Elementa Latina

Jonas D U M Č I U S Kazimieras K U Z A V I N I S Ričardas M I R O N A S

Ketvirtasis pataisytas ir papildytas leidimas

M O K S L O IR E N C I K L O P E D I J Ų LEIDYBOS V i l n i u s 2010

CENTRAS

UDK 807.1(075.8)

Turinys

Du237

Įvadas (§§ 1-5)

15

Lotynų kalba ir jos istorija. Lotynų-lietuvių kalbų žodynai (§1) Vadovėlis apsvarstytas Vilniaus universiteto

Lotynų kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje (§2)

Filologijos fakulteto tarybos 2009 m. rugsėjo 27 d.

Lotynų kalba ir Vakarų Europos kalbos (§3)

22

posėdyje (prot. Nr. 48) ir rekomenduotas humanitarinių

Lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai (§4)

24

specialybių studentams

Latinum vivum (§5)

15 19

26

Spaudai parengė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros dėstytoja Irena Štikonaitė

I dalis

GRAMATIKA FONETIKA IR RAŠTAS (§§ 6-18) Raidynas (§6) Balsiai (§7)

27

27 28

Dvibalsiai ir balsiniai dviraidžiai (§8) Priebalsiai (§9)

29

29

i ir j ; u ir v santykis (§10)

30

Žodžio skirstymas skiemenimis (§11) Skiemens kiekybė (§12)

31

31

Kirčiavimo taisyklės (§13)

32

Kai kurie lotynų kalbos fonetikos raidos momentai Kokybinis balsyno kitimas (§14)

33

Kiekybinis balsyno kitimas (§15)

34

Priebalsių asimiliacija (§16)

35

Priebalsių disimiliacija (§17) Rotacizmas (§18)

35

35

R O M Ė N Ų EILĖDAROS PRINCIPAI (§19)

M O R F O L O G I J A (§§ 20-122) DAIKTAVARDIS (§§ 21-37)

© Kazimieras Kuzavinis, 2010

Skaičiai (§22) 40 Giminės (§23) 40 Linksniuotės (§24) 41

© Ričardas Mironas, 2010

Pirmoji linksniuotė (§25)

41

© Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010

Antroji linksniuotė (§ 26)

42

ISBN 978-5-420-01669-5

Trečioji linksniuotė (§§ 27-33)

© fonas Dumčius, 2010

39

43

36

39

33

ELEMENTĄ

LAT] NA

Priebalsinis linksniavimo tipas (§28) Balsinis linksniavimo tipas (§ 29)

45

Mišrusis linksniavimo tipas (§30) Trečiosios linksniuotės daiktavardžių

Klausiamųjų bei santykinių įvardžių vartojimas (§62)

44

46 linksniavimo ypatybės (§ 31)

Trečiosios linksniuotės vienaskaitos vardininkas (§32)

47

Trečiosios linksniuotės daiktavardžių giminė (§33) Ketvirtoji linksniuotė (§34) Penktoji linksniuotė (§35)

VEIKSMAŽODIS (§§ 66-109)

48

71

Veiksmažodžių laikai (§67) Veiksmažodžių asmenys (§68)

50 51

Visų linksniuočių linksnių galūnės (§36)

51

Graikiškos linksnių formos lotynų linksniavimo sistemoje (§ 3 7 ) . . . 53

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai (§39)

53

72 73

74

Perfekto kamienas (§71)

Pirmosios-antrosios linksniuotės būdvardžiai (§38)

72

Pagrindinės veiksmažodžio formos (§69) Infekto kamienas (§70)

BŪDVARDIS (§§ 38-46)

67

Neapibrėžiamieji įvardžiai (§63) 68 Įvardiniai būdvardžiai (§64) 70 Įvardžių koreliacija (§65) 71

74

Supyno kamienas (§72)

76

53

Verbum infinitum (§§ 73-75) Būdvardžių laipsniavimas (§40)

55

Supletyvinių būdvardžių laipsniavimas (§41)

Dalyvis (§73) 56

Bendratis (§74)

Kai kurių būdvardžių laipsniavimo ypatybės (§42)

56

76

76 77

Gerundijus (§75)

78

Būdvardžiai su dviem aukščiausiojo laipsnio formomis (§ 4 3 ) . . . Būdvardžiai, neturintys nelyginamojo laipsnio (§ 44) Būdvardžiai, neturintys aukščiausiojo laipsnio (§ 45)

57

Verbum finitum (§§ 76-95)

58

Asmenuojamųjų veiksmažodžio formų daryba (§76)

Būdvardžių laipsniai, reiškiami žodžių samplaika (§ 46)

5

79

Praesėns indicativi activi et passivi (§77) SKAITVARDIS (§§ 47-51)

80

58

Skaitvardžių skyriai (§47)

Praesėns coniūnctivi activi et passivi (§78)

58

Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardžiai (§ 48) Daugybiniai skaitvardžiai (§ 49)

59

61 Imperatyvas

62

62

(§§ 82-85)

82 82

Esamojo laiko neveikiamosios rūšies (§83)

Asmeniniai įvardžiai. Sangrąžinis įvardis (§53) Savybiniai įvardžiai (§ 54) 64 Parodomieji įvardžiai. Pažymimasis įvardis (§ 5 5 ) . . . . Įvardžių hic, Ule, iste, ipse linksniavimas (§56)

66 (§ 5 9 ) . . . .

Įvardžių qui, ąuae, ąuod ir ąuis, ąuid linksniavimas (§ 60) 67

83

Būsimojo laiko neveikiamosios rūšies (§85)

Perfectum indicativi activi (§86)

65

Klausiamieji įvardžiai. Santykiniai įvardžiai

82

Būsimojo laiko veikiamosios rūšies (§84)

83

Asmenuojamų veiksmažodžio formų daryba iš perfekto kamieno (§§ 86-90)

65

Įvardžių idem, eadem, idem linksniavimas (§ 58)

Uter, utra, utrum linksniavimas (§ 61)

81

81

Esamojo laiko veikiamosios rūšies (§ 82)

Įvardžių is, ea, id linksniavimas (§ 57)

81

Imperfectum coniūnctivi activi et passivi (§80)

60

Skaitvardžių linksniavimas (§50) Skaitvardžių vartojimas (§51)

80

Imperfectum indicativi activi et passivi (§79)

Futūrum I activi et passivi (§81)

ĮVARDIS (§§ 52-65)

79

Asmenuojamųjų veiksmažodžio formų daryba iš infekto kamieno (§77)

83

Perfectum coniūnctivi activi (§87)

83

Plūsąuamperfectum

indicativi activi (§88)

83

Plūsąuamperfectum

coniūntivi activi (§89)

84

Futūrum II activi (§90)

84

6

ELEMENTĄ Priebalsinis

L AT I N A

linksniavimo

Balsinis linksniavimo Mišrusis linksniavimo

tipas (§ 28)

Neapibrėžiamieji įvardžiai ( § 6 3 )

45

tipas (§ 30)

Trečiosios linksniuotės daiktavardžių

linksniavimo ypatybės

giminė

K e t v i r t o j i linksniuotė ( § 3 4 ) P e n k t o j i linksniuotė ( § 3 5 )

(§ 3 1 ) . . .

(§32)

70

Įvardžių koreliacija ( § 6 5 )

71

47

(§33)

V E I K S M A Ž O D I S (§§ 6 6 - 1 0 9 )

48

Veiksmažodžių laikai ( § 6 7 )

50

71

72

Veiksmažodžių asmenys ( § 6 8 )

51

Visų linksniuočių linksnių galūnės ( § 3 6 )

51

Graikiškos linksnių formos lotynų linksniavimo B Ū D V A R D I S (§§ 3 8 - 4 6 )

I n f e k t o kamienas (§ 70)

53 53

Būdvardžių laipsniavimas ( § 4 0 )

55

Supletyvinių būdvardžių laipsniavimas ( § 4 1 )

56 56

76

Verbum i n f i n l t u m

(§§ 7 3 - 7 5 )

Dalyvis ( § 7 3 )

76

Bendratis ( § 7 4 )

K a i kurių būdvardžių l a i p s n i a v i m o ypatybės (§ 42)

74

Supyno kamienas ( § 7 2 )

53

73

74

Perfekto kamienas ( § 7 1 )

P i r m o s i o s - a n t r o s i o s linksniuotės būdvardžiai ( § 3 8 )

72

Pagrindinės veiksmažodžio formos ( § 6 9 )

sistemoje ( § 3 7 )

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai ( § 3 9 )

67

68

Įvardiniai būdvardžiai ( § 6 4 )

46

Trečiosios linksniuotės vienaskaitos vardininkas Trečiosios linksniuotės daiktavardžių

Klausiamųjų bei santykinių įvardžių vartojimas ( § 6 2 )

44

tipas (§ 29)

76

77

Gerundijus ( § 7 5 )

78

Būdvardžiai su d v i e m aukščiausiojo laipsnio f o r m o m i s ( § 4 3 ) Būdvardžiai, n e t u r i n t y s n e l y g i n a m o j o l a i p s n i o ( § 4 4 )

57

Būdvardžiai, n e t u r i n t y s aukščiausiojo laipsnio (§ 45)

58

Būdvardžių laipsniai, reiškiami žodžių samplaika ( § 4 6 ) S K A I T V A R D I S (§§ 4 7 - 5 1 )

Verbum f l n i t u m (§§ 76-95)

A s m e n u o j a m ų j ų veiksmažodžio f o r m ų daryba ( § 7 6 ) 58

Praesens coniūnctivi

58

K i e k i n i a i , k e l i n t i n i a i , d a l y b i n i a i skaitvardžiai (§ 48) D a u g y b i n i a i skaitvardžiai (§ 49)

Imperfectum

59

Skaitvardžių linksniavimas ( § 5 0 )

Futūrum

61

Skaitvardžių vartojimas ( § 5 1 )

activi et passivi ( § 7 8 )

80

I activi et passivi ( § 8 1 )

62

Asmeniniai įvardžiai. Sangrąžinis įvardis ( § 5 3 ) Savybiniai įvardžiai ( § 5 4 )

63

64

82

Parodomieji įvardžiai. Pažymimasis įvardis ( § 5 5 ) fvardžių hic, Ule, iste, ipse l i n k s n i a v i m a s ( § 5 6 ) Įvardžių ;s, ea, id l i n k s n i a v i m a s ( § 5 7 )

Uter, utra, utrum l i n k s n i a v i m a s ( § 6 1 )

67

Būsimojo laiko veikiamosios rūšies ( § 8 4 )

83

laiko neveikiamosios rūšies (§ 85)

Perfectum indicativi activi ( § 8 6 ) 66

Perfectum coniūnctivi

Klausiamieji įvardžiai. Santykiniai įvardžiai ( § 5 9 ) Įvardžių qui, quae, ąuod i r ąuis, ąuid l i n k s n i a v i m a s ( § 6 0 )

82

83

A s m e n u o j a m ų veiksmažodžio formų d a r y b a iš p e r f e k t o k a m i e n o (§§ 8 6 - 9 0 )

65 65

Įvardžių idem, eadetn, idem l i n k s n i a v i m a s ( § 5 8 )

82

Esamojo laiko neveikiamosios rūšies (§ 83)

Būsimojo

81

81

Esamojo laiko veikiamosios rūšies (§ 82) Į V A R D I S (§§ 5 2 - 6 5 )

81

activi et passivi (§ 80)

Imperatyvas (§§ 8 2 - 8 5 )

62

80

indicativi activi et passivi ( § 7 9 )

Imperfectum coniūnctivi

60

79

A s m e n u o j a m ų j ų veiksmažodžio f o r m ų d a r y b a iš i n f e k t o k a m i e n o (§ 7 7 ) . . . . Praesens indicativi activi et passivi ( § 7 7 )

58

Skaitvardžių skyriai ( § 4 7 )

79

67

83

activi ( § 8 7 )

Plūsąuamperfectum

indicativi activi ( § 8 8 )

Plūsąuamperfectum

coniūntivi activi ( § 8 9 )

Futūrum

II activi ( § 9 0 )

84

83 83 84

8

ELEMENTĄ

Turinys

LAT I N A

Sudėtinės samplaikinės darybos veiksmažodžių formos (§§ 91-95)

Perfectum indicativi passivi (§ 91)

indicativi passivi (§ 93)

Plūsąuamperfectum

coniūnctivi

84

85

-, esse (§ 96)

85

Keturių a s m e n u o č i ų lentelės ( § 9 7 ) Mišrioji a s m e n u o t ė ( § 9 8 )

(§ 102)

120

Trūkstamieji veiksmažodžiai (§ 109)

97

Veiksnys (§ 133)

97

Tarinys (§ 134)

99

Pažyminys 99

Priedėlis

100

P R I E V E I K S M I S (§§ 110-115)

101

Būdvardiniai prieveiksmiai (§ u i )

101

Prieveiksmiai iš sustabarėjusių linksnių (§ 112) Skaitvardiniai prieveiksmiai (§ 113) Įvardiniai prieveiksmiai (§ 114)

103

Prieveiksmių laipsniavimas (§ 115)

105

Prielinksniai su abliatyvu (§ 117)

107

Prielinksniai su dviem linksniais (§ 118)

109 111

(§§133-219)

124

102

124

125 125

Papildinys

(§ 137)

125

(§ 138)

126

Ž O D Ž I Ų T V A R K A (§ 139)

Subjekto vardininkas

Dvejybinis

126

126 (§140)

126

vardininkas (§ 141)

126

vardininkas (§ 142)

Galininkas 108

108

124

124

Aplinkybės

Predikatinis

Prielinksniai su galininku (§ 116)

108

122

(§ 135)

(§ 136)

Vardininkas

104 105

(§119)

121

122

S V A R B E S N Ė S L I N K S N I Ų R E I K Š M Ė S I R V A R T O J I M A S ( § § 140-180)

103

PRIELINKSNIS (§§116-119)

121

S A K I N I O D A L Y S (§ 1 3 3 - 1 3 8 )

(§ 105)

Veiksmažodis do, dedi, datum, dare (§ 108)

J A U S T U K A S (§ 122)

120

S I N T A KS Ė

96

Veiksmažodis edo, ėdi, ėsum, esse (§ 107)

D A L E L Y T Ė (§121)

Trečiosios linksniuotės daiktavardžiai (§ 127)

94 95

Veiksmažodžiai volo, nolo, malo (§ 106)

J U N G T U K A S (§ 120)

119

Veiksmažodžiai (§ 132)

93

( § 103)

Veiksmažodis eo, ii, itum, ire ( § 104)

Polinksniai su k i l m i n i n k u

118

A n t r o s i o s linksniuotės daiktavardžiai (§ 126)

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai ( § 1 3 1 )

91

Pusiau d e p o n e n t i n i a i veiksmažodžiai ( § 1 0 1 )

sum,fieri

P i r m o s i o s linksniuotės daiktavardžiai (§ 125)

P i r m o s i o s i r antrosios linksniuotės būdvardžiai ( § 1 3 0 )

91

D e p o n e n t i n i a i veiksmažodžiai (§ 100)

Veiksmažodis fio,factus

118

Penktosios linksniuotės daiktavardžiai (§ 129)

90

Aprašomasis asmenavimas (§ 99)

Veiksmažodis fero, tuli, latum,ferre

114

K e t v i r t o s i o s linksniuotės daiktavardžiai (§ 128)

86

Veiksmažodis possum, potui, -,posse

113

113

Priesaginiai vediniai (§§ 1 2 5 - 1 3 2 )

84

passivi ( § 9 4 )

U passivi ( § 9 5 )

Veiksmažodis sum,fui,

Priešdėlių apžvalga

84

Plūsąuamperfectum

D A R Y B A (§§ 1 2 3 - 1 3 2 )

Priešdėliniai vediniai (§ 124)

84

Perfectum coniūnctivi passivi (§ 92)

Futūrum

ŽODŽIŲ

84

127

127

Objekto galininkas (§ 143)

127

Predikatinis galininkas (§ 144) Dvejybinis galininkas (§ 145)

Antrinės akuzatyvo reikšmės Galininkas

krypčiai reikšti (§ 146)

Galininkas sušukimui

reikšti (§ 147)

129 129

129 129 129

126

9

ELEMENTĄ

LAT I N A

Kilmininkas (§ 148) Subjekto kilmininkas Objekto kilmininkas

130

N o m i n a t i v u s c u m i n f i n i t i v o (§ 184)

(§ 149)

130

(§ 150)

130

143

nusakantis priklausymą

Kilmininkas,

reiškiantis kokybę (§ 152)

131

G e r u n d i v u m (§ 188)

Kilmininkas,

reiškiantis kiekybę ( § 1 5 3 )

131

G e r u n d i u m (§ 189)

kilmininkas

Veiksmažodžių Kilmininkas

(§ 154)

reikšmės

su interest (§ 156)

Objekto naudininkas

Tikslo naudininkas

Savybinis naudininkas

Valios naudininkas

133

(§ 160) (§ 161)

Veiksmažodžio

145

rūšys (§ 190)

145

Tiesioginė nuosaka (§ 195)

146

L i e p i a m o j i nuosaka (§ 197)

147

147

K o n j u n k t y v o v a r t o j i m a s p a g r i n d i n i u o s e sakiniuose (§ 199) S U D Ė T I N I A I S A K I N I A I (§§ 200-217)

148

135 135

Šalutiniai sakiniai, kuriuose būna visiškas cdnsecūtio temporum ( § § 2 0 2 - 2 0 6 ) 151

135

N e t i e s i o g i n i o k l a u s i m o šalutiniai s a k i n i a i (§ 203)

(§ 163)

N u o l a i d o s šalutiniai s a k i n i a i (§ 206)

136

abliatyvas (§ 168)

136

Įnagio abliatyvas (§ 170)

Būdo abliatyvas ( § 1 7 2 )

mato abliatyvas (§ 175)

137 138

Vietos abliatyvas ( § 1 7 8 )

138

Kelio abliatyvas ( § 1 7 9 )

138

Laiko abliatyvas (§ 180)

Accūsativus c u m i n f i n i t i v o (§ 183)

Išeities šalutiniai s a k i n i a i ( § 2 1 1 )

156

Sąlygos šalutiniai s a k i n i a i (§ 212)

157

139

157

139 140

158

N u o l a i d o s šalutiniai s a k i n i a i , a r t i m i sąlygos sakiniams (§ 2 1 5 ) . . K o n j u n k t y v a s kitų n u o m o n e i reikšti (§ 216) A t t r a c t i o m o d i (§ 217)

. 155

156

Sąlygos s a k i n i a i , reiškiantys palyginimą (§ 214)

139

Istorinė b e n d r a t i s (§ 182)

Šalutiniai sakiniai, kuriuose nebūna cdnsecūtio temporum ( § § 2 1 1 - 2 1 5 )

Sąlygos šalutiniai s a k i n i a i , reiškiantys pageidavimą ( § 2 1 3 )

139

Verbum i n f i n i t u m (§§ 181-189)

154

L a i k o aplinkybės šalutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u cum (§ 2 1 0 ) . . .

137 137_

Kokybės abliatyvas (§ 176)

154

P a p i l d i n i o šalutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u ut (§ 209)

137

Kainos abliatyvas (§ 174)

153

T i k s l o aplinkybės šalutiniai s a k i n i a i (§ 208)

137

Atžvilgio abliatyvas (§ 173)

152

Šalutiniai sakiniai, kuriuose būna dalinis cdnsecūtio temporum ( § § 2 0 7 - 2 1 0 ) 154

136

Priežasties abliatyvas (§ 171)

152

Priežasties aplinkybės šalutiniai s a k i n i a i (§ 205)

136

Veikėjo abliatyvas (§ 167)

201)...

151

P a p i l d i n i o šalutiniai s a k i n i a i su j u n g t u k u ąuin (§ 204)

135

Kilmės abliatyvas ( § 1 6 6 )

149

Konjunktyvo vartojimas šalutiniuose sakiniuose (§

134

(§ 162)

Bendratis (§ 181)

134

134

Atskirties abliatyvas (§ 165)

Matmens,

144

134

Abliatyvas (§§ 164-180)

Palyginimo

144 144

Konjunktyvas (§ 198)

(§ 158)

(§ 159)

naudininkas

Veikėjo naudininkas

133

(§ 157)

A b l a t i v u s absolūtus (§ 187)

Verbum f i m t u m (§ 190-199) (§ 1 5 5 ) . . . .

133

Saudos (nenaudos) naudininkas

Dvejybinis

132

valdomo kilmininko

Naudininkas

130

143

D a l y v i a i (§ 186)

Kilmininkas,

Predikatinis

(§ 151)

Siekinys (§ 185)

142

158

158

Tiesioginė i r netiesioginė kalba (§ 218-219)

159

...

158

ELEMENTĄ

Turinys

LA T I N A

S V A R B I A U S I O S K A L B O S F I G Ū R O S I R T R O P A I (§§ 2 2 0 - 2 2 1 ) Figūros (§ 220) T r o p a i (§ 221)

161 164

Romėnų kalendorius

Lėctio tricėsima ( X X X )

200

Lėctio tricėsima p r i m a

(XXXI)

Lėctio tricėsima altera

(XXXII)

202 203

Lėctio tricėsima tertia ( X X X I I I )

165

204

Lėctio tricėsima ąuarta

(XXXIV)

206

Lėctio tricėsima ąuinta

(XXXV)

207

I I dalis

CHRESTOMATIJA

SKAITINIAI

LĖCTIONES (I-XXXV)

Lėctio p r i m a (I)

D ė religione prisca R o m a n o r u m a n t i ą u o r u m

168

In Circo M a x i m 6

168

Lėctio secunda (II)

Gaudeamus

170

Lėctio ąuarta ( I V )

171

Lėctio ąuinta ( V )

172

Lėctio sexta ( V I )

Oratio in Catilinam prima

178

Lėctio undecima (XI) Lėctio duodecima ( X I I )

Metamorphosės

180

Lėctio tertia decima ( X I I I ) Lėctio ąuinta decima ( X V )

184

Carmina

186

(XVIII)

Lėctio ūndėvicėsima ( X I X )

Carmina

Epigrammata

191

Lėctio vicėsima altera

(XXII)

192

Phaedrus

Lėctio vicėsima tertia

(XXIII)

193

Fabulae

(XXIV)

195

Lėctio vicėsima sexta

196

Lėctio vicėsima septima

(XXVII)

Lėctio duodėtricėsima ( X X V I I I ) Lėctio ūndėtricėsima (xxix)

241

242

194

Lėctio vicėsima ąuinta ( X X V ) (XXVI)

237

Marcus Valerius Martialis

190

Lėctio vicėsima ąuarta

235

Quintus Horatius Flaccus

187

189

Lėctio vicėsima p r i m a (xxi)

231

Gaius Valerius Catullus

185

Lėctio septima decima ( X V I I )

Lėctio vicėsima ( X X )

Aenėis

183

Lėctio sexta decima ( X V I )

225

Pūblius Vergilius Maro

182

Lėctio ąuarta decima ( X I V )

221

Pūblius Ovidius Naso

179

Lėctio duodėvicėsima

211

Marcus Tullius Cicero

177

Lėctio decima (x)

211

C o m m e n t a r i i dė bello G a l l i c o

175

Lėctio nona (IX)

210

Gaius Iūlius Caesar 174

Lėctio octava (viii)

209

LOTYNŲ AUTORIAI

173

Lėctio septima (vii)

208

209

D ė lūdis O l y m p i c i s

169

Lėctio tertia ( I I I )

208

ADDENDA LITUANICA

Pūblius Cornėlius Tacitus. „Germania" 197

198 199

244

D ė A e s t i o r u m gentibus

244

Iordanės. „Dė Getarum sive G o t h o r u m origine et rėbus gestis" AestI

245

13

ELEMENTĄ

LAT I N A

Įvadas

ir Šiaurės Afrikoje (dab. Alžyras, Marokas, Tunisas). Beveik per 500 metų, i k i

dar gerokai prieš lyginamojo istorinio kalbotyros metodo atsiradimą pradėta

Romos imperijos žlugimo (476 m . ) , i r germanai patiria nemažą lotynų kalbos

lyginti lietuvių kalba. X V - X V I a. Lietuvos poetas Mikalojus Husovianas (Nico-

įtaką. I I I — V I amžiai lotynų kalbos istorijoje vadinami vėlyvosios lotynų kalbos

laus Hussovianus), ilgą laiką gyvenęs Vilniuje, lotyniškais dvieiliais parašė poe­

laikais. I V a. Elijus Donatas parašo garsiąją lotynų kalbos gramatiką Grama­

mą Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę (Dė statūra, feritate

tikos menas (Ars grammatica), turėjusią didžiulį poveikį vėlesnei gramatinės

ac vėnatidne bisontis carmeri), pirmą grožinės literatūros kūrinį, apdainuojantį

minties raidai Europoje.

Lietuvą. X V I a. Vilniaus poetas Jonas Radvanas (Ioannes Radvanus)

sukūrė

Romėnų imperijai užkariavus kitas tautas, lotynų liaudies kalboje atsira­

lotynų kalba poemą Radviliada (Radivilias), kurioje poetine forma pateikė

do šių kalbų elementų. Vakariniuose Romos imperijos pakraščiuose susida­

Lietuvos istorijos apžvalgą nuo Gedimino i k i Radvilos Rudojo. Jis pirmasis iš

rė vadinamoji romaniškoji kalba (lingua Romaną). Žlugus Romos imperijai,

poetų su dideliu įkvėpimu apdainavo Vilniaus miesto įkūrimo legendą. Popu­

romaniškoji kalba kiekviename krašte pradeda savaime plėtotis. N u o V I I a.

liarus visoje ano meto Europoje poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Ma-

ima susidaryti naujos kalbos, vadinamos romanų kalbomis (italų, ispanų, por­

theus Casimirus Sarbievus, 1595-1640), gyveno Lietuvoje i r ją garsino savo lo­

tugalų, prancūzų, rumunų, moldavų i r k t . ) . Paplitus lotynų kilmės kalboms

tyniškomis eilėmis - apdainavo Žemaičių krašto grožį, Lietuvos sostinę Vilnių

(ispanų, portugalų, prancūzų) Amerikos žemyne, Pietų i r V i d u r i o A m e r i k a

ir j o apylinkes. Sarbievijus Romoje buvo vainikuotas laurų vainiku, j o lyrinių

imama vadinti Lotynų Amerika.

eilėraščių knyga (Lyricorum libri) pasirodė net 60 leidimų. Lotynų i r graikų

O literatūrinė lotynų kalba gyvuoja i r toliau. Ja tebekalba ne t i k Italijoje,

kalbas puikiai mokėjo lietuvių raštijos pradininkai Abraomas Kulvietis, Sta­

bet ir kai kuriuose kituose Europos kraštuose. Lotynų literatūrinė kalba tampa

nislovas Rapolionis i r Martynas Mažvydas. Kulvietis ir Rapolionis iš pradžių

valstybės i r mokyklos kalba Frankų karalystėje, k u r i susikūrė V a. pabaigoje i r

jas dėstė savo įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje mokykloje, vėliau - Karaliau­

prisijungė nemažą buvusios Vakarų Romos imperijos dalį. 843 m . Frankų i m ­

čiaus universitete. Mažvydas yra ne t i k pirmosios lietuviškos knygos autorius,

perija skyla į tris savarankiškas valstybes - Italiją, Prancūziją i r Vokietiją, k u ­

bet i r žymus lotyniškosios epistoliarinės lietuvių literatūros atstovas. Danielius

riose lotynų kalba vaidina tarptautinį vaidmenį. Tų kraštų literatūra kuriama

Kleinas lotyniškai parašė pirmąją spausdintą lietuvių kalbos gramatiką (1653),

taip pat daugiausia lotynų kalba. N u o X I I I a. lotynų kalba pradėta plačiai var­

kurioje lietuvių kalbos reiškiniai jau lyginami su prūsų i r latvių kalbų faktais.

t o t i ir Lietuvos valdovų diplomatiniams susirašinėjimams su Vakarų Europa.

Lotynų i r graikų kalbas bei literatūrą buvo gerai išstudijavęs grožinės lietuvių

Renesanso laikais ( X I V - X V I a.) kilo didžiulis susidomėjimas antikine

literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis.

kultūra bei literatūra. Rašytojai humanistai, ėmę rašyti gražia literatūrine loty­

Senajame Vilniaus universitete antikinių kalbų studijos buvo labai aukšto

nų kalba, apvalė ją nuo viduramžių stilistikos ir sintaksės iškraipymų, grąžino

lygio. Lotynų kalba buvo dėstomoji kalba, ja rašomos disertacijos, leidžiami

ciceronišką stilių, toliau t u r t i n o gausų jos žodyną. Lotynų kalba humanistai

įvairių sričių mokslo veikalai. Vilniaus universiteto rektorius Albertas Koja-

pasisakydavo prieš katalikų bažnyčios įsigalėjimą, feodalų savivalę, kritikavo

lavičius lotynų kalba parašė plačią Lietuvos istoriją, iš Žemaitijos kilęs lietuvis

kitas būdingas ano meto ydas. Žymiausi iš tokių rašytojų buvo: anglas Tomas

Žygimantas Liauksminas (Sigismundus Lauxmin) garsėjo savo retorikos veika­

Moras (Thomas More, 1478-1535), olandas Erazmas Roterdamietis (Erasmus

l u Iškalbos praktika, arba retorikos meno taisyklės (Praxis dratoria sive praecep-

Roterodamus, 1469-1536), italas Tomazas Kampanela (Tommaso Campanel-

ta artis rhėtoricae), kuris net 14 kartų išleistas užsienyje. Lotynų kalba Liauks­

la, 1568-1639). X V I a. Lietuvos humanistai, kaip savotišką filosofinę atramą

minas parašė pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį Muzikos menas ir praktika

Lietuvos savarankiškumui stiprinti, sukūrė teoriją apie lietuvių romėnišką

(Ars et prdxis mūsicae), trumpą graikų kalbos gramatiką Graikų kalbos taisyk­

kilmę. Jie siūlė lotynų kalbą padaryti oficialia Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­

lių sąvadas (Epitomė institūtionum linguae Graecae) i r k t . Lietuvis Kazimieras

tystės kalba. Lietuvos humanistas Mykolas Lietuvis (Michalo Lituanus) X V I a.

Simonavičius lotyniškai išleido veikalą apie raketas i r jų technologiją. Šis dar­

parašė veikalą Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius (Dė moribus Tar-

bas buvo išverstas į daugelį Europos kalbų. Pilypas Ruigys (Philippus Ruhigius)

tardrum, Lituanorum et Moschorum...),

k u r i o santrauka buvo išspausdinta

1708 m . lotyniškai parašė studiją Lietuvių kalbos meletema (Meletėma sistėns

1615 m . Bazelyje. Šiame kūrinyje pateikiami p i r m i e j i lietuvių i r lotynų kalbų

linguam Litudnicam) apie lietuvių kalbą i r liaudies dainas. Jos rankraštis, išgu­

žodžių lyginimai (74 pavyzdžiai). Taigi lotynų kalba buvo p i r m o j i , su kuria

lėjęs per 250 metų įvairiose anglų bibliotekose, 1975 m . Londone parduotas

17

ELEMENTĄ

L A T I N A

Įvadas

iš varžytynių. Jį nupirko JAV gyvenantis dailininkas Kazys Varnelis i r kopijas 1976 m . atsiuntė kelioms Lietuvos bibliotekoms.

Vertingą mokomąjį Lotyniškai lietuvišką žodyną parašė Kazimieras Jo­ kantas (1880-1942). Šis žodynas pasirodė toks tinkamas lotynų kalbai stu­

X I X a. pradžioje, profesoriaus Gotfrido Grodeko dėka, lotynų i r graikų kalbų t y r i m u i r dėstymu Vilniaus universitetas nenusileido žymiausiems ano meto Vakarų Europos universitetams. Grodeko seminare dalyvavo Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Silvestras Valiūnas i r k i t i kultūros veikėjai.

dijuoti, kad vėliau buvo išleistas antrasis fotografuotinis j o leidimas (Vilnius: Aidai, 1995). Didžiausią i k i šiol turimą Lotynų-lietuvių Latino-Lituanicum)

parašė

kalbų žodyną

Kazimieras Kuzavinis

(Dictionarium

(1927-2006)

(Vilnius:

Pažymėtina, k a d Grodeko mokinys Daukantas parašė pirmąją lietuvišką l o ­

Mokslo i r enciklopedijų leidykla, 1996; antrasis leidimas: Mokslo i r enciklo­

tynų kalbos gramatiką (Prasma lotynų kalbos), išleistą Peterburge 1837 m . , i r

pedijų leidybos institutas, 2007). K. Kuzavinio Lotynų-lietuvių

ja pradėjo gretinamųjų lietuvių gramatikų istoriją. Jis vertė lotynų autorius į

šio vadovėlio leidimo metu yra išsamiausias lotynų kalbos žodynas, parašytas

lietuvių kalbą - išleido 95 Fedro pasakėčias i r Kornelijaus Nepoto Gyvatę di­

lietuvių kalba. 2009 m . pasirodė elektroninis šio žodyno variantas, kurį galima

džiųjų karvedžių senovės.

rasti internete adresu www.flf.vu.lt/zodynai.

kalbų žodynas

Šiame vadovėlyje pateikiami žodynėliai, kurių pakaks vadovėlio kursui, tačiau r i m t a m kalbos studijavimui reikalingi išsamesni žodynai.

§2

Lotynų kalbos žodynai Lietuvoje leidžiami nuo seno. Seniausias žinomas yra Konstantino Sirvydo (1579?-1631) lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodynas. Šio žodyno p i r m o j o leidimo išliko vienintelis egzempliorius be pradžios i r pa­

Lotyniį kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje Lotynų kalba yra indoeuropiečių (ide.) kalbų šeimos narė. Ši didžiulė

baigos, todėl tiksli j o antraštė i r leidimo metai nežinomi. Mokslininkai spėja,

kalbų šeima susideda iš 12 pagrindinių šakų: graikų, italikų, keltų, germanų,

kad jis galėjo vadintis Promptudrium dictionum Polonicarum, Latinarum

et

tocharų, hetitų, indų, iranėnų.baltų, slavų, armėnų, albanų. Visos jos kilo iš

Litudnicdrum {Lenkiškų, lotyniškų ir lietuviškų žodžių aruodas) i r išleistas apie

vienos kalbos, vadinamos indoeuropiečių prokalbe. Šios kalbos buvo sinte­

1620 m .

tinės, vadinasi, gramatinius žodžių santykius sakinyje reikšdavo galūnėmis,

Gerai išliko K. Sirvydo žodyno trečiasis pataisytas i r papildytas leidimas,

priesagomis i r pan. Dauguma jų ilgainiui v i r t o analitinėmis kalbomis, k u ­

išėjęs jau po autoriaus mirties - 1642 m . : Dictionarium trium lingudrum, In

riose žodžių gramatiniai santykiai reiškiami pagalbiniais žodžiais (artikeliais,

ūsum studiosae Iuventūtis, Auctore Constantino Szyrwid ė Societate Iėsū

[...]

prielinksniais i r kt.) i r griežtai nustatyta žodžių tvarka sakinyje. Tokios yra

(Trijų kalbų žodynas, Studijuojančio jaunimo labui parašytas Konstantino Sir­

šių dienų germanų, romanų i r kitos kalbos. Lotynų kalba, kaip i r lietuvių, yra

vydo iš Jėzaus draugijos [...]).

sintetinė. Jų abiejų gramatinė sandara yra panaši. Lotynų i r lietuvių kalbose

Sirvydo žodynas buvo leidžiamas i r X V I I I amžiuje.

randama nemaža ne t i k giminiškų, t. y. paveldėtų iš ide. prokalbės, bet i r visai

Lotynų-žemaičių žodynėlį Žodrodys 1838 metais parašė Simonas Dau­

panašiai skambančių žodžių, pvz.: rota - ratas, senex - senis, v i r - vyras, an-

kantas (1793-1864). Jis buvo išspausdintas kartu su lotynų kalbos skaitinių

guis - angis, l i n u m - linas, aro - a r i u , iungo - j u n g i u , d u o - d u , trės - trys,

knyga Epitomė Historiae Sacrae (Šventosios istorijos santrauka, t. y. lotyniški

septem - septyni, gentes - gentys, mėnsis - mėnuo, dentės - dantys, noctės -

skaitiniai apie Senojo Testamento istoriją). Žodynėlis buvo nedidelis, skirtas t i k

naktys, sėdi - sėdau i r 1.1. K a i kurie giminiški lotynų kalbos žodžiai skamba

šiai knygai skaityti, tačiau jis yra įdomus žemaičių tarmės paminklas.

panašiai kaip lietuviški, bet jų reikšmė pasikeitusi, pvz.: lotynų sėmen reiškia

Apie 1852 metus S. Daukantas rašė i r lietuvių-lotynų kalbų žodyną, ta­ čiau jis liko nebaigtas ( t i k i k i G raidės) i r nebuvo išleistas.

sėklą apskritai, o lietuvių sėmenys - t i k 'linų sėklas', lotynų rėte reiškia tinklą, o lietuvių - rėtį, lotynų mater reiškia motiną, o lietuvių - moterį i r 1.1.

Apie 1825-1830 metus Dionyzas Poška (1757-1830) rašė lietuvių-len-

Kadangi i r lotynų, i r lietuvių kalbos rutuliojosi savarankiškai, kiekviena

kų-lotynų kalbų žodyną Slownik języka Litewskiego, Polskiego i Lacinskiego,

pagal savo dėsnius, tai per kelis tūkstančius metų šiedvi viena nuo kitos n u ­

tačiau jis nebuvo išleistas.

tolo, pvz.: palatalinis k lietuvių kalboje v i r t o š, o lotynų kalboje išliko nepa­

1932 metais Vladas Kuliešis (1882-1947) parašė Praktiškų lotyniškai-lietuviškę žodyną, kuris i r dabar puikiai tiktų lotynų kalbai mokytis.

kitęs. Todėl ide. *porkos lotynų kalboje skamba porcus, o lietuvių - paršas; ide. * k m t o m lietuvių kalboje virto šimtu, o lotynų - c e n t u m . . .

19

ELEMENTĄ

Įvadas

L AT I N A

Lyginamoji fonetika nurodo lotynų i r lietuvių kalbų k i t i m o dėsnius. Jais remdamiesi, galime susekti giminiškus šių dviejų kalbų žodžius. Tie dėsniai rodo, kuo v i r t o vienoje i r kitoje kalboje ide. prokalbės garsai. 1. Vocalės (balsiai)

5. Sėmivocalės (pusbalsiai) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

i u

i [j] v

j v

iungo - jungiu, iubeo - judinu, iecur - jeknos ovis - avis, verto - verčiu, verbum - vardas

6. Consonantes (priebalsiai) a) velarės (veliariniai)

ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

a

a

a

axis - ašis, acies - aštruma, aro - ariu

ė

ė

ė

septem - septyni, senex - senis, decem - dešimt

i

i

i

is - jis, relictus - paliktas, ignis - ugnis

ū

ū

ū

musca - musė, iubeo - judinu

6

6

a

ovis - avis, octo - aštuoni, rota - ratas (ratai)

b) labiovėlares (labioveliariniai) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

k* g»

qu gu (po n)

k g

g gh

v f

g žv

quod - kad, ąuattuor - keturi, seąui - sekti anguis - angis, ninguit - sninga vivus - gyvas, venio - gimti facės - žvakė, ferus - žvėris

a

a

6

mater - moteris, našus - nosis, stare - stoti

ė

e

ė

sėdi - sėdau, edit - ėdė, sėmen - sėmenys

i

i 6

y uo

vivus - gyvas, linum - lynas, vldi - išvydau

o ū

ū

ū

fūmus - dūmai, iūs - jūšė, pūs - pūti

donum - duoti, potum - puota, octo - aštuoni

2. DiphthongI (dvibalsiai) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

ai

ae

ai (ie)

saeta - saitas (sietas), aestus - aistra, vae - vai, prae - prie

ei

i

ei (ie)

divus - dievas (deivė), ite - eikite, vicit - įveikė

oi

ū

ai

commūnis - mainyti

au

au

au

augeo - auginu, taurus - tauras, auris - ausis

ou

ū

au

clūnis - šlaunis, lūcus - laukas

3. Skiemeniniai sonantai ide.

lot.

liet.

r

or

ir

pavyzdžiai mors (mortis) - mirtis, cor (cordis)- širdis

į

la

il

lana - vilna, glans - gilė

n

en

in

mens (mentis) - mintis, septem - septyni (< *septin-, plg. septintas)

m

em

im

decem - dešimt, centum - šimtas

4. Nasalės (nosiniai), liąuidae (sklandieji) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

n

n

n

novus - naujas, nė - ne, senex - senis

m

m

m

mater - moteris, mors - mirtis

1

1

1

liąuit - liko, volo - valia, collis - kalnas

r

r

r

rota - ratas, trės - trys, vir - vyras

ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

k g

c [k] g

k g

carpo - karpau, cruor - kraujas, pecus - pekus augeo - auginu, grūs - gervė, gėns - gentis

B

w

c) palatales (palataliniai) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

k'

c

š

g g'h

g h

decem - dešimt, centum - šimtas, canės - šunes gener - žentas, granum - žirnis, cognosco - žinoti hiems - žiema, hiare - žioti, veho - vežu, (h)anser - žąsis

ž

ž

d) dentales (dantiniai) ide.

lot.

liet.

pavyzdžiai

t d dh

t d f, d, b

t d d

tres - trys, est - esti, tū - tu duo - du, edo - ėdu, sedėre - sėdėti fūmus - dūmai, medius - medis, verbum - vardas

e) labiales (lūpiniai) ide.

lot.

liet. pavyzdžiai

p b bh

p b f, b

p b b

per - per, septem - septyni, potum - puota trabs - troba, barba - barzda fui -buvau, fugit-pabūgo, fero -bėriu, frater-brolis (broterėlis)

f) spirantes (pučiamieji) ide. s

lot. s

liet. s

pavyzdžiai septem - septyni, senex - senis, sedėre - sėdėti, suus - savas, lupus - vilkas

Lotynų s, dėl rotacizmo dėsnio virtęs r, atitinka lietuvių s, pvz.: auris - ausis, aurum - auksas.

21

ELEMENTĄ

Įvadas

LAT IN A

§3

balsių b v i r t o v, tarp balsių c, p, t suskardėjo, nekirčiuotų skiemenų balsiai

Lotynų kalba ir Vakarų Europos kalbos

susilpnėjo arba visai išnyko i r pan.

Iš liaudies lotynų kalbos kilo r o m a n ų k a l b o s . Šiandien romanų kalbos labai paplitusios; jomis kalba visuose žemynuose apie 500 milijonų žmonių (iš jų 35,5% - Europoje, apie 50% - Amerikoje). Žinoma 14 romanų kalbų (8 priklauso vakarinių i r 6 rytinių romanų grupei). Vakarinių romanų grupę sudaro 3 pogrupiai: iberiškasis ( i s p a n ų , p o r t u g a l ų , k a t a l o n ų ) , gališkasis ( p r a n c ū z ų , p r o v a n s a l ų ) , itališkasis ( i t a l ų , r e t o r o m a n ų (ladinų), s a r d i n ų ) , o rytinių romanų grupę - 2 pogrupiai: šiaurės Dunojaus ( r u m u n ų , m o l ­ d a v ų ) , pietų Dunojaus ( a r u m u n ų , m e g l e n ų , i s t r ų , d a l m a t ų

(mirusi).

Skirtingos romanų kalbos susidarė vietinių lotynų šnekamosios kalbos tarmių, vadinamosios romaniškosios kalbos (lingua Romaną),

pagrindu.

Lotyniški bruožai labai gerai matyti romanų kalbų leksikoje i r gramatikoje. Leksikos santykį galime nustatyti lygindami: lotynų mater, frater, filia, causa, natūra, terra, patria, memoria, labor, amor, nomen, tempus, libertas, animal, aurum, longus, hūmanus, grandis, brevis, ūtilis, mobilis, tantus, talis, centum, mille, vincere, sentire su tos pačios šaknies atitinkamais prancūzų mere, frėre, fille, cause, nature, terre, patrie, mėmoire, labeur, amour, nom, temps, libertė, animal, or, long, humain, grand, bref, utile, mobile, tant, tel, cent, mille, vaincre, sentir. Aiškus ryšys matyti gramatikoje. Iš pagrindinių lo­ tynų veiksmažodžio formų išsirutuliojo pagrindinės prancūzų veiksmažodžio formos, plg. lotynų mittere, dicere su prancūzų mettre, dire, lotynų misi, dixi su prancūzų je mis, je dis, lotynų missum, dictum su prancūzų mis, dit. Dės­ ningai atitinka bendraties galūnės: lotynų I I asmenuotės -ere virto prancūzų -oir (valėre - valoir, debėre - devoir, habere - avoir), I asmenuotės -are virto prancūzų -er (pararė - parer, portare - porter, cūrare - curer), I I I asmenuotės -ere virto prancūzų -re (fundere - fondre, rumpere - rompre), I V asmenuo­ tės -ire v i r t o prancūzų -ir (dormire - dormir, finire - finir, sentire - sentir). Romanų kalbų (plg. prancūzų kalbos) laikų derinimo i r sekos dėsniai, dalyvių ir bendračių konstrukcijos i r daug kitų sintaksinių reiškinių kūrėsi lotynų sin­ taksės pagrindu. Tačiau esama i r esminių skirtumų, iš kurių svarbiausias: l o ­ tynų kalba buvo sintetinio, o romanų kalbos jau analitinio tipo (žr. § 2). Antra vertus, romanų kalbose pastebimos tolimesnės gramatinės raidos tendencijos, pradėjusios reikštis jau liaudies lotynų kalboje. M a t klasikinės lotynų kalbos sintetinis tipas liaudies lotynų kalboje pradėjo pereiti į analitinį. Vietoj penkių linksniuočių liko t i k trys, vietoj šešių linksnių - t i k d u , būdvardžių laipsniai ir veiksmažodžių asmenys pradėti reikšti aprašomosiomis konstrukcijomis, analitinėmis formomis. K i t o fonetinė sistema: išnyko h, žodžio galo -m, tarp

Susikūrus romanų kalboms, lotynų kalba nustojo būti gyva liaudies ben­ dravimo priemone, bet j i liko rašomoji, nes jos literatūrinė forma buvo i r to­ liau vartojama kaip administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumen­ tų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba. Jos vartojimo plotai viduramžiais dar labiau išsiplėtė, apimdami visą Vakarų i r V i d u r i o Europą. Tuomet j i ėmė plisti ir Pabaltijo kraštuose. Į Britaniją pirmą kartą romėnai išsikėlė Julijaus Cezario vadovaujami 55 m . pr. Kr., o imperatorių Klaudijaus i r Domiciano laikais ( I a. po Kr.) B r i ­ tanija tapo Romos provincija. Beveik 400 metų valdydami Britaniją, romėnai nutiesė nemažai kelių, pristatė karinių stovyklų, kurių vietoje vėliau įsikūrė ne vienas anglų miestas. Tad suprantama, kodėl seniausius lotynų kalbos įtakos pėdsakus Britanijoje rodo miestų pavadinimai, turintys elementus: caster, cester, chester (iš lotynų castrum) - Lancaster, Gloucester, Manchester; col, coln (iš lotynų colonia) - Colchester, Lincoln; foss (iš lotynų fossa) - Fossway, Fossbrock; port (iš lotynų portus) - Portsmouth, Bridgeport; strat (iš lotynų strata) - Stratford; wich (iš lotynų vicus) - Greemvich, Hanvich i r kt. Seniau­ sią skolinių sluoksnį sudaro materialinės kultūros daiktų i r romėnų prekių pa­ vadinimai: pepper (iš lotynų piper), cheese (caseus), butter (būtyrum), wine (vinum), copper (cuprum), pound (pondo), inch (uncia), pear (pirum) i r kt. Į kulinariją ir gydymo praktiką įėjo beet (beta), eole (caulis), lily (lilium), mint (mentha), mallow (malva), parsley (petrosellnum), plant (planta) ir pan. Kultūros i r švietimo srityje prigijo lotyniškos kilmės school (schola), verse (versus), circle (circulus) i r k t . Prancūzų kilmės žodžiai anglų kalboje labai stiprino lotyniškų elementų plitimą. Anglų veiksmažodžio formantas -ate sie­ jasi su lotynų perfekto dalyvio formantu -atus (narrate - narratus, separate - separatus), o formantas -ute su lotynų -ūtum (constitute - constitūtum, attribute - attribūtum). Nemažai anglų veiksmažodžių kilę iš lotynų I I I asme­ nuotės bendraties kamieno (permit - permittere, compel - compellere, deduce - dėdūcere, conclude - conclūdere, ineur - ineurrere). Bendros šaknys i r formantai -ant, -ent rodo, kad nemažai anglų būdvardžių yra susiję su lotynų kalbos esamojo laiko dalyviais (arrogant, evident, obedient, patient). Yra i r lotyniškos kilmės būdvardžių (superior, inferior, interior, senior, junior, minor), kai kurių daiktavardžių formantų: -tion i r kt. Didelį poveikį anglų kalbai lotynų kalba turėjo Renesanso laikais. N u o seno glaudūs romėnų ekonominiai ryšiai su germanais vyko per romėnų legionus prie Reino i r Dunojaus. Apie tai byloja vokiečių miestų

23

ELEMENTĄ

Įvadas

LATINA

pavadinimai: K d l n (Colonia), Koblenz (Confluentės), Regensburg (Regina

nas (terminus), formacija ( f o r m a t i o ) , radikalus (radicalis), liberalas (libe-

castra), Viena (Vindobona) i r 1.1. Buitinės leksikos skoliniai i r prekių pavadini­

ralis), depresija (depressio), kapitalizmas (capitalis), ministras (minister),

m a i rodo didelį romėnų poveikį germanams: vokiečių kaufen iš lotynų caupo,

konstitucija (constitūtio), reakcija (reactio), progresas (progressus), regre­

P f u n d - pondus, M i i n z e - moneta, Sack - saccus, K o r b - corbis, W e i n - v i -

sas (regressus), kultūra (cultūra) i r kitų.

n u m , Pfeffer - piper, K o h l - caulis, M i n z e - mentha, Pflaume - prūnum,

Finansininkai taip pat vartoja nemažai lotyniškų žodžių: dividendas

Trichter - tractarius, Becher - b i c a r i u m , Fenster - fenestra, Ziegel - tegula,

( d i v i d e n d u m ) , devalvacija (dė i r valėre), valiuta (valėre), debetas (dėbet),

Mauer - mūrus, Kiste - cista, Tisch - discus, Strasse - strata i r daug kitų.

kreditas (crėdit), depresija (depressio), kapitalas (capitalis) i r 1.1.

Vokiškas Kaiser kilo iš lotynų Caesar. Germanų sąlytį su romėnais rodo daug gyvulių, paukščių pavadinimų, mėnesių, savaitės dienų vardai i r pan.

Lotynų kalba davė daugybę žodžių i r gamtos mokslams: elementas (iš lotyniškų raidžių e l - e m - e n pavadinimų), eksperimentas ( e x p e r l m e n t u m ) , difuzija (diftasio), emulsija (ėmulsio), generacija (generatio), fauna (iš r o ­

§4

Lotynų kalbos poveikis lietuvių kalbai Kaip i r bet kuriai kitai Europos kalbai, lotynų kalba nuo seno darė d i ­ džiulę tiesioginę ar netiesioginę įtaką i r lietuvių kalbai. Iš lotynų pirmiausia turime daugybę tarptautinių žodžių, vartojamų įvairiose mokslo, politikos, ūkio i r kultūros srityse. M o k y m o i r švietimo srityse lotyniškos kilmės yra: egzaminas (examen), studentas (studėns), a u d i t o r i j a ( a u d i t o r i u m ) , semestras (sėmėstris), kons­ pektas (conspectus), konsultacija (consultatio), institutas (institūtum), u n i ­ versitetas (ūniversitas), klasė (classis), daktaras (doctor), kandidatas (candidatus), profesorius (professor), docentas (docėns), asistentas (assistėns), klasifikacija (classificatio), diferenciacija (differentiatio), integracija (integratio), l i n g v i s t i k a (linguistica) i r daugybė kitų. Įvairiose meno srityse randame žodžių: spektaklis (spectaculum), de­ koracijos (decorationės), aktorius (actor), skulptūra (sculptūra), figūra (figūra), statula (statua), monumentalus (monumentalis), ornamentas (or­ n a m e n t a m ) , stilius (stilus), sonata (sonata), iliustracija (illūstratio), koloritas (color), k o m p o z i c i j a (compositio), dirigentas (dirigėns) i r kitų. Lotyniški yra ir gaidų pavadinimai, kilę iš lotyniškos giesmės strofų pirmųjų skiemenų i r sudarę vadinamąją solmizaciją (do, re, m i , fa, sol, la, si). M e d i k a i paveldėjo žodžius: receptas (receptam), m e d i k a m e n t a i (medicamenta), infekcija (infectio), pacientas (patiėns), inhaliacija ( i n h a l a t i o ) , operacija (operatio), apendicitas (appendix), sterilizacija (sterilisatio), stru­ m a (struma) i r daugybę kitų. Visuomenės bei politinių mokslų i r filosofijos terminijoje taip pat gau­ su lotyniškų skolinių: revoliucija (revolūtio), klasė (classis), p a r t i j a (pars), proletarai (prolėtarii), socializmas (socialis), k o m u n i z m a s (commūnis), materija (materiės), konkretus (concrėtus), abstraktus (abstractus), t e r m i -

mėnų deivės Faunos, kaimenių globėjos, vardo), flora (iš gėlių i r pavasario deivės Floros vardo). Planetų pavadinimai yra kilę iš senovės romėnų dievų vardų: M e r c u r i u s , Venus, M a r s , Iuppiter, Saturnus, Neptūnus, Plūto. Technikos i r pramoninės gamybos srityje turime tokius skolinius: i n s t r u ­ mentas ( i n s t r u m e n t a m ) , motoras ( m o t o r ) , aparatas (apparatus), k o n s t r u k ­ torius (constrūctor), transmisija (transmissio), fabrikas (fabrica), i n d u s t r i j a (industria), traktorius (tractor) i r daug kitų. Visi minėtieji žodžiai į lietuvių kalbą atėjo naujaisiais laikais. Tačiau lie­ tuvių kalba, būdama ide. kilmės, t u r i labai senų žodžių, rodančių bendras šak­ nis (žr. § 2). Tai yra ne skoliniai, o bendras ide. žodyno turtas. Jų yra pastebė­ jęs dar Mykolas Lietuvis ir nurodęs per 74 lietuvių i r lotynų kalbose panašiai skambančius i r dažnai tą patį reiškiančius žodžius. Lietuvių kalboje esama vadinamųjų kalkių, arba vertinių, kurie iš l o ­ tynų kalbos išversti atskiromis žodžių dalimis ar morfemomis; plg. lotynų conscientia i r lietuvių sąžinė, i n f l u e n t i a - įtaka, Inferre - įnešti, appropinąuare - p r i ( s i ) a r t i n t i , p a t r i a - tėvynė, agricultūra - žemdirbystė, deliberare - svarstyti, dėfinire - a p r i b o t i , i n v i d i a - pavydas, ūnire - v i e n y t i , ėloąuentia - iškalba, ėloąuėns - iškalbingas, provocare - iššaukti (sukursty­ t i , sukelti) i r nemažai kitų. Visais laikais Europos kalbos dažnai kartojo tuos pačius tropus (meta­ foras ir metonimijas), kuriuos kadaise vartojo romėnai, kalbėdami lotyniškai. Palyginkime: flagrat cupidine - dega troškimu, altus somnus - gilus miegas, a l t a m s i l e n t i u m - g i l i tyla, flos aetatis - amžiaus žiedas, flos iuventūtis j a u n i m o žiedas, virės cadunt - jėgos k r i n t a , i r a cadit - pyktis k r i n t a , fabula cadit - vaidinimas k r i n t a (t. y. neturi pasisekimo), plg. dar studentas k r i t o per egzaminą, d i a l o g u m habėre - turėti pokalbį, affert m o r t e m - neša mirtį, affert spem - neša viltį, haec rės etiam tė leviter tangit - šitas dalykas truputį i r t a u svarbus. Tokį Antikos laikų palikimą brangina visos Europos tautos.

25

ELEMENTĄ

L A T I N A

Su lotynų kalbos pagalba Europos kalbose susidarė daug žodžių hibridų, kurių atskiros dalys yra skirtingų kalbų kilmės. Dažniausiai jie t u r i lotyniš­

i DALI:

kus priešdėlius: ex- (eksčempionas, ekskunigas), pro- (provokiškas), super(supermandagus), extra- (ekstra svarbus), kartais i r priesagas, pvz.: -Akacija (dujofikacija, elektrifikacija, mistifikacija). Pagaliau rašydami i r šnekėdami vartojame įvairius sparnuotus loty­ niškus posakius ar sustabarėjusius pasakymus, įterpdami juos į lietuvių kalbą: mėns sana in corpore sano; modus vivendi; mūtatis mūtandis; 6 tempora, 6 morės!; alma mater; ad rem; carpe diem; loco citato; moritūri tė salūtant; per

§6

Raidynas

fas et nefas; v ė n į vidi, vici; rara avis; nosce tė ipsum; medice, cūra tė ipsum;

Lotynų abėcėlė yra gimininga su graikų alfabetu. Tai rodo panaši daugelio rai­

magister dixit; cogito, ergo sum; in corpore; deus ex machina; ex officio; in

džių (ypač didžiųjų) išvaizda. Iš lotynų abėcėlės kilo lietuvių abėcėlė.

vino vėritas; festina lentė; vae victis; in medias rės; honoris causa; (magna) cum laude; n i l admirari; status quo (ante); in extėnso; ab ovo; ad libitum; de facto; dė iūre; dixl (et animam levavi); pro domo sua i r daugybę kitų. Geras lotynų kalbos mokėjimas daug padėtų studijuoti i r lietuvių kalbą. Juk i r Jonas Jablonskis, literatūrinės lietuvių kalbos tėvas, gramatikas, buvo ge­ ras lotynų kalbos mokovas i r mokytojas. Lotynų kalbos sintaksės studijavimas pratina logiškai galvoti, tiksliai reikšti mintis. Be to, lotynų kalbos gramatika yra Europos gramatikų prototipas. §5

Latinum vivum Lotynų kalba tarptautiniam bendradarbiavimui svarbi i r šiandien. Ji tebė­ ra Europos mokslininkų, ypač filologų, biologų i r medikų, tarptautinė kalba. Ir šiomis dienomis lotynų kalba (kaip ir senovės graikų), yra tarsi šaltinis, iš k u r i o tebesemiama vis nauja mokslinė i r techninė terminija, o įvairiais posa­ kiais, sparnuotais žodžiais j i ataidi iš literatūros, spaudos, radijo i r televizijos, interneto, iš įvairiausių žmonių lūpų. Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių skatinamas gyvosios lotynų kalbos (Latinum

vivum) vartojimas įvairiose mokslo srityse. Leidžiamas specialus

mokslo populiarinimo leidinys Vdx Latina. 1966 m . Romoje įsteigta tarptau­ tinė Lotynų kalbos akademija (Acadėmia Latinitati Fovendae) įvairiose šalyse i k i šiol yra surengusi net 12 tarptautinių kongresų: I - Romoje (1966), I I Bukarešte (1970), I I I - Maltoje (1973), I V - Dakare (1977), V - Tryre (Trier, 1981), V I - Darame ( D u r h a m , 1985), V I I - Erfurte i r Berlyne (1989), V I I I Antverpene i r Luvene (Louvain, 1993), I X - Juveskiulėje (Jyvaskyla, 1997), X - Madride (2000), X I - Alkanjise (Alcaniz) i r Ampostoje (2006), X I I - Rėgensburge (2009). Keliuose iš jų dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai.

Lotynų abėcėlė

Graikų alfabetas

Raidė

Pavadinimas

Tarimas

Raidė

Pavadinimas

Tarimas

Aa Bb Cc Dd Ee Ff

a bė cė dė ė ef

a b c; k d e f

Aa Bp

a b

Gg Hh Ii

gė

g

aXcpa (alpha) Pnra (beta) yaiĮiĮia (gamma) 8ėXxa (delta) £ v|/iX6v (epsilon) (nta (zėta) rpa (eta) 9nra (thėta) iūrra (iota) Kccnria (kappa) X&nP6a (lambda) Hū (my) vū (ny)

Kk Ll M m Nn Oo Pp Qq Rr Ss Tt Uu Vv Xx Yy Zz

ha i

ka el em en o pė kū er es tė

ū vė

iks igrek zė

h

i; j k 1 m n

r?

AS EE

z<

Hr, 09 Ii KK

AX Mu Nv

0

P k r s; z t; c u; v v ks i; y z

Oo Pp S a, c; TT

Yu O i] lego —> colligo, teneo -> abstineo nomen -> nominis, miles -» militis [e > i] homo - • hominis (*homonis) [o > i] caput -> capitis (*caputis) [u > i] čiaudo —> conclūdo, causa -> accūso [au > ū] caedo -> concido, aestimo —> existimo [ae > i]

§ 13

Kirčiavimo taisyklės L o t y n ų kalbos žodžiai kirčiuojami laikantis p r i e š p a s k u t i n i o s k i e m e n s t a i s y k l ė s . Kirčio vietą lemia to skiemens ilgumas (trumpumas). 1. Daugiaskiemeniuose ž o d ž i u o s e kirčiuojamas: a) priešpaskutinis skiemuo (paenultima), jei jis ilgas: na-tu-ra, p o - t ė s - t a s , ma-gis-tra;

2. A t v i r o skiemens trumpieji balsiai a, i prieš r virto e: dare - • tradere, paro —• impero [ar > er] pulvis -> pulveris (*pulviris) [ir > er] 3. U ž d a r o skiemens trumpasis a v i r t o e: iactus —> subiectus, factum -»perfectum princeps (*prlm-cap-s) [a > e]

b) trečias skiemuo nuo ž o d ž i o galo (antepaenultima), j e i priešpaskutinis skiemuo trumpas: fa-bu-la, ha-be-6, i-ta-que, r ė - l i - q u u s , phi-16-so-phus, in-te-gris, t ė - n e - b r a e . 2. Dviskiemeniuose žodžiuose visada kirčiuojamas pirmasis žodžio skie­

I I . Ž o d ž i o galo skiemenyse svarbesni k i t i m a i tokie: 1. A t v i r o skiemens trumpasis i v i r t o e: mare (*mari), breve (*brevi)

muo: ma-ter, lė-ge, pėr-fer.

cape (*capi) [i > e]

Pastaba. Kai kuriais atvejais, nutrupėjus žodžio galo balsiui, kirtis, anksčiau buvęs prieš­ paskutiniame skiemenyje, gali atsidurti paskutiniame žodžio skiemenyje: adhuc < *adhuce, adduc < *addūce, tanton < *tant6ne, Arpinas < *Arpinatis.

2. U ž d a r o skiemens trumpasis o v i r t o u (t. y : -us, - u m , -unt): lupus ("lupos), lupum (*lupom)

Pridėjus žodžio gale enklitines dalelytes -que, -ne, -ve, kirtis perkeliamas į s k i e m e n į prieš tą dalelytę (skiemens ilgumas šiuo atveju nesvarbu); populus, bet p o p u l ū s q u e , vides, bet videsne, altera, bet alterave.

donum (Monom), corpus (*corpos) legunt (*legont) [o > u]

ELEMENTĄ

L AT 1 N A

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a š t a s

§ 15

§ 16

Kiekybinis balsyno kitimas

Priebalsių asimiliacija

I. Ilgųjų balsių

trumpėjimas

1. Ilgasis balsis s u t r u m p ė j a , atsidūręs prieš balsį: habeo (*habėo, plg. habere), f i n i o , (*finio, plg. f i n i r e ) . I š i m t y s . Nesutrumpėja penktosios linksniuotės gen. ir dat. sg. (diel), (vardinio linksnia­ vimo gen. sg. (illhis), tam tikrose veiksmažodžio neri formose (fio) ir graikiškuose skoliniuose (aer, Medėa).

2. Ilgasis balsis s u t r u m p ė j a ž o d ž i o galo u ž d a r a m e skiemenyje prieš m , 1, r, t: f a m i l i a m (*familiam), legam (*legam), a n i m a l (*animali), orator (*6rat o r ) , leget (*leget).

1. Skardieji b, g prieš dusliuosius s, t suduslėja: seripsi (*scrib-sl, plg. seri­ b o ) , seriptum (*scrib-tum), r ė x i (*reg-sl, plg. rego), r e c t u m (*reg-tum). 2. Dantiniai d, t prieš s virsta s: cessl ( * c e d - s į plg. cedo), possum (*pot-sum, plg. potest). Pastaba. Jei geminata ss susidaro žodžio gale, j i naikinama (degeminacija): pės (*pėss < *ped-s, plg. ped-is), dėns (*denss < *dent-s, plg. dent-is).

3. Dantinis d visiškai asimiliuojamas prieš c, g, p, f, t, r, 1: accedo (*ad-cedo), aggredior (*ad-gredior), appono (*ad-pono), affui (*ad-fui), attraho (*ad-traho), arrideo (*ad-rideo), a l l ū d o ( * a d - l ū d o ) , sella (*sedla).

I š i m t i s . Prieš 1, r ilgasis balsis nesutrumpėja vienskiemeniuose žodžiuose: sol, ver.

3. Ilgasis balsis s u t r u m p ė j a , atsidūręs prieš junginius n t , n d : laudant ("laudant), laudabant ("laudabant), habendus ( * h a b ė n d u s ) . 4. Ilgasis balsis a s u t r u m p ė j a vienaskaitos vardininko galūnėje: familia (*familia), sana (*sana), ū n a (*ūna). 5. Ilgasis balsis s u t r u m p ė j a dalies d v i s k i e m e n i ų ž o d ž i ų galūnėje veikiant vadinamajam j a m b i n i ų ž o d ž i ų t r u m p ė j i m o d ė s n i u i . Pagal šį dėsnį ~ —

4. P u č i a m a s i s s prieš f virsta f: differo (*dis-fero). 5. Lūpinis b visiškai asimiliuojamas prieš f, c, m : s u c e ė d o ( * s u b - c ė d o ) , offero (*ob-fero), summoveo (*sub-moveo). 6. Nosinis n visiškai asimiliuojamas prieš 1, r: c o l l o ą u i u m (*con-loquium), correxi (*con-rexI), i r r i g o (*in-rigo). 7. Nosinis n prieš p, b, m virsta m : i m p o n o (*in-pono), imbellis (*in-bellis), i m m o r t a l i s (*in-mortalis). 8. Lūpinis m prieš d virsta n: septendecim (*septem i r decem), eundem

virsta ~ ~ :

(*eum-dem). bene (*bene), male (*malė), bet latė, vėrė ir 1.1, eito (*cito), bet sero, raro ir 1.1, ego (*ego), duo (*duo), bet ambo. Labai plačiai vartojamos naujesnės m i h i , t i b i , sibi formos vietoj senųjų

9. Sonantas r prieš 1 virsta 1: puella (*puer-la, plg. puer). 10. Po progresyvinės asimiliacijos ls virsta 11, o rs tampa rr: velle (*vel-se), ferre (*fer-se). § 17

Priebalsių disimiliacija

m i h i , t i b i , sibi.

1. Po regresyvinės tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta r - 1: caeruleus II. Trumpųjų balsių

ilgėjimas

1. Trumpasis balsis pailgėja išnykus s prieš skardžiuosius priebalsius. Toks pailgėjimas vadinamas kompensaciniu balsio pailgėjimu; i d e m (*isdem),

(*cael-uleus, plg. caelum). 2. Po progresyvinės tolimosios disimiliacijos 1 - 1 virsta 1 - r: m i l i t a r i s (*milit-alis), exemplar (*exempl-al).

d i m i t t o (*dismitto). 2. Trumpasis balsis pailgėja prieš priebalsių junginius nf, ns, nx, net: infero (*in+fer6), inseribo (*in + seribo), i ū n x i , i ū n e t u m (bet iungo, iungere), sanetus (bet sancio). 3. Trumpasis balsis pailgėja tose v e i k s m a ž o d ž i o formose, k u r po j o ei­ nantis g, atsidūręs prieš t, suduslėja: actum (*ag-tum, plg. ago), bet factum (*fac-tum, plg. facio).

§ 18

Rotacizmas Dalyje ž o d ž i ų p i r m y k š t i s s, suskardėjęs tarp balsių, v i r t o r dėl rotacizmo d ė s n i o veikimo (dėsnio pavadinimas nuo graikiško raidės r pavadinimo r h o ) : mos, m o r i s (*mos-is, plg. mos), ornare (*6rna-se, plg. es-se), eram (*es-am, plg. es-se), ero (*es-o, plg. es-se).

ELEMENTĄ

L AT 1 N A

C e z ū r a (caesūra 'perkirtimas') yra r i t m i n ė p a u z ė eilutės viduje. C e z ū r a ž y m i m a dviem vertikaliais b r ū k š n i a i s ||. Daktiliniame hegzametre cezūra daž­

MORFOLOGIJA

niausiai b ū n a trečioje pėdoje, pasibaigus žodžiui. M ė g s t a m i a u s i a cezūra b ū n a

§ 20

po k i r č i u o t o skiemens - j i vadinama v y r i š k ą j a

L o t y n ų kalba priklauso prie sintetinių kalbų, nes svarbiausios jos gra­

cezūra:

I n nova fert animus m ū t a t a s dicere formas

m a t i n ė s kategorijos (casus 'linksnis', numerus 'skaičius', tempus 'laikas', modus ovidius

Jei cezūra pasitaiko po n e k i r č i u o t o skiemens, j i vadinama m o t e r i š k ą j a c e z ū r a . Moteriškoji c e z ū r a nebuvo m ė g s t a m a ir jos vietoje darydavo dvi vy­ riškąsias cezūras (antroje ir ketvirtoje pėdoje): —

I

-

-

mos afiksais. L o t y n ų kalbos gramatikoje skiriama d e š i m t kalbos dalių: nomen substantivum - daiktavardis

Quidve d o l ė n s regina d e u m tot volvere c a s ū s 7

'nuosaka', genus 'rūšis', gradus 'laipsnis', genus g r a m a t i n ė giminė') - išreiškia­

Vergilius

Šiame pavyzdyje moteriškąją cezūra reikėtų daryti po ž o d ž i o regina. E l e g i n i s d v i e i l i s (distichas) susideda iš dviejų eilučių: p i r m o j i eilutė -

nomen adiectivum

- būdvardis

nomen numerale

- skaitvardis

pronomen

- įvardis

verbum

- veiksmažodis

adverbium

- prieveiksmis

t u r i po v i e n ą kirčiuotą skiemenį, juose t r ū k s t a n e k i r č i u o t o s dalies. Pentametro

praepositid

- prielinksnis

pavadinimas (pentameter 'penkiamatis') yra sąlygiškas, formalus: 2,5 + 2,5 = 5.

coniūnctid

- jungtukas

Pirmosios pentametro p u s ė s daktilius galima keisti spondėjais. C e z ū r a visada

particula

- dalelytė

b ū n a eilutės viduryje ir dalija ją į dvi simetriškas dalis.

interiectid

- jaustukas

hegzametras, antroji - pentametras. P e n t a m e t r a s - eilutė iš šešių daktilių, t i k trečiasis ir šeštasis nepilni, te­

Eleginio dvieilio pavyzdys: Iš j ų šešios pirmosios yra kaitomos arba linksniais (decllnatio), arba as­

C u m subit illius tristissima noctis imago

menimis (coniugatid), arba laipsniais (comparatio), arba g i m i n ė m i s (motio). Likusios keturios kalbos dalys nekaitomos.

Qua m i h i s u p r e m u m tempus i n Urbe fuit

-£„„|^_|-£||.£^|-£^|-i

0 v i d i u s

Eleginiu dvieiliu rašė elegijas Ovidijus, Tibulas, Propercijus ir k i t i . Šiuo

§21

dvieiliu p a r a š y t a daug Marcialio e p i g r a m ų . N O M E N SUBSTANTIVUM Lotynų kalbos daiktavardis t u r i šešis linksnius: nominativus (nom.)

- vardininkas

genitivus {gen.)

-

kilmininkas

datlvus {dat.)

- naudininkas

accūsativus (acc.)

- galininkas

ablativus (abi.)

- abliatyvas (atskirties linksnis)

vocativus (voc.)

- šauksmininkas

Nominativus romėnų gramatikų buvo vadinamas t i e s i o g i n i u l i n k s n i u (casus rectus), kiti linksniai - n e t i e s i o g i n i a i s (casūs obliąui). Į abliatyvą susiliejo trys senieji linksniai: atskir­ ties linksnis (ablativus), įnagininkas (instrūmentalis) ir vietininkas (locativus).

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A Daiktavardis

L AT 1 N A

M i e s t ų pavadinimuose l o t y n ų kalba išlaikė sustabarėjusių senovinio vie­ t i n i n k o (locativus) formų: Romae 'Romoje', C o r i n t h i 'Korinte'.

vardai ( A ą u i l o 'šiaurys'), m ė n e s i ų pavadinimai ( A p r i l i s 'balandis') i r u p i ų var­ dai ( S ė ą u a n a 'Sekvanos upė'). Moteriškosios g i m i n ė s pagal p r a s m ę b ū n a m o ­

Yra daiktavardžių, n e t u r i n č i ų visų linksnių: vis 'jėga (nom.), v i m (acc), v i (abi), sua sponte (abi.) 'savu n o r u , savaime'.

t e r ų asmens pavadinimai (mater 'motina'), m e d ž i ų pavadinimai (pinus 'pušis', ą u e r c u s 'ąžuolas'), m i e s t ų vardai (Corinthus 'Korintas'), salų vardai (Rhodus 'Rodo sala') i r kraštovardžiai (Aegyptus 'Egiptas').

§22

N B ! Niekatrosios g i m i n ė s galininkas visada sutampa su vardininku; dau­

Skaičiai

giskaitoje abu baigiasi -a: v e r b u m 'žodis', v e r b u m 'žodį', verba 'žodžiai', verba

L o t y n ų kalbos daiktavardis t u r i d u skaičius:

'žodžius'.

numerus singularis (sg.) - vienaskaita numerus plūralis (pl.)

§24

- daugiskaita

Seniausiais laikais lotynų kalboje turėjo būti ir d v i s k a i t a (dualis); jos liekana aptinkama žodžiuose: duo 'du, ambo 'abu.

Linksniuotės L o t y n ų kalboje yra penkios daiktavardžių linksniuotės, nustatomos iš viena­ skaitos k i l m i n i n k o (gen. sg.) galūnės.

Daiktavardžiai, turintys t i k vienaskaitą, vadinami

vienaskaitiniais

(singularia tantum): i ū s t i t i a 'teisingumas', panis 'duona', f e r r u m 'geležis', spes 'viltis'. Daiktavardžiai, turintys t i k daugiskaitą, vadinami

daugiskaitiniais

(plūralia tantum): arma ginklai', castra 'stovykla'. Kartais ž o d ž i o daugiskaita t u r i kitokią r e i k š m ę : littera 'raidė', litterae 'mokslas', copia 'išteklius', copiae 'karo pajėgos'. §23

Linksniuotė

Nom. sg.

Gen. sg.

Žodyninis modelis

I

-ae

lingua

lingu-ae

lingua, a e / kalba

II

-i

hortus

hort-i

hortus, i m sodas

III

-is

nūbės

nūb-is

nūbės, is/debesis

IV

-ūs

frūctus

frūct-ūs

frūctus, ūs m vaisius

V

-ei||-ėi

rės, diės

rei, di-ėi

rės, rei/, diės, diėi m,/diena

Atmetus vienaskaitos k i l m i n i n k o galūnę, gaunamas žodžio kamienas;

Giminės

sakykim, ž o d ž i o hortus kamienas yra h o r t - (gautas atmetus galūnę - i ) . Viena­ skaitos vardininke daug trečiosios l i n k s n i u o t ė s žodžių t u r i pakitusį k a m i e n ą ,

L o t y n ų daiktavardis yra vienos iš trijų g r a m a t i n i ų giminių:

dėl to ž o d y n a i gen. sg. pateikia ne t i k galūnę, bet i r prieš ją einančią priesagą: masculinum (m.) - vyriškoji giminė fėmininum

(f.)

neutrum (n.)

h o m o , inis m ' ž m o g u s ' kamienas yra h o m i n - (gautas atmetus -is).

- moteriškoji giminė - niekatroji giminė

Yra vadinamosios b e n d r o s i o s

giminės

(substantlvum commūne

-

s. com.) daiktavardžių: civis, is m, f 'pilietis, pilietė'. Esama b e s i k e i č i a n č i o s

giminės

(substantlvum mobile - s. mob.)

daiktavardžių: amicus 'bičiulis', amica 'bičiulė'; v i c t o r 'nugalėtojas', v i c t r l x 'nugalėtoja'. G i m i n ė nustatoma paprastai p a g a l g a l ū n ę : su-a dažniausiai b ū n a m o ­ teriškosios g i m i n ė s (lingua 'kalba'), su galūne -us - vyriškosios (focus 'židi­ nys'), o su galūne - u m - niekatrosios g i m i n ė s ( f o r u m 'aikštė'). Neretai g i m i n ė

Kamienas, gaunamas atmetus kilmininko (gen. sg.) galūnę, dažnai nesutampa su pirminiu žodžio kamienu, nes kamiengalio garsas būna įsiliejęs į galūnės sudėtį ar kitaip pasikeitęs. Pagal kilmę I linksniuotė buvo a - k a m i e n i ų (silva-), I I linksniuotė - 6 - k a m i e n i ų (lupo-), I I I links­ niuotė - dvilypė: i - k a m i e n i ų (turri-) ir priebalsinių kamienų (soror-), I V linksniuotė - u-kam i e n i ų (fructu-) ir V linksniuotė - ė - k a m i e n i ų (rė-).

§25

Pirmoji linksniuotė (Declinatio prima) Pirmąja linksniuote linksniuojami daiktavardžiai, kurie vienaskaitos vardi­ ninke (nom. sg.) t u r i galūnę -a, o kilmininke (gen. sg.) -ae. Dauguma j ų yra mo­ teriškosios giminės: lingua, a e / 'kalba'; patria, a e / 'tėvynė'; planta, a e / 'augalas'. Tie pirmosios linksniuotės daiktavardžiai, kurie pagal prasmę žymi vyrų asmens pava­

suvokiama p a g a l p r a s m ę . Vyriškosios g i m i n ė s pagal p r a s m ę (nepriklauso­

dinimus, yra vyriškosios giminės: poetą, ae m 'poetas'; nauta, ae m 'jūrininkas'; agricola, ae m

mai nuo galūnės) b ū n a : v y r ų asmens pavadinimai (nauta 'jūrininkas'), vėjų

'žemdirbys'.

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT 1N A

1. Jei prieš g a l ū n ę -us ar - u m yra balsis i , tai jis išlieka ir kituose links­

Linksniavimas

lingua, a e /

Daiktavardis

kamienas

istoriškai

lingu-

lingua-

Linksnis

Singuldris

Plūralis

Nom., Voc.

lingu-a

lingu-ae

Gen.

lingu-ae

lingu-arum

niuose: fili-us - fili-i, f i l i - o . . . ; consili-um - consili-i, consili-o... 2. Vardai su -ius (Livius, Horatius, Tullius...) ir filius vienaskaitos šauks­ m i n i n k e baigiasi - i , t. y.: L i v i , H o r a t i , T u l l i ,

fili.

kamienas

istoriškai

ager, agri m

agr-

agro- (*agro -s)

Dat.

lingu-ae

lingu-is

Acc.

lingu-am

lingu-as

puer, pueri m

puer-

puero- (*puero-s)

Abi.

lingu-a

lingu-is

vir, viri m

vir-

viro- (*viro- s)

1. Daiktavardžiai dea, a e / ' d e i v e ir filia, a e / ' d u k t ė dat. ir abi. pl. t u r i galūnę -abus: deabus, filiabus. 2. Teisiniuose terminuose pater familias 'šeimynos tėvas', mater familias š e i m y n o s motina' vartojama s e n o v i n ė gen. sg. galūnė -as, atitinkanti lietuvių -os (< -as). 3. Prielinksnis i n su abliatyvu atitinka lietuvių vietininką: i n lingua 'kal­ boje', i n linguis 'kalbose'.

Linksnis

Singularis

Plūralis

Nom., Voc. ager

puer

vir

agr-i

puer-i

vir-I

Gen.

agr-I

puer-I

vir-i

agr-orum

puer-orum

vir-orum

Dat.

agr-o

puer-6

vir-o

agr-is

puer-is

vir-is

Acc.

agr-um

puer-um

vir-um

agr-6s

puer-6s

vir-os

Abi.

agr-6

puer-o

vir-o

agr-is

puer-Is

vir-is

4. L o t y n ų I l i n k s n i u o t ė išsirutuliojo iš ide. a kamieno ir atitinka lietuvių I I linksniuotę.

1. Dauguma daiktavardžių su -er linksniuojami praranda -e-; šis reiškinys ž o d y n u o s e p a ž y m i m a s taip: ager, agri m laukas, liber, b r i m knyga, magister,

§26

Antroji linksniuotė (Declinatio secunda) Antrąja linksniuote linksniuojami daiktavardžiai, kurie vienaskaitos k i l ­ m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galūnę - i . Dauguma jų yra vyriškosios ir niekatrosios g i m i n ė s . Vyriškosios g i m i n ė s žodžiai vienaskaitos vardininke baigiasi -us

t r i m mokytojas. Tie, kurie išlaiko -e-, ž o d y n u o s e p a ž y m ė t i taip: puer, eri m berniukas, vesper, eri m vakaras. 2. Ž o d i s deus, dei m 'dievas' daugiskaitoje t u r i g r e t i m i n i ų

formų:

nom. dei || d i i || d i , gen. d e o r u m || deum, dat. ir abi. deis || diis || dis.

(amlcus, I m 'bičiulis') arba -er (puer, p u e r i m 'berniukas'), o vienas žodis

3. Ž o d i s locus, I m 'vieta' daugiskaitoje t u r i vyriškosios ir niekatrosios

- i r (vir, v i r i m 'vyras'). Niekatrosios g i m i n ė s žodžiai vienaskaitos vardininke

g i m i n ė s formas: loci, o r u m m 'vietos (knygoje)' ir loca, o r u m n 'vietos (gam­

baigiasi - u m (verbum, i n 'žodis').

toje), vietovė'. 4. N e d i d e l ė dalis daiktavardžių su g a l ū n ė m i s -us yra m o t e r i š k o s i o s (hu-

Linksniavimas kamienas

istoriškai

mus, i f 'žemė', alvus, i f 'pilvas') ar niekatrosios (vulgus, i n 'minia', virus, i n

amlcus, I m

amic-

amico- (*amico-s)

'nuodai') g i m i n ė s .

verbum, i n

verb-

verbo- (*verbc -m)

5. Istoriškai l o t y n ų I I l i n k s n i u o t ė yra kilusi iš ide. 6 k a m i e n o ir atitinka lietuvių I linksniuotę, plg. lotynų lupus < *lupos ir lietuvių v i l k a s (-as < *-os).

Linksnis

Singularis

Nom.

amic-us

verb-um

Plūralis amlc-I

verb-a

Gen.

amic-i

verb-i

amic-orum

verb-orum

§27

Dat.

amic-6

verb-6

amic-is

verb-is

Trečioji linksniuotė (Declinatio tertia)

Acc.

amic-um

verbum

amic-os

verb-a

Trečiąja linksniuote linksniuojami vyriškosios, m o t e r i š k o s i o s ir niekatro­

Abi.

amic-6

verb-o

amic-is

verb-is

sios g i m i n ė s daiktavardžiai, kurie vienaskaitos k i l m i n i n k e {gen. sg.) t u r i galūnę

Voc.

amic-e

verb-um

amic-i

verb-a

-is; vienaskaitos vardininko (nom. sg.) galūnės įvairios.

ELEMENTĄ

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Trečiosios l i n k s n i u o t ė s daiktavardžiai b ū n a l y g i a s k i e m e n i a i (parisyl-

Daiktavardis

§29

Balsinis linksniavimo tipas

laba) ir n e l y g i a s k i e m e n i a i (imparisyllaba). Lygiaskiemeniai daiktavardžiai yra tokie, kurie nom. ii gen. sg. t u r i vieno­

Būdingi p o ž y m i a i : - i m (acc. sg. m, f), -i (abi. sg.), - i u m (gen. pl), -ia (nom. ir acc. pl. n).

dą s k i e m e n ų skaičių: o-vis, o - v i s / avis', s ė - d e s , s e - d i s / 'buveinė'. Nelygiaskiemeniai daiktavardžiai yra tokie, k u r i ų nom. sg. t u r i m a ž i a u s k i e m e n ų negu gen. sg.: vic-tor, vic-to-ris m 'nugalėtojas', pars, p a r - t i s / 'dalis', i-ter, i-ti-ne-ris n 'kelias'. Nelygiaskiemeniai ž o d y n u o s e u ž r a š o m i nurodant ne t i k gen. sg. galūnę -is, bet ir prieš ją esančią priesagą: victor, oris m; h o m o , inis m; corpus, oris n.

Pagal balsinį linksniavimo tipą linksniuojami kai kurie vyriškosios ir m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s daiktavardžiai su galūne -is. Iš jų d a ž n i a u s i šie: turris, i s / 'bokštas', russis, i s / 'kosulys', sitis, i s / 'troškulys', febris, i s / 'drugys, karštligė', secūris, i s / 'kirvis', puppis, i s / 'laivo vairagalis, vairas',

Trečioji l i n k s n i u o t ė t u r i 3 linksniavimo tipus: p r i e b a l s i n į , b a l s i n į ir mišrųjį.

vis, - / 'jėga, Albis, is m 'Elbe, Tiberis, is m 'Tiberis', Neapolis, i s / 'Neapolis'.

§28 Linksniavimas

Priebalsinis linksniavimo tipas B ū d i n g i p o ž y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.), - u m (gen. pi), -a (nom. ir acc. pl. n).

Linksnis

Singularis

Nom.,

secūris

Voc.

Plūralis vis

secūr-ės

vir-ės vir-ium

visų trijų g i m i n i ų

Gen.

secūr-is

-

secūr-ium

nelygiaskiemeniai daiktavardžiai, k u r i ų kamienas baigiasi vienu priebalsiu:

Dat.

secūr-I

-

secūr-ibus

vir-ibus

orator, orator-is m 'kalbėtojas', lectio, l ė c t i o n - i s /

Acc.

secūr-im

v-im

secūr-ės

vir-ės

Abi.

secūr-I

v-I

secūr-ibus

vir-ibus

Pagal priebalsinį linksniavimo

t i p ą linksniuojami

'paskaita', nomen, no-

m i n - i s n 'vardas'. Linksniavimas

orator, oris m

kamienas

istoriškai

orator-

orator-

Trūkstamus vis linksnius atstodavo lygiareikšmiai violentia ar robur: gen. violentiae (roboris), dat. violentiae (robori).

Pagal balsinį linksniavimo tipą linksniuojami niekatrosios g i m i n ė s daik­

lectio, onis/

lection-

lėction-

tavardžiai, kurie nom. sg. baigiasi -e, -al, -ar: mare, is n 'jūra', animal, alis n

nomen, inis n

nomin-

nomen-

g y v ū n a s , gyvulys', exemplar, aris n 'pavyzdys'.

Linksnis

Nom., Voc. orator Gen.

Plūralis

Singularis

6rator-is

6rat6r-ės

lectio

nomen

lection-is

nomin-is orator-um

Linksniavimas lėction-ės

nomin a

Linksnis

lėction-um

nomin um

Nom., Voc. mare

animal

exemplar

mar-ia

animal-ia

Gen.

mar-is

animal-is

exemplar-is

mar-ium

animal-ium exemplar-ium

Dat.

mar-I

animal-i

exemplar-I

mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus

Acc.

mare

animal

exemplar

mar-ia

Abi.

mar-i

animal-i

exemplar-i

mar-ibus animal-ibus exemplar-ibus

Dat.

orator-I

lėction-I

nomin-i

orator-ibus

lection-ibus nomin ibus

Acc.

6rator-em

lection-em

nomen

orator-ės

lėction-ės

Abi.

orator-e

lection-e

nomin-e

orator-ibus

lection-ibus nomin ibus

nomin a

Priebalsinis linksniavimo tipas atitinka lietuvių V linksniuotę, plg. seser-ų ( r - k a m i e n i s ) , akmen-ų ( n - k a m i e n i s ) .

Singularis

Plūralis

animal-ia

exemplar-ia

exemplar-ia

Balsinis linksniavimo tipas istoriškai yra i - k a m i e n i s ir atitinka lietuvių kalbos I I I links­ niuotę. Niekatrosios giminės nom. sg. animal < *animale, exemplar < *exemplare, vadinasi, seno­ vėje visi šio tipo žodžiai buvo lygiaskiemeniai (-e kilęs iš -i).

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT I N A

Daiktavardis

4. Daiktavardis iecur n 'jeknos, kepenys' t u r i skirtingus kamienus: gen. ie-

§ 30

Mišrusis linksniavimo tipas

coris (kamienas: iecor-), iecinis (kamienas: iecin-) ir iecinoris (iecinor- kon­

B ū d i n g i p o ž y m i a i : -em (acc. sg.), -e (abi. sg.),

taminuotas kamienas iš iecin- ir iecor-); nom. sg. senex m 'senis' (kamienas: senec-),gen. sg. senis m (kamienas: sen-).

- i u m (gen. pl.), -a (nom. ir acc. pl. n). Mišrusis linksniavimo

tipas skiriasi nuo priebalsinio tiktai tuo,

kad

gen. pl. t u r i galūnę - i u m ( i - k a m i e n ė galūnė).

Linksniavimas

Mišriajam t i p u i priklauso: a) daiktavardžiai, kurie prieš vienaskaitos k i l m i n i n k o g a l ū n ę t u r i d u priebalsius: pars, p a r t - i s / 'dalis' nox, n o c t - i s / 'naktis' cor, cord-is n 'širdis', mons, mont-is m 'kalnas'; b) lygiaskiemeniai daiktavardžiai su g a l ū n ė m i s -is, -es: clvis, civis m, f 'pilietis, -ė', avis, a v i s / 'paukštis', n ū b e s , n ū b i s / 'debesis'. Linksniavimas Linksnis

5. Ypatingiau linksniuojami bos, bovis m, f 'jautis, karvė' ir Iuppiter, I o vis m 'Jupiteris'.

Plūralis

Singularis

Linksnis

Singularis

Nom., Voc.

bos

Iuppiter

bovės

Plūralis

Gen.

bovis

Iovis

boum

Dat.

bovt

lovį

būbus || bobus

Acc.

bovem

Iovem

bovės

AU.

bove

Iove

būbus || bobus

§32

Nom., Voc. pars

avis

nūbės

part-ės

av-ės

nūb-ės

Trečiosios linksniuotės vienaskaitos vardininkas

Gen.

part-is

av-is

nūb-is

part-ium

av-ium

nūb-ium

Vienaskaitos vardininkas, turintis -s, vadinamas s i g m a t i n i u vardinin­

Dat.

part-i

av-i

nūb-I

part-ibus

av-ibus

nūb-ibus

k u (graikiškai sigma vadinama raidė s). Sigmatinės darybos v a r d i n i n k ą gali

Acc.

part-em

av-em

nūb-em

part-ės

av-ės

nūb-ės

turėti vyriškosios ir m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s daiktavardžiai.

Abi.

part-e

av-e

nūb-e

part-ibus

av-ibus

nūb-ibus

Jei daiktavardžio kamienas baigiasi gomuriniais c ar g, tai, p r i d ė j u s galū­ n ę -s, gaunami junginiai cs, gs, kurie r a š o m i x:

Pastaba. Abi. sg. vietoj -e kartais pasitaiko - i : nave ir navi, igne ir igni. Tokios gretiminės formos atsirado dėl priebalsinio ir i kamieno mišimo.

vox (voc-s), voc-is/ 'balsas'; lėx (lėg-s), lėg-is / 'įstatymas'.

I š i m t i s . Pagal priebalsinį linksniavimo tipą (gen. pl. -um) linksniuojami: senex, senis m, f 'senis, -ė'; parėns, entis m, f

gimdytojas> -a';

pater, patris m 'tėvas'; mater, m a t r i s / 'motina;

Jei daiktavardžio kamienas baigiasi dantiniais t ar d, tai prieš galūnę -s jie išnyksta (po fonetinių p a k i t i m ų , žr. § 16):

canis, is m, f 'šuo, kale; iuvenis is m,f 'jaunuolis, -e;

civitas ("civitat-s), civitat-is/ 'valstybė';

frater, fratris m 'brolis!

pės (*ped-s), ped-is m 'koja!

§31

Trečiosios linksniuotės daiktavardžių linksniavimo ypatybės 1. Daiktavardis vas, vasis n 'indas' daugiskaitoje t u r i I I linksniuotės ga­ lūnes: vasa, vasorum, vasis, vasa, vasis. 2. Daiktavardžiai su galūne -ma (gr.) pl. dat. i r abi. t u r i galūnę -Is (vietoj

Vienaskaitos vardininkas, neturintis -s, vadinamas a s i g m a t i n i u var­ d i n i n k u (asigmatinis - be sigmos, be s). Tokį v a r d i n i n k ą t u r i r ir 1 k a m i e n ų daiktavardžiai: orator, 6rat6r-is m 'kalbėtojas'; consul, consul-is m 'konsulas'; sol, sol-is m 'saulė'.

-ibus): poema, atis n 'poema': pl. poemata, p o e m a t u m , poematis, poemata, poematis. 3. Daiktavardis sūs, suis m, f ' k i a u l ė ' g e n . sg. greta suis t u r i sueris, dat. ir abi. pl. greta subus kartais pavartojama suibus.

n - k a m i e n i a i daiktavardžiai skyla į dvi grupes: 1) niekatrosios g i m i n ė s daiktavardžiai nom. sg. t u r i g r y n ą k a m i e n ą : nomen, n o m i n - i s n 'vardas'; flūmen, f l ū m i n - i s n 'upe; 2) vyriškosios ir m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s daiktavardžiuose

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LATINA

nom. sg. kamiengalio n nukrinta: h o m o (*homon), h o m i n - i s m 'žmogus'; lectio (*lection), l e c t i o n - i s / 'paskaita'; plg. lietuvių akmuo (*akmuon), a k m e n - ų . s - k a m i e n i a i daiktavardžiai išlaiko kamiengalio s t i k vienaskaitos vardi­ ninke (s čia n ė r a g a l ū n ė ) , o kituose linksniuose keičia jį į r (rotacizmo dėsnis, žr. §18): mos, mor-is (*mos-is) m 'paprotys'; tempus (*tempos), tempor-is

Daiktavardis

M o t e r i š k a j a i g i m i n e i dažniausiai priklauso tie daiktavardžiai, k u r i ų nom. sg. baigiasi: -as, -ūs, -aus, -s (po priebalsio); -x, -is, -ės (lygiaskiemeniai); -do, -go, -io.

(*tempos-is) n 'laikas'; genus (*genos), gener-is (*genes-is) n 'giminė, kilmė'. t-, d - k a m i e n i a i daiktavardžiai netenka nom. sg. t, d: lac (*lact), lact-is n Nom. sg.

Gen. sg.

Pavyzdžiai

-as

-at-is

civitas, civitat-is/ 'valstybė'

-ūs

-ūt-is

virtus, virtūt-is/ 'šaunumas'

-ūd-is

palus, p a l ū d - i s / pelkė'

-aus

-aud-is

laus, laud-is/ 'garbė'

-s

(po priebalsio) -is

pars, part-is/ 'dalis'

-o, -or, -6s;

-x

-is

lūx, l ū c - i s / 'šviesa'

-er, -ex, -ės (nelygiaskiemeniai);

-is

-is

ovis, ov-is/ 'avis'

-eis, -nis, -guis.

-ės

-is

nūbės, n ū b - i s / 'debesis'

-do

-in-is

magnitūdo, magnitūdin-is/ 'didumas'

'pienas'; cor (*cord), cord-is n 'širdis'. Po balsio t išlieka: caput, capit-is n 'galva'. §33

Trečiosios linksniuotės daiktavardžių giminė Trečiosios l i n k s n i u o t ė s v y r i š k o s i o s

giminės

dažniausiai b ū n a tie

daiktavardžai, kurie nom. sg. baigiasi:

Nom. sg

Gen. sg.

Pavyzdžiai

-go

-in-is

ongo, origin-is/ kilmė'

-6

-in-is

homo, homin-is m 'žmogus'

-io

-on-is

ratio, ration-is/ 'protas'

-6n-is

leo, leon-is m liūtas

-6r-is

vietor, vietor-is m 'nugalėtojas'

-or -os

-or-is

flos, flor-is m 'žiedas'

-er

-er-is

aėr, aer-is, m oras'

-r-is

pater, patr-is m 'tėvas'

-ex -ės

I š i m t y s : mons, m o n t i s m 'kalnas', fons, fontis m 'šaltinis', pons, p o n tis m 'tiltas', dens, dentis m 'dantis', m ė n s i s , is m 'mėnuo', collis, is m 'kalva', orbis, is m 'apskritimas', axis, is m 'ašis' i r kt. Niekatrosios

g i m i n ė s b ū n a tie daiktavardžiai, kurie nom. sg. t u r i

galūnes:

-ic-is

vertex, vertic-is m 'verpetas'

-g-is

rėx, rėg-is m 'karalius'

-men, -ur, -us, -ma (graikų kilmės); -e, -al, -ar.

-it-is

miles, milit-is m 'kareivis'

-et-is

paries, pariet-is m 'siena'

-d-is

pės, ped-is m 'koja'

Nom. sg.

Gen. sg.

Pavyzdžiai

-eis

-c-is

piscis, pisc-is m 'žuvis'

-men

-min-is

nomen, nomin-is n Vardas'

-nis

-n-is

finis, fm-is, m galas'

-ur

-ur-is

guttur, guttur-is n gerldė'

-guis

-gu-is

unguis, ungu-is m 'nagas'

-us

-or-is

corpus, corpor-is n 'kūnas'

-guin-is

sanguis, sanguin-is m 'kraujas'

-er-is

opus, oper-is n 'kūrinys'

-ma

-mat-is

gramma, grammat-is n 'raidė'

-e

-is

mare, mar-is n 'jūra

'širdis', 6s, oris n 'burna', os, ossis n 'kaulas', vėr, veris n 'pavasaris', iter, itine-

-al

-al-is

animal, animal-is n 'gyvūnas'

ris n 'kelias'.

-ar

-ar-is

exemplar, exemplar-is n 'pavyzdys'

Svarbesnės

i š i m t y s : m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s - arbor, oris / ' m e d i s ' ,

quies, ė t i s / ' p o i l s i s ' , lex, l e g i s / ' į s t a t y m a s ' ; niekatrosios g i m i n ė s - cor, cordis n

E L E M E N TA L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Be minėtųjų, niekatrosios g i m i n ė s yra: i ū s , i ū r i s n 'teisė', lac, lactis n

§35

Penktoji linksniuotė (Declinatio ąuinta)

'pienas', mel, mellis n 'medus', caput, capitis n galva ir kt. I š i m t y s : vyriškosios g i m i n ė s - sal, šalis m 'druska, lepus, leporis m, f 'kiškis' ir kt.; m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s - tellūs, t e l l ū r i s / 'žemė' ir kt.

Penktąja linksniuote linksniuojami daiktavardžiai, kurie vienaskaitos vardininke (nom. sg.) t u r i g a l ū n ę -es, o k i l m i n i n k e (gen. sg.) - -ei (po priebal­ sio) ar -ei (po balsio): rės, r e i / 'dalykas, daiktas'; ridės, f i d e i / 'ištikimybė', bet

§ 34

Ketvirtoji linksniuotė (Declinatio ąuarta) Ketvirtąja linksniuote linksniuojami daiktavardžiai, kurie vienaskaitos vardininke (nom. sg.) t u r i galūnę -us (vyriškosios giminės) arba - ū (niekatro­ sios g i m i n ė s ) , o vienaskaitos k i l m i n i n k e (gen. sg.) - galūnę - ū s : f r ū c t u s , ū s m 'vaisius', c o r n ū , ū s n 'ragas'. Pasitaiko ir m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s daiktavardžių: manus, ū s / ranka', do­

seriės, seriei /

eilė'. Beveik visi yra m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s , t i k d u daiktavar­

džiai b ū n a vyriškosios g i m i n ė s , tai d i ė s , diei m 'diena' ir m e r i d i ė s , m e r i d i ė i m 'vidurdienis'. Tačiau diės gali b ū t i ir m o t e r i š k o s i o s g i m i n ė s , jei reiškia tam tikrą k o n k r e č i ą d i e n ą arba t e r m i n ą : ad certam d i e m 'nustatytu laiku', dies annua 'metinis m o k ė j i m o terminas'. Linksniavimas

mus, ū s / 'namas', ą u e r c u s , ū s / 'ąžuolas'. Linksniavimas kamienas frūctus, ūs m cornū, ūs n Linksnis Nom., Voc.

Daiktavardis

frūct-

istoriškai

frūct-us

corn •ū

rė-

dies, ėi m, f

di-

diė-

Singularis

Plūralis

Nom., Voc.

r-ės

di-ės

r-ės

di-ės

Plūralis

Gen.

r-ei

di-ėi

r-ėrum

di-ėrum

frūct-ūs

corn ua

Dat.

r-ei

di-ėi

r-ėbus

di-ėbus

r-em

di-em

r-ės

di-ės

r-ė

di-ė

r-ėbus

di-ėbus

cornu-

Singularis

istoriškai

r-

Linksnis

frūctu-

corn-

kamienas res, e i /

Gen.

frūct-ūs

corn -ūs

frūct-uum

corn uum

Acc.

Dat.

frūct-ui

corn -ū

frūct-ibus

corn ibus

Abi.

Acc.

frūct-um

corn -ū

frūct-ūs

corn ua

Abi.

frūct-ū

corn -ū

frūct-ibus

corn ibus

Dauguma V l i n k s n i u o t ė s daiktavardžių yra v i e n a s k a i t i n i a i (singuldria tantum). Vykstant k a m i e n ų m i š i m u i , V l i n k s n i u o t ė s daiktavardžiai pereina į

Moteriškosios g i m i n ė s daiktavardžiai linksniuojami taip pat, kaip vyriš­ kosios g i m i n ė s .

I i n k s n i u o t ę : m a t e r i ė s , e i / v i r t o materia, a e / 'medžiaga, daiktybė'. Istoriškai l o t y n ų V l i n k s n i u o t ė yra ide. e k a m i e n o ir atitinka lietuvių

1. Daiktavardžiai, kurie nom. sg. baigiasi -cus, yra išlaikę s e n e s n ę ( u - k a -

I I linksniuotės ė - k a m i e n i u s (žemė, gėlė), t i k lietuvių vienaskaitos vardinin­

m i e n ę ) galūnę -ubus dat. i r abi. pl: lacus, ū s m ežeras' - lacubus; arcus, ū s m

kas yra asigmatinės darybos (istoriškai grynas kamienas: ž e m ė - ) , o l o t y n ų -

'lankas' - arcubus; ą u e r c u s , ū s / ' ą ž u o l a s ' - ą u e r c u b u s ; p e c ū , ū s n 'gyvulys' -

sigmatinės darybos (istoriškai: kamienas plius -s, plg. r ė - s ) .

pecubus. G a l ū n ė -ibus į I V l i n k s n i u o t ę atėjo iš I I I l i n k s n i u o t ė s (veikiant ana­ logijos d ė s n i u i ) . 2. Vienas kitas I V l i n k s n i u o t ė s daiktavardis gali turėti ir I I l i n k s n i u o t ė s g a l ū n i ų (veikiant analogijos dėsniui): domus 'namas' - gen. d o m ū s (ir d o m i ) , dat. d o m u i (ir d o m o ) , abi. domo, gen. pl. d o m u u m (ir d o m o r u m ) , acc. d o m ū s

§36

Visų linksniuočių linksnių galūnės Singularis

I

II

III

IV

V

Nom.

-a

-us, -er, -um

įvairios

-us, -ū

-ės

Gen.

-ae

-I

-is

-ūs

-ei, -ėi

Dat.

-ae

-o

-i

-ui, -ū

-ei, -ėi

m i e n o ir atitinka lietuvių I V linksniuotę; dalyje l i n k s n i ų pasirodo ilgasis ū

Acc.

-am

-um

-em, -im

-um, -ū

-em

(pailgintas kamiengalio balsis).

Abi.

-a

-o

-e, i

-ū

-ė

(ir domos). Kai kurie sustabarėję šio daiktavardžio linksniai v i r t o prieveiks­ miais: d o m i 'namie', d o m u m 'namo', d o m o 'iš namų'. 3. Istoriškai l o t y n ų kalbos I V linksniuotės daiktavardžiai yra ide. u k a ­

51

ELEMENTĄ

LATINA

žodžio gale; y prieš y, x, X> Š tariama kaip gomurinis n. G r a i k ų 9 lotyniškai transkribuojama t h (9ėcnrpov - theatrum), cp - p h ((piArjaocpoc - philosophus),

X-

ch

(xopoc -

chorus). G r a i k ų u lotyniškai transkribuojama y (yupvdatov -

gymnasium). G r a i k ų rašte vartojami 2 kvėptelėjimo ženklai ir 3 kirčiai. L o t y n ų abėcėlė t u r i 24 raides, tačiau seniausiais laikais ją s u d a r ė t i k 21

I dalis G R A M A T I K A Fonetika ir r a š t a s

§8

Dvibalsiai (diphthongi) ir balsiniai dviraidžiai (digraphi) 1. Dvibalsiai au, eu.

raidė: ABC DEF G H I K L M NOP QRS T V X . Jau Cicerono laikais abėcėlė buvo pa­

D a ž n i a u s i a i sutinkamas dvibalsis au tariamas kaip lietuvių au: a u r u m

pildyta r a i d ė m i s y ir z, kurios vartotos iš graikų kalbos p a s k o l i n t ų ž o d ž i ų trans­

[au-rum], nauta [nau-ta]. Retai pasitaikantis dvibalsis eu tariamas k a i p l i e t u -

kripcijai, pvz., lyra, zona. Dar vėliau vietoj vienos senovinės v, pvz., OVIDIVS,

vių eu tarptautiniuose žodžiuose: Europa [euro-pa], n e u t r u m [neutrum] (plg.

imta vartoti dvi raides - u ir v - Ovidius. X V I a. greta i p a s i r o d ė dar j , tačiau

neutralus).

i k i šiol lotyniškuose tekstuose ir ž o d y n u o s e j i n ė r a visuotinai priimta. Seniausiais laikais r o m ė n a i rašė t i k didžiosiomis r a i d ė m i s (majuskulais), m a ž o s i o s raidės (minuskulai) atsirado iš didžiųjų respublikos gyvavimo pa­ baigoje.

N B ! D a ž n a i samplaika eu nesudaro dvibalsio, nes abu balsiai priklauso skirtingiems skiemenims: meus [me-us], deus [de-us]. Labai reti dvibalsiai ei, ui: ei!, dein, huic.

2. Balsiniai dviraidžiai ae, oe.

Lotyniškuose tekstuose d i d ž i o s i o m i s r a i d ė m i s r a š o m i ne t i k t i k r i n i a i daiktavardžiai (Roma, Italia), bet ir tautovardžiai bei gentivardžiai (Romani, L a t i n i ) , m ė n e s i ų pavadinimai ( A p r i l i s , Maius), iš didžiosiomis r a i d ė m i s r a š o ­ m ų daiktavardžių padaryti b ū d v a r d ž i a i (Romanus, R o m a n ą , R o m a n u m ; L a t i -

Dabar abu dviraidžiai ae, oe t a r t i n i kaip ė: caedo [ce-do], coeptum [cep-tum]. Tačiau senovėje patys romėnai ae tardavo kaip dvibalsį ai, pvz.: vae sakydavo vai (plg. lietu­ vių vai!), oe tardavo kaip dvibalsį oi: Oedipūs sakydavo Oidipūs (plg. graikų Oidipūs).

nus, Latina, L a t i n u m ) ir atitinkami b ū d v a r d i n i a i prieveiksmiai (Latinė). N B ! Samplaikos ae, oe nesudaro dviraidžio, jei j ų balsiai priklauso skir­ §7

tingiems skiemenims. Tada ant e r a š o m a d u taškai (vadinami trema, atis n

Balsiai (Vocales)

'perskyrimas'): aer [a-ėr], p o e t ą [ p o - ė - t a ] , arba ilgumo ( t r u m p u m o ) ženklas:

Balsiai b ū n a ilgieji ir trumpieji. Jų ilgumas (trumpumas) padeda skirti v i e n ą

a ė r [a-er], aeris [a-e-ris].

žodį nuo kito ar to paties ž o d ž i o v i e n ą f o r m ą nuo kitos: i - i:

pila 'sviedinys' - pila 'stulpas', videt 'mato' - vidit 'išvydo'

§9

e - ė:

levis 'lengvas' - lėvis 'lygus', venit 'atvyksta' - venit 'atvyko'

1. c tariamas dvejopai:

a-a:

latus 'šonas' - latus 'platus', stella 'žvaigžde (nom.) - stėlla 'žvaigžde' (abi.)

t u m [centum], caedo [cedo], coeptum [ceptum],

o-o:

os, ossis 'kaulas' - os, oris 'burna', fodit 'kasa' (praes.) - fodit 'iškasė' (perf.)

rus], cor [kor], vacca [vakka], bet vaccae [vakce].

u - ū:

lutum 'dumblas' - lūtum geltligė', frūctus 'vaisius' (nom. sg.) - frūctus 'vaisiai' (nom. pl.)

Ilgųjų ir t r u m p ų j ų balsių skyrimas t u r i šiek tiek p r a k t i n ė s reikšmės įfor­ minant lotyniškos kilmės žodžius lietuvių kalboje, plg. figūra, s t r ū c t ū r a , activus, N e p t ū n u s ir lietuvių figūra, s t r u k t ū r a , aktyvus, N e p t ū n a s . L o t y n ų kalbos balsiai tariami taip, kaip atitinkami lietuvių kalbos balsiai. Balsė y esti graikiškos k i l m ė s ž o d ž i u o s e ir tariama kaip lietuvių i (Pyramus 'Piramas').

Priebalsiai (Consonantes) 1) prieš i , y, e, ae, oe tariamas kaip c: civis [civis], Cyprus [ciprus], cen2) visais kitais atvejais c tariamas kaip k: dic [ d i k ] , c ū r a [kūra], carus [ka­ Patys romėnai iki imperijos žlugimo visais atvejais tardavo k: centum [kentum].

2. s tariamas dvejopai: 1) tarp balsių tariamas kaip z: m ū s a [ m ū z a ] , causa [kauza], 2) visais kitais atvejais s tariamas kaip s: sanus [sanus], singuli [singuli], esse [esse]. 3. x tariamas kaip ks: r ė x [reks], axis [aksis]. Kartais x tarp balsių tariamas kaip gz: examen [egzamen], plg. t a r p t a u t i n į egzaminas. 4.1 tariamas m i n k š t a i : lac [liak], lupus [liupus], locus [liokus].

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LA T 1 NA

Būdvardis

Plūralis

I

II

III

IV

V

Nom.

-ae

-I, -a

-ės, -a, -ia

-ūs, -ua

-ės

Gen.

-arum

-oram

-um, -ium

-uum

-ėrum

Dat.

-Is

-Is

-ibus

-ibus (-ubus)

-ėbus

Acc.

-as

-os, -a

-ės, -a, -ia

-ūs, -ua

-ės

§38

Abi.

-is

-is

-ibus

-ibus (-ubus)

-ėbus

Pirmosios-antrosios linksniuotės būdvardžiai

NOMEN ADIECTIVUM Lotynų kalbos būdvardžiai yra trijų linksniuočių.

Dalis lotynų kalbos būdvardžių linksniuojami pirmąja (f) i r antrąja

§ 37

Graikiškos linksnių formos lotynų linksniavimo sistemoje Iš graikų kalbos p a i m t i žodžiai paprastai linksniuojami lotyniškai, tačiau kartais vienam k i t a m linksniui paliekamos graikiškos galūnės. P i r m o j i linksniuotė: moteriškoji giminė A n t i g o n e , ės f greta A n t i g o n a , ae/, acc. A n t i g o n e n , Creten greta A n t i g o n a m , Cretam; vyriškoji giminė sophistės, ae m greta sophista, ae m , Atrides, ae m greta A t r i d a , ae m . Aenėas

Gen.

Aenėae

Dat.

Aenėae

Acc.

Aenėan (greta Aenėam)

Abi.

Aenėa

Voc.

Aenėa

kamienas bonus (II), bona (I), bonum (II)

bon-

pulcher (II), pulchra (I), pulchrum (II)

pulchr-

liber (II), libera (I), liberum (II)

liber-

P a s t a b a . Pagal kilmę kamienai yra tokie: bonus, b o n u m (kamienas: *bono-), b o n a (ka­ mienas: *bona-), pulcher, p u l c h r u m (kamienas: *pulchro-), p u l c h r a (kamienas: * p u l c h r a ) , liber, l i b e r u m (kamienas: "llbero-), libera (kamienas: *libera-).

Aenėas, ae m 'Enėjas' linksniuojamas taip: Nom.

(m i r n) linksniuote:

Jų linksniavimas nesiskiria nuo atitinkamų daiktavardžių linksniavimo: bonus kaip amicus; pulcher kaip ager; liber kaip puer; b o n u m kaip v e r b u m , o bona kaip lingua (žr. § 25-26). Pirmosios i r antrosios linksniuotės būdvardžiai žodynuose rašomi taip: bonus, a, um geras'; pulcher, chra, chrum 'gražus'; liber, era, erum 'laisvas'.

A n t r o j i linksniuotė: Delos, i / 'Delo sala', Orpheus , ei m , Pėlion, Pelii n.

§39

Nom.

Dėlos (greta Dėlus)

Orpheus

Pėlion

Gen.

Deli

Orpheos (greta Orphei)

Pėlii

Dat.

Dėlo

Orphei (greta Orpheo)

Pelio

Acc.

Dėlon (greta Dėlum)

Orpheon (greta Orphea ir Orpheum)

Pelion

Abi.

Dėlo

Orpheo

Pelio

Voc.

Dėle

Orpheu

Pėlion

Trečiosios linksniuotės graikų kilmės daiktavardžiai greta lotyniškos acc. sg. galūnės -em gali turėti i r graikišką galūnę -a: aerem i r aera (nuo aer, aeris m oras'), aetherem i r aethera (nuo aether, aetheris m eteris, dangus'), heroem i r hėroa (nuo heros, herois m 'herojus').

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai Jie yra trejopi: 1) trijų galūnių, turintys nom. sg. atskiras galūnes vyriškajai, moteriškajai ir niekatrajai giminei: acer, acris, acre 'aštrus'; celer, celeris, celere 'greitas'. 2) dviejų galūnių, turintys nom. sg. vieną bendrą galūnę (-is) vyriškajai i r moteriškajai giminei, o kitą (galūnę -e) niekatrajai giminei: fortis m, fortis/, forte n 'narsus';

žodynuose: fortis, e;

gravis m, gravis/, grave n 'sunkus'; žodynuose: gravis, e.

ELEMENTĄ

LA T 1N A

I dalis M O R F O L O G I |A B ū d v a r d i s

3) vienos galūnės, turintys vieną bendrą nom. sg. galūnę visoms trims giminėms: fėlixm, fėlix/,fėlixn

Būdvardžių laipsniavimas (Gradatio)

'laimingas;

Būdvardžių yra trys laipsniai: n e l y g i n a m a s i s (graduspositlvus), a u k š ­

ingėns m, ingėns/, ingėns n 'didžiulis'; par m, par/,

t e s n y s i s (gradus comparativus) i r a u k š č i a u s i a s i s (gradus superlatlvus).

par n 'lygus'.

Aukštesnysis laipsnis yra padaromas iš nelyginamojo laipsnio atmetus

Vienos galūnės būdvardžiai yra nelygiaskiemeniai, dėl to žodynuose p r i ­ dedamas jų vienaskaitos kilmininkas, k a d būtų aiškus būdvardžio kamienas:

fėlic-

ingėns, entis

ingent-

par, paris

par-

gen. sg. galūnę - I ( I I linksniuotei), -is ( I I I linksniuotei) i r pridėjus - i o r ( m , / ) , -ius (n): altus, gen. sg. alt-I - alt-ior, alt-ius;

kamienas

fėlix, icis

§40

acer,gen. sg. acr-is - acr-ior, acr-ius; fėlix, gen. sg. fėllc-is - fėlic-ior, fėlic-ius. Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai linksniuojami pagal trečiosios links­

P a s t a b a . Istoriškai šių būdvardžių kamienai buvo tokie: *felici-, *ingenti-, * p a r i - , *acri-, *celeri-, *forti-, "gravi-; visi i - k a m i e n i a i .

niuotės priebalsinį linksniavimo tipą: Linksnis

Singuldris

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai linksniuojami pagal balsinį linksnia­

Nom.

altior

v i m o tipą:

Gen.

gen. pl. •ium, nom. i r acc. pl. n NB! acc

sg. m i r / t u r i

Acc.

-ia

acris

acre

fortis

forte

gen. sg.

fėlix

Gen.

acr-is

fort-is

fėllc-is

Dat.

acr-I

fort-i

fėlic-i

Acc.

acr-em

Abi.

acr-e

fort-em

fort-e

fėlic-em

alt-I - alt-issimus, alt-issima, alt-issimum;

čiausiasis laipsnis padaromas su afiksu - e r r i m u s m, - e r r i m a / , - e r r i m u m n: acer - acerrimus, acerrima, acerrimum; pulcher - pulcherrimus, pulcherrima, pulcherrimum.

acr-ės

acri-a

acr-ia acr-ibus

for-tia

fort-ibus

acr-ibus acr-es

fort-ės

fort-ium

acr-ium

Dat. Abi.

altior-a

altior-ibus

Jei būdvardis nelyginamajame laipsnyje t u r i galūnę -er, tai j o aukš­ fellx

felic-I

fort-I

acr-I

Gen. Acc.

altior-e

fėlic-is - fėlic-issimus, fėlic-issima, fėlic-issimum.

Plūralis Nom.

altior-ibus altior-ės

dedant afiksą -išsimuš m , -issima/, - i s s i m u m n su I - I I linksniuotės galūnėmis:

Singuldris acer

altius

altior-a

altior-um

Aukščiausiasis laipsnis padaromas taip pat iš nelyginamojo laipsnio, p r i ­

Linksniavimas

Nom.

altior-ės

altior-I altior-em

Abi.

-em.

altms altior-is

Dat.

abi. sg. i-

Plūralis

fort-ės

fort-ia

fort-ibus

felic-es

felic-ia

fėllc i u m

P a s t a b a . Praktiškai aukščiausiasis laipsnis gaunamas prie vyriškosios giminės nom. sg. formos su -er pridėjus - r i m u s : a c e r r i m u s , p u l c h e r r i m u s .

felic-ibus fėlic-ės

fėlic-ia

felic-ibus

I š i m t y s . Trečiosios linksniuotės būdvardžiai dives, itis 'turtingas', pauper, eris 'skurdžius'

Šeši būdvardžiai su -ilis aukščiausiajame laipsnyje t u r i afiksą - i l l i m u s m , - i l l i m a / , - i l l i m u m n: facilis, e

lengvas'

- facillimus, facillima, facillimum;

princeps, cipis 'pirmasis', vetus, veteris 'senas' linksniuojami pagal priebalsinį linksniavimo tipą

difficilis, e s u n k u s ' - difficillimus, difficillima, dimcillimum;

(abi. sg. -e, gen.pl. -um).

similis, e ' p a n a š u s ' - simillimus, simillima, simillimum;

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LA T I N A

dissimilis, e nepanašus' - dissimillimus, dissimillima, dissimillimum; gracilis, e 'grakštus' - gracillimus, gracillima, gracillimum; humilis, e 'žemas' - humillimus, humillima, humillimum. P a s t a b a . Visi kiti būdvardžiai su -ilis laipsniuojami taip: ūtilis, e 'naudingas' - ūtilissimus, a, u m ; nobilis, e 'kilmingas' - nobilissimus, a, u m ir pan.

Sudurtinių būdvardžių su -dicus, -ficus, -volus (plg. dico, facio, volo) aukštesnysis i r aukščiausiasis laipsniai gaunami, darybos pamatu paėmus

Būdvardis

4. Kokybiniai būdvardžiai su priešdėliais per-, prae- reiškia labai didelį ypatybės kiekį: magnus 'didelis', permagnus 'labai didelis', potėns, entis galin­ gas', praepotėns, entis 'labai galingas'. §43

Būdvardžiai su dviem aukščiausiojo laipsnio formomis s u p e r u s , a, u m

superior, superius

supremus ir s u m m u s

'viršutinis, aukštas'

'aukštesnis'

'aukščiausias'

maledicus, a, um 'piktakalbis' - maledic-ent-ior, -ent-ius; - maledlc-ent-issimus, a, um;

i n f e r u s , a, u m

inferior, inferius

I n f i m u s ir i m u s

'žemutinis'

'žemesnis'

'žemiausias'

magnificus, a, um 'didingas'

- magnific-ent-ior, -ent-ius; - magnific-ent-issimus, a, um;

p o s t e r u s , a, u m

posterior, posterius

p o s t r ė m u s ir p o s t u m u s

'sekantis, ateinantis'

'paskesnis, vėlesnis'

'paskutinis'

- benevol-ent-ior, -ent-ius; - benevol-ent-issimus, a, um.

exterus,

exterior, exterius

e x t r ė m u s ir extimus

'išorinis'

'kraštutinis, paskiausias'

-dicėns, -ficėns, -volėns:

benevolus, a, um 'palankus'

P a s t a b a . Sufiksas -ent- y r a veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio požymis: dicėns, gen. sg. dic-ent-is (plg. dico).

a,um

'išorinis'

P a s t a b a . Nelyginamasis laipsnis būdvardžių superus, inferus, posterus, exterus labai re­ tas. Greta exterus yra externus, a, u m 'išorinis'. Tų pačių šaknų yra prielinksniai super, supra 'virš', i n f r a 'apačioj', post 'po, vėliau', extra 'už'.

§41

Supletyvinių būdvardžių laipsniavimas Penki būdvardžiai laipsniuojami keičiant šaknį (supletyvizmas):

§44

Būdvardžiai, neturintys nelyginamojo laipsnio

Positivus

Comparativus

Superlativus

Tokių būdvardžių

b o n u s , a, u m geras'

melior,

mėlius

optimus, a u m

prielinksniai.

m a l u s , a, u m 'blogas'

pėior,

pėius

p e s s i m u s , a, u m

m a g n u s , a, u m ' d i d e l i s '

maior,

maius

m a x i m u s , a, u m

p a r v u s , a, u m ' m a ž a s '

minor,

minus

m i n i m u s , a, u m

m u i t u s , a, u m 'daug'

-,

plūs

p l ū r i m u s , a, u m

ultra

ulterior, ulterius

u l t i m u s , a, u m

pl. m u l t į ae, a

piurės,

plūra

p l ū r i m i , ae, a

'anapus'

'tolimesnis, anapusinis'

'paskiausias, galiausias'

intra

interior, interius

i n t i m u s , a, u m

§42

'viduj'

'vidinis, vidujis'

'giliausias, s l a p č i a u s i a s '

Kai kurių būdvardžių laipsniavimo ypatybės

prope

propior, propius

p r o x i m u s , a, u m

1. Nelinksniuojamas būdvardis nėąuam 'netikęs' laipsniuojamas taip; nėąuior (comparatlvus), nėąuissimus (superlativus); nelinksniuojamas būd­ vardis frūgi 'taupus' laipsniuojamas kaip frūgalis, e 'taupus': frūgalior (com­ paratlvus), frūgalissimus (superlativus). 2. Būdvardžio vetus, veteris 'senas' aukštesnysis laipsnis būna vetustior, vetustius, o aukščiausiasis - veterrimus, a, u m .

ir dltissimus, a, u m .

sudaro atitinkami prieveiksmiai

Comparativus

Superlativus

citra

citerior, citerius

c i t i m u s , a, u m

'šiapus'

siapusinis'

Positivus

ar

'artimiausias'

'arti'

'artimesnis'

'artimiausias'

dė

dėterior, dėterius

d ė t e r r i m u s , a, u m

'nuo'

'blogesnis'

'blogiausias'

prae

prior, prius

p r i m u š , a, u m

'pirma'

'pirmesnis'

'pirmasis, pirmiausias'

-

ocior, ocius

o c i s s i m u s , a, u m

greitesnis'

greičiausias'

3. Būdvardis dives, divitis 'turtingas' t u r i po d v i gretimines formas: aukštesniajame laipsnyje - d i v i t i o r i r d i t i o r ; aukščiausiajame - divitissimus, a, u m

darybos pamatą

P a s t a b a . Ocior, ocius etimologiškai gretinamas su graikų nelyginamojo laipsnio būd­ vardžiu okys 'greitas'.

ELEMENTĄ

I dalis

L AT 1N A

M O R F O L O G I J A

Skaitvardis

§48

§45

Būdvardžiai, neturintys aukščiausiojo laipsnio

Kiekiniai, kelintiniai, dalybiniai skaitvardžiai Distribūtiva

Cardinalia

Ordinalia

1

I

ū n u s , a, u m

p r i m u š , a, u m

singull, ae, a

2

II

duo, duae, d u o

s e c u n d u s , a, u m alter, era, e r u m

b i n i ae, a

3

III

tres, tria

tertius, a, u m

terni, ae, a

[sinonimas: natū minor 'jaunesnis', natū minimus 'jauniausias'];

4

IV

ąuattuor

quartus, a, u m

q u a t e r n į ae, a

adolėscėns, entis 'jaunas, paauglys', adolescentior 'jaunesnis'.

5

V

qumque

qulntus, a, u m

q u l n i , ae, a

§46

6

VI

sex

sextus, a, u m

seni, ae, a

Būdvardžių laipsniai, reiškiami žodžių samplaika

7

VII

septem

septinius, a, u m

septėni, ae, a

8

VIII

octo

octavus, a, u m

octoni, ae, a

9

IX

novem

n o n u s , a, u m

n o v e m , ae, a

10

X

decem

d e c i m u s , a, u m

deni, ae, a

11

XI

ūndecim

ū n d e c i m u s , a, u m

ū n d ė m , ae, a

12

XII

duodecim

d u o d e c i m u s , a, u m

d u o d e n i , ae, a

13

XIII

tredecim

tertius d e c i m u s

terni deni

14

XIV

ąuattuordecim

quartus d e c i m u s

quaterni d e n i

15

XV

quindecim

quintus d e c i m u s

quini deni

16

XVI

sedecim

sextus d e c i m u s

seni d ė n l

17

XVII

septendecim

septimus d e c i m u s

septem d e n i

18

XVIII

duodėviginti

d u o d e v i c e s i m u s , a, u m

d u o d e v i c ė n i , ae, a

19

XIX

ūndeviginti

ū n d ė v i c e s i m u s , a, u m

ū n d ė v i c ė n i , ae, a

20

XX

vigintl

v i c e s i m u s , a, u m

v i c e n i , ae, a

Aukščiausiojo laipsnio neturi: senex, senis senas', senior 'senesnis', [sinonimas: natū maior 'vyresnis', natū maximus 'vyriausias']; iuvenis, e 'jaunas', iūnior 'jaunesnis',

Būdvardžių su galūne -eus, -ius, -uus aukštesnysis laipsnis padaromas su prieveiksmiu magis 'labiau', o aukščiausiasis - m a x i m e 'labiausiai': Positivus

Comparativus ir Superlativus

idoneus, a, um 'patogus'

magis idoneus, a, u m 'patogesnis', maximė idoneus, a, um 'patogiausias';

varius, a, um 'įvairus' arduus, a, um 'status'

magis varius, a, um 'įvairesnis', maxime varius, a, um 'įvairiausias'; magis arduus, a, um statesnis', maxime arduus, a, um 'stačiausias'.

P a s t a b a . Būdvardžiai su galūne -quus laipsniuojami reguliariai: aequus 'lygus' - aeąuior, aequissimus; antiąuus 'senovinis' - antiąuior, antiquissimus.

t r i n i , ae, a

30

XXX

trlginta

trlcesimus, a, u m

tricėni, ae, a

40

XL

ąuadraginta

quadragesimus, a, u m

q u a d r a g ė n i , ae, a

50

L

quinquaginta

q u i n q u a g ė s i m u s , a, u m

quinquageni, ae, a

NOMEN NUMERALE

60

LX

sexaginta

sexagesimus, a, u m

sexagėni, ae, a

§47

70

LXX

septuaginta

septuagesimus, a, u m

s e p t u a g ė m , ae, a

80

LXXX

octoginta

octogesimus, a, u m

octogeni, ae, a

90

Skaitvardžių skyriai 1) k i e k i n i a i s k a i t v a r d ž i a i (cardinalia) - d u o 'du', decem 'dešimt', cent u m 'šimtas'; 2) k e l i n t i n i a i s k a i t v a r d ž i a i (ordinalia) - primuš 'pirmas', sextus 'šeš­ tas', octavus 'aštuntas'; 3) d a l y b i n i a i s k a i t v a r d ž i a i (distribūtiva) - singuli 'po vieną, b i n i 'po du', deni 'po dešimt'; 4) d a u g y b i n i a i s k a i t v a r d ž i a i (multiplicativa) - duplex 'dvigubas', t r i plex 'trigubas'.

XC

nonaginta

nonagesimus, a, u m

n o n a g ė m , ae, a

100

C

centum

centesimus, a, u m

centeni, ae, a

200

CC

ducenti, ae, a

ducentesimus, a, u m

d u č ė m , ae, a

300

CCC

trecenti, ae, a

trecentesimus, a, u m

treceni, ae, a

400

CD

q u a d r i n g e n t į ae, a

quadringentesimus, a, u m

q u a d r i n g e n i , ae, a

500

D

quingenti, ae, a

q u i n g e n t ė s i m u s , a, u m

quingėni, ae, a

600

DC

sescenti, ae, a

sescentesimus, a, u m

sescenl, ae, a

700

DCC

septingenti, ae, a

septingentesimus, a, u m

septingem, ae, a

800

DCCC

octingenti, ae, a

o c t i n g e n t ė s i m u s , a, u m

o c t i n g ė n i , ae, a

900

CM

nongenti, ae, a

nongentesimus, a, u m

nongeni, ae, a

M

mflle

m i l l e s i m u s , a, u m

m i l l e n i , ae, a

1000

ELEMENTĄ

LATINA

1. Kiekiniai skaitvardžiai 11-17 baigiasi -decim ( ū n d e c i m . . . ) , dešimtys (30-90) - -ginta ( t r l g i n t a . . . ) , šimtai (200-900) - -centi, ae, a (ducenti, ae, a...) ar -genti, ae, a (ąuadringenti, ae, a...). 2. Jei skaičius baigiasi 8 ar 9, tai toks skaitvardis padaromas, atimant iš po j o einančios dešimties 2 ar 1: 28 = 2 nuo 30 - duodėtriginta; 69 = 1 nuo 70 - ūndeseptuaginta. Bet 98 i r 99 - nonaginta octo, nonaginta novem. 3. Kelintinių skaitvardžių dešimtys baigiasi -cėsimus, a, u m (vicesimus, a, u m . . . ) ar -gesimus, a, u m (ąuadragesimus, a, u m . . . ) , o šimtai - -centesimus, a, u m (ducentesimus, a, u m . . . ) ar -gentesimus, a, u m (ąuadringentesimus, a, u m . . . ) .

I dalis

Skaitvardžių linksniavimas 1. Kiekiniai skaitvardžiai nuo ąuattuor 'keturi' i k i centum 'šimtas' yra nelinksniuoj ami. 2. Skaitvardis m i l l e 'tūkstantis' nelinksniuojamas vienaskaitoje. 3. Kiekiniai skaitvardžiai nuo ūnus (1) i k i trės (3), reiškiantys šimtus nuo ducenti (200) i k i n o n g e n t i (900) i r tūkstančius nuo d u o m i l i a (2000) būna linksniuojami: ū n u s , ū n a, ū n u m ' v i e n a s , v i e n a ' Linksnis

Singularis

Nom.

ūnus

n i , ae, a; v l c e m , ae, a; ųuadringėni, ae, a; m i l l e n i , ae, a...), bet - singuli, ae, a;

Gen.

ūna

Plūralis ūnum

ūnius

Dat. ūnum

ūnam

ūnum

pai: iš pradžių dešimtys, o po to vienetai (kaip lietuvių kalboje): v i g i n t i ūnus

Abi.

uno

una

uno

vienetai, o po to j u n g t u k u et prijungiamos dešimtys: ūnus et v i g i n t i 'dvidešimt vienas', ūnus et vicesimus 'dvidešimt pirmas', alter et vicesimus 'dvidešimt an­ tras', singuli et vicėni 'po dvidešimt vieną'... §49

Daugybiniai skaitvardžiai Daugybiniai skaitvardžiai yra būdvardiški, sudaryti iš skaitvardžio i r dėmens -plex, -plicis, atitinkančio lietuvių '-gubas, -linkas': s i m p l e x , s i m p l i c i s 'vientisas, paprastas'; d u p l e x , d u p l i c i s 'dvigubas, dvilinkas'; triplex, t r i p l i c i s 'trigubas, trilinkas';

Plūralis:

ūnae

una

ūnarum

ūnorum

ūnis

Acc.

dešimt antras', vicėni singuli 'po dvidešimt vieną', arba atvirkščiai - iš pradžių

ūni ūnorum

ūni

5. Sudėtinių samplaikinių skaitvardžių (21-99) dėmenys reiškiami dvejo­ 'dvidešimt vienas', vicesimus primuš 'dvidešimt pirmas', vicesimus alter 'dvi­

Skaitvardis

§50

4. Dauguma dalybinių skaitvardžių baigiasi - e n į ae, a (seni, ae, a; septėb i n i , ae, a; t e r n i , ae, a; ąuaterni, ae, a; q u i n i , ae, a; octoni, ae, a.

M O R F O L O G I J A

ūnos

ūnas

ūna

ūnis

u n i ex omnibus SėąuanI (Caesar) 'sekvanai iš visų vieni'; ex ūnis geminas m i h i

conficiės nūptias (Terentius) 'iš vienų dvejas m a n padarysi vestuves'.

d u o , d u a e , d u o ' d u , d v i ' ; t r ė s , t r i a 'trys'; m i l i a ' t ū k s t a n č i a i ' Linksnis

Dualis

Plūralis

Nom.

duo, duae, d u o

trės,tria

milia

Gen.

duorum, duarum, duorum

trium

milium

Dat.

duobus, duabus, duobus

tribus

milibus

Acc.

duos (duo), duas, duo

trės, tria

milia

Abi

duobus, duabus, duobus

tribus

milibus

P a s t a b a . Kaip duo linksniuojamas ambo, ambae, ambo 'abu, abi'. Kartais vietoj d u o r u m , d u a r u m vartojama d u u m .

D u c e n t i m, ducentae/, ducenta n ... linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i

q u a d r u p l e x , ą u a d r u p l i c i s 'keturgubas, keturlinkas';

t i k daugiskaitą). Visai taip pat linksniuojami dalybiniai skaitvardžiai, turintys

quintuplex, ąuintuplicis 'penkiagubas';

t i k daugiskaitos formas singuli m , singulae/, singula « . . .

septemplex, septemplicis 'septyngubas, septynlinkas'; decemplex, decemplicis 'dešimteriopas'; c ė n t u p l e x , c e n t u p l i c i s 'šimteriopas'.

4. Visi kelintiniai skaitvardžiai linksniuojami I - I I linksniuote ( t u r i vie­ naskaitą i r daugiskaitą); samplaikinių linksniuojami visi samplaikos nariai: trlcesimus primuš, tricėsimi p r i m i . . . 5. Daugybiniai skaitvardžiai (simplex, icis...) linksniuojami pagal I I I linksniuotės būdvardžių linksniavimo tipą (žr. § 39,3): abi. sg. sirrvįAicl, gen. pl. s i m p l i c i u m , nom. i r acc.pl. n simplicia.

ELEMENTĄ

LATINA

§ 54

Savybiniai įvardžiai (Pronomina possessiva) Iš asmeninių i r sangrąžinio įvardžio yra išvesti savybiniai įvardžiai, t u r i n ­ tys I - I I linksniuotės galūnes:

I dalis

M O R F O L O G I J A

§56

Įvardžių hic, Ule, iste, ipse linksniavimas Singularis Nom.

hic

haec

Gen.

hūius

Dat.

huic

hoc

ille

illa

illud

illius illi

m e u s , m e a , m e u m ' m a n o , m a n a s ' ; n o s t e r , n o s t r a , n o s t r u m 'mūsų',

Acc.

hune

hanc

hoc

illum

illam

illud

t u u s , t u a , t u u m 'tavo, tavas'; v e s t e r , v e s t r a , v e s t r u m 'jūsų',

Abi.

hoc

hac

hoc

illo

illa

illo

s u u s , s u a , s u u m 'savo, savas'.

1. Savybinis įvardis suus, a, u m nurodo t i k trečiuosius asmenis (kaip san­ grąžinis sui): dėfendit p a t r i a m suam 'jis gina savo tėvynę', dėfendunt p a t r i a m suam 'jie gina savo tėvynę'. Bet sakoma: d ė f e n d o p a t r i a m m e a m ' g i n u s a v o ( p a ž o d ž i u i : m a n o ) tėvynę', dėfendis p a t r i a m t u a m gini savo (pažodžiui: tavo) tėvynęį d ė f e n d i m u s p a t r i a m n o s t r a m ' g i n a m e s a v o ( p a ž o d ž i u i : m ū s ų ) tėvynę', d ė f e n d i t i s p a t r i a m v e s t r a m 'ginate s a v o ( p a ž o d ž i u i : j ū s ų ) tėvynę'.

Įvardis

Plūralis Nom.

hi

hae

haec

illi

illae

illa

Gen.

horum

harum

horum

illorum

illarum

illorum

Dat. Acc.

his hos

illis

has

Abi.

haec

illos

his

illas

illa

illis

Kaip ille, illa, i l l u d linksniuojami iste, ista, istud ir ipse, ipsa, ipsum. 1. Įvardžio hic, haec, hoc vienskiemenės vienaskaitos lytys i r niekatrosios

Taip savybiniai įvardžiai vartojami prancūzų, vokiečių, anglų kalbose.

giminės nom. i r acc. pl. yra išplėstos dalelės -c < -ce (plg. dar eece 'štai'), k u r i

P a s t a b a . Norėdami pasakyti „jo, jos", vartojame parodomojo įvardžio is, ea, i d 'jis' genity-

klausiant pasirodo - c i - pavidalu: hieine? 'ar šitas?'.

vą: 'skaitau jo laišką lego epistolam eius.

2. Savybinis įvardis meus t u r i šauksmininką m i : m i f i l i 'mano sūnau'. § 55

Parodomieji įvardžiai (Pronomina demonstrativa). Pažymimasis įvardis (Pronomen determinativum) Parodomieji įvardžiai:

h i c , h a e c , h o c 'šitas, šis ( a r t i m a n ę s ) ' , iste, i s t a , i s t u d 'tas (arti tavęs)',

P a s t a b a . Kartais dalelė -ce pridedama ir prie kitų linksnių: hūiusce, hosce; su -c pasitaiko istic (kaip h i c ) , istaec (kaip haec), istuc (*istud-ce), illic, illaec (kaip istaec, haec), ilhic (*illud-ce, plg. istuc).

Forma haec (nom. sg. f) sutampa su nom. ir acc. pl. n haec, kilusia iš *ha-i-ce (pridėtos d v i rodomosios dalelės: - i - i r -ce). Forma hoc (nom. i r acc. sg. n) kilusi iš hocc, o toji iš *hod-ce ( * h o d - plg. su i s t u d , i l l u d , i d ) . 2. Acc. sg. hune (< * h u m - c ) , hanc (< *ham-c) dėl asimiliacijos. §57

Įvardžių is, ea, id linksniavimas Singuldris

U l e , i l l a , i l l u d 'anas ( a r t i jo)', i s , e a , i d 'jis, tas',

Nom.

is

ea

i d e m , ė a d e m , i d e m 'tas pats'.

Gen.

eius

Pastaba.

ei

Plūralis id

Daiktų ypatybes nurodo parodomieji įvardžiai: talis, e 'toks' ( I I I linksniuotė),

Dat.

tantus, a, u m 'toks didelis, tiek' ( I - I I linksniuotės), tot 'tiek' (nelinksniuojamas): tot sententiae

Acc.

eum

eam

id

'tiek nuomonių'.

Abi.

eo

ea -

eo

Pažymimasis įvardis: i p s e , i p s a , i p s u m 'pats'.

ei ( i i )

eae

ea

eorum

earum

eorum

eis ( ū s ) eos

eas

ea

eis ( i l s )

Įvardis is, ea, i d turi du šaknies balsių kaitos laipsnius: e- (iš ei-) / i - . Lotynų is atitinka lietuvių j i s (*is), o id slypi lietuvių kalbos žodyje idant.

ELEMENTĄ

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

§60

§ 58

Įvardžių ąui, ąuae, ąuod ir quis, ąuid linksniavimas

Įvardžių idem, eadem, idem linksniavimas Įvardis i d e m , eadem, i d e m yra sudarytas iš parodomojo įvardžio is, ea, i d ir dalelės -dem: i d e m (*is-dem), ea-dem, i d e m (*id-dem).

idem

eadem

Gen.

eiusdem

Dat.

eidem

Acc. AM.

eundem eodem

eandem eadem

idem

eidem

eaedem

ėadem

eorundem

earundem

eorundem

eisdem idem

eosdem

eodem

easdem

ėadem

qul

quae

Gen.

cūius

Dat.

cui

quod

P a s t a b a . Greta eidem {nom. pl) vartojama iidem ir i d e m , greta eisdem (dat. ir abi. pl.) iisdem ir isdem.

Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos k i l m i n i n k o galūnių - m dėl asi­ (*eam-dem),

e o r u n d e m ( * e o r u m - d e m ) , earundem (*earum-dem), plg. dar hune, hanc (žr. § 56). § 59

Klausiamieji įvardžiai (Pronomina interrogativa). Santykiniai įvardžiai (Pronomina relativa) Klausiamieji įvardžiai:

Plūralis

quis

qui

quae

quae

quorum

quarum

quorum

quos

quas

quid

cūius cui

quibus

Acc.

quem

quam

quod

quem

quid

Abi.

quo

qua

quo

quo

quo

Pastaba.

quae

quibus

Be pagrindinių formų vartojamos ir senesnės formos: greta cūius (gen. sg.) -

1. Klausiamasis įvardis quis? quid? daugiskaitos formų neturi. 2. Forma q u i (nom. sg. m) sutampa su ndm.pl. m q u i (plg. h i 'šie, § 56), o forma quae (nom. sg.f) sutampa su nom. pl.fąaae dėta dalelė - i , plg. hae-c, § 56). 4. Trečiosios linksniuotės galūnes t u r i vyriškosios giminės acc. sg. - q u e m , visų giminių dat. i r abi. pl. - quibus, tačiau greta quibus vartojama ir senesnė tų linksnių f o r m a quis. P a s t a b a . Prielinksnis e u m su klausiamaisiais bei santykiniais įvardžiais vartojamas postpoziciškai; q u o c u m 'su kuo', q u i b u s c u m 'su kuriais' . . . , plg. m e c u m , žr. § 53 pastabą.

§61

Uter, utra, utrum linksniavimas Singularis Nom.

uter

utra

Gen.

utrius

qui? quae? quod? 'kuris?',

Dat.

utri

uter? utra? utrum? 'katras?'. Santykiniai įvardžiai: qui, quae, quod 'kuris, koks', uter, utra, utrum 'katras'. P a s t a b a . Daiktų ypatybes nurodo klausiamieji bei santykiniai įvardžiai: qualis, e 'koks' (III linksn.), ą u o t u s , a, u m 'kelintas' ( I - I I linksn.), quantus, a, u m 'koks didelis, kiek' ( I - I I linksn.),

(plg. hae 'šios', § 56).

3. Niekatrosios giminės nom. i r acc. pl. quae yra atsiradusi iš * q u a - i ( p r i ­

quis? quid? 'kas?',

quot 'kiek' (nelinksniuojamas): quot sententiae 'kiek nuomonių'.

Pronomen interrogat.

quoius, o greta c u i (dat. sg.) - quoi.

eisdem

miliacijos (prieš d) v i r t o - n : eundem (*eum-dem), eandem

Singularis Nom.

Plūralis

Singularis Nom.

Įvardis

Plūralis utrum

utri

utrae

utra

utrorum

utrarum

utrorum

utros

utras

utris

Acc.

utrum

utram

utrum

Abi.

utro

utra

utro

utra

utris

§62

Klausiamųjų bei santykinių įvardžių vartojimas 1. Klausiamasis įvardis quis? quid? dažniausiai vartojamas daiktavardiškai: quis venit? 'kas ateina?'; q u i d nautas dėleetat? 'kas džiugina jūri­ ninkus?'; quis q u i d legit? 'kas ką skaito?'

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L ATI NA

Tačiau quis? gali būti pavartotas i r būdvardiškai, kai klausiama vardo: quis magister venit? 'kuris mokytojas ateina?' - Fabius v e n i t 'Fabijus ateina; quis civis locūtus est? 'kuris pilietis kalbėjo?' - Marcus Tullius Cicero locūtus est 'kalbėjo Markas Tulijus Ciceronas'. 2. Įvardžiai q u i , quae, q u o d i r uter, utra, u t r u m gali būti vartojami i r daiktavardiškai, i r būdvardiškai: uter n o s t r u m : tūne an ego? 'katras iš mūsų:

ąuidam, ąuaedam, ąuoddam

'kažkoks, vienas'

(adiect.);

ąuispiam, ąuaepiam; ąuidpiam (ąuippiam)

'kas nors'

ąuispiam, ąuaepiam, ąuodpiam

(adiect);

'koks nors'

ąuisąuam, - , ąuidąuam (ąuicąuam)

Įvardis

(subst.);

' k a s nors'.

Jei niekatrosios giminės f o r m a sudaryta su q u i d , tai toks įvardis varto­

ar t u , ar aš?'; q u l iūs d i c i t , iūdex d i c i t u r 'kas teisia, vadinasi teisėjas'; q u i v i r

jamas daiktavardiškai, o jei su q u o d - būdvardiškai.

venit? 'kuris vyras ateina?'; quae m u l i e r venit? ' k u r i moteris ateina?'; q u o d

6. Neapibrėžiamųjų įvardžių linksniuojama t i k pamatinė forma (dalelės nekinta):

a n i m a l currit? 'kuris gyvūnas bėga?'; u t r u m m a l u m placet, sūmite 'katras obuolys patinka, imkite'.

Singularis

3. Jei santykinis q u i , quae, q u o d eina savarankiško sakinio pradžioje, į lietuvių kalbą jį verčiame parodomuoju įvardžiu: qua dė causa reliųuos v i r t u t e praecėdunt 'dėl tos priežasties kitus pralenkia narsumu'; q u o d erat dėmons t r a n d u m 'tai i r reikėjo įrodyti'.

Nom.

Gen.

Dat.

Acc.

Abi.

aliąuis

alicūius

alicui

aliąuem

aliąuo

«

aliąuid (aliąuod)

«

cuidam

ąuendam

ąuodam

"

ąuandam

ąuadam

ąuoddam

ąuodam

aliąuid (aliąuod) ąuidam

§63

ąuaedam

Neapibrėžiamieji įvardžiai (Pronomina indefinita)

ąuoddam

1. Neapibrėžiamuoju įvardžiu (kaip i r lietuvių kalboje) eina klausiamasis bei santykinis nekirčiuotas quis, q u i d 'kas': si quis q u i d dė f i n l t i m i s rūmore ac fama accėperit Caesar 'jei kas ką sužinos iš kaimynų per gandus ir kalbas'; taip pat q u i , quae, q u o d 'bet kas, bet kuris'. 2. Neapibrėžiamasis įvardis quisquis, q u i d q u i d 'bet kas', sudarytas pa­ kartojant quis, q u i d ( r e d u p l i k a c i j a ) , vartojamas t i k nom. sg., retkarčiais abi. sg.: quoquo. 3. Neapibrėžiamieji įvardžiai aliquis, aliąuid 'kas nors' ir a l i q u i , aliqua, aliųuod 'koks nors' sudaryti iš dalelės a l i - (įvardžio alius kilmės) ir quis, q u i d ar q u i , quae, quod. 4. Neapibrėžiamasis įvardis quisque, quaeque, q u i d q u e (quodque) 'kiek­ vienas' po įvardinio pamato t u r i dalelę -que. 5. Pridėjus neapibrėžiamąsias postpozicines daleles: -libet (iš veiksma­ žodžio libet 'patinka'), -vis (iš veiksmažodžio vis 'nori'), - d a m , - p i a m , - q u a m , padaromi šie neapibrėžiamieji įvardžiai: ąuilibet, ąuaelibet, ąuidlibet 'bet

kuris,

bet

ąuilibet, ąuaelibet, ąuodlibet 'bet

koks'

ąuivis, ąuaevis, ąuidvis

(subst.);

ąulvis, ąuaevis, ąuodvis

'kas nors'

'koks nors'

ąuidam, ąuaedam, ąuiddam

kas'

(adiect.);

(adiect.);

'kažkas'

(subst.);

(subst.);

cūiusdam

P a s t a b a . Po si, n i s i , nė, n u m , quo, quanto, quando, ubi, c u m vietoj aliquis (aliqui) var­ tojamas neapibrėžiamasis quis (qui).

7. Neigiamieji neapibrėžiamieji įvardžiai nėmo 'niekas' (kalbant apie as­ menį, nes nėmo kilęs iš *ne-hemo, k u r *hemo yra senoviška žodžio h o m o 'žmogus' forma), n i h i l 'niekas' (kalbant apie daiktą, kilęs iš * n e - h i l u m 'nė plaušelio'). Nemo i r nihil linksniavimas Singularis

Plūralis

Nom.

nėmo

nihil (nil)

Gen.

nūlllus ( n ė m i n i s )

nūlllus rel ( n i h i l i )

Dat.

n e m i n i (nūlli)

nūlli r e i

Acc.

nėminem

nihil (nil, nihilum)

Abi.

nūllo (neminė)

nūlla rė (nihilo)

Nėmo vartojimas: nemo Romanus 'nė vienas romėnas', nėmo venit 'nie­ kas neatėjo'. N i h i l gali būti ir nelinksniuojamas, tačiau sakoma: argūmentum n i h i l i (gen.) 'niekam tikęs argumentas', ad n i h i l u m venire (acc.) 'nueiti niekais', ex n i h i l o n i h i l fit (abi.) 'iš nieko niekas neatsiranda'. N i l yra kontrahuota lytis iš n i h i l : n i l dėspėrandum Horatius 'niekuomet nenusimink', n i l a d m i r a r i Horatius 'niekuo nesistebėti', dė m o r t u i s n i l nisi bene Diogenės Laertius 'apie mirusius nieko, nebent gerai'.

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA

§64

§65

{vardiniai būdvardžiai (Adiectiva pronominalia)

Įvardžių koreliacija

M O R F O L O G I J A

Veiksmažodis

Sakinyje vienais įvardžiais klausiame, kitais atsakome į tą klausimą. Į

Atskirą neapibrėžiamųjų įvardžių grupę sudaro vadinamieji įvardiniai būdvardžiai:

klausimą: Q u e m l i b r u m legės? 'Kokią knygą skaitysi?' galima atsakyti: Hune librum 'Šitą knygą (parodomasis);

ūnus, a, um 'vienas',

alter, era, erum 'kitas, antras',

solus, a, um 'tiktai vienas',

uter, utra, utrum 'katras',

totus, a, u m 'visas',

neuter, tra, trum 'niekatras',

Quemvis librum 'Kokią nors knygą (neapibrėžiamasis).

ūllus, a, um 'kažkoks',

nulius, a, um 'joks',

Sudėtiniame sakinyje šiuo pagrindu susidaro santykinių atliepiamųjų

Librum, quem mihi dedisti 'Knygą, kurią man davei' (santykinis);

alius, alia, aliud 'kitas'.

įvardžių poros:

Kilmė: neuter < *ne-uter, nūllus< *ne-ūllus. Iš uter yra utėrque, ū t r a q u e , u t r ū m q u e 'ir vienas, ir kitas, abudu'.

Ūnus linksniavimą žr. § 50. Taip pat linksniuojami solus, totus, ūllus, nulius. Alter linksniavimas Nom.

alter,

alterum

altera,

Gen.

alterius

Dat.

alteri

alteri,

galva, tokia i r kalba; Q u o t capita, t o t sententiae alterae,

altera

alterorum, alterarum,

alterorum

alteris

Acc.

alterum, alteram, alterum

Abi.

altero,

altera,

alteros,

altero

alteras, alteris

Gen.

alius alū

Lotynų kalbos veiksmažodis t u r i šias gramatines kategorijas: a s m e n į

aliud

alū,

aliae,

alia

aliorum,

aliarum,

aliorum

alūs

alium, aliam,

aliud

Abi.

alio,

alio

alios,

alias,

alia

aliis

P a s t a b a . A l i u s gen. sg. turi dvi formas a l i u s (retai vartojama nuo alius) ir alterius (nuo alter), kuri pakeičia alius.

l a i k ą (tempus), r ū š į (genus) i r n u o s a k ą

Nuosakos yra trys: Plūralis

Acc.

alia,

v

(modus).

Singularis

Dat.

§66

{persona), s k a i č i ų (numerus),

Alius linksniavimas alia,

'Kiek galvų, tiek

VERBUM

P a s t a b a . Gen. sg. kartais kirčiuojama alterius.

alius,

Terentius

nuomonių'.

altera

Uter linksniavimą žr. § 61. Taip pat linksniuojamas neuter.

Nom

ąuotus, a, um - totus, a, um 'kelintas' 'tas iš eilės' quot - tot 'kiek' 'tiek'

Pavyzdžiai: Qualis v i r , talis oratio 'Koks vyras, tokia ir kalba ar 'Kokia

Plūralis

Singularis

qualis, e - talis, e 'koks' 'toks' ąuantus, a, u m - tantus, a, u m 'koks' 'toks' 'kokio dydžio' 'tokio dydžio'

indicativusI t i e s i o g i n ė : laudo 'giriu', eoniūnetivus I t a r i a m o j i : laudem 'girčiau', imperdtivus Iliepiamoji:

lauda 'girk'.

Lotynų kalboje yra dvi veiksmažodžių rūšys: activum I v e i k i a m o j i : laudo 'giriu', passivum Ineveikiamoji:

laudor 'esu giriamas'.

P a s t a b a . Lietuvių kalbos sangrąžinius veiksmažodžius atitinka arba veikiamoji rūšis su įvardžiu (defendo m ė 'ginuosi', dėfendis tė 'giniesi', dėfendit se '(jis) g i n a s i ' . . . ) , arba (rečiau) ne­ veikiamoji rūšis (lavor 'prausiuosi').

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LAT 1N A

n e a s m e n u o j a m o s f o r m o s , neturinčios asmens kategorijos, - verbum

§67

Veiksmažodžių laikai

infinitum: a) infinitivus 'bendratis',

Lotynų kalbos veiksmažodis gali turėti šešis laikus: praesens/esamasis: imperfectum/būtasis

n e a t l i k t i n i s (imperfektas): laudabam 'gyriau, girdavau',

futūrum II (secundum) I būsimasis a t l i k t i n i s (exactum): laudavero 'būsiu pagyręs'. reiškia tokį būtąjį atliktinį veiksmą, kuris yra įvykęs anks­

čiau už kitą būtąjį veiksmą. Dažniausiai vartojamas šalutiniuose sakiniuose. Vėnit amicus, q u e m heri v i d e r a m Atvyko draugas, kurį vakar buvau matęs'. II (exdctum) yra toks būsimasis laikas, kuris reiškia veiksmą, įvyksiantį anksčiau

už kitą būsimąjį veiksmą. Vartojamas šalutiniuose sakiniuose. Venient a m i c i , quos invitavero 'Atvyks bičiuliai, kuriuos būsiu pakvietęs'.

Pagrindinės veiksmažodžio formos Lotynų kalbos veiksmažodis paprastai t u r i keturias pagrindines formas, iš kurių padaromos visos kitos (asmenuojamos i r neasmenuojamos) veiksma­ žodinės formos: laudo, laudavi, laudatum, laudare

'girti',

scribo, scripsi, scriptum, scribere

'rašyti',

ago, ėgi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti'.

I pagrindinė forma - praesens indicdtivi activi (sg. I ) : laudo 'giriu', scribo 'rašau', ago 'varau; veikiu';

Visi laikai grupuojami į dvi klases: 1) i n f e k t o laikų klasė - eigos neatliktiniai laikai (infectus 'neatliktas, ne­ užbaigtas'): praesens, imperfectum, futūrum

I;

2) p e r f e k t o laikų klasė - įvykio, atliktiniai laikai (perfectus atliktas, už­ baigtas'): perfectum, plūsąuamperfectum,

d) gerundium gerundijus' (veiksmažodinis daiktavardis). §69

perfectum/būtasis a t l i k t i n i s (perfektas): laudavi pagyriau', plūsąuamperfectum I p l i u s k v a m p e r f e k t a s (reiškia būtąjį veiksmą, įvykusį anksčiau už kitą veiksmą): laudaveram 'buvau pagyręs',

P a s t a b a . Plūsąuamperfectum

b) supinum siekinys', c) participium 'dalyvis',

laudo giriu,

futūrum I (primum) I b ū s i m a s i s : laudabo 'girsiu',

Futūrum

Veiksmažodis

futūrum

II.

I I pagrindinė f o r m a - perfectum indicdtivi activi (sg. I ) : laudavi 'pagyriau', scripsi 'parašiau', ėgi 'nuvariau; padariau'; I I I pagrindinė forma - supinum 'siekinys': l a u d a t u m 'girtų', s c r i p t u m 'ra­ šytų', actum 'varytų; veiktų'; I V pagrindinė forma - infinitivus 'bendratis': laudare 'girti', scribere 'ra­

§68

šyti', agere 'varyti; veikti'.

Veiksmažodžių asmenys

(praesens) kamienas, 2) p e r f e k t o kamienas, 3) s u p y n o kamienas.

Iš pagrindinių formų gaunami trys veiksmažodžio kamienai: 1) i n f e k t o

Veiksmažodžiai t u r i tris asmenis: prima persona 'pirmasis asmuo', secunda persona 'antrasis asmuo', tertia persona 'trečiasis asmuo'. P a s t a b a . Vadinamieji b e a s m e n i a i v e i k s m a ž o d ž i a i

(verba impersonalia) turi tik vie­

naskaitos I I I asmens formą: decet 'tinka', decuit 'tiko', tonat 'griaudžia' pluit lyja', ningit 'sninga', lūcet 'švinta', fulget 'žaibuoja. Yra veiksmažodžių, kurie gali turėti asmeninę ir beasmenę vartoseną; būdami beasmeniai, jie turi kitokią reikšmę: beasmenis constat 'žinoma, suprantama', asmeninis constat (nuo consto, constiti, - , constare) 'susideda (iš dalių), kainuoja.

Pagal asmens kategoriją visos veiksmažodžio formos skirstomos į d v i grupes: a s m e n u o j a m o s f o r m o s , turinčios asmens kategoriją, - verbum finitum (laikai);

P i r m o j i i r ketvirtoji forma t u r i tą patį (infekto) kamieną. Pagrindinės veiksmažodžio formos pateikiamos žodynuose. Jos rašomos sutrumpintai: laudo, avi, atum, are girti', finio, Ivi, itum, ire

'baigti',

dėleo, ėvį ėtum, ėre 'naikinti'. P a s t a b a . Kartais rašoma dar trumpiau: laudo, 1; finio, 4; dėleo, 2. Skaitmuo reiškia asmenuotę.

Žodynuose priešdėlinių veiksmažodžių ilgoji forma pateikiama t i k esa­ majame laike; kitos pagrindinės formos trumpinamos atmetant priešdėlį:

ELEMENTĄ

LATI NA

I dalis

describo, scripsi, scriptum, scribere skaitome:

laudo, lauda-v-i, laudatum, laudare

aprašyti';

describo, dėscripsi, dėscriptum, dėscribere.

finio, fini-v-į finltum, finire

P a s t a b a . Kartais gali trūkti kurios nors pagrindinės formos: s u m , fui, - , esse 'būti' (neturi

M O R F O L O G I J A

Veiksmažodis

'girti',

'baigti',

dėleo, dėlė-v-i, dėlėtum, dėlėre

'naikinti'.

supyno); sileo, u i , - , ere 'tylėti'; silėsco, - , - , silėscere 'nutilti'.

Beasmenių veiksmažodžių pagrindinės formos pateikiamos taip: decet, uit, - , ere 'tinka' (skaityk: decet, decuit, decėre).

2. Perfekto kamieną su priesaga - u - dažniausiai t u r i I I asmenuotės veiks­ mažodžiai: habeo, hab-u-i, habitum, habėre

§70

doceo, doc-u-i, doctum, docėre

Infekto kamienas Infekto, arba esamojo laiko, kamienas gaunamas iš esamojo laiko ben­ draties (ketvirtoji pagrindinė veiksmažodžio forma) atmetus jos galūnę -re (arba -se), I I I asmenuotės - -e-re. Iš to kamieno nustatomos 4 asmenuotės:

'turėti',

'mokyti'.

3. Perfekto kamieną su priesaga -s- dažniausiai t u r i I I I asmenuotės veiks­ mažodžiai: scribo, scrip-s-1, scriptum, scribere

E s a m o j o laiko bendratis

Kamienas

Asmenuotė

dico,

laudare

lauda-

I

traho, traxi, tractum, trahere

vidėre

vidė-

II

legere

leg-

III

audire

audi-

IV

esse

es-

netaisyklingas veiksmažodis

dbd,

dictum, dicere

'rašyti',

'sakyti', 'traukti'.

Priesaga -s- sen. graikų i r sen. indų kalbose buvo vartojama aoristo (aki­ mirkos) būtajam laikui sudaryti. I I . Perfekto kamienas be priesagos. 1. N u o infekto kamieno skiriasi š a k n i e s b a l s i ų k a i t a ( I I , I I I , IV, rečiau

Infekto kamienas gali gauti intarpą n (prieš lūpinius priebalsius virs­ tantį

m ) . Tokie veiksmažodžiai

vadinami

intarpiniais

veiksmažo­

d ž i a i s : vinc-ere 'nugalėti', r u m p - e r e 'sulaužyti', plg. lietuvių k.: tenka - teko, l i m p a - lipo.

I asmenuotės veiksmažodžiuose): lego, lėgi, lėctum, legere ' r i n k t i ; skaityti', video, vidi, visum, vidėre

'matyti',

venio, vėni, ventum, venire 'atvykti',

§71

ago, ėgi, actum, agere ' v a r y t i ; veikti',

Perfekto kamienas

iuvo, iūvi, iūtum, iuvare 'padėti, palaikyti'.

Perfekto kamienas gaunamas iš antros pagrindinės veiksmažodžio for­ mos atmetus jos galūnę - I : laudavi

'pagyriau', k a m i e n a s

laudav-,

habui 'turėjau', k a m i e n a s habu-,

scripsi

'parašiau', k a m i e n a s

Panaši

balsių

kaita

yra

lietuvių

kalbos

būtajame

kartiniame

laike:

keliu-kėliau,

kuriu-kūriau.

scrips-,

fui 'buvau', k a m i e n a s fu-.

2. Perfekto kamienas, turintis r e d u p l i k a c i j ą (dažniau pasitaiko I I I asme­ nuotės veiksmažodžiuose, kitų asmenuočių viename kitame veiksmažodyje): disco, didici, - , discere 'mokytis', tango, tetigi, tactum, tangere 'liesti',

Perfekto kamienai yra įvairūs.

curro, cucurri, cursum, currere

I . Perfekto kamienas su priesaga.

do, dedi, datum, dare

1. Perfekto kamieną su priesaga - v - t u r i beveik visi I bei I V asmenuotės veiksmažodžiai ir dalis I I asmenuotės veiksmažodžių:

'bėgti',

'duoti'.

Reduplikacija sen. graikų, sanskrito, gotų kalbose buvo vartojama kaip nuolatinė priemonė perfektui sudaryti.

ELEMENTĄ

LAT I N A

3. Perfekto kamienas, nesiskiriantis nuo infekto kamieno: verto, verti, versum, vertere 'versti', defendo, dėfendi, dėfėnsum, dėfendere 'ginti', statuo, štatui, statūtum, statuere 'nustatyti'. 4. Perfekto forma t u r i visai kitą šaknį ( s u p l e t y v i z m a s ) : sum, fui, - , esse

'būti',

fero, tulį latum, ferre 'nešti'.

1 dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmažodis

Esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyvis linksniuojamas kaip I I I links­ niuotės vienos galūnės būdvardis, tačiau abi. sg. dažniausiai baigiasi -e. V i r ­ tęs būdvardžiu, gali būti laipsniuojamas: g. positiv. sapiėns, entis 'protingas, išmintingas'; g. compar. sapientior, sapientius 'protingesnis, išmintingesnis'; g. superlat. sapientissimus, a, u m 'protingiausias, išmintingiausias'. 2. Participium perfectipassivi

(būtojo l a i k o neveikiamosios rūšies

d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant galūnes -us, -a, - u m : laudat-: laudat-us, laudat-a, laudat-um 'pagirtas', script-: script-us, script-a, script-um 'parašytas'.

§72

Supyno kamienas

Supyno kamienas gaunamas iš trečiosios pagrindinės veiksmažodžio for­ mos atmetus jos galūnę - u m : laudatum, kamienas: laudat-,

Būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis linksniuojamas kaip I - I I links­ niuotės būdvardis. Suvokiamas kaip būdvardis, jis gali būti laipsniuojamas: g. positiv. doctus, a, u m 'mokytas'; g. compar. doctior, doctius 'mokytesnis'; g. superlat. doctissimus, a, u m 'mokyčiausias'. 3. Participium jutūri

activi ( b ū s i m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s

rūšies

auditum, kamienas: audit-,

d a l y v i s ) daromas prie supyno kamieno pridedant priesagą -ūr- i r I - I I links­

missum, kamienas: miss-.

niuotės galūnes -us, -a, - u m :

Pastabos. 1. Jei perfekto forma baigiasi -avi, -evi, - i v i , tai supynas - -atum, - ė t u m , -itum: laud -avi - laud-atum, del-evi - del-etum, aud-ivi - aud-itum.

laudat-: laudat-ūr-us, laudat-ūr-a, laudat-ūr-um 'girsiąs', script-: script-ūr-us, script-ūr-a, script-ūr-um 'rašysiąs'.

2. Jei perfekto forma baigiasi - u i , supynas turi - i t u m ar - t u m : h a b - u i - hab-itum, d o c - u i - doc-tum. 3. Jei perfekto kamienas baigiasi dantiniu priebalsiu, supynas turi - s u m : v i - d - i - v i - s u m , ver-t-i - v e r s u m .

Verbum Infinitum §73

Dalyvis (Participium)

4. Participium futūri passivi arba gerundivum ( r e i k i a m y b ė s d a l y v i s ) daromas prie infekto kamieno pridedant priesagą - n d - ( I - I I asmenuotei), -end- ( I I I - I V asmenuotei) i r I - I I linksniuotės galūnes -us, -a, - u m : lauda-: lauda-nd-us, lauda-nd-a, lauda-nd-um girtinas', leg-: leg-end-us, leg-end-a, leg-end-um 'skaitytinas', fini-: fini-end-us, fini-end-a, flni-end-um 'baigtinas'.

Lotynų kalboje yra 4 dalyviai. 1. Participiumpraesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r ū š i e s d a l y v i s ) daromas prie infekto kamieno pridedant -ns, gen. sg. -ntis ( I - I I as­ menuotei) arba -ėns, gen. sg. -entis ( I I I - I V asmenuotei): lauda-: lauda-ns, lauda-ntis girias',

§74

Bendratis (Infinitivus) Lotynų kalboje yra šešios bendratys. 1. Infinitivus praesentis activi ( e s a m o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r ū š i e s

habė-: habė-ns, habe-ntis 'turįs',

b e n d r a t i s ) yra ketvirtoji pagrindinė veiksmažodžio forma: lauda-re 'girti',

leg-: leg-ėns, leg-entis 'renkąs, skaitąs',

vidė-re 'matyti', leg-e-re ' r i n k t i , skaityti', audi-re 'klausyti', es-se 'būti', fer-re

fini-: fini-ėns, fini-entis 'baigiąs'.

'nešti', vel-le 'norėti'.

P a s t a b a . Istoriškai šis dalyvis sudarytas su ide. formantu -nt-, nom. sg. - n s , kuris yra kilęs

-le po visiškos asimiliacijos, žr. § 16, 10. Trečiosios asmenuotės bendratis prieš galūnę turi j u n ­

P a s t a b a . Seniausia galūnė -se (plg. es-se), iš Jos kilo -re dėl rotacizmo, žr. § 18, taip pat iš *-nt-s, žr. § 16, 2.

giamąjį balsį -e-.

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT I N A

§98

Mišriąja asmenuote asmenuojami:

Mišrioji asmenuotė

capio 'imu', cupio geidžiu', facio 'darau', fodio 'kasu',

Mišriajam asmenavimo t i p u i priklauso tie I I I a s m e n u o t ė s v e i k s m a ž o ­ džiai, k u r i ų esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -io (kaip I V asmenuo­ F o r m ų daryba iš infekto kamieno cap-i- 'imti'. Specifiniai sutapimai su

Passivum

Activum Coniunctivus

Indicatlvus

Coniunctivus

capiam capias

capior

capiar capiaris capiatur capiamur

Praesens

capiunt Futūrum I capiam capies capiet capiėmus capietis capient Imperfectum

capiat capiamus capiatis capiant

caperis capitur capimur capiminl capiuntur

capiaminl capiantur

capiar capiėris capiėtur capiemur capiemini capientur

vio {partic. fut. act.) ar gerundyvo ir v e i k s m a ž o d ž i o esse a s m e n u o j a m ų f o r m ų samplaika. Pagal dalyvio r ū š į skiriama: 1. V e i k i a m o s i o s r ū š i e s a p r a š o m a s i s a s m e n a v i m a s

2. N e v e i k i a m o s i o s r ū š i e s a p r a š o m a s i s a s m e n a v i m a s periphrastica

capiebar

caperer

capiebaris

capereris

capiebat

caperet

capiebatur

caperetur

capiėbamus

caperemus

capiebamur

caperemur

capiėbatis

caperėtis

capiebamini

caperėminl

caperent

capiebantur

caperentur

2. cape, capito

2. capere, capitor 3. capitor

2. capite, capitote

2. capimini

3. capiunto

3. capiuntor

capere

Inf. praes.

Gerundium

capiendi

Partic. praes.

capiėns, entis

Gerundivum

passiva),

{coniugdtio

reiškiantis reikiamybę:

liber scribendus est 'reikia rašyti knygą', epistola scribenda erat 'reikėjo rašyti laišką', scribendum erit 'reikės rašyti' ir t.t.

§ 100

Deponentiniai veiksmažodžiai (Verba dėponentia)

Imperattvus 3. capito

{coniugdtiope­

dctiva), reiškiantis r u o š i m ą s i , k e t i n i m ą :

scriptūrus eram 'ketinau rašyti',

caperes

Inf. praes.

A p r a š o m a s i s asmenavimas yra veikiamosios rūšies b ū s i m o j o laiko daly­

scriptūrus ero 'ketinsiu rašyti' ir 1.1.

caperem

Plūralis

Aprašomasis asmenavimas (Coniugatio periphrastica)

scriptūrus sum 'ketinu rašyti',

capiėbas

Singularis

§99

riphrastica

capiėbam

capiebant

d e p o n e n t i n i a i : patior'kenčiu', progredior'žengiu į priekį', morior 'mirštu' ..., žr. § 100.

I V asmenuote išskirti šriftu.

capio capis capit capimus capitis

fugio 'bėgu', iacio 'metu', pario gimdau', rapio griebiu', sapio 'suprantu', ąuatio 'kratau,

tės), o bentratis -ere.

Indicatlvus

Veiksmažodis

Verba dėponentia

yra tokie veiksmažodžiai, kurie t u r i neveikiamosios r ū ­

šies formas, bet yra veikiamosios rūšies reikšmės. capi capiendus, a, um

Pastaba. Formų daryba iš perfekto ir supyno kamienų įprastinė, pagal bendrąsias tai­ sykles: cėpi, ceperam, cėpero, captus, a, um sum...

Deponentiniai v e i k s m a ž o d ž i a i t u r i t i k tris pagrindines formas: praesens indicativi

passivi, perfectum

indicdtivi

passivi

ir infinitivus

praesentis

passivi:

hortor, hortatus sum, h o r t a r i 'raginti'. Supyno kamienas gaunamas iš antro­ sios p a g r i n d i n ė s formos atmetus dalyvio galūnę -us: hortat-us (kamienas: hortat-).

ELEMENTĄ

L AT 1 N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Deponentiniai v e i k s m a ž o d ž i a i gali b ū t i visų a s m e n u o č i ų : I a s m e n u o t ė s (bendratis -ari): hortor, hortatus sum, hortarl 'raginti',

3) infinitivus futūri

Veiksmažodis

activi: h o r t a t ū r u s , a, u m esse. Gerundyvas t u r i pasy­

v i n ę r e i k š m ę : hortandus 'ragintinas'. D e p o n e n t i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų liepiamoji nuosaka padaroma prie infek­

arbitror, arbitratus sum, arbitrari 'manyti',

to (praesens)

imitor, imitatus sum, imitari 'pamėgdžioti',

I I asmeniui): horta-re 'ragink', h o r t a - m i n i 'raginkite'. I I I a s m e n u o t ė s liep. n.

kamieno pridedant galūnę -re (vns. I I asmeniui), - m i n i (dgs.

formos t u r i jungiamuosius balsius: -e- (loqu-e-re 'kalbėk'), - i - ( l o q u - i - m i n i I I a s m e n u o t ė s (bendratis -eri):

'kalbėkite').

vereor, veritus sum, verėri 'bijoti, gerbti',

Verbum finitum

fateor, fassus sum, fatėri 'prisipažinti',

l o ą u o r , l o c ū t u s sum, l o ą u i 'kalbėti'.

I I I a s m e n u o t ė s (bendratis - i ) : loąuor, locūtus sum, loąui 'kalbėti', seąuor, secūtus sum, seąui 'sekti', ūtor, ūsus sum, ūti 'naudotis',

f o r m ų darybos pavyzdys:

Infekto kamienas loqu-

Supyno kamienas locūt-

Praes. ind.

loąuor

Perf. ind.

loąuėbar

Imperf. ind. Fut. I ind. Praes. coni.

locūtus,

a, um

sum

Plūsąuamperf. ind.

eram

loąuar

Fut. II ind.

ero

loąuar

Perf. coni.

sim

I V a s m e n u o t ė s (bendratis - i r i ) :

Imperf. coni. loąuerer

Plūsąuamperf. coni.

essem

orior, ortus sum, oriri 'kilti',

Imperativus praesentis

loąuere! loąuimini!

partior, partitus sum, partiri 'dalyti'. Verbum infinitum formos: Mišriajai asmenuotei priklauso tie I I I a s m e n u o t ė s veiksmažodžiai, k u r i ų esamojo laiko vienaskaitos I asmuo baigiasi -ior:

inf. praes. loąui, inf. perf. locūtus, a, um esse, inf. fut. locūtūrus, a, um esse,

patior, passus sum, pati 'kęsti',

part. praes. loąuėns, entis, part. perf. locūtus, a, um,

morior, mortuus sum, mori 'mirti',

part.fut. locūtūrus, a, um,

progredior, gressus sum, gredi 'žengti į priekį'. Jie asmenuojami kaip capior, žr. § 98.

gerundivum loąuendus, a, um, gerundium loąuendi.

Ž o d y n u o s e d e p o n e n t i n i ų v e i k s m a ž o d ž i ų p a g r i n d i n ė s formos r a š o m o s taip: I a s m e n u o t ė s - hortor, atus sum, ari (arba h o r t o r , 1), I I a s m e n u o t ė s fateor, fassus sum, eri (arba fateor, fassus sum, 2), I I I a s m e n u o t ė s - l o ą u o r , l o c ū t u s sum, l o q u i (arba l o ą u o r , l o c ū t u s sum, 3), I V a s m e n u o t ė s - orior, or­

§ 101

Pusiau deponentiniai veiksmažodžiai (Verba sėmideponentia)

tus sum, i r i (arba orior, ortus sum, 4); priešdėlinių v e i k s m a ž o d ž i ų priešdėlis

Kai kurie v e i k s m a ž o d ž i a i yra p u s i a u d e p o n e n t i n i a i (semi 'pusiau'),

r a š o m a s t i k pirmojoje formoje: regredior, gressus sum, gredi (skaityti: regre-

t. y. infekto kamieno formos b ū n a veikiamosios rūšies, o perfekto kamieno -

dior, regressus sum, regredi) 'žengti atgal'.

neveikiamosios rūšies (reikšmė - veikiamosios rūšies):

Deponentiniai v e i k s m a ž o d ž i a i t u r i kelias veikiamąsias formas: 1) participium

praesentis activi: hortans, antis 'raginąs',

2) participium

futūri

activi: h o r t a t ū r u s , a, u m 'raginsiąs'; pasitaiko ne­

audeo, ausus sum, audere '(iš)drįsti', gaudeo, gavisus sum, gaudėre 'džiaugtis',

taisyklingos darybos formų: m o r i t ū r u s , a, u m 'mirsiąs', n a s c i t ū r u s , a, u m

soleo, solitus sum, solėre 'turėti papratimą, būti papratusiam',

'gimsiąs',

fldo, fisus sum, fidere 'pasitikėti'.

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT 1 N A

Esama ir t o k i ų v e i k s m a ž o d ž i ų , kurie, b ū d a m i d e p o n e n t i n i a i , t u r i ne­

Veiksmažodis

§ 103

veikiamosios rūšies infekto kamieno formas ir veikiamosios rūšies perfekto

Veiksmažodis fero, t u l i , l a t u m , ferre

kamieno formas:

Veiksmažodis fero t u r i dvejopos darybos formas:

'nešti'

1) a t e m a t i n ė s darybos (be jungiamojo balsio): fer-s, fer-t, fer-tis {praes. ind.

revertor, revertį reverti 'grįžti',

act.), fer, fer-te (imperat. praes.), fer-to, fer-tote (imperat. fut.),

dėvertor, deverti, dėverti užsukti, užvažiuoti',

{praes. ind. pass.),

praevertor, praeverti, praeverti 'perspėti',

fer-ris, fer-tur

fer-rem, fer-res... (imperf. coni. act.), fer-rer, fer-reris...

(imperf. coni. pass.), fer-re (infinit. praes. act.), fer-ri (infinit. praes.

assentior, assėnsi (ir assėnsus sum), assentiri 'sutikti, pritarti!

pass.);

Infekto sistemos formos (kamienas: fer-) Verčiame: revertor 'grįžtu', reverteris 'grįžti', revertitur, 'jis grįžta, revertim u r 'grįžtame', r e v e r t i m i n i 'grįžtate', r e v e r t u n t u r 'jie grįžta, imperf. ind. fut. I ind. perf. ind.

Activum

Passivum

Praes. ind.

Imperf. ind.

Praes. ind.

Imperf. ind.

revertėbar 'grįžau, grįždavau',

fer-6

fer-ėba-m, fer-ėba-s...

fer-or

fer-ėba-r...

revertar 'grįšiu', reverteris grįši',

fer-s

Fut.I

fer-ris

Fut.I

fer-a-m, fer-ė-s...

fer-tur

fer-t

reverti 'sugrįžau', revertisti 'sugrįžai',

fut. II ind.

revertero 'būsiu sugrįžęs'.

§ 102

Veiksmažodis possum, p o t u i ,

fer-a-r, fer-ė-ris...

Praes. coni.

plūsąuamperf. ind. reverteram 'buvau sugrįžęs',

posse 'galėti'

fer-i-mus

fer-a-m, fer-a-s...

fer-tis fer-u-nt

fer-i-mur

fer-a-r, fer-a-ris...

Imperf. coni.

fer-i-mini

Imperf. coni.

fer-re-m, fer-rė-s...

fer-u-ntur

fer-re-r, fer-rė-ris...

Singularis

2. fer, fer-to

2. fer-re, fer-tor

3. fer-to

3. fer-tor

Plūralis

2. fer-te, fer-tote

2. feri-i-mini

3. fer-u-nto

3. fer-u-ntor

Infinit. praes.

fer-re

Infinit. praes.

fer-n

Gerundium

ferendi

Gerundivum

ferendus, a, um

Imperativus

Šis v e i k s m a ž o d i s yra padarytas iš b ū d v a r d ž i o potis, pote 'galingas' ir v e i k s m a ž o d ž i o esse 'būti'. Praes. ind.

Imperf. ind.

Praes. coni.

pos-sum

pot-eram

pos-sim

pot-es pot-est

pot-eras...

pos-sis...

Futūrum I

Imperf. coni.

pos-sumus

pot-ero

pos-sem

pot-estis

pot-eris...

pos-sės...

Praes. coni.

Particip. praes. ferėns, entis 2) t e m a t i n ė s darybos (su jungiamuoju balsiu, kaip I I I a s m e n u o t ė s v e i k s m a ž o d ž i ų ) : fer-i-mus, fer-u-nt (praes. ind. act.), fer-i-mur,

pos-sunt

fer-i-mini,

fer-u-ntur (praes. ind. pass.) ir t.t. 1. Pot- išlieka tose formose, kurios prasideda balsiu -e-: pot-es, pot-est...; pot-eram...; pot-ero... 2. Pot- prieš s virsta pos- (asimiliacija, žr. § 16, 2): pos-sum, pos-sumus, pos-sunt; pos-sim... 3. Bendratyje vietoj pot-esse susidarė s u t r a u k t i n ė forma posse. Palygink imperfectum coni. possem, posses, posset... 4. Perfekto formoje po pot- garsas/pranyksta: p o t - f u i > p o t u i ; iš jo da­ roma: plūsąuamperfectum

ind. p o t u e r a m , potueras...; futūrum

II: potuero,

potueris...;perfectum coni. p o t u e r i m , potueris,plūsąuamperfectum tuissem, p o t u i s s ė s . . . ; infinitivus perf. potuisse.

coni. po-

Perfekto sistemos formos (kamienas t u l - ) : perf. ind. act. t u l i , t u l i s t i , . . . ; perf. coni. act. t u l e r i m , t u l e r i s . . . ; plūsąuamperf. plūsąuamperf.

ind. act. t u l e r a m , tuleras...;

coni. act. tulissem, t u l i s s ė s . . . ; fut.

I I act. tulero, t u l e r i s . . . ;

infinit. perf. act. tulisse; supyno kamienas lat-: particip. um,particip. fut. act. l a t ū r u s , a, u m ; perf. ind.pass.

perf. pass. latus, a,

latus, a, u m ,

sum...;perf.

coni. pass. latus, a, u m , sim...;plūsąuamperf. ind. pass. latus, a, u m , eram...; plūsąuamperf.

coni. pass. latus, a, u m essem;/w(. IIpass.

latus, a, u m , ero...;

infinit. perf. pass. latus, a, u m esse; infinit. fut. act. l a t ū r u s , a, u m esse; infinit. fut. pass. l a t u m i r i .

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT I NA

Veiksmažodis

§ 105

§ 104

Veiksmažodis

Veiksmažodis

eo, ii, itum, Ire eiti'

Veiksmažodis

E 6 - atematinis v e i k s m a ž o d i s (ide. šaknis ei- / i-). Infekto sistemos formos (kamienas e- ar i-)

Perfekto sistemos formos (kamienas i-)

Indicatlvus

Indicatlvus

Coniunctivus

factum, facere 'daryti' n e v e i k i a m ą j ą

Coniunctivus

Infekto sistemos formos (infekto kamienas

i-eri-m

Praesens

Indicatlvus

Perfectum

Praesens

fio, factus sum, neri 'tapti, darytis'

fio, factus sum, neri atstoja v e i k s m a ž o d ž i o

facio, feci,

rūšį.

fi-)

Coniunctivus

Perfekto sistemos formos (supyno kamienas fact-) Indicatlvus

Coniunctivus

e-a-m

i-I

i-s

e-a-s

I-sti, iisti

i-eri-s

fi-o

fi-a-m

factus, a, u m

factus, a, u m

i-t

e-a-t

i-it

i-eri-t

fi-s

fi-a-s

sum...

sim...

fi-t

fi-a-t

fi-mus

fi-a-mus

fi-tis

fi-a-tis

fl-unt

fi-a-nt

e-6

i-mus

e-a-mus

i-imus

i-eri-mus

i-tis

e-a-tis

I-stis, iistis

i-eri-tis

e-unt

e-a-nt

i-erunt

i-eri-nt

Plūsąuamperfectum

Imperfectum i-ba-m

i-re-m

i-era-m

I-ssem, iissem

i-ba-s

I-rė-s

i-era-s

I-sses, iisses

i-ba-t

i-re-t

i-era-t

I-sse-t

I-ba-mus

i-rė-mus

i-era-mus

I-ssė-mus

i-ba-tis

i-rė-tis

i-era-tis

I-sse-tis

i-ba-nt

i-re-nt

i-era-nt

I-sse-nt

Perfectum

Imperfectum

Plūsąuamperfectum

fi-eba-m

fi-ere-m

factus, a, u m

factus, a, u m

fi-eba-s

fi-erė-s

eram...

essem...

fi-ėba-t

fi-ere-t

fi-eba-mus

fi-ere-mus

fi-eba-tis

fi-ere-tis fi-ere-nt

Futūrum I

Futūrum II

I-b-o

i-er-o

fi-eba-nt

I-b-i-s

i-eri-s

Futūrum I

i-b-i-t

i-eri-t

fi-a-m

factus, a, u m

i-b-i-mus

i-eri-mus

fi-e-s

ero...

i-b-i-tis

i-eri-tis

fi-e-t

i-b-u-nt

i-eri-nt

fi-e-mus

Imperat. praes. fut.

i, ite

fi-ė-tis

ito, Ito

fi-e-nt

Futūrum II

Itote, eunto Infinit. praes.

Ire

Infinit. perf. fut. Particip. fut.

Isse, iisse

Imperat. praes.fi,fi-te;Infinit. praes. fi-er-i; infinit. perf. factus, a, um esse; infinit. fut. futūrus, a, um esse arba fore; Infinit. fut. pass. factum iri; partic. perf. pass. factus, a, um.

itūrus, a, u m esse itūrus, a, u m

§ 106

Particip. praes.

iens, euntis

Gerundivum

eundus, a, u m

Veiksmažodžiai

Gerundium

eundi

volo, volui, velle 'norėti',

1. Perfekto forma Isti < iisti, istis < iistis. 2. B e a s m e n i š k a i vartojama: itur einama; itum est 'eita, nueita; eundum est 'eitina, reikia eiti'.

volo, nolo, malo

nolo, nolui, nolle 'nenorėti', malo, m a l u į malle 'labiau norėti'. Nolo kilęs iš ne-volo, malo - iš magis volo.

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LATINA

Veiksmažodis

§ 107

Infekto sistemos formos

Veiksmažodis

Imperativus

Indicatlvus

edo, edi, esum, esse (edere) Valgyti, ėsti'

Sis v e i k s m a ž o d i s kadaise buvo atematinis (šaknis -ed, plg. liet. ėda), v ė ­

Praesens vol-o

nol-o

mal-6

noli, nolito

liau v i r t o tematiniu, tačiau a t e m a t i n ė s infekto sistemos formos i r vėliau buvo

vi-s

non vis

ma-vis

nolito

vartojamos greta t e m a t i n i ų .

vul-t

non vult

ma-vult

nolite, nolitote

vol-u-mus

nol-u-mus

mal-u-mus

nolunto

vul-tis

non vultis

ma-vultis

Volo ir malo imperatyvo neturi

vol-u-nt

nol-u-nt

mal-u-nt

Indicatlvus

Praes.

ed-o, ės, ėst, ed-i-mus, ėstis, ed-u-nt

Imperf. ed-ėba-m, ed-ėba-s... Fut. I.

ed-a-m, ed- ė-s...

Coniunctivus Praes.

ed-a-m, ed- a-s...

Imperfectum

Imperf. ėssem, ėsses, ėsset, essėmus, ėssėtis, ėssent

vol-ėba-m

nol-ėba-m

mal-ėba-m

vol-ėba-s

nol-ėba-s

mal-ėba-s

ir t.t.

ir t.t.

ir t.t.

nol-a-m

mal-a-m

Imperat.

sg-II sg. III

Infinit. praes.

ės, ėsto

pl. II

ėsto

pl. III edunto

este, ėstote

esse

Futūrum I vol-a-m vol-ė-s

nol-ė-s

mal-ė-s

ir t.t.

ir t.t.

ir t.t.

Pasitaiko atematinės darybos praesens ind. pass. estur 'yra ė d a m a , imper­ Verbum infinitum f velle

infinit. praes. \ nolle

Coniunctivus

[ malle

Praesens vel-i-m

nol-i-m

mal-i-m

fectum coni. pass. essėtur ' b ū t ų ė d a m a ' i r pan. Pastaba. Vėlesniuose tekstuose vietoj aukščiau pateiktųjų (tamsesniu šriftu) atematinių formų randame tematinės darybos pakaitų: praes. ind.

edo, edis, edit, ėdimus, editis, edunt;

imperf. coni.

ederem, ederės, ederet;

infinit. praes.

edere.

vel-I-s

nol-I-s

mal-i-s

partic. praes. r volėns, entis

vel-i-t

nol-i-t

mal-i-t

1 nolens, entis

Perfekto sistemos formos daromos reguliariai.

vel-i-mus

nol-I-mus

mal-I-mus

vel-i-tis

nol-I-tis

mal-I-tis

f volendi

§ 108

vel-i-nt

nol-i-nt

mal-i-nt

į nolendi [ malendi

Veiksmažodis

gerundium

Imperfectum

do, dedi, datum, dare 'duoti'

Sis v e i k s m a ž o d i s išsiskiria iš visų I a s m e n u o t ė s v e i k s m a ž o d ž i ų savo ka­

vel-le-m

nol-le-m

mal-le-m

miengalio t r u m p u o j u balsiu -a-. Lytyse das 'duodi', da 'duok', dans ' d u o d ą s '

vel-lė-s

nol-lė-s

mal-le-s

ilgasis balsis yra a n t r i n ė s kilmės, atsiradęs dėl to, kad l o t y n ų kalba vengė t r u m ­

vel-le-t

nol-le-t

mal-le-t

pųjų balsių vienskiemeniuose k i r č i u o t u o s e žodžiuose.

vel-lė-mus

nol-lė-mus

mal-lė-mus

vel-lė-tis

nol-lė-tis

mal-le-tis

vel-le-nt

nol-le-nt

mal-le-nt

Praes. ind. act. Sg. do

Perfekto sistemos formos daromos reguliariai: r volu-isse,

volu-i, -eram, -ero, -erim, -issem, nolu i , -eram, -ero, -erim, -issem, malu-i, -eram, -ero, -erim, -issem.

Infinitivus

į nolu-isse, l malu-isse.

Pl.

da-mus

da-s

da-tis

da-t

da-nt

Infinit.

da-re

Partic. praes.

dans, antis

Praes. coni.: dem, des, det, dėmus, dėtis, dent, greta jų vartojamos archajinės formos duim, duis, duit, duint ir duam, duas, duat, duant.

100

ELEMENTĄ

L AT I N A

I dalis M O R F O L O G I J A

Prieveiksmis

§ 109

Trūkstamieji veiksmažodžiai (Verba dėfectiva) Šiai grupei priklauso tie veiksmažodžiai, kurie neturi visos asmenavimo sistemos. B ū d i n g e s n i iš j ų yra: 1) perfektiniai v e i k s m a ž o d ž i a i coepi, m e m i n i , o d i , turintys t i k perfekto sistemos laikus (jų perfektas gali b ū t i vartojamas esamojo laiko reikšme):

ADVERBIUM § 110 Prieveiksmiai skirstomi į s e n y b i n i u s (pirminius) ir n a u j y b i n i u s (ve­ dinius iš daiktavardžių, b ū d v a r d ž i ų ar dalyvių, skaitvardžių, įvardžių). S e n y b i n i a i prieveiksmiai: i a m 'jau', semper 'visada', s i m u l 'kartu', fere

coepi, coepisse 'pradedu, pradėjau,

'beveik', eras 'rytoj', c ū r 'kodėl', n i m i s 'per daug' ir kt.

memini, meminisse 'atsimenu, atsiminiau',

Naujybiniai

odi, odisse 'ne(ap)kenčiu'.

prieveiksmiai, susidarę vykstant prieveiksmėjimo

(ad-

verbializacijos) procesui, pagal k i l m ę skirstomi į: 1) d a i k t a v a r d i n i u s : m e r i t o 'pelnytai', i ū r e 'teisėtai', c a s ū 'atsitiktinai,

Indicatlvus

2) b ū d v a r d i n i u s : memini...

odi...

Perfectum

coepi...

Plūsąuamperfectum

coeperam...

memineram...

oderam...

Futūrum II

coepero...

meminero...

odero...

Perfectum

coeperim...

meminerim...

oderim...

Plūsąuamperfectum

coepissem...

meminissem...

odissem...

multum

'daug', facile 'lengvai', bene 'gerai', eito

'greitai', 3) s k a i t v a r d i n i u s : bis 'dukart', p r i m u m 'pirma, p r i m o 'pirmiausia, i m p r i m i s 'pirmiausia', 4 ) į v a r d i n t u s : hie 'čia, i b i 'ten, tot 'tiek'.

Coniunctivus

tai' (iš ante ea), postea 'po to' (iš post ea), interea 'tuo tarpu' (iš inter ea),

Infinitivus perfecti meminisse

coepisse

S u d u r t i n i a i prieveiksmiai yra atsiradę iš žodžių samplaikų: hodie 'šian­ dien' (iš hoc die), p r i d i ė 'dieną anksčiau, išvakarėse' (iš priore die), antea 'prieš

odisse

Pastaba. Be to, nuo veiksmažodžio coepi aptinkamas participium perfecti passivi coeptus, a, um; nuo odi - participium futūri: osūrus, a, um; nuo memini - imperativus futūri: memento,

a d h ū c 'dar vis' (iš ad h ū c ) , magnopere 'labai' (iš magno opere). § 111

Būdvardiniai prieveiksmiai

mementote.

2) v e i k s m a ž o d ž i a i aio, i n ą u a m , turintys t i k kai kurias formas. I n ą u a m 'sakau, tariu' vartojamas įspraustas į tiesioginę kalbą. D a ž n i a u pasitaikančios formos:

Dariausia g r u p ė - b ū d v a r d i n i a i prieveiksmiai. Jie daromi prie b ū d v a r d ž i o kamieno pridedant tokias galūnes: 1) galūnę -ė darant iš I - I I l i n k s n i u o č i ų b ū d v a r d ž i ų :

praes. ind. act.

inąuam, inąuis, inąuit,

perf. ind. act.

inąuit.

longus

long-i: long-ė 'ilgai, toli',

latus -> lat-I: lat-ė 'plačiai', T r ū k s t a m a s i s v e i k s m a ž o d i s aio 'sakau, t v i r t i n u ' t u r i :

liber —» liber-i: liber-ė 'laisvai',

praes. ind. act.

pulcher -» pulchr-i: pulchr-ė 'gražiai';

aio, ais, ait, - ,

aiunt,

imperf. ind. act. aiėbam, aiėbas ir t.t., perf. ind. act.

ait,

praes. coni.

- , aias, aiat, - , - , aiant,

partic. praes.

aiėns, entis.

2) galūnę -iter darant iš I I I linksniuotės b ū d v a r d ž i ų : fortis -> fort-is: fort-iter 'narsiai', brevis —> brev-is: brev-iter 'trumpai',

Pastaba. Prie trūkstamųjų veiksmažodžių priklauso: avė, avėte (imperat.) 'sveikas, svei­ ki'; fari 'kalbėti' - fatur, fantur (praes. ind. pass.), fabor, fabitur (fut. I ind. pass.), fatus (partic. perf. pass.), fare (imperat), fandus (gerundivum), fandi (gerundium); quaeso 'prašau', quaesumus 'prašome'.

acer —• aer-is: aer-iter 'aštriai', felix

fėlic-is: fėlic-iter 'laimingai';

102

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

LAT1NA

3) galūnę -er darant iš tų I I I linksniuotės b ū d v a r d ž i ų (ar dalyvių), k u r i ų kamienas baigiasi nt-: sapiėns, sapient-is: sapient-er 'išmintingai', diligėns, diligent-is: diligent-er stropiai'.

Prieveiksmis

§ 113

Skaitvardiniai prieveiksmiai (Adverbia numeralia) Semel Vieną kartą, vienąsyk'; bis 'dukart, dusyk'; ter 'triskart'; ąuater 'ke­

Pastaba. Istoriškai prie III linksniuotės būdvardžių (ar dalyvių) buvo pridėtas formantas -ter, plg. audax, audac-is 'drąsus' - audac-ter 'drąsiai': 1) prie i - k a m i e n i ų : acri-ter, gravi-ter, forti-ter, fėlici-ter; 2) prie n t - k a m i e n i ų : sapient-ter > sapienter, diligent-ter > diligenter.

turis kartus'; quinquies 'penkis kartus'; sexies 'šešis kartus'; septies 'septynis kartus'; octiės 'aštuonis kartus'; novies 'devynis kartus'; decies 'dešimt kartų'; viciės 'dvidešimt kartų'; tricies 'trisdešimt kartų'; ųuadragiės ' k e t u r i a s d e š i m t

§ 112

Prieveiksmiai iš sustabarėjusių linksnių Prieveiksmiai gali b ū t i įvairių linksnių kilmės: 1) iš sustabarėjusiu niekatrosios g i m i n ė s vienaskaitos galininko: multum 'daug', parum 'mažai', primum 'pirma', paulum 'mažai', nimium 'per daug', iterum 'vėl', facile 'lengvai', impūnė 'nebaudžiamai', saepe 'dažnai'.

kartų'; quinquagies ' p e n k i a s d e š i m t kartų'; sexagiės 'šešiasdešimt kartų'; septuagies 'septyniasdešimt kartų'; o c t o g i ė s 'aštuoniasdešimt kartų'; n o n a g i ė s 'devyniasdešimt kartų'; centies 'šimtą kartų'; ducenties 'du šimtus kartų'; trecentiės 'tris šimtus kartų'; ąuadringenties 'keturis šimtus kartų'; quingentiės 'penkis š i m t u s kartų'; sescentiės 'šešis šimtus kartų'; septingenties 'septynis šimtus kartų'; octingenties aštuonis šimtus kartų'; nongentiės 'devynis šimtus kartų'; milies 'tūkstantį kartų'. Skaitvardiniai prieveiksmiai (pradedant quinquies) padaromi pridedant prie skaitvardžio šaknies afiksą -ies, kartais -iens.

2) su galūne -6 (iš vienaskaitos abliatyvo):

§ 114

sero 'vėlai',

{vardiniai prieveiksmiai (Adverbia pronominalia)

crėbro 'dažnai', subito 'staiga', raro 'retai', primo 'pirmiausia. Pastaba. Dalis prieveiksmių turi dvejopas formas: certė ir certo 'tikrai', vėrė ir vėro 'iš tikrųjų'.

3) su galūne - i m (iš i - k a m i e n i ų vienaskaitos galininko):

{vardiniai prieveiksmiai yra sustabarėjusios įvardžių formos. 1. Iš p a r o d o m ų j ų įvardžių hic, iste, ille, is, idem yra kilę įvardiniai prieveiksmiai:

partim 'iš dalies', passim 'visur',

hic 'čia'; hūc 'į čia, šen'; hinc 'iš čia'; hac 'šioj pusėj, šiuo keliu',

sėparatim 'atskirai', praesertim 'ypač, statini 'tuojau'.

istic 'ten'; istūc 'į ten'; istinc 'iš ten'; istac 'ten, tuo keliu'.

Šios rūšies prieveiksmiai d a ž n a i t u r i skirstomąją reikšmę:

illic 'ana kur, ten; illūc 'ten link'; illinc 'iš ten; illac 'ten, anoj pusėj, anuo keliu',

nominatim 'vardais, pavardžiui', generatim giminėmis, pagiminiui',

ibi 'ten'; eo '(į) ten; inde 'iš ten; eadem 'tuo pačiu keliu, toj pačioj pusėj, ten pat';

tribūtim 'tribomis', viritim 'po vyrą'.

ibidem 'ten pat'; eodem 'ten pat, (į) ten'; indidem 'iš ten pat'.

4) su galūne -tus (iš senovinio abliatyvo):

Su parodomaisiais įvardžiais susiję prieveiksmiai: nunc 'dabar, nūnai', tum, tune 'tada, tuo­ met', tam 'taip', tot 'tiek', ita 'taip, tuo būdu', item 'taip pat', itidem 'ir taip pat', sic 'taip, tuo būdu'.

intus 'viduj', penitus 'viduj', funditus 'iš pat pamatų', radicitus 'iš šaknų, iš pašaknės', antiąuitus 'iš seno, nuo senų laikų'. 5) iš senovinio liokatyvo: domi 'namie', humi 'žemai', vesperi 'vakare', diū 'ilgai', interdiū 'dieną, dienos metu', noctū 'nakčia, nakties metu'.

2. Iš klausiamųjų bei s a n t y k i n i ų įvardžių yra kilę prieveiksmiai: quo '(į) kur', qua 'kur, kuriuo keliu', ąuando 'kada, ą u o m o d o 'kokiu būdu, kaip, quot 'kiek', ąuotiėns 'kiek kartų', quam 'kaip', ubi 'kur', unde 'iš kur'.

103

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G 1 I A P r i e l i n k s n i s

L AT I N A

3. Iš neapibrėžiamųjų įvardžių susidarė neapibrėžiamieji prieveiksmiai: 1) quo 'kur nors', quoquo 'į bet kur', quaqua 'bet kur, bet kuriuo keliu,

Positivus

Comparativus

Superldtivus

longė 'ilgai'

longius 'ilgiau'

longissimė 'ilgiausiai, labai ilgai'

pulchre gražiai'

pulchrius 'gražiau'

pulcherrime gražiausiai, labai gražiai'

fortiter 'narsiai'

fortius 'narsiau'

fortissime 'narsiausiai, labai narsiai'

acriter 'aštriai'

acrius 'aštriau'

acerrimė 'aštriausiai, labai aštriai'

facile 'lengvai'

facilius lengviau'

facillime 'lengviausiai, labai lengvai'

sapienter 'išmintingai'

sapientius 'išmintingiau'

sapientissime 'išmintin­ giausiai, labai išmintingai'

nusquam 'į niekur'; 2) quando 'kada nors', quandoque 'kažkada', quondam 'kitados', unquam 'bet kada', nunquam 'niekada'; 3) uspiam, u s ą u a m 'kur nors', ubique, ubivis, ubilibet 'bet kur', ūsque 'visur kur', nusquam 'niekur'; 4) quamvis, quamlibet 'kaip nors, k o k i u nors būdu', utcunque 'kaip nors', utique 'visaip'; 5) alicubi 'kur nors', alicunde 'iš kur nors', aliquo '(į) kur nors', aliqua 'kuriuo nors b ū d u , kaip nors', aliquando 'kada nors', aliquotiens 'keletą sykių', aliter 'kitaip'; 6) ubicunque 'bet kur', quacunque 'kuriuo nors keliu', quocunque 'į bet kur', undecunque 'iš bet kur', quandocunque 'kada nors', quotienscunque 'kada ir kiek k a r t ų b ū t ų , kiekvieną k a r t ą kai', quomodocunque 'kad ir k a ž i n

Iš supletyvinių b ū d v a r d ž i ų gaunamos supletyvinės p r i e v e i k s m i ų laipsnių formos:

kaip būtų'. Sudėtiniuose sakiniuose įvardiniai prieveiksmiai gali sudaryti santykinių bei atliepiamųjų poras: ubi 'kur'

- ibi 'ten',

unde 'iš kur'

- inde 'iš ten,

quo 'į kur'

- eo 'į ten,

quantum 'kiek'

- tantum 'tiek',

quam 'kaip'

- tam 'taip',

Positivus

Comparativus

Superldtivus

bene 'gerai'

mėlius 'geriau'

optime geriausiai, labai gerai'

male 'blogai'

peius 'blogiau'

pessimė 'blogiausiai, labai blogai'

magnopere 'labai'

magis 'labiau'

maxime 'labiausiai, labai daug'

parum 'mažai'

minus 'mažiau'

minime 'mažiausiai, labai mažai'

multum 'daug'

plūs 'daugiau'

plurimum 'daugiausia, labai daug'

ąuotiens 'kiek kartų' - totiens 'tiek kartų'.

PRIELINKSNIS

Pavyzdžiai: Ibi semper est victoria, ubi concordia est 'Ten visada b ū n a

PRAEPOSITIO

pergalė, kur yra santarvė'. Quot servi, tot hostės 'Kiek vergų, tiek priešų'.

§ 116

Prielinksniai su galininku

§ 115

Prieveiksmių laipsniavimas

Dauguma l o t y n ų kalbos p r i e l i n k s n i ų valdo galininką (acc):

Prieveiksmiai, kaip ir būdvardžiai, gali b ū t i laipsniuojami. Prieveiksmių

ante 'prieš' (laiko ir vietos reikšme):

a u k š t e s n y s i s l a i p s n i s (g. comparativus)

yra toks pat, kaip niekatrosios g i ­

m i n ė s b ū d v a r d ž i ų aukštesnysis laipsnis (prieveiksmiu eina aukštesniojo laips­

ante Christum 'prieš Kristų', ante ianuam stare 'stovėti prieš duris';

nio niekatrosios g i m i n ė s acc. sg.). Prieveiksmių a u k š č i a u s i a s i s l a i p s n i s (g. superldtivus)

daromas b ū d ­

apud 'pas, prie':

vardžio aukščiausiojo laipsnio formos galūnę -us pakeičiant prieveiksmio ga­

apud Romanos 'pas romėnus',

l ū n e -e.

pugna apud Cannas 'mūšis prie Kanų';

105

106

ELEMENTĄ

L ATI NA

I dalis M O R F O L O G I J A

ad prie, pas, i k i , f:

§ 117

urbs sita ad mare 'miestas prie jūros',

Prielinksniai su abliatyvu

ad parentes redire 'grįžti pas tėvus',

Prielinksnis

Abliatyvo reikalauja šie prielinksniai:

ad Kalendas Graecas 'iki graikiškų Kalendų' (niekada), ad astrą 'į žvaigždes',

a (ab, abs) 'nuo, iš':

ad omnia pararus 'viskam pasirengęs';

a principio 'nuo pradžios', ab urbe condita 'nuo miesto įkūrimo',

per 'per':

abs tė 'nuo tavęs';

per provinciam iter facere 'keliauti per provinciją', per totam vitam 'per visą gyvenimą',

eum 'su':

per multos annos 'daug metų',

eum patre ambulare vaikščioti su tėvu',

per litteras certiorem facere 'raštu pranešti';

eum hostibus pugnare 'kovoti su priešais', mėcum 'su manim';

post 'po, už' (laiko ir vietos reikšme): post negotium iūcundum otium 'po darbo malonu pailsėti',

e (ex) 'iš':

post longum tempus po ilgo laiko',

ex libris 'iš knygų',

post mė erat Aegina, ante mė Megara 'už manęs buvo Aigina, prieš mane Megara';

haec rės ė rė publica vidėtur esse sis dalykas atrodo naudingas valstybei';

c i r c u m , circa 'aplink, apie':

de 'nuo, iš, apie': dė tėcto dėscendere 'nulipti nuo stogo',

terra circum axem sė convertit 'žemė sukasi apie ašį', circa eandem horam 'apie (maždaug) tą pačią valandą;

dė finibus exire 'išeiti iš krašto', dė lupo narrare 'apie vilką pasakoti';

contra 'prieš':

p r o 'dėl, už':

contra tyrannum 'prieš tironą';

pro forma 'dėl formos, formaliai', pro memoria 'dėl atminimo, atminimui',

inter 'tarp':

pro patria pugnare 'kovoti dėl tėvynės';

inter lūnam et terram 'tarp mėnulio ir žemės', inter hominės 'tarp žmonių'; trans 'per, į kitą pusę, už, kitoje pusėje': misit eum trans Rhodanum 'pasiuntė jį už Rodano (= Ronos)',

sine 'be, išskyrus': sine cūra 'be rūpesčio', sine causa 'be priežasties', sine ira et studio 'be pykčio ir šališkumo';

Germani trans Rhėnum incolunt germanai gyvena anapus Reino'. prae 'priešais, dėl': Su galininku eina: adversus 'prieš, priešais', citra, eis 'šiapus', erga 'prie', extra 'už', infra 'po, žemiau, apačioj', intra 'viduje, į vidų', i ū x t a salia, arti, pa­ gal', ob 'dėl'; p e n ė s 'pas, prie', praeter 'be, išskyrus', prope 'arti, beveik', propter 'dėl', secundum 'pagal, palei, tuoj po', supra 'virš, ant', ultra 'už, anapus, virš', versus 'link, linkui'.

prae sė agere 'priešais save varyti', prae lacrimis seribere non potest 'dėl ašarų nebegali rašyti'. Su abliatyvu eina: coram 'akivaizdoje, prieš', clam 'slapta nuo', tenus 'iki', palam 'prie'.

107

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT I N A

2. Infinitivus praesentis passivi ( e s a m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s r ū ­ š i e s b e n d r a t i s ) daroma prie infekto kamieno pridedant g a l ū n ę - r i ( I I I asme­

arandus, aranda, a r a n d u m artinas' - gerundivum; arando -

Veiksmažodis

arandi, arando, a r a n d u m ,

gerundium.

Gerundijus daromas prie infekto kamieno pridedant priesagą - n d - ( I - I I

nuotei - i ) :

asmenuotei), -end- ( I I I - I V asmenuotei):

lauda-: lauda-ri 'būti giriamam, doce-: doce-ri 'būti mokomam',

lauda-re: lauda-nd-i gyrimo',

mitt-: mitt-i 'būti siunčiamam.

haber-re: habe-nd-i 'turėjimo',

Pastaba. I, II, IV asmenuotės esamojo laiko abi bendratys skiriasi viena nuo kitos tik ga­ lūnės balsiu: laudare - laudari, docėre - docėri, audire - audiri. Trečiosios asmenuotės skirtumas didesnis: mitt-ere 'siųsti', mitt-i 'būti siunčiamam'.

leg-ere: leg-end-i 'rinlcimo, skaitymo', audi-re: audi-end-i 'klausymo'. Gerundijus yra niekatrosios g i m i n ė s I I l i n k s n i u o t ė s v e i k s m a ž o d i n i s daik­

3. Infinitivusperfecti

activi ( b ū t o j o l a i k o v e i k i a m o s i o s r ū š i e s b e n ­

d r a t i s ) daroma prie perfekto kamieno pridedant -isse:

atstoja bendratis (inf. praes. act.): legere ū t i l e est 'skaityti naudinga'.

laudav-i: laudav-isse,

Nom. -

habu-I: habu-isse, fu-i: fu-isse. 4. Infinitivus

tavardis, turintis t i k keturis netiesioginius vienaskaitos linksnius; v a r d i n i n k ą

perfecti passivi

(būtojo laiko neveikiamosios

b e n d r a t i s ) daroma iš participium perfecti passiviir

rūšies

esse:

Gen.

legendi 'skaitymo',

Dat.

legendo 'skaitymui',

Acc.

legendum 'skaityti', ad legendum 'skaitymui, skaityti',

Abi.

legendo 'skaitymu, skaitydami', docendo discimus 'mokydami mokomės'.

laudatus, a, um esse, Pastaba. Istoriškai gerundijus atsirado iš gerundyvo, jo reikiamybės reikšmei susilpnėjus.

lėctus, a, um esse. 5. Infinitivus

futūri

activi

b e n d r a t i s ) daroma iš participium

(būsimojo futūri

laiko veikiamosios

rūšies

activi i r esse:

Verbum finitum §76

laudatūrus, a, um esse,

Asmenuojamųjų veiksmažodžio formų daryba

lėctūrus, a, u m esse.

Asmenuojamosios v e i k s m a ž o d ž i o formos padaromos dviem būdais: 1) prie infekto ar perfekto kamieno pridedamos a s m e n ų galūnės i r prie­

6. Infinitivus futūri

passivi ( b ū s i m o j o l a i k o n e v e i k i a m o s i o s

rūšies

b e n d r a t i s ) daroma iš supyno i r i r i : laudatum i r i , lėctum i r i . Pastaba. Sudėtinių samplaikinių bendračių esse yra pagalbinio veiksmažodžio „būti" esa­ mojo laiko bendratis, iri - veiksmažodžio ire 'eiti' infinitivus praesentis passivi.

§75

Gerundijus (Gerundium) Gerundijus - v e i k s m a ž o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reiškiantis veiksmo eigą: tempus a r a n d i arimo laikas', ars d i c e n d i 'kalbėjimo menas', modus v i v e n d i 'gyvenimo būdas'. Savo forma gerundijus niekuo nesiskiria nuo niekatro­ sios g i m i n ė s vienaskaitos gerundyvo - r e i k i a m y b ė s d a l y v i o (žr. § 73, 4):

sagos; 2) sudaromos s u d ė t i n ė s s a m p l a i k i n ė s formos: laudatus sum 'esu pagirtas', laudatus eram 'buvau pagirtas', laudatus ero ' b ū s i u pagirtas'. A s m e n ų galūnės Sg.

I asmuo

II

III

Activum

-6, -m

-s

Passivum

-or, -r

-ris

Pl.

I asmuo

II

III

-t

-mus

-tis

-nt

-tur

-mur

-mini

-ntur

Perfectum indicativi activi yra vienintelis laikas visoje verbum finitum

for­

m ų sistemoje, turintis ypatingas galūnes: Sg.

I asmuo

II

III

-i

-isti

-it

Pl.

I asmuo

II

-imus

-istis

III -ėrunt

ELEMENTĄ

I dalis M O R F O L O G I J A

L AT I N A

2) antrosios, trečiosios ir ketvirtosios a s m e n u o č i ų v e i k s m a ž o d ž i a m s prie

§ 77.

Asmenuojamųjų veiksmažodžių formų daryba iš infekto kamieno Praesens

Veiksmažodis

indicativi

activi et passivi

kamieno dedama priesaga -a- ir galūnės: vide-re:

daroma prie infekto kamieno pride­

vide-a-m 'matyčiau',

vide-a-nt 'jie matytų',

vide-a-r 'būčiau matomas',

vide-a-ntur 'jie būtų matomi'.

dant veikiamosios ar neveikiamosios rūšies galūnes. Pastaba. Veikiamosios rūšies vienaskaitos I asmens galūnė -o, neveikiamosios rūšies -or.

§ 79

Vienaskaitos I asmenyje I a s m e n u o t ė s v e i k s m a ž o d ž i ų kamiengalio balsis

Imperfectum'indicativi

-a- susilieja su galūne:

activi et passivi daroma prie infekto kamieno p r i ­

dedant priesagas:

*lauda-o > laudo 'giriu'

1) -ba- - I - I I asmenuotei,

*lauda-or > laudor 'esu giriamas'.

2) -eba- - I I I - I V asmenuotei ir galūnes:

I I I a s m e n u o t ė j e tarp kamieno ir galūnės į s p r a u d ž i a m i jungiamieji balsiai.

lauda-re: lauda-ba-m 'gyriau, girdavau', landa-ba-mus 'gyrėme, girdavome',

Daugumoje a s m e n ų b ū n a jungiamasis balsis - i - :

lauda-ba-r 'buvau (būdavau) giriamas', leg-ere: leg-6 'skaitau', leg-i-s 'skaitai',

leg-i-mus 'skaitome', leg-i-tis 'skaitote',

lauda-ba-mur 'buvome (būdavome) giriami', audi-re:

leg-i-t 'skaito',

audi-ėba-m 'klausiau, klausydavau', audi-ėba-mus 'klausėme, klausydavome', audi-ėba-r 'buvau (būdavau) girdimas',

Prieš r jungiamasis balsis b ū n a -e-:

audi-ėba-mur 'buvome (būdavome) girdimi'.

leg-or 'esu renkamas', leg-e-ris esi renkamas'. Prieš n t jungiamasis balsis b ū n a -u-: leg-u-nt 'jie skaito',

§80 Imperfectum

coniūnctivi

activi

et passivi

daroma prie infekto kamieno

pridedant priesagą -re- ir galūnes ( I I I a s m e n u o t ė s visuose asmenyse b ū n a j u n ­ giamasis balsis -e-):

leg-un-tur 'jie yra renkami'.

lauda-re: lauda-re-m girčiau',

lege-re: leg-e-re- m 'skaityčiau',

lauda-re-r 'būčiau giriamas',

Jungiamasis balsis - u - yra į s p r a u d ž i a m a s ir I V a s m e n u o t ė s daugiskaitos

leg-e-re r 'būčiau renkamas'.

I I I asmenyje: § 81

audi-u-nt 'jie klauso', audi-u-ntur 'jie yra klausomi'.

Futūrum

I activi

et passivi

daroma prie infekto kamieno pridedant

priesagas: 1) -b- I - I I asmenuotei:

§78 Praesens coniūnctivi

activi et passivi daroma iš infekto kamieno:

1) pirmosios a s m e n u o t ė s kamiengalio balsį a- pakeičiant priesaga -ė-ir pridedant galūnes:

lauda-re:

lauda-b-o 'girsiu', lauda-b-i-s girsi', lauda-b-u-nt 'jie girs',

lauda-re: laude-m 'girčiau',

lauda-b-or 'būsiu giriamas',

laude-r 'būčiau giriamas'.

lauda-b-e-ris 'būsi giriamas'.

Pastaba. Po balsinių priesagų sg. I visada turi galūnę -m (neveik, r. - -r), po priebalsinių priesagų būna galūnė -o (neveik, r. - -or).

Pastaba. Prieš asmenų galūnes atsiranda tie patys jungiamieji balsiai -i-, -e-, -u-, vartoja­ mi pagal tas pačias taisykles kaip esamajame laike (praesens indicativi), žr. § 77.

ELEMENTĄ

LATINA

I dalis M O R F O L O G I J A

2) I I I - I V asmenuotei vienaskaitos I asmenyje dedama priesaga -a-, visuo­ se kituose - priesaga -e- i r galūnės:

Veiksmažodis

lauda-re 'būk giriamas', lauda-mini 'būkite giriami',

leg-ere: leg-a-m skaitysiu',

leg-e-re 'būk renkamas' (prieš r - -e-),

leg-e-s 'skaitysi',

leg-i-mini 'būkite renkami' (-i-).

leg-e-nt 'jie skaitys', § 84

leg-a-r 'būsiu renkamas', leg-e-ris 'būsi renkamas', leg-e-ntur 'jie bus renkami'.

Imperativus futūri

nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galūnes: sg. I I

Imperativus Imperativus

-to:

sg. I I I -to: pl. I I

§ 82 praesentis activi (esamojo laiko veikiamosios rūšies liepia­

m o j i nuosaka) sg. I I asmuo yra grynas infekto kamienas, gaunamas iš esamojo laiko bendraties atmetus jos g a l ū n ę ( I I I a s m e n u o t ė j e pridedama -e):

activi (būsimojo laiko veikiamosios rūšies liepiamoji

lauda-td, leg-i-to (-i-), lauda-to, leg-i-to (-i),

-tote: lauda-tote, leg-i-tote (-i-),

pl. I I I -nto: lauda-nto, leg-u-nto, audi-u-nto (-u-). § 85 Imperativus

futūri passivi

(būsimojo laiko neveikiamosios rūšies liepia­

lauda-re: lauda girk',

m o j i nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant galūnes: -tor (sg. II):

vide-re: vide 'žiūrėk',

lauda-tor, leg-i-tor ( - i - ) ; -ntor (pl. II): lauda-ntor, leg-u-ntor, audi-u-ntor

leg-e-re: leg-e 'rink, skaityk',

(-u-).

audi-re: audi 'klausyk'. Daugiskaitos I I asmuo daromas prie infekto kamieno pridedant g a l ū n ę -te (plg. lietuvių k.). I I I a s m e n u o t ė j e dar į s p r a u d ž i a m a s jungiamasis balsis - i - :

Asmenuojamų veiksmažodžio formų daryba iš perfekto kamieno § 86 Perfectum indicativi activi daromas prie perfekto kamieno pridedant per­

lauda-te 'girkite',

fekto galūnes:

vidė-te 'žiūrėkite', leg-i-te 'rinkite, skaitykite',

laudav-i 'pagyriau',

laudav-imus,

audi-te 'klausykite'.

laudav-isti,

laudav-istis,

laudav-it,

laudav-ėrunt.

Pastaba. Penkių veiksmažodžių (dico, dūco, facio, fero, sum) liepiamosios nuosakos sg. II turi gryną šaknį: dic, dūc, fac, fer, es; pl. II - be jungiamojo balsio, tik fer-te, es-te, bet: dic-i-te, dūc-i-te, fac-i-te.

§87 Perfectum

Kategoriško draudimo formos daromos iš nori 'nenorėk', nolite 'ne­ norėkite' i r pamatinio v e i k s m a ž o d ž i o bendraties: noli laudare 'negirk',

coniūnctivi

activi daromas prie perfekto kamieno pridedant

priesagą - e r i - ir galūnes: laudav-eri-m 'būčiau pagyręs', laudav-eri-s ir t.t.

nolite laudare 'negirkite'. §88 Plūsąuamperfectum

§ 83

indicativi activi daromas prie perfekto kamieno p r i ­

(esamojo laiko neveikiamosios rūšies lie­

dedant priesagą -era- i r galūnes:

piamoji nuosaka) daroma prie infekto kamieno pridedant: sg. II - g a l ū n ę -re,

laudav-era-m 'buvau pagyręs',

pl. II - g a l ū n ę - m i n i :

laudav-era-s ir t.t.

Imperativus

praesentis passivi

ELEMENTĄ

I

LATINA

dalis M O R F O L O G I J A

v eiksmažodis

§ 95

§ 89 Plūsąuamperfectum coniūnctivi pridedant priesagą -issė- i r galūnes:

activi

daromas prie perfekto kamieno

Futūrum

I I passivi daromas iš participium

perfecti passivi ir esse futurūm

I:

laudatus, a, um ero 'būsiu pagirtas',

laudav-isse-m 'būčiau pagyręs',

laudatus, a, um eris ir t.t.

laudav-issė-s ir t.t.

Veiksmažodžių asmenavimo s c h e m ą žr. §§ 96-97. §96

§ 90 Futūrum

I I activi

daromas prie perfekto kamieno pridedant priesagą

-er- (sg. I), -eri- (visiems kitiems asmenims) i r galūnes: laudav-er-o 'būsiu pagyręs',

Veiksmažodis

sum, fui, - , esse 'būti'

Infekto sistemos formos (kamienas es- / s-)

Perfekto sistemos formos (kamienas fu-)

Indicdtivus Praesens

Coniunctivus

Indicdtivus Perfectum

Coniunctivus

laudav-eri-s ir t.t.

sum

s-i-m

fu-i

fu-eri-m

Sudėtinės samplaikinės darybos veiksmažodžių formos

es

s-i-s

fu-isti

fu-eri-s

es-t

s-i-t

fu-it

fu-eri-t

s-u-mus

s-I-mus

fu-imus

fu-eri-mus

es-tis

s-I-tis

fu-istis

§91

s-u-nt

s-i-nt

fu-erunt

Perfectum indicativi passivi daroma iš participium

perfecti passivi ir pagal­

binio v e i k s m a ž o d ž i o esse esamojo laiko: laudatus, a, um sum esu pagirtas', laudatus, a, um es ir t.t. §92 Perfectum esse praesens

coniūnctivi

passivi

daromas iš participium

perfecti

passivi i r

coniūnctivi:

Imperfectum

fu-eri-tis 1

er-a-m

es-se-m

fu-era-m

fu-isse-m

er-a-s

es-se-s

fu-era-s

fu-isse-s

er-a-t

es-se-t

fu-era-t

fu-isse-t

er-a-mus

es-sė-mus

fu-era-mus

fu-isse-mus

er-a-tis

es-se-tis

fu-era-tis

fu-issė-tis

er-a-nt

es-se-nt

fu-era-nt

fu-isse-nt

Futūrum I

Futūrum II

er-6

fu-er-o

er-i-s

fu-eri-s

laudatus, a, um sim 'būčiau pagirtas',

er-i-t

fu-eri-t

laudatus, a, um sis ir t.t.

er-i-mus

fu-eri-mus

er-i-tis

fu-eri-tis

er-u-nt

fu-eri-nt

§93 Plūsąuamperfectum

indicativi

passivi ir esse imperfectum

passivi

daromas iš participium

perfecti

indicativi:

fu-eri-nt

Plūsąuamperfectum

Imperat. praes. es, este Imperat. fut. esto, esto estote, sunto

laudatus, a, um eram 'buvau pagirtas',

Infinit. praes. es-se

Infinit. perfecti fu-isse Infinit. futūri futūrus, a, um esse

laudatus, a, um eras ir t.t.

arba fore ' Greta fuėrunt vartojama fuere ir fuerunt.

§94 Plūsąuamperfectum passivi ir esse imperfectum

coniūnctivi

passivi

daromas iš participium

coniūnctivi:

laudatus, a, um essem 'būčiau buvęs pagirtas', laudatus, a, um essės ir t.t.

perfecti

Dalyviai (participia):

esamojo laiko veikiamasis dalyvis (partic.

praesen­

tis act.) vartojamas t i k priešdėliniu vediniu: praesens, praesentis 'dalyvaująs'; absens, absentis 'nedalyvaująs'. Participium

futūri

- futūrus, a, u m 'būsimas'.

Kamienas er- yra kilęs iš es- dėl rotacizmo dėsnio, žr. § 18.

ELEMENTĄ

LAT 1N A

Coniūnctivi

I

activi

I asmenuotė

Coniūnctivi II asmenuotė

III asmenuotė

I V asmenuotė

dalis

M O R F O L O G I J A

Veiksmažodis

passivi

I asmenuotė

II asmenuotė

III asmenuotė

I V asmenuotė

vide-a- r

leg-a-r

audi-a-r

Praesens

Praesens laude-m

vide-a-m

leg-a-m

audi-a-m

laude-r

laude-s

vide-a-s

leg-a-s

audi-a-s

laude-ris

laude-t

vide-a-t

leg-a-t

audi-a-t

laudė-tur

vide-a-tur

leg-a-tur

laudė-mus

vide-a-mus

leg-a-mus

audi-a-mus

laudė-mur

vide-a- mur

leg-a-mur

audi-a-mur

laudė-tis

vide-a-tis

leg-a-tis

audi-a-tis

laudė-mini

vide-a- mini

leg-a-mini

audi-a-mini

laude-nt

vide-a-nt

leg-a-nt

audi-a-nt

laude-ntur

vide-a-ntur

leg-a-ntur

audi-a-ntur

vidė-re -r

leg-e-re-r

Imperfectum

1

vide-a- ris

vidė-re-m

leg-e-re-m

audi-re-m

lauda-re-r

lauda-rė-s

vidė-rė-s

leg-e-rė-s

audi-re-s

lauda-re-ris

lauda-re-t

vidė-re-t

leg-e-re-t

audi-re-t

lauda-rė-mus

vidė-rė-mus

leg-e-rė-mus

audi-re-mus

lauda-rė-tis

vidė-rė-tis

leg-e-rė-tis

audi-rė-tis

lauda-re-nt

vidė-re-nt

leg-e-re-nt

audi-re-nt

Perfectum

1

audi-a-ris audi-a-tur

1

vidė-rė -ris

1

audi-re-r

leg-e-rė-ris

1

audi-rė-ris

1

lauda-rė-tur

vidė-re-tur

leg-e-rė-tur

audi-rė-tur

lauda-re-mur

vide-rė -mur

leg-e-rė-mur

audi-re-mur

lauda-rė-mini

vidė-rė -mini

leg-e-rė-mini

audi-rė-mini

lauda-re-ntur

vidė-re-ntur

leg-e-re-ntur

audi-re-ntur

Perfectum

laudav-eri-m

vld-eri-m

lėg-eri-m

audiv-eri-m

laudav-eri-s

vid-eri-s

lėg-eri-s

audiv-eri-s

laudav-eri-t

vid-eri-t

lėg-eri-t

audiv-eri-t

laudav-eri-mus

vid-eri-mus

leg-eri-mus

audiv-eri-mus

laudav-eri-tis

vid-eri-tis

lėg-eri-tis

audiv-eri-tis

laudav-eri-nt

vid-eri-nt

lėg-eri-nt

audiv-eri-nt

laudat-us

sim

vis-us

sim

lect-us

sim

audit-us

sim

a, um

sis

a, um

sis

a, um

sis

a, um

sis

simus

audit-i

simus

sitis

ae, a

sitis

sit laudat-I ae,a

sit

laudav-isse-m

vid-isse-m

leg-isse-m

audiv-isse-m

laudav-issė-s

vid-issė-s

lėg-issė-s

audiv-isse-s

laudav-isse-t

vid-isse-t

lėg-isse-t

audiv-isse-t

laudav-isse-mus

vid-issė-mus

lėg-issė-mus

audiv-isse-mus

laudav-issė-tis

vid-issė-tis

lėg-issė-tis

laudav-isse-nt

vid-isse-nt

lėg-isse-nt

audiv-issė-tis audiv-isse-nt

sit

simus

vis-i

simus

lėct-I

sitis

ae, a

sitis

ae, a

sint

Plūsąuamperfectum

sint

sit

sint

sint

Plūsąuamperfectum laudat-us

essem

vis-us

essem

lect-us

essem

audit-us

essem

a, um

essės

a, um

essės

a, um

essės

a, um

essės

esset

esset

esset

esset

laudat-I

essėmus

vis-i

essėmus

lėct-I

essėmus

audit-i

essėmus

ae, a

essėtis

ae, a

essėtis

ae, a

essėtis

ae, a

essėtis

essent 1

I asmenuotė

leg-a-ris

Imperfectum

lauda-re-m

Imperativus

1

essent

essent

essent

Greta galūnės -ris kartais vartojama galūnė -re.

activi II asmenuotė

III asmenuotė

I V asmenuotė

Imperativus

passivi

Praesens I asmenuotė

II asmenuotė

III asmenuotė

I V asmenuotė

lauda-re

vide-re

leg-e-re

audi-re

lauda-mini

vide-mini

leg-i-mini

audi-mini

lauda-tor

vidė-tor

leg-i-tor

audi-tor

lauda-ntor

vide-ntor

leg-u-ntor

audi-u-ntor

lauda

vide

leg-e

audi

lauda-te

vidė-te

leg-i-te

audi-te

lauda-to

vidė-to

leg-i-to

audi-to

lauda-to

vidė-to

leg-i-to

audi-to

Futūrum

lauda-tote

vidė-tote

leg-i-tote

audi-tote

lauda-nto

vide-nto

leg-u-nto

audi-u-nto

Futūrum

Praesens

114

ELEMENTĄ

LATINA

Priešdėlio balsis kartais gali susilieti su šaknies balsiu: *co-agitare > cogitare 'mąstyti'. Priebalsis s, atsidūręs tarp balsių, gali virsti r (rotacizmas, žr. § 18): *dis-emere > dirimere 'nutraukti'. Pridėjus priešdėlį, gali pakisti pamatinio žodžio šaknies pradžios bal­ siai, atsidūrę žodžio vidurio atvirame (žr. § 14, 1, 2) ar uždarame skiemenyje (žr. § 14, 3).

I dalis

ŽODŽIŲ

DARYBA

Priešdėliniai

vediniai

com- / con- (plg. cum) (col-, cor-, co-) reiškia telkimą į vieną vietą, vienoj vietoj, buvimą kartu: com-ponere 'sudėti', con-dūcere 'suvesti', con-fero, con-tuli, col-latum, con-ferre 'sunešti', cor-rigere: *con-regere 'pataisyti', co-ercėre 'sulaikyti',

Priešdėlių apžvalga Dėl minėtųjų kitimų gali atsirasti priešdėlių variantų, kurie toliau patei­ kiami skliausteliuose.

cogitare: *co-agitare galvoti'; contra- reiškia buvimą prieš, priešiškumą: contra-dicere 'prieštarauti';

ab-, a-, abs- (as-, au-) reiškia nutolimą, atskyrimą: ab-sum, a-fuį ab-esse 'būti atstu, nedalyvauti',

de- reiškia atidalijirhą, atitolinimą, ėjimą žemyn nuo ko nors:

au-fero, abs-tuli, ab-latum, au-ferre 'nugabenti';

de-dūcere 'nuvesti',

ad- (a-, ac-, af-, ag-, al-, an-, ap-, ar-, as-, at-) reiškia priartėjimą, buvimą prie ko: ad-sum, ad-fui, ad-esse 'būti prie ko, pagelbėti', af-fero, at-tuli, al-latum, af-ferre 'atnešti', a-scribere 'prirašyti' ac-cedere 'prieiti', an-nuere 'pritarti', ag-gregare 'prijungti', ap-propinquare 'priartėti, prisiartinti', ar-ridėre 'juoktis pritariamai, drauge', as-suescere 'priprasti', at-tingere: *ad-tangere 'paliesti'; amb- (am-) 'aplink, apie': amb-ire 'apeiti', amb-ūrere 'apdeginti' am-plector, am-plexus sum, am-plecti 'apimti, apglėbti';

de-trahere nutraukti', de-sum, de-fui, -, dė-esse 'trūkti, stokoti'; dis- (di-, dif-, dir-) reiškia atskyrimą, perskyrimą, neigimą, suteikia prie­ šingą reikšmę: dis-cedere 'išsivaikščioti', dif-fero, dis-tuli, di-latum, dif-ferre 'atidėti, nukelti', dir-imere 'nutraukti', dis-similis 'nepanašus', dif-ficilis: *dis-facilis 'sunkus';

\

ex-, ė- (ec-, ef-) 'iš': ex-trahere 'ištraukti', ė-dūcere 'išvesti', ex-ire 'išeiti' ef-fero, ex-tuli, e-latum, ef-ferre 'išnešti';

ante- 'prieš, priekyje: ante-cėdere eiti priekyje, pralenkti', ante-ponere 'dėti prieš, labiau vertinti';

in- (im-, il-, ir-) reiškia judėjimą į ką ar buvimą kame: in-dūcere 'įvesti', im-portare' įgabenti',

circum- 'aplink':

ir-rumpere 'įsilaužti',

circum-ire 'apeiti, eiti aplink',

in-fero, in-tuli, il-latum, In-ferre 'įnešti',

circum-dūcere 'apvesti aplink';

Tn-sum, Tn-fui, - , in-esse 'būti kame, tūnoti';

115

116

ELEMENTĄ

LATINA

in- (im-, il-, ir-, i-) kilęs iš neigiamos dalelytės ir reiškia pamatinio žodžio reikšmės neigimą: in-numerabilis 'nesuskaičiuojamas', im-mortalis 'nemirtingas',

I dalis

ŽODŽIŲ

DARYBA

Priešdėliniai

vediniai

post- (pos-, po-) 'po': post-meridianus (pos-meridianus, po-meridianus) 'popietinis', post-scribere 'prirašyti po ko', post-ponere 'mažiau vertinti';

il-legalis 'neleistinas, nelegalus', ir-reparabilis 'nesugrąžinamas', i-gnotus: *in-gnotus (notus) 'nežinomas'; inter- (intel-) 'tarp': inter-sum, inter-fuį - , inter-esse 'būti tarp, dalyvauti',

prae- 'priešaky, priekyje, į priekį': prae-sum, prae-fui, - , prae-esse 'būti priekyje, vadovauti, prae-fero, prae-tuli, prae-latum, prae-ferre 'iškelti į priekį, laikyti vertesniu', prae-sidėre: *prae-sedere 'sėdėti priekyje, vadovauti';

inter-Ire 'patekti į tarpą, žūti',

praeter- 'pro šalį, be':

inter-vallum 'tarpas, protarpis',

praeter-Ire 'praeiti pro šalį',

inter-regnum 'tarpuvaldis',

praeter-itus 'praėjęs, būtasis';

intel-legere 'suprasti'; pro- (prod-) reiškia judėjimą į priekį, atstojimą ko, buvimą vietoj ko, už ką: intra- (intro-) reiškia viduj, į vidų: intra-mūranus gyvenantis tarp miesto sienų', intro-ductio 'įvedimas'; ne- (nec-, neg-) reiškia neigimą, ko nebuvimą: ne-scire 'nežinoti', nec-opinatus nelauktas, netikėtas', neg-legere - 'nekreipti dėmesio'; ob- (oc-, of-, op-, os-, obs-, o-) reiškia prieš, priešais: ob-sum, ob-fui, - , ob-esse 'būti prieš, kliudyti, kenkti', of-fero, ob-tuli, ob-latum, of-ferre 'nešti prieš akis, siūlyti', oc-currere 'išbėgti priešais', op-pdnere 'dėti priešais, priešintis', os-tendere 'suteikti, parodyti',

pro-sum, pro-fui, - , prod-esse 'būti už, padėti, paremti', prod-Ire 'išeiti į priekį, pasirodyti', pro-nomen 'įvardis'; re- (red-) kilęs iš dalelytės ir reiškia judėjimą atgal, veiksmo atnaujinimą ar pasikartojimą: re-dūcere 'vesti atgal', re-vocare 'atšaukti' re-gredior, re-gressus sum, re-gredi 'žengti atgal', re-fero, re-tuli, re-latum, re-ferre 'nešti atgal, pranešti', red-ire 'grįžti, eiti atgal'; se- (sed-) kilęs iš dalelytės ir reiškia nutolimą, buvimą atstu: se-parare 'atskirti', sėd-itio 'maištas';

o-mittere 'paleisti, mesti'; sub- (suc-, suf-, sug-, sum-, sup-, sur-, sus- iš subs-, su-) reiškia buvimą per- (pel-) 'per, kiaurai, iki galo':

po ko, priklausymą kam:

per-dūcere 'pervesti',

sub-ire 'paeiti po kuo, įeiti',

per-ficere: *per-facere 'padaryti, užbaigti',

suc-cedere 'eiti po ko, būti įpėdiniu',

per-fero, per-tuli, per-latum, per-ferre 'atnešti, pranešti, iškęsti',

suf-fugium 'priebėga, prieglobstis',

per-legere 'perskaityti';

sug-gredior, sug-gressus sum, sug-gredi 'prieiti',

117

ELEMENTĄ

LATINA

I dalis Ž O D Ž I Ų

DARYBA

Priesaginiai

sup-ponere 'padėti po kuo',

§ 126

sus-cipere: *sub-capere 'paimti',

Antrosios linksniuotės daiktavardžiai

su-spicere 'įtarti';

a)

super- reiškia buvimą viršuje, ant ko: super-stare 'stovėti ant ko',

vediniai

mascuhna

Priesaga

Darybos pamatas

Priesagos reikšmė

Pavyzdžiai

-arius

daiktavardis

veikiantis asmuo

monėtarius 'pinigų kalėjas' (: moneta 'pinigas')

-ulus

daiktavardis

mažybinė, maloninė

adolėscentulus 'jaunuolėlis' (: adolėscens, entis 'jaunuolis')

super-sum, super-fuį - , super-esse 'būti atliekamam, išlikti'; trans- (tran-, tra-) reiškia judėjimą per ką, buvimą kitoj pusėj: trans-portare 'pergabenti',

-culus

tlosculus 'žiedelis' (: flos 'žiedas')

tran-scribere 'perrašyti',

-olus

filiolus sūnelis' (: filius 'sūnus')

-ellus

Hbellus 'knygelė' (: liber 'knyga')

-illus

lapillus 'akmenėlis' (: lapis 'akmuo')

tra-dūcere 'pervesti', trans-fero, trans-tuli, trans-latum, trans-ferre 'pernešti, perkelti', trans-alpinus: trans Alpės 'užalpinis, esantis anapus Alpių'.

Priesaginiai vediniai

b) neutra

Priesaga

Darybos pamatas

Priesagos reikšmė

Pavyzdžiai

-ium

veiksmažodis

būsenos ar veiksmo pa­ vadinimas, veiksmo re­ zultatas

studium 'mokymasis' (: studere 'stengtis, mokytis')

veiksmo re­ zultatas

ornamentam puošmena' (: omare 'puošti')

supinum

veiksmo vieta

laboratorium 'darbo vieta, laboratorija' (: laboratum, laborare 'dirbti') granarium 'klėtis, grūdų sandėlis' (: granum grūdas')

§ 125

Pirmosios linksniuotės daiktavardžiai Darybos pamatas

Priesagos reikšmė

Pavyzdžiai

-ia

būdvardis

superbia 'išdidumas' (: superbus 'išdidus')

-entia

partic.

kokybės ar bū­ senos pavadi­ nimas

Priesaga

praes.

-antia

-mentum

constantia 'pastovumas' (: constans, antis 'pastovus')

-arium

daiktavardis

saugykla

-etum

daiktavardis

vieta, kurioje quercėtum 'ąžuolynas' gausu pama­ (: ąuercus 'ąžuolas') tiniu žodžiu pasakomų daiktų

-ulum -culum

veiksmažodis

priemonė ar veiksmo vieta

ypatybės pava­ dinimas

laetitia 'linksmumas' (: laetus 'linksmas')

-Ina

daiktavardis

užsiėmimas ir darbo vieta

medicina gydymas' officijia 'dirbtuvė'

-t-ūra

supinum

veiksmo pa­ vadinimas ar rezultatas

strūctūra sustatymas, sudėtis' (: strūctum, struere sustatyti')

-cula

daiktavardis

mažybinė, maloninė

atramentum 'rašalas' (: ater 'juodas')

-t-6rium

būdvardis

-ula

(kartais būdvardis)

aedificium 'pastatas' (: aedificare 'statyti')

scientia 'žinojimas, mokslas' (: sciens, entis 'žinantis')

-itia

-s-ūra

veiksmažodis

gaudium 'džiaugsmas' (: gaudėre 'džiaugtis')

mėnsūra 'matavimas' (: mensus, metiri 'matuoti') virgula 'šakelė' (: virga saka')

-s-6rium

iaculum 'ietis' (: iacere 'sviesti') gubernaculum 'vairas' (: gubernare 'vairuoti')

-bulum

vocabulum 'žodis' (: vocare 'ištarti, žosti')

-crum

simulacrum 'atvaizdas' (: simulare 'daryti panašų')

particula 'dalelytė' (: pars, partis 'dalis')

-ola

filiola 'dukrelė' (: ftlia 'duktė')

-brum

cribrum 'sietas' (: cernere 'atskirti, sijoti')

-ella

capella 'ožkelė' (: capra 'ožka')

-trum

aratrum 'arklas' (: arare 'arti')

119

120

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA

ŽODŽIŲ

DARYBA

Priesaginiai vediniai

§ 127

§ 129

Trečiosios linksniuotės daiktavardžiai

Penktosios linksniuotės daiktavardžiai

a)

Priesaga

mascuhna Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

-or

veiksmažodis

būsena

a m o r ' m e i l ė ' (: a m a r e ' m y l ė t i ' )

-t-or

supinum

veikiantis

i m p e r a t o r 'valdytojas' (: i m p e r a t u m ,

asmuo

i m p e r a r e 'įsakyti, valdyti')

Priesaga

-s-or

Pavyzdžiai -iės

-io

Priesagos reikšmė

būdvardis

k o k y b ė s pava­

p a u p e r i ė s 'nuskurdimas' (: p a u p e r

dinimas

'nuskurdęs') a m a r i t i e s 'kartumas' (: a m a r u s 'kartus')

-itiės

d ė f e n s o r g y n ė j a s ' (: d ė f ė n s u m ,

§130

d ė - f e n d e r e ginti')

Pirmosios ir antrosios linksniuotės būdvardžiai Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

-eus

daiktavardis

medžiaga

legio 'dalinys, legionas' (: legere 'rinkti')

-osus

daiktavardis

gausumas

veiksmo pa­

actio 'veikimas' (: a c t u m , agere 'veikti')

-lentus

vadinimas

p o s s e s s i o ' n u o s a v y b ė ' (: p o s s e s s u m ,

Priesaga

b)feminina Priesaga

Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

veiksmažodis

veiksmo

Pavyzdžiai

supinum

-s-io

p o s s i d ė r e 'turėti n u o s a v ą , valdyti') -t-rix

supinum

Pavyzdžiai

l i g n e u s , a, u m 'medinis' (: l i g n u m 'medis')

rezultatas -t-io

Pavyzdžiai

Darybos pamatas

veikiantis

v i c t r i x ' n u g a l ė t o j a ' (: v i c t u m , v i n c e r e

asmuo

'nugalėti')

k o k y b ė s ar

sanitas 'sveikata' (: s a n u s 'sveikas')

p e r i c u l o s u s , a, u m 'pavojingas' (: p e r i c u l u m 'pavojus') o p u l e n t u s , a, u m 'turtingas' (: o p ė s 'turtas')

-s-ivus

supinum

veiksmažo­ džiu žymima ypatybė

a c t i v u s , a, u m 'veiklus' (: a c t u m , agere

pridėtinė p a v i r š i a u s ar

b a r b a t u s , a, u m 'barzdotas' (: b a r b a

vidaus y p a ­

a u r i t u s , a, u m 'ausylas' (: a u r i s 'ausis')

-s-ivus

'veikti') p a s s i v u s , a, u m 'patiriantis, pasyvus' (: p a s s u s , p a t i 'patirti, kęsti')

-tas

būdvardis

-tūs

daiktavardis

-tūdo

būdvardis

b ū s e n o s pa­

-atus

daiktavardis

v i r t u s ' v y r i š k u m a s ' (: v i r 'vyras')

vadinimas m a g n i t ū d o 'didumas' (: m a g n u s 'didelis')

-itus

tybė c o r n ū t u s , a, u m 'raguotas' (: c o r n ū

-ūtus

'ragas')

c) neutra Priesaga

D a r y b o s pamatas

Priesagos r e i k š m ė

Pavyzdys

-men

veiksmažodis

v e i k s m o rezultatas

v o l ū m e n 'ritinys, tomas'

-idus

veiksmažodis

-cundus

veiksmažo­

v a l i d u s , a, u m 'sveikas' (: v a l ė r e 'būti

džiu žymima

sveikam)

ypatybė

i ū c u n d u s , a, u m 'malonus' (: i u v a r e

(: volvere 'ritinti, sukti')

'daryti m a l o n ų ' ) -ius

§ 128

Ketvirtosios linksniuotės daiktavardžiai Priesaga

-t-us

Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

supinum

Pavyzdžiai

veiksmo pa­

a u d i t u s ' g i r d ė j i m a s , klausa' (: a u d i t u m ,

vadinimas

a u d i r e 'klausyti')

-s-us -atus

'barzda')

-icus

pareigos

c o n s u l a t u s 'konsulo pareigos' (: c o n s u l 'konsulas')

priklausy­

p a t r i u s , a, u m ' t ė v o , t ė v i š k a s ' (: pater

mas k a m

'tėvas') r ū s t i c u s , a, u m 'kaimo, k a i m i š k a s ' (: r ū s 'kaimas')

-icius

t r i b ū n i c i u s , a, u m ' t r i b ū n o ' (: t r i b ū n u s

-arius

a g r a r i u s , a, u m ' l a u k ų , ž e m ė s ' (: ager

'tribūnas')

'dirva, ž e m ė ' ) -Inus

L a t i n u s , a, u m ' l o t y n ų , l o t y n i š k a s ' (: L a t i u m 'Lacijus')

-anus

R o m a n u s , a, u m ' r o m ė n ų , r o m ė n i š k a s '

v i s u s ' r e g ė j i m a s ' (: v i s u m , v i d ė r e 'matyti') daiktavardis

daiktavardis

(: R o m a )

121

122

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA Lentelės

Priesaga

-ellus

Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

vardažodis

m a ž y b ė su

m i s e l l u s , a, u m ' v a r g š e l i s ' (: m i s e r

maloniniu

'vargšas')

atspalviu

p a r v u l u s , a, u m ' m a ž y t i s , m a ž u l ė l i s '

sustiprinta

v a g a b u n d u s , a, u m 'klajojantis

partic.

(: v a g a r i 'klajoti')

-ulus

tęsinys

Pavyzdžiai

(: p a r v u s ' m a ž a s ' ) -bundus

veiksmažodis

praes.

reikšmė

§ 131

Trečiosios linksniuotės būdvardžiai Priesaga

-ilis

Darybos

Priesagos

pamatas

reikšmė

veiksmažodis

polinkis

fragilis, e 'trapus' (: frangere 'laužyti') a m a b i l i s , e 'meilus' (: a m a r e ' m y l ė t i ' )

-bilis -ilis

Pavyzdžiai

vardažodis

priklausy­

c i v i l i s , e ' p i l i e č i ų , pilietinis' (: c i v i s

mas k a m

'pilietis')

-alis

natalis, e 'gimimo, gimtas' (: n a t u s ' g i m ę s ' )

-aris

p o p u l a r i s , e ' l i a u d i š k a s ' (: p o p u l u s 'liaudis, tauta')

-ėnsis

daiktavardis

apibūdina pagal v i e t ą

-iensis

C a n n ė n s i s , e ' K a n ų ' (: C a n n a e 'Kanai') A t h ė n i ė n s i s , e 'Atėnų' (: A t h e n a e 'Atėnai') caelestis, e 'dangaus, d a n g i š k a s ' (: c a e l u m

-ėstis

'dangus') -ester

daiktavardis

priklausy­

pedester, t r i s , tre ' p ė s t i n i n k ų , p ė s t i n i n k i š -

mas k a m

kas' (: pedes, itis ' p ė s t i n i n k a s ' ) e ą u e s t e r , t r i s , tre 'raitelių, r a i t e l i š k a s ' (: eques, itis 'raitelis')

-ax

veiksmažodis

polinkis

a u d a x , acis 'drąsus' (: a u d ė r e 'drįsti')

§ 132

Veiksmažodžiai Pagal darybos pamatą išvestiniai veiksmažodžiai skirstomi į vardažodinius, arba d e n o m i n a t y v i n i u s (denominativa), ir veiksmažodinius, arba deverbatyvinius (deverbativa). 1. Denominatyviniai veiksmažodžiai yra padaryti iš atitinkamų bendrašaknių vardažodžių ir turi pamatinio žodžio suteiktą reikšmę. Daug tokių veiksmažodžių priklauso I ir IV asmenuotei: cūrare 'rūpintis' (: cūra 'rūpestis'),

ŽODŽIŲ

DARYBA

Priesaginiai

vediniai

coronare 'vainikuoti' (: corona 'vainikas'), sanare 'išgydyti (: sanus 'sveikas'), finire 'baigti' (: finis 'baigmė'). 2. Deverbatyviniai veiksmažodžiai yra padaryti iš kitų veiksmažodžių pridedant priesagas. Pagal jų suteikiamą reikšmę būna: a) inchoativa I veiksmo p r a d ž i o s ; daromi su priesagomis -asco, -esco, -isco: inveterasco, inveterascere 'senti'; silesco, silėscere 'nutilti'; revivisco, reviviscere 'atsigauti'; b) iterativa I k a r t o t i n i a i ; daromi su priesagomis: -tare, -sare, -itare: captare 'gaudyti' (: capere 'imti'); cursare 'bėgioti' (: currere 'bėgti'); agitare 'judinti' (: agere 'veikti'); c) deslderatlva / r e i š k i a n t y s n o r ą , t r o š k i m ą v e i k t i ; daromi su prie­ sagomis: -tūrio, -sūrio, -esso: empturio, empturire 'norėti pirkti' (: emptum, emere 'pirkti'); cenaturio, cėnaturire 'norėti pietauti' (: cenatum, cenare 'pie­ tauti'); capesso, capessere 'mėginti suimti' (: capio, capere 'imti').

123

128

ELEMENTĄ

LATINA

I dalis

fugio aliąuem 'vengiu ko', seąuor aliąuem seku kuo', adūlor aliąuem 'pataikauju kam', ulciscor aliąuem 'keršiju kam'. Kartais tranzityviniai būna caveo 'saugausi' (cavė canem saugokis šuns'), disco 'mokausi' (disce linguam Latinam 'mokykis lotynų kalbos') ir pan. Tranzityviniai esti trečiuoju asmeniu vartojami veiksmažodžiai: me decet 'man tinka, mė dėdecet 'man netinka', mė iuvat, mė dėlectat 'man malonu', me fugit, me fallit, mė praeterit 'man nežinoma'. Te toga pieta decet 'Tau tinka puošni toga'. Decet modestum esse 'Pride­ ra būti kukliam'. Su beasmeniais veiksmažodžiais piget, pudet, paenitet, taedet, miseret asmuo, patiriantis tą jausmą, reiškiamas akuzatyvu: me piget 'man apmaudu', me pudet 'man gėda', mė paenitet 'aš gailiuosi', mė taedet 'man bjauru (įkyru)', me miseret 'man gaila'. Akuzatyvą valdo verba affectuum (stiprius jausmus reiškiantys veiksma­ žodžiai): spėro pacem 'tikiuosi taikos', dėspėro salūtem 'nustoju vilties išsigel­ bėti', horreo crūdelitatem 'bjauriuosi žiaurumu'. Daug intranzityvinių veiksmažodžių, gavę priešdėlius circum-, praeter-, trans-, virsta tranzityviniais, valdančiais akuzatyvą: transire flūmen 'pereiti upę', praeterire rem 'apeiti dalyką', cireumsedėre urbem 'apsupti miestą'. Dažnai valdo akuzatyvą veiksmažodžiai su kitais priešdėliais (ad-, per-, in-, sub-, ob-). Tuo atveju veiksmažodžiai paprastai vartojami perkeltine reikš­ me (tiesiogine reikšme jie būna intranzityviniai, ir priešdėlis pakartojamas dar kaip prielinksnis): adire amicum 'kreiptis į draugą', bet adire ad amicum 'pri­ eiti prie draugo'; subirę laborem 'nuveikti darbą, bet subirę sub tėcta 'ateiti į pastogę'; inire consilium 'nuspręsti ką, bet inire in urbem 'įeiti į miestą'. Pastaba.

Kartais tokie priešdėliniai v e i k s m a ž o d ž i a i , valdantys akuzatyvą, turi t i e s i o g i n ę

reikšmę: ascendo Capitolium 'įkopiu j Kapitolijų', obeo a l i ė n a s t e r r ž s 'lankau svetimus kraštus'.

Jei priešdėliai pridedami prie tranzityvinių veiksmažodžių, tai šie gali valdyti net du tiesioginius papildinius (vienas galininkas priklauso nuo veiks­ mažodžio, kitas - nuo priešdėlio): copias flūmen tradūxit 'karines pajėgas perkėlė per upę'. P a s t a b a . Pasyviniame posakyje toks galininkas n e v e r č i a m a s vardininku: copiae traduetae sunt 'karinės pajėgos buvo perkeltos per upę'.

flūmen

SINTAKSE

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

Yra ir nepriešdėlinių veiksmažodžių, kurie gali turėti du tiesioginio pa­ pildinio galininkus (asmens ir daikto): doceo 'mokau', cėlo 'slepiu', posco, postulo, flagito 'reikalauju', oro, rogo 'prašau': Cato senex ipse filium l i t t e ras docuit 'Katonas, būdamas senas, pats mokė sūnų rašto'. Pacem te poscimus 'Prašome tave taikos'. Aedui Caesarem a u x i l i u m rogabant 'Edujai prašė Cezarį pagalbos'. ;

P a s t a b a . Vietoj daikto galininko gali būti bendratis: D o c e o t ė legere 'Mokau tave skaityti'.

Su veiksmažodžiais veto 'draudžiu', iubeo 'liepiu, sino 'leidžiu' asmuo, ku­ riam draudžia, liepia ar leidžia, reiškiamas akuzatyvu: Magister discipulos eurrere vetat (iubet, sinit) 'Mokytojas draudžia (liepia, leidžia) mokiniams bėgioti'. § 144

Accūsativus praedicatl I predikatinis galininkas. Juo reiškiamas antra­ sis papildinys, valdomas veiksmažodžių: appellare, dicere, vocare, nominare 'vadinti', creare, eligere 'išrinkti', facere, reddere 'daryti', habėre, putare, dūcere, exlstimare, iūdicare, censėre 'vertinti'. Predikatinis galininkas verčiamas į lietuvių kalbą įnagininku: Romulus urbem Romam (acc. praedicatl) vocavit 'Romulas miestą Roma pavadino'. § 145

Accūsativus duplex I dvejybinis galininkas. Susideda iš objekto gali­ ninko ir predikatinio galininko: Ciceronem (acc. obiecti) populus Romanus consulem {acc. praedicatl) creavit 'Romėnų tauta išrinko Ciceroną konsulu'. P a s t a b a . Verčiant pasyvu, abu galininkai tampa vardininkais, - gaunamas dvejybinis var­ dininkas, žr. § 142. Cicero a populo R o m a n o consul c r e ž t u s est 'Ciceronas r o m ė n ų tautos buvo išrinktas konsulu'.

Dvejybinio galininko sintaksinis variantas yra accūsativus eum inflnltlvo konstrukcija, žr. § 183.

Antrinės akuzatyvo reikšmės § 146

Galininkas k r y p č i a i reikšti (eina vietos aplinkybe): domum, rus venire 'parvykti namo, į kaimą'. Toks galininkas vartojamas miestų ir mažų salų pavadinimuose: Romam, Athėnas venire 'Atvykti į Romą, į Atėnus'. Dėlum proficisci 'Vykti į Delo salą. P a s t a b a . D i d e l i ų salų pavadinimuose ir kitais atvejais kryptis reiškiama galininku su prie­ linksniu in: I n S k i l i a m , i n C r ė t a m proficiscuntur 'Jie vyksta į Siciliją, į Kretą'.

§ 147

Galininkas s u š u k i m u i reikšti (accūsativus exclamatidnis): O te felicem! 'O tu laimingasis!' O cūras hominum! 'O žmonių rūpesčiai'!

129

130

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA

Kilmininkas (Genitivus) § 148

Kilmininkas gali sudaryti žodžių junginius su v a r d a ž o d ž i a i s (genitivus adnominalis) ir su v e i k s m a ž o d ž i a i s (genitivus adverbalis). Genityvo funkciją nulemia veiksmažodinės sintagmos transpozicija į vardažodinę sintagmą. Dėl to kilmininkas su vardažodžiais būna dviejų pagrin­ dinių tipų: genitivus subiecti 'subjekto kilmininkas' ir genitivus obiecti 'objekto kilmininkas'. § 149

Subjekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus į vardažodinį junginį intranzityvinį veiksmažodį su vardininku (nbm. subiecti): consul advenit 'konsulas atvyksta' -* adventus consulis 'konsulo atvykimas'; puella ridet 'mergaitė juokiasi' -+ risus puellae 'mergaitės juokas'; sol oritur 'saulė teka -> ortus solis saulės tekėjimas. P a s t a b a . Taip transponuoti galima ir tranzityvinį v e i k s m a ž o d į su vardininku: pater amat 'tėvas myli' - amor patris 'tėvo meilė',- patris - gen. subiecti.

§ 150

Objekto k i l m i n i n k a s gaunamas transponavus į vardažodinį junginį tranzityvinį veiksmažodį su galininku (acc. obiecti): tolerare frigus 'pakelti šaltį' tolerans frigoris (gen. obi.) 'pakeliantis šaltį' -> tolerantia frigoris (gen. obi.) 'šalčio pakėlimas'; pati dolorem 'kentėti skausmą' - • patiėns doloris (gen. obi.) 'kenčiantis skaus­ mą' - • patientia doloris (gen. obi) 'skausmo kentėjimas'. P a s t a b a . Kartais tokie junginiai gali turėti abejopą reikšmę: a m o r patris 'tėvo meilė': a) gen. subi. 'tėvas myli' (pater amat); b) gen. obi. - 'tėvą myli' (patrem amat); timor hostium 'priešų baime: a) gen. subi. 'priešai bijo'; b) gen. obi. 'priešų bijo'. D v i p r a s m y b ė gaunama dėl to, kad į v a r d a ž o d i n į j u n g i n į su k i l m i n i n k u galima transponuoti dvejopus junginius: tranzityvinį v e i k s m a ž o d į su vardininku (pater amat —> amor patris) ir tranzityvinį v e i k s m a ž o d į su galininku (patrem amat - • a m o r patris). Tokiais atvejais p r a s m ę suvokti padeda kontekstas. Su intranzityviniais v e i k s m a ž o d ž i a i s taip n e b ū n a .

Su vardažodžiais susijusio kilmininko (gen. adnominalis) skiriama kelios reikšmės, kurios iš esmės yra pagrindinių genityvo tipų poklasiai (§§151-154). § 151

Kilmininkas, nusakantis priklausymą, vadinamasis genitivus possessivus I savybinis, arba nusakomasis, k i l m i n i n k a s : domus patris 'tėvo namas', nomen Ciceronis 'Cicerono vardas', ėloąuentia hominis 'žmogaus iškalba.

SINTAKSE

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir

vartojimas

§ 152

Kilmininkas, reiškiantis kokybę, vadinamasis genitivus ąudlitdtis I koky­ bės k i l m i n i n k a s . Kokybės kilmininkas pasižymi tuo, kad į žodžių junginį įeina su savo pažyminiu: homo magnae ėloąuentiae 'didelės iškalbos žmogus', vir acris ingenii 'skvarbaus proto vyras'. Iš pradžių kokybės kilmininko vartojimas buvo ribotas, nes vartotas tik tų žodžių, kurie reiškė: 1) k i l m ę : homo generis Graeci graikų kilmės žmogus'; 2) m a t ą , a m ž i ų : corona magni ponderis 'didelio svorio karūna', puer novem annorum 'devynerių metų berniukas'. Kitais atvejais kokybei reikšti buvo vartojamas abldtivus ąudlitdtis, žr. § 176. Ilgainiui kokybės kilmininkas ėmė stumti kokybės abliatyvą: vir acri ingenio (abi. ąudlitdtis) buvo pakeistas vir acris ingenii (gen. ąudlitdtis), išskyrus tuos specialius atvejus, kur liko vartojamas tik kokybės abliatyvas, žr. § 176. § 153

Kilmininkas, reiškiantis kiekybę, vadinamasis genitivus ąuantitdtis / kie kybės, arba k i e k i o , k i l m i n i n k a s . Gali būti: 1) kiekybės kilmininkas vartojamas: a) su kiekį ar matą reiškiančiais daiktavardžiais: modius šalis 'saikas druskos', grex ovium 'banda avių'; b) su kiekybinės reikšmės prieveiksmiais: satis ėloąuentiae 'užtenka iškalbingumo', parum sapientiae 'maža supratimo', multum pecūniae 'daug pinigo'; c) su kil­ mininką valdančiais skaitvardžiais: duo milia hominum 'du tūkstančiai žmo­ nių', mille passuum 'tūkstantis žingsnių'; 2) neapibrėžto kiekio kilmininkas, vadinamas genitivus partitivus /dalies k i l m i n i n k a s , pažymi visumą, iš kurios išskiriama dalis. Toks kilmininkas vartojamas: a) su daiktavardžiais, reiškiančiais dalį: pars exercitūs 'dalis ka­ riuomenės'; b) su aukščiausiojo (kartais su aukštesniojo) laipsnio būdvardžių formomis: optimus amlcorum 'geriausias iš draugų', pessimus omnium poėta 'blogiausias iš visų poetas', maior fratrum 'vyresnysis iš brolių'; c) su būdvardiškais skaitvardžiais: ūnus nostrum 'vienas iš mūsų', primuš eąuitum 'pirmas iš raitelių', septimus rėgum 'septintas iš karalių'; d) su įvardžiais: quis nostrum 'kas iš mūsų', nemo vestrum 'niekas iš jūsų', aliąuid temporis siek tiek laiko'; e) su prieveiksmiais: ubinam gentium sumuš? 'kurioje šalyje esame?' P a s t a b a . N e a p i b r ė ž t a s kiekis kartais gali būti r e i š k i a m a s linksniais su prielinksniais ė (ex), d ė , i n , inter: acerrimus ex omnibus nostris s ė n s i b u s est s ė n s u s videndi 'stipriausias iš v i s ų m ū s ų p o j ū č i ų yra regėjimas'.

132

ELEMENTĄ

I dalis

LAT I NA

§ 154 Predikatinis k i l m i n i n k a s (genitivus praedicatl) gali būti vardažodinės sintagmos kilmininkų sintaksinis vedinys su veiksmažodžiu esse: domus patris — haec domus patris est sis namas yra tėvo'; homo generis Graeci -> iste homo generis Graeci est 'tas žmogus yra graikų kilmės'. Predikatinis kilmininkas turi įvairių semantinių reikšmių: 1) kilmininkas, reiškiantis būdingą savybę, pareigą, vartojamas su veiks­ mažodžiu esse: iūdicis est 'teisėjo pareiga, teisėjas privalo; hominis est errare 'žmogui būdinga klysti'; 2) kilmininkas, reiškiantis vertę, vadinamasis genitivus pretii. Jis var­ tojamas su veiksmažodžiais esse, neri, habėre, aestimare, dūcere, facere, putare. Pati vertė išreiškiama kiekybinių būdvardžių kilmininku: magni 'didžiai, labai'; plūris 'daugiau, labiau'; plūrimi 'daugiausia, labiausiai'; parvi 'mažai, menkai'; minoris 'mažiau, prasčiau'; minimi 'mažiausiai, prasčiausiai'; nihili 'niekam vertu, niekam tikusiu'; tanti 'tiek'; ąuanti 'kiek': Ciceronem magni facio 'Ciceroną labai vertinu'. Mea mihi conscientia plūris est quam omnium sermo Cicero 'Mano sąžinė man daugiau reiškia negu visų kalbos'. Te tanti facio, ąuanti es dignus 'Tave vertinu tiek, kiek esi vertas'. Magni erunt mihi litterae tuae 'Man bus brangus tavo laiškas'. 3) kilmininkas, reiškiantis ketinimą, siekimą, tikslą: Aegyptum proficiscitur cognoscendae antiąuitatis 'Jis vyksta į Egiptą pažinti senovės'. § 155 Veiksmažodžių valdomas kilmininkas dažnai pasako veiksmo objek­ t ą , atlieka papildinio funkcijas. Toks kilmininkas turi įvairių semantinių reikšmių, kaip antai: 1) kilmininkas, reiškiantis atminimą, vadinamasis genitivus memoriae; jis nurodo netiesioginį papildinį, kai veiksmažodžio veiksmas tik iš dalies susijęs su objektu. Vartojamas su veiksmažodžiais memini 'atsimenu, obliviscor 'už­ mirštu, pamirštu', admoneo, commoneo 'primenu' ir kt. Toks kilmininkas lie­ ka ir su būdvardžiais memor 'atsimenantis', immemor 'neatsimenantis', peritus 'patyręs', particeps 'dalyvaujantis' ir pan.: Vivorum memini, nec tamen Epicūri licet oblivisci 'Atsimenu gyvuosius, tačiau negalima užmiršti ir Epikūro'. Non oblitus sum tui 'Aš nesu tavęs pamiršęs'. Vėrus amicus amici n u n ą u a m obliviscitur 'Tikras draugas draugo niekada nepamiršta'. Vėnit mihi Platonis in mentėm 'Staiga prisiminiau apie Platoną. Memor pristinarum virtūtum Atmenantis ankstesnių metų šaunumą'. Immemor ąuiėtis 'Nežinantis poilsio'. 2) kilmininkas, reiškiantis kaltę, vadinamasis genitivus criminis varto­ jamas su veiksmažodžiais accūso 'kaltinu', damno 'smerkiu', absolvo 'išteisinu' ir pan.: Sceleris damnatus est 'Buvo pasmerktas už nusikaltimą'. Themistoclės proditionis accūsatus est 'Temistoklis buvo apkaltintas išdavyste'.

SINTAKSE

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

3) kilmininkas, vartojamas su beasmeniais veiksmažodžiais, reiškiančiais stiprų jausmą (verba affectuum): piget, pudet, paenitet, taedet, miseret. Kil­ mininku reiškiamas objektas, sukeliantis tą jausmą; asmuo, tą jausmą patirian­ tis, pasakomas akuzatyvu, žr. § 143, 2: Mė pudet erroris 'Man gėda klaidos'. Nos miseret pauperum 'Mums gaila vargšų'. § 156 Kilmininkas kartais gali reikšti subjektą su veiksmažodžiu interest 'svar­ bu, rūpi': Interest omnium rėctė facere 'Visiems svarbu dorai elgtis'.

Naudininkas (Dativus) § 157 Naudininkas gali būti valdomas veiksmažodžių ar vardažodžių (ypač būdvardžių). Dativus obiectiI objekto naudininkas dažnai eina su veiksmažodžiais, kurie (kaip ir lietuvių kalboje) reikalauja naudininko: dare 'duoti', tradere 'per­ duoti', donare 'dovanoti', cėdere 'nusileisti', servire 'tarnauti', parėre 'paklusti', placere patikti', nocere 'kenkti', gratias agere 'dėkoti' ir t.t. alicui 'kam': Mercės mihi gloria dėtur Ovidius 'Šlovė tebūnie man duodama kaip atpildas'. Cėdant arma togae 'Tenusileidžia ginklai togai (karas taikai)'. Imperat aut servit collėcta pecūnia cuiąue Hordtius 'Surinkti pinigai kiekvienam arba įsakinėja, arba tarnauja'. Naudininką valdo daugelis veiksmažodžių, turinčių priešdėlius ad-, ante-, com- / con-, in-, inter-, ob-, post-, prae-, pro-, sub-, super- ir pan.: aspirare 'pritarti', promittere 'pažadėti', prodesse 'padėti' ir t.t.: Aspirate meis coeptis Ovidius 'Pritarkite maniems užmojams'. Naudininkas gali būti vartojamas su tokiais intranzityviniais veiksma­ žodžiais, kurie lietuvių kalboje reikalauja kito linksnio: persuadėre amico ' į t i k i n t i draugą', studėre agricultūrae 'verstis ž e m d i r b y s t e ' , parcere valetūdini 'tausoti s v e i k a t ą ,

nūbere viro ' i š t e k ė t i

u ž vyro',

mederi morbo 'gydyti appropinąuare urbi

ligą',

' p r i s i a r t i n t i p r i e miesto',

inesse capiti ' b ū t i ant galvos' i r t.t. Kartais toks naudininkas, y p a č poezijoje, gali reikšti kryptį (dativus dirėctivus):

tendere m a ­

nus alicui 'tiesti rankas į ką'; it clamor caelo Vergilius 'šauksmas kyla į padanges'. P a s t a b a . V e i k s m a ž o d i s timere 'bijoti' su dat. reiškia „bijoti dėl" (comiti timet 'jis n u o g ą s ­ tauja dėl palydovo'), o su acc. reiškia „bijoti ko" (olim t i m ė b a n t l u p u m 'seniau bijodavo vilko').

133

ELEMENTĄ

LAT I NA

I dalis

SINTAKSĖ

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

Objekto naudininkas gali būti valdomas būdvardžių, kurių reikšmė be naudininko būtų neišsami: propinąuus, proximus 'artimas', vicinus 'kaimy­ ninis', similis 'panašus', aptus 'patogus', benignus 'palankus', ūtilis 'naudingas', gratus 'malonus', noxius 'kenksmingas', idoneus 'tinkamas' ir k t : Canis lupo similis 'Šuo panašus j vilką'. Belgae proximi Germanis 'Belgai labai artimi ger­ manams'. Locus castris aptus 'Vieta patogi stovyklai'.

§ 162. Artimas savo reikšme yra dativus auctoris Iveikėjo naudininkas. Daž­ niausiai jis vartojamas su gerundyvu: M i h i liber legendus est 'Man reikia skaityti knygą'. Ut tibi ambulandum, sic m i h i dormiendum est Cicero 'Kaip tau reikia pasivaikščioti, taip man pamiegoti'. Caesari multa facienda erant 'Cezariui reikėjo daug ką padaryti'.

§ 158 Naudininkas, reiškiantis asmenį ar daiktą, kurio naudai (ar nenaudai) kas daroma, vadinamas dativus commodi(incommodi) I naudos (ar nenaudos) n a u d i n i n k a s : Tibi aras, tibi occas 'Tu sau ari, sau akėji'. Non scholae, sed vitae discimus 'Ne mokyklai, bet gyvenimui mokomės'.

§ 163 Familiarios šnekamosios kalbos stiliui būdingas dativus ethicus I valios naudininkas, reiškiantis kalbančiojo emocinį suinteresuotumą pokalbio tu­ riniu. Jis reiškiamas asmeninių įvardžių naudininku: Quid m i h i Celsus agit? 'Ką mano Celsas veikia? Ką tas mano Celsas daro?' Ecce t i b i orat Lepidus, ut veniam 'Štai tau prašo Lepidas, kad ateičiau'. Quid hoc s i b i vult? 'Ką visa tai reiškia?'

§ 159 Svarbiausia predikatinio naudininko reikšmė yra dativus finalis I tiks­ lo naudininkas; jis vartojamas su veiksmažodžiais ir rodo, kuriam tikslui kas daroma, atsitinka. Sakinyje tikslo naudininkas atlieka tikslo aplinkybės funkcijas: Caesar signum dabat receptui 'Cezaris davė ženklą atsitrauki­ mui (atsitraukti)'. Professor diem dicit colloąuio 'Profesorius paskiria dieną pokalbiui'. § 160 Dativus duplex I dvejybinis naudininkas susideda iš objektinio nau­ dos naudininko ir predikatinio tikslo naudininko: Caesar qulnque cohortės castris (dat. commodi) praesidio (dat. finalis) reliquit 'Cezaris paliko penkias kohortas stovyklos apsaugai'. Hoc matri (dat. commodi) cūrae (dat. finalis) est 'Tai suteikia motinai rūpesčių'. P a s t a b a . Su beasmeniu v e i k s m a ž o d ž i u licet vartojama dativus cum infinitivo (naudininko su bendratimi) konstrukcija: E i s ingratls esse n o n licet 'Jiems n e l e i d ž i a m a būti n e d ė k i n g i e m s , jie negali būti nedėkingi'.

§ 161 Loginio subjekto n a u d i n i n k u i atstovauja dativuspossessivus ir dati­ vus auctoris. Dativus possessivus I savybinis naudininkas, arba esančio kam da­ lyko naudininkas, reiškia asmenį ar daiktą, kuriam kas yra, reiškia ko nors tu­ rėjimą. Tokios reikšmės naudininkas dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiu esse: Suus cuique mos est 'Kiekvienam yra savas įprotis; kiekvienas turi savo įprotį'. M i h i sunt multi libri 'Aš turiu daug knygų'. M i h i tempus dėest'Nėra man laiko; man trūksta laiko'. A g r i c o l a e multi liberi sunt 'Žemdirbys turi daug vaikų'.

Abliatyvas (Ablativus) § 164 Lotynų kalbos abliatyvas atstoja tris linksnius: tikrąjį a b l i a t y v ą (atskirties linksnį), į n a g i n i n k ą (instrūmentalis) ir v i e t i n i n k ą (locativus). Iš senojo abliatyvo kilo tokios reikšmės: 1) ablativus separdtidnis / a t s k i r t i e s abliatyvas, 2) ablativus originis/kilmės abliatyvas, 3) ablativus auctoris/veikėjo abliatyvas, 4) ablativus comparatidnis Ipalyginimo abliatyvas. § 165 Ablativus separdtidnis I atskirties abliatyvas vartojamas su veiksma­ žodžiais ir būdvardžiais, reiškiančiais atitolimą, atskyrimą, netekimą: liberare cūra

'išvaduoti nuo rūpesčių',

ėdūcere castris ' i š v e s t i vacuus cūra

i š stovyklos',

'neturintis rūpesčių',

domo, rūre proficisci

liber cūra

vacare cūra

egere pecūnia

'laisvas n u o r ū p e s č i ų ' ,

'neturėti rūpesčių', 'stokoti p i n i g ų ' ,

' v y k t i i š n a m ų , i š kaimo'.

Toks abliatyvas vartojamas miestų ir mažų salų pavadinimuose: Dėlo, Athėnis proficlscuntur 'jie vyksta iš Delo, iš Atėnų'. Pastaba.

Kartais vartojama s i n o n i m i n ė p r i e l i n k s n i n ė konstrukcija: a b s t i n ė r e i n i ū r i a ir

abstinere ab i n i ū r i a 'sulaikyti nuo skriaudos'; arcčre p e r l c u l u m urbe ir arcėre p e r i c u h i m ab urbe 'sulaikyti pavojų nuo miesto'.

135

136

ELEMENTĄ

LATINA

I dalis

SINTAKSĖ

Svarbesnės linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

§ 166 Ablativus originis I k i l m ė s abliatyvas dažniausiai vartojamas su žo­ džiais natus, genitus gimęs', ortus 'kilęs': humili loco natus 'žemos kilmės', nobili genere natus 'kilmingos giminės', Cicero eąuestri genere ortus 'Cicero­ nas kilęs iš raitelių luomo'.

§ 171 Ablativus causae I p r i e ž a s t i e s abliatyvas vartojamas priežasčiai reikš­ ti: Multa fėcit gloriae c u p i d i t a t e 'Daug jis nuveikė trokšdamas garbės'. Achillės ira commotus proelio abstinuit 'Achilas, pykčio apimtas, nedalyva­ vo mūšyje'.

§ 167 Ablativus auctoris I veikėjo abliatyvas vartojamas pasyvo sakinyje veikėjui reikšti; atitinka lietuvių kalbos veikėjo kilmininką. Šis abliatyvas var­ tojamas su prielinksniu a (ab): Roma a R o m u l o condita est 'Roma buvo Romulo įkurta'. Troia a Graecis capta est 'Troja buvo graikų paimta'.

§ 172 Ablativus modil'būdo abliatyvas reiškia veiksmo atlikimo būdą: Hostės m a g n o c l a m o r e concurrunt 'Priešai subėga su dideliu triukšmu'. Stellae circos suos orbėsąue conficiunt c e l e r i t a t e m i r a b i l l 'Žvaigždės savo apskritimus ir apsisukimus atlieka nuostabiu greičiu'. D a ž n a i šis abliatyvas eina su prielinksniu c u m 'su': m a g n a c u m c ū r a 'su dideliu rūpesčiu',

§ 168 Ablativus comparatidnis I palyginimo abliatyvas vartojamas su aukš­ tesniuoju būdvardžių ar prieveiksmių laipsniu ir reiškia palyginimą. Palygini­ mo abliatyvas vartojamas tada, kai nėra dalelytės quam 'kaip, negu': Pax melior bello 'Taika geresnė už karą'. Corvo rarior albo 'Retesnis už baltą varną. Fama nihil est celerius 'Nieko nėra greitesnio už gandą'. Su a u k š t e s n i u o j u laipsniu palyginimas reiškiamas sinonimine q u a m su nominatyvu kons­ trukcija: Pax melior est q u a m b e l l u m 'Taika yra g e r e s n ė negu karas'.

c u m voluptate 'su noru'.

§ 173 Ablativus limitatidnis I atžvilgio abliatyvas reiškia pasakymo apriboji­ mą kuria nors sritimi: natione Gailus 'galų tautybės'; genere Romanus 'ro­ mėnų kilmės': Gaili l i n g u a , i n s t i t ū t i s , l ė g i b u s inter sė differunt'Galai vieni nuo kitų skiriasi kalba, papročiais, įstatymais'. Vietoj atžvilgio abliatyvo poetai pavartoja graikiškąjį g a l i n i n k ą (acc.

Graecus):

6s

hu-

m e r o s ą u e deo similis 'iš veido ir p e č i ų p a n a š u s į dievą.

§ 169 Iš senojo į n a g i n i n k o (jnstrūmentalis) kilo tokios reikšmės: 1) ablativus instrumentu į n a g i o abliatyvas, 2) ablativus causae /priežasties abliatyvas, 3) ablativus modi/būdo abliatyvas, 4) ablativus limitatidnis/ atžvilgio abliatyvas, 5) ablativuspretii/kainos abliatyvas, 6) ablativus mensūrae I matmens abliatyvas, 7) ablativus ąudlitdtis Ikokybės abliatyvas. § 170 Ablativus instrūmenti I į n a g i o abliatyvas reiškia priemonę, kuria kas daroma; šis abliatyvas atitinka lietuvių kalbos įnagininką: Romanus s t i l o scribit 'Romėnas rašo stiliumi (rašikliu)'. O c u l i s vidėmus, a u r i b u s audi­ mus 'Akimis matome, ausimis girdime'. Kartais lotynų abi. instrūmenti neatitinka lietuvių įnagininko: Villa lacte, caseo, m e i l e abundat'Namai lūžta nuo pieno, sūrio, medaus'. M e m o r i a tenėte! 'Atsiminkite!'

Atžvilgio abliatyvui savo reikšme yra artimas supinum II, žr. § 185. § 174 Ablativus pretii I kainos abliatyvas vartojamas su veiksmažodžiais emere 'pirkti', vėndere 'parduoti', stare 'kainuoti', vėnire 'būti parduodamam', solvere 'atlyginti' ir prieveiksmiais magno, permagno, plūrimo, parvo, mini­ mo ir pan.: magno pretio vėndidit 'brangiai pardavė (už didelę kainą)', muito sanguine victoria stetit 'pergalė kainavo daug kraujo', viginti talentis ėmit 'nu­ pirko už dvidešimt talentų'. Ablativus pretii plg. su genitivus pretii, žr. § 154, 2. § 175 Ablativus mensūrae I matmens, mato abliatyvas yra vartojamas pa­ lyginimui, kiek vienas daiktas skiriasi nuo kito: muito maior 'daug didesnis', muito minor 'daug mažesnis', ąuattuor annis iūnior 'ketveriais metais jaunes­ nis', quo maior..., eo melior 'kuo didesnis..., tuo geresnis': Hibernia d i m i d i o m i n o r est quam Britannia 'Hibernija (= Airija) perpus mažesnė negu Britanija'.

137

138

ELEMENTĄ

LA T I N A

I dalis

§ 176 Ablativus ąudlitdtis Ikokybės abliatyvas reiškia daikto ypatybę ar ko­ kybę; susideda iš daiktavardžio ir būdvardžio: vir magna prūdentia 'didelės išminties vyras', homo summo ingenio 'labai didelių gabumų žmogus'. Kokybei reikšti vietoj abliatyvo galėjo būti vartojamas kokybės kilmi­ ninkas (gen. ąualitatis), žr. § 152. Vien kokybės abliatyvas vartojamas šiais atvejais: 1) nusakant išorės detales: Britanni capillo sunt p r o m i s s o 'Britai ne­ šioja ilgus plaukus (yra ilgais plaukais)'; 2) nusakant dvasinę nuotaiką: bono animo esse 'būti geros nuotaikos'. § 177 Iš senojo v i e t i n i n k o (locativus) išsirutuliojo tokios reikšmės: 1) ablativus loci/vietos abliatyvas, 2) ablativus temporis/laiko abliatyvas.

Be prielinksnio vietai reikšti vartojamos ir s e n o j o v i e t i n i n k o

(locativus)

je, C o r c y r a e 'Korkyros saloje', C o r i n t h i 'Korinte'; 2) keli bendriniai daiktavardžiai, virtę vietos prieveiksmiais: d o m i 'namie', r ū r i 'kaime', h u m i 'žemėje' vesperi 'vakare', belli 'kare', militiae 'karo lauke'.

§ 179 Artimas vietos abliatyvui yra kelio abliatyvas, nusakantis veiksmo ruožą; jis atsako į klausimą qua via? 'kuriuo keliu?' Vartojamas be prielinks­ nio: Appia via proficisci 'Vykti Apijaus keliu'. Erant omnino itinera duo, q u i bus i t i n e r i b u s Helvėtii domo exire possent Tš viso buvo du keliai, kuriais helvetai galėjo išeiti iš gimtųjų vietų'. Kelio abliatyvas yra kilęs ne iš vietininko, o iš senojo į n a g i n i n k o (instrūmentalis),

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

§ 180 Ablativus temporis I laiko abliatyvas reiškia laiko aplinkybę, atsako j klausimą ąuando? 'kada?', taip pat pažymi, kiek laiko tęsėsi veiksmas. Laiko abliatyvas vartojamas be prielinksnio: 1) žodžių, reiškiančių laiko sąvoką: diė 'dieną', nocte 'naktį', anno 'metais'; 2) žodžių, turinčių savo pažyminį: bello Pūnico 'pūnų kare', tertia vigilia 'trečios sargybos metu', multis annis 'daug metų', temporibus imperatoris Augusti 'imperatoriaus Augusto laikais'. Kitais atvejais laiko abliatyvas vartojamas su prielinksniu in: in bello 'karo metu', in pace 'taikos metu', in pueritia 'vaikystėje'. P a s t a b a . Laiko a p l i n k y b ę reiškia vietininko (locativus) k i l m ė s sustabarėjusios formos:

s u s t a b a r ė j u s i o s formos: 1) I ir I I l i n k s n i u o t ė s m i e s t ų ir n e d i d e l i ų salų vardai: R o m a e 'Romo­

v i ų kalbos kelio į n a g i n i n k ą .

Svarbesnės

d i ū ilgai', i n t e r d i ū 'dienos metu', n o c t ū 'nakčia.

§ 178 Ablativus loci I vietos abliatyvas reiškia vietos aplinkybę ir atsako į klausimą kame? kur? Dažnai vieta nusakoma abliatyvu su prielinksniu in: in urbe 'mieste' i n campo 'lauke', in Italia 'Italijoje'. Tam tikrais atvejais vietai reikšti vartojamas vietos abliatyvas be prie­ linksnio (archajiškesnis atvejis): 1) žodžio locus 'vieta' su jo derinamuoju pažyminiu: loco idoneo 'pato­ gioje vietoje', loco citato 'minėtoje vietoje', hoc loco 'šitoje vietoje'; 2) vietos aplinkybės žodžių su jų pažyminiu totus 'visas': tota urbe 'visa­ me mieste', tota Italia 'visoje Italijoje', totis castris 'visoje stovykloje'; 3) žodžių junginyje terra marląue 'sausumoje ir jūroje'; 4) daugiskaitinių I ir I I linksniuotės vietovardžių: Athenis 'Atėnuose'. Pastaba.

SINTAKSĖ

plg. lietu­

Verbum Infinitum Bendratis (Infinitivus) § 181 Infinitivus / bendratis sakinyje gali eiti veiksniu, papildiniu ir tariniu: Legere mė dėlectat 'Skaityti man patinka (= skaitymas mane džiugina)'. Lege­ re amat 'Jis mėgsta skaityti (= jis mėgsta skaitymą)'. Vincere scis, Hannibal, victoria ūti nescis 'Moki nugalėti, Hanibalai, bet nesugebi pasinaudoti pergale'. Qu6s omnės eadem cupere, eadem odisse, eadem metuere i n ū n u m coėgit Sallustius 'Juos visus sujungė į vieną tas pats noras, ta pati neapykanta, ta pati baimė'. Docto homini et erudito vivere est cogitare Cicero 'Mokytam ir išsi­ lavinusiam žmogui gyventi yra mąstyti'. Nihil est aliud bene et beatė vivere nisi honestė et rėctė vivere 'Gerai ir laimingai gyventi yra ne kas kita, kaip garbingai ir dorai gyventi'. Papildiniui reikšti vartojama bendratis gali turėti tikslo atspalvį: Est paratus audire 'Yra pasirengęs klausyti'. Proteus pecus ėgit altos visere montes Horatius 'Protėjas nuvarė bandą pamatyti aukštų kalnų'. § 182 Vadinamoji i s t o r i n ė bendratis / infinitivus historicus yra esamojo lai­ ko bendratis, vartojama būtojo laiko (imperfectum ar perfectum ind.) prasme: Catilina i n prima acie v e r s a r i , omnia providere, multum ipse pugnare, saepe hostem f e r i r e Cicero 'Katilina veikė pirmose mūšio gretose: jis viską stebėjo, daug pats kovojo, dažnai priešui smogdavo'. Repente omnis tristitia invasit: festinare, t r e p i d a r e , neque loco neque homini cuique satis

139

140

ELEMENTĄ

LAT 1 N A

I dalis

c r ė d e r e , neque bellum gerere, neque pacem h a b ė r e , suo quisque metu pericula m e t i r i Sallustius 'Staiga visus apėmė liūdesys: skubėjo, drebėjo, ne­ pasitikėjo nei vieta, nei žmogumi, nekariavo, bet ir taikos neturėjo, savo baime kiekvienas matavo pavojus! P a s t a b a . Toks bendraties vartojimas yra tam tikras stilistinis atvejis vietoj coepi ė m i a u , pradėjau su bendratimi, plg.: C a t i l i n a coepit versari 'Katilina ė m ė veikti' i r C a t i l i n a versari ' K a tilina (tuoj) veikti'.

Kartu su tiesioginio papildinio galininku bendratis gali sudaryti dve­ jybinį papildinį: Doceo tė legere 'Mokau tave skaityti'. Bendratis legere čia yra antras, netiesioginis papildinys. Iš tokio vartojimo atsirado accūsativus cum infinitivo I galininkas su b e n d r a t i m i konstrukcija. § 183

Galininkas su bendratimi (Accūsativus cum infinitivo) Lietuvių kalbos sakinyje 'Aš matau mokinį rašant' veiksmažodis 'matau' turi išplėstinį papildinį 'mokinį rašant'. Tačiau tame išplėstiniame papildinyje slypi ištisas sakinys, susidedantis iš veiksnio, reiškiamo galininku, ir tarinio, reiškiamo padalyviu. Tai paaiškėja pakeitus Aš matau mokinį rašant' sakiniu 'Aš matau, kad mokinys rašo'. Vietoj išplėstinio papildinio jau turime šalutinį sakinį. Tokie išplėstiniai papildiniai labai dažni lotynų kalboje, tik vietoj pada­ lyvio vartojama bendratis: Video discipulum scribere. Tai ir yra accūsativus cum infinitivo (galininko su b e n d r a t i m i ) konstrukcija. Joje gali būti varto­ jamos visos šešios bendratys: Video discipulum scripsisse 'Matau mokinį ra­ šius (= kad mokinys rašė)'. Video discipulum scriptūrum esse 'Matau mokinį rašysiant (= kad mokinys rašys)'. Gali būti vartojamos ir neveikiamosios rūšies bendratys: Vidėmus libros scribi 'Matome knygas esant rašomas (= kad knygos yra rašomos)'. Vidėmus libros scriptos esse 'Matome knygas esant parašytas (= kad knygos yra para­ šytos)'. Vidėmus libros scriptum i r i 'Matome knygas būsiant parašytas (= kad knygos bus parašytos)'. Sudėtinių bendračių dalyviai derinami su tais veiksnį reiškiančiais akuzatyvais: Audio amicum ventūrum esse. Audio amicam ventūram esse. Audio tempora ventūra esse. Video discipulos scriptūros esse. P a s t a b a . Infinitivus futūripassivi

vietoj dalyvio turi supinum, kuris nėra derinamas: V i ­

d ė m u s libros scriptum i r i .

Sudėtinių bendračių esse gali būti praleidžiamas: Scio discipulam scriptūram 'Žinau mokinę rašysiant'.

SINTAKSĖ

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir vartojimas

Veiksmažodis, nuo kurio priklauso acc. cum inf, vadinamas verbum rė­ mens / valdantysis v e i k s m a ž o d i s ; juo gali būti: 1) veiksmažodis, reiškiąs: a) k a l b ė j i m ą (v. dicendi): dico, narro, respondeo, nūntio, affirmo, nego...; b) j u t i m ą , s u v o k i m ą , m a n y m ą (v. sentiendi): sentio, video, audio, intellego, scio, puto...; c) valią, l i e p i m ą , s t e n g i m ą s i ir pan. (v. voluntatis): volo, nolo, malo, cupio, studeo, iubeo, veto... - Cupio mė esse bonum 'Noriu būti geras'. Po šios grupės veiksmažodžių vartojamas tik infinitivus praesentis. Ver­ čiant į lietuvių kalbą šalutiniu sakiniu, vartojama tariamoji nuosaka: Caesar iussit lėgatos mitti 'Cezaris liepė, kad pasiuntiniai būtų siunčiami'; d) s t i p r ų j a u s m ą (v. affectuum): gaudeo, doleo, miror... - Gaudeo hostės vietos esse 'Džiaugiuosi, kad priešai buvo nugalėti'. 2) beasmeniai v e i k s m a ž o d ž i a i : oportet, decet, constat, placet... Oportet lėgem brevem esse 'Reikia, kad įstatymas būtų trumpas'. 3) d a i k t a v a r d ž i a i i r niekatrosios g i m i n ė s b ū d v a r d ž i a i su est: tempus est, fama est, notum est... - Notum est Romanos fortės fuisse 'Yra žinoma, kad romėnai buvo narsūs'. Acc. cum inf. konstrukcijos bendratis gali turėti savo tiesioginį papildinį: Audio poetam librum scripsisse 'Girdžiu, kad poetas parašė knygą'. Tuo atve­ ju turime du akuzatyvus, bet į acc. cum inf. konstrukciją įeina tik vienas iš jų, būtent tas, kuriame slypi veiksnys: audio p o e t a m scripsisse. Kartais gali būti neaišku, kuris iš dviejų akuzatyvu įeina į acc. cum inf. konstrukciją (gali būti suvokiamas kaip veiksnys): Scio Germanus Romanos vicisse gali reikšti Scio Germanus vicisse arba Scio Romanos vicisse. Tuo atveju aiškumo dėlei reikia vartoti pasyvą: Scio Germanos a Romams vietos esse 'Žinau, kad germanai romėnų buvo nugalėti'. Kai akuzatyvu reiškiamas veiksnys būna tas pats, kaip ir valdančiojo veiksmažodžio veiksnys, jis reiškiamas sangrąžiniu sė: Pater dicit sė ventūrum esse 'Tėvas sako, kad jis (t. y. tėvas) ateis'. Bet Pater dicit eum ventūrum esse 'Tėvas sako, kad jis (t. y. kas nors kitas) ateis'. Panašiai vartojamas ir savybinis įvardis suus, a, um: Pater filio dixit sibi eius donum gratum fore 'Tėvas pasakė sūnui, kad jam (t. y. tėvui) jo (t. y. sū­ naus) dovana bus maloni'. Filius sentit patri suum donum gratum fore 'Sūnus jaučia, kad tėvui jo (t. y. sūnaus) dovana bus maloni'.

141

144

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA

gyvenama ž e m ė ' terra, q u a m G a i l i incolunt; n e s a m ą veikiamosios rūšies perfekto dalyvį pava­ duoja taip pat santykinis sakinys: 'puošęs' qui ornavit. Santykinis sakinys pavaduoja t r ū k s t a m ą v e i k s m a ž o d ž i o esse participium

praesentis dctivi:

'Visi čia esantieji dainuoja' O m n ė s , qui adsunt, cantant.

§ 187

Ablativus absolūtus Tai i š s k i r t i n ė sakinio dalis, susidedanti iš daiktavardžio ar įvardžio abliatyvo ir su juo suderinto esamojo ar būtojo laiko dalyvio: Caesare proficiscente 'Cezariui vykstant', urbe capta 'miestą paėmus'. Į lietuvių kalbą ablativus absolūtus gali būti verčiamas: 1) šalutiniu sakiniu, kurio veiksnį sudaro daiktavardžio (ar įvardžio) abliatyvas, o tarinį - atitinkamo laiko ir rūšies dalyvis: hostibus victis 'kai prie­ šai buvo nugalėti', hostibus fugientibus 'kai priešai bėga'; 2) padalyviniu posakiu (dalyvis verčiamas to laiko padalyviu, o daik­ tavardžio abliatyvas verčiamas naudininku, jei dalyvis esamojo laiko, ir gali­ ninku, jei dalyvis būtojo laiko): hostibus fugientibus 'priešams bėgant', hosti­ bus victis 'priešus nugalėjus'. Kartais vietoj dalyvio būna kitas daiktavardis ar būdvardis: Cicerone consule 'Ciceronui esant konsulu (konsulaujant)', bona salūte 'esant gerai sveika­ tai', natūra duče gamtai esant vadovu (vadovaujant)'. Ablativus absolūtus yra gramatinis šalutinio sakinio pakaitas: D u č e i u b e n t e , milites pontem faciunt 'Kadangi vadas liepia, kareiviai stato tiltą. Ponte facto, dux copias suas tradūxit 'Kai tiltas buvo pastatytas, vadas perkėlė savo pajėgas'. § 188

Reikiamybės dalyvis (Gerundivum) Gerundivumym r e i k i a m y b ė s dalyvis, vartojamas: 1) pažyminiui reikšti: mos laudandus 'girtinas paprotys (= paprotys, kurį reikia girti)'; liber legendus 'skaitytina knyga (= knyga, kurią reikia skaityti)'; 2) sudurtinio tarinio vardinei daliai reikšti: pacta sunt servanda 'sutar­ čių reikia laikytis'; tibi cūrandum est 'tu privalai pasirūpinti'; Caesari multa facienda erant 'Cezaris daug ką turėjo daryti'. P a s t a b a . Veikėjas su gerundyvu reiškiamas naudininku (§ 162).

§ 189

Veiksmažodinis daiktavardis (Gerundium) Gerundium yra v e i k s m a ž o d i n i s d a i k t a v a r d i s , reiškiantis veiksmo eigą: tempus arandi 'arimo laikas'.

SINTAKSĖ

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

Nuo gerundijaus dažnai priklauso būdo aplinkybė, išreikšta prieveiks­ miu: studium honestė vivendi 'siekimas garbingai gyventi'; bene merendo dė rė pūblica gerai pasitarnaujant valstybei'. Prielinksnis ad su gerundijaus galininku žymi tikslą: aptus ad legendum 'pritaikytas skaityti' (kuriam tikslui?) Gerundijus gali turėti savo papildinį, išreikštą galininku: ars legendi poe­ tas 'menas skaityti poetus'; cupiditas legendi libros 'noras skaityti knygas'. P a s t a b a . G e r u n d i j ų su papildinio galininku paprastai atstoja gerundyvas: Caesar pontem faciendum cūrat 'Cezaris rūpinasi pastatyti tiltą'. Gerundyvas m ė g s t a m a s vartoti y p a č po veiks­ m a ž o d ž i ų c ū r o , do, trado. Kaip supyno gramatinis sinonimas taip pat dažnai b ū n a vartojamas gerundyvas: A d pacem petendam v e n ė r u n t Livius 'Jie atvyko prašyti taikos'.

Verbum finitum § 190 Veiksmažodžio rūšys. Lotynų kalbos veiksmažodis turi dvi rūšis: dctivum (veikiamąją rūšį) irpassivum ( n e v e i k i a m ą j ą rūšį). § 191 Kai kurie lotynų veiksmažodžiai aktyve turi dvejopą reikšmę: aktyvo ir s a n g r ą ž i n ę , pvz.: verto 'verčiu ir verčiuosi' (terram vertere 'žemę išversti, išrausti'; quod bene vertat 'teišeina tai į gera'); augeo 'stiprinu ir stiprėju' (rės auxit 'dalykas sustiprėjo'; rem auxit 'dalyką sustiprino'); praecipitare 'numes­ ti ir nukristi' (praecipitavit eum 'numetė jį'; nox praecipitat 'naktis baigiasi') ir kt. Dažnai sangrąžinė reikšmė nurodoma įvardžiu: sė praecipitat 'metasi'; sė vertit 'sukasi' ir pan. § 192 Kartais intranzityviniai veiksmažodžiai atstoja pasyvą: pereo ab aliąuo 'žūstu nuo kieno nors (rankos), esu žudomas'; ab hoste cadere 'žūti nuo priešo'. § 193 Kai aktyvo posakis verčiamas pasyviniu, tiesioginis papildinys tampa nominatyvu, o buvęs veiksnys - abliatyvu (jei veiksnys būna žmogus, tai prie abliatyvo pridedama a, ab): Filius patrem amat 'Sūnus myli tėvą' virsta Pater a filio amatur 'Tėvas yra mylimas sūnaus'; Scientiae animum firmant 'Mokslai stiprina sielą' virsta Animus scientiis firmatur 'Siela yra stiprinama mokslais'. § 194 Lotynų pasyvas kilo iš vadinamojo medijumo (medium), reiškiančio san­ grąžinį veiksmą. Senojo medijumo liekanų pasitaiko ir klasikinėje lotynų kal­ boje, nes kai kurių veiksmažodžių pasyvo formos kartais vartojamos pasyvo,

145

146

ELEMENTĄ

LA T I NA

o kartais sangrąžine prasme: Milites a duče congregantur 'Kareiviai yra vado surenkami' (passivum) ir Pares cum paribus facillimė congregantur 'Lygūs su lygiais labai lengvai susibičiuliauja (medium); Praeda occultatur 'Grobis yra slepiamas' ir Stellae occultantur 'Žvaigždės pasislepia. Vietoj sangrąžinio pasyvo dažnai vartojamas aktyvas su įvardžiu: Stellae sė occultant 'Žvaigždės pasislepia'. Senovinė medijumo reikšmė išliko deponentiniuose veiksmažodžiuose, žr. § 100. § 195

Tiesioginė nuosaka (Indicativus) Indikatyvas atitinka lietuvių kalbos tiesioginę nuosaką: librum lego, legėbam, legam 'knygą skaitau, skaičiau, skaitysiu'. Tačiau yra atvejų, kai lotynų kalbos indikatyvą atitinka lietuvių tariamoji nuosaka. Taip paprastai būna: 1) po žodžių possum 'galėti', dėbeo 'privalėti', oportet 'reikėti', licet 'leisti', decet 'tikti', po būdvardžių su est (aeąuum est 'yra teisinga; longum est 'ilgai trunka ir kt); pareiškiant nusistebėjimą įvykiu (puto, audio): Multos possum viros ėnumerare 'Galėčiau išvardyti daug vyrų (bet neišvardiju)'; Longum est omnia ėnumerare 'Per ilgai užtruktų viską išskaičiuoti'; Ad mortem tė, Catili­ na, dūci iam pridem oportėbat 'Jau seniai, Katilina, būtų reikėję tave vesti į mirtį'; Volumnia dėbuit in tė officiosior esse 'Volumnija būtų turėjusi būti tau palankesne; Licet mihi praefari 'Drįsčiau pasisakyti iš pat pradžių'; Nunąuam putavi 'Niekad nebūčiau patikėjęs'; Quis putavit? 'Kas būtų pagalvojęs'? 2) po žodžių paene ir prope su perfektu: Paene in foveam dėcidi, ni hic adessės Terentius 'Būčiau beveik į duobę įkritęs, jei tavęs čia nebūtų buvę'; Est prope circumventus Llvius 'Beveik būtų buvęs apsuptas'; 3) po apibendrinamųjų santykinių įvardžių: Quidquid id est, timeo Danaos et dona ferentės Vergilius 'Kad ir kas būtų, bijau danajų ir dovanas nešančiųjų'; 4) sąlygos sakiniuose, kur indikatyvas kartais vartojamas vietoj konjunktyvo: Si mens non laeva fuisset, impulerat ferro Argolicas foedare latebras 'Jei būtų protas veikęs, jis būtų privertęs ginklu sugadinti argiečių slėpynę'. § 196 Panašiai kaip lietuvių kalboje, kartais gali būti pakeistas veiksmų laiko planas. Tada būna praesens historicum ir perfectum praesens. Praesens historicum reiškia tokį esamąjį laiką, kurio veiksmas vyksta praeityje: Caesar Labiėno mandat 'Cezaris įgalioja Labieną (vietoj: įgaliojo). Caesar militibus imperat 'Cezaris įsako kareiviams' (vietoj: įsakė).

I dalis

SINTAKSE

Svarbesnės

linksnių

reikšmės

ir v a r t o j i m a s

Derinant laikus pagal consecūtio temporum, praesens historicum gali būti laikomas tiek pagrindiniu, tiek istoriniu laiku. Perfectum praesens yra būtasis laikas, reiškiantis pabaigtą veiksmą, kurio padariniai tebėra ir esamuoju (dabartiniu) momentu: novi 'žinau (= esu suži­ nojęs)', oblitus sum esu pamiršęs'. Pagal consecūtio temporum taisyklę laiko­ mas pagrindiniu laiku. § 197

Liepiamoji nuosaka (Imperativus) Lotynų kalbos imperatyvas iš esmės atitinka lietuvių liepiamąją nuosaką: lege! 'skaityk!', dicite! 'sakykite!' Tačiau lotynų imperatyvas turi laikus. Esamojo laiko imperatyvas rodo konkretų liepimą tuoj pat atlikti veiksmą: affer! 'atnešk!' (tuojau, dabar). Būsi­ mojo laiko imperatyvas rodo liepimą atlikti veiksmą ateityje arba apibendrin­ tą liepimą: Virginės Vestalės custodiunto ignem 'Vestalės tegu saugoja (visą laiką) ugnį'. Quod in buccam vėnerit, scribito Cicero 'Kas ateis ant liežuvio, parašyk (ateityje)'. Būsimojo laiko imperatyvas vartojamas įstatymuose, sutartyse, po­ tvarkiuose: Regio imperio duo sunto, iique consulės appellantor Cicero 'Te­ būnie du valstybės valdytojai, tebūnie vadinami jie konsulais'. Hominem mortuum, inquit lėx, i n urbe nė sepelito nėve ūrito! 'Mirusio žmogaus (sako įstatymas) niekas negali laidoti ar deginti mieste'. Imperatyvu reiškiamas liepimas būna griežtas, kategoriškas; manda­ gesniam, švelnesniam liepimui reikšti vartojamas konjunktyvas (žr. coni. iussivus, § 199, 4). Neigiamoji liepiamosios nuosakos dalelytė būna nė (aptinkama poezi­ joje): Nė cėde! 'Nesitrauk!' Equ6 ne crėdite, Teucri! Vergilius 'Arkliu netikėkite, teukrai! (= trojėnai)'. Prozoje jos vietoje vartojama aprašomoji konstrukcija n o l i (nolite) su bendratimi: Noli tangere circulos meos! 'Neliesk mano apskritimų!' Nolite id velle quod neri non potest Cicero 'Nenorėkite to, ko negali būti'. Abi neigiamosios formos reiškia kategorišką draudimą, tuo jos skiriasi nuo konjunktyvu reiškiamo draudimo (žr. coni. prohibitivus, § 199, 5). § 198

Konjunktyvas (Coniūnctivus) Konjunktyvas yra nuosaka, žyminti veiksmą, kuris suvokiamas kaip ta­ riamas, galimas arba pageidaujamas. Iš dalies jis atitinka lietuvių tariamąją nuosaką. Lotynų konjunktyve susiliejo senovinis konjunktyvas (tariamoji nuosaka) su senoviniu optatyvu (geidžiamąja nuosaka).

147

110

ELEMENTĄ

I dalis

LATINA

num 'nejaugi, negi'; vartojama, kai klausiantysis tikisi neigiamo at­ sakymo:

M O R F O L O G I J A

Jaustukas

Stiprinamosios d a l e l y t ė s didina kalbos ekspresyvumą: etiam, quoque 'ir':

num barbarorum Romulus rėx fuit? 'negi Romulas buvo barbarų karalius?'

etiam vobls rosae placent 'ir jums rožės patinka';

nonne 'argi ne'; vartojama, kai klausiantysis tikisi teigiamo atsakymo:

qua dė causa Helvėtii quoque reliąuos Gailos virtute praecėdunt 'dėl tos priežas­ ties ir helvetai likusius galus narsumu pralenkia';

nonne digitos numerare potes? 'argi negali suskaičiuoti pirštų?'; Croesus ex Solone ąuaesivit, nonne sė beatissimum putaret 'Kroisas paklausė Soloną, argi tas nelaiko jo laimingiausiu';

quidem, equidem 'juk, būtent; kaip tik; iš tikrųjų':

necne 'ar ne':

trės epistolae et quidem ūno die 'trys laiškai ir būtent vieną dieną';

sunt haec tua verba, necne?

Cicero

'tai tavo žodžiai, ar ne?';

sintne di, necne? Cicero ar yra dievai, ar ne?' si 'ar'; vartojama netiesioginiuose klausimuose: hostes expectabant, si Caesar flūmen transiret 'priešai laukė, ar Cezaris neban­ dys pereiti per upę';

absurdum id quidem est 'juk tai nesąmonė'; equidem natus non eram Phaedrus 'juk nebuvau gimęs'; vėro, profecto 'išties, o, dargi'; immo 'net, netgi, ne, priešingai': immo si scias Terentius 'net jei žinotum; vivit? immo vėro etiam in senatum venit Cicero 'gyvena? netgi ir į senatą ateina; immo contra Seneca 'ne, priešingai';

utrum..., an ar..., ar', vartojama dvigubuose klausimuose: utrum hoc vėrum, an falsum? 'ar tai tiesa, ar melas?'

scilicet, vidėlicet 'žinoma, suprantama, būtent':

Neigiamosios dalelytės:

tuus vidėlicet salūtaris consulatus, perniciosus meus Cicero 'tavo, suprantama, konsulavimas buvo išganingas, o mano - pragaištingas'.

ridet scilicet nostram amentiam non 'ne'; įprastinis neiginys, neigiantis žodį ar visą sakinį: non omnis moriar Hordtius 'ne visas mirsiu'; aiėbat ūnum versum inveniri non posse meliorem Seneca 'sakydavo, kad negali­ ma rasti nė vienos geresnės eilutės'; haud 'ne'; neigia tik atskirą žodį:

Cicero

'jis išjuokia, žinoma, mūsų beprotybę';

Dalelytės gali būti: g e i d ž i a m o s i o s : utinam'o kad': utinam vivas multos annos 'o kad tu gyventum daug metų'; parodomosios: ecce 'štai': ecce homo 'štai žmogus'; t v i r t i n a m o s i o s : ita 'taip': non ita valdė 'ne taip labai' irkt.

haud mirabile Terentius 'nenuostabu'; haud pauci Livius 'nemažai'; haud dubito Cicero 'neabejoju';

JAUSTUKAS INTERIECTIO

nė 'ne'; vartojama draudimuose: equo nė credite, Teucri! 'arkliu netikėkite, teukrai' (= trojėnai); tū nė ąuaesieris Horatius 'tu nesiteirauk'; neretai po nė eina dalelytė ąuidem 'net': nė patrem ąuidem venerabatur 'net nė tėvo negerbė'. P a s t a b a . Jei viename sakinyje vartojami du neiginiai, tai gaunamas sustiprintas teigimas: n i h i l n o n fecit 'jis viską padarė'; n o n n i h i l fecit jis daug padarė'.

§ 122

Jaustukai, arba jausmažodžiai, yra emocinė ekspresinė kalbos dalis, tie­ siogiai susijusi su mimika ir gestais; jos reikšmę dažnai padeda suprasti into­ nacija. Lotynų kalbos jaustukai reiškia: 1) džiaugsmą - at! attat! euan! euax! euhan! euhoe! ėvan! ėvoe! io! vah! 2) pasigėrėjimą, pasitenkinimą - a! ah! aha! euax! eu! euge! eugae! eugepae! edepol! hahahae! hahae! ha! hercle! 3) patvirtinimą, sutikimą - ecce! eccerė! ėcerė! ehem! hem! nae!

150

ELEMENTĄ

L AT I N A

4) netiesioginio klausimo šalutiniuose sakiniuose; 5) papildinio šalutiniuose sakiniuose su jungtuku quin 'kad' ir kt. Lietu­ vių kalba visais šiais atvejais vartoja tiesioginę nuosaką.

I dalis S I N T A K S Ė

Pagrindiniame

§201

Konjunktyvo vartojimas šalutiniuose sakiniuose Šalutinių sakinių su konjunktyvu laikas priklauso: 1) nuo to, koks yra pagrindinio ir šalutinio sakinio veiksmų santykis, t. y , ar šalutinio sakinio veiksmas vyksta tuo pačiu metu kaip pagrindiniame saki­ nyje, ar įvyko anksčiau, ar vyks vėliau negu pagrindiniame sakinyje; 2) nuo pagrindinio sakinio tarinio laiko; šiuo atžvilgiu visi pagrindinio sakinio tarinio laikai skirstomi į dvi grupes: p a g r i n d i n i a i laikai (prae­ sens, futūrum I, futūrum II) ir i s t o r i n i a i laikai {imperfectum, perfectum, plūsąuamperfectum). Po p a g r i n d i n i ų laikų šalutiniame sakinyje gali būti vartojama: prae­ sens coni. (jei veiksmas vyksta tuo pačiu metu su pagrindinio sakinio veiksmu); perfectum coni. (jei veiksmas įvyko anksčiau negu pagrindinio sakinio veiks­ mas); aprašomojo asmenavimo (coniugdtidnis periphrasticae) praesens coni. (susidedantis iš participium futūri activi ir veiksmažodžio esse praesens coni., trumpiau: -ūrus sim), jei veiksmas vyks vėliau negu pagrindiniame sakinyje. Po i s t o r i n i ų l a i k ų šalutiniame sakinyje būna kiti konjunktyvo laikai: imperfectum coni. (veiksmams vykstant tuo pačiu metu), plūsąuamperfectum coni. (šalutinio sakinio veiksmui įvykus anksčiau negu pagrindinio sakinio veiksmas), aprašomojo asmenavimo imperfectum coni. -ūrus essem (veiksmui įvyksiant vėliau negu pagrindinio sakinio veiksmas). Šitoks šalutinio sakinio laikų priklausymas nuo pagrindinio sakinio laikų vadinamas consecūtio temporum I laikų derinimas. Cdnsecūtid temporum atžvilgiu visi šalutiniai sakiniai gali būti skirstomi į tris grupes: 1) šalutiniai sakiniai, kuriuose būna v i s i š k a s consecūtio temporum; 2) šalutiniai sakiniai, kuriuose būna d a l i n i s consecūtio temporum; 3) šalutiniai sakiniai, kuriuose n e b ū n a consecūtio temporum.

Šalutinio sakinio veiksmas vyksta

sakinyje

Pastaba. Ir lotynų kalba ne visuomet mėgo konjunktyvą: senuosiuose lotynų kalbos pa­

pavartoti konjunktyvą.

sakiniai

Laikų derinimo lentelė

minkluose (III a. pr. Kr.) konjunktyvo vartojimas šalutiniuose sakiniuose yra gana ribotas, bet vė­ liau jis tolydžio didėja, ir Antikos pabaigoje beveik kiekviename šalutiniame sakinyje buvo galima

Sudėtiniai

tuo pačiu metu kaip

anksčiau negu

vėliau negu

pagrindiniame

pagrindiniame

pagrindiniame

praesens

perfectum

-ūrus sim

Pagrindiniai laikai praesens futūrum

I

futūrum

II

coni.

coni.

Istoriniai laikai imperfectum perfectum

imperfectum

coni.

plūsąuamperfectum coni.

-ūrus essem

plūsąuamperfectum Pastaba, -ūrus {participium futuri activi) gali turėti bet kurios giminės formą (-ūrus, -ura, -ūrum), tai priklauso nuo derinimo.

§202

Šalutiniai sakiniai, kuriuose būna visiškas consecūtio temporum 1) netiesioginio klausimo šalutiniai sakiniai (ąuaestiones indirectae); 2) papildinio šalutiniai sakiniai su jungtuku quin 'kad' (ąuin dubitativum); 3) priežasties aplinkybės šalutiniai sakiniai su jungtuku cum 'kadangi, nes' (cum causale) ir iš dalies su jungtuku quod 'kadangi, nes' (ąuod causale); 4) nuolaidos šalutiniai sakiniai su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir' {cum, ut concessivum). §203

Netiesioginio klausimo šalutiniai sakiniai ąuaestio indlrecta Tiesioginis ir netiesioginis klausimas. Tiesioginiai klausimai (ąuaes­ tiones dirėctae) yra vientisiniai klausiamieji sakiniai, prasidedantys klausia­ maisiais įvardžiais (Quid agis? 'Ką veiki?'), prieveiksmiais (Ubi fuisti? 'Kur bu­ vai?'), dalelytėmis (Videsne lūnam? 'Ar matai mėnulį?') ar turintys klausiamąją intonaciją (Hoc dicis? 'Tu tai sakai?'). Jų tarinys gali būti reiškiamas ir konjunk­ tyvu: Quid faciam? 'Ką turėčiau daryti?' Qu6 me vertam? 'Kur man pasidėti?' Kokios gali būti vartojamos klausiamosios dalelytės, žr. § 121.

152

ELEMENTĄ

I dalis S I N T A K S Ė

L AT I N A

Kai tiesioginis klausimas virsta šalutiniu sakiniu (papildinio), turime ne­ tiesioginio klausimo šalutinį sakinį (vadinamąjį ąuaestio indirecta, arba ąuaes­ tio obliąua). Netiesioginio klausimo šalutinio sakinio tarinys reiškiamas konjunktyvu pagal consecūtio temporum (žr. § 201): 1. Seimus 'žinome' S c i ė m u s , sciverimus

quid agas

ėgeris

actūrus sis

'žinosime, b ū s i m e sužinoję'

'ką darai'

'darei'

'darysi'

S d v i m u s , sciveramus

quid agerės

ėgissės

actūrus esses

'sužinojome, buvome sužinoję'

'ką darai'

'darei'

'darysi'

2. S c i ė b a m u s 'žinojome, žinodavome'

Pastaba. Trečiojo asmens įvardžiai, nurodantys veiksnio asmenį, yra keičiami sangrąži­ niais įvardžiais: Amicus ąuaesivit, cūr sibi (= amico) suum librum (= librum amici) non redderem 'Draugas paklausė, kodėl jam (= draugui) negrąžinu jo knygos'. Bet: Amicus ąuaesivit, cūr ei librum eius non redderem 'Draugas paklausė, kodėl jam (= kam kitam) negrąžinu jo (= kieno kito) knygos'.

§204

Papildinio šalutiniai sakiniai ąuln dubitdtivum Jungtuku quin 'kad' prasideda tokie papildinio šalutiniai sakiniai, kurie eina po veiksmažodžių, reiškiančių abejojimą (dubitare 'abejoti'). Pagrindi­ niame sakinyje visuomet yra paneigiamas abejojimas (non dubito 'neabejoju', dubium non est 'nėra abejonės', quis dubitet 'kas galėtų abejoti'). Šalutinio sakinio tarinys reiškiamas konjunktyvu pagal consecūtio temporum, žr. § 201. Non dubito, quln versūs scrlbas, seripseris, seriptūrus sis 'Neabejoju, kad eiles rašai, rašei, rašysi'. Non dubitabam quin versūs seriberės, seripsisses, seriptūrus esses 'Neabejojau, kad eiles rašai, rašei, rašysi'. Quin pagrindiniuose sakiniuose būna vartojamas su indikatyvu ir reiškia 'kodėl ne': Quin loqueris? 'Kodėl nekalbi?' §205

Priežasties aplinkybės šalutiniai sakiniai cum causale, ąuod causale Priežasties aplinkybės šalutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamai­ siais jungtukais: cum (su coni.), quod (su coni., ind.), quia (su ind.), quoniam (su ind.) 'kadangi, nes'.

Sudėtiniai sakiniai

1. Cum causale vartojamas su konj u n k t y v u pagal consecūtio temporum (žr. § 201): H a e d u į cum sė ab hostibus defendere non possint, lėgatos ad Caesarem mittunt 'Hedujai siunčia pasiuntinius pas Cezarį, kadangi (nes) ne­ gali apsiginti nuo priešų. Haeduį, cum se ab hostibus defendere non possent, lėgatos ad Caesarem miserunt 'Hedujai pasiuntė pasiuntinius pas Cezarį, ka­ dangi (nes) nebegalėjo apsiginti nuo priešų'. 2. Quod causale vartojamas su i n d i k a t y v u ir k o n j u n k t y v u . Indikatyvas vartojamas tada, kai priežastį nurodo pats pasakotojas (auto­ rius): Helvėtii reliquos Galios virtute praecėdunt, quod fere cotidianis proeliis cum Germanis contendunt 'Helvetai pralenkia kitus galus narsumu, nes beveik kasdien kaunasi su germanais'. Konjunktyvas vartojamas (pagal consecūtio temporum) tada, kai pasa­ kotojas (autorius) pasako kitų nurodomą priežastį (lietuvių kalboje tai išreiš­ kiama dalyviais): Haeduorum legati veniebant questum, quod Harfidės finės ipsoram popularentur 'Hedujų pasiuntiniai atvyko pasiskųsti, kad harudai jų kraštą niokoja'. Socratės aceūsatus est, quod corrumperet iuventūtem 'Sokra­ tas buvo apkaltintas, kad tvirkinąs jaunimą'. Kitokiais jungtukais prasidedantys priežasties šalutiniai sakiniai būna su indikatyvu: Adsunt propterea, quod officium sequuntur; tacent, quia periculum metuunt Cicero 'Jie dalyvauja dėl to, kad laikosi pareigos; jie tyli, kadangi bijo pavojaus'. §206

Nuolaidos šalutiniai sakiniai cum, ut concessivum Nuolaidos šalutiniai sakiniai pradedami tokiais prijungiamaisiais jung­ tukais: cum (su coni.) 'nors', ut (su coni.) 'kad ir', etsi (su ind., coni.), tametsi (su ind., coni.), etiamsi (su ind., coni), quamquam (su ind., retai coni), quamvis (su coni), licet (su coni.) 'nors'. Vartojant konjunktyvą su cum ir ut, laikai derinami pagal consecūtio tem­ porum, žr. § 201. Cum concessivum: Litterae, cum sint paucae, tamen innumerabilia ver­ ba efficiunt 'Nors raidžių nedaug, tačiau jos sudaro be galo daug žodžių'. Ut concessivum: Ut dėsint virės, tamen est laudanda voluntas 'Kad ir trūksta jėgų, bet yra pagirtinas noras'.

153

154

ELEMENTĄ

I dalis S I N T A K S Ė

LATINA

§207

Šalutiniai sakiniai, kuriuose būna dalinis consecūtio temporum 1) tikslo aplinkybės šalutiniai sakiniai ut (ne) finale; 2) papildinio šaluti­ niai sakiniai ut (ne) obiecttvum; 3) laiko aplinkybės šalutiniai sakiniai cum historicum. §208

Tikslo aplinkybės šalutiniai sakiniai ut (nė) finale Šalutiniai tikslo aplinkybės sakiniai prasideda prijungiamaisiais jung­ tukais: ut (uti) 'kad'; nė 'kad ne'; nėve 'ir kad ne'. Šalutinių tikslo aplinkybės sakinių tarinys reiškiamas konjunktyvu, ta­ čiau būna vartojami tik du laikai: 1. Praesens coni., kada pagrindiniame sakinyje yra pagrindinis laikas: Ėdimus, ut vivamus 'Valgome, kad gyventume'. 2. Imperfectum coni., kada pagrindiniame sakinyje yra istorinis laikas: Lėgati missi sunt, ut pacem peterent 'Pasiuntiniai buvo pasiųsti prašyti taikos (kad prašytų taikos)'. Pasitaiko, kad didesniam aiškumui vietoj nė vartojama ut nė 'kad ne', ta­ čiau ir vieną nė reikia versti 'kad ne'. Nolo esse laudator, ne videar adūlator 'Nenoriu būti gyrėjas, kad nepasirodyčiau pataikūnas'.

Sudėtiniai sakiniai

Šitokie papildinio šalutiniai sakiniai priklauso nuo veiksmažodžių, reiš­ kiančių prašymą (orare, rogare, petere), pageidavimą (optare), reikalavimą (postulare, imperare), raginimą (hortari, persuadere), draudimą (interdlcere), rūpinimąsi, stengimąsi (cūrare, studėre, cavėre), bijojimą (timėre), trukdymą, kliudymą (impedire, prohibere, recūsare) ir pan.: Cūra, ut valeas 'Rūpinkis, kad būtum sveikas'. Pater cūrabat, ut sanus esses 'Tėvas rūpinosi, kad būtum sveikas'. Caesar postulavit, ut lėgati venlrent 'Cezaris pareikalavo, kad pasiuntiniai atvyktų'. Papildinio šalutiniuose sakiniuose, priklausančiuose nuo veiksmažodžių, reiškiančių bijojimą (verba timendi), vartojamas jungtukas nė, kai nenorima, kad kas įvyktų (Timeo, nė quis veniat 'Bijau, kad kas neateitų'), o jungtukas ut (arba nė non), kai norima, kad įvyktų (Timeo, ut (nė non) venias 'Bijau, kad imsi ir neatvyksi'). Šalutiniuose sakiniuose, priklausančiuose nuo veiksmažodžių, reiškiančių trukdymą, kliudymą (verba impediendt), vartojami jungtukai nė ir quominus (= ut eo minus): Recūso, nė eam 'Atsisakau eiti'. Plūra nė scribam, dolore impedior Cicero 'Daugiau rašyti man kliudo sielvartas'. Qu6minus dažniausiai vartojamas tada, kai valdantysis veiksmažodis turi neiginį: Non recūsabo, quominus ad tė veniam 'Neatsisakysiu pas tave atvykti'. Kartais papildinio šalutiniai sakiniai gali būti bejungtukiai: Moneo tė venias 'Perspėju tave, kad ateitum'. Cavė venias 'Žiūrėk, kad neateitum'. Pastaba. Po veiksmažodžio cavėre 'saugotis' dažnai vartojamas jungtukas nė 'kad ne'.

Pastaba. Vietoj ut (liet. kad su neigiamos reikšmės žodžiu) vartojamas ne su atitinkamu įvardžiu ar prieveiksmiu: ne quis 'kad niekas', nė ūllus 'kad joks', nė usąuam 'kad niekur', nė un-

§210

quam 'kad niekada, nė aut..., aut 'kad nei..., nei'.

Laiko aplinkybės šalutiniai sakiniai cum historicum

Tikslo sakiniuose vietoj ut is, ut ea, ut id būna vartojami santykiniai įvar­ džiai qui, quae, quod: Hostes lėgatos ad Caesarem miserunt, qui (= ut ei) pacem peterent 'Priešai pasiuntė pas Cezarį pasiuntinius prašyti taikos (kad jie prašytų taikos)'. Vietoj ut eo vartojamas quo: Lėgem brevem esse oportet, quo facilius teneatur 'Įstatymas turi būti trumpas, kad tuo lengviau būtų įsimenamas'. §209

Papildinio šalutiniai sakiniai ut (ne) obiecttvum Dalis papildinio šalutinių sakinių prasideda prijungiamaisiais jungtukais ut 'kad', nė 'kad ne': ut (ne) obiecttvum; jų tarinys reiškiamas arba praesens coni., arba imperfectum coni. pagal tą pačią taisyklę, kaip tikslo šalutiniuose sakiniuose, žr. § 208.

Laiko aplinkybės šalutiniai sakiniai gali prasidėti įvairiais jungtukais (žr. laiko jungtukus § 120, 4). Šalutinių sakinių tarinys vienais atvejais reiškia­ mas indikatyvu, kitais - konjunktyvu. Dažnai laiko aplinkybės šalutiniai sakiniai prijungiami jungtukais cum 'kai, kada': 1. Cum tempordle vartojamas su i n d i k a t y v u , kai šalutinis sakinys pa­ sako tik veiksmo laiką, tiksliai apibrėždamas pagrindinio sakinio veiksmo momentą: Cum Caesar i n Gailiam vėnit, alterius factionis principės erant Aedui, alterius Sėquanl 'Kai Cezaris atvyko į Galiją, vienos grupuotės vadai buvo edujai, kitos - sekvanai'. 2. Cum historicum vartojamas su k o n j u n k t y v u , kai kalbama apie praei­ ties įvykius, pasakant tarp jų esantį vidinį ryšį.

155

156

ELEMENTĄ

L AT I N A

Pagrindiniame sakinyje tuo atveju visada būna istoriniai laikai. Šalutinio sakinio tarinys reiškiamas arba imperfectum coni., arba plūsąuamperfectum coni. pagal tokią dalinio consecūtio temporum taisyklę: a) imperfectum coni., kada šalutinio sakinio veiksmas vyksta kartu su pa­ grindinio sakinio veiksmu: Cum Priamus regnaret, Troia cecidit 'Kai Priamas karaliavo, Troja žlugo'. b) plūsąuamperfectum coni., kada šalutinio sakinio veiksmas įvyko anks­ čiau už pagrindinio sakinio veiksmą: Cum Troia deleta esset, Graeci discesserunt 'Kai Troja buvo sunaikinta, graikai atsitraukė'. Pastaba. Cum historicum šalutiniai sakiniai gali virsti ablativus absolūtus konstrukcija: Priamo regnante, Troia cecidit 'Priamui karaliaujant, Troja žlugo'. Troia deleta, Graeci discessėrunt 'Troją sunaikinę, graikai atsitraukė'.

Šalutiniai sakiniai, kuriuose nebūna consecūtio temporum 1) išeities šalutiniai sakiniai ut cdnsecūtivum; 2) sąlygos šalutiniai saki­ niai (si, nisi). §211

Išeities šalutiniai sakiniai ut (ut non) cdnsecūtivum Jungtuku ut 'kad', ut non 'kad ne' prasideda išeities (padarinio) šalutiniai sakiniai, kuriuose nurodomas pagrindinio sakinio veiksmo rezultatas. Šalutiniame sakinyje būna konjunktyvo laikai. Paprastai vartojamas toks laikas, koks būtų, jei tas šalutinis sakinys virstų pagrindiniu, nepriklausomu sakiniu. Dažnai ut cdnsecūtivum vartojamas po parodomųjų įvardžių (is, talis, tan­ ius 'tas, toks'), prieveiksmių (ita, sic, tam, adeo, tot 'taip, tiek') ar beasmenių veiksmažodžių (accidit, ėvenit 'atsitinka' ir t . t ) . Verrės Siciliam per triennium ita vexavit, ut in antiąuum statum restitui non possit Cicero 'Per trejus metus Veris taip nusiaubė Siciliją, kad nebegalima jos senosios būklės atstatyti'. Non is es, Catilina, ut tė pudor a turpitūdine revocaverit Cicero 'Tu ne toks esi, Katilina, kad gėda nuo bjaurių darbų tave atitrauktų'. Illa nocte accidit, ut esset lūna plėna Caesar 'Pasitaikė tą naktį, kad buvo pilnatis'. Pastaba. Ut cdnsecūtivum kartais gali slypėti šalutiniame sakinyje, prasidedančiame san­ tykiniu įvardžiu qui, quae, quod, jei pagrindiniame sakinyje būna atitinkamas parodomasis įvar­ dis ar prieveiksmis: Nihil est tam dimcile, quod non vincat mėns hūmana 'Nieko nėra tokio sunkaus, kad jo negalėtų įveikti žmogaus protas'. Non is sum, qui mortis periculo terrear 'Ne toks esu, kad bijočiau mirties pavojaus'.

I dalis S I N T A K S Ė

Sudėtiniai sakiniai

§212

Sąlygos šalutiniai sakiniai si reale, potentiale, irreale Sąlygos sakiniai susideda iš dviejų dalių: iš s ą l y g o s , reiškiamos šaluti­ niu sakiniu (protasis), ir i š v a d o s , reiškiamos pagrindiniu sakiniu (apodosis). Šalutinis sakinys dažniausiai prasideda jungtukais si 'jei, jeigu', nisi 'jei ne, jei­ gu ne'. Jie būna trijų tipų: 1. Si reale (casus realis). Sąlyga ir išvada vaizduojama kaip tikri faktai, jų santykio tikrumu neabejojama. Tariniai reiškiami indikatyvo laikais: Si valės, bene est 'Jei esi sveikas, gerai'. Si id crėdis (crėdėbas, crėdidistl, crėdės), erras (errabas, erravistl, errabis) 'Jei tuo tiki (tikėjai, patikėjai, tikėsi), klysti (klydai, suklydai, klysi)'. 2. Si potentiale (casus potentialis). Sąlyga ir išvada vaizduojamos netikro­ mis, kalbantysis pareiškia, ko tikrovėje nėra, bet galėtų būti. Galimumui reikšti pagrindiniame ir šalutiniame sakinyje vartojama praesens coni. arba perfectum coni.: Si id crėdas, errės 'Jei tuo tikėtum, klystum'. SI id crėdideris, erraveris 'Jei tuo patikėtum, suklystum'. 3. Si irreale (casus irrealis). Sąlyga ir išvada vaizduojamos netikromis, kal­ bantysis pareiškia, ko tikrovėje nėra ar nebuvo. Jei kalbama apie tai, ko tikrovėje nėra, vartojamas imperfectum coni.: SI id crėderės, errarės 'Jei tuo tikėtum, klystum' (bet tu dabar tuo netiki, vadinasi, neklysti). Jei kalbama apie tai, ko tikrovėje nebuvo, vartojamas plūsąuamperfectum coni.: SI id crėdidissės, erravissės 'Jei tuo būtum patikėjęs, būtum suklydęs' (bet tu nepatikėjai, vadinasi, nesuklydai). Achillės non pugnavisset contra Hectorem, nisi Patroclus occidisset 'Achilas nebūtų kovojęs prieš Hektorą, jei nebūtų žuvęs Patroklas'. Pastaba. Neigiant vieną žodį, vartojama si non 'jei ne': Si fėceris id, magnam habėbo gratiam; si non fėceris, ignoscam Cicero 'Jei tai padarysi, būsiu labai dėkingas; jei nepadarysi, atleisiu'.

Pasitaiko ir b e j u n g t u k i ų sąlygos šalutinių sakinių: Vincis - gaudės; perdis - ploras 'Išloši - džiaugies (džiaugsies); praloši - verki (verksi)'. §213

Sąlygos šalutiniai sakiniai, reiškiantys pageidavimą Jie prasideda jungtukais dum, modo, dummodo 'jei tik', dum nė, modo nė, dummodo nė 'jei tik ne', vartojamais su konjunktyvu (dažnai būna imper­ fectum coni. ir plūsąuamperfectum coni.): Summas laudės merentur Athėniėnsės, dummodo nė tam levės fuissent Cicero 'Atėniečiai nusipelno di­ džiausio pagyrimo, jei tik nebūtų buvę tokie lengvabūdžiai'.

157

162

ELEMENTĄ

L AT 1 N A

7. Pakartojimas (lot. iteratid) - kai tas pats žodis kartojamas kelis kar­ tus. Pakartojimas būna kelių rūšių: a) anafora (gr. anaphora) - kai tas pats žodis kartojamas kelių sakinių ar kelių sakinio dalių pradžioje: Tū ut n u m ą u a m tė corrigės, tū ut ūllam fugam meditėre, tū ut ūllum exsilium cogitės? 'Ar tu kada pasitaisytum, ar tu pagalvotum apie pabėgimą, ar tu pamąstytum apie ištrėmimą?' b) epifora (gr. epiphora) - kai kelios sakinio dalys baigiasi tuo pa­ čiu žodžiu: Poenos populus Romanus iūstitia vicit, armis vicit, liberalitate vicit 'Romėnų tauta nugalėjo pūnus teisėtumu, nugalėjo ginklais, nugalėjo kilnumu.' c) s i m p l o k ė (gr. symploke 'supynimas') - kai pasitaiko kartu ir anafora, ir epifora: Quem senatus damnarit, quem populus Romanus damnarit, quem omnium existimatio damnarit, eum vos absolvėtis? 'Kurį pasmerkė senatas, kurį pasmerkė romėnų tauta, kurį pasmerkė visų gerų žmonių nusistatymas, ar jūs tą išteisinsite?' d) geminacija (lot. gemindtio 'dvigubinimas') - kai čia pat kartojamas tas pats žodis: Excitate, excitate ipsum ab inferis! 'Prikelkite, prikelkite jį iš numirusių!' 8. Aliteracij a (lot. alliteratid) - kai iš eilės keli žodžiai prasideda tuo pa­ čiu garsu: O Tite, tūte, Tati, tibi tanta, tyranne, tulisti! 'O tirone Titai Tacijau, kokius baisius dalykus tu pats padarei!' Ennius (žodžiai prasideda priebalsiu t). 9. Oksimoronas (gr. oxymdron 'sąmojingai kvaila) - kai sugretinami priešingos prasmės žodžiai, prieštaraujantys vienas kitam: Concordia discors 'Neharmoninga harmonija. Cum tacent, clamant 'Kai (jie) tyli, šaukia.' 10. Chiazmas (gr. chiasmos 'išdėstymas graikiškos raidės X pavidalu') kai iš dviejų žodžių porų antroje poroje sukeičiama žodžių vieta: Superavi dignitate Catilinam, Galbam gratia (be chiazmo būtų: dignitate Catilinam, gratia Galbam) 'Viršijau Katiliną orumu, o įtaka - Galbą.' 11. Paralelizmas (gr. parallelismos) - kai kartojasi ta pati žodžių eilė (priešingas reiškinys chiazmui): Ausi sunt latissimum flūmen transire, ascendere latissimas ripas, subirę iniąuissimum locum 'Jie išdrįso pereiti plačiau­ sią upę, užkopti į plačiausius krantus, užlipti į nepatogiausią vietą.' 12. A n t i t e z ė (gr. antithesis 'priešprieša') - kai sugretinami priešingos reikšmės žodžiai įspūdžiui sustiprinti: Ex hac parte pudor pugnat, illinc petulantia; hinc pudicitia, illinc stuprum; hinc pietas, illinc scelus Cicero 'Šioje pusėje kovoja drovumas, anoje - įžūlumas; šioje - padorumas, anoje - paleis­ tuvystė; šioje - pamaldumas, anoje - nusikaltimas.'

I dalis S I N T A K S Ė

S v a r b i a u s i o s kalbos f i g ū r o s ir t r o p a i

13. Gradacija (lot.gradatid 'laipsniškas kilimas', gr. climax) - kai sugre­ tinami vis stiprėjančios reikšmės žodžiai: Vincula, carcerem, verbera, secūrim, crucem 'Grandines, kalėjimą, plakimą, kapojimą kirviu, nukryžiavimą.' 14. Dzeugma (gr. dzeugma 'jungas') - kai keli daiktavardžiai jungiami su vienu veiksmažodžiu, tinkančiu tik vienam iš tų daiktavardžių: Nec vėro supra terram, sed etiam in intimis eius tenebris plūrimarum rėrum latet ūtilitas (latet netinka supra terram) 'Ne tik ant žemės, bet ir giliausiose jos gelmių tamsybėse slypi daugumos daiktų naudingumas.' 15. Histerologija, arba hysteron proteron (gr.) - kai vėlesnis faktas pa­ sakomas anksčiau: Noctės et diės 'Naktys ir dienos' (= dienos ir naktys). 16. Hendiadis (gr. hen dia dyoin 'vienas dviem') - kai pažyminys pa­ verčiamas pažymimuoju žodžiu ir sujungiamas su jo buvusiu pažymimuoju žodžiu: Poena metusąue aberant Ovidius 'Nebuvo bausmės ir baimės' (užuot sakius: nebuvo bausmės baimės). Iuventūs ac virės 'Jaunystė ir jėgos' (jaunys­ tės stiprybė). 17. E n a l a g ė (gr. enallage 'perstatymas') - kai pažyminys priskiriamas ne tam žodžiui, kuriam jis priklauso: Non tuba dirėctl, non aeris cornua flexi erant 'Nebuvo tiesių trimitų, nei lenktų ragų' (užuot: tuba dirėcta, cornua flexa). 18. P r o l e p s ė (gr. prolėpsis 'užbėgimas už akių, paankstinimas') - kai pažyminys jau iš anksto nusako pažymimojo žodžio būseną, dar veiksmui ne­ įvykus: Submersas obruere puppės 'Paskandintus laivus apversk' (užuot: apversk, kad jie nuskęstų). 19. Apostrofa (gr. apostrophe,lot. vert. - allocūtid 'retorinis kreipinys') kai kreipiamasi į čia nesantį asmenį kaip į esantį arba į negyvą daiktą - kaip į gyvą: O, patria, 6 divum domus Ilion! 'O tėvyne, o dievų buveine Ilionai!' Tū regere imperio populos, Romane, memento! 'Tu, romėne, atsimink, kad tau skirta valdyti tautas!' 20. Pleonazmas (gr. pleonasmos 'nesaikingumas, daugiažodiškumas') kai pridedamas tarsi nereikalingas beveik tokios pat reikšmės žodis: Sic ore locūta est 'Taip burna kalbėjo' (užuot: 'taip kalbėjo'). 21. Anakolutas (gr. anakolūthon 'nenuosekliai') - kai pažeidžiamos žodžių ryšio gramatinės normos sakinyje: Graeci dicunt, omnės aut G r a i o s esse a u t b a r b a r o s , vereor, nė Romulus barbarorum rėx fuerit 'Graikai sako visus esant arba graikus, arba barbarus, bijau, kad Romulas nebūtų buvęs barbarų karalius' (užuot: Si, ut G r a e c i d i c u n t , omnės aut Graeci sunt aut barbari, vereor, nė etc. 'Jei, anot graikų, visi yra arba graikai, arba barbarai, bijau, kad ir t.t.').

163

I dalis

LAT1NA

a.

d.

VI

3.

a.

d.

V

4.

a.

d. I V

5.

a.

d.

^

„

Kai. Ian. etc.

Kai. April. etc.

III j

•oi

s

'O

^

z;

a.

d.

IV

a.

d.

III

pridie

8.

a. d. V I I I ^

a.

d. V I

VII

9.

a.

d.

10.

a.

d. V I

11.

a.

d.

V

12.

a.

d.

IV

13.

a.

d.

III

14.

pridie

a.

15.

Idibus Mart. etc.

16.

a. d. X V I I ^

17.

a.

d.

XVI

a.

18.

a.

d.

XV

a.

19.

a.

d. X I V

a.

d. X I V

d.

d. X I

22.

a.

23.

a. d.X

d. I X

24.

a.

25.

a. d. V I I I

d.

26.

a.

27.

a. d. V I

28.

a.

d.

29.

a.

d. I V

30.

a.

d.

31.

pridie

a.

d.

V

a.

d.

IV

a.

d.

III

pridie

V rt

S

J

VII

V

III )

a.

d.

a.

d. V I

a.

d.

V

a.

d.

IV

a.

d.

III

^

VII

pridie

d.

III

pridie

J

a.

d.

a.

d. V I

a.

d.

a.

d. I V

a.

d.

VII

V

III

pridie

J

Idibus April. etc.

Idibus Febr.

a. d. X V I I I ^

a.

d. X V I

a. d. X V I I I

a. d. X V I I

a.

d. X V

a. d. X V I I

a.

d. X V I

a.

d. X I V

d. X V I

a.

d.

d.

a.

d. X I V

Idibus Ian. etc.

XII

a.

a. d. V I I I '

d.

a.

pridie

IV

a. d. V I I I

a.

21.

III

d.

a. d. V I I I

Nonis Mart. etc.

a. d. X I I I

d.

a.

Nonis Febr.

pridie

20.

a.

Kai. Februarils J

Nonis April. etc.

7.

0> w5 irt

d. I V

Nonis Ian. etc.

6.

VII

a.

Nona Febr

2.

is Febr.

Kai. Mart. etc.

d.)

Vasaris (28 d.)

Nona April. £

1.

Balandis, birželis, rugsėjis, lapkritis (30 d.)

Idus Ap:rilėS; lūnias etc.

Visos kitos dienos būdavo skaičiuojamos pasakant, kiek dienų liko iki to paties mėnesio Nonų ar Idų ir kito mėnesio Kalendų. Skaičiuojant dienas, rei­ kėdavo įskaityti ir tą dieną, iki kurios skaičiuojama, ir tą, kurią norima pasaky­ ti. Atsakant į klausimą 'kada?', senesniais laikais būdavo vartojamas abldtivus temporis (diė ąuarto 'ketvirtą dieną, die octdvo 'aštuntą dieną'), po kurio ėjo: ante Nonas (Martias, Aprilės...) 'prieš (kovo, balandžio...) Nonas', ante Idūs (Maias...) 'prieš (gegužės...) Idas', ante Kalendas (Aprilės...) 'prieš (balan­ džio. ..) Kalendas'. Tačiau vėliau tokie žodžių junginiai buvo pakeisti junginiu ante su galininku: ante diem ąuartum Nonas Martias 'ketvirtąją dieną prieš kovo Nonas', t. y. kovo 4 dieną, ante diem septimum Kalendas Septembrės 'septintąją dieną prieš rugsėjo Kalendas', t. y. rugpjūčio 26 dieną. Keliamaisiais metais vasario mėnesį po šeštosios dienos prieš kovo Ka­ lendas (ante diem sextum Kalendas Martias) būdavo įterpiama dar viena die­ na (diės bis sextus 'antrą kartą šeštoji diena) ir sakoma: ante diem bis sextum Kalendas Martias. Dėl to keliamieji metai būdavo vadinami annus bis sextus arba annus bissextilis. Romėnų savaitė turėjo 8 dienas. Aštuntąją dieną žmonės rinkdavosi mies­ to prekyvietėje. Laikas tarp dviejų prekymečių (į tą skaičių įėjo ir abi prekyme­ čių dienos) vadinosi internūndinum tempus, o prekymečių diena - nūndinae. Prekymečių dienos nebuvo šventadieniai ir sausio pirmoji.

(31

Sausis, rugpjūtis, gruodis (31 d.)

d. X I X

^

XV . 'rt >- 3

a. d. X I I I a. a.

d.

XII

"o*

d. X I

a.

d.

a.

d. X I

d. I X

XII

d. I X

a. d. VIII

.« •e a ju

a.

:s ,!a 'S g

l

a. d.X a.

s

a. d. V I I I

rt

i-, U. -°

-S -e s •% a o

\1E / e s

a. d.X

. ^

a. d. X I I I a.

d. V I I

a.

d.

a.

d. X I

XII

a.

d. I X d.

VII

a.

d.

VI

c ^-

a.

d.

V

rt irt--j

K/

d.

a.

d.

VI

a.

d.

IV

a.

d. V I

a.

d.

V

a.

d.

III

a.

d.

V

a.

d.

IV

pridie

a.

d.

IV

a.

d.

III

a.

d.

III

pridie

^

r?

pridie /

/

1-1 irt

a. d. V I I I a.

r—.

irt

a. d.X

a.

VII

\

a. d. X I I I

XV

lesio), t. "ės, Dece

lapkričio 14 dieną.

KALENDORIUS

las (] ūlia;

-

Kovas, gegužė, liepa ir spa is

Non. Ian. etc.

Novembres

Musų mėn. diena

rias etc.

Idūs

sausio 2 dieną;

Idūs Ia

Postridiė

Ianuarias -

Kai. rias~

Kalendas

i(ki1 LS (S(

Postridiė

ROMĖNŲ

Metų dienos pagal mūsų ir romėnų skaičiavimą

s Martia ias etc.

Dienos, kurios ėjo tuoj po Kalendų, Nonų ar Idų, kartais būdavo pažy­ mimos žodžiu postridiė su akuzatyvu, pvz.:

ūs Marti

ELEMENTĄ

Kale ndas (kilto mėnesio), t. y. Kai. Aprilės (lūnias, Augustas, N ovembres)

166

J

167

148

ELEMENTĄ

I dalis S I N T A K S Ė

LATINA

§ 199

Konjunktyvo vartojimas pagrindiniuose sakiniuose Pagrindiniuose sakiniuose konjunktyvas vartojamas tam tikromis reikš­ mėmis, kurios lotynų gramatikoje turi specialius pavadinimus: 1. Coniūnctivus potentialis reiškia galimumą dabartyje (vartojamas prae­ sens coni. eigos veikslui: hoc non dlcam 'šito nesakyčiau'; perfectum coni. įvy­ kio veikslui: dixerit aliąuis? gal kas pasakytų?') ar galimumą praeityje (varto­ jamas imperfectum coni.: quis putaret 'kas būtų galėjęs pamanyti'). 2. Coniūnctivus irrealis reiškia nerealų veiksmą; vartojamas sąlygos saki­ niuose, žr. § 212. 3. Coniūnctivus hortativus reiškia raginimą (vartojamas praesens coni. pi. I): Vivamus, mea Lesbia, atque amėmus Catullus 'Gyvenkim, mano Lesbija, ir mylėkim'. Gaudeamus igitur! 'Taigi džiaukimės!' 4. Coniūnctivus iussivus reiškia liepimą (vartojamaspraesens coni.): Quidquid agis, prūdenter agas 'Ką darai, daryk protingai'. Suum quisque noscat ingenium 'Kiekvienas tegu pažįsta savo gabumus'. Audiatur et altera pars 'Te­ būnie išklausoma ir antroji pusė'. Coniūnctivus iussivus yra mandagesnė liepimo forma negu modus imperativus, plg. scribas gal rašytum, gal malonėtum rašyti' ir scribe! 'rašyk!' 5. Coniūnctivus prohibitivus reiškia draudimą (vartojamapraesens coni. ir perfectum coni. su neiginiu nė): Hoc nė dicas 'Šito galėtum nesakyti'. Hoc nė dixeris 'Šito nepasakyk'. Senatus hoc nė concėdat 'Tegu senatas šito neleidžia'. Coniūnctivus prohibitivus nėra tokia griežta draudimo forma, kaip noli (norite) su b e n d r a t i m i , žr. § 197. 6. Coniūnctivus optdtivus reiškia pageidavimą: a) įvykdomą (vartojama praesens coni., retkarčiais perfectum coni.): Utinam dicat! 'O kad jis pasakytų!' Utinam nė sero venias! 'O kad tik ne­ pavėluotum!' b) neįvykdomą dabar (vartojama imperfectum coni.: Utinam hoc mihi dicerės! 'O kad tai man pasakytum!'); neįvykusį praeityje, vartojama plūsąuam­ perfectum coni: Utinam hoc mihi dixissės! 'O kad tai man būtum pasakęs!' Su coniūnctivus optdtivus dažnai vartojama dalelytė utinam 'o kad'; nei­ giamuose pageidavimuose utinam nė 'o kad ne'. 7. Coniūnctivus concessivus reiškia nuolaidą (vartojama praesens coni. ir perfectum coni.). Sit hoc vėrum 'Sakykim, kad tai tiesa'. Fuerit hoc vėrum 'Sakykim, kad tai buvo tiesa'. Neigiamais atvejais vartojama dalelytė nė: Nė sit summum malum dolor, malum certė est 'Nors skausmas nėra didžiausia

Sudėtiniai sakiniai

blogybė, vis dėlto tai yra blogybė'. Kartais vartojamas nuolaidai pabrėžti licet: Fremant omnės l i c e t , dicam, quod sentio 'Nors visi murmėtų, vis tiek pa­ sakysiu, ką manau'. 8. Coniūnctivus dubitdtivus reiškia abejojimą (vartojama praesens coni. dabarčiai, imperfectum coni. - praeičiai reikšti; neiginys - non): Quid faciam? 'Kas man daryti? Ką turėčiau daryti?' Rogėm te? Non rogėm? 'Ar turėčiau pra­ šyti tave, ar neprašyti?' Quid facerėmus? 'Ką turėjome daryti?' Konjunktyvo laikų ir reikšmių sąvadas Praesens

coni.

Perfectum

coni.

Imperfectum coni.

Plūsąuamperfectum coni.

Hortativus, Iussivus Prohibitivus, Concessivus Potentialis Dubitativus Optativus

Dubitativus Optativus Irrealis

§200 Sakinių jungimas būna dviejų pagrindinių formų: sujungimas [parataxis) ir prijungimas (hypotaxis). Lotynų kalbos šalutiniuose sakiniuose gali būti vartojama indikatyvas ir konjunktyvas. Tiesioginės nuosakos (indicativus) laikų vartojimas iš esmės ati­ tinka lietuvių kalbos laikų vartojimą. Konjunktyvas vartojamas šiuose šalutiniuose sakiniuose: 1) laiko aplinkybės šalutiniuose sakiniuose, kurie prasideda jungtuku cum 'kai'; 2) kai kuriuose priežasties aplinkybės sakiniuose, prasidedančiuose jung­ tukais cum, quod 'kadangi, nes'; 3) nuolaidos aplinkybės sakiniuose su jungtukais cum 'nors', ut 'kad ir';

149