Caru Valdzioje XIX a Lietuva

Egidijus Aleksandravitius Antanas Kulakauskas

XIX amiiaus Lietuva

baltos lankos

K A T A L I K I J B A ~ N Y ~ IP A OLITINEJE IR SOCIALINEJE SFEROJE

Juridinks bei ekonomines padeties ki timas po Lie tuvos aneksijos

K

ataliky Baby&, kaip viegpataujanti religine institucija, suvaidino reiklmingq vaidmeni X1X amBiaus Lietuvos istorijoje. Po Abiejy Tauty Respublikos ilugimo toliau kintant ir deformuojaqtis feodahei visuomenes sandarai, yrant nusistoveju-siems santykiams tarp dvaro ir kairno, tarp tradicijos ir Uoriniy naujybiy, tarp ZemiGkojo ir dvasios gyvenimo, baznytine katalikq organizacija tap0 realia politinio ir socialinio gyvenirno jega, be kurios nebuvo jmanomas nei 5iuolaikines, modernios lietuviq tautos tapsmas, nei pacios visuomenes funkcionavimas. XVIII amiiaus pabaigoje Lietuvos Kataliky BaZnyCios padetis buvo gana specifhe. Dvasininkija buvo gerokai nutolusi nuo pagrindines Kataliky BainyEios nuostatos - visi Zmones lygiis - ir, kaip rage bene geriausiame savo veikale Kafaliky BuZnyi!ia Lietuvoje Antanas Alekna, pasidavusi luominiams interesams: ,,Lietuvos dvasininkai ne tik nekovojo prieii toki Zmoniq skaldymq luomais, bet ir patys jam pasidave ir nutardavo kai kurias vietas palikti tik bajorams."' Kataliky dvasininkai, atsitverq nuo Zemesniojo 111om0,nor40 vjeni patys naudotis BaZnyEios turtais, daZnai nusiiengdami esminiams katalikyhes principams. Lietuvoje nebuvo laikomasi net Tridento susirinkimo nuostatos: vyskupai stengesi jsigyti bent po kelias beneficijas. Buvo iprasta, kad kanauninkai ir prelatai uiima vietas abiejose - Vilniaus ir ZemaiEiy - kapitulose ir dar turi klebonijy. Del tobo baZnytiniy beneficijy grobstymo kent6jooeligijos reikalai i r parapijy admini~travimas.~ PanaSiy *.-dvasininkijos supasat~lkjimoir sumaterialejimo reiskin14 biita ir kitose Ealyse, taEiau Lietuvoje to supasaulejimo bruoiai buvo sa'