios) (Viduriams laisvinti) 5r

DARŽINE AGUONA

Papaver somniferum L. (Syn. Papaver nigrum Crantz., Papaver opiiferum Forsk., Papaver amplexicaule Stokes.) Daržinė aguona priklauso aguoninių (Papaveraęeae) šeimai. Vienametis, kultūrinis augalas, kuris pas mus auginamas grūdams. Yra nemaža veislių ir formų. Vaistinei žaliavai (Capita Papaveris, Fructus Papaveris imaturus) aguonų galvelės renkamos tada, kai grūdai yra nenunokę. Nunokusios galvelės vaistinei žaliavai ruošti netinka, bet galima sunaudoti opijaus gamybai. Žaliavoje svarbiausia veiklioji medžiaga — opijus, kuriame randama daugybė alkaloidų, morfino, papaverino ir kt. Alkaloidų šiek tiek būna ir nunokusiose dėžutėse. Pastaruoju metu aguonos retai vartojamos, nes nežinomas alkaloidų kiekis ir dėl to sunkiai dozuojamas. Kartais aguonos vartojamos plauti burnos ertmei nuo anerinos._dantų skaudėjimo. --------------- -------------

f I \ \

-------- ,

Papaveris 30,0 Foliorum Salviae 50,0 M. f. species. \ D. S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti stik- J line verdančio vandens, po 15—20 min. p e r - / košti ^ ^ ^ 4 PIauti burnos ertmei) -- ■----

Rp.

~ Capitis Papaveris 20,0 Fructuum Myrtilli 30,0 Aąuae 250,0 M. f. infusum. D. S. Po stiklelį kas 2 valandos (Esant skausmingam viduriavimui) DAR2INČ PUPELE

Phaseolus vulgaris L. (Syn. Phaseolus oblongus Savi, Phaseolus lunatus Haberle, Phaseolus esculentus Salisb., Phaseolus capensis Hort.) Daržinė pupelė priklauso ankštinių (Leguminosae) šeimai. Vienametis, kultūrinis augalas, kuris auginamas daržuose maistui. 58

15 pav. D a r ž i n ė a g u o n a ( P a p a v e r so m n if er u m L.): A — a u g a lo žydinti viršū n ė ; 1 —

kuokelis. 2 — n e su b ren d u s i dėžutė, 4 — sėkla

— su b re n d u si dėžutė,

16 pav. D a r ž i n ė pup elė ( P h a s e o l u s v u l g a r i s L.). Tokioje išsivystym o fazėje a n k šty s sk in am o s vaistinei žaliava i a u g alo , 2 — ankštis, 3 — sėkla

g am inti:

1 — dalis žydinčio

Vaistinei žaliavai ankštys (Foliculi Phaseoli, Pericarpium Phaseoli, Testae Phaseoli, Legum en Phaseoli, Cortex fructus P h a ­ seoli) p ap ras tai skinam os tada, kai jos pasiekia no rm alų dydj, bet dar yra žalios; nuskynus išaižomos ir tuojau džiovinamos. Žaliavoje aptinkam os m edžiagos dar ne visiškai ištirtos, t a ­ čiau yra ra s ta cholesterino, arginino ir kt. P a s a k prof. Mušinskio, iš augalinės žaliavos pupelių ankštys yra vienas geriausių vaistų, 60

kuris organizme stabdo šlapimo rūgšties susikaupimą. Kitų auto­ rių nuomone, pupelės ankštys vartotinos sergant cukrine liga (diabetu). Tarybinių mokslininkų tyrimais patvirtinta, kad pupelių ankš­ čių preparatai sumažina kraujyje cukraus iki 30—40%. Pastaruoju laiku medicinoje pupelių ankštys vartojamos kaip antidiabeticum. Rp. Pericarpii Phaseoli 100,0 D. S. Užpilti 1200 ml vandens, užvirinti ir nugarinti iki pusės; likusj tūrį išgerti per parą (Esant diabetui)

Rp. Pericarpii Phaseoli 60,0 Foliorum Myrtilli 30,0 Baccaė Juniperi comm. 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti 250 ml vandens, pavirinti 15 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną prieš valgį (Išsiskiriant nepakankamai šlapimo rūgš­ ties)

DIDYSIS DEBESYLAS

Inula helenium L. (Syn. Helenium grandiflorum Gilib.) Didysis debesylas priklauso graižažiedžių (Compositae) šei­ mai. Daugiametis, žolinis augalas, savaime pas mus neauga, bei užveistas aptinkamas darželiuose, sodybose ir kt. Tai senas vaisti­ nis ir prieskoninis augalas. Vaistams vartojami (Rhizoma et radix Inulae helenii, Radix Enulae, Radix Heleni) šakniastiebiai ir šaknys (3—4 metų), kurie turi stiprų, savotišką, bet malonų kvapą. Šaknyse veikliausią medžiagą sudaro eterinis aliejus, kurio būna 1,5—2,5#/o; jo svar­ biausioji sudedamoji dalis yra kristalinė medžiaga — alantolaktonas ir izoalantolaktonas. Cheminiu požiūriu — tai seskviterpeniniai jun­ giniai. Be to, iki 40% būna angliavandenio inulino, kuris hidrolizės poveikyje pereina į levuliozę. Iš eterinio aliejaus išskirtas alantolak­ tonas bei izoalantolaktonas prekyboje dažnai vadinamas heleninti. 61

17 pav . D id y sis d e b e s y la s ( I n u l a h e le n iu m L.):

•

A — skrote linis la p a s; B — žydinti v iršū nė ; 1 — va m z delinis žiedelis, 2 — liežuvinis žiedelis, 3 — kuokelis, 4 — p urka, 5 — sėkla su skristuku, 6 — sėklos išilginis piūvis •

Daugelis autorių nurodo, kad debesylo šaknų preparatai gerai gydo aštrius bronchitus. Pastaruoju metu vietoj debesylo preparatų vartojami eukalipto lapai. Debesylo preparatai didina seilių ir tulžies išsiskyrimą. Pasak Bilco, jie vartojami sutrikus virškinamajam traktui, o kaip išori­ niai — sergant odos išbėrimais bei egzema. Kai kurie autoriai re* komenduoja debesylą vartoti sergant plaučių tuberkulioze. Lenin­ grado Farmacijos institute iš debesylo šaknų gaminamas skystas ekstraktas (Extractum Inulae fluidum arba ,,Enulen“). Aplamai debesylo šakniastiebiai ir šaknys yra geras aromatinis prieskonis, iš dalies gali pakeisti imbierą (Rhizoma Zingiberis). Mokslinėje medi­ cinoje debesylo šaknys bei iš jų pagaminti preparatai vartojami į vidų kaip expectorans ir secretolyticum. RP. Decocti radicis Inulae ex 20,0—200,0 Sirupi Liąuiritiae 10,0 D. S. Po 1 valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Sergant bronchitu) Rp. Radicis Inulae 5,0 Radicis Symphyti 10,0 Aąuae fervidae 250,0 Sirupi cort. Aurantii 30,0 M. f. infusum. D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Sergant kvėpuojamųjų takų kataru) Rp. Radicis Althaeae Radicis Liąuiritiae Radicis Inulae helenii 2a 25,0 M. f. species. D. S. Du arbatinius šaukštelius arbatos mišinio užpilti 2 stiklinėmis šalto vandens ir palikti 8—10 valandų, nukošti; gerti po valgomą * šaukštą 4—6 kartus per dieną ^Esant ūminiam kosuliui) Rp.

►

*

Tincturae Lichenis islandici . f Tincturae Inulae aa 20,0 Tincturae Pimpinellae 30,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį į V2 stiklinės pieno 4 kartus per dieną (Sergant dusuliu) •

Rp. Radicis Inulae pulveratae Agar-agar pulv. 5a 4,0 Mellis crudi 20,0 M. f. electuarium. D. S. Suvalgyti prieš valgį (Vaikams nuo kirminų) Rp. Radicis Althaeae Radicis Liquiritiae Radicis Inulae helenii aa 25,0 M. f. species. D. S. Du valgomus šaukštus arbatos mišinio užpilti stikline vandens, virinti 15 min., perkošti; gerti šiltą po lU stiklinės kas 3—4 valandos (Atsikosėjimui palengvinti) DIDŽIOJI DILGĖLĖ

Urtica dioica L. (F VIU)

(Syn. Urtica gracilis Ait., Urtica major Kanitz.) Didžioji dilgėlė priklauso dilgėlinių (Urticaceae) šeimai. Tai ge­ rai visiems pažįstama daugiametė, įkyri piktžolė. Auga derlingoje, humusingoje dirvoje, ypač sodybų patvoriuose. Tačiau jau nuo vi­ duramžių dilgėlės kaip vidiniai vaistai pradėtos vartoti esant krau­ javimams, o ypač nenormalioms ir gausioms menstruacijoms gydyti ir šlapimui skatinti (diūreticum). Vaistinei žaliavai (Folia Urticae, Herbą Urticae) lapai skinami augalams pradėjus žydėti; džiovina­ mi natūraliai — pavėsyje. Dabartiniu metu j dilgėlės žiūrima kaip j polivitamininj, remineralizuojantj ir haemostatinį augalą. Augale randama vitaminu A, ir K. 15— 17°/o mineralinių druskų, gliukozido, kuris dar ne visiš­ kai ištirtas, chlorofilo, karotino, skruzdžių rūgšties ir fitolio. iš kurio s i n t e t i n a m a s , v lt a r n i n a g F Klininiais stebėjimais Oferdiukovas ir kiti patvirtino, kad dilgėlių ekstraktas efektingai stabdo kraują, jis gali pakeisti Extractum ’Secale cornuti. Bendrai dilgėlių preparatų hemostatinis vejkimas yra efektingas ir neturi pašalinio veikimo. P a­ gal prof.‘ Mušinskj dilgėlių šaknys (Radix Urticae) sėkmingai var­ tojamas sergant inkstų akmenimis. * Literatūroje randama nurodymų, kad dilgėlių užpilai bei nuovi­ rai gerai tinka* galvai plauti — sulaiko plaukų slinkimą.

i

'

Rp.

• ' - **, Infusi herbae Antennariae ex 10,0—20,0: 200,0 D. S. Po valgomą šaukštą per 10—30 min, iki kraujo sustabdymo (Kraujuojant iš skrandžio bei žarnų)

Rp.

/ Infusi herbae Antennariae ex 10,0—20,0:200,0 D. S. Po valgomą šaukštą kas 1—IV2 valandos (Kraujuojant iš gimdos)

Rp-

-'.-r.-.

Florum Pedis cati 100,0 Herbae Jaceae 50,0 Florum Verbasci 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min. uždengtame indelyje, nukošti; gerti po lk stiklinės 2—3 kartus per dieną (Sergant bronchitu ir esant sausam kosu­ liui) EUROPINĖ PIPIRLAPĖ

Asarum europaeum L.

^

(Syn. Asarum pffjcinale Moench.) Europinė pipirlapė priklauso kartuolinių (Aristolochiaceae) šei­ mai. Tai daugiametis, žolinis, šliaužiančiais plonais šakniastiebiais augalas. Lapai inksto formos, blizgančiomis viršutinėmis pusėmis, žiemoj antiej i. Žiedai pavieniai, nusvirę; vainiklapiai rudai violeti­ nės spalvos. Ši pipirlapė žydi balandžio—gegužės mėn. Labai pa­ plitęs mūsų lapuočiuose miškuose bei šlaituose augalas. Viduramžiais pipirlapė buvo plačiai vartojama kaip emeticum. Vėliau buvo užmiršta. Pastaruoju metu į šį augalą vėl kreipiamas ■dėmesys, tačiau farmakologiškai ir chemiškai jis dar ne visiškai ištirtas. Vaistinei žaliavai renkami šakniastiebiai su šaknimis (Rhizoma Asari) ir lapai (Folia Asari). Žaliavoje randama apie 1% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina azoronas, diazoronas ir jų aldehidai: borneolas, eugenolis ir seskviterpinai. Karti medžiaga — azarinas, įvairios organinės rūgš­ tys ir kitos medžiagos. Pagal prof. Mušinskį, vienkartinė 3—5 g žaliavos dozė sukelia vėmimą, 0,3—0,5 g skatina šlapimo išsiskyrimą. Pagal I. A. LerS0

24 p av . E u r o p in ė p ip ir la p ė ( A s a r u m e u r o p a e u m L.): 1 — a u g a l a s žydėjim o

m etu ,

2 — p a sk ir a s

žiedelis,

3 — žie d as

be apyžiedžio,

4 — kuokeliai

m a n ą pipirlapės lapuose yra cardiaca grupės gliukozidų, o š ak n ia­ stiebiuose — saponinam s artim esnių medžiagų. Tai stipriai veikianti žaliava, kuri turi būti v arto ja m a gydytojo priežiūroje.

L: Infusi folio rum Asari ex 1,0— 200,0 . P o v a l g o m ą š a u k š t ą 3 k a r t u s per dieną ( Š ir d ies d arbu i p a g e r i n t i)

Rp. Infusi r h i z o m a ti s A s a r i ex 2,0— 200,0 D. S. P o v a l g o m ą š a u k š t ą 3 k a r t u s per dieną ( A tsiko sėjim ui p a le n g v in ti) Rp. H e r b a e A s ari c um r a d ic ib u s 8,0 A ą u a e fe rv id a e 250,0 8 V aistiniai a u g a la i

81

Sirupi Liąuiritiae 50,0 M. f. infus. D. S. Po valgomą šaukštą 3 .kartus per dieną (Sergant plaučių uždegimu) Rp. Herbae Asari c. radicibus 30,0 Foliorum Betulae eone. 100,0 Foliorum Vitis ideae Radicis Liąuiritiae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti karštu vandeniu, palaikyti 30 min., atšal­ dyti; gerti 2—3 kartus per dieną po V2 stik­ linės (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) GELTONASIS GENCIJONAS

Gentiana lutea L. (F VIII) (Syn. Asterias lutea Borkh. Swertia lutea Vest.) Geltonasis genci jo n a s’ priklauso gencijoninių (Gentianaceae) šeimai. Daugiametis, kalnų floros atstovas; natūralinė jo augimo vieta — Karpatų kalnai. Lietuvos TSR gali būti auginamas kaip kultūrinis augalas. Stiebai užauga iki 1V2 ni aukščio. Žiedai gražūs, stambūs, geltonos spalvos, sukrauti j mentures; žydi birželio mėn. Vaistinei žaliavai (Radix Gentianae) rudenį arba pavasarį ren­ kami 5—7 metų šakniastiebiai. Žaliavoje randama keletas flavoninės prigimties gliukozidų, karčiųjų medžiagų — genciapikrino, genciamarino, gencianino bei specifinių cukrų —: gencianozės ir genciabiozės. Minėtųjų medžiagų kompleksas organizme didina liaukų sekreto išskyrimą (seilių, skrandžio). Dėl to maisto virškinimas pa­ gerėja, apetitas padidėja. Gencijonų šaknys ir iš jų pagaminti preparatai nuo seno vartojami kaip Amara pura. Be to, kaip kartumyninė medžiaga gencijonų šaknys vartojamos alaus pramonėje kai kurioms alaus rūšims gaminti. Rp. Radicis Gentianae 100,0 Herbae Absinthii 30,0 Pericarpii Aurantii 50,0 M. f. species. 82

25 pav. G e l to n a s i s g e n c i j o n a s ( G e n t ia n a lutea L.): J — žydinti a u g a l o v iršūnė, 2 — kuokelis, 3 — piestelė, 4 —- v aisius, 5 — š a kny s

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, po 30 min. nukošti; gerti 3 kartus per dieną po V2 stiklinės prieš valgį (Apetitui ir virškinimui pagerinti) Rp. Radicis Gentianae 50,0 Foliorum Trifolii fibrini 30,0 Radicis Taraxaci 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti viena stikline verdančio vandens, pa­ laikyti 30 min., perkošti; gerti po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną prieš valgį (Apetitui sužadinti ir virškinimui pagerinti) Rp. Radicis Gentianae Herbae Millefolii Herbae Centaurii minoris Herbae Absinthii Radicis Calami aromatici aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpliky­ ti stikline verdančio vandens, palaikyti už­ dengtą 30 min., nukošti; gerti 3—4 kartus per dieną prieš valgį (Apetitui žadinti ir virškinimui pagerinti)

**

GELTONŽIEDIS BARKŪNAS

Melilotus officinalis L. (F VIII)

(Syn. Melilotus citrina Duval., Melilotus flava Pall., Melilotus palustris Schult., Melilotus arvensis Wallr.) Geltonžiedis barkūnas priklauso ankštinių (Leguminosae) šei­ mai. Dvimetis, žolinis, maloniai kvepiantis laukų augalas. Mūsų krašte auga dvi barkūnų rūšys — geltonžiedis ir bąltažiedis. Vaistinei žaliavai (Herbą Meliloti, Summitates Meliloti, Herbą Meliloti citrini) tinka tiktai geltonžiedis barkūnas. Žolė piaunama žydėjimo metu, džiovinama natūraliai. Žaliavoje svarbiausios medžiagos yra kumarinas ir melilotinas. Manoma, kad kumarinas ir jo junginiai organizmą daro jautresnį ultravioletiniams spinduliams — daugiau jų pasisavina. 84

26 pav. G e l to n ž i e d i s b a r k ū n a s A

žydinti viršūn ė;

(M e lilotu s officina lis L.):

1 — a tsk ira s žiedelis, 2 — žiedelio išilgin is piūvis, 3 ■— vain iklap is, 4 — kuokeliai, 5 — v a isiu s (ankštis)

Mokslinėje medicinoje vartojama raminamiems kompresams, žaliam trauklapiui gaminti ir t. t. Grynas kumarinas plačiai naudojamas tabako pramonėje ir kt. Nedideliais kiekiais žaliavoje randama dikumarino, kuris tam tik­ rais atvejais gali būti sėkmingai pavartotas nuo smarkąus kraujo krešėjimo. Rp. Herbae Meliloti 50,0 į Foliorum Melissae 30;0 Florum Humuli lupuli 20,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nu­ košti; gerti po V2 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Esant per dideliam jautrumui bei susijau­ dinimui). Rp. Herbae Meliloti-50,0 Florum Cyani 20,0 Aąuae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Akių kompresams (Sergant vokų uždegimu) Rp. Herbae Meliloti 50,0 Foliorum Menthae pip. 200,0 M. f. species. D, S. Užplikyti verdančiu vandeniu, karštą žolę sudėti į maišelį ir uždėti kompresą (Esant ausų uždegimui) Rp. Herbae Meliloti 40,0 Florum Chamomillae vulg. Foliorum Althaeae 5a 30,0 M. f. species. D. S. Arbatos mišinį užplikyti verdančiu van­ deniu, visą tūrinį sudėti į drobinį maišelį ir uždėti kompresą ant skaudamos vietos GLUOSNIS

Salix L. Gluosnis priklauso gluosninių (Salicaceae) šeimai. Gluosnių genčiai vien tik Lietuvoje priskiriama apie 16 rūšių. Tai visiems g erai. pažįstami daugiamečiai krūmai bei medžiai. 86

27 pav. B a l t a s i s g l u o s n i s (S a lix a lb a L.): 1 — š ak elė su vy rišk a isiais

žirgin iais, 2 — v yriš k a sis žiedelis, 3 — s ak e lė su m oteriškaisiais žirg iniais, 4 — m o te rišk a sis žiedelis

Vaistinei žaliavai gam inti gluosnių žievė (Cortex Salicis) tinka iš dviejų rūšių, būtent: baltojo gluosnio (Salix alba L.) ir blindės (Salix caprea L.). Žievė lupam a nuo 3— 4 m etų am žiaus šakų bei stiebų pavasarį, kada ji lengvai atskiriam a nuo medienos. Chem iniu požiūriu žievėje y ra gliukozido salicino, kuris h id ro ­ lizės poveikyje duoda salicilinį alkoholį. P a s t a r a s is lengvai oksidinasi iki salicilinės rūgšties, kurios žievėje susidaro iki 4°/o. Be to, b ū na 7— 10% ra u g in ių (tanidinių) m edžiagų, flavonų ir kt. Žievė v a rto ja m a se r g a n t ž a rn ų k ata ru bei viduriavim u kaip a d strin g e n s ir desinficiens, iš kitos pusės, žievėje esantieji salicili87

niai junginiai kartais duoda gerus rezultatus gydant reumatą bei šlapimo takų uždegiminius procesus. Anksčiau, kai nebuvo žinomas chininas, gluosnių žievė buvo var­ tojama nuo maliarijos. Literatūroje randama nurodymų, kad, maišant gluosnių žievę su vingiorykštės žiedais (Flores Spireae), gluosnių žievės terapinis veikimas padidėja. Rp. Corticis Salicis 20,0 Florum Spireae 10,0 Aąuae 300,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgomą šaukštą kas 2 valandos (Nuo sąnarių uždegimo) Rp. Corticis Salicis 100,0 Radicis Symphyti Rhizomatis Tormentillae aa 50,0 M. f. species. D. S. Šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens; gerti po 2 stiklines per dieną (Sergant ūminiu viduriavimu) Decocti Corticis Salicis ex 10,0—200,0 Natrii salicylici 5,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną __ (Nuo aštraus reumato) Rp. Decocti corticis Salicis 15,0—200,0 D. S. (Skalauti burnos ertmei) Rp. Corticis Salicis 30,0 Aąuae 250,0 Sirupi Rubi idaei 30,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgomą šaukštą kas 2 valandos (Temperatūrai mažinti) Rp. Corticis Salicis 100,0 Radicis Ononidis Radicis Liąuiritiae Herbae Herniariae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 3 kartus per dieną po 1 stiklinę (Sergant šlapimo takų uždegimu) 88

GRAIKIŠKASIS RIEŠUTMEDIS

Juglans regia L. (Syn. Juglans heterophylla Hort., Juglans longirostris Carr.) Graikiškasis riešutmedis priklauso riešutinių (Juglandaceae) šei­ mai. Tai daugiametis, kilęs iš šiltesnių kraštų medis. Lietuvos TSR savaime neauga, bet pasodinti parkuose, sodybose auga. Šaltomis žiemomis gerokai apšąla. Riešutmedžio lapai panašūs j uosių la­ pus. Vaistams vartojami lapai ir vaisių žievė. Lapai skinami fizio­ logiškai dar ne visai subrendę, mūsų sąlygomis — birželio mėn. antrojoje pusėje. Džiovinami pavėsyje. Žievė imama nuo vaisių tada, kai ji yra žalia, bet branduolys jau normalaus dydžio. Lapuose (Folia Juglandis, Pericarpium Juglandis, Cortex Nucum Juglandis viridis, Putamina Nucum Juglandis) ir vaisių žievė­ je randamos beveik tos pačios veikliosios medžiagos, tačiau vaisių žievėje daugiau būna tanidinių medžiagų. Žaliavoje randamos svar­ biausios medžiagos: galusinės rūgšties pobūdžio tanidinės me­ džiagos, fenolinio pobūdžio medžiaga juglonas, cukrinio pobūdžio medžiaga inozitas ir eterinis aliejus. Be to, yra vitaminų C, Bi, P, provitamino A ir fitoncidų. Pagaminti preparatai kaip išoriniai var­ tojami egzemoms, dedervinėms ir įvairioms žaizdoms gydyti. Į vidų imama kaip sutraukianti medžiaga, taip pat ir rachitui gydyti. Be to, graikiškojo riešutmedžio žaliava vartojama kosmetikoje dažyti plaukams. Tam ypač tinka aliejinės ištraukos. RpFoliorum Juglandis eone. 15,0 Olei Helianthi 100,0 Coąue per horas tres et adde Cerae flavae 15,0 M. f. unguentum. D. S. Tepalas žaizdoms

Rp. Foliorum Juglandis 60,0 Radicis Bardanae 40,0 Herbą Hyperici 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, po 20 min. nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną po V2 stiklinės (Esant skrofulioziniams išbėrimams) 89

28 pav . G r a i k iš k a s is r i e š u tm e d is

( J u g i a n s r e g i a L.):

A — žydinti šakelė ; B — šake lė su m o te riš k a isiais p ras isk le id u s ia is žiedais ; 1 — vyriškasis ž ie d as iš šono, 2 — vy riš k a sis ž iedas iš v irš a u s, 3 — m o te riš k a sis žie das, 4 — va isiu s (rie­ šu tėlis), 5 — v aisius be ap y v alsia u s

Rp. Foliorum Juglandis 30,0 Aąuae fervidae 400,0 M. f. infusum. D. S. Plauti burnos ertmei, esant dantų sme­ genų uždegimui Rp. Corticis Nueis Juglandis Foliorum Salviae aa 25,0 Herbae Eąūiseti 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukošti, gerti šaltą gurkšniais (neskubant) po V2 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Prakaitavimui sumažinti)

. ^

Rp'

Foliorum Juglandis reg. 20,0. Strobili Lupuli Foliorum Salviae aa 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, po 30 min. nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną po '/a—1 stik­ linę (Norint nutraukti pieno liaukų veikimą) GUDOBELE

Crataegus L. Gudobelė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Gudobelės yra ■daug rūšių, vien tik Tarybų Sąjungoje jų priskaitoma apie 40. Lie­ tuvos TSR savaime auga dvi rūšys: grauželinė gudobelė (Cra­ taegus oxyacantha L.) ir vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.). Kitos rūšys aptinkamos parkuose ir sodybose kaip dekoratyvinės. Mūsų sąlygomis žydi. gegužės mėn. pabaigoje ir birželio mėn. pradžioje baltais, kvepiančiais žiedais,^ rudenį pasi­ puošia raudonais, beveik vyšnios didumo vaisiais. Liaudies medicinoje žiedai, vaisiai ir žievė (Flores Oxyacanthae, Flores Crataegi, Folia Crataegi oxyacanthae, Fructus Crataegi) var­ tojami nuo senų laikų įvairiose tautose. Mokslinė medicina į gud­ obelę rimtą dėmesį atkreipė pastaraisiais dešimtmečiais. Žieduose svarbesnės medžiagos yra šios: gliukozidai, oksiakantinas, kvercitrinas, eterinis aliejus, flavonas ir nitrogliukozidai. 91

29 pav. G r a u ž e l i n ė g u d o b e lė ( C r a t a e g u s o x y a c a n t h a L.): / — a u g a lo

š akelė žydėjim o m etu, 2 — pa sk iro žiedelio išilginis piūvis, 3 — kuokeliai, 4 — š akelė su v aisiais, 5 — v a isiau s išilgin is piuvis

Vaisių sėklose (kauliukuose) y ra am igdalino ir kitų m edžiagų. V a i­ sių sultyse yra nem aža organinių rūgščių ir cukrinių medžiagų. Vaistinei žaliavai gam inti (Flores C rataegi, F ructus C rataegi) gudobelės žiedai renkam i pačiam e žydėjime, vaisiai — subrendęnunokę. Įvairių šalių specialistų farm akologiniai ir klinikiniai tyrim ai p a ­ rodė, kad iš gudobelės žiedų bei vaisių p agam inti preparatai puikiai gydo širdies sutrikimus, todėl gudobelė buvo pripažinta cardiacae 92

grupės vaistiniu augalu. Gudobelės preparatai nesukelia kumuliatyvinių reiškinių ir yra netoksiški, mažina kraujo spaudimą. Tisingas gudobelę vadina „širdies valerijonais". Pasak Mušinskio, ištraukos, pagamintos iš šviežių stabilizuotų žiedų bei vaisių, veikia tikriau, negu iš sausų. Tačiau praktiškai žaliavos atsargos turi būti gerai išdžiovintos ir neilgai laikomos. Tai labai vertingas vaistingas augalas, kuris vis plačiau pradedamas vartoti. Mūsų farmacinė pramonė gamina skystą gudobelės ekstraktą (Extractum Crataegi fluidum). Rp. Extracti Crataegi fluidi 10,0 Sirupi florum Aurantii 90,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną (Sergant hipertonija) Rp. Florum Crataegi 100,0 Florum Aurantii Radicis Valerianae eone. aa 30,0 Herbae Hyperici 90,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti; išgerti per 2 kartus (Esant padidintam jautrumui bei nervuotumui) fineturae Crataegi Tincturae Valerianae aa 15,0 D. S. Po 30—50 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį (Esant funkcionaliniams širdies nepakankaLimams)

JUODASIS SERBENTAS

Ribes nigrum L. NU:

(Svn. Ribes boreale Turcz., Ribes altaicum Hort., Ribes intermedium Bercht.) Juodieji serbentai priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šei­ mai. Daugiametis, vaisinis, soduose auginamas krūmas. Mūsų kraš­ te šis augalas kartais aptinkamas sulaukėjęs paupiuose, atšlaitėse. Jų yra daug veislių. 93

Vaistinei žaliavai (Folia Ribis nigri) lapai renkami birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. pradžioje. Jie tuojau džiovinami pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje. Žaliavoje randama rauginės jnedžiagos, eterinio aliejaus pėdsa­ kai, enzimų, mineralinių druskų, ypač mangano, vitamino C ir fi­ toncidų. Vaisiuose ypač daug vitamino C ir antociano. Pagal Mušinskj Prancūzijoje lapai bei iš jų padaryti preparatai vartojami sąnarių uždegiminiams procesams bei reumatizmui gydyti; be to, pagreitina purino produktų išskyrimą iš organizmo.

j^Extracti Ribis nigri fluidi 120,0

f D. S. Po šaukštą į V2 stiklinės vandens, išgerti \ \.

3 kartus per dieną (Sergant reumatu)

J

__

Rp. Foliorum Ribis nigri 100,0 Florum Spiraeae ulmariae 50,0 Corticis Sambuci 30,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti 3 kartus per dieną (Sergant reumatu bei sąnarių uždegimu) '

JUODOJI TUOPA

Populus nigra L. (Syn. Populus europaea Dode, Populus Viadri Riidiger.) Juodoji tuopa priklauso gluosninių (Salicaceae) šeimai. Dau­ giametis medis, savaime mūsų krašte neauga; sodinamas parkuose, alėjose, kapinėse ir sodybose. Vaistinei ^žaliavai (Gemma Populi) ruošti pumpurai renkami kovo ir balandžio mėn.; džiovinami 30° C temperatūroje. Žaliavoje svarbiausios medžiagos yra gliukozidai — salicinas, populinas, flavoninės prigimties medžiagos — chrizinas ir tektochrizinas, der­ vinės medžiagos, eterinis aliejus. Liaudis pumpurų ištrauką gana plačiai vartoja išorinėms žaizdoms gydyti. Mokslinėje medicinoje dėl gliukozido salicino tuopos pumpurai vartojami kaip prakaita­ vimą ir šlapimą skatinanti priemonė. 94

30 pav. J u o d o j i t u o p a ( P o p u l u s n i g r a L.): /I _ Sakelė su vyrišku oju žie dynu; B — šakelė su m o te rišku oju žie dynu; C — ja u n o s š a k u tė s viršūn ė; / — vy riš k a sis žiedas; 2 — m ote riška sis žie das, 3 — m o te riš k a sis žie das be prįela pio, 4 — s u b re n d ę s v aisius, 5 — sėkla be skristuko

Rp. Gemmarum Populi cont. 20,0 Florum Hyperici 30,0 Spiritus vini 95° 30,0 Axungiae porcinae 80,0 M. f. unguentum (votims, žaizdoms) Gaminama taip. Jonažolės ir pumpurų žiedus sutrinti, suvilgyti alkoholiu ir palikti 2 va­ landoms uždengtame inde. Paskui pridėti taukų ir šildyti ant vandens tynės tol, kol išgaruos spiritas, perkošti per marlę. Rp. Tincturae Populi* 50,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį į V2 stiklinės pieno; gerti 3 kartus per dieną (Esant užkimimui) Rp. Gemmarum Populi cont. Florum Spiraeae ulmariae aa 50,0 Foliorum Ribis nigri 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, po 30 min. nukošti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Sergant sąnarių reumatu)

Rp. Gemmarum Populi 30,0 Corticis Salicis 20,0 Florum Tiliae 15,0 Foliorum Farfarae 35,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens ir dar pavirinti 5— 10 min., perkošti; gerti karštą po V2—1 stik­ linę 3 kartus per dieną. (Esant reumatizmui bei gripiniam karščia­ vimui) JUODUOGIS ŠEIVAMEDIS

Sambucus nigra L. (F VIII) (Syn. Sambucus vulgaris Lam.) Juoduogis šeivamedis priklauso šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimai. Tai dekoratyvinis, daugiametis krūmas. Mūsų respublikoje savaime neauga, bet kartais sulaukėja. Šiaip jis sodinamas parkuo­ se, sodybose, kapinėse, pakelėse. 96

31 pav . J u o d u o g i s še iv am e d is ( S a m b u c u s n i g r a L.): A — žydinti šakelė ; B — Sakutė su su b re n d u sia is v a isiais; / — p a sk ir a s žiedelis, 2 — piestelė, 3 — šak e lė su nu ž y d ėju sia is žiedeliais, 4 — s u b re n d ę vaisiai, 5 — v a isiau s sk ersinis piuvis, 6 — k a u liu k a s (sėkla), 7 — kauliuko skersinis piūvis 7 V aistiniai a u g alai

Vaistinei žaliavai (Flores Sambuci, Flores Sambuci nigri, Cortex Sambuci, Fructųs Sambuci, Baccae Sambuci, Grana Sambuci, Folia Sambuci) daiigiausia naudojami žiedai ir žievė, žymiai rečiau lapai ir vaisiai. Literatūros duomenimis, veikliosios medžiagos žievėje, žieduose, lapuose ir vaisiuose būna skirtingos. Žieduose randama: gliukozido rutino ir sambunigrino, gleivinių medžiagų, tanidų, eterinio aliejaus ir kt. Žievėje aptinkama cholino, gliukozido sambunigrino, dervinių medžiagų ir kt. Todėl ir pre­ paratai organizmą veikia skirtingai. Žiedai sukelia prakaitavimą ir didina šlapimo išsiskyrimą. Pasak Leklerio, šeivamedžio prepa­ ratai skatina pieno išsiskyrimą žindyvėms moterims (Lactogogum). Šeivamedžio žiedų arbatos mišinys su ramunėlių žiedais ramina skausmus, ypač menstruacijos metu. Žievė turi stiprų diuretinį veikimą, primenantį rusmenės bei ko­ feino savybes, tai yra šlapimą skatinančias savybes. Lapai yra daugiau homeopatiškas preparatas. Tai gana stipriai veikiantieji preparatai, todėl vartotini tik gydytojo priežiūroje. Rp. Corticis Sambuci 100,0 Florum Cyani Radicis Petroselini aa 50,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikli­ ne verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti 2—3 stiklines per dieną (Šlapimą skatinanti priemonė) #

Rp. Florum Sambuci 30,0 Herbae Violae tricol. 20,0 Florum Tiliae 30,0 Fructuum Rubi idaei 20,0 Aquae fervidae 1000,0 M. f. infusum. D. S. Po 1—2 stiklines kas valandą (Esant troškinantiems karščiavimams)

Rp. Florum Sambuci Florum Chamomillae aa 30,0 M. f. species. D. Š. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikli­ ne verdančio vandens; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną (Skrandžio sekretui skatinti) 98

Rp. Florum Sambuci 50,0 Fructuum Anisi vulgaris cont. 100,0 Herbae Hyperici 60,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens; gerti 2—3 kartus per dieną po 1 stiklinę (Pieno liaukų sekreto padidinimui) RpFlorum Sambuci Florum Ulmariae Florum Borraginis aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens; gerti kas 2 valandos po V2 stiklinės (Prakaitavimui skatinti priemonė)

-

Rp. Florum Sambuci nig. 30,0 Florum Tiliae 20,0 Herbae Hyperici 30,0 Herbae Soli daginis virgaur. 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti 2 stiklinėm verdančio vandens, palai­ kyti 20 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę 3—4 kartus per dieną (Esant reumatiniam sąnarių uždegimui) JORŲ SVOGONAS S c illa m a r itim a L. (F V I II )

(Syn. Urginea maritima L.; Baker, Urginea scilla Steinh.) Jūrų svogūnas priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Šioje gen­ tyje priskaitoma iki 40 rūšių. Įvairios jūrų svogūnų rūšys savaime auga Viduržemio jūros baseino pakraščiais: Graikijoje, Italijoje, Siaurės Afrikoje ir 1.1. Tai daugiametis augalas, kuris per 3—5 me­ tus gerose sąlygose užaugina svogūną, kartais net 2 kg svorio. Šios rūšies yra dvi formos. Viena forma svogūnų turi lukštą baltos spal­ vos, kita — raudonos. Pastaroji yra kelis kartus toksiškesnė, to­ dėl daugiau vartojama kaip nuodas graužikams naikinti. Tarybų Sąjungoje jūrų svogūnas savaime neauga, bet yra kultivuojama Suchumio ir Batumio rajonuose. LTSR MA Botanikos sode auto99

riaus atliktais bandymais nustatyta, kad šį svarbų vaistinį augalą galime užsiauginti ir mūsų krašte. Jūrų svogūnas, kaip vaistinis augalas, jau buvo žinomas prieš mūsų erą egiptiečiams, o dabar plačiai vartojamas mokslinėje ir liaudies medicinoje širdies ligoms gydyti. Tačiau pastaraisiais de­ šimtmečiais jūrų svogūno preparatai iš dalies pakeičiami rusmenės preparatais. Svogūnuose randama keletas gliukozidų. Svarbesni iš jų — scilarenas A ir scilarenas B. Scilarenas A yra pagrindi­ nė veiklioji substancija, kuri chemine struktūra bei fiziologiniu veikimu artima rusmenių ir strofartto gliukozidams. Svarbu tai, kad scilarenas A neturi kumuliatyvinio veikimo, tačiau diure­ tinis veikimas yra stipresnis, negu kitų cardiacae grupės gliu­ kozidų. Žaliame svogūne randamas fermentas sciliarenozė, kuri skaldo sciliareną į gliukozę ir prosciliaridiną A. Tai veikliausia substancija. Tačiau, svogūnams džiūstant, didesnė dalis gliukozidų visai su­ skyla ir tampa neveiklūs. Todėl žaliava turi būti stabilizuota arba preparatai gaminami iš žalių svogūnų. 2ali svogūnai turi gana stiprų vietinį dirginantį veikimą, suerzina odą, o panaudoti per os gali sukelti virškinamojo trakto uždegimą. Reikalingas atsargumas ir gydytojo priežiūra. Todėl anksčiau vartoti džiovinti svogūnai (Bulbus Scillae, Oxymel Scillae) turi būti pakeisti galeniniais arba neogaleniniais preparatais. Bendrai jūrų svogūno preparatai turi stiprų terapinį veikimą. Net ten, kur rusmenių preparatai neduoda teigiamų rezultatų, jūros svogūno preparatai dažnai būna efekty­ vūs, ypač pagaminti iš stabilizuotos žaliavos, pavyzdžiui, Intractum Scillae. Šių svogūnų preparatų nepatartina vartoti iki 2 m. vaikams. Rp. Scillareni (seu scillasidi) 0,025 Coffeini natrio-benzoici 0,1 Diuretini 0,25 M. f. p. D. t. d. N. XX D. S. Po 1 miltelį 3 kartus per dieną po valgio (Gydytojui nurodžius) Rp. Pulveris Scillae 0,06 Sacchari albi 0,25 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. Po 1 miltelį 3—4 kartus per dieną po valgio (Gydytojui nurodžius) 100

Rp.

Bulbus Scillae stabilis pulv. 0,25 Kalii sulfurici 0,1 Radicis Althaeae pulv. 0,1 M. f. p. D. t. d. N. XII in obl. D. S. Po vieną miltelį 3 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius) Rp. Aceti Scillae 20,0 Mellis albi 200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 2—3 kartus per die­ ną po valgio (Gydytojui nurodžius) Rp. Tincturae Scillae 15,0 D. S. Po 1—2 piliules 3—4 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius) Rp. Bulbus Scillae pulv. 3,0 Foliorum Digitalis pulv. 1,0 Massae pilularum q. s. ut. f. pilulae N. XXX D. S. Po 1—2 piliules 3—4 kartus per dieną po valgio (Gydytojui nurodžius) Rp. Bulbus Sčillae 100,0 Acidi acetici glacialis 20,0 Vini albi 980,0 D. S. Po valgomą šaukštą į V2 stiklinės van­ dens; gerti 2—3 kartus per dieną po valgio (Gydytojui nurodžius)

Prof. Ivanovo nurodymu, graužikams nuodyti vartotini tiktai raudonieji jūrų svogūnai, nes baltieji svogūnai neefektingai veikia. Žiurkės, suėdusios toksines dozes, žūva per 6—8 valandas. Raudo­ nieji jūrų svogūnai nuodingi ir žmonėms. Todėl, ruošiant nuodus žiurkėms, reikia užsimauti gumines pirštines ir būti atsargiems. Didžiausią efektą duoda švieži (žali) svogūnai. Tam tikslui iš­ spaudžiamos sultys arba sutrinamas visas svogūnas. Vieno kilo­ gramo pilkajai žiurkei mirtina dozė yra nuo 100 iki 400 miligramų šviežio svogūno. Receptų pavyzdžiai nuodų paruošimui žiurkėms naikinti: 101

1. Raudonojo jūrų svogūno (sutrinto) 100,0 2. Miltų 50,0 3. Riebalų 50,0 4. Salicilinės rūgšties 2,0 Viską sumaišyti ir tepti ant duonos gabaliukų. 1. Raudonojo svogūno (sutrinto) 500,0 2. Miltų 600,0 3. Vandens 400,0 4. Riebalų 50,0 Tepti ant duonos gabaliukų. 1. Raudonojo jūrų svogūno (išspaustų sulčių) 20,0 2. Miltų 20,0 3. Riebalų 60,0 Košelę tepti ant duonos ar ant pyrago gabaliukų.

KALNINĖ ARNIKA

Arnica montana L. (F VIII)

(Syn. Arnica alpina Lam., Doronicum arnica Desf.) Kalninė arnika priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Lietuvos TSR auga tiktai pietinių ra ­ jonų sausuose miškuose, kitur neauga. Žydi birželio mėn. pabaigoje liepos pradžioje gana stambiais, gražiais žiedais, kuriuose liežuviniai žiedeliai geltonos spalvos. Tai brangus m£feų floros atstovas, kurį bandoma sukultūrinti. Vaistinei žaliavai gaminti vartojami graižai, šakniastiebią] ir lapai (Flores Arnicae, Flores Plantaginis montanae, Flores Alismae montanae, Rhizoma Arnicae montanae, Rhizoma Doronici germanici, Radix Arnicae, Folia Arnicae, Folia Plantaginis montanae, Folia Alismae). Žaliavoje randama beazotinės medžiagos — arnicino, arnikaflavono, cholino, dažo substancijos, eterinio aliejaus, tanidinės medžia­ gos, taip pat nedidelis kiekis trimetilamino. Arnikos žiedai — senas liaudies vaistas, kuris plačiai vartojamas išorinėms žaizdoms ir su­ mušimams (kontuzijoms) gydyti. Žymiai rečiau vartojamos šaknys (Radix Arnicae); jose veikliosios medžiagos būna tos pačios, tik skirtingais kiekiais. Mokslinė medicina vis plačiau ir sėkmingiau pradeda vartoti ar­ nikos preparatus. Šie preparatai vartojami esant sumušimams, 102

sausgyslių patempimams, išorės žaizdoms, be to, jie skatina ląste­ lių regeneraciją. Mūsų gydymo įstaigos sėkmingai vartoja arnikos preparatus (Tinctura Arnicae) kaip gerą priemonę kraujui stabdyti, ypač aku­ šerinėje ir ginekologinėje praktikoje, taip pat ir uždegiminiams moters lytinių organų procesams gydyti. Pasak Bėslerio, arnikos preparatai neretai vartojami stenokar­ dijai ir širdies raumens nepakankamumui gydyti bei jos darbui paskatinti. Arnikos preparatai vartojami tiktai gydytojui nurodžius. Per didelės dozės gali duoti neigiamų pasekmių. RpTincturae Arnicae 20,0 Mentholi 0,5 Aceti vini 40,0 Glycerini 10,0 Aąuae 30,0 D. S. Kompresams (Sumušimams)

Rp. Florum Arnicae 15,0 Aąuae fervidae 200,0 Sirupi corticis Aurantii 30,0 M. f. infusum. D. S. Po šaukštą kas 2 valandos (Esant sumušimui) Rp. Radicis Arnicae 20,0 Radicis T|&raxaci 60,0 Herbae Chelidonii 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandene, pakaitinti 20 min., nukošti; gerti po stiklelį 3 kartus per dieną prieš valgį (Esant skrandžio opoms)

Rp. Tincturae Arnicae 20,0 Tincturae Gallarum 10,0 Aąuae 300,0 D. S. Kompresams (Sumuštoms žaizdoms gydyti) Rp. Tincturae Arnicae montanae 15,0 D. S. Po 30—40 lašų su vandeniu 2—3 kartus per dieną prieš valgį (Lytinių organų uždegimams gydyti) 103

KARKLAVIJAS

Solanum dulcamara L.

(Syn. Dulcamara flexuosa Moench.) Karklavijas priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Tai dau­ giametis, pusiau vijoklinis augalas. Jo stiebai išauga iki 1,5 m ilgio, vyniojasi ant gretimai augančių krūmų. Žiedai violetiniai; nunokę vaisiai — raudonos spalvos, sultingi, pailgos formos. Karklavijai daugiausia auga drėgnesnėse, pavėsingose vietose — prie upelių, šaltinių ir kt. Vaistinei žaliavai gaminti (Stipites Dulcamarae, Caules Dulcamarae) stiebai (augliai) renkami žydėjimo metu iki uogoms subręstant, kurie supiaustomi 3—5 cm ilgio gabaliukais ir džiovinami natūraliai. Žaliavoje svarbiausios substancijos: saldaus skonio gliukozidas dulkamarinas, gliukoalkaloidas solaninas, kuris, pasak prof. Mušinskio, savo ypatybėmis panašus į saponinus. Terapijoje karklavijo augliais (Stipites Dulcamarae) pasak Bėslerio, gydomi įvairūs odos susirgimai (išbėrimai, niežėjimas, deder­ vinės ir odos uždegimai). Terapinės dozės padidina prakaitavimą, pagreitina šlapimo išsiskyrimą ir medžiagų apykaitą. Tačiau reikia atsiminti, kad tai yra stipriai veikianti žaliava, didesnės jos dozės gali sukelti vėmimą, viduriavimą ir kitus nepageidaujamus reiš­ kinius. Rp.

* Decocti stipitum Dulcamarae 8,0—300,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Esant odos išbėrimams)

Rp. Stipitum Dulcamarae 10,0 Radicis Bardanae 20,0 Radicis Ononidis 10,0 Sacchari albi 30,0 Aąuae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po 2 šaukštus 3 kartus per dieną (Esant furunkulioziniam odos išbėrimui) 104

K a ln in ė a rn ik a (A rn ica m o n t a n a L.): .4. B — a u g a l a s žydėjim o m etu ; 1 — liežuvinis žiedelis, 2 — v a m z d eliais žiedelis, 3 - va mz delinio žiedelio išilginis piūvis, 4 — g ra iž a s su su bre n du sio m is sėklomis. 5 — sėkla. 6 — žie dsostis, nub yrėju s sėkloms

32 pav. K a r k l a v i j a s ( S o l a n u m d u l c a m a r a L.): A - žydinti šak utė; S - Sakutė su vaisiais; 1 — žiedyno dalis, 2 - žiedo išilgin is piūvis, 3 — p a sk ir i kuokeliai, 4 — u ž u o m a z g o s skersin is piūvis, J — sėkla, B — sėklos iš ilgin is piuvis-

KARTUSIS KIETIS (Pelynas)

Artemisia absinthium L. (F VIII) (Syn. Absinthium officinale Rieht., Absinthium affine Opiz.) Kartusis kietis priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Auga daugiausia žvyringose, sausose vietovėse. Kietis gausiau paplitęs TSRS pietiniuose rajonuose; šiau­ riniuose aptinkamas retai. Vaistinei žaliavai renkamos žydinčios viršūnės ir lapai. Sausoje kiečio žolėje svarbiausios substancijos: gliukozidinio po­ būdžio medžiagos absintinas ir anabsintinas, eterinis aliejus, į ku­ rio sudėtį įeina ketonas-tujonas. Be to, randama žymūs kiekiai mi­ neralinių druskų, ypač kalio ir askorbininės rūgšties. Tai senas vaistinis augalas, gana plačiai vartojamas liaudies ir mokslinėje medicinoje. Dar daugiau šios žolės suvartoja degtinės likerio pramonė, ypač ji mėgiama Prancūzijoje ir kitose šalyse. Mokslinėje medicinoje karčiojo kiečio žolė (Herbą Absinthii, Herbą Regia) ir iš jos pagaminti preparatai daugiausia vartojami sergant virškinamojo trakto sutrikimais — dispepsija, apetitui su­ žadinti ir bendrai virškinimui pagerinti. Pasak prof. Mušinskio, karčiojo kiečio žiedai naikina virškina­ mojo trakto parazitus. Tačiau reikia neužmiršti, kad, nuolat vartojant pelyno prepara­ tus bei degtinę su pelynais, galima apsinuodyti. Esantis eteriniame aliejuje tujonas veikia centrinę nervų sistemą, — sukelia epileptinio pobūdžio drebėjimus. Be to, moterims didina menstruacinį krauja­ vimą; todėl nepatartina vartoti pelyno preparatų nėščioms mote­ rims. Tačiau, vartojant nenuolat, terapeutinėmis dozėmis, jis ne­ kenkia ir daugeliu atvejų efektingai veikia. RP. Tincturae Absinthii 15,0 D. S. Po 15—20 lašų 3 kartus per dieną V2 va­ landos prieš valgį (Apetitui sužadinti) Rp. Herbae Absinthii 25,0 D. S. Arbatinį šaukštelį arbatos užplikyti 2 stik­ linėmis vandens, palaikyti 20 min., per­ košti; gerti po V4 stiklinės 3 kartus per dieną, pusė valandos prieš valgį (Apetitui sužadinti) 106

33 ą

pav. K a r t u s i s ki etis ( P e l y n a s ) (A rte m isia a b sin th iu m L.):

_ skrotelinis la p a s; B — žydinti viršūn ė; / — g raižo išilginis piūvis, 2 — liežuvinis žiedelis, 3 — vamzd-alinis žiedelis, 4 — vam zdelin io žiedelio išilginis piuvis, 5 — sėkla

Rp.

Florum Absinthii pulver. 3,0 Florum Cinae pulv. 2,0 Electuarii Sennae 10,0 M. f. boli. N. VI D. S. Po 2 žirnelius iš ryto, užgerti kava (Esant kirminams Ascaris)

Rp-

Herbae Absinthii 30,0 Corticis Cinnamoni 5,0 Vini albi 750,0 Di S. Arbatos mišinį užpilti baltu vynu, palai­ kyti kambario temperatūroje 7 paras, nu­ košti; gerti po stiklinę prieš valgį (Apetitui sužadinti)

Rp. Herbae Absinthii Herbae Millefolii aa 40,0 Radicis Taraxaci 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, po 20 min. nukošti; gerti po vieną valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną prieš valgį (Apetitui sužadinti bei virškinimui gerinti) KARTUSIS ROGTIS

Polygonum hydropiper L. (F VIII)

(Syn. Polygonum acre Lam., Polygonum oleraceum Schur.) Kartusis rūgtis priklauso rūgtinių (Polygonaceae) šeimai. Vie­ nametis, žolinis augalas. Jo stiebai statūs, šakoti, pliki. Lapai lancetiški, abiem nusmailintais galais, pliki. Visos augalo žaliosios dalys karčios. Rūgtis auga upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, šla­ piose miškų vietose. Tai senas vaistinis augalas. Dioskoridas jį pri­ rašydavo kataplazmų forma. Vaistinei žaliavai gaminti renkama visa antžeminė augalo dalis žydėjimo metu (Herbą Polygoni hydropiperis, Herbą Hydropiperis). Žaliavoje randama gliukozido, ku­ ris aktyvina kraujo krešėjimą, organinių rūgščių,- tanidinių medžia­ gų, eterinio aliejaus, vitamino C ir mineralinių druskų. 1913 m. Piotrovskio ir Kravkovo buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo efek108

tingą kraujo stabdymo galią, didesnę negu skalsių bei Hydrastidis preparatų. Dabartiniu metu plačiai vartojami preparatai, pagaminti iš kar­ čiojo rūgties žolės, kraujavimams stabdyti, ypač ginekologijoje. Rp. Extracti Polygoni hydropiperis fluidi 30,0 D. S. Po 30—40 lašų 3 kartus per dieną (Kraujuojant gimdai) Rp. Herbae Polygoni hydropiperis 50,0 Aąuae fervidae 300,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklinės kas dvi valandos (Esant hemorojiniam kraujavimui) k a r t u s is

ŠVENTADAGIS

Cnicus benedictus L. (F VIII) (Syn. Carduus benedictus L., Centaurea benedįcta L., Corbenia benedicta Benth., Calcitrapa benedicta Lam.) Kartusis šventadagis priklauso graižažiedžių (Compositae) šei­ mai. Vienametis, žolinis, duriančiais graižais augalas. Visas auga­ las pūkuotai gauruotas. Žiedai šviesiai geltoni. Lietuvos TSR savai­ me neauga, bet gali būti sėkmingai auginamas. Vaistinei žaliavai ruošti (Herbą Cnici benedicti, Herbą Acanthi germanici, Herbą Cnici sancti, Herbą Cardui benedicti) piaunama visa antžeminė dalis žydėjimo metu; džiovinama natūraliai, pavėsyje, gerai perpučia­ moje vietoje. Žaliavoje svarbiausios medžiagos: karti substancija knicinas, daug mineralinių druskų ir kt. Anksčiau šis augalas plačiai buvo vartojamas mokslinėje medicinoje kaip kąrtumyninis, neturintis pa­ šalinio veikimo, vaistas. Dabartiniu metu rečiau tevartojamas, ta­ čiau šventadagio žolė yra vertinga, apetitą žadinanti ir remineralizuojanti žaliava, ypač anemikams ir bendrai nusilpusiems as­ menims. RP. Herbae Cardui benedicti Herbae Absinthii Herbae Centaurii aa 50,0 M. f. species. 109

34 pav. K a r t u s i s š v e n t a d a g i s (C n icu s b e n e d i c tu s L.): A — žydinti viršūn ė; 1 — gra iž o išilgin is piūvis, 2 — p a s k ir a s žiedelis, 3 — kuokeliai, 4 — piestelės viršūnė, 5 — sėkla su skristuku, 6 — sėklos išilgin is piuvis, 7 — sėklos s k e r­ sin is piūvis, 8 - lie?uv*ni« žiedelis

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline karšto vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti 2—3 kartus per die­ ną po V2 stiklinės prieš valgį (Apetitui sužadinti) Rp. Herbae Cardui benedicti 50,0 Florum Chamomillae 5,0 M. f. species. D. S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti verdan­ čiu vandeniu, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę prieš valgį (Apetitui sužadinti) KINIŠKOJI ŠIZANDRA

Schizandra chinensis Baili. (Syn. Schizandra japonica Haucc.) Kiniškoji šizandra priklauso magnolinių (Magnoliaceae) šeimai. Tai daugiametis, vijoklinis-lianinis krūmelis, kuris savaime išsipla­ tinęs ir gausiai auga Mongolijoje, Mandžiūrijoje, Japonijoje, o TSRS auga Chabarovsko krašte. Šizandra auga upių šlaituose, dažnai kedrinių pušų pavėsyje. Iš bandymų paaiškėjo, kad šį augaliuką galima auginti ir mūsų sąlygose. Šiam augalui būdinga tai, kad, priklausomai nuo aplinkos sąlygų įtakos, vienais metais jis turi didesnį procentą vyriškųjų žiedų, kitais — moteriškųjų, to­ dėl vaisių derlius svyruoja priklausomai nuo moteriškų žiedų gausumo. Kaip vaistinis augalas šizandra žinoma seniai Kinijoje. Jau XVI šimtmetyje ji buvo įtraukta į kiniškąją farmakopėją. Vaisiuose (Fructus Schizandrae) randama šių medžiagų: eteri­ nio aliejaus iki 2%, organinių rūgščių, tai yra obuolinės, citrininės ir vyninės, cukringų medžiagų, dervų, vitamino C ir įvairių drus­ kų. Daugelio mokslininkų farmakologiniai tyrimai parodė, kad šizandros vaisiai tonizuoja širdį, kraujo indų sistemą, reguliuoja kraujo apytaką, jaudina kvėpavimo centrą. Aktyviausi preparatai gaunami iš vaisių. Jie gaminami ištraukų bei tablečių forma. Bendrai kiniškosios šizandros preparatų vartojimas stimuliuoja širdies darbą, kvėpavimą ir centrinę nervų sistemą. lll

Rp. Tabulettae Schizandrae 0,5—1,0 D. t. d. N. XX S. D. Po 1 tabletę 2 kartus per dieną Rp. Tincturae Schizandrae 30,0 D. S. Po 30—40 lašų 2 kartus per dieną Rp. Pulveris Schizandrae chinensis 0,5 D. t. d. N. XII D. S. Po vieną milteli iš ryto ir vakare KVAPUSIS EUKALIPTAS

Eucalyptus globulus Labili. (F VIII) Kvapusis eukaliptas priklauso mirtinių (Mirtaceae) šeimai. Tai daugiametis, amžinai žaliuojantis, greitai augantis ir didelį aukštį (100—120 m) pasiekiantis medis. Eukaliptų tėvynė — Australija, ten jų auga iki 400 rūšių. Tarybų Sąjungoje kvapusis eukaliptas kultivuojamas Juodosios jūros pakraščiais, Gruzijoje, Kryme ir net Pietų Ukrainoje. Vaistinei žaliavai (Folia Eucalypti) gaminti lapai renkami va­ saros metu ir džiovinami natūraliai pavėsyje. Žaliavoje randama šių substancijų: eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, organinių rūgščių ir kt. Eterinio aliejaus svarbiausieji komponentai: cineolas, arba eukaliptolas, pinėnas, etilininis, amilininis ir izobutilinis alko­ holiai, įvairūs aldehidai, ketonai, rūgštys ir terpenai. Daugelis autorių (Michailovas, Siškina ir kt.) nurodo, kad eukalipto eterinis aliejus turi efektingą bakteriocidinę ir dezinfekuojan­ čią galią daugumai gramteigiamų ir gramneigiamų saprofitinių bei patogeninių bakterijų. Šios savybės dėka eukalipto eterinis alie­ ju s plačiai pritaikomas terapijoje, pavyzdžiui, sergant gripu, kvė­ puojamųjų takų, ypač viršutinės dalies, uždegimais, pagaliau — viduriavimu. Kaip išoriniai vaistai kaskart plačiau pradėta vartoti įvairiems įtrynimams bei įsisenėjusioms žaizdoms gydyti ir 1.1. Tenka pasakyti, kad tai senas vaistinis augalas, bet iki šiol nebuvo plačiai vartojamas. Tiktai pastaraisiais metais j jį kreipia­ ma daug dėmesio. Rp. Olei Eucalypti 10,0 Olei Anisi 5,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant bronchitu) 112

Rp. Olei Eucalypti 10,0 Mentholi 1,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant gripu) Rp, Olei Eucalypti 30,0 Olei Terebinthinae gallicae 70,0 Mentholi (crystallis) 5,0 D. S. įtrynimams (Esant išoriniams skausmams) Rp. Olei Eucalypti 20,0 Olei Terebinthinae 10,0 Mentholi crystallis 1,0 D. S. Inhaliacijai (Sergant gripu bei bronchitu) Rp. Olei Eucalypti 20,0 Olei Lavandulae 10,0 Olei Camphorae 50,0 D. S. Tepti veidui ir kitoms kūno dalims, no­ rint atbaidyti uodus bei muses Rp. Decocti folii Eucalypti ex 30,0—200,0 Sterilisetur. Plauti žaizdoms, vi Įgyti tampo­ nams, po 1—2 stiklines nuoviro į 1 litrą vandens Rp. Tincturae Eucalypti Tincturae Trifolii fibrini Tincturae Absinthii aa 10,0 D. S. Po 30—40 lašų 3 kartus per dieną (Virškinimui pagerinti) LIEPA

Tilia L. (F VIII) Liepa priklauso liepinių (Tiliaceae) šeimai. Šioje gentyje yra daug rūšių. Tai daugiamečiai medžiai. Vaistinei žaliavai vartojami dviejų rūšių žiedai: mažalapės liepos (Tilia parvifolia Ehrh.) ir pla­ čialapės liepos (Tilia grandifolia Ehrh.). Tai nuo senų laikų liau­ dies mėgstamas vaistas. Mokslinėje medicinoje liepos žiedai (Flores Tiliae) vartojami norint sužadinti prakaitavimą. Žieduose 8 V a is tin ia i a u g a la i

113

35 pav. M a ž a l a p ė liepa (Tilia p a r v if o l i a E h r h .) : A — augalo

šak e lė s u žiedais ; / — atsk iro žiedelio išilgin is piūvis, 2 — piestelė, 3 — žie dvnas, 4 v a isiau s iš ilgin is piūvis

randama gleivinių ir ruginių medžiagų, eterinio aliejaus pėdsakai, karotino, vitamino C ir fitoncidų. Pagal Lėklerį liepos žiedų nuoviras tinka nuo arteriosklerozės’ Šasas rekomenduoja liepos žiedu nuovirą vartoti nno anginos, plauti burnos ertmei ir gerklei. Be to, žiedai gana plačiai naudojami įvai­ riems mišiniams (Species) gaminti.

Rp. Florum Tiliae 100,0 Foliorum Farfarae Foliorum Milissae aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti P /2 stiklinės verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės' 3—4 kartus per dieną (Sergant gripu) Rp. Foliorum Tiliae 30,0 Corticis Salicis 20,0 Fructuum Rubi idaei 40,0 Fructuum Anisi vulg. 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens ir pavirinti lOmiii., perkošti; gerti karštą 2—3 kartus per dieną po vieną stiklinę (Karščiuojant gripo metu) MĖLYNASIS PALEMONAS

Polemonium ėaeruleum L. (F VIII) (Syn. Polemonium acutiflorum Willd., Polemonium elatum Salisb. Polemonium valerianaefolia Gilib., Polemonium album Fisch.) Mėlynasis palemonas priklauso palemoninių (Polemoniaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Lietuvos TSR auga šiaurės rytų rajonuose, tačiau negausiai. Mūsų liaudis jį kai kuriose vie­ tovėse vadina „baltuoju valerijonu". Žydi gražiais mėlynais žiede­ liais. Kartais auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis. Tai nau­

jas vaistinis augalas, įtrauktas į mokslinę mediciną tarybinių spe­ cialistų. Ypač daug pasidarbavo Visasąjunginis vaistinių ir aroma­ tinių augalų tyrimo institutas. Vaistinei žaliavai renkamos šaknys (Radix Palemonii). Tai pakaitalas importinei senegai (Radix Senegae). Šakniastiebiuose ir šaknyse svarbiausios substancijos yra saponinai, jų hemolitinis indeksas siekia iki 7000, tuo tarpu senegos — 4000—5000. Tai puiki atsikosėjimo priemonė. Be to, konsta­ tuotas palemono preparatų sedatyvinis veikimas. Pasak Geijero, duodant psichiniams ligoniams šakniastiebių ir šaknų antpilo (6 :20 0 ) 14 dienų po 1 valgomą šaukštą 2—3 kartus per dieną, jie nusiramina, pasidaro paklusnesni, jų miegas būna gilesnis, rames­ nis. V. Nikolajevas pasiūlė vartoti palemono preparatus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Tam tikslui vartojama su Herbą Gnaphalii uliginosi, ir daugeliu atvejų gaunami teigiami re­ zultatai. Tai naujas, efektyviai veikiantis vaistinis augalas, kuris, reikia manyti, plačiai bus vartojamas įvairiomis kombinacijomis kai kurioms ligoms gydyti. Rp. Decocti radicis Palemonii coerulei 6,0—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną

1 valanda po valgio (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Extracti Palemonii fluidi 25,0 D. S. Po 15 lašų 3 kartus per dieną (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Radicis Palemonii coerulei Herbae Gnaphalii uliginosi aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 0,5 va­ landos, nukošti; gerti po '/ j stiklinės 3 kar­ tus per dieną (Dvylikapirštės žarnos opoms gydyti) 116

MĖLYNĖ

Vaccinium myrtillus L. (F VIII) (Syn. Vaccinium montanum Salisb., Myrtillus niger Gilib., Myrtillus silvatica Buboni, Vaccinium angulosum Dulae.) Mėlynė priklauso viržinių (Ericaceae) šeimai. Tai daugiametis puskrūmis, kuris Lietuvos TSR labai paplitęs ir kartais sudaro iš­ tisas augimvietes. Auga spygliuočių miškuose ir aukštapelkėse. Vaistinei žaliavai (Fructus Myrtilli, Baccae Myrtilli) nuo senų laikų vartojamos uogos, o pastaraisiais dešimtmečiais pradėta var­ toti ir lapus. Džiovintose uogose randama gliukozido vakcinino, tanidinių medžiagų, organinių rūgščių ir antocianinės prigimties dažo medžiagos. Uogos plačiai vartojamos viduriuojant, ypač vaikų ligų praktikoje. Vaistinei žaliavai (Folia Myrtilli) lapai renkami augalams su­ žydėjus, iki uogų subrendimo. Lapai turi būti tuojau džiovinami pavėsyje, gerai vėjo perpučiamoje vietoje. Sausuose lapuose ran­ damos beveik tos pačios medžiagos, kaip ir džiovintose uogose, tik skirtingais santykiais. Prof. Grybausko teigimu, Vakarų Europoje mėlynių lapus pla­ čiai pradėta vartoti nuo cukraligės (diabeto). Ten net gaminami preparatai. Pavartojus kurį laiką lapų arbatą, konstatuotas žymus cukraus sumažėjimas kraujyje. Tačiau dar neišaiškinta, kokia me­ džiaga sukelia cukraus sumažėjimą. Vartojant mėlynių lapus, gy­ dytojas turi gerai sekti ligonio būklę. Rp. Fructuum Myrtilli 30,0 Foliorum Salviae 20,0 Aquae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklinės 3—4 kartus per dieną (Viduriuojant) Rp. Fructuum Myrtilli 100,0 Radicis Tormentillae 30,0 Herbae Anserinae 50,0 Florum Chamomillae 30,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 2—3 stiklines per dieną (Viduriuojant) 117

36 pav. M ė l y n ė ( V a c c in iu m m y r ti l lu s L.): A —■ žydinti šakelė: B — šake lė su s u b re n d u sia is va isiais; 1 — žiedo išilginis piuvis. 2 — m e z g in ė su kuokeliais ir piestelė, 3 — kuokeliai, 4 — piestelė. 5 — m ezgin ės skersinis piuvis 6 — s u b re n d ę s vaisius, 7 — v a isia u s iš ilginis piuvis, 8 — sėkla, 9 — sėklo s iš ilgin is piuvis

Foliorum Myrtilli Herbae Galegae aS 100,0 Florum Sambuci 50,0 Herbae Visci 30,0 M. f. species. D. S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikli­ ne vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 2—3 stiklines per dieną (Esant cukraligės simptomams) MILTINE ARKLIAUOGE

Arctostaphylos uva ursi (L.) Spreng. (F VIII)

(Syn. Arbutus uva-ursi L., Arctostaphylos officinalis Wimm., Uva ursi buxifolia S. F. Gray., Arctostaphylos procumbens E. Mey., Mairania uva ursi Desv.) Miltinė arkliauogė priklauso viržinių (Ericaceae) šeimai. Tai daugiametis, nuolat žaliuojančiais lapais, puskrūmis; lapai panašūs į bruknės. Žydi gegužės ir birželio mėn. balzganais žiedeliais; vai­ s iu s — raudonos spalvos kaulavaisis. Lietuvos TSR gausiai (dide­ lėmis bendruomenėmis) auga tiktai pietryčių rajonų sausuose pu­ šynuose. Vaistinė žaliava (Folia Uvae ursi, Folia Arctostaphylii) gauna­ ma iš lapų, kurie renkami augalams žydint. Žaliavoje svarbiausios medžiagos šios: gliukozidas arbutinas, tanidinės medžiagos, galusinė rūgštis, karčioj i medžiaga erikulinas ir flavoninės medžiagos. Mokslinėje medicinoje vaistinė žaliava plačiai vartojama šlapimo išsiskyrimui žadinti, ypač sergant šla­ pimo takų ir pūslės uždegimu. Rp. Foliorum Uvae ursi 30,0 Aquae fervidae 200,0 Sirupi Liąuiritiae 20,0 M. f. infusum. D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Sergant šlapimo takų uždegimu) Rp. Foliorum Uvae ursi 50,0 Radicis Petroselini aa 50,0 Herbae Chenopodii ambr. 30,0 M. f. species.. 119

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti * stikline vandens, pavirinti 15 min.; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Sergant šlapimo takų uždegimu) Rp. Decocti foliorum Uvae ursi 10,0—200,0 Liąuoris kalii acetici 10,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius)

Rp-

Foliorum Uvae ursi pulverati 0,5 Lupulini ,0,1 M. f. p. D. t. d. N. XX D. S. Po 1 miltelį 3—4 kartus per dieną (Sergant baltosiomis)

Rp Decocti foliorum Uvae ursi 10,0—200,0 D. S. Po 1 valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) Rp. Foliorum Uvae ursi 50,0 Fructuum Juniperi 30,0 Radicis Liąuiritiae 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, 20—30 min. palaikyti, nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną po V2 stiklinės (Sergant inkstų uždegimu) MIŠKINE SIDABRAŽOLE

Potentilla silvestris Neck. (F VIII) (Syn. Potentilla erecta Hampe, Potentilla tormentilla Neck., Tormentilla erecta L.) Miškinė sidabražolė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, kylančiais stiebeliais augalas. Žydi geltonais žiedeliais, beveik visą vasarą; šakniastiebiai storoki, paviršius rus­ vai rudos, piūvis — gelsvai balzganos spalvos. Auga miškuose, krūmuose, drėgnesnėse pievose, vietomis gana gausiai. Vaistinei žaliavai gaminti šakniastiebiai kasami rudenį arba pavasarį. Žolė piaunama augalų žydėjimo metu. Tinkamai paruošta žaliava vadi120

M iltin ė a r k li a u o g ė (A r c to sta p h v lo s u v a ursi S p r e n g .) : A ~~ a u g a l a s žydėjim o m e tu ; B š a k u tė su išilginis piūvis, 3 — kuokeliai, 4 — vaisiau s

vaisiais; / - - a t s k i r a s Žiedelis, 2 žiedo skersinis piuvis, -5 — ka uliu ka s (sėkla)

narna Rhizoraa Tormentillae, Radix Tormentillae, Radix Heptaphylli, Herbą Tormentillae. Šakniastiebiuose randama daug (17—23%) rauginių medžiagų, kristalinės medžiagos tormentolio, organinių rūgščių ir nemaža kitokių medžiagų. Liaudies ir mokslinėje medicinoje gana plačiai vartojama kaip sutraukianti, kraujavimą stabdanti priemonė. Rhizoma Tormentillae galima laikyti mūsų krašto vietiniu pakai­ talu importuojamai Radix Ratanhiae žaliavai. RpTincturae Tormentillae 10,0 Glycerini 5,0 D. S. Tepti dantų smegenis (Sergant stomatitu bei gingivitu) Rp. Tincturae Tormentillae 20,0 Tincturae Valerianae 10,0 Tincturae Absinthii 5,0 D. S. Po 30 lašų į stiklelį vandens prieš valgį (Sutrikus virškinamajam traktui) Rp. Rhizomatis Tormentillae pulv. 0,3 Radicis Symphyti pulv. 0,2 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. Kas 3 valandos po miltelį (Vietoj tanalbino) Rp. Rhizomatis Tormentillae 50,0 Rhizomatis Calami 10,0 Aąuae 300,0 Sacchari albi 50,0 M. f. decoctum. D. S. Po vieną stikliuką kas dvi valandos (Esant ūminiam viduriavimui) Rp. Decocti rhizomatis Tormentillae ex 25,0—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—5 kartus per dieną (Kraujavimui stabdyti) Rp. Rhizomatis Tormentillae Fructuum Carvi aa 10,0 Foliorum Salviae 50,0 Florum Stoechados citrine 20,0 M; f. species. 121

37 pav. M išk in ė s i d a b r a ž o l ė ( P o t e n t i l l a s ilv e s tr is Neck.): A — šakn ia stie bis; B — stiebo v irš ū n ė žydėjim o m e tu ; / — žiedo b u ton a s, 2 — žie das iš v ir ­ šaus, ii — žiedo iš ilgin is piuvis, 4 — kuokelis, 5 — piestelė, 6 — vaislap is, 7 — vaisius, S — sėkla. 9 — sėklos s k ersin is piūvis, / 0 - - sėklos išilgin is piuvis

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline vandens, užvirinti, palikti nekoštą iki atšals, paskui nukošti; gerti po Vl> stik­ linės pusė valandos prieš valgį (Viduriuojant) NUODINGASIS LUBENIS

Thermopsis lanceolata R. Br. (F VIII)

(Syn. Sophora lupinoides Pall.) Nuodingasis lubenis priklauso ankštinių (Leguminosae) šeimai. Daugiametis, žolinis, nuodingas augalas. Savaime auga Vakarų ir Rytų Sibire, Kirgizijoje, Kazachstane ir kitose Azijos vietovėse. Lubenis yra stepių floros atstovas. Bandymai aklimatizuoti šį au­ galą Lietuvos gamtinėse sąlygose kol kas nedavė teigiamų rezul­ tatų. Antžeminė augalo dalis užauga iki 25 cm aukščio. Lapai su­ daryti iš trijų lapelių; žydi geltonais, gana stambiais žiedeliais. Mokslinės medicinos šis augalas pripažintas 1933 metais (tary­ binių mokslininkų Varlakovo ir Orechovo). Vaistinei žaliavai (Herbą Thermopsidis) ruošti vartojama visa antžeminė augalo dalis ir subrendusios sėklos. Žaliavoje svarbesnės substancijos yra šios: alkaloidai — termopsinas, homotermopsinas, anagirinas, pachikarpinas, metilitirinas ir kt. Svarbus alkaloidas yra termop­ sinas. Pasak Zemlinskio, lubenio sėklose daugiausia būna citizino, kuris stipriai ir jaudinančiai veikia kvėpuojamuosius centrus, stipriau negu lobelinas. Lubenio žolė ir iš jos pagaminti preparatai vartojami tiems tiks­ lams, kuriems seniau buvo naudojamos ipekakuanos šaknys. Lube­ nis tolygus, o kai kuriais atvejais veikia patikimiau ir efektingiau, negu Radix Ipecacuanhae. Farmacinė pramonė gamina ekstrak­ tus, tabletes. Rp. Infusi herbae Thermopsidis ex 0,6—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—5 kartus per dieną (Atsikosėjimui palengvinti) Rp.

Infusi herbae Thermopsidis ex 0.5—200,0 Elixiris pectoralis 20,0 Codeini phosphorici 0,12 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Kosuliui raminti) 123

Rp. Pulveris herbae Thermopsidis 0,01 Opii pulverati 0,005 Natrii hydrocarbonici 0,25 M. f. p. D. t. d. N XII D. S. Po 1 miltelį 3 kartus per dieną (Kosuliui raminti) OZIAŽOLĖ

Pimpinella L. Ožiažolė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Liėtūvos TSR auga trys rūšys; dvi rūšys, būtent: didžioji ožiažolė (Pimpi-1 nella magna L.; syn. — Pimpinella major Huds) ir mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga L.) vartojamos vaistinei žaliavai. Tai dauJ giamečiai, žoliniai augalai. Auga miškuose, pievose, pakelėse, pa­ grioviuose ir kt. Mažoji ožiažolė gausiai paplitusi, didžioji — rfetaf teaptinkama. Didžiosios ožiažolės stiebas briaunotai vagotas, už­ auga iki 1 m aukščio, plikas. Lapai plunksniški. Žydi nuo birže­ lio iki rugsėjo mėn. smulkiais, baltais, kartais rožiniais žiedeliaisJ Mažosios ožiažolės stiebas plikas arba tik apatinėje dalyje nežy^ miai plaukuotas, užauga iki 60 cm aukščio. Lapai sudėtiniai. Žydi liepos—rugsėjo mėn. Vaistinei žaliavai gaminti (Radix Pimpinellae) šaknys renka­ mos rudenį, džiovinamos 35°C temperatūroje. Žaliavoje randama izopimpinelino, pimpinelino (furokumarininės prigimties medžia­ gos), eterinio aliejaus ir saponinų. Furokumarininės medžiagos yra stiprūs spazmolitikai, veikia lygiąją muskulatūrą, ypač kraujagyslių, tulžies ir šlapimo takų. Eterinis aliejus vartojamas kvėpuojamųjų takų uždegimams' gydyti, o saponinai — didina gleivinių sekreto išskyrimą. Vokieti­ joje ožiažolės šaknis patariama vartoti asmenims, linkusiems sirgti užkimimu ir kitais balso stygų sutrikimais. Be to, šaknys miltelių pavidalu vartojamos dantų pastoms gaminti. RP. Tincturae Pimpinellae 30,0 D. S. Po šaukštelį j '/ ž stiklinės pieno 3 kartus per dieną (Sergant bronchitu) Rp. Radicis Pimpinellae 50,0 Radicis Liąuiritiae 30,0 124

w

38 pav. M a žoji ož ia žolė A

ir B — a u g a l a s

žydėjim o

(P i m p in e l la s a x i f r a g a L.):

m etu ; 1 — a tsk ira s žiedelis iš v irša us, S — v a isiau s skersinis piūvis

2 — su b re n d ęs

vaisius,

Rhizomatis Calami 20,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ pilti stikline vandens, pavirinti 10 min., iš­ gerti per dieną, maišant perpus su pienu (Sergant tulžies akmenimis)

RpTincturae Pimpinellae Tincturae Opii benzoicae aa 15,0 D. S. Po 25 lašus 3—4 kartus per dieną į V2 stiklinės pieno (Sergant bronchitu)

Rp. Radicis Pimpinellae 20,0 Radicis Saponariae 15,0 Foliorum Farfarae 20,0 M. f. species. D. S. 2 arbatinius šaukštelius arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, uždengus palai­ kyti 15 min., perkošti, pridėti šaukštą me­ daus; gerti po gurkšnį kas 2 valandos (Esant užkimimui su sausu kosuliu) PAPRASTASIS AMALAS V iscu m a lb u m L.

(Syn. Viscum dichotomum Gilib.) Paprastasis amalas priklauso amalinių (Loranthaceae) šeimai. Tai daugiametis, amžinai žaliuojančiais lapais parazitinis augalas; jis parazituoja ant įvairių lapuočių medžių. Lietuvoje daugiausia aptinkamas ant topolių ir beržų, ant kitų medžių — rečiau. Ama­ lo krūmeliai aiškiai pastebimi žiemą. Lietuvoje labiau paplitęs pie­ tuose, šiaurinėje dalyje — nepastebėtas. Medicinoje amalas (Herbą Visci, Stipites et folia Visci) varto­ jamas seniai nuo nervinių sutrikimų. Tačiau veikliosios medžiagos dar ir šiandien nevisiškai ištirtos. Amalo žolėje randama cholino, didelio molekulinio svorio spiritų, riebalinio aliejaus, įvairių orga­ ninių rūgščių, mangano druskos ir kt. Pastaruoju metu klininiai stebėjimai konstatavo amalo preparatų efektingą veikimą esant arteriosklerozei ir hipertonijai I ir II stadijose. Tačiau gydymas trunka ilgokai, vidutiniškai vieną mėnesį. Efektingiausi prepara­ tai gaunami iš žalios žaliavos. Vandeniniai preparatai turi būti 126

39 p a v . P a p r a s t a s i s a m a l a s ( V isc u m a lbu m L.): A — d v e jų m e tų a ug alėlis; B — š ak e lė su v yriška isiais žie dais; C — š akelė su m o te riš k a i­ siais žie dais ir s u b re n d u sia is va isiais; 1 — v yriška sis žie dynas, 2 — v y riš k a sis žie das, 3 m o te riš k a sis žie dynas, 4 - ^ėkla, 5 — p a d id in ta sėkla

•gaminami šaltu būdu. Bendrai amalo preparatus reikia naudoti tik gydytojui nurodžius. Žaliava renkama žiemą arba vėlai rudenį. At­ sargas galima laikyti ne ilgiau kaip pusę metų. Mokslinėje medi­ cinoje amalo žaliava bei preparatai vartojami į vidų kaip hipotonicum bei antiscleroticum. Rp. Tincturae Visci albi 30,0 D. S. Po 30 lašų 2—3 kartus per dieną (Sergant hipertonija)

Rp. Extracti Visci fluidi 25,0 D. S. Po 15—25 lašus 3 kartus per dieną (Sergant hipertonija) Rp. Infusi Visci ex frigide parati 20,0—200,0 D. S. Išgerti po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Esant arteriosklerozei) Rp. Herbae Visci 30,0 Herbae Fuci vesiculosi 50,0 Herbae Millefolii 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline virinto atšaldyto vandens, palaikyti 4—6 val.; išgerti 1—2 stiklines per dieną gurkšniais (Esant padidintam kraujo spaudimui) PAPRASTASIS ĄŽUOLAS

Quercus robur L. (Syn. Quercus temina Mill., Quercus pedunculata Ehrh., Quercus recemosa Lam., Quercus germanica Larch.) Paprastasis ąžuolas priklauso ąžuolinių (Fagaceae) šeimai. Tai visiems gerai pažįstamas ilgaamžis medis. Vaistinei žaliavai gaminti tinka ir kitų rūšių ąžuolų žievė, kuri lupama nuo jaunų medelių arba 3—4 metų šakų, kurių yra lygus paviršius (Cortex Quercus). Žievėje būna rauginės medžiagos, flabofenų ir į cukrus panašios medžiagos — kvercito. 328

P a p r a s t a s i s čiobrelis ( T h y m u s s e rp y llu m L.): A — žydin tis 4 ir

a u g a la s : / - žiedo buto n as. 2 - atsk ira s žiedelis, 3 — žiedo . - kuokeliai. 6 — ta urelė , 7 — piestelė. « — sėkla (riešutė lis),

iš ilg in is

.9—'l a p a s

piūvis

40 pav . P a p r a s t a s i s ą ž u o l a s ( Q u e r c u s r o b u r L.): A — ša k e lė s u žiedais; B — šak e lė s u v aisiais; / — v y rišk o jo žiedyno d alis, 2 — kuokelis, 3 m o te riš k a sis žiedas, 4 5 — sėkla

Ąžuolų žievė plačiai vartojama tiek liaudies, tiek mokslinėje medicinoje kaip sutraukianti, dezinfekuojanti ir kraujavimą stab­ danti priemonė. Corticis Quercus 50,0 Foliorum Salviae 30,0 Aąuae 500,0 M. f. decoctum. D. S. Skalauti burnos ertmei^

Rp " Corticis Quercus ^0,0 Acidi hydrochlorici diluti 5,0 Vini rubri 1000,0 D. S. Žievę užpilti vynu, pridėti druskos rūgš­ ties, palaikyti 3—4 paras, perkošti; gerti po (50 ml) stikliuką 2—3 kartus per dieną (Esant ūminiam viduriavimui) iorticis Quercus 100,0 Aąuae 1000,0 M. f. decoctum. D. S. (Plauti kojas, kad jos mažiau prakai­ tuotų) Decocti corticis Quercus 20,0—200,0 D. S. Skalauti burnos ertmę Rp. Decocti corticis Quercus 10,0—150,0 Aluminis 2,0 Glycerini 15,0 M. D. S. Skalauti burnos ertmei Rp. Decocti corticis Quercus 40,0—200,0 Sterilisetur! D. S. Išoriniai (Gydyti nudegimams) PAPRASTASIS ČIOBRELIS

Thymus serpyllum L. (F VIII)

(Syn. Thymus angustifolius Pers., Thymus lineatus Dagen.) Paprastasis čiobrelis priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, žolinis, kylančiais stiebeliais augalas. Auga sausuo­ se pušynuose, dirvonuose ir kt. 130

Vaistinei žaliavai (Herbą Serpylli) ruošti renkama visa antže­ minė dalis žydėjimo metu. Džiovinama natūraliai, pavėsyje, gerai vėjo perpučiamoje pastogėje. Žaliavoje randama iki 0,5% eterinio aliejaus, kuriame svar­ biausieji komponentai yra timolas ir karvakrolis. Be to, yra tanidinių, karčiųjų medžiagų ir pėdsakai saponinų. Čiobrelio žaliava ir iš jos pagaminti preparatai plačiai pritaikomi mokslinėje medi­ cinoje kaip expectorans, adstringens ir obstipans. Kartais vartoja­ ma ruošiant aromatines vonias odos kapiliaru funkcijai žadinti. Herbae Serpylli 15,0 Aquae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Turint spazminį kosulį) Rp. Herbae Serpylli 500,0 Herbae Anserinae 80,0 Fructuum Foeniculi 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną (Esant blogam virškinimui)

Rp* Extracti Serpylli fluidi 10,0 Sirupi simplicis 90,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną (Vaikams nuo kosulio) Rp. Herbae Serpylli 500,0 Herbae Meliloti 300,0 Herbae Ori gani 200,0 M. f. species. D. S. 2—4 valgomus šaukštus arbatos mišinio užplikyti verdančiu vandeniu taip, kad vienodai sudrėktų visa masė, sudėti į mai­ šelį; dėti ant skaudamos vietos (Kompresas skausmui malšinti) PAPRASTASIS KADAGYS

Juniperus communis L. (F VIII)

Paprastasis kadagys priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Daugiametis nedidelis medelis arba krūmas. Jo spygliai po 3 men131

turėse, kankorėžis-vaisius yra uogos pavidalo, nunokęs melsvai juodas. Auga lengvose, smėlingose dirvose, kartais sudarydami di­ delius plotus. Kadagio kankorėžiai paprastai vadinami uogomis, plačiai vartojami liaudies ir mokslinėje medicinoje, taip pat ir like­ rių pramonėje. Vaistinei žaliavai (Fructus Juniperi, Baccae Juniperi, Gulbuli Juniperi) renkami visiškai subrendę, t. y., kada jie būna juodos spalvos. Vaisiuose-uogose randama iki 2% eterinio aliejaus, kadaginės dervos juniperino, apie 35°/* cukrinių medžiagų ir organinių rūgš­ čių. Tai stipriai šlapimą skatinantis vaistas (diureticum), todėl rei­ kia vartoti atsargiai, nes didesnės dozės erzina inkstus. Švelniau veikia Extractum Juniperi. Kadagio eterinis aliejus (Oleum Juniperi) dažnai maišomas su kitais eteriniais aliejais, pavyzdžiui, 01. Rosmarini, OI. Lavandulae, įtrynimams. Rp. Fructuum Juniperi 8,0 Radicis Glycyrrhizae 10,0 Aąuae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po Va stiklinės. 3—4 kartus per dieną (Šlapimui skatinti) Rp. Fructuum Juniperi Foliorum Betulae Radicis Taraxaci aa 25,0 M. f. speciės. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio už­ plikyti stikline vandens, palaikyti 15— 20 min., perkošti; gerti po valgomą šaukštą (Gydytojui nurodžius) Rp. Olei Juniperi aeth. 20,0 Olei Rosmarini 10,0 Olei Camphorati 70,0 D. S. Įtrynimams (Trinti krūtinės ląstą, sergant kvėpuojamų­ jų takų kataru) Rp. Infusi baccae Juniperi 10,0—200,0 Liq. Kaili acetici 15,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius) 132

41 p av. P a p r a s t a s i s k a d a g y s ( J u n i p e r u s c o m m u n is L.): A — Sakelė su v yriška isiais žiedais ; B — š akelė su m o te riš k a isiais žiedais ; 1 — vyriš kasis žiedas, 2 — m ote riška sis žie das, 3 — s u b re n d ę s vaisius, 4 — v a isiau s sk ersin is piiivis

Rp. Fructuum Juniperi 6,0 Radicis Ononidis Radicis Levistici Radicis Liquiritiae aa 15,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą mišinio užvirinti stikli­ nėje vandens; gerti po V2 stiklinės 2 kar­ tus per dieną (Gydytojui nurodžius) PAPRASTASIS KASTANAS A e sc u lu s h ip p o c a s ta n u m L.

(Syn. Hippocastanum vulgare Gartn.) Paprastasis kaštanas priklauso kaštaninių (Hippocastanaceae) šeimai. Tai daugiametis, stambus, dekoratyvinis medis, kilęs iš Ma­ žosios Azijos; mūsų krašte sodinamas parkuose, sodybose ir alėjose. Vaistinei žaliavai (Cortex Hippocastani) ruošti pavasarį nuo šakų lupama atkepusi žievė, kuri dar yra lygi, nevirtusi žiauberimi, t. y. nesustorėjusi, nesupleišėjusi; renkami ir žiedai (Flores Hippocas­ tani), jiems pilnai išsiskleidus. Žaliavoje svarbiausios medžiagos: oksikumarininis gliukozidas eskūlinas, flavoninis gliukozidas kvercitrinas, saponinio pobūdžio medžiaga argirinas ir kaštaninė-rauginė rūgštis. Tos pačios substan­ cijos randamos žieduose, vaisių lukštuose ir net lapuose, tik skirtin­ gais kiekiais. Vaistinė žaliava vartojama sergant hemorojiniu kraujavimu ir viduriavimu. Dėl saponinių medžiagų kai kurie medikai kaštano pre­ paratais sėkmingai gydo chroninius bronchitus. Efektingiausiai vei­ kia iš žalios žaliavos pagaminti preparatai (Intractum). Rp. Intracti Hippocastani 20,0 D. S. Po 25 lašus į stikliuką vandens; gerti 3 kartus per dieną (Sergant bronchitu)

RPCorticis Hippocastani 20,0 Aąuae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Klizmoms. (Sergant hemorojum) 134

42 pav. P a p r a s t a s i s k a š t a n a s (A escu lu s h ip p o c a s t a n u m L.]: 1 — a u g a lo

žie dynas,

2 — kuokelis,

'S — va isius,

4 - lapas

E x tra c li H i p p o c a s ta n i spissi 0,5 E x tra c ti Chelidonii 0,2 Butyri C a c a o 2,0 M. f. s u p p o s ito r iu m D. t. d. N, XII D. S. 1— 2 ž v a k u tė s p er dieną i'S e r g an t h e m o r o ju m ) F lo ru m H i p p o c a s ta n i 100,0 Flo r u m A r n i c a e 50,0 F l o r u m Sorbi A u c u p a ria e 100,0 M. f. species. 135

D. S. Šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikli­ ne vandens, palaikyti 30 min.; gerti 2 kar­ tus per dieną po stiklinę (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTASIS KMYNAS

Caram carvi L. (F VIII) (Syn. Apium carvi Crantz., Seseli carvi Lam., Sium carvi Bernh., Bunium carvi Bieb., Foeniculum carvi Link., Carum officinale S. F. Gray., Carum aromaticum Salisb.) Paprastasis kmynas priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Tai dvimetis, žolinis, prieskoninis augalas. Lietuvos TSR kmynai savaime auga sunkesnio dirvožemio pievose ir dirvonuose; jie augi­ nami ir kaip dvimetė kultūra. Kmynų vaisiai plačiai pritaikomi maisto produktų, likerio, degti­ nės ir parfumerijos pramonėje. Medicinoje nuo senų laikų vartojami vaisiai (Fructus Carvi, Semen Carvi) ir iš jų pagamintas eterinis aliejus (Oleum Carvi). Vaisiuose randama eterinio aliejaus, kurio svarbiausieji kompo­ nentai ketonas karvonas, terpenas limonenas. Be to, vaisiuose yra riebalinio aliejaus, baltymų, flavoninės prigimties medžiagų ir kitų junginių. Iš kmynų vaisių pagaminti preparatai gerina virškinimą, skatina liaukų sekreto išskyrimą ir didina žarnų peristaltiką. Mokslinėje medicinoje vaisiai bei iš jų pagaminti preparatai vartojami kaip carminativum, corrigens ir lactogogum. Rp. Fructuum Carvi cont. 50,0 Foliorum Menthae pip. 30,0 . Florum Chamomillae 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą (su kaupu) arbatos mi­ šinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min.; gerti 3 kartus per dieną po stiklinę (Virškinimui pagerinti) RpFructuum Carvi Fructuum Anisi Fructuum Coriandri Fructuum Foeniduli aa 25,0 M. f. species carminativae. 136

43 pav. P a p r a s t a s i s k m y n a s ( C a r u m carv i L.): A — stiebo d a lis s u la p u; B — žydin ti šakelė ; / — žie das, i — a ts k i ra s skėtis su va isiais, 3 — nun o k ę s vaisius, 4 — a tsk iro v a isia u s išilgin is piuvis, o — v a isia u s s k ersin is piūvis

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti 3 kartus per dieną po 1 stiklinę (Apetitui sužadinti ir pieno liaukų sekretui skatinti) Rp. Fructuum Carvi Foliorum Menthae pip. Florum Chamomillae vulg. a a 20*0 Fructuum Foeniculi 30,0 Radicis Valerianae 10,0 M. f. species: D. S. Du valgomus šaukštus arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po 1 stiklinį iš ryto ir va­ kare (Virškinimui pagerinti)

^

PAPRASTASIS MOLIOGAS

Cucurbita pepo L. (Syn. Cucurbita aurantia Willd., Cucurbita urnigera Schrand., Cucurbita texana A. Gray.) Moliūgai priklauso agurkinių (Cucurbitaceae) šeimai. Viename­ čiai, kultūriniai augalai. Pas mus dažnai auginami daržuose kaip maistinis bei pašarinis augalas. Šiam augalui reikalinga šiluma ir gausiai įtręšta dirva. Vaistinė žaliava gaunama iš dviejų rūšių: iš didžiojo moliūgo (Cucurbita maxima Duch.) ir iš paprastojo mo­ liūgo (Cucurbita pepo L.). Vaisiams prinokus, sėklos išimamos ir natūraliai džiovinamos. Sėklose būna riebalinio aliejaus iki 19°/o, cukrinių medžiagų, krakmolo, baltymų, organinių rūgščių, leicino ir kt. Be to, dar aptin­ kama ne visiškai ištirta medžiaga, kuri būna susikoncentravusi žievelėje po kevalu. Kai kurie autoriai nurodo, kad tai yra alkaloidinio pobūdžio medžiaga, tačiau visai netoksiška žmogaus organiz­ mui, bet efektingai naikina virškinamojo trakto parazitus, askari­ des ir kt. Labai svarbu sėklas tinkamai paruošti. Pirmiausia reikia mokėti pašalinti viršutinį kevalą, nepažeidžiant tuojau po kevalu esančios žalsvos luobelės, kuri yra svarbiausia vaistinė žaliava, o pats branduolys tėra tik maistinė medžiaga. Suaugusiam asmeniui Iš karto reikia suvalgyti 90—100 g sėklų (arba 170—200 sėklų 138

vienetų), vaikui — 50—60 g. Suvalgius nurodytą sėklų dozę, po 2 valandų duodama vidurius laisvinančių druskų. Pagal Sašą moliūgo sėklų branduoliai turi gerą diuretinį veiki­ mą. Sergant inkstų sutrikimu, per parą duodama suvalgyti iki '/ž kg sėklų arba iš sėklų išspaustų V2 stiklinės sulčių. Pastaruoju metu mūsų farmacinė pramonė išleidžia paruoštus miltelius (arbūzų milteliai), iš kurių pašalinamos balastinės me­ džiagos ir riebalinis aliejus. Vienkartinė dozė suaugusiam — 60— 80 g, vaikui — 30—40 g. Prieš priimant miltelius, iš vakaro išvalo­ mi viduriai (duodama vidurius laisvinančių druskų). Iš ryto (neval­ gius) duodami milteliai su vandeniu (vandens tiek, kad susidarytų grietinės konsistencijos tyrelė, kflri suvalgoma per 15—20 min.). Po 2 valandų vėl duodama vidurius laisvinančių druskų. Rp. Decocti seminis Cucurbitae decorticati 50,0— 200,0 D. S. Išgerti visą prieš valgį (ant tuščios) Rp. Seminis Cucurbitae decorticati 50,0 Sacchari albi 20,0 Aąuae destillatae 80,0 M. f. emuls. D. S. Visą suvalgyti prieš valgį (ant tuščios) Rp. Emulsionis seminis Cucurbitae 50,0—200,0 Sirupi corticis Aurantii 50,0 M. f. emuls. D. S. Suvalgyti iš ryto (Askaridėms varyti)

decorticati

PAPRASTASIS PANKOLIS

Foeniculutn vulgare Mill. (F VIII) (Syn. Foeniculum capillaceum Gilib., Anethum foeniculum L., Foeniculum officinale Ali., Selinum foeniculum E. H. L. Krause, Ozonia foeniculacea Wight.) Paprastasis pankolis priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Savo tėvynėje, tai yra Viduržemio jūros baseino pakraščiuose, dau­ giametis, o mūsų sąlygomis — dvimetis augalas. Tačiau šaltomis žiemomis pankolis mūsų krašte iššąla. Tarybų Sąjungoje augina­ 139

mas pietiniuose rajonuose. Augalas užauga iki metro aukščio, savo išvaizda labai panašus į krapus. Sausomis, šiltomis vasaromis su­ brandina vaisius ir mūsų sąlygomis. Vaistinė žaliava yra vaisiai (Fructus Foeniculi, Semen Foeniculi, Fructus Foeniculi Romani). Vaisiuose svarbiausia veiklioji medžiaga — eterinis aliejus, ku­ rio sudėtyje yra anetolio ir ketono fenchono. Be to, vaisiuose ran ­ dama riebalinio aliejaus ir flavoninių junginių. Tai nuo seno varto­ jamas vaistas, ypač vaikų ligų praktikoje, virškinimui gerinti, žarnų peristaltikai didinti. Be to, pankolio preparatai didina liaukų sekre­ c iją ypač pieno liaukų (lactogoga). Žindyvė motina, vartojanti pan­ kolio preparatus, ne tiktai gali pilnai maitinti kūdikį, bet tuo pačiu metu natūraliai gerina kūdikio virškinamojo trakto darbą, nes ete­ rinio aliejaus tam tikras kiekis randamas žindyvės piene. Rp. Fructuum Foeniculi recentis cont. 4,0 Aąuae destillatae 100,0 Sacchari albi 5,0 M. f. infusum. D. S. Išgerti šiltą per 2—3 kartus (Kūdikiams) Rp. Fructuum Foeniculi recentis cont. 30,0 Florum Chamomillae vulgaris 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., per­ košti; išgerti per 2—3 kartus (Kūdikių virškinimui pagerinti)

Rp. Fructuum Foeniculi pulv. 25,0 Corticis Aurantii pulv. 10,0 Magnesii carbonįci pulv. 45,0 Sacchari albi pulv. 20,0 M. f. pulvis. D. S. Po arbatinį šaukštelį 2—3 kartus per dieną (Suaugusių virškinimui pagerinti) Rp. Fructuum Foeniculi Florum Chamomillae a5 100,0 Radicis Althaeae Radicis Liąuiritiae Rhizomatis Graminis aa 200,0 M. f. species. 140

44 pav . P a p r a s t a s i s p a n k o lis ( F o e n ic u lu m v u l g a r e Milt.J: A — žydin ti

v iršū nė ; 1 *— skėte lis su vaisiais , 2 — žiedelis, 3 — piestelė, sėklos iš ilginis piūvis, 6 — v a isia u s skersin is piuvis

4 — vaisius,

5—

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., perkošti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Virškinimui pagerinti) Rp. Fructuum Foeniculi Florum Chamomillae vulg. a a 10,0 Florum Tiliae Foliorum Melissae aa 15,0 Florum Sambuci 20,0 Foliorum Menthae pip. 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 3 Išartus per dieną po V2 —1 stiklinę prieš valgį (Esant nervinio pobūdžio virškinamojo trakto sutrikimams) PAPRASTASIS PUTINAS

Vibumum opulus L. (F VIII) (Syn. Vibumum lobatum Lam., Opulus vulgaris Borkh.) Paprastasis putinas priklauso šeivamedinių (Caprifoliaceae) šei­ mai. Tai visiems pažįstamas daugiametis krūmas, kuris mėgsta augti lapuočių miškų pakraščiuose, upių šlaituose ir kt. Žydi birželio mėn. pabaigoje; žiedeliai sukrauti į skydiškus plokš­ čius žiedynus. Pakraštiniai žiedai belyčiai, nevaisingi, žymiai dides­ ni už vidurinius dvilyčius vaisingus žiedus. Rudenį subręsta raudo­ nos spalvos sultingi kaulavaisiai — uogos. Medicinos tikslams renkama žievė (Cortex Viburni opuli) pava­ sarį, kai lengvai atskiriama nuo medienos ir džiovinama pastogėje. Žievėje svarbiausia veiklioji medžiaga yra gliukozidas viburninas. Be to, randama valerijoninės ir skruzdžių rūgščių, rauginės, dervinės ir kitų medžiagų. Žaliava vartojama kraujavimui stabdyti, ypač ginekologijoje. Tačiau pagal Sašą ji turi gana žymų toksinį veikimą. 142

Rp. Extracti Viburni opuli fluidi 25,0 D. S. Po 25 lašus 3 kartus* per dieną (Esant gausioms menstruacijoms) Rp. Decocti corticis Viburni opuli ex 10,0—200,0 D. S. Po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Esant gausioms menstruacijoms) Rp. Extracti Viburni opuli 2,0 Cerae flavae 1,0 Butyri Cacao 4,0 M. f. suppositorium. D. t. d. N. VI S. Po 1 žvakutę 2—3 kartus per dieną (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTASIS RAUDONELIS

Origanum vulgare L. (Syn. Origanum purpurescens Gilib., Origanum orientale Mill., Origanum officinale Gueldenst., Origanum normale D. Don.) Paprastasis raudonėlis priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis žolinis augalas. Lietuvos TSR pietiniuose rajonuose gana dažnai aptinkamas, šiauriniuose (Joniškėlio, Biržų) — dar ne­ pastebėtas. Auga saulėtose atšlaitėse, retuose miškuose ir kt. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. violetiškai rožinės spalvos žiedeliais. Dėl eterinio aliejaus žolė gana maloniai kvepia. Vaistinei žaliavai (Herbą Origani) žolė renkama pačiame augalų žydėjime. Svarbiausios veikliosios medžiagos — tai eterinis aliejus, kuriobūna 0,3—0,7%, tanidinės ir karčiosios medžiagos. Į vidų žolė ir jos preparatai vartojami esant dispepsijai, nepakankamam skran­ džio sulčių kiekiui, atonijai ir t. t. Kaip išoriniai naudojami aromati­ nėms vonioms, sausiems ir drėgniems kompresams ir kt. t

Rp. Infusi herbae Origani ex 15,0—200,0 D. S. Po 1 valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Virškinimui pagerinti)

45 p av . P a p r a s t a s i s r a u d o n ė l i s ( O r i g a n u m v u l g a r e L . ) : žy din ti viršū nė; 7 — skėtelio da lis, 2 — a ts k i ra s žiedelis, 3 — žiedo iš ilgin is piūvis, 4 — kuokeliai, 5 — piestelė, 6 — taurelė, 7 — sėkla , 8 — sėklo s sk ersinis piūvis

Rr Herbae Origani 10,0 Foliorum Farfarae Radicis Althaeae a a 20,0 M. f. species. D. S. 2 arbatinius šaukštelius arbatos mišinio užpilti karšto vandens stikline, palaikyti 20 min., perkošti; gerti šiltą po V2 stiklinės 3—4 kartus per dieną (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Herbae Origani 100,0 Foliorum Menthae pip. 50,0 Radicis Valerianae 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės 3 kar­ tus per dieną po valgio (Virškinimui pagerinti, ypač atsiraugėjimui pašalinti) Rp. Herbae Origani 40,0 Corticis Salicis 20,0 Foliorum Farfarae 30,0 Florum Tiliae 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, pavirinti ^ 10 min. ir perkošti; gerti karštą 2—3 stik­ lines per dieną (Esant gripiniam karščiavimui) PAPRASTASIS RAUGERŠKIS B e rb e ris v u lg a r is L.

(Syn. Berberis acida Gilib., Berberis edulis Hort. et Koch., Berberis iberica Sweet., Berberis abortivą Renault.) Paprastasis raugerškis priklauso raugerškinių (Berberidaceae) šeimai. Tai daugiametis krūmas. Lietuvos TSR geografiniame plote nevienodai išsiplatinęs. Kauno, Vilniaus miestų apylinkėse auga gausiau, kituose rajonuose — rečiau; Šiaurės Lietuvoje beveik neap­ tinkamas. Dažnai sodinamas parkuose kaip dekoratyvinis ir iš 10 V a is tin ia i a u g a la i

145

dalies kaip vaisinis krūmas. Uogose gausu askorbininės rūgšties. Ta­ čiau raugerškis žalingas javams, kaip tarpinis rūdžių grybų maitin­ tojas. Vaistinei žaliavai gaminti renkama žievė nuo stiebų ir šaknų: Cortex Berberidis ligni (nuo augalo stiebų), Cortex Berberidis radi­ cis (nuo šaknų). Si žaliava plačiai vartojama liaudies ir mokslinėje medicinoje. Žievėje randama šių veikliųjų medžiagų: alkaloidų, berberidino ir j jį panašių oksikantino ir palmatino, kurių žievėje būna iki 2%. Šie alkaloidai mažai nuodingi ir neturi narkotinio veikimo. Be to, randama geltonai dažančių medžiagų. Alkaloidų kompleksas* o ypač berberidinas, patekęs į organizmą, mažina kraujo spaudimą, padidina kvėpavimo amplitudę. Minėtieji alkaloidai, pasak proL Mušinskio, savo struktūra yra panašūs j kai kuriuos opijaus alka­ loidus. Todėl kai kurie specialistai pataria vartoti raugerškio pre­ paratus gydant morfinistus. Rp. Ėxtracti Berberidis fluidi 50,0 D. S. Po 25—30 lašų į stiklelį vandens; gerti kas 3 valandos (Demorfinizacijai)

Rp.

. Corticis Berberidis eone. 50,0 Herbae Chelidonii 30,0 ' Foliorum Menthae pip. 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 2—3 kartus per dieną (Kepenims padidėjus)

Rp. Corticis Berberidis 20,0 Radicis Liąuiritiae 10,0 Aąuae 500,0 M. f. decoctum. D, S. Po 72 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Sutrikus kasos veiklai) 146

PAPRASTASIS ŠALTEKŠNIS R h a m n u s f r a n g u l a L. ( F V I I I )

(Syn. Frangula alnus Mill., Frangula vulgaris Borkh., Frangula pentapetala Gilib). Paprastasis šaltekšnis priklauso šaltekšnių (Rhamhaceae) šei­ mai. Daugiametis krūmas arba medis. Auga drėgnuose miškuose, krūmuose ir net pelkėse. Jo žiedai neryškūs; vaisiai rutuliški, žir­ nio didumo; kaulavaisiai nesubrendę — raudoni, subrendę — juodi. Vaistinei žaliavai žievė (Cortex Rhamni frangulae, Cortex Frangulae, Cortex Avorni, Cortex Alni nigri) renkama pavasarį, kai ji būna atkepusi; džiovinama natūraliai, pastogėje. Svarbiausios veik­ liosios medžiagos yra šios: antragliukozidas, franguloemodinas, chrizofaninė rūgštis ir flavoniniai dažo junginiai. Tai vaistinė žalia­ va, nuo seno liaudies ir mokslinėje medicinoje plačiai vartojama viduriams laisvinti ir tulžies sekrecijai žadinti. Tačiau šviežiai pa­ ruošta žievė, ypač didesnės dozės, turi pašalinį veikimą — sukelia skausmingus vėmimus. Todėl žievė vartojimui tinka tiktai 1—2 me­ tus pagulėjusi sandėlyje. Norint vartoti neišsigulėjusią žievę, reikia ją vieną valandą kaitinti 100°C temperatūroje. Jeigu surinkta žievė džiovinama apšildomose džiovyklose 65—75°C temperatūroje, tai ji neturi pašalinio veikimo ir išdžiovinta gali būti tiekiama vaistinėms naudoti. ' Rp. Extracti Frangulae spissi 4,0 Pulveris fructus Rosae q. s. uf fiant piluląe N. XXX D. S. Po 1—2 piliules nakčiai (Užkietėjus viduriams) Rp-

j

Corticis Frangulae 8,0 Radicis Liąuiritiae. 10,0 Aąuae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Po V2 stiklinės (100 g) po pietų ir va­ kare (Užkietėjus viduriams) Rp. Corticis Frangulae 50,0 Radicis Liąuiritiae 30,0 147

Fructuum Foeniculi cont. 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užvirinti vandens stiklinėje; išgerti nakčiai (Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu) Rp. Corticis Frangulae 30,0 Aąuaę 500,0 M. f. decoctum. Virinti 30 min.. leisti atvėsti, po 2 val. perkošti D. S. Po valgomą šaukštą 2—3 kartus per dieną (Tulžies sekrecijai didinti ir silpnai vidu­ riams laisvinti) Rp. Efctracti Frangulae fluidi 50,0 D. S. Po 20—40 lašų iš ryto ir vakare (Tulžies sekreto išsiskyrimui padidinti) Rp. Decocti corticis Frangulae 20,0—200.0 Natrii sulfurici 20,0 M. D. S. Po valgomą šaukštą iš ryto ir vakare (Esant lėtiniam vidurių užkietėjimui) RpExtr. Frangulae spissi 4,0 Pulv. radicis Rhei 3,0 Extr. Belladonnae 0,1 Massae pilularum q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 1—2 piliules nakčiai (Esant skausmingiems vidurių užkietėji­ mams) Rp. Corticis Rhamni Frangulae 50,0 Foliorum Trifolii fibrini Herbae Meliloti a5 20,0 Fructuum Carvi 10,0 M. i. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po Ha stiklinės nakčiai (Užkietėjus viduriams) 148

46 pav. P a p r a s t a s i s š a l te k š n i s ( R h a m n u s f r a n g u l a L.): A — š a k u tė s u žie dais ir vaisiais; / — žiedo b u to na s, 2 - žie das iš šono, 3 — žie das iš v ir­ kaus, 4 — kuokelis, a p s u p ta s vain ik la pio , 5 — pavienis kuokelis, 6 — žiedo išilginis piūvis. 7 — piestelė

PAPRASTASIS ŠERMUKŠNIS S o rb u s a u c u p a r ia L.

(Syn. Sorbus subserrata Opiz., Sorbus speciosa Hort., Sorbus praemorsa Nym.) Paprastasis šermukšnis priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Daugiametis, vaisinis medis. Gausiai auga miškuose, sodinamas so­ dybose, pakelėse ir parkuose. Uogos plačiai naudojamos liaudies ūkyje, vyno, acto ir marmelado gamyboje, taip pat ir medicinos reikalams. Vaistinei žaliavai (Fructus Sorbi aucupariae) gaminti uogos renkamos gerai prinokusios ir tuojau džiovinamos. Sausuose šermukšnio vaisiuose randama karotino prigimties dažo medžiagos, organinių rūgščių, pektino, cukrinės medžiagos sorbito, kuris nesifermentuoja, ir vitamino C. Pagal prof. Mušinskį šermukšnio vaisių nuoviros vartojamos su­ trikus virškinamajam traktui, kepenų ir tulžies maišeliams ir nuo avitaminozių; iš jų gaminami įvairūs mišiniai (species) . Rp. Fructuum Sorbi 60,0 Radicis Hydrolapathi 40,0 Foliorum Althaeae 100,0 M. f. species. D. S. šaukštu arbatos mišinio užplikyti P /2 stik­ linės verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti; .išgerti per dieną (Esant laisviems viduriams)

"ructuum Sorbi Fructuum Rosae a5 25,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, pavirinti 10 min., paskui palikti vienai parai, per­ košti; gerti po V4 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Polivitamininė arbata) 150

^

PAPRASTASIS UOSIS

*

Fraxinus exce!sior L. (Syn. Fraxinus simplicifolia Willd., Fraxinus apetala Lam., Fraxinus excelsa Thumb.) Paprastasis uosis priklauso alyvmedinių (Oleaceae) šeimai. Tai daugiametis, užaugantis iki 30 m aukščio, medis. Uosis auginamas kaip puošnus, duodąs brangią padarginę medieną, medis. Vaistinei žaliavai (Cortex Fraxini) naudojami jaunų (3—4 me­ tų) medelių bei šakų žievė, kuri lupama pavasarį ir džiovinama pastogėse. Žievėje būna oksimarinio gliukozido fraksino, tanidinės medžiagos ir kt. Bendrai uosio žievė dar nepakankamai ištirta. Liaudies medicinoje ši žaliava vartojama nuo reumato bei są­ narių uždegimo. Pasak prof. Mušinskio, žaliava skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Rp.

’

Corticis Fraxini Florum Spireae ulmariae a a 100,0 Foliorum Ribis nigri 200,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti 2—3 kartus per diena po 1 stiklinę (Sergant reumatu) PAPRASTASIS VARPUTIS

Agropyrum repens P. B. (Syn. Triticum repens L.) Paprastasis varputis priklauso varpinių (Gramineae) šeimai. Tai visiems gerai pažįstama, mūsų dirbamų dirvų sunkiai išnaikinama daugiametė piktžolė. Vaistinei žaliavai ruošti (Rhizoma Graminis, Rhizoma Agropyri) Šakniastiebiai renkami anksti pavasarį arba rudenį. Surinkta žalia­ va greitai plaunama Šaltame vandenyje ir tuojau natūraliai džiovi­ nama. Žaliavoje svarbiausios medžiagos yra angliavandeniai — polisa­ charidas triticinas, levuliozė, inozitolis, saponinas, mineralinės drus­ kos, pektininės ir gleivingos medžiagos. Paprastojo varpučio

47 p av. P a p r a s t a s i s v a r p u t i s

( A g r o p y r u m r e p e n s P. B.):

A — a n tž em in ė a u g a lo dalis; B , C — k itų v a rp u č ių v a r p ų formos; a ts k i ra s žiedelis. 5 — sėklos

/ — atsk ira varpe lė , 2 -

šakniastiebių vaistinė žaliava bei iš jo pagaminti preparatai priklau­ so prie silpnai šlapimą skatinančių ir prakaitavimą žadinančių vaistų grupės. Seniau gaminamas ekstraktas Extractum fluidum buvo vartojamas piliulių gamyboje kaip rišamoji medžiaga. Rp.

Dečocti rhizomatis Graminis ex 20,0—200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti)

Rp’ Acidi arsenicosi 0,03 Extracti Graminis q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po vieną piliulę 3 kartus per dieną (Sergant anemija) RpRhizomatis Graminis 100,0 Herbae Polygoni avicul. aa M. f. species. D. S. 50 gramų arbatos mišinio užpilti 1 litru vandens, pavirinti 30 min., atšaldyti; iš­ gerti per dieną (Sergant šlapimo takų akmenimis) Rp. Rhizomatis Graminis Radicis Taraxaci Radicis Saponariae rub. Herbae Millefolii aa 25,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., perkošti; gerti po vieną stiklinę ryte ir vakare (Esant arteriosklerozei) PAPRASTOJI AVIETE R u b u s id a e u s L. (F V I I I )

(Syn. Rubus occidentalis Georgi.) Paprastoji avietė priklauso erskėtinių (Rosaceae) šeimai. Dau­ giametis puskrūmis. Avietės auginamos soduose ir jų yra daug kul­ tūrinių veislių. Laukinės avietės labai paplitusios mūsų miškuose, krūmuose ir kt. 153:

Vaistinei žaliavai (Fructus Rubi idaei, Bacca Rubi idaei) ruošti geriau tinka laukinių aviečių uogos, nes jose yra daugiau organinių rūgščių, mažiau cukrinių medžiagų. Kultūrinės avietės, priešingai, turi daugiau cukrinių medžiagų. Gerai sudžiovintose uogose randa­ ma organinių rūgščių, antocianinės dažo medžiagos, pektino, eteri­ nio aliejaus pėdsakai, įvairių cukrų ir vitamino C. Tai labai liaudies mėgstamas vaistas, kuris vartojamas nuo peršalimo, slogos ir t. t. Mokslinėje medicinoje vartojami ir aviečių vaisiai kaip prakaitavi­ mą žadinanti priemonė. Be to, iš žalių (nedžiovintų) vaisių gami­ namas aviečių sirupas (Sirupus Rubi idaei), kurio dedama į mikstū­ ras skoniui, kvapui ir spalvai pagerinti. Aviečių sirupas nedėtinas į mikstūras, turinčias šarminę reakciją, nes skystis pasidaro ne­ gražios spalvos. . Iš aviečių lapų gaminama arbata. Tam tikslui skinamos šakelių viršūnės su lapais ir išdžiovinamos pavėsyje. Sudžiovinti lapai varto­ jam i tam pačiam tikslui, kaip ir džiovintos uogos. Rp. Fructuum Rubi idaei 50,0 Florum Sambuci 20,0 Florum Spiraeae 20,0 Herbae Violae tricol. 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., per­ košti; gerti po V2 stiklinės kas 2 valandos (Prakaitavimui sukelti slogos, gripo atveju) Rp. Acidi citrici 5,0 Aąuae 450,0 Sirupi Rubi idaei 50,0 M. D. S. Troškuliui malšinti karščiuojantiems ligoniams.

Rp* Fructuum Rubi idaei 40,0 Florum Tiliae 20,0 Corticis Salicis 30,0 Foliorum Ribi nigri 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpliky­ ti stikline vandens, palaikyti 30 min., per­ košti; gerti po V2 stiklinės kas 3 valandos (Esant gripoziniam bei reumatinio pobūdžio karščiavimams) a 54

48

pav. P a p r a s t o j i a vie tė (R u b u s i d a e u s L.):

j \ — a n tr a m e tė šonin ė š ak u tė su v aisiais ; I — atskiro žiedo išilginis piūvis, 2 ginis piūvis

v a isiau s išil­

PAPRASTOJI BITKRČSLE

Tanacetum vulgare L. (Syn. Chrysanthemum vulgare Bernh., Chrysanthemum tanacetum Vis.) Paprastoji bitkrėslė priklauso graižažiedžių (Compositae) šei­ mai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Graižai sukrauti tankiose, skydiškose šluotelėse. Liežuviškų žiedų nėra. Bitkrėslė žydi liepos ir rugpiūčio mėn. auksinės geltonos spalvos žiedais. Auga pamiškėse, atšlaitėse, ant ežių, prie sodybų ir kt. Ši vaistažolė gausiai auga pietinėje LTSR dalyje, šiaurinėje —• retai aptinkama. Vaistinei žaliavai (Flores Tanaceti, Flores Athanasiae, Flores Balsamitae) daugiausia naudojami žiedai, bet retkarčiais — ir visa žolė. Daugelio autorių teigimais, žaliavoje randama karčios me­ džiagos tanacetino, eterinio aliejaus, kurio sudėtyje būna ketonotanacetono, kitaip vadinamo tujonu, šiek tiek borneolo, flavoninės kilmės dažo medžiagos ir kt. • Mokslinėje medicinoje bitkrėslė susidomėta XIX šimtmečio pra­ džioje kaip antihelmintiniu vaistu. Tenka pasakyti, kad šiuo metu dar atliekami eksperimentiniai darbai bitkrėslės farmakologiniam bei toksiniam veikimui nustatyti. Dauguma autorių nurodo, kad terapeutinis antiparazitinis veikimas prieš virškinamojo trakto parazitus (Ascaris, Oxyuris, Trichocephalus) priklauso tujonui. Tačiau šią vaistažolę reikia vartoti atsargiai, gydytojui nurodžius, nes nuo ža­ liavos ir jos produktų (eterinis aliejus) didesnių dozių galima rim­ tai apsinuodyti. Rp. Pulvis herbae Tanaceti 10,0 Seminis Cucurbitae pulv. 70,0 M. f. pulvis. D. S. Suvalgyti per 2 dienas (Turint kirminų) Rp:

Herbae Tanaceti 10,0 Herbae Chenopodii ambrosioidi 5,0 Aąuae fervidae 250,0 M. f. infusum. D. S. Klizmoms ( V a i k a m s prieš s p a l i n e s )

156

Rp. Tincturae florum Tanaceti 50,0 Acidi acetici concentrati 5,0 • Aąuae 100,0 M. D. S. Naikinti utėlėms plaukuotose vietose Rp. Tincturae florum Tanaceti' Spiritus Sinapis aa 50,0 M. D. S. Trinti sergant reumatu PAPRASTOJI DURNAROPE

Datura stramonium L. (F VIII) (Syn. Datura ferox Nees., Datura lurida Salisb.) Paprastoji durnaropė priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Vienametis, žolinis, nuodingas augalas. Stiebai išauga iki 80 cm aukščio. Žydi stambiais baltais žiedais; vaisiai stambūs, dygliuoti, primena kaštanų vaisius. Durnaropė auga šiukšlynuose, sodybose, daržuose ir panašiose vietose. Vaistinei žaliavai (Folia Stramonii, Herbą Daturae) lapai ren­ kami augalams pradėjus žydėti. Jie turi būti greitai sudžiovinti geriau apšildomose vietose (50°C temperatūroje). Žaliavoje svarbiausia veiklioji medžiaga yra alkaloidai hiosciaminas, pereinąs j atropiną, ir skopolaminas. Vartojama tokiems pat tikslams, kaip ir drignės, šunvyšnės lapai. Minėtųjų alkaloidų būna ir sėklose, kuriomis paukščiai gali apsinuodyti. RP. Foliorum Stramonii pulv. 0,1 Sacchari albi 0,2 M. f. pulv. D. t. d. N. XII S. Po 1—3 miltelius per dieną (Turint skausmingą dusulį) Rp. Foliorum Stramonii pulv. 10,0 Herbae Lobeliae pulv. 12,0 Kaili nitricr 8,0 M. f. pulv. D. S. šaukštelį miltelių uždegti ant lėkštelės ir kvėpuoti dūmais (Sergant astma) 157

49 pav. P a p r a s t o j i d u r n a r o p ė ( D a t u r a s t r a m o n i u m L.): A — žydinti v irš ū n ė su n e su b re n d u s ia is va isiais; 1 — kuokelis, 2 — piestelė, 3 — u ž u o m a z g o s skersinis piūvis, 4 — su b re n d ęs va isius

Rp.

Extracti Stramonii Ęxtracti Belladonnae aa 1,5 Camphorae Opii aa 1,0 Radicis Gentianae q. s. ut f. pilulae N. XXX D. S. Po 3—5 piliules per dieną (Sergant epilepsija)

RpTincturae Stramonii 8,0 Tincturae Valerianae 20,0 M. D. S. Po 25 lašus į stiklelį vandens (Esant skrandžio skausmams) Rp. Foliorum Stramonii Foliorum Salviae aa 50,0 M. f. species. D. S. Rūkymui tabakas (Sergant astma) Rp. Foliorum Stramonii 20,0 Foliorum Nicotianae 10,0 M. f. species. Padaryti 30 papirosų D. S. 1—2 papirosus per dieną (Sergant astma) PAPRASTOJI JONAŽOLĖ

Hypericum perforatum L. (Syn. Hypericum officinarum Crantz., Hypericum stenophyllum Opiz., Hypericum veronense Schrank.) Paprastoji jonažolė priklauso jonžolinių (Hypericaceae) šeimai. Mūsų respublikoje aptinkamos 5—6 rūšys, tačiau kaip vaistinis au­ galas vartojama tiktai paprastoji jonažolė. Tai daugiametis, žolinisaugalas. Dvibriauniai stiebai užauga iki 80 cm aukščio. Žydi nuo^ birželio iki rugsėjo mėn. auksinės geltonos spalvos žiedais. Lapuose yra eterinio aliejaus liaukelių, kurias aiškiai galima matyti pažiū­ rėjus prieš šviesą. Auga miškuose, atšlaitėse, dirvonuose ir griovių pakraščiuose. Pastaruoju metu bandoma ją sukultūrinti. Vaistinei žaliavai (Herbą Hyperici) žolė piaunama augalams pradėjus žydėti. Kaip vaistinis augalas jau buvo žinomas Dioskorido laikais, o dauguma Europos tautų šią žaliavą labai plačiai vartojo ir 15£

"tebevartoja nuo įvairiausių ligų. Pastaraisiais dešimtmečiais jona­ žolę ir iš jos pagamintus preparatus vis plačiau pradeda vartoti ir mokslinė medicina. Varlakovas nurodo, kad jonažolė yra geras.pa­ kaitalas importinei ratanijos (Krameria triandra) žaliavai. Svarbiausios veikliosios medžiagos yra šios: eterinis aliejus, gliukozidas hiperinas, skyląs, veikiant hidrolizei, į galaktozę ir į dažinę medžiagą — hipericiną, kuris vandenyje netirpsta, bet gerai tirpsta alkoholyje, eteryje ir riebaliniuose aliejuose. Hipericinas, patekęs į organizmą, padaro jį jautrų ultravioletiniams spinduliams. Pasak prof. Mušinskio, jonažolę galima laikyti savotišku kvarco lempų pa­ kaitalu. Nuo jonažolės organizmas pasidaro labai jautrus, sugeria ultravioletinius spindulius. Todėl, kur šiandien mokslinė medicina vartoja ultravioletinius spindulius, ten liaudies medicina šito pasie­ kia vartodama jonažolę. Iš to pilnutinai galima suprasti liaudį, var­ ioj ančią jonažolę, kai sergama vėžiu. Žolėje dar yra rauginės me­ džiagos, karotino, vitamino C, eterinio aliejaus ir kt. Pagal Bilcą jonažolė sėkmingai vartojama nuo geltligės, kepenų ir inkstų sutrikimų. Kaip išoriniai vartojami nudegimams ir pūlin­ goms žaizdoms gydyti. Kadangi hipericinas vandenyje netirpsta, tai vandeniniai preparatai yra mažai efektyvūs ir nevartotini. Reikia stengtis naudoti spiritinius ir aliejinius preparatus. Oleum Hyperici ruošiamas taip. 1 dalį jonažolės žiedų ir žiedinių pumpurų (žalių) užpilti 1 dalimi spirito ir 5 dalimis augalinio aliejaus ir ant vandens tynės maceruoti iki tol, kol spiritas ir žaliavoje esantis vanduo vi­ siškai išgaruos, o žiedai aliejuje pasidarys trapūs. Paskui reikia aliejų nukošti per marlę, ir gaunama gana tiršta tamsiai raudonos spalvos aliejaus masė. RPTincturae Hyperici 30,0 D, S. Po 30 lašų 3 kartus per dieną po valgio (Sergant lėtiniu kolitu) Rp. Olei Hyperici 40,0 D. S. Tepti žaizdas bei nudegimus Rp. Tincturae Hyperici aethereae 30,0 D. S. Po 20—25 lašus 3—4 kartus per dieną po valgio Rp. Tincturae Hyperici 15,0 D. S. Tepti dantenas 2 kartus per dieną arba 30 lašų į V2 stiklinės vandens plauti burnai 160

P a p r a s t o j i j o n a ž o l ė ( H y p e r ic u m p e r f o ra t u m L.): Ą t B — a u g a l a s žydėjim o metu; / - žiedo b uto na s, 2 — ž ied as iš viršaus, 3 — žiedo išilginis piūvis, 4 — su b re n d ęs vaisius, 5 — sėkla

PAPRASTOJI KIAULPIENE

Taraxacum officinale L. (F VIII) (Syn. Leontodon vulgare Lam., Taraxacum nigricans Rchb., Taraxacum alpestre DC., Leontodon alpinum Hoppe, Taraxacum alpinum Hegetschw.) Paprastoji kiaulpienė priklauso graižažiedžių (Compositae) šei­ mai. Tai daugiametis, žolinis, labai paplitęs žemės paviršiuje au­ galas. Vaistinei žaliavai gaminti šaknys (Radix Taraxaci cum herbą, Radix Leonis cum herbą, Radix Taraxaci) renkamos rudenį arba pavasarį; jos džiovinamos natūraliai. Žaliavoje svarbesnės medžia­ gos šios: angliavandenis inulinas, laktocerolas, karti medžiaga taraksacinas, cholinas, dervos, folinė rūgštis, cukringos medžia­ gos ir mineralinės druskos. Tai nuo senų laikų medicinoje vartojamas augalas. Nemaža žaliavos suvartojama ekstrakto gamybai, kuris naudojamas piliu­ lių gamyboje kaip rišamoji medžiaga. Pagal Bėslerį kiaulpienės preparatai gerai gydo kepenų sutrikimus, tulžies maišelio akmenis, skatina šlapimo išsiskyrimą ir t. t. Pastaruoju metu antžeminę ir požeminę augalų dalis pata­ riama vartoti žalias (nedžiovintas). Surinktą žaliavą reikia švariai nuplauti, masę susmulkinti mėsai malti mašinėle ir išspausti sul­ tis; gerti tuojau jas išspaudus. Be to, patariama kiaulpienes val­ gyti vietoj salotų su mėsiškais valgiais. Iš šaknų, atitinkamai jas paruošus (sudžiovinti ir paskrudinti), gaminamas kavos surogatas. Bendrai mokslinėje medicinoje ši žaliava vartojama į vidų kaip amarum et cholagogum. Rp. Succi Taraxaci 200,0 D. S. Po 50 ml (stikliuką) 3—4 kartus per dieną (Esant vitamino C anemijai) Rp. Radicis Taraxaci 50,0 Cortic.s Frangulae 20,0 Radicr Liąuiritiae 30,0 Rad' > Saponariae rubrae 20,0 M 11 V a is tin ia i a u g a la i

jjecies.

161

50 pav. P a p r a s t o j i k iau lp ien ė ( T a r a x a c u m officinale L.): A — a u g alo

a n tž em in ė

dalis;

1 — a tsk ira s

žiedelis,

2 — kuokeliai, 3 — s u b re nd usi

sėk la

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline vandens, 15 min. pavirinti, atšal­ dyti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Esant kepenų patinimams) Rp. Radicis Taraxaci 20,0 Herbae Millefolii Herbae Absinthii aa 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min,. perkošti; gerti po 1 valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną prieš valgį (Apetitui sužadinti ir virškinimui page­ rinti) PAPRASTOJI KRAUJAŽOLE

Achillea millefolium L. (F VIII) (Syn. Achillea silvatica Becker., Achillea sudetica Opiz., Achillea pannonica Scheele, Achillea collina Becker.) Paprastoji kraujažolė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Daugiametis, žolinis, gausiai paplitęs augalas. Kraujažolė žydi visą vasarą baltais, į skydiškas šluoteles sukrautais žiedais. Auga sausesnėse pievose, dirvonuose, pakelėse, kartais dobiluose, vietomis labai gausiai. Vaistinei žaliavai (Herbą Millefolii, Herbą Achilleae albae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu. Tai labai senas vaistinis augalas. Mokslinė medicina daugeliu eksperimentų patvirtino kraujažolės efektingas, kraują stabdančias savybes. Ypač pastarai­ siais dešimtmečiais Tarybų Sąjungos mokslo įstaigos visapusiškai tyrė kraujažolės terapinę vertę ir konstatavo didelę preparatų įtaką kraujo krešėjimui padidinti. Žaliavoje randama: eterinio aliejaus, achilininės rūgšties, tanidų, inulino, asparagino, karotino, vitamino C, mineralinių druskų ir karčiųjų medžiagų. Dabartiniu metu mokslinė medicina kraujažolę bei iš jos paga­ mintus preparatus plačiai vartoja stabdyti gimdos, hemorojiniams ir kitiems kraujavimams. Farmacinė pramonė dabar gamina tab­ letes ir skystą ekstraktą. Pagal prof. Mušinskį ypač vertinga vaistų forma yra intractum, tai yra iš šviežios (žalios) žolės padaryta ištrauka arba tiesiog iš

51 pav. P a p r a s t o j i k r a u ja ž o l ė (Achillea millefolium L . ) : A ir B — žydintis a u g a l a s ; / — g ra iž a s, 2 — liežuvinis žiedelis, 3 — vam zdelinis žiedelis, 4 — vam zdefin is žiedelis pa čiam e žydėjim e, J — kuokelis, 6 — s ėk la ,_ 7 — sėklos skersinis piūvis, 8 — sėklos išilginis piūvis, 9 — pie stelė s viršūnėlė

žalios žolės išspaustos sultys, kurios gerai veikia plaučių kraujavi­ mus. Kraujažolė gana vertingas, neturintis pašalinio veikimo, vais­ tinis. augalas, kurio žolė gana plačiai vartojama mišinių (species) gamyboje. Mokslinėje medicinoje taikoma kaip amarum, spasmolyticum, emmenagogum ir cholagogum. RpTabulettae Millefolii 0,3 D. t. d. N. XII S. Po tabletę 3 kartus per dieną Rp. Infusi herbae Millefolii 15,0—200,0 D. S. Po 1 valgomą šaukštą 3 kartus per dieną Rp. Extracti herbae Millefolii fluidi 30,0 D. S. Po 40—50 lašų 3 kartus per dieną (Esant gausioms menstruacijoms)

Rp. Herbae Millefolii 100,0 Herbae Polygoni hydropiperis Corticis Hippocastani aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą mišinio užplikyti stikli­ ne vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną (Esant hemorojiniam kraujavimui) PAPRASTOJI PAKALNUTĖ

Convallaria majalis L. (F VIII) (Syn. Polygonatum majale Ali., Convallaria scaposa Gilib., Convallaria Linnaei Gartn., Convallaria Mappii Gmel.) Paprastoji pakalnutė priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Dau­ giametis, žolinis, dekoratyvinis augalas. Auga pusiau pavėsinguose miškuose, atšlaitėse, auginamas ir darželiuose. Vaistinei žaliavai (Herbą Convallariae, Flores Convallariae) piaunama žydėjimo metu visa antžeminė augalo dalis, nedelsiant džiovinama pavėsyje, gerai vėjo perpučiamoje vietoje. Geresnė ža­ liava būna tada, kai ji džiovinama staigiai apšildomose džiovyklose 60°C temperatūroje. Žaliavoje randami gliukozidai — konvalarinas ir konvaliatoksinas. Organizme konvalarinas skatina šlapimo išsiskyrimą. Konva^ liatoksinas daugiau veikia širdies muskulatūrą. Veikimas pasireiš165

kia greitai ir neturi kumuliatyvinio pobūdžio (per daug nesusi­ kaupia). Geriausi, aktyviausi preparatai būna iš šviežiai surinktos (žalios) žaliavos (Intracturri Convallariae). Pastaruoju metu mūsų farmacinė pramonė išleidžia gryną gliukozidą konvaliatoksiną, ku­ ris vartojamas vietoj strofantino. Visi pakalnutės preparatai turi būti vartojami gydytojui nuro­ džius ir nustatytomis dozėmis. Mūsų farmacinė pramonė gamina neogaleninius preparatus, kurie apvalyti nuo balastinių medžiagų. RpTincturae Convallariae majalis 10,0 D. S. Po 20 lašų 2—3 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius) Rp. Intracti Convallariae 10,0 D. S. Po 20 lašų 2—3 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius) Rp. Tincturae Convallariae majalis Tincturae Lobeliae Tincturae Valerianae simplicis aa 10,0 M. D. S. Po 30 lašų 3 kartus per dieną (Gydytojui nurodžius)

Rp-. Herbae Convallariae majalis 10,0 Fructuum Foeniculi 20,0 Herbae Menthae pip. 30,0 Radicis Valerianae 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min., perkošti; gerti 3—4 kartus per dieną po vieną valgomą šaukštą (Gydant širdies raumens nepakankamumą) PAPRASTOJI PILIAROŽE

Althaea rosea Cav. (Syn. Alcea rosea L., Althaea coribaea Sims., Althaea chinensis Wall.) Paprastoji piliarožė priklauso dedešvinų (Malvaceae) šeimai. Dvimetis žolinis, iki 2 metrų aukščio, kilęs iš Mažosios Azijos, au­ galas. Lietuvos TSR auga darželiuose kaip dekoratyvinė gėlė. Yra 166

52

pav. P a p r a s t o j i p ilia ro žė ( A l t h a e a r o s e a C a v .) ;

žydinti a u g a lo v iršūn ė ; / — kuokeliai, p a m a ta i s s u a u g ę į vam zd elį, 2 — žiedo išilginis piūvis , 3 — piestelė, 4 — užu o m a zg o s sk ersinis piūvis, 5 — paskir i kuokeliai

keliolika piliarožių formų, kurios skiriasi žiedų spalva. Žydi birže­ lio, liepos ir rugpiūčio mėn. Vaistinei žaliavai (Flores Malvae arboreae, Flores Malvae hortensis, Flores Malvae rubrae, Flores Altheae roseae, Flores Malvae majoris) gaminti tinka tiktai viena forma su tamsiai rau­ donais žiedais, kurie renkami pačiame žydėjime. Žiedai be taurelių džiovinami pagreitintu būdu. Išdžiovinta žaliava tuojau hermetiš­ kai pakuojama ir laikoma tamsioje, sausoje vietoje. Žaliavoje randama antocianinės prigimties dažo medžiagos malvino, gleivingų medžiagų ir kt. Liaudies medicinoje plačiai vartojama kaip menstruacijas su­ kelianti priemonė. Tačiau neaišku, kokiai medžiagai ši farmakolo­ ginė galia priklauso* Pasak prof. Mušinskio, tikriausiai priklauso antocianams, kurių cheminė struktūrinė formulė yra artima flavonams. Jie, kaip žinoma, skatina gimdos susitraukimą. Suvartojus iš karto 10 g žiedų, dažnai prasideda palyginti gausus kraujavi­ mas. Todėl kai kur moterys piliarožės žiedus, sumaišytus su rūtų lapais (Folia Rutae),. vartoj a kaip abbortivum. Mokslinėje medici­ noje piliarožė vartojama burnos ertmei plauti ir species gaminti. Pramonėje anksčiau šis augalas plačiai buvo vartojamas kaip dažo medžiaga — dažyti vynui, sirupams ir kt. RP\

Florum Malvae arboreae 4,0 Herbae Rutae 1,0 M. f. species. D. t. d. N. VI D. S. Vieną porciją užplikyti stikline karšto vandens; gerti iš ryto ir vakare po stiklinę (Menstruacijoms susilaikius)

Rp. Florum Malvae arboreae 20,0 Foliorum Salviae Herbae Thymi aa 40,0 M. f. species.. D. S. Šaukštą mišinio užplikyti stikline karšto vandens (Skalauti burnos ertmei ir gerklei, sergant angina) RpFlorum Malvae arboreae 20,0 Herbae Hyperici 10,0 Herbae Rutae 15,0 Sumitates Sabinae 5,0 M. f. species. 168

P a p r a s t o j i p a k a l n u t ė ( C o n v a ll a r ia m a j a li s L.); Ą,

B — žydintis

a u g a la s ; / — atsk iro žiedelio iš ilginis piūvis, 2 — vaisiai 3 — v a isiaus skersinis piūvis

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po 2 stiklines va­ kare (Menstruacijoms iššaukti) PAPRASTOJI PIPIRMĖTE

Mentha piperita L. (F VIII) (Syn. Mentha glabrata Vahl., Mentha citrata Ehrh., Mentha odorata Sole.) Paprastoji pipirmėtė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, kultūrinis augalas. Kaip laukinis niekur neaptinka­ mas. Visame pasaulyje auginamas kaip vaistinis-technikinis auga­ las. Yra daug veislių bei ekotipų. Lietuvos TSR pipirmėčių kultū­ ra sėkmingai gali būti auginama masiškai. Žaliavoje (Folia Menthae piperitae) veikliausia medžiaga — eteri­ nis aliejus (Oleum Menthae piperitae), kurio svarbiausia sudeda­ moji dalis yra mentolas (Mentholum) ir mentolo esterai. Cheminiu požiūriu mentolas yra antrinis alkoholis. Jo kiekis aliejuje yra ne­ pastovus, tai priklauso nuo daugelio veiksni).: veislės, meteorolo­ ginių ir ekologinių, derliaus nuėmimo ir jo paruošimo sąlygų,, agrotechnikos ir kt. Pipirmėčių lapų terapinis veikimas priklau­ so daugiausia nuo mentolo, kuris organizme raminančiai veikia nervus, ypač jutimo nervų galūnes. Grynas mentolas plačiai vartojamas mokslinėje medicinoje įvairioms ligoms gydyti. Mentolas yra svarbiausia sudedamoji da­ lis validolio gamyboje. Validolis plačiai vartojamas sergant neu­ roze, isterija, jūros liga, migrena ir t. t. Be to, pipirmėčių lapai plačiai naudojami arbatų mišiniuose virškinamojo trakto sutriki­ mams reguliuoti. Rp. Tincturae Menthae pip. 20,0 Tincturae Valerianae aeth. 10,0 D. S. Po 30 lašų į stiklinę vandens (Skrandžio skausmams ir vėmimui raminti) Rp. Mentholi 1,0 Olei Terebinthinae 5,0 Spiritus Camphorati 5,0 169

53 pav. P a p r a s t o j i p ip irm ė tė ( M e n th a piperita L.): A — augalo

v irš ū n ė

pa čiam e

žydėjim e; / — ncprasisklėid ęs žiedelis, s k irtin g o s e žydėjim o fazėse

5^ 3 — atskiri

žiedeliai

D. S. Po 20 lašų į V2 stiklinės karšto vandens inhaliacijai (Sergant gripu, sloga) Rp. Foliorum Menthaę pip. 100,0 Radicis Valerianae 30,0 Foliorum Salviae 30,0 Florum Chamomillae 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 15 min., nukošti; gerti po stiklinę (Esant skrandžio traukuliams) Rp. Olei Menthae piperitae 2,5 Saponis irtedicati 25,0 Rhizomatis Iridis 50,0 Sacchari lactis 100,0 Calcii carbonici precipitati 825,0 M. f. pulvis. D. S. Dantims milteliai Rp. Foliorum Menthae pip. Foliorum Trifolii fibrini Herbae Millefolii Herbae Cehtaurii Fructuum Foeniculi aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį (Esant skrandžio katarui) PAPRASTOJI RAUDOKLĖ

Lythrum salicaria L. (Syn. Lythrum biflorum J. Gray., Lythrum alternifolium Lorey., Lythrum palustre Salisb., Lythrum spicatum S. F. Gray.) Paprastoji raudoklė priklauso raudoklinių (Lythraceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas. Stiebai išauga iki 1 metro aukščio, keturbriauniai, šiek tiek plaukuoti. Žiedai sukrauti mentūriškose varpose. Žydi birželio, liepos ir rugpiūčio mėn. Auga šlapiose vie­ tose, grioviuose ir pakrantėse. Mūsų respublikoje aptinkama daž­ nai, bet nesudaro didesnių bendruomenių. 171

Vaistinei žaliavai ruošti (Flores Salicariae, Floriscentiae Salicariae) renkami visi žiedynai žydėjimo metu ir tuojau džiovinami pavėsyje, gerai perpučiamoje pastogėje. Žaliavoje svarbiausios medžiagos: gliukozidas salikarinas, tanidinės medžiagos ir antocianinės prigimties dažo medžiagos. Liaudies medicinoje raudoklė plačiai vartojama nuo viduria­ vimų, ypač dizenterinio pobūdžio. Mokslinėje medicinoje kai kurie terapeutai (Dibua, Lekleras) šj vaistinį augalą arbatų mišiniuose (species) su panašaus farmakologinio veikimo žolėmis vartoja nuo vidinių kraujavimų. Rp Extracti florum Salicariae fluidi 100,0 D, S. Po 1 valgomą šaukštą į V2 stiklinės van­ dens 3 kartus per dieną (Viduriuojant) Rp. Florum Salicariae 100,0 Herbae AŲllefolii 150,0 Foliorum Juglandis 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po V2 stiklinės 2 kartus per dieną (Esant hemorojui) Rp. Foliorum Salicariae 100,0 Florum Tiliae 50,0 Radicis Hydrolapathi 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti 2—3 kartus per dieną po stiklinę (Viduriuojant) PAPRASTOJI SAULĖGRĄŽA

Helianthus annuus L. (F VIII) (Syn. Helianthus grandiflorus Wender., Helianthus ovatus Lehm.) Paprastoji saulėgrąža priklauso graižažiedžių (Compositae) šei­ mai. Vienmetis, žolinis, kultūrinis, plačiai auginamas kaip aliejinis ir pašarinis augalas. 172

Vaistinei žaliavai (Flores Helianthi) gaminti renkami tiktai liežuviniai žiedai pačiame jų išsivystyme. Jie išpešami iš graižų ir tuojau džiovinami pavėsyje. Žaliavoje randama eterinio aliejaus, f lavoninės ir karotininės prigimties dažo medžiagos, cholino, be­ taino ir karčiosios medžiagos heliantino. Žiedai vartojami tem­ peratūrai mažinti (antipyreticum). Rečiau panašiems tikslams var­ tojami ir.lapai (Folia). RP-

/ Tincturae Helianthi 50,0 \ D. S. Po valgomą šaukštą į V2 stiklinės pieno kas 2 valandos (Sergant gripu)

Rp. Tincturae Helianthi 50,0 Tincturae Eucalypti 30,0 Tincturae Absinthii 20,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį į V2 stiklinės ar­ batos (Esant maliarinio pobūdžio karščiavimui) Rp. Florum Helianthi Herbae Trifolii fibrini aa 100,0 Foliorum Urticae 50,0 Radicis Liąuiritiae 30,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., per­ košti; gerti 3 kartus per dieną po stiklinę (Esant maliarinio pobūdžio karščiavimui) PAPRASTOJI SUKATŽOLĖ

Leonurus cardiaca L. (Syn. Leonurus neglectus Schrank., Leonurus pubescens Benth., Leonurus canescens Dum., Leonurus villosus Desf.) Paprastoji sukatžolė priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Jo stiebai keturkampiai, švelniai plaukuoti, tuščiaviduriai. Lapai 3—5-skiaučiai, jų viršutinės pusės tamsiai, apatinės — šviesiai žalios spalvos. Auga derlingose dirvo­ se, patvoriais, pakrūmiais, atšlaitėse ir kt. 173

Vaistinei žaliavai (Herbą Leonuri) ruošti naudojama visa žolė, kuri renkama žydėjimo pradžioje; džiovinama gerai perpučiamose pastogėse. Žaliava cheminiu požiūriu dar nepakankamai ištirta, tačiau daugelis autorių nurodo, kad žaliavoje svarbesnės medžiagos yra šios: alkaloidai, gliukozidai, rauginės medžiagos, karti medžiaga leonurinas, saponinai, organinės rūgštys, eterinis aliejus ir daug mineralinių druskų. Nors liaudies medicinoje sukatžolė seniai var­ tojama, tačiau mokslinė medicina šiuo augalu susidomėjo tik XIX šimtmetyje. Farmakologiškai konstatuota efektingas sedatyvinis veikimas. Gotė nurodo, kad, sergant kai kuriomis širdies neuro­ zių formomis, sukatžolės ekstraktas yra nepakeičiamas vaistas. Veršininas ir Jablokovas nurodo, kad šio augalo preparatai vartojami širdies indų neurozės, hipertonijos, strumos, kardiosklerozės ir ki­ tais atvejais. Mūsų farmacinės chemijos pramonė gamina skystą ekstraktą Extractum Leonuri fluidum ir kt. RpInfusi herbae Leonuri ex 15,0—200,0 D. S. 3—4 valgomus šaukštus per dieną (Esant širdies neurozei)

Rp* (

Extracti Leonuri fluidi 30,0

VD. S. Po 15—20 lašų 3—4 kartus per dieną (Esant širdies veiklos nepakankamumui)

Rp. Tincturae Leonuri 10,0 D. S. Po 30—40 lašų 3—4 kartus per dieną

Rp. Herbae Leonuri Radicis Valerianae Fructuum Carvi Fructuum Foeniculi aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti IV2 stiklinės verdančio vandens ir pa­ laikyti 30 min., perkošti; šiltą iš lengvo iš­ gerti, galima pasaldinti cukrumi (Gėrimas jautrioms nervuotoms žindy­ vėms) 174

PAPRASTOJI ŠANTRA M a rru b iu m v u lg a r e L.

Paprastoji šantra priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Dau­ giametis, žolinis, maloniai kvepiantis augalas. Lietuvos TSR retai aptinkamas. Auga sodybose, patvoriais ir kt. Vaistinei žaliavai (Herbą Marrubii, Herbą Marrubii albi) imama visa antžeminė dalis; plaunama žydėjimo metu; džiovinama natūraliai. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: eterinis aliejus, karčioji medžiaga marubinas, tanidinės ir kitos medžiagos. Savo laiku buvo labai populiarus vaistinis augalas. Pastaraisiais dešimtme­ čiais šantra buvo primiršta, tačiau dabar į ją vėl kreipiamas dėme­ sys ir vartojama sergant chroniniais kvėpuojamųjų takų katarais ir tulžies sutrikimais. Pagal Šulcą sėkmingai gydomi menstruacijų: sutrikimai ir kt. RpExtracti Marrubii fluidi 100,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį (Sergant kvėpuojamųjų takų kataru) Rp. Herbae Marrubii 100,0 Herbae Rutae 40,0 Florum Jlalvae arboreae 60,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline verdančio vandens, pavirinti 30 min., atšaldyti; gerti 3 kartus per dieną po stiklinę (Sutrikus menstruacijoms) Rp. Herbae Marrubii albi 30,0 Corticis Rhamni frang. 10,0 Foliorum Menthae pip. 20,0 Herbae Chelidonii 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti 3 kartus per dieną po V2 stiklinės, praslinkus 1 valandai po valgio (Esant tulžies sekreto nepakankamumui) 175

54 pav. P a p r a s t o j i š a n t r a ( M a r r u b i u m v u l g a r e L.): A

žydinti

a u g a lo

viršūnė; / — p a s k ir a s žiedelis, 2 — vainikėlio išilginis piūvis, relė, 4 — ta ure lė s iš ilginis piūvis, 5 — v aisius, 6 — sėkla

3 — tau ­

P a v a s a r i n ė ra k ta ž o l ė ( P r i m u l a officinališ H i l l . ) : .4 — a u g a la s žydėjim o metu; I — a tsk ira s žiedelis. 2, J — žiedelių išilginis piūvi 4 kuokelis, . Priešingai, sėklų apyvaisiuose alie­ jaus būna apie ltyo, o jame askaridolo — 60—70%. Todėl kai ku­ riose šalyse vaistinės balandos sėklos prieš virškinamojo trakto kirmėles vartojamos su apyvaisiais (Fructus Chenopodii). Grynose (be vaisių) sėklose praktiškai eterinio aliejaus beveik nėra. Tačiau reikia atsiminti, kad vaistinės balandos aliejus labai toksiškas, to­ dėl jį reikia vartoti atsargiai ir griežtai laikytis nurodytų dozių. Dehelmintizacijai ligoniai paruošiami taip. Dvi dienos prieš vartojant preparatą ir dvi dienos po vartojimo ligoniui neduodama alkoholio ir iki minimumo sumažinamas riebalų kiekis. Gydymo laikotarpiu duoti lengvą, angliavandenių turtingą maistą (duona, bulvės). Iš vakaro ligoniui pastatyti klizmą. Preparato Oleum chenopodii priėmimo dieną iš ryto duoti stik­ lą arbatos su 100 g duonos. Praėjus dviem valandom po valgio, balandų aliejaus numatytas kiekis maišomas su ricinos 40 ml aliejaus arba su Magnesium sulfuricum 30% tirpalu 100—150 ml suaugusiems. Balandų aliejaus kiekis nustatomas pagal ligonio amžių. Vienkartinės

dozės

Nuo 2—3 metų amžiaus — 0,2 ml Oleum Chenopodii 4—5 „ „ — 0,3—0,4 ml „ 6—8 „ „ — 0,4—0,5 ml „ 9— 10 „ „ — 0,7 ml 11—12 „ „ — 0,9 ml 13— 14 „ „ — 1,0 ml 15— 16 „ „ — 1,25 ml nuo 17 metų amžiaus ir vyresniems — 1,5—2,0 ml. Aliejus atmatuojamas graduota pipete, maišoma su vidurius laisvinančiais preparatais (Oleum Ricini arba Magnesium sulfuri­ cum tirpalu) ir duodama ligoniui iš karto išgerti. Jeigu balandų aliejus prirašomas kapsulėmis, tai nurodytą kapsulių kiekį suval­ gyti užgeriant vidurius laisvinančiu skiediniu. Praėjus 3—4 valan­ doms po vaistų priėmimo, ligoniui duodama valgyti. Kirmėlės paprastai pradeda eiti po 6—8 valandų ir trunka 2—3 dienas. Jeigu viduriai kieti, reikia pastatyti klizmą. Tačiau visa tai galima daryti tiktai gydytojo priežiūroje, nes preparatas yra labai nuodingas. 228

Rp. F ru c tu u m C h en o p o d ii 1,0 M e l l is d ep u ra ti 6 ,0 R a d ic is R h ei p u t v e r i 1,0 M . f. e le c tu a r iu m . D . S . 8— 10 m e tų a m ž i a u s v a ik u i s u v a lg y t i per v a la n d ą , p a d a liju s į 2 d a lis

V A I S T I N E G E L S V Ė (L iu b istr a s)

Levisticum officinale Koch. (Syn. Ligusticum Levisticum L., Angelica Levisticum Ali., Hipposelinum Levisticum Britton.) Vaistinė gelsvė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Lietuvos TSR savaime neauga, bet kultivuojamas puikiai auga ir duoda gerus šaknų derlius. Visos augalo dalys maloniai kvepia. Vaistinei žaliavai (Radix Levistici, R. Ligustici, R. Lašepitii germanici, R. Silphii) šaknys kasamos antrųjų arba trečiųjų metų ankstyvą pavasarį arba rudenį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: umbeliferonas, organinės rūgštys (šventagaršvių rūgštis), dervos ir eterinis aliejus, kurio šaknyse būna iki l°/o. Eterinio aliejaus svarbiausia sudedamoji da­ lis yra terpineolis. Terapijoje šaknys vartojamos šlapimo išsisky­ rimui skatinti, žarnų atonijai gydyti ir virškinimui pagerinti. Be to, eterinis aliejus vartojamas kaip skonį ir kvapą pagerinanti prie­ monė; daug gelsvės šaknų bei eterinio aliejaus sunaudojama ku­ linarijos ir likerio-degtinės pramonėje. Liaudies medicinoje šaknys nuo seno vartojamos kaip aphrodisiacum, o didesnėmis dozėmis — kaip emmennagogum. Rp. T in ctu ra e L e v is tic i T in c tu r a e fru ctu u m A u r a n tii im atu ri a a 30,0 D . S . A r b a tin į š a u k š t e l į į st ik le lį v a n d e n s ; iš g e r ti p r ie š v a l g į (A p etitu i s u ž a d in t i) Rp.

" R a d ic is L e v is tic i 30,0 F ru c tu u m Ju n ip e ri 10,0

'

H e r b a e V i o l a e t rico lo ris 60,0 M . f. s p e c ie s .

: i\ ■ -i

229

71 p av. V a i s t in ė g e ls v ė (L evisticum officinale Koch.): A — požem in ė a u g a lo dalis; B — a u g alo v irš ū n ė s u žied ais ir su b re n d u sia is v aisiais; / — a tsk ira s žiedelis, 2 — piestelės išilgin is piūvis, 3 — m e z g i n ė s s k e r s i n i s p iūvis, 4 — s u b re n d ęs v aisiu s, 5 — v a isia u s s k ersinis piūvis

D. S. šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens, palaikyti 20 min., perkošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Levistici Radicis Ononidis Florum Stoechados citrinae Herbae Centumnodii aa 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline karšto vandens, palaikyti 30 min., perkošti; gerti po V2 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Sergant inkstų uždegimu) VAISTINĖ MEDETKA

Calendula officinalis L. (Syn. Calendula prolifera Hort., Caltha officinalis Moench.) Vaistinė medetka priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Tai vienametis, žolinis, mūsų darželiuose mėgstamas dekoratyvinis augalas. Mūsų respublikoje savaime neauga, bet užveista greitai išsiplatina, nes pati užsisėja. Jos yra daug dekoratyvinių formų. Žydi nuo birželio mėn. iki vėlyvo rudens auksiniais geltonais žiedais. Medicinoje medetkos žiedai (Flores Calendulae) buvo vartoja­ mi jau XII amžiuje. Pastaraisiais metais tarybiniai specialistai ty­ rimais nustatė, kad medetkų žiedų preparatai efektingai veikia cent­ rinę nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, retina širdies susi­ traukimus. Be to, konstatuotas efektingas veikimas esant pūlingoms žaizdoms, furunkuliozei ir panašiais atsitikimais. Mokslinėje medi­ cinoje medetkų žiedai bei jų preparatai laikomi kaip antispasmoliticum bei dermatoplasticum. Žieduose esančios veikliosios medžiagos dar ne visiškai ištir­ tos, tačiau nustatyta, kad juose yrd flavoninės dažo medžiagos ka­ rotino (provitamino A), eterinio aliejaus, saponinų, inulino ir or­ ganinių rūgščių. Pagal prof. Mušinskį vamzdeliniuose žieduose ap­ tinkama medžiaga, kuri savo veikimu panaši j hormoną folikuliną. Pagal Tokiną žieduose yra fitoncidų. Gydymo galia tam tikra da­ limi priklauso nuo karotino, kuris skatiną ląstelių regeneraciją ir tuo pačiu greitą žaizdos gijimą. 231

Literatūroje randama daug nurodymų apie medetkų efektingą veikimą įvairiais atvejais. Rp. Tincturae Calendulae 25,0 D. S. Po 30—40 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį (Esant nenormalioms menstruacijoms) Rp. Florum Calendulae 60,0 Florum Malvae arbor. 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą mišinio užplikyti stik-. line vandens, palaikyti 20 min., nukošti; išgerti per dieną, padalijus į tris dalis (Esant skausmingoms, nenormalioms menstruacijoms) Rp. Infusi florum Calendulae ex 20,0 : 200,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Esant hipertonijai) Rp. Florum Calendulae 20,0 Radicis Consolidae 10,0 Aquae 200,0 M. f. decoctum. D. S. Tepti sunkiai gyjančias žaizdas Rp. Tincturae Calendulae 30,0 (išgarinti iki sirupo konsistencijos) Lanolini anhydrici 20,0 01. Amygdalarum 6,0 Zinci oxydati 5,0 M. f: unguentum. D. S. Tepti pragulas ir nudegimus

^p. Florum Calendulae 40,0 Radicis Bardanae 25,0 Foliorum Juglandis 15,0 Radicis Graminis 20,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyt? 20 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės 3 kar­ tus per dieną (Esant furunkuliozei) 232

72 pav. V a i s t in ė m e d e t k a ( C a le n d u l a officinalis L.): 1 — a u g a lo v irš ū n ė

žydėjim o metu, 2 —* va m z d elin is žiedelis, 3

liežuvinis žiedelis

Rp. Trincturae Calendulae 30,0 Tincturae Inulae 20,0 Tincturae Humuli 10,0 Vaselini albi 40,0 M. f. unguentum. D. S. (Tepti egzeminio pobūdžio išbėrimus)

VAISTINĖ MELISA

Melissa officinalis L.

(Syn. Melissa altissima Sibth., Melissa cordifolia Pers., ;Melissa foliosa Opiz, Melissa hirsuta Hornem., Melissa romana Miller, Melissa graveolens Host.) Vaistinė melisa priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Dau­ giametis, žolinis, maloniai citrinų kvapu kvepiantis augalas. Lietu­ voje savaime neauga, bet kultūroje puikiai auga ir duoda gerus lapų derlius. Vaistinei žaliavai (Folia Melissae, Folia Melissae citrinae) žo­ lė pjaunama prieš pat augalų žydėjimą; greitai natūraliai džiovi­ nama pavėsyje bei pastogėse. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: flavoninės prigimties da­ žo ir rauginės medžiagos, pėdsakai eterinio aliejaus, kuriame yra aldehidų citralio ir citronelalio. Vaistams ruošti naudojami lapai ir iš jų pagaminti preparatai nervams raminti. Lapų daugiausia sunaudojama įvairiems miši­ niams (species) gaminti. Be to, iš lapų pagamintas eterinis alie­ jus vartojamas kosmetikoje ir likerių-degtinės pramonėje. Vaistinės melisos lapų arbatą patartina vartoti ir visiškai sveikiems asmenims. Rp. Herbae Melissae 40,0 Herbae Hyperici 20,0 Herbae Leonuri 30,0 Radix Valerianae 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę 2 kar­ tus per dieną (Sergant širdies neuroze) 234

73 pav. V a i s t i n ė m e lisa (M e lis sa officinalis L.): A — žydinti

a u g a lo

v iršū nė ; 1 — a tsk ira s žiedelis, 2 — žiedelio išilginis n u k ritu s va inik la p ia m s, 4 — rie šutė lis (sėkla)

piūvis, 3 — ta urelė,

Rp. Herbae Melissae 40,0 Foliorum Menthae pi p. Flortim Chamomillae aS 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpln kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę 3— 4 kartus per dieną (Vėmimui sulaikyti) Rp. Spiriti Melissae 10,0 Validoli 3,0 Tincturae Valerianae 7,0 D. S. Po 10—12 lašų 3 kartus per dieną (Sergant širdies neuroze) Rp. Florum Humuli lupuli Foliorum Melissae Radicis Valerinae 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 20 min., nukošti; išgerti vakare prieš miegą. (Esant neurozei bei nemigai) VAISTINĖ 02RAGĖ

Trigonella foenum graecum L. (Syn. Foenugraecum officinale Alef., Foenum-graecum sativum Medik., Folliculigera graveolens Pasąuale) Vaistinė ožragė priklauso ankštinių (Leguminosae) šeimai. Vie­ nametis, žolinis, kilęs iš Mažosios Azijos augalas. Lietuvos TSR ožragė gali būti auginama; lengvesnėse dirvose sėklos visai gerai subręsta. Vaistinei žaliavai (Semen Feonugraeci, Semen Feoni graeci, Se­ men Trigonellae) vartojamos visiškai subrendusios sėklos, kuriose randama alkaloido trigonelino, cholino, gleivingų ir karčiųjų me­ džiagų, riebalinio aliejaus, lecitino, fitosterino, f lavoninės prigim­ ties dažo medžiagų, vitaminų A ir B. Medicinoje ožragės sėklos vartojamos kaip išoriniai ir vidiniai vaistai. Jos greitina žaizdų bei vočių gijimą, taip pat sėkmingai veikia prieš A, B ir D avitaminozę. Šiuo atveju jos prilygsta žuvų 236

74 pav. V a i s t in ė o ž r a g ė ( T r ig o n e l la f o e n u m g r a e c u m L.): i — žydin ti viršūnė,

2 — a tsk ira s

žiedelis,

3 — v aisiau s -a n k šties

išilginis

piūvis,

4 — sėkla

taukams. Paprastai vartojamos susmulkintos sėklos, dažnai mai­ šomos su Herbą Fuci vesiculosi. Šio augalo sėklos plačiai naudo­ jamos veterinarijoje. R P.

Seminis Foenugraeci pulv. 100,0 Herbae Fuci vesiculosi pulv. 50,0 M. f. pulvis. D. S. Po šaukštą miltelių ryte ir vakare su vandeniu bei limonadu (Esant avitaminozei) Rp. Olei Foenugraeci 80,0 Terebinthinae laricinae Colophonii aa 10,0 Cerae flavae 20,0 M. f. unguentum. D. S. Tepti votims VAISTINĖ RAMUNĖ

Matricaria chamomilla L. (F VIII)

(Syn. Chrysanthemum Chamomilla Bernh., Chamomilla officinalis C. Koch.) Vaistinė ramunė priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Vienametis, žolinis augalas. Auga sunkesnėse dirbamose dirvose, ypač tarp žiemkenčių. Tai senas vaistinis augalas, kurio žiedai plačiai vartojami liaudies ir mokslinėje medicinoje. Geriausia vais­ tinė žaliava (Flores Chamomillae vulgaris, Flores Matricariae. Anthodium Chamomillae) gaunama tada, kai graižai nuskinami ir sudžiovinami liežuvėliniams žiedams esant horizontalinėje padė­ tyje ir kai graižuose pražydusių vamzdelinių žiedelių būna V3. Kul­ tivuojama ramunė duoda geresnės kokybės vaistinę žaliavą, todėl pastaruoju metu jos pasėliai vis didėja. Žaliavoje randamos medžiagos: eterinis aliejus, kuriame būna angliavandenio azuleno, organinių rūgščių esterai, gliukozidas, vi­ taminas C ir nedidelis kiekis rutino. Svarbiausios veikliosios me­ džiagos yra azulenas ir gliukozidas. Azulenas ramina uždegiminius procesus, o gliukozidas — veikia nervų galūnes, paraližuoja lygią­ ją muskulatūrą ir dėl to pašalina spazmus. Žiedai bei preparatai imami į vidų nuo virškinamojo trakto sutrikimų, o kaip išoriniai 238

75 pav. V a i s t in ė r a m u n ė ( M a t r ic a r i a c h a m o m il l a L.): ,4 ir B — v isas a u g a l a s ; J — g ra iž o išilginis piuvis, 2 ~ liežuvin is žiedelis, 3 — neišsisklei d ęs va m z d elin is žiedelis, 4 — išsis kle id ęs vam zd elinis žiedelis, 5 — vam zd elinio žiedelio iš ­ ilginis piūvis, 6 — žiedso stis su b e n dra s k ra iste prie p ag rin d o , 7 — sėkla, 8 — sėklos s k e r­ sin is piuvis

naudojami plovimams ir kompresams, esant įvairiems uždegimi­ niams procesams. Ypač daug ramunių suvartojama įvairių arbatų mišinių (species) gamyboje. Tai liaudies mėgstamas vaistas ir kiekviena namų šeimininkė stengiasi turėti tam tikrą žiedų atsargą. Taip pat ir mokslinėje medicinoje ramunės plačiai vartojamos įvai­ riems plovimams, ypač stomatologijoje. Rp.

Florum Chamomillae Fructuum Foeniculi aa 10,0 Radicis Althaeae Radicis Liąuiritiae Foliorum Menthae aa 20,0 M. f. species. D. S. šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline vandens, pavirinti 10 min., nukošti; gerti* po lU stiklinės 3—4 kartus per dieną (Sutrikus virškinamajam traktui, ypač pu­ čiant vidurius) Rp.

Infusi flor. Chamomillae 15,0—200,0 Acidi borici 4,0 D. S. Akims plauti Rp.

Florum Chamomillae Herbae Millefolii Herbae Absinthii Foliorum Menthae pip. Foliorum Salviae aa 10,0 M. f. species. D. S. Du valgomus šaukštus arbatos mišinio užpilti stiklinėje vandens, pavirinti 10 min., nukošti; gerti šiltą prieš valgį ant tuščios du kartus per dieną (Sergant gastritu ir enteritu) Rp. Tincturae Chamomillae 30,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį (Vėmimui sustabdyti) Rp.

Florum Chamomillae Herbae Mėli loti a5 200,0 M. f. species. D. S. 50 gramų arbatos mišinio užplikyti stik­ line vandens ir iš karštos masės daryti kompresą (Skaudant dantims) 240

Rp.

Florum Chamomillae 40,0 Foliorum Menthae pip. Radicis Valerianae aa ‘30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilti stikline vandens ir užvirinti; gerti šiltą ke­ lis kartus per dieną (Esant dismenorėjai) Rp.

Florum Chamomillae pulverat. 2,0 D. t. d. N. VI D. S. Vieną miltelį po valgio, praėjus ilges­ niam laikui (Esant migrenai) Rp.

Florum Chamomillae vulg. Fructuum Foeniculi cont. aa 10,0 Radicis Althaeae Radicis Liąuiritiae Rhizomatis Graminis aa 20,0 M. f. species. D. S. 2 valgomus šaukštus arbatos mišinio už­ pilti stikline karšto vandens ir 10 min. pa­ virinti, nukošti; gerti šiltą (Vaikams raminantis gėrimas) VAISTINE SR A V A N O SE

Sanguisorba officinalis L. (Syn. Poterium officinale Bluth. et Hook.) Vaistinė sravanosė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Daugiametis, žolinis augalas; Lietuvos TSR dažniausiai aptinkamas vakariniuose rajonuose. Auga pievose, ypač mažų upelių užlieja­ muose plotuose. Užauga iki 90 cm aukščio. Žiedai sukrauti į kiau­ šinio arba pailgos varpos pavidalo žiedynus. Vainiklapiai tamsios karmino spalvos. Vaistinė žaliava vadinama Rhizoma et Radix Sanguisorbae. Šakniastiebiuose ir šaknyse būna daug (15—20%) rauginių medžiagų, kurios yra pirogalolinės rūgšties tipo, eterinio aliejaus (1— l,5#/o), rūgštynių rūgšties, dažinių medžiagų ir krak­ molo. Be to, randama vitamino C ir K, saponino (sanguisorbino) ir flavoninės kilmės gliukozidų. Liaudies medicinoje nuo seno varto­ jami šakniastiebiai dizenterijai gydyti. Tomsko medicinos instituto 16 V a is tin ia i a u g a la i

241

tyrimais nustatyta, kad sravanosės preparatus kaip išorinius gali­ ma vartoti uždegiminių procesų atvejais. Pagal prof. Mušinskj Herbą Sanguisorbae, surinkta žydėjimo metu, puiki gydomoji priemonė viduriuojant bei kraujuojant. Pasak Tokino, šakniastiebių nuovire per 5— 10 min. žūva dizenterijos grupės bakterijos. Bendrai sravanosės žolė ir šakniastiebiai nuo viduramžių var­ tojami kraujavimams ir viduriavimams gydyti. Mūsų farmacinė pramonė iš sravanosės gamina preparatą „Sanalbiną“. Rp.

~ Extracti radicis Sanguisorbae 30,0 D. S. Po 30—50 lašų 3—4 kartus per dieną (Kraujuojant gimdai)

Rp. Radicis Sanguisorbae Rhizomatis Bistortae aa 50,0 M. f. species. D. S. Du valgomus šaukštus arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., perkošti; išgerti per dieną, . padalijus į 3—4 dalis (Sergant dizenterinio pobūdžio viduriavimu)

RpSanalbini Bismuthi subnitrici 0,5 Extracti Opii 0,015 M. f. p. D. t. d. N. XII D. S. 3 kartus per dieną po 1 miltelį (Esant skausmingam viduriavimui)

Rp. Herbae Sanguisorbae 100,0 Rhizomatis Tormentillae 50,0 Foliorum Salviae 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, pavirinti 15 min.; gerti po V2 stiklinės kas 3 valandos (Sergant ūminiu viduriavimu) Rp. Herbae Sanguisorbae Herbae Bursae pastoris aa 50,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užplikyti stikline verdančio vandens, nukošti; gerti po V2 stiklinės kas dvi valandos (Kraujuojant gimdai)

^

76 pav. V a i s t in ė s r a v a n o s ė ( S a n g u i s o r b a officina lis L.): 1 — v irš ū n ė žydėjim o metu, 2 — š aknys, 3a — a ts k i ra s žiedelis iš v irša us. 3b — a ts k i ra s žiedelis iš šono

VAISTINĖ ŠUNVYŠNĖ

Atropa belladonna L. (F VIII) (Syn. Belladonna trichotoma Scop., Belladonna baccifera Lam.) Vaistinė šunvyšnė priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis augalas. Lietuvos TSR savaime neauga, bet gali būti sėkmingai auginamas kaip dvimetis augalas. Vaistinei žaliavai (Folia Belladonnae, Radix Belladonnae) lapai renkami fiziologiškai išsivystę, o šaknys — rudenį. Tai nuodinga žaliava. Žaliavoje svarbiausios veikliosios medžiagos yra alkaloi­ dai hiosciaminas ir skopolaminas. Hiosciaminas, veikiamas šarmų, receminasi į atropiną. Hiosciaminas nuo atropino skiriasi tuo, kad hiosciaminas optiškai yra aktyvus, poliarizacijos plokštumą suka į kairę, o atropinas — optiškai neaktyvus, farmakologiškai 2—3 kar­ tus silpnesnis. šunvyšnės lapai labai populiarūs mokslinėje medicinoje. Bend­ rai šunvyšnės preparatai vartotini tiktai gydytojo priežiūroje, nes lengvai galima mirtinai apsinuodyti. Pastaruoju metu vis plačiau pradedama vartoti šunvyšnės šak­ nis, ypač sergant Parkinsono liga. Tam reikalui tinka šaknų nuovi­ ras baltame vyne (20;0—500,0); geriama po valgomą šaukštą prieš miegą. { Mūsų farmacinė pramonė iš žalių šunvyšnės šaknų gamina pre­ paratą „Sukrabdel", tai skystis, kuriuo gydomas postencefalitinis parkinsonizmas. Preparatas suaugusiems pradedamas duoti nuo 3 lašų du kartus per dieną ir kasdien po vieną lašą didinama, kol gaunamas geriausias efektas, bet ne daugiau kaip 15 lašų iš karto. Paskui kasdien po vieną lašą mažinama iki tokio kiekio, kuris duoda pakankamą terapinį efektą. Tačiau jį galima vartoti tiktai gydytojui nurodžius. Rp Tincturae Belladonnae 10,0 Tincturae Amicae 15,0 D. S. Po 20 lašų 3 kartus per dieną' prieš valgį (Padidėjus skrandyje rūgštingumui) Rp. Intracti Belladonnae 10,0 D. S. Po 8 lašus į stikliuką vandens 3 kartus per dieną (Smarkiai prakaituojant) 244

77 pav. V a i s t in ė š u n v y š n ė (A tropa b e ll a d o n n a L.): -4 — a u g a lo Šakelė su žiedais_ ir va isiais; / - — žiedo išilgin is piūvis, 2 — piestelė, 3 — pie s­ te lė s u ž u o m a z g o s išilginis piūvis, 4 — s u b re n d ę s v aisius, 5 — v a isiau s išjlgin is piūvis, 6 — v a isiau s skersinis piūvis, 7 — sėkla, 8 — sėklos išilginis piuvis

Rp. Foliorum Belladonnae 25,0 Foliorum Stramonii 100,0 Foliorum Hyoscyami 25,0 Kalii nitrici 50,0 Aquae distillatae q. s. M. f. cigarettae. D. S. Rūkyti po 1—2 cigaretes per dieną RpRadicis Belladonnae 20,0 Vini alb.i 500,0 M. f. decoctum. D. S. Po valgomą šaukštą prieš miegą (Sergant Parkinsono liga) V AISTINĖ ŠV EN TA G A R ŠV Ė

A r c h a n g e lic a o fficin alis Hoffm.

/’ (Syn. Angelica Archangelica L., Angelica sativa MilL, Angelica major Gilib.) V/šistirie šventagaršvė priklauso skėtinių (Umbelliferae) šeimai. Dvimetis^ retkarčiais — daugiametis (jei neduodama žydėti). Stiebai išauga iki l l/2 mėtro, stori, tuščiaviduriai. Šaknys stambokos, malo­ niai kvepia. Auga drėgnesnėse vietose — paupiais, paežeriais, tačiau Lietuvos TSR teritorijoje pasitaiko retai, bet puikiai auga kultūroje. Vaistinei žaliavai ruošti (Radix Angelicae, Radix Archangelicae) šaknys ir šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Pava­ sarį džiovinama natūraliai, rudenį — apšildomose džiovyklose 35°C temperatūroje. Sausoje žaliavoje randama 0,5— 1,0% eterinio aliejaus, kurio su­ dėtyje yra terpenai, valerijoninės rūgšties esterai ir kt. Šventagaršvės šaknys ir iš jų pagaminti preparatai priklauso nervus raminančių (tonico-nervinum) vaistų grupei, panašiai kaip Radix Valerianae, tik veikia žymiai silpniau. Vartojama daugiausia sergant nerviniais, taip pat ir virškinamojo trakto sutrikimais, kaip spazmolitikas. Šventagaršvės šaknų labai daug suvartojama likerių pramonėje, nes yra aromatinga prieskoninė žaliava. Rp. Radicis Angelicae 50,0 Radicis Arnicae 20,0 Vini albi 1-000,0 246

78 pav. V a i s t in ė š v e n t a g a r š v ė (A rc h an g e lic a officinalis H o f fm .) : A — lapo dalis; B — a u g a lo v irš ū n ė s dalis žydėjim o m etu ; 1 — a ts k i ra s žiedelis, 2 — s u b re n ­ dęs vaisius, 3 — v a isiau s skersinis piūvis

Maceruoti 7 paras, paskui užvirinti ir perkošti D. S. Gerti po stiklelį prieš valgį (Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu) Rp. Tincturae Angelicae Tincturae Valerianae aeth. aa 15,0 D. S. Po 30 lašų į stiklelį vandens 3 kartus per dieną (Sergant dusuliu) Rp. Radicis Angelicae 40,0 Fructuum Juniperi Florum Cyani aa 30,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpilt* stikline vandens, pavirinti 15 min., nukošti; gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną (Šlapimo išsiskyrimui skatinti) Rp. Radicis Angelicae Radicis Valerianae aa 30,0 Foliorum Menthae pip. 25,0 Foliorum Trifolii fibrini 15,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti po V3 stiklinės 3 kar­ tus per dieną (Virškinamojo trakto skausmams raminti) VAISTINĖ TAUKĖ

S y m p h y tu m officinale L.

(Syn. Symphytum album Hort., Symphytum uliginosum Kern., Symphytum elatum Tausch., Symphytum bohemicus F. W. Schmitd.) Vaistinė taukė priklauso ežeininių (Borraginaceae) šeimai. Dau­ giametis, žolinis, dideliais, šiurkščiais, plaukuotais lapais augalas. 2ydi birželio, liepos mėn., dažniausiai violetinės spalvos žiedeliais. Auga drėgnesnėse pievose, paupiais, pagrioviais, kartais aptinkamas sodybose. Šaknys stambios, žalios, gleivingos, išdžiūvusios labai kietos. Vaistinei žaliavai (Radix Symphyti, R. Consolidae) šaknys kasa­ mos rudenį arba pavasarį. Žaliavoje svarbesnės medžiagos šios: alantoinas, pektinas, gleivingos ir cukrinės medžiagos. Alantoinas 248

79 pav. V a i s t i n ė t a u k ė ( S y m p h y t u m officinale L.): ^ - - p o ž e m i n ė a u g alo dalis; B — žydinti a u g a lo šakelė; / — žiedo išilgin is piūvis, 2 — kuokelis, 3 — s u b re n d ę s vaisius, a p su p ta s taurelės, 4 — n a tūrala us d y d žio sėkla (riešutėlis). 5 — sėklos išilgin is piuvis

pagreitina ląstelių regeneraciją ir todėl vartojamas gydyti įsisenėju­ sioms žaizdoms bei nudegimams. Tam pačiam tikslui rekomenduo­ jama imti į vidų esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms. Kadangi šaknyse gausu gleivingų medžiagų, tad jos apsaugo virški­ namojo trakto sieneles — mažina mechaninį opų dirginimą. Be to, taukės žolė yra puikus žalias pašaras gyvuliams, ypač ankstyvą pavasarį, nes ji pradeda anksti ir greitai augti, duodama nemaža žalios masės pašarui; itin gerai tinka kiaulėms. Rp.

Succi radicis Symphyti recentis 250,0 Sacchari albi 200,0 M. f. sirupus. D. S. Po valgomą šaukštą 4 kartus per dieną (Skrandžio opai gydyti) Rp.

Radicis Symphyti 50,0 Aquac 500,0 Virinti iki tol, kol liks 300 ml (Kompresams, sumušus)

v * Rp.

Radicis Symphyti pulv. 50,0 Radicis Hydrolapathi pulv. 20,0 Radicis Liąuiritiae pulv. 30,0 M..f. pulvis. D. S. Arbatinį šaukštelį miltelių suplakti su Va stiklinės virinto vandens; gerti 3 kartus per dieną (Skrandžio opai gydyti) VAISTINIS

PUTOKLIS

S a p o n a r ia offic in a lis L.

(S'yn. Saponaria hybrida Mill., Bootia vulgaris Neck., Bootia saponaria Neck., Lychnis officinalis Scop.) Vaistinis putoklis priklauso gvazdikinių (Caryophyllaceae) šei­ mai. Daugiametis, žolinis augalas. Lietuvoje pasitaiko dvi formos. Pilnavidurė, dažnai auginama darželiuose kaip dekoratyvinė. Žie­ dai gana stambus, vainiklapiai balsvai rožiniai. Kita — paprastais žiedais, paplitusi laukuose. Putoklio šakniastiebiai 5—6 mm storio, žievė tamsiai raudona. Auga lengvesnėse smėlingose dirvose, pa­ upiais, patvoriais, ant ežių ir kt. 250

80 pav. V a i s t in i s puto klis ( S a p o n a r i a officinalis L.): / — v irš ū n ė žydėjim o m etu ,

2 — vain iklap is su

kuokeliu,

3 — š akn iastiebis

Liaudies ir mokslinėje medicinoje vartojami šakniastiebiai su šaknimis (Radix Saponariąe rubrae). Žaliavoje randama 6—7% saponinų, kurių dėka putoklio šaknys turi pritaikymą medicinoje ir iš dalies namų apyvokoje. Tai turtingiausias saponinų augalas. Svarbiausieji iš jų yra saporubinas ir saporubininė rūgštis. Tera­ pijoje vartojama kaip atsikosėjimą palengvinanti priemonė, iš da­ lies skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą. Pagal prof. Mušinskį saponinai duoda pastovius junginius su cholesterinu ir kartais gaunami geri rezultatai gydant tulžies akmenis. Tačiau dėl stip­ raus veikimo kartais gali sukelti gleivinių dirginimą bei vėmimą. Todėl putoklio šaknis reikia vartoti su gleivingomis medžiagomis. Be to, šaknis galima naudoti šilkinėms ir vilnonėms medžiagoms plauti. Kurių oda yra jautri šarmams, patariama prausimuisi nau­ doti putoklio šaknis. ^

Rp.

Decocti rad. Saponariae rubrae ex 10,0—100,0 Natrii hydrocarbonici 1,0 Sirupi simplicis ad 200,0 D. S. Kas 2 valandos po valgomą šaukštą (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Radicis Saponariae rubrae 30,0 D. S. Arbatinį šaukštelį užpilti stikline šalto vandens, palaikyti 8 valandas, nukošti; iš­ gerti per dieną (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Decocti rad. Saponariae rubrae 6,0—200,0 Liąuoris Ammonii anisati Natrii hydrocarbonici aa 5,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po valgomą šaukštą 3—4 kartus per dieną (Atsikosėjimui palengvinti, sergant bron­ chitu) Rp. Radicis Saponariae rubrae 10,0 Foliorum Salviae 20,0 Aquae fervidae 250,0 M. f. infusum. (Burnos ertmei ir gerklei skalauti) RpRadicis Saponariae rubrae 50,0 Radicis Bardanae Radicis Liąuiritiae aa 75,0 252

Herbae Violae tricoloris 100,0 Herbae Fragariae 90,0 Foliorum Juglandis 50,0 Rhizomatis Caricis 60,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.f nukošti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Sergant skrofulioze) Rp. Radicis Saponariae rubrae 5,0 Aquae fervidaė 150,0 Sirupi Liąuir.itiae 50,0 M. f. infusum. D. S. Po valgomą šaukštą 2—3 kartus per dieną (Atsikosėjimui palengvinti) Rp. Radicis Saponariae rubrae 50,0 Herbae Chelidonii 30,0 Herbae Hyperici 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą mišinio užplikyti 250 g vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti po 2—3 stiklines per dieną (Esant tulžies akmenims) VAISTINIS ŠALAVIJAS

Salvia officinalis L. (F VIII) (Syn. Salvia major Gmel., Salvia minor Gmel.) Vaistinis šalavijas priklauso lūpažiedžių (Labiatae) šeimai. Daugiametis, pusiau sumedėjęs puskrūmis. Lietuvos TSR savai­ me neauga, kilęs iš Pietų Europos. Mūsų sąlygomis gali būti kul­ tivuojamas. Vaistinei žaliavai (Folia Salviae) lapai renkami prieš augalų žydėjimą. Sausoje žaliavoje randama tanidinių medžiagų, eteri­ nio aliejaus, į kurio sudėtį įeina pinenas, cineolas, borneolas ir kt. Viduramžiais šalavijas buvo labai universalus vaistas. P asta­ ruoju metu šalavijų reikšmė žymiai sumažėjo. Tačiau šalavijas vis dėlto lieka farmakopėjiniu augalu ir tam tikrais atvejais sėk­ mingai vartojamas nuo prakaitavimo, sergant tuberkulioze ir kitais 253

atvejais. Be to, lapų nuovirai tinka skalauti burnos ertmei, nuo dantų smegenų uždegimo ir anginos. Kai kuriais atvejais lapų kombinacija su mėlynių uogomis (Fructus Myrtilli) ypač gerus rezultatus duoda viduriuojant. Pagal Kroščinskį šalavijų lapai gyvuliams paskatina poravimąsi. Tenka pasakyti, kad šalavijas yra senas išbandytas vaistinis augalas ir reikia plačiau jį naudoti. Rp. Foliorum Salviae 30,0 Florum Calendulae 10,0 Aąuae fervidae 300,0 M. f. infusum. D. S. Burnos ertmei plauti, sergant angina ir dantų smegenų uždegimu Rp. Foliorum Salviae 100,0 Florum Chamomillae Foliorum Menthae ad 50,0 M. f. species. D. S. Stiklinę arbatos mišinio užpilti verdančiu vandeniu, kad žolė sušustų, sudėti į dro­ binį maišelį; dėti kompresą ant skaudamos vietos (Esant ausų uždegimui ir panašiais at­ vejais) . Rp. Foliorum Salviae 30,0 Fructuum Myrtilli 40,0 Aąuae fervidae 500,0 M. f. infusum. D. S. Po V2 stiklinės kas 2 valandos (Esant ūminiam viduriavimui) Rp. Foliorum Salviae 80,0 Herbae Eąuiseti 10,0 Radicis Valerianae 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline verdančio vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės 3 kar­ tus per dieną (Prakaitavimui mažinti)

81 pav. V a i s t in i s š a l a v i j a s ( S a l v i a officina lis L.): A — šakelė

žydėjim o metu; / — žiedelio išilginis piūvis, 2 — vainikėlio 3 — kuokelis, 4, 5 — vaisius, 6 — n o rm a la u s dydžio sėkla

išilginis

piūvis.

VALERIJONAI

Valeriana L. (F VIII) Valerijonas priklauso valerijoninių (Valerianaceae) šeimai. Tai daugiamečiai bei dvimečiai augalai. Valerijonų gentyje yra apie 200 įvairių rūšių; anksčiau kelio­ lika rūšių buvo jungiama į vieną sudėtinę vaistinio valerijono (Valeriana ofJicinalis L.) rūšį. Pastaruoju metu ji yra suskirstyta į keliolika savarankiškų rūšių, pavyzdžiui, stambiažiedis (V. samtmcifolia), žvilgantysis (V. nitida), pelkinis valerijonas (V. exaltata) ir t. t. Kai kurios rūšys savaime auga Lietuvos TSR. Tačiau vaistinei žaliavai geriau tinka kultūroje auginami, — žaliava gau­ nama kokybiškai ir kiekybiškai žymiai vertingesnė. Vaistinei žaliavai (Rhizoma et radix Valerianae) naudojama požeminė' dalis. Nors valerijonai vaistams gaminti vartojami dau­ giau kaip 2000 metų, tačiau veikliosios medžiagos, ypač jų far­ makologinis veikimas, dar ir šiandien ne visiškai ištirtas. Gerai žinoma, kad šakniastiebiuose ir šaknyse yra eterinio aliejaus, į ku­ rio sudėtį įeina terpenai kamfenas, pinenas, tėrpeniniai alkaloidai, įvairių organinių rūgščių esterai, ypač izovalerianinės rūgšties, al­ kaloidai ir t. t. Kuri medžiaga turi svarbiausią gydomąją reikš­ mę, dar neaišku. Konstatuota, kad preparatų, pagamintų iš nedžiovintų (žalių) šaknų, sedatyvinis veikimas žymiai stipresnis, negu iš sausų šak­ nų. Bendrai valerijonų veikliųjų medžiagų kompleksas švelniai raminančiai veikia centrinę nervų sistemą. Valerijonai mažina jautrumą, reguliuoja miegą, gydo isteriją ir t. t. Tai plačiai var­ tojama mokslinės ir liaudies medicinos žaliava, iš kurios farmacinė pramonė vis daugiau ir daugiau gamina preparatų. Rp. Intracti Valerianae 30,0 D. S. Po 30 lašų su vandeniu 3—4 kartus per dieną (Sergant isterija) Rp. Radicis Valerianae pulver 0,5 Lupulini 0,2 M. f. pulv. D. t. d. N. XII D. S. Po 1—2 miltelius dvi valandos prieš miegą tEsant nemigai) 256

82 pav. V a i s t in i s v a le r i jo n a s ( V a l e r i a n a offici nalis L.): A, B — a u g a l a s žydėjim o m etu; / — žiedyno šakelė , 2 — kuokelis, 3 — m e z g in ės iš ilginis piuvis, 4 — s u b re n d ę s v aisius (sėkla), 5 — t a s p a ts va isiu s iš priešin go s pusės, 6 — s u b re n ­ dęs vaisiu s su s k ristuk u (p apus) 17 V aistiniai au galai

Rp. Radicis Valerianae Radicis Symphyti aa ljįO Aąuae fervidae 500,0 M. f. decoctum. D. S. 3 kartus per dieną po Į/2 stiklinės (Esant nervinio pobūdžio skrandžio sutri­ kimui) Rp. Tincturae Valerianae Spiritus vini aa 10,0 Chloroformii 2,0 D. S. Po 20 lašų (Vėmimui sulaikyti) Rp. Infusi radicis Valerianae 2,0—100,0 Natrii bromati 2,0 Sirupi simplicis 20,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį 3—4 kartus per dieną (Raminti centrinei nervų sistemai, vai­ kams) VALGOMASIS ČESNAKAS

Alliutn sativum L. (Syn. Porrum savitum Rehb.) Valgomasis česnakas priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Tai daugiametė daržovė, kurios svogūnus nuo seniausių laikų Rytų tautos (babiloniečiai, egiptiečiai) vartojo maistui ir konservuoti greitai gendantiems produktams. Savo vertės česnakai nenustojo ir pastaruoju metu. Vis daugiau viso pasaulio žymūs terapeutai do­ misi česnako svogūnais. Česnakų svogūnuose (Bulbus Allii sativi) randama daugybė medžiagų. Viena iš jų gliukozidas alinas, kuris, veikiamas fer­ mento alizino, suskyla į cukrines medžiagas ir česnakinį aliejų (Oleum Allii). Jis turi stiprų kvapą, labai efektyvų antiseptinį ir bakteriostatinį veikimą, žymiai stipresnį, negu fenolo. Česnakų aliejuje yra įvairių sieros junginių, vadinamų tioeterių ir jodo. Be to, česnako svogūnuose gausu fitoncidų. Pagal Toropcevą ir Kamnevą česnakų fitoncidai yra junginiai, panašūs į gliukozidus, kurie antibiotine veikimo galia neturi sau lygaus sintetinio antibiotiko.. 258

83 pav. V a l g o m a s i s č e s n a k a s (Alliura s a t iv u m L.): A — svogūnas; I

Fi — stiebas: C — stiebo v iršūn ė su žie dais ir m a ž a is svogūnėliais: - a t s k i r a s žiedelis, - visiškai pra sisk le id ę s žiedelis

Mūsų šalyje česnakai sėkmingai vartojami sergant trichomoniniais kolitais, pagaliau — ausų ligomis. Farmacinė pramonė ga­ mina keletą preparatų, pavyzdžiui, spiritinę ištrauką „Allilsat“, tabletes „Allilsol“, „Allilglicer" ir kt. Tačiau, reikia pasakyti, kad česnakų fitoncidai yra nepatvarūs. Per ilgesnį laiką preparatuose susilpnėja jų gydomoji galia, ypač piliulėse, gamintose su anglimi. Todėl geriausia vartoti grynus česnakus bei šviežiai pagamintas ištraukas. Tačiau česnako aštrus kvapas kartais gali būti priežas­ tis susilaikyti nuo vartojimo. Nemaloniam ir aštriam kvapui paša­ linti prof. Mušinskis siūlo iš šviežių svogūnų gaminti košelę. Rei­ kia paimti česnako 1—3 skilteles, tai maždaug 1—3 g, sutrinti į tyrę, pridėti truputį petražolių arba salierų lapų, truputį silkės ir sviesto; viską gerai sutrynus, tepti ant duonos ir valgyti. Dar ge­ riau pasigaminti česnakų ištrauką (Tinctura Allii). Tam tikslui 1 dalį česnako svogūnų reikia užpilti 3 dalimis 70° spirito, palai­ kyti 7—8 dienas, paskui nufiltruoti. ICvapui sušvelninti į česnakų ištrauką pridedama šventagaršvių (Tinctura Angelicae) arba Oleum Levistici (Liubistro eterinio aliejaus). Rp.

Tinct. Allii 20,0 Tinct. Menthae 10,0 D. S. Po 20 lašų kas 3 valandos (Esant ūminiam viduriavimui) Rp. Tinct. Allii 20,0 OI. Angelicae 2,0 D. S. Po 25 lašus 2 kartus per dieną į stik­ liuką pieno (Esant aukštam kraujo spaudimui) Rp. Tinct. Allii 10,0 01. Tanaceti gutt. X D. S. Arbatinį šaukštelį į stiklinę vandens, klizmoms (Esant spalinėms) Rp. Allilsati 30,0 D. S. Po 15 lašų į stiklelį pieno 3 kartus per dieną V2 valandos prieš valgį (Sergant plaučių uždegimu) 260

'

VARNALĖŠA

Arctium L. Varnalėša priklauso graižažiedžių (Compositae) šeimai. Gen­ tyje yra nemaža rūšių, pvz., paprastoji varnalėša — Arctium tomentosum Schrank (Lappa tomentosa Lamk.), didžioji varnalė­ ša -Arctium lappa L., (Lappa major Gaertn.), mažoji varnalė­ š a — Arctium minus Bernh. (Lappa minor DC). Lietuvos TSR savaime auga trys rūšys. Tai dvimečiai mūsų laukų augalai, kurie auga humusingose dirvose, patvoriais, šiukšlynuose ir kt. Vaistinei žaliavai (Radix Bardanae) vartojamos visų aukščiau išvardintųjų rūšių šaknys, kurios kasamos rudenį; jei kasamos pa­ vasarį, tai kasti tada, kol dar augalai nepradėję auginti stiebo. Iškastas šaknis reikia nuplauti, supiaustyti ir džiovinti pastogėse bei apšildomose džiovyklose. Žaliavoje randama inulino, pektino ir eterinio aliejaus pėdsakai. Šaknys nuo seno vartojamos įvairiems odos susirgimams (furunkuliozei, egzemai) gydyti. Rp. Decocti radicis Bardanae 60,0—500,0 Sirupi Liąuiritiae 50,0 D. S. Po >/* stiklinės 3 kartus per dieną (Sergant egzema) Rp. Radicis Bardanae Foliorum Urticae Herbae Centumnodii aa 100,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min.; gerti 3 'kartus per dieną po stiklinę (Sėrgant furunkulioze) Rp. Radicis Bardanae 50,0 Strobili Lupuli 20,0 Radicis Urticae 20,0 • Herbae Eąuiseti 10,0 M. f. species. D. S. Visą arbatos mišinį užplikyti 1 litru ver­ dančio vandens, pavirinti 10 min., nukošti; plauti galvą; po to plaukus perplauti šva­ riu minkštu vandeniu; plauti kas antrą sa­ vaitę (Plaukams sustiprinti) 261

84 pav. P a p r a s t o j i v a r n a l ė š a (A rc tiu m l a p p a L.): 1 — a u g a lo žydinti viršūnė. 2 — vam zdelin is žiedelis, 3 — šakny s

VIENAMETĖ PAPRIKA (Ankštipipiris)

Capsicum annuum L. (F VIII) (Syn. Capsicum longum DC., Capsicum cordiforme Mill.) Vienametė,paprika priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Vien­ metis, kultūrinis augalas, auginamas daržuose kaip prieskoninė daržovė. Lietuvos TSR dar nelabai paplitęs. Vaistinei žaliavai (Fructus Capsici) vartojami fiziologiškai su­ brendę vaisiai (kai paraudonuoja). Jie džiovinami pastogėse bei apšildomose patalpose. Vaisiuose randama į alkaloidus panašios amidinės medžiagos kapsaicino, kuris turi labai kartų deginantį skonį, žymūs kiekiai karotino ir askorbininės rūgšties. Ankštipipirių vaisiams būdinga tai, kad askorbininė rūgštis tiek žaliuose vaisiuose, tiek džiovintuose ilgą laiką lieka pastovi, nes nėra ją skaldančio fermento. Medicinos reikalams ankštipipiriai vartojami nuo senų laikų. Iš vaisių pagaminti preparatai dažniausiai naudo­ jami kaip išoriniai odai suerzinti esant uždegiminiams ir reumati­ niams procesams. Retkarčiais mažais kiekiais galima imti į vidų, bet tai reikia daryti atsargiai, nes kapsaicinas per daug erzina gleivines. Kapsaicinas būna susilokalizavęs vaisiaus kutikuloje. Todėl, norint gauti milteliust, neerzinančius gleivinių ir turtingus ka­ rotino, reikia atsargiai pašalinti vaisių odelę. RP. Tincturae Capsici 30,0 Spiritus Camphorati Spiritus Sinapis ąa 50,0 D. S. Įtrynimams (Sergant reumatu bei sąnarių uždegimu)

RpPericarpii Capsici pulv. 10,0 Olei Helianthi Lanolini anhydrici aa 20,0 M. f, unguentum. (Sergant egzema) Rp. Tincturae Capsici Tincturae Opii Spiritus Camphorati Spiritus Menthae piperit. aa 10,0 Aquae 40,0 D. S. Po arbatinį šaukštelį (Apetitui sužadinti) 263

85 pa v. V i e n a m e tė p a p rik a (C a p sicu m a n n u u tn L.): A — žydinti

a u g a lo

šakelė ;

1 — žiedo išilgin is piūvis, skersinis piūvis

2 — nu nok ęs

v aisius,

3 — v a isia u s

Rp.

Radicis Bardanae 30,0 Radicis Saponariae rubr. 60,0 Radicis Inulae 10,0 M. f. species. D. S. Visą arbatos mišinį virinti 10 min. 1 litre vandens. Plauti galvai

VILKADALGIS

Iris L. (F VIII) . Vilkadalgis priklauso kardelinių (Iridaceae) šeimai. Tai dau­ giamečiai, žoliniai, dekoratyviniai augalai. Auginami darželiuose* parkuose ir klombose. Vilkadalgių yra daug rūšių, tačiau vaistinei žaliavai gaminti tinka tik dviejų rūšių šakniastiebiai: blyškiojo' (Iris pallida Lamk.) ir mėlynojo vilkadalgio (Iris germanica L.). Blyškiojo vilkadalgio žiedai stambūs, neryškiai šviesiai violetinės, spalvos, mėlynojo — šiek tiek smulkesni, tamsiai mėlynos spal­ vos, žydi dviem savaitėmis anksčiau, negu pirmasis. Rudenį arba pavasarį kasami 3—4 metų šakniastiebiai. J ie švariai nuplaunami, nuskutami, po to vėl nuplaunami švariu van­ deniu ir džiovinami. Šakniastiebiai turi džiūti maždaug 12—16> parų. Išdžiūvę šakniastiebiai (Rhizoma Iridis, Radix Iridis, Radix: Ireos, Globuli Iridis) būna švariai baltos spalvos, malonaus ži­ buoklių kvapo ir labai kieti. Žaliavos kvapas priklauso nuo eterinio aliejaus, kurio bū­ na 0,1%. Svarbiausia eterinio aliejaus sudedamoji dalis yra kris­ talinė medžiaga ironas. Be to, šakniastiebiuose randama gliu­ kozido iridino, daug krakmolo, šiek tiek rauginių ir kitų me­ džiagų. Rhizoma Iridis yra aromatinga žaliava, kuri daugiausia varto­ jama kosmetikoje, burnos ir dantų higienai. Rp. Rhizomatis Iridis Radicis Liąuiįltiae aa 5,0 Fructuum Anisi vulg. cont. 2,0 Aquae fervidae 200,0 M. f. infusum. D. S. Po valgomą šaukštą 3 kartus per dieną (Kosuliui raminti) 265.

86 pav. M ė l y n ž i e d is v i lk a d a lg i s (Iris g e r m a n i c a L.): A — šakn ia stie bis;

S

a u g alo žydinti

viršūnė;

1

žiedo skersin is piūvis

Rp.

Rhizomatis Iridis 100,0 Calcii carbonici praecipit. 800,0 Lapidis Pumicis pulv. 50,0 Saponis medicati pulv. 5G,0 Glycerini q. s. u t fiat. pasta D. S. Dantims valyti

Rp* Rhizomatis Iridis pulv. 200,0 Rhizomatis Calami pulv. 300,0 Carbonis Tiliae 500,0 Olei Bergamothae 5,0 M. f. pulvis. D. S. Dantims milteliai ŽALIOJI ROTA

Rūta graveolens L.

(Syn. Rūta hortensis Mill.) Žalioji rūta priklauso rūtinių (Rutaceae) šeimai. Tai daugia­ metis, pusiau sumedėjęs, mūsų darželiuose auginamas augalas. Vaistinei žaliavai (Herbą Rutae) gaminti prieš žydėjimą plau­ nama visa antžeminė augalo dalis; džiovinama pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje. Žaliavoje būna 1— 1,5% flavoninės prigimties gliukozido rutino, eterinio aliejaus ir nemaža kitų medžiagų. Rūta yra senas vaistinis augalas, kurios preparatai veikia gim­ dą: žadina menstruacijas (emmenagogum^, o didesnės dozės vei­ kia kaip abortyvum. Be to, rūtos preparatai gana efektingai ska­ tina tulžies bei šlapimo išsiskyrimą. » Pastaruoju metu išaiškinta, kad gliukozidas rutinas yra puik’* priemonė prieš avitaminozę P; jis reguliuoja kraujo kapiliarų sie­ nelių pralaidumą bei jų trapumą. Šiandien jau yra žinoma nemaža augalų, kuriuose randama rutino, pavyzdžiui, Fagopyrum esculentum, Sambucus nigr'a ir kt. Rūtą bei iš jos pagamintus preparatus reikia vartoti tiktai gy­ dytojui nurodžius. Mūsų farmacinė, pramonė gamina preparatą „Rutin“. Rp. Herbae Rutae 5,0 Aąuae fervidae 250,0 M. f. infusum.

• 267

87 pav. Žalioji r ū t a ( R ū t a g r a v e o l e n s L.): A — žydinti

a u g a lo

v iršū nė ; t — a ts k ira s žiedelis, 2 — kuokelių viršūnėlės, 4 — v a isiau s išilgin is piūvis, 5 — sėkla

3 — vaisius,

D. S. Po valgomą šaukštą kas 3 valandos (Sergant geltlige) Rp. Herbae Rutae 20,0 Herbae Violae tricol. 40,0 Flores Sambuci 40,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą mišinio užpilti stikline vandens ir užvirinti; gerti po V2 stiklinės 2 kartus per dieną (Sergant avitaminoze P) ŽĄSINE SIDABRAŽOLE

Potentilla anserina L.

(Syn. Potentilla argentina Huds., Potentilla egedii Wormsk.) Žąsine sidabražolė priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai. Tai daugiametis, žolinis, šliaužiantis augalas. Auga pievose, kiemuo­ se, panamėse ir kt. Lapai plunk&iiški; jų apatinė pusė balzganai pūkuota, blizganti. Žiedai pavieniai, geltonos spalvos. Vaistinei žaliavai (Herbą Anserinae) gaminti žolė renkama žydėjimo metu ir džiovinama pavėsyje. Žaliavoje randama rauginių medžiagų,’ organinių rūgščių, vitamino C ir kt. Medicinoje vartojama sutrikus virškinamojo trakto veiklai (viduriuojant, esant žarnų katarui). Kai kurie autoriai nurodo, kad sidabražolė efektin­ gai veikia gimdą — ją sutraukia, ir pataria vartoti esant skaus­ mingoms menstruacijoms. Rp. Herbae Anserinae 30,0 Herbae Polygoni hydropiperis 20,0 Herbae Melissae 10,0 M. f. species. D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 20 min., nu­ košti; gerti po V2 stiklinės 2—3 kartus per dieną (Esant skausmingoms menstruacijoms) Rp. Herbae Anserinae 50,0 Herbae Hyperici 50,0 Radicis Tormentillae 50,0 M. f. species. 269

D. S. Valgomą šaukštą arbatos mišinio užpli­ kyti stikline vandens, palaikyti 30 min., nukošti; gerti po V2 stiklinės 3 kartus per dieną (Esant neinfekcinio pobūdžio viduriavimui) ŽENŠENIS

Panax schinseng Nees. (Syn. Panax ginseng C. A. Mey.) Ženšenis priklauso aralinių (Ąraliaceae) šeimai. Ilgaamžis, smulkus, žolinis augalas. Vienoje vietoje gali augti 300—400 metų. Jo paplitimo arealas — Tolimieji Rytai, Kinija, Šiaurės Korėja. Ženšenis yra kalnų floros atstovas ir normaliam vystymuisi reika­ lauja dalinio pavėsio. Todėl dažniausiai jis randamas kedrinių pušų prieglobstyje. Dėl labai lėto augimo ir didelės eksploatacijos šio legendarinio augalėlio natūraliniai ištekliai yra labai sumažėję. Todėl jau seno­ kai stengiamasi ženšenį sukultūrinti. Tačiau didelių laimėjimų dar nepasiekta. Rytų tautų liaudies ir mokslinėje medicinoje ženšenio šaknys vartojamos nuo senų laikų. Europą žinios apie šio augalo gydo­ mąją galią pasiekė XVIII šimtmečio vidury. Kiniškas pavadinimas „Zen“ — žmogus, „šen“ — šaknis. Tai šaknis, turinti žmogaus figūrą. Kiniečiai minėtąjį augalą dažnai vadina „šen-cao“, reiškia „dieviška žolė“. Botaniškas vardas su­ darytas iš graikiškų žodžių „pan“ — viskas, „akos“ — vaistas, tai vaistas nuo įvairių ligų. Kinijoje, Korėjoje ženšenis šimtmečiais vartojamas kaip jaunystės augalas. Tačiau cheminės medžiagos bei jų farmakologinės savybės plačiau pradėtos tyrinėti tiktai prieš 50 metų. Šiandien jau žinoma, kad ženšenio šaknyse (Radix Ginsengi) svarbesnės medžiagos šios: saponinas panaksas, panakvilonas, pacenas, panaksinas, ginzeninas, cukrinės ir rauginės me­ džiagos, riebalinės rūgštys, vitaminai Bi, B2, fermentai — amilazė ir fenolazė, fosfatai ir kt. Daugybė tarybinių farmakologų, pavyzdžiui, Brechmanas, Lazarevas ir kiti, konstatavo, kad ženšenio šaknys bei iš jo paga­ minti preparatai yra itin stiprūs centrinės nervų sistemos dirgintojai. Jo preparatai vis plačiau ir plačiau vartojami nuo įvairių cent■270

88 pav. Ženšenis (Panax schinseng Nees) Požem inė

ir

antž em in ė

a u galo

dalys

arinės nervų sistemos sutrikimų. Tačiau ženšenio vartojimas bei preparatų dozavimas turi būti nustatomas gydytojo individualiai kiekvienam ligoniui, nes didesnės dozės dažnai veikia slopinančiai. Rp. Tincturae rad. Schinsengi 30,0 D. S. Po 15—20 lašų 2 kartus per dieną 20 min. prieš valgį, iš ryto ir dieną Rp. Extracti rad. Schinsengi 20,0 x D. S. Po 5—15 lašų 2 kartus per dieną, iš ryto -ir dieną Rp. Pulveris radicis Schinsengi 0,25 ' D. t. d. N. X D. S. Po vieną miltelį iš ryto ir dieną

VAISTINĖS ŽALIAVOS SUSKIRSTYMAS PAGAL JOS GYDOMĄJĮ POBODI

Sis žaliavos suskirstymas pagrįstas tuo, kaip veikliosios me­ džiagos farmakologiškai veikia žmogaus organizmą. Tačiau toli :-gražu tai nėra tikslus suskirstymas, nes kiekvienoje žaliavoje visada būna įvairių medžiagų kompleksas ir dėl to ta pati žaliava vartojama nuo įvairių susirgimų. Tai rodo, kad augalinė žaliava labai plačiai pritaikoma gydy­ mui, ypač kombinacijose su sintetiniais preparatais. Todėl šiame ■suskirstyme ta pati žaliava randama keliose grupėse. 1. Žaliava, vartojama širdies ligoms gydyti

(Cardiaca) Flores Crataegi Flores et Herbą Convallariae majalis 'Folia Digitalis Herbą Adonidis Herbą Erysimi Herbą Leonuri Bulbus Scillae Radix Valerianae 272

— Grauželinės gudobelės žiedai — Paprastosios pakalnutės žiedai ir žolė — Rusmenės lapai — Pavasarinio adonio žolė — Pilkojo tvertiko žolė — Paprastosios sukatžolės žolė — Jūros svogūnas — Valerijonų šaknys

2. Žaliava, vartojama centrinei nervų sistemai raminti

(Sedativa) Strobili lupuli et lupulini Herbą Leonuri Herbą Melissae Radix Archangelicae Radix Levistici Radix Polemonii Radix Valerianae

— — — — — — —

Apynio spurgai ir lupulinas Paprastosios sukatžolės žolė Vaistinės melisos žolė Vaistinės šventagaršvės šaknys Vaistinės gelsvės šaknys Paprastojo palemono šaknys Valerijono šaknys

3. Žaliava, vartojama centrinei nervų sistemai stimuliuoti

(Tonica) Fructus Schizandrae Radix Leuzeae Radix Schinsengi

— Kiniškosios šizandros vaisiai — Slamagraižės leuzėjos šaknys — Ženšenio šaknys

4. Žaliava, žadinanti medžiagų apykaitą organizme

(Alterantia) Folia Juglandis Folia et cortex Sambuci Herbą Hyperici Herbą Euphrasiae Herbą Violae tricoloris Stipites Dulcamarae Rhizoma Graminis Rhizoma Caricis Radix Bardanae

— Graikiškojo riešutmedžio lapai — Juodojo šeivamedžio lapai ir žievė — Vaistinės jonažolės žolė — Akišveitės žolė — Trispalvės našlaitės žolė — Karklavijo augliai — Paprastojo varpučio šaknia­ stiebiai — Smiltinės viksvos šakniastiebiai — Varnalėšos šaknvs

5. Žaliava, vartojama kraujo spaudimui mažinti

(Hypotonica) Flores Crataegi Herbą Fuci vesičulosi Herbą Visci albi Bulbus Allii sativi Herbą Gnaphalii uliginosi 18 V a istin ia i a u e a la i

— — — — —

Grauželinės gudobelės žiedai Pūslėtojo guveinio gniužulas Paprastojo amalo žolė (augliai) Valgomojo česnako svogūnai Pelkinio pūkelio žolė

6. Žaliava, stabdanti nutukimą

(Reducentia) Extractum Aloė Herbą Fuci vesiculosi Radix Bardanae

— Alijošiaus ekstraktas — Pūslėtojo guveinio gniužulai — Varnalėšos šaknys

7. Žaliava, mažinanti liaukų sekretus

(Antihydrotica seu antidiaphoretica) Agaricus albus Lichen Islandicus Folia Belladonnae Folia Salviae Folia Stramonii

— — — — —

Maumedinė lakštabudė Islandinė kerpena Vaistinės šunvyšnės lapai Vaistinio šalavijo lapai Paprastosios durnaropės lapai

8. Žaliava, vartojama nervų skausmams raminti (Antineuralgica) Flores Chamomillae vulg. Flores Lavandulae Strobili Lupuli Herbą Chelidonii Herbą Meliloti Radix Valerianae

— Vaistinės ramunės žiedai — Tikrosios levandos žiedai — Apynių spurgai — Didžiosios ugniažolės žolė — Geltonojo barkūno žolė - Valerijono šaknys

9. Žaliava, vartojama gimdos kraujavimams reguliuoti

(Antidysmenorrhoica et emmenagoga) Stigma Maydis Flores Calendulae Flores Malvae arboreae Flores Lamii albi Herbą Rutae Herbą Bursae pastoris Herbą Absinthii Herbą Polygoni hydropiperis Herbą Millefolii Folia Urticae Secale cornutum 274

— — — — — — — — — —

Kukurūzo piestelės Vaistinės medetkos žiedai Paprastosios piliarožės žiedai Baltažiedės notrelės žiedai Žaliosios rūtos žolė Trikertės žvaginės. žolė Karčiojo kiečio žolė Karčiojo rūgčio žolė Paprastosios kraujažolės žolė Didžiosios dilgėlės žolė Skalsiagrybis

10. Žaliava,

vartojama kraujavimui stabdyti (Styptica seu antihaemorrhoica) Folia Juglandis — Graikiškojo riešutmedžio lapai Cortex Viburni — Paprastojo putino žievė Herbą Hydropiperis — Karčiojo rūgčio žolė Herbą Bursae pastoris —■ Trikertės žvaginės žolė Radix Sanguisorbae — Vaistinės sravanosės šaknys 11. Žaliava, vartojama temperatūrai mažinti

(Antipiretica) Flores Chamomillae vulgaris Flores Sambuci Flores Spiraeae Flores Tiliae Flores Helianthii Fructus Rubi idaei Cortex Salicis

— Vaistinės ramunės žiedai - Juodojo šeivamedžio žiedai — Pelkinės vingiorykštės žied ai: — Liepos žiedai — Paprastosios saulėgrąžos žiedai - Paprastosios avietės vaisiai — Gluosnio žievė

12. Žaliava, vartojama viduriavimui stabdyti

(Adstringentia et obstipantia) Cortex Quercus Cortex -Fraxini Cortex Salicis Fructus Alni Herbą Sanguisorbae Herbą Anserinae Herbą Salicariae Rhizoma Bistortae Rhizoma Tormentillae

Ąžuolo žievė Uosio žievė Gluosnio žievė Baltalksnio vaisiai Vaistinės sravanosės žolė Ząsinės sidabražolės žolė Paprastosios raudoklės žolė Pievinio rūgčio šakniastiebiai Miškinės sidabražolės šaknia­ stiebiai

13. Žaliava, vartojama reumatui gydyti

(Antirheumatica) Flores Cortex Cortex Cortex

Spiraeae Salicis Berberidis Hippocastani

— — — —

Pelkinės vingiorykštės žiedai Gluosnio žievė Paprastojo raugerškio žievė Paprastojo kaštano žievė 275

Folia Ribis nigri Gemmae Populi Radix Urticae

— Juodojo serbento lapai — Juodosios tuopos pumpurai — Didžiosios dilgėlės šaknys

14. Žaliava, vartojama vidurių pūtimui mažinti

(Carminativa) Flores Chamomillae Fructus Carvį Fructus Foeniculi Folia Melissae Folia Menthae pip. Radix Archangelicae Radix Inulae Rhizoma Calami

Vaistinės ramunės žiedai Paprastojo kmyno vaisiai Paprastojo pankolio vaisiai Vaistinės melisos lapai Paprastosios pipirmėtės lapai Vaistinės šventagaršvės šaknys Didžiojo debesylo šaknys Balinio ajero šakniastiebiai

15. Žaliava, vartojama virškinamojo trakto kirminams naikinti

(Anthelmintica) — — — — — — — —

Flores Tanaceti Flores Absinthii Fructus Chenopodii anthel. Flores Pyrethri Semen Cucurbitae Rhizoma Filicis maris Bulbus Allii sativi Radix Inulae

Paprastosios bitkrėslės žiedai Karčiojo kiečio žiedai Vaistinės balandos vaisiai Pilkojo skaistenio žiedai Paprastojo moliūgo sėklos Kelminio paparčio šakniastiebiai Valgomojo česnako svogūnai Didžiojo debesylo šaknys

16. Žaliava, vartojama tulžies akmenims tirpdyti bei tulžies sekreto nepakankamumui reguliuoti

(Cholagoga) Flores Stoechados Flores Calendulae Stigma Maydis Fructus Coriandri Fructus Rhamni catharticae Extractum Aloė Cortex Berberidis Cortex Frangulae 276

— — — — — — — —

Smiltinio šlamučio žiedai Vaistinės medetkos žiedai Sėjamojo kukurūzo piestelės Blakinės kalendros vaisiai Dygliuotosios šunobelės vaisiai Alijošiaus ekstraktas Paprastojo raugerškio žievė Paprastojo šaltekšnio žievė

Herbą Herbą Radix Radix

Chelidonii Rutae Liąuiritiae Saponariae

— — — —

Didžiosios ugniažolės žolė Žaliosios rūtos žolė Pilkosios rudmenės šaknys Vaistinio putoklio šaknys

17. Žaliava, vartojama šlapimo išsiskyrimui skatinti

(Diuretica) Flores Cyani Fructus Juniperi Gemmae et Foliae Betulae Fructus et radix Petroselini Folia LĮvae ursi Herbą et radix Asari Radix Levistici Stigma Maydis,

Rugiagėlių žiedai Paprastojo kadagio vaisiai Beržo pumpurai ir lapai Sėjamosios petruškos vaisiai ir šaknys Miltinės arkliauogės lapai . Europinės pipirlapės žolė ir šaknys Vaistinės gelsvė? šaknys.. . Kukurūzo piestelės ,

18. Žaliava, vartojama virškinimui pagerinti

(Digestiva, et Amara seu stomachica) Folia Trifolii fibrini Herbą Absinthii Herbą Cardui benedicti Herbą Gentaurii Rhizoma Calami Radix Inulae Radix Gentianae

Trilapio pupalaiškio lapai Karčiojo kiečio žolė Karčiojo šventadagio žolė Skėtinės širdažolės žo lė! Balinio ajero šakniastiebiai Didžiojo debesylo šaknys1 Geltonojo gencijono šaknys

19. Žaliava, vartojama atsikosėjimui palengvinti

(Expectorantia) Flores Pedis cati Flores Verbasci Flores Rhoaedos Folia Farfarae Folia Salviae FrUctus Anisi vulg. •Herbą fhymi

—■ Dvinamės katpėdės žiedai — Tubės žiedai — Dirvinės aguonos žiedai — Ankstyvojo šalpusnio lapai — Vaistinio šalavijo lapai’ — Anyžinės ožiažoiės v&isiai — Paprastojo čiobrelio žolė 277

Herbą Asari Herbą et radix Pritnulae

Europinės pipirlapės lapai — Pavasarinės raktažolės žolė ir šaknys — Nuodingojo lubenio žolė — Islandinė kerpena — Didžiojo debesylo šaknys Vaistinio putoklio šaknys — Pilkosios rudmenės šaknys - Ožiažolės šaknys

Herbą Thermopsidis Lichen I|slandicus Radix Inulae Radix Saponariae Radix Liąuiritiae Radix Pimpinellae

20. Žaliava, turinti gleivingų medžiagų

(Mucilaginosa) Folia et radix Althaeae Lichen islandicus examaratus Herbą Laminariae Semen Psylii Carrageen Radix Symphyti

— Švelniosios ybiškės lapai ir šaknys — Nukartinta islandinė kerpena — Cukrinės laminarijos gniužulas — Blusinio gysločio sėklos — Vaistinės gigartinos gniužulas — Vaistinės tĖukės šaknys

21; Žaliava, vartojama viduriams laisvinti

(Laxantia) Extractum et Folia Aloė Fructus Rhamni cathartici Herbą Laminariae Cortex Frangulae Semen Psyllii Radix Rhei

—■ Alijošiaus ekstraktas ir lapai — Dygliuotosios šunobelės vaisiai — Cukrinės laminarijos gniužulas — Paprastojo šaltekšnio žievė — Blusinio gysločio sėklos — Vaistinio rabarbaro šaknys

22. Žaliava, turtinga vitaminų

(Vitaminica) Fructus Capsici Semen Foeni graeci Fructus Hippophae Folia Urticae 2J8

— — — —

Vienametės paprikos vaisiai Vaistinės ožragės sėklos Dygliuotojo šaltalankio vaisiai Didžiosios dilgėlės lapai

23. Žaliava, turtinga silicinės rūgšties

(Silicopharmaca) Herbą Eąuiseti Herbą Polygoni avicul.

— Dirvinio asiūklio žolė — Takažolės žolė

24. Žaliava, vartojama žaizdų gijimui pagreitinti

(Advulnantia) Flores et radix Arnicae Flores Calendulae Herbą Hyperici

— Kalninės arnikos žiedai ir šaknys — Vaistinės medetkos žiedai — Paprastosios jonažolės žolė

LOTYNIŠKŲ VARDŲ RODYKLĖ Achillea millefolium L................... Acorus calamus L.......................... Adonis vernalis L......................... Aesculus hippocastanum L........... Agaricus albus Schaeff................. Agropyrum repens P. B............... Allium sativum L.......................... Alnus incana Moench.................... Aloė arborescens Mill.................... Aloė Peny i Back............................ Aloė vera L.................................... Althaea officinalis L..................... Althaea rosea Čav......................... Antennaria dioica Gaertn............. Archangelica officinalis Hoffm. Arctium tomentosum Schrank. . . Arctium minus Bernh.................... Arctium lappa L............................ Arctostaphylos uva ursi (L.) Spr. Armca montana L........................ Artemisia absinthium L............... Asarum europaeum L.................... Atropa belladonna L. ..................

163 45 178 134 23 151 258 47 32 32 32 210 166 79 246 261 261 26! 119 102 106 80 244

Berberis vulgaris L........................ Betula pubėscens Ehrh................. Betula verrucosa Ehrh................. Calendula officinalis L................. Capsella bursa pastoris Moench. Capsicum annuum L. var. langum Carex arenaria L............................ Carum carvi L................................ Centaurea cyanus L......................

145 52 52 231 218 263 206 136 198

280

Centaurium umbeleatum Gilib. .. Centraria islandica Ach................ Chelidoniujn majus L.............. .. Chenopodium ambrosioides L. . . Claviceps purpurea Tul................. Cnicus benedictus L................. ... Convalaria majalis L.................... Coriandrum sativum L................. Crataegus monogyna Jacq.......... Crataegus oxyacantha L............. Cucurbita pepo L............................ Cucurbita maxima Duch..............

20% 17 68 227 26 109165 54 91 91 138 138

Datura stramonium L................. Digitalis ferruginea L................. Digitalis lanata Ehrh.................... Digitalis purp'urea L..................... Dryopteris filix mas (L.) Schott.

157 ,198= 198 198: 21

Erysimum canescens Roth............ Eąuisetum arvense L.................... Eucalyptus globulus Labili......... Euphrasia Rostkoviana Hayne ..

190 15 112 184

Foeniculum vulgare Mill............. Fraxinus exceIsior L..................... Fucus vesiculosus L.....................

139 151 25

Gentiana lutea L............................ 82 Gigartina mamillosa G. J. Agardh. 30 Glycyrrhiza glabra L.................... 191 Gnaphalium uliginosum L............ 182 Helianthus annuus L.................... Helichrysum arenarium DC . . . .

172 20T

Hippophaė rhamnoides L............. Hypericum perforatum L............. Humulus lupulus L........................

77 159 39

Inonotus obliąuus Pilat................ Inula helenium L............................ Iris germanica L............................ Iris p'allida Lamk...........................

19 61 265 265

Juglans regia L............................ Juniperus communis L.................

89 131

Laminaria saccharina Lamour. .. Lamium album L............................ Lavandula officinalis Chaix......... Leonurus cardiaca L..................... Leuzea carthamoides (Willd.) DC. Levisticum officinale Koch.......... Lycopodium clavatum L.............. Lythrum salicaria L....................

31 49 216 173 209 229 28 171

Marrubium vulgare L................... Matricaria chamomilla L............. Medusomyces Gisevii ................. Melilotus officinalis L................. Melissa officinalis L..................... Menyanthes trifoliata L.............. Mentha piperita L.............. ........

175 238 14 84 234 220 169

Ononis spinosa L......................... Origanum vulgare L.....................

75 143

Panax Schinseng Nees................. Papaver rhoeas L............... ......... Papaver somniferum L................. Petroselinum sativum Hoffm. .. Phaseolus vulgaris L. ___ Pimpinella anisum L.................... Pimpinella magna L..................... Pimpinella saxifraga L................. Plantago psyllium L. ,................. Polemonium coeruleum L............. Polygonum bistorta L................. Polygonum aviculare L................ Polygonum hydropiper L............. Populus nigra L............................ Potentilla anserina L.................... Fotentilla silvestris Neck............. Prhnula officinalis Hill................. Prunus spinosa L...........................

270 193 58 202 58 34 124 124 57 115 186 213 108 94 269 120 177 70

Quercus robur L ............................

128’

Rhamnus frangula L ..................... Rheum palmatum L ...................... Rheum officinale Baili................. Rheum rhaponticum L ................. Rheum undulatum L ..................... Ribes nigrum L. ......................... Rubus idaeus L ............................. Rumex crispus L ............................ Rumex aąuaticus L ........................ Rumex hydrolapathum Huds. . . Rūta graveolens L ........................

147 195 195 195 195 93 153 200 200 200 267

SaĮix alba L ................................... Salix caprea L ................................ Salvia officinalis L ..................... Sambucus nigra L. ___. . . . . . . . Sanguisorba officinalis L ............. Saponaria officinalis L. .............. Schizandra chinensis Baili. . . . . Scilla maritima L ......................... Symphytum officinale L, -------Sorbus aucuparia L. ............... Spiraea ulmaria L. ........... Solanum dulcamara L. . . . . . . . .

87 87 253 96 241 250 111 99 248 150 180‘ 104

Tanacetum vulgare L .................. .. Taraxacum officinale L ................. Thymus serpyllum L ........... ....... Tilia parvifolia Ehrh..................... Tilia grandifolia Ehrh................. Tropaeolium majus L .................... Thermopsis lancedata R. Br......... Trigonella foenum graecum L. Tussilago farfara L .....................

156 161 130 113 113 67 123 236 37

Urtica dioica L ..................... .

64

Vaccinium myrtillus L ................. Valeriana officinalis L. ............... Valeriana nitida Kr. . ........... Valeriana sambucifolia Mik......... Verbascum phlomoides L ; _____ Verbascum thapsiforme Schrader Viburnum opulus L ........................ Viola tricolor L ............................ Viscum album L .................

117 256^ 256 256 224 224 142’ 222 126-

Zea mays L ................................. ..

201!

L I T E R A TU R A 1. J. Dagys, E. Kanopka. Vaistingieji augalai ir jų paruoša. 1948 m. 2. Prof. K. Grybauskas. Vaistingieji Lietuvos laukų augalai ir jų pritai­ kym as 1927 m. 3. Prof. K. Grybauskas. LTSR miškų sumedėję vaistingieji augalai. 1946 m. 4. St. Gudanavičius, P. Mikšionis. Vaistiniai technikiniai augalai. 1956 m. 5. S t Gudanavičus. Apyniai. 1954 m. 6. P. Snarskis. Vadovas LTSR augalams pažinti. 1954 m. 7. В . В . Б е р е ж и н с к а я , C. E. З е м л и н с к и й . Б е л л а д о н н а . 1953 г. 8. В . К . В а р л и х . Р у с с к и е л е к а р с т в е н н ы е р а с т е н и я . 1912 г. 9. П р о ф . А . Р . Г а м м е р м а н . К у р с ф а р м а к о г н о з и и . 1948 г. 10. Г о с у д а р с т в е н н а я ф а р м а к о п е я С о ю з а С С Р . 1946 г. И . С . Е . З е м л и н с к и й . Л е к а р с т в е н н ы е р а с т е н и я С С С Р . 1951 г. и 1958 г 12. С . Л . И в а н о в . М о р с к о й л у к . 1954 г. 13. П р о ф . М . Д . М а ш к о в с к и й . Л е к а р с т в е н н ы е с р е д с т в а . 1955 г. 14. Р . А . С а ц ы п е р о в , Д е л ь м я н е ц , З а б о л о т н а я и д р . Н а п е р с т я н к а . 1953 ѵ. 15. А . Д . Т у р о в а , М . Н . Ч у к и ч е в а , Б . С . Н и к о л ь с к а я . Л е к а р с т в е н н ы е ■ с р е д с т в а р а с т и т е л ь н о г о п р о и с х о ж д е н и я . 1954 г. 16. Т р у д ы В И Л А Р . В ы п у с к X, 1950 г. 17. М . Д . Ш у п и н с к а я . У ч е б н и к ф а р м а к о г н о з и и . 1953 г. и .1956 г. 18. Е . Ю . Ш а с с . Ф и т о т е р а п и я . 1952 г. 19. Э н ц и к л о п е д и ч е с к и й с л о в а р ь л е к а р с т в е н н ы х , э ф и р н о м с . и я д о в и т ы х растений. 20. Jan Bieganskį. Nasze ziola lekarskie. 1924 r. 21. Z. Blažek, M. Kučera, J. Hubik. Lėčiveė Rostliny ve sbėrti a v kultuže. 1956. 22. Dr. August Czarnowski. Zielnik lekarski. 1938 r. 23. Prof. Dr. Jan Muszynski. Ziololecznictwo i leki rošlinne. Fitoterapia. AVydanie 1954 r. 24. M. Koldowski, A. Wysocka-Ruminska, S. Talalaj, J. Wiszniewski. Rošliny olejkowe i olejki naturalne. 1955 r. 25. F. E. Bilz. Das neue Naturheiverfaren. 1938 J. 26. Dr. Ernst Gilg und dr. Wilhelm Brandt. Lehrbuch der Pharmakognosie .1922 J. 282

TURINYS

Pratarmė

...............................................................................................................

3

Bendroji dalis Vaistinių augalų reikšmė medicinoje.................................................................. Augalų bei jų organų paruošimas vaistinei žaliavai .................................... Požeminių augalų dalių rinkimas ir jų paruošimas vaistinei žalia v a i.......... Antžeminių augalų dalių rinkimas ir paruošim as................. .......................... Surinktos antžeminės augalų dalies tolesnis paruošimas .............................

> 6 7 9 13-

Specialioji dalis . Žemesnieji augalai ............... .......................................................................... .. 14 Arbatinis „grybas44 ..................................................................................... 14 Dirvinis asiūklis ......................................................................................... 15 Islandinė kerpena ......................................................................................... 17 Beržo juodasis grybas ............................................................................. 19 Kelminis papartis ......................................................................................... 21 Maumedinė lakštabūdė ............................................................................. 23 Pūslėtasis guveinis ..................................................................................... 25 Paprastoji skalsė ........................................................................................ 26 Vaistinis pataisas ......................................................................................... 28 Vaistinė gigartina ..................................................................................... 30 Cukrinė laminarija ..................................................................................... 31 Aukštesnieji augalai ............................................................................................ "*32 Alijošius ........................................................................................................ 32 Anyžinė ožiažolė ......................................................................................... 34 Ankstyvasis šalpusnis ................................................................................. 37 Apynys ........................................................................................................... 39 Apskritalapė saulašarė ............................................................................. 42 - Balinis ajeras ................................................................................................ 45 Baltalksnis ................................................................................................ . 47 284

Baltažiedė notrelė Beržas ....................... Blakinė kalendra ........ Blusinis gyslotis ........ Daržinė aguona ........ Daržinė pupelė ........... Didysis debesylas ........ Didžioji dilgėlė ........... Didžioji nasturtė ........ Didžioji ugniažolė Dygioji kryklė ........... Dygioji šunobelė ........ Dygliuotasis dirvenis . Dygliuotasis šaltalankis Dvinamė katpėdė ....... Europinė pipirlapė Geltonasis gencijonas . Geltonžiedis barkūnas Gluosnis ..................... . Graikiškasis riešutmedis Gudobelė ...................... Juodasis serbentas Juodoji tuopa ............... Juoduogis šeivamedis Jūrų svogūnas .......... Kalninė arnika ......... Karklavijas .............. Kartusis kietis .......... Kartusis rūgtis .... Kartusis šventadagis Kiniškoji šizandra . . . . Kvapusis eukaliptas .. Liepa ......................... Mėlynasis palemonas Mėlynė .............. Miltinė arkliauogė Miškinė sidabražolė .. Nuodingasis lubenis .. Ožiažolė ..................... Paprastasis amalas .. Paprastasis ąžuolas . . Paprastasis čiobrelis Paprastasis kadagys Paprastasis kaštanas Paprastasis kmynas .. Paprastasis moliūgas Paprastasis pankolis Paprastasis putinas ..

49 52 54 57 58 58 61 64 67 63 70 72 75 77 79 80 82 84

86 89 91 93 94 96 99

102 104 106 108 109 111 112

113 115 117 119 120

123 124 126 128 130 131 134 136 138 139 142 285

Paprastasis raudonėlis .............................................................. Paprastasis raugerškis ....................................................... . . . . . Paprastasis šaltekšnis ............... ............................................... Paprastasis šermukšnis .............................................................. Paprastasis uosis .............................................................. .......... Paprastasis varputis .......................... .................... .................. Paprastoji avietė ............................................................... . . . . . Paprastoji bitkrėslė ..................................................... ................. Paprastoji durnaropė ............................ .................................... Paprastoji jonažolė ...... ............................................................... Paprastoji kiaulpienė ............................................. . .................. Paprastoji kraujažolė ............................................. .................... Paprastoji pakalnutė ........................................................ ......... Paprastoji piliarožė ...................................................................... Paprastoji pipirmėtė .................................................................. Paprastoji raudoklė ...................................................................... Paprastoji saulėgrąža .................................................................. Paprastoji sukatžolė ........................................... ...................... Paprastoji šantra ............................................. ............................ Pavasarinė raktažolė .................................................................. Pavasarinis adonis ...................................................................... Pelkinė vingiorykštė ...................................................................... Pelkinis pūkelis ......................................................................... Pievinė akišveitė .................................................................. Pievinis rūgtis ............................................................................. Pilkasis skaistenis ...................................................................... Pilkasis tvertikas .......................................................................... Pilkoji rudmenė ......................................................................... . Pūdyminė aguona ......................................................................... Rabarbaras . . i ............................................................................. . Rugiagėlė ............................................................ ...................... . Rusmenė ...................................................................................... . Rūgštynės ........................................................................................ Sėjamasis kukurūzas ................................................................ . Sėjamoji petražolė ..................................................................... Skėtinė širdažolė ......................................................................v Smiltyninė viksva ..................................................................... Smiltyninis šlamutis ................................................................ Šlamagraižė leuzėja ................................................. ................ Švelnioji ybiškė ........................................................................ Takažolė ....................................................................................... Tikroji lavanda ........................................................................... Trikertė žvagulė .............................. ......................................... Trilapis pupalaiškis .................................................................... Trispalvė našlaitė ....................................................................... Tūbė ................................................................................. ............ Vaistinė balanda ....................................................................... Vaistinė gelsvė ........................................................................... 286

143

145 147 150 151 151

15* 156 157 159 161 163 165 166

160 171

172 173 175 177 178 180 182

184 186 188 190 191 193 195 198 198

200 201

202 204 206 207 209

210 213 216 218

220 222 224 227 229

Vaistinė medetka ........................................................................................ ...23h Vaistinė melisa ............................................. ..................................................234 Vaistinė ožragė ..................... ...................................................................... ...236 Vaistinė ramunė ............................................................................................238 Vaistinė sravanosė ..................................................................................... ...241 Vaistinė šunvyšnė ........................................................................................244 Vaistinė šventagaršvė . . . . i ....................................................................... ...246 Vaistinė taukė ............................................................................................ ...248 Vaistinis putoklis ........................................................................................ ... 250 Vaistinis šalavijas ........................................................................................253 Valerijonai ............................................... ................................................... ...25G Valgomasis česnakas ................................................................................. ...258 Varnalėša ................................................................................................... ...261 Vienametė paprika ..................................................................................... ...263 Vilkadalgis ................................... ..................................................... ......... ...265 Žalioji rūta ............... . ................ ................................................................. ...267 Žąsine sidabražolė ..................................................................................... .. 269 Ženšenis ...................................................................................................... ...270 Vaistinės žaliavos suskirstymas pagal jos gydomąjį pobūdį ..................... ...272 Lotyniškų vardų rodyklė ..................... ......................... ..................................... ...280 Literatūra ............................................................................................................... ...282

Г у д а н а в и ч ю с Стасис, Ю о з о Л Е К А Р С Т В Е Н Н Ы Е Р А С Т Е Н И Я Н а

литовском языке

Госполитнаучиздат Литовской ССР,

1960 г.

R ed aktoriu s E. Ziemytė V ir š e lis dail. A. Načiulio T echn . redak torė V. Cečytė K orektorė J. Strazdienė L eid in y s Nr. 5593. T ir a ž a s 8000 egz . P a s ir a š y ta s p a u s d in ti 1960.V.20. LV 07287. P o p . 6 0 x 9 2 /1 6 = 9 pop. 1. 18 sp. 1. 18,14 a p sk . 1. l.-rS įkl. 40.332 ž. 1 sp . 1. K aina Rb. 11,20. S p a u s d in o V a ls t. „Vaizdo** sp. V iln iu je, S tra zd elio 1. U ž s . Nr. 69. 5 -1